- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-551-891/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-7-00001-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- A. Z., L. D.
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Darius Karvelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės–Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ramūno Šileikos (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. ir A. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L. D. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (pagal patikslintą kaltinimą) tuo, kad jis, veikdamas kartu su A. Z., suklastojo dokumentą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:
jis, būdamas valstybės tarnautoju, t. y. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 patvirtinto (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą vadovaudamas, organizuodamas, kontroliuodamas ir koordinuodamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, pagal to paties pareigybės aprašymo 7.4.9. punktą turėdamas įgaliojimus priimti sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus privačios žemės sklypus, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. lPI-(2.1.)-63 patvirtintų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 8.1. punktą planuodamas ir organizuodamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus darbą, paskirstydamas darbuotojams užduotis ir privalėdamas kontroliuoti jų vykdymą, pagal tų pačių nuostatų 8.2 punktą būdamas asmeniškai atsakingas už (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, 2012 m. sausio 6 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73, kuriuo patvirtino žemės sklypo – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento).
Po to jis, L. D., laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste A. Z., žinodamas, kad iki 2012 m. sausio 27 d. joks sklypo savininkų prašymas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje gautas nebuvo, pavedė A. Z. parengti jo vardu 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, į jį įrašant žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento), patvirtintą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ bei 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo savininkų prašymą, po ko jis, L. D., laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d. patvirtino savo parašu minėtą A. Z. parengtą sprendimą. Tokiu būdu, veikdamas kartu su A. Z., suklastojo tikrą dokumentą – pasirašė 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK- (14.48.111.)-530 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriame A. Z. įrašė žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad šis sprendimas priimamas remiantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73 ir 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo savininkų prašymu.
Jis gi, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje dvylika kadastrinių matavimų dokumentų bylų, kurios yra žinomai suklastoto dokumento – 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 – neatskiriamos dalys, nėra oficialiai gautos, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrius patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. Z. pasirašytinai dvylikos žemės sklypų planuose patvirtinus, jog patikrino dvylikos atskirų žemės planų, atsiradusių po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo, nustatytus kadastro duomenis, taip pat jis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d. pasirašė dvylikos žemės sklypų planuose ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir taip savo parašu patvirtino minėtus kadastro duomenis.
L. D. ir A. Z., suklastodami ankščiau minėtą dokumentą, padarė didelę žalą – sukėlė juridinę reikšmę turinčias pasekmes – 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į dvylika atskirų žemės sklypų, kurie 2012 m. birželio 11 d. užregistruoti VĮ „Registrų centras“.
Jis, L. D., tyčia suklastodamas tikrą dokumentą – pasirašydamas 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530, pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, būti teisingu sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas; 15 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 patvirtintų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 3.5. punktą, kuriame nurodyta užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą (tvirtinimą), teritorijų planavimo dokumentų derinimą; 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-69 patvirtinto Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašo (su (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1P0(1.3.)-165 patvirtintais minėto aprašo pakeitimais), kuriame yra reglamentuojama sprendimų projektų rengimo tvarka, 8. punktą, kuriame numatyta, jog vadovas yra atsakingas už darbo organizavimą, sprendimų priėmimą bei užduočių vykdymo kontrolę.
Tokiu būdu jis, L. D., veikdamas kartu su A. Z., tyčia piktnaudžiavo tarnyba – suklastojo dokumentą bei to suklastoto dokumento pagrindu sukūrė juridinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, pažeidžiant nustatytą tvarką, nesilaikant visų priklausomų procedūrų buvo priimtas sprendimas pertvarkyti vientisą žemės sklypą į dvylika atskirų žemės sklypų, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą ir vardą, (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, prestižą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.
2. A. Z. buvo kaltinama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (pagal patikslintą kaltinimą) tuo, kad ji, veikdama kartu su L. D., suklastojo dokumentą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:
ji, būdama valstybės tarnautoja, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąja specialiste, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 patvirtinto (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.3 punktą privalėdama rengti sprendimų pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus privačios žemės sklypus projektus, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrius patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, veikdama bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju L. D., žinodama, kad 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-73 yra patvirtintas žemės sklypo – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) ir žinodama, kad iki 2012 m. sausio 27 d. joks sklypo savininkų prašymas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje gautas nebuvo, L. D. pavedimu, pastarojo vardu parengė 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriame įrašė žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydama, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento), patvirtintą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ bei 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo savininkų prašymą. Po ko, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d., šį sprendimą savo parašu patvirtino L. D.. Tokiu būdu A. Z., veikdama kartu su L. D., suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriame įrašė žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad šis sprendimas priimamas remiantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73 ir 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo savininkų prašymu, o L. D. jį pasirašė.
Ji gi, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje dvylika kadastrinių matavimų dokumentų bylų, kurios yra žinomai suklastoto dokumento – 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 – neatskiriamos dalys, nėra oficialiai gautos, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pasirašydama dvylikos žemės sklypų planuose patvirtino, jog patikrino dvylikos atskirų žemės planų, atsiradusių po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo nustatytus kadastro duomenis, kuriuos savo parašu, taip pat laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d., patvirtino ir L. D., pasirašydamas dvylikos žemės sklypų planuose ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose.
A. Z. ir L. D., suklastodami aukščiau minėtą dokumentą padarė didelę žalą –sukėlė juridinę reikšmę turinčias pasekmes – 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į dvylika atskirų žemės sklypų, kurie 2012 m. birželio 11 d. užregistruoti VĮ „Registrų centras“ .
Ji, A. Z., tyčia panaudodama visai kito tikro dokumento numerį, ir į 2012 m. birželio 8 d. sprendimo projektą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 įrašydama žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeidė: Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, būti teisingu sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas; 15 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-69 patvirtinto Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašo (su (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1P0(1.3.)-165 patvirtintais minėto aprašo pakeitimais), kuriame yra reglamentuojama sprendimų projektų rengimo tvarka, 9.2. punktą, kuriame numatyta, jog darbuotojas tikrina, ar gerai parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla.
Tokiu būdu A. Z., veikdama kartu su L. D., tyčia piktnaudžiavo tarnyba – suklastojo dokumentą ir to suklastoto dokumento pagrindu sukūrė juridinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, pažeidžiant nustatytą tvarką, nesilaikant visų priklausomų procedūrų buvo priimtas sprendimas pertvarkyti vientisą žemės sklypą į dvylika atskirų žemės sklypų, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, sumenkino valstybės tarnautojos autoritetą ir vardą, (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, prestižą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiamu nuosprendžiu tiek L. D., tiek A. Z. išteisinti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartų nustatytų faktinių aplinkybių bei nurodytų argumentų visumą, sprendė, kad šiuo atveju byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų kaltinamųjų L. D. ir A. Z. veikoje esant visus būtinuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius, o būtent – šiuo atveju, kaip jau minėta, nėra įrodytos visos inkriminuotos faktinės aplinkybės – kad kaltinamieji žinojo, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo gautas aktualaus žemės sklypo savininkų prašymas bei parengtos dvylikos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, neįrodyta jų veikoje subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia suklastoti sprendimą dėl minėto žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu į dvylika žemės sklypų bei šių žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo, bei taip pat neįrodytas ir būtinas didelės žalos požymis. Anot apylinkės teismo, tai lemia, jog šiuo atveju L. D. ir A. Z. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, pakankamais ir patikimais įrodymais neįrodyta, todėl jie išteisintini pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, be kita ko, atsižvelgiant į jau minėtus argumentus, o būtent – kad nėra įrodyta subjektyvioji pusė (tiesioginė tyčia) L. D. ir A. Z. veikoje, šiuo atveju negalima išvada ir apie tai, kad būtų buvusi padaryta ir nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, kuri kaltinamiesiems buvo inkriminuota pradiniame pareikštame kaltinime, juolab, kad šioje dalyje yra suėjęs ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Taip pat, įvertinęs tai, kad įrodymais nėra patvirtinti visi kaltinamiesiems L. D. ir A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, o būtent – didelės žalos požymis bei subjektyvioji pusė (tyčia) jų veikoje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. D. ir A. Z. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, todėl jie išteisintini pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį, kuriuo L. D. ir A. Z. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pripažinti L. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pripažinti L. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant L. D. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsnio 1, 2 dalimis, L. D. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje ar valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekant viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikti viešąsias paslaugas visuomenei atėmimą 2 metams. A. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. A. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. Z. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsnio 1, 2 dalimis, A. Z. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje ar valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekant viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikti viešąsias paslaugas visuomenei atėmimą 2 metams.
4.1. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl L. D. ir A. Z. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, juos vertino selektyviai, o ne jų visumą, ir padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kaltinamieji L. D. bei A. Z. išteisinti.
4.2. Prokuroras skunde teigia, kad byloje nėra ginčo, jog L. D., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, ir A. Z. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė atitinka subjektui keliamus reikalavimus dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat dėl to, kad 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 yra suklastotas ir dėl to žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 12 žemės sklypų neteisėtai. Nurodo, kad pateikiamu apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog kaltinamųjų L. D. ir A. Z. veiksmuose nebuvo tyčios suklastoti 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 ir nors jo pagrindu atsirado juridinę reikšmę turintis faktas, sukėlęs pasekmes – žemės sklypas buvo pertvarkytas į 12 atskirų žemės sklypų, kurie buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“, tačiau šios aplinkybės nesukėlė didelės žalos valstybei.
4.3. Prokuroro įsitikinimu, atsižvelgiant į byloje esančias objektyviai nustatytas aplinkybes ir jas vertinant bei analizuojant visų bylos aplinkybių kontekste, galima daryti išvadą, jog kaltinamieji L. D. ir A. Z. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir veikė tyčia. Anot prokuroro, analizuojant byloje susiklosčiusią situaciją dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), veiksmų siekiant jį pertvarkyti, matyti, kad veiksmai dėl šio žemės sklypo buvo atliekami pakankamai greitai net ir esant labai dideliam darbo krūviui, kaip nurodo kaltinamieji, o būtent: 1) 2011 m. gegužės 9 d. „(duomenys neskelbtini)“ pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo po kadastrinių matavimų. Ant šio dokumento yra rankraštinė L. D. viza: „Skubiai p. R. L.“; 2) 2011 m. gegužės 10 d. R. L. parengė, o L. D. tą pačią dieną pasirašė įsakymą Nr. 48 VĮ -(14.48.8)-1797 dėl aptariamo byloje M. sklypo kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus; 3) 2011 m. gegužės 13 d. I. B. parengė, o L. D. tą pačią dieną pasirašė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1914 dėl leidimų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kuriuo buvo leista R. M. ir G. M. rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės sklypo padalijimą į 12 žemės sklypų. Kaip matyti, dokumentų priėmimą skiria vos kelios dienos. 2011 m. rugpjūčio 25 d. gautas (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.30.)-2116, kuriuo, patikrinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo padalijimo į 12 žemės sklypų, buvo nustatyti trūkumai, projektas neatitiko Miškų įstatymo nuostatų, dėl to pateikta neigiama išvada. Pakartotinai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto buvo galima kreiptis praėjus vieneriems metams. Atsižvelgus į liudytojų D. L., D. K. parodymus matyti, kad gavus neigiamą išvadą žemės sklypo pertvarkymo procedūros toliau nebegalėjo būti tęsiamos, nebent būtų ištaisyti patikrinimo akte nustatyti trūkumai, kas šiuo atveju negalėjo būti padaryta, nes, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, šie trūkumai savo esme nebuvo tokie, kurie galėjo būti ištaisyti. Skunde nurodoma, kad analizuojant situaciją toliau matyti, jog nepraėjus metams nuo pateiktos neigiamos išvados patikrinimo akte, kaltinamoji parengia aptariamo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo projektą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530, kurio pagrindu žemės sklypas pertvarkomas į 12 atskirų sklypų. Sprendimo projekte nurodoma, jog sprendimas priimamas vadovaujantis 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypų savininkų prašymu bei 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis matyti, kad atsakingoje institucijoje nebuvo rastas ir į bylą pateiktas sprendime minimas 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypų savininkų ar pertvarkymo projektą rengusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, taip pat paminėtas 2012 m. sausio 6 d. įsakymas yra priimtas visiškai dėl kito žemės sklypo pertvarkymo.
4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog kaltinamoji A. Z., rengusi aptariamo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo projektą, turėjusi pareigą tikrinti, ar gerai parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla ((duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-69 patvirtinto Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašo 9.2. punktas) šios pareigos nesilaikė. A. Z. nesutikrino, ar byloje yra gautas žemės sklypų savininkų prašymas, rengdama sprendimo projektą įrašė į jį kito įsakymo numerį, kuriuo yra pertvarkomas visiškai kitas žemės sklypas. Dar daugiau, apelianto, vertinimu, iš byloje esančių duomenų galima teigti, kad kaltinamoji apskritai nežiūrėjo ir neanalizavo duomenų, susijusių su aptariamu žemės sklypo pertvarkymu, nes kaip jau minėta, byloje buvo gautas patikrinimo aktas, kuriuo buvo pateikta neigiama išvada, po ko negalėjo vykti pertvarkymo procedūros. Skunde pažymėta, kad šios procedūros negalėjo vykti net ir praėjus patikrinimo akte nurodytiems vieneriems metams, nes nustatyti trūkumai buvo tie, kurių nebuvo galima ištaisyti. Pasak prokuroro, atsižvelgus į byloje surinktus duomenis, pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamoji A. Z., rengdama aptariamo sprendimo projektą, iš esmės netikrino jokių duomenų, esančių kadastro byloje. Be to, apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad A. Z. informacinėje duomenų valdymo sistemoje sprendimo projektą susiejo su visai kitu pateiktu prašymu, t. y. susipažinus su institucijos informacinės sistemos duomenų valdymo duomenimis matyti, kad 2012 m. birželio 8 d. sprendimą A. Z. susieja su 2012 m. vasario 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu prašymu, reg. Nr. 48GK-1180, dėl kadastrinių matavimų suderinimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pertvarkymo projekto. Pastabose nurodoma, kad „2012-06-08 suderinta, priimtas sprendimas“, pateiktos 4 bylos, Grafoje antraštė nurodoma „DĖL KADASTRINIŲ MATAVIMŲ SUDERINIMO S. ESANČIO (duomenys neskelbtini) PO FORM. PERTVARK. (duomenys neskelbtini).
4.5. Prokuroro vertinimu, atsižvelgus į aptartus A. Z. veiksmus rengiant sprendimo projektą ir jos veiksmus informacinėje duomenų valdymo sistemoje, kaltinamosios parodymai, kad visi šie pažeidimai yra techninio pobūdžio klaidos, atsiradusios dėl didelio darbo krūvio ir nuovargio, yra sunkiai logiškai paaiškinami ir laikomi tik jos pateikta gynybine versija. Sunkiai įsivaizduojama, kad atsakinga, kruopšti darbuotoja, kaip ją apibūdina liudytojai, galėjo daryti rengdama sprendimo projektą klaidas vieną po kitos ir nematyti informacinėje sistemoje, kad dokumentai yra susiejami su kitu prašymu dėl kito žemės sklypo pertvarkymo. Be to, kaltinamoji, susiedama priimtą sprendimą, nurodo, kad yra pateiktos 4 bylos, kai jų turėjo būti 12, ir kai jos nuožiūra vestoje „exel“ lentelėje yra aiškiai nurodyta, kad buvo parengta 12 bylų. Pasak prokuroro, visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamosios A. Z. daromos klaidos dėl parengto aptariamo sprendimo projekto negali būti vertinamos kaip atsitiktinės, priešingai jos sudaro sistemingumą ir parodo kaltinamosios sąmoningus veiksmus, nukreiptus į vientiso žemės sklypo pertvarkymą, ko iš esmės pagal galiojančius teisės aktus nebuvo galima daryti.
4.6. Vertinant L. D. veiksmus šioje situacijoje, apeliaciniame skunde pažymima, kad jis, kaip institucijos skyriaus vedėjas, buvo atsakingas ne tik už darbo organizavimą, sprendimų priėmimą, tačiau ir užduočių vykdymo kontrolę, kas leidžia teigti, kad pasirašomus sprendimus, įskaitant ir šioje byloje aptariamą sprendimą, turėjo patikrinti. Pasak prokuroro, kaltinamojo L. D. parodymai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jam nieko nesako ir parengti dokumentai dėl šio žemės sklypo buvo eiliniai, o rezoliucijos „skubiai“ taip pat yra įprastas reikalas jo darbe, ir, jeigu buvo padarytos klaidos, tai tik dėl neapsižiūrėjimo ir didelio krūvio, iš esmės vertinami kritiškai.
4.7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aptariamo šioje byloje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo procedūros prasidėjo dar 2011 metais, kai žemės sklypas buvo padalintas į 2 atskirus sklypus, suteikiant jiems skirtingas paskirtis – miško ir žemės ūkio. Pažymima, kad dėl šių veiksmų atlikimo (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakė savo pateiktame pareiškime prokuratūrai, kad galimai ir šiuo atveju buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad šio žemės sklypo padalinimas į du atskirus sklypus kelia abejonių. Pasak apelianto, žemės sklypo padalinimas į 2 atskirus sklypus taip pat buvo nulemtas kaltinamojo L. D. veiksmais priimant 2011 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1797, kai prašymą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prokuroro vertinimu, atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad aptariamą žemės sklypą nuo pat pradžių buvo siekiama pertvarkyti ir tai padaryti galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes sunkiai būtų galima paaiškinti aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai, dirbdami šioje institucijoje, nežinojo teisės aktų reikalavimų ir tiesiog padarė klaidą pertvarkydami aptariamą žemės sklypą. Anot prokuroro, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis L. D. žinojo situaciją, susidariusią su aptariamu žemės sklypu, nes nuo pat pradžių dalyvavo jo padalinimo procedūrose (iš pradžių į 2 žemės sklypus, o po to – į 12 žemės sklypų) darytina išvada, kad jis sąmoningai, būdamas atsakingas už pavestų užduočių kontrolę, galimai netikrino kaltinamosios A. Z. parengto 2012 m. birželio 8 d. sprendimo projekto turinio, t. y., kad jame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija – 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo savininkų prašymas, kurio atsakingoje institucijoje niekas nerado, ir 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73, kuris, kaip paaiškėjo, buvo priimtas dėl kito žemės sklypo, nesusijusio su aptariamu šioje byloje, pertvarkymu.
4.8. Skunde taip pat nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatyta žemės sklypų savininkų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir kaltinamųjų ryšių, bendradarbiavimo tarpusavyje dėl žemės sklypo pertvarkymo, ar gautos naudos ar suinteresuotumo, tačiau šios aplinkybės, t. y. tikslas, motyvas, nėra kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų būtinieji požymiai. Tai, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog kaltinamieji būtų bendravę ar gavę kažkokios naudos, prokuroro vertinimu, negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jie nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju yra vertinami valstybės tarnautojų veiksmai atliekant jiems pavestas darbo funkcijas ir, apelianto įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad šios funkcijos buvo atliktos netinkamai, dėl ko kilo juridinę reikšmę turinčių pasekmių – žemės sklypas, kurio nebuvo galima pertvarkyti, buvo padalintas į 12 atskirų žemės sklypų, kurie teisiškai yra įregistruoti. Šių valstybės tarnautojų – kaltinamųjų veiksmai, dėl kurių kilo realios jau paminėtos pasekmės, negali būti vertinami kaip nepavojingi ar menkaverčiai ir pateisinami aplinkybėmis, jog atsakingoje institucijoje buvo labai didelis darbo krūvis, nebuvo sužiūrėti reikalingi dokumentai ar padaryta techninė klaida. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kaltinamieji A. Z. ir L. D. suvokė savo veiksmų neteisėtumą bei savo einamas pareigas naudojo priešingai valstybės interesams. Kaltinamųjų kaltę – tyčią, įrodo jau minėtas jų veiksmų kryptingumas bei sistemingumas. Pasak prokuroro, vertinant kaltinamųjų elgesį bei veiksmus visų bylos aplinkybių kontekste, o ne atskirai, matyti, kad jų veiksmuose yra jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškė tyčia.
4.9. Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog kaltinamųjų L. D. ir A. Z. veiksmuose nėra būtinojo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – didelės žalos, kad kaltinamųjų veiksmais nebuvo padaryta žala institucijai ar valstybei, yra nepagrįstos. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 5 d. kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu, kuriuo prašė ištirti aplinkybes, susijusias su žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymu, atliktomis administracinėmis procedūromis bei priimtais sprendimais, įskaitant šioje byloje analizuojamą ir vertinamą 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530. Atsakinga institucija kreipėsi į teisėsaugos institucijas po tai, kai institucijoje buvo gautas Valstybinės miškų tarnybos raštas dėl informacijos pateikimo, nes Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio pareigūnai tyrė skundą, kad minėtas žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrių prašydama pateikti visą informaciją, susijusią su minėto žemės sklypo pertvarkymu, ir gavusi prašytą informaciją, nustačiusi pažeidimus, o būtent, kad nebuvo pateikta minėto žemės sklypo kadastro duomenų byla, nes jos archyve nėra, 2012 m. birželio 8 d. sprendime nurodytas įsakymas yra priimtas dėl kito žemės sklypo bei patikrinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo gauta neigiama išvada, po ko negalėjo būti atliekamas žemės sklypo pertvarkymas į 12 sklypų, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, jog būtų ištirtos visos aplinkybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Anot prokuroro, šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakinga institucija – (duomenys neskelbtini) netoleruoja daromų teisės aktų pažeidimų atliekant administracines procedūras ir imasi aktyvių veiksmų, kad tokios situacijos būtų teisiškai įvertintos. Apelianto vertinimu, kaltinamųjų atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį sudaromos prielaidos, kad darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, gali pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir išvengti atsakomybės vien dėl to, kad institucijoje buvo didelis darbo krūvis ar per aplaidumą nebuvo sužiūrėta visa reikalinga informacija ir dokumentai. Tai, kad darbuotojai galimai dirbo esant padidėjusiam darbo krūviui, nėra pateisinama priežastis atlikti netinkamai, aplaidžiai pavestas funkcijas, dėl ko vėliau kyla pasekmės. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodyta sumenkintas valstybės tarnautojo autoritetas ir (duomenys neskelbtini) prestižas, tačiau, pasak apelianto, akivaizdu, kad tokie darbuotojų veiksmai, po kurių vientisas žemės sklypas pertvarkomas į 12 naujų sklypų ir jie teisiškai įregistruojami, negali būti vertinami kaip nesukėlę žalos institucijos prestižui. Bylą nagrinėjant teisme nustačius, kad archyvuose nebuvo gauti prašymai, kurių pagrindu galėjo būti atliekama administracinė procedūra, ar jie gal ir buvo gauti, tačiau dingo, o darbuotojai –kaltinamieji netikrino, ar visi privalomi dokumentai yra pateikti, iš esmės neigiamai charakterizuoja instituciją ir menkina jos reputaciją kitų asmenų, įskaitant ir žemės sklypo savininkų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, akyse bei skatina šia institucija nusivylimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintoji A. Z. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą, nes skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes.
6. Pasak išteisintosios, esant atsiliepime nurodytoms aplinkybėms ir nesant tuo metu bylų saugojimo bei perdavimo kontrolės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje tvarkos, kuri negalėjo užtikrinti šių bylų neteisėto turinio keitimo beveik kiekviename bylų perdavimo bei saugojimo procedūrų etapuose, negalima nustatyti ir tvirtinti, jog toks sprendimo projektas (kaip suklastotas trečiųjų asmenų) negalėjo būti į bylą neteisėtai įdėtas ar pakeistas tikruoju sprendimo projektu, kuris galėjo būti iš bylos išimtas ir sunaikintas. Be to, A. Z. teigimu, 2012 metais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo labai didelis darbo krūvis, todėl dėl didelio darbų kiekio nukentėdavo ir darbo kokybė. Tai patvirtinta liudytojų parodymais, L. D. pateiktais dokumentais. Dėl krūvio nuolat buvo daromos klaidos, taip pat ir prarandami dokumentai, buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, taikoma drausminė atsakomybė. Tai apklausta teisme patvirtino liudytoja R. L.. Atsiliepimu išteisintoji visiškai nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad „Susiklosčiusioje situacijoje taip pat svarbu pažymėti, kad kaltinamoji informacinėje duomenų valdymo sistemoje sprendimo projektą susieja su visai kitu pateiktu prašymu...“, nes sprendimo projekto ji pati nekeldavo į informacinę duomenų valdymo sistemą. Liudytoja B. M. teisme nurodė, kad ji registruodavo, skenuodavo sprendimą, jį keldavo į informacinę duomenų valdymo sistemą ir susiedavo su byloje esančiu prašymu. Tai patvirtina ir teismui pateikti dokumentai, tai yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 8 d. dokumentų valdymo sistemoje skenuoto, įkelto sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111)-530 su informacine duomenų valdymo sistemos istorija pateikti dokumentai. Be to, atsiliepime išteisintoji atkreipia dėmesį, kad yra ilgametė valstybės tarnautoja, per pastaruosius keletą metų labai gerai vertinta tarnyboje, paaukštinta pareigose.
7. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo L. D. gynėjas advokatas L. Judickas prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-1015/2022, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.
8. Anot išteisintojo gynėjo, apeliaciniame skunde prokuroras selektyviai nurodo bylos duomenis, juos aiškina atsietai nuo visų byloje surinktų duomenų, teigdamas, kad byloje buvo pakankamai įrodymų pagrįsti L. D. pareikštus kaltinimus. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų ir tiesiogiai teisme ištirtų įrodymų visumą, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl kaltinamiesiems inkriminuotų veikų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, dėl to teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai konstatavo, jog L. D. veiksmuose nėra subjektyviosios veikos sudėties požymio – tyčios. Be to, nepasitvirtino kaltinamojo akto teiginiai dėl veikos sudėties požymio – didelės žalos. Pasak gynėjo, prokuroras nurodo visiškai nepagrįstus ir neteisėtus argumentus, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė prokuroro apeliacinį skundą ir prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti A. Z. ir L. D. kaltais padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmes kaip yra prašoma apeliaciniame skunde. Išteisintojo L. D. gynėjas advokatas L. Judickas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis. Išteisintosios A. Z. gynėjas advokatas D. Karvelis taip pat prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nes nei kaltinamajame akte, nei apeliaciniame skunde nebuvo pateikti kokie nors įrodymai dėl A. Z. tyčios, taip pat nėra ir pakankamos argumentacijos dėl didelės žalos, tai yra, jog tokia žala buvo padaryta, kurią pagal teismų praktiką būtina konstatuoti inkriminuojant šią nusikalstamą veiką. Išteisintoji A. Z. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes ji tikrai tyčia to nedarė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš nagrinėjamoje byloje pateikto prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad juo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir L. D. bei A. Z. išteisinimu.
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėjamu atveju L. D. ir A. Z. skundžiamu nuosprendžiu išteisinti dėl jiems pareikštų kaltinimų nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Konkrečiai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį jie išteisinti dėl to, kad šiuo atveju nėra įrodytos visos inkriminuotos faktinės aplinkybės – kad kaltinamieji žinojo, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo gautas aktualaus žemės sklypo savininkų prašymas bei parengtos dvylikos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, neįrodyta jų veikoje subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia suklastoti 2012 m. sausio 27 d. sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu į dvylika žemės sklypų bei šių žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo, bei taip pat neįrodytas ir būtinas didelės žalos požymis; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – kad įrodymais nėra patvirtinti visi šios kaltinamiesiems L. D. ir A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o būtent – didelės žalos požymis bei subjektyvioji pusė (tyčia) jų veikoje. Prokuroras skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad byloje surinktų duomenų visuma pagrindžia, jog kaltinamieji L. D. ir A. Z. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir veikė tyčia, taip pat, kad šių kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala institucijai ir valstybei.
13. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.
14. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (B., M. and J. v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; T. v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, 2K-496-746/2015).
15. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamų klausimų kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
16. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino tik selektyviai, o ne jų visumą, tačiau pastebėtina, kad pats prokuroras apeliaciniame skunde nurodo selektyvius bylos duomenis, nepasisakydamas dėl bylos įrodymų visumos, nenurodydamas konkrečių argumentų, kokie įrodymai galimai liko tinkamai neištirti, kokios buvo galimos teisės taikymo klaidos ir panašiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai ir motyvuotai išteisino tiek L. D., tiek A. Z. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
17. L. D. ir A. Z. kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje (past. – pagal patikslintą kaltinimą) buvo pareikšti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi ar viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, ir BK 300 straipsnio 3 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Kaltinimai buvo pateikti, dėl to, kad kaltinamieji, veikdami kartu, tyčia suklastojo tikrą dokumentą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė. Jiems pareikštame kaltinime iš esmės nurodyta, kad L. D., žinodamas, jog iki 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų prašymas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo gautas, pavedė A. Z. parengti jo vardu 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111)-530 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, į jį įrašant melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentą), patvirtintą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ bei 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo savininkų prašymą, po ko L. D. laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d. minėtą A. Z. parengtą sprendimą patvirtino savo parašu, ir taip jie suklastojo tikrą dokumentą – minėtą 2012 m. birželio 8 d. sprendimą; be to, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje dvylika kadastrinių matavimų dokumentų bylų, kurios yra minėto suklastoto dokumento – 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 – neatskiriamos dalys, nėra oficialiai gautos, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose A. Z. pasirašytinai dvylikos žemės sklypų planuose patvirtino, jog patikrino dvylikos atskirų žemės planų, atsiradusių po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo, nustatytus kadastro duomenis, o L. D., pasirašydamas dvylikos žemės sklypų planuose ir žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktuose, taip patvirtino minėtus kadastro duomenis; tokiais nurodytais veiksmais – suklastodami minėtą dokumentą – L. D. ir A. Z. padarė didelę žalą – sukėlė juridinės reikšmės turinčias pasekmes – 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į dvylika atskirų žemės sklypų, bei tai buvo užregistruota 2012 m. birželio 11 d. Nekilnojamojo turto registre; taip pat tokiais veiksmais – tyčia suklastodami tikrą dokumentą, šio suklastoto dokumento pagrindu sukūrę juridinę reikšmę turinčias pasekmes, L. D. ir A. Z. buvo kaltinami pažeidę atitinkamų teisės aktų nuostatas ir taip tyčia piktnaudžiavę tarnyba, nes pažeidžiant nustatytą tvarką, nesilaikant visų priklausomų procedūrų buvo priimtas sprendimas pertvarkyti vientisą žemės sklypą į 12 atskirų žemės sklypų, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, sumenkinę valstybės tarnautojo autoritetą ir vardą, (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, prestižą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams demonstravę nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Pastebėtina, ką akcentavo ir apylinkės teismas, kad kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį grindžiamas, be kita ko, aplinkybėmis, susijusiomis su dokumento suklastojimu. T. y., pagal pareikštą kaltinimą, L. D. ir A. Z., atlikdami atitinkamus veiksmus, kurie kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, tuo taip pat pažeidė atitinkamus teisės aktų reikalavimus bei savo pareiginių nuostatų atitinkamus punktus ir tai kaltinime kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas tarnyba.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. D., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, ir A. Z. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė, yra tinkami jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektai. Be to, byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta tai, kad A. Z. parengtas ir L. D. pasirašytas jiems pareikštuose kaltinimuose inkriminuotas 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 (taip pat jo sudėtinė dalis – parengtos kadastro duomenų dėl kiekvieno iš naujai formuojamo dvylikos žemės sklypų bylos, kurių dokumentuose (žemės sklypų planuose bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose) A. Z. ir L. D. atitinkamai padarė suderinimo bei patvirtinimo vizas) atitinka dokumento BK 300 straipsnio prasme sąvoką, tai yra jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent – kad yra priimtas 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas), nors minėtas įsakymas priimtas dėl visai kito žemės sklypo, tai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto patvirtinimo, ir šio sprendimo (taip pat jo neatskiriamos dalies – kadastro duomenų bylose esančių dokumentų) pagrindu žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į dvylika atskirų žemės sklypų, kurie 2012 m. birželio 11 d. buvo užregistruoti VĮ „Registrų centras“, nors aktualioje situacijoje toks žemės sklypo pertvarkymas nebuvo galimas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta A. Z. ir L. D. veiksmuose BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia suklastoti 2012 m. sausio 27 d. sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu į dvylika žemės sklypų bei šių žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo, taip pat būtinasis objektyviosios pusės požymis – didelė žala, o pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – subjektyvioji pusė (tyčia) jų veikoje bei didelės žalos požymis.
19. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Taip pat, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, tai yra, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai – nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori ar sąmoningai leidžia jiems atsirasti (pvz. LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018).
20. Kaip matyti iš BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą taip pat gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Be to, LAT praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, tai yra tik tuo atveju, kai asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui ir šios žalos norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2013, Nr. 2K-354-511/2015, Nr. 2K-35-697/2016).
21. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, kokių tikslų siekė ir pan., tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius, tai yra atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, siekiamą rezultatą, motyvus ir pan. (pvz. LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015).
22. Šioje baudžiamojoje byloje abu išteisintieji, tai yra tiek L. D., tiek ir A. Z., viso proceso metu neigė tyčia atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, žinoję, kad 2012 m. birželio 8 d. sprendime Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 nurodyta informacija, susijusi su 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-73, taip pat su žemės sklypo savininkų prašymu, yra neteisinga. L. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis nepiktnaudžiavo tarnyba, jokių tyčinių veiksmų nedarė, priešingai – stengėsi savo darbą atlikti sąžiningai. Dėl aktualios bylos jie nieko negali pasakyti, tai buvo eiliniai dokumentai, kurie eidavo tūkstančiais, visi darbuotojai dėl didelio darbo krūvio dirbo viršvalandžius. Ši byla pas jį pateko tokiu pat būdu, kaip ir kitos bylos, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jam nieko nesako, jis nežino, kur jis yra, šio sklypo savininkų nepažįsta. Jeigu pakelti archyvą, tai užrašymas „skubiai“ buvo tūkstančiais, nes vėlavo nemažai dokumentų. Rezoliucija „skubiai“ buvo rašoma tam, kad dokumentas neatsidurtų pas kurį nors darbuotoją dėžėje. Ši rezoliucija nieko nereiškia ir išskirtinumo nesuteikia, jam tai buvo eilinis prašymas. L. D. neneigė, kad galėjo būti padaryta techninė klaida – jo pasirašytame sprendime yra nurodytas klaidingas įsakymas, bet tų dokumentų jis nekūrė, niekam nieko neliepė, matininkų nieko neprašė. Taip dirbant galėjo praleisti klaidą, bet tyčia to nekūrė ir nemano, kad tyčia kažkas kažką kūrė. A. Z., apklausta teisiamajame posėdyje, nors minėtos situacijos ir kaltinime minimo sprendimo projekto rengimo aplinkybių neprisiminė, bet patvirtino, kad ji rengė aptariamą sprendimą, tačiau nurodė, kad tyčia dokumentų neklastojo. Sprendime įrašytas įsakymas, kuris yra dėl kito žemės sklypo pertvarkymo, yra neapsižiūrėjimo klaida, kuri galėjo būti padaryta esant labai dideliam darbo krūviui, nes tuo metu institucijoje buvo labai didelės darbo apimtys, kai kurių dokumentų paruošimas vėluodavo. Išteisintoji taip pat parodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų prašymas turėjo būti gautas skyriuje, taip pat turėjo būti pateiktos dvylika atskirų kadastrinių matavimų bylų (taip pat trylikta – „motininė“, pagrindinė byla, kuri turėjo likti skyriuje), nes nesant šių dokumentų, iš esmės negalėjo būti pradėta administracinė procedūra, ji nebūtų rengusi 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 projekto. Be to, A. Z. teigė, kad ji, tikrindama dokumentus, žiūrėdavo konkrečią bylą, kas joje pateikta, ar yra visi dokumentai ir pan., bet netikrindavo, ar atitinka pateikti duomenys, t. y., pvz., jie netikrindavo, ar tikrai yra toks įsakymas priimtas būtent dėl to sklypo, nors tai nepasiteisinimas, bet buvo dideli darbo krūviai. Nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esančios objektyviai nustatytos aplinkybės, jas vertinant bei analizuojant visų bylos aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad L. D. ir A. Z. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir veikė tyčia, vis tik su tokiais prokuroro teiginiais sutikti negalima. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad jokie byloje esantys duomenys patikimai minėtų L. D. ir A. Z. paaiškinimų nepaneigia ir neduoda pagrindo spręsti, jog anksčiau minėti tikrovės neatitinkantys duomenys 2012 m. birželio 8 d. sprendime buvo įrašyti sąmoningai, to siekiant, tai yra tyčia.
23. Prokuroro manymu, L. D. ir A. Z. kryptingą tyčią leidžia pagrįsti aplinkybės, kad R. M. ir G. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo procedūros prasidėjo dar 2011 metais, kai žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus, suteikiant jiems skirtingas paskirtis, jo padalinimo procedūrose (iš pradžių į 2 žemės sklypus, o po to į 12 žemės sklypų) nuo pat pradžių dalyvavo L. D. ir pasirašė atitinkamus dokumentus, be to tai, kad procedūros vyko pakankamai greitai. Vertindama tokius prokuroro argumentus teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad tai, jog L. D. nuo pat pradžių dalyvavo minėto žemės sklypo pertvarkymo procedūrose ir pasirašė atitinkamus dokumentus, neįrodo ir nepatvirtina, kad L. D. būtų buvę žinoma apie neteisingų duomenų jo pasirašytame 2012 m. birželio 8 d. sprendime Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 įrašymą, tuo labiau asmeninį suinteresuotumą neteisingų duomenų įrašymu, kadangi visi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vardu priimami sprendimai turėjo būti patvirtinti skyriaus vedėjo, kuriuo aktualiu laikotarpiu buvo L. D., parašu. L. D. tiesioginė tyčia, be kita ko, grindžiama ir tuo, kad veiksmai dėl minėto žemės sklypo buvo atliekami pakankamai greitai, net ir esant labai dideliam darbo krūviui, kaip nurodo kaltinamieji. Iš byloje esančių duomenų iš tiesų matyti, kad 2011 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 5 d. prašymą dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo po kadastrinių matavimų, ant kurio yra rankraštinė L. D. viza: „Skubiai p. R. L.“ (1 t., b. l. 31). 2011 m. gegužės 10 d. R. L. parengė, o L. D. tą pačią dieną pasirašė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.8)-1797 dėl minėto M. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus (1 t., b. l. 82–83). 2011 m. gegužės 13 d. I. B. parengė, o L. D. tą pačią dieną pasirašė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1914 dėl leidimų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kuriuo buvo leista R. M. ir G. M. rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės sklypo padalijimą į 12 žemės sklypų (1 t., b. l. 191). Taigi šių dokumentų priėmimą iš tiesų skiria vos kelios dienos. Tačiau aktualus šioje byloje 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 buvo parengtas A. Z. ir pasirašytas L. D. praėjus metams nuo pirminio derinimo 2011 m. gegužės mėnesį ir net devyniems mėnesiams po žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto projekto, kuriuo minėtas žemės sklypas padalijamas į 12 sklypų, patikrinimo ir neigiamo patikrinimo akto priėmimo (atlikus projekto patikrinimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja 2011 m. rugpjūčio 25 d. patvirtino šio skyriaus specialistės D. K. parengtą neigiamą patikrinimo aktą Nr. TPA – (8.30.)-2116, kuriuo tvirtinančiai institucijai siūloma projekto netvirtinti) (1 t. b. l. 169–171). Todėl teigti, kad procedūros dėl aktualaus žemės sklypo vyko kažkaip išskirtinai greitai, nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti L. D. paaiškinimai, jog viza „Skubiai“ dėl didelio darbo krūvio ir vėluojančių dokumentų iš esmės buvo eilinė. Be to, nei vienas iš teisme apklaustų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų nenurodė, kad L. D. būtų kažkaip domėjęsis, rodęs kažkokį išskirtinį dėmesį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ar būtų nurodinėjęs darbuotojams, koks turi būti rengiamas įsakymo ar sprendimo projektas dėl šio sklypo, kokie duomenys juose turi būti įrašyti. Byloje jokie duomenys nepatvirtina ir buvus konkretų L. D. pavedimą A. Z. parengti jo vardu 2012 m. birželio 8 d. sprendimą, į jį įrašant žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kaip tai buvo inkriminuota kaltinime. Taip pat šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad pirminiai įsakymai dėl aktualaus žemės sklypo (2011 m. gegužės 10 d. ir 2011 m. gegužės 13 d.) bei aktualus šioje byloje 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 buvo parengti skirtingų darbuotojų, tai yra atitinkamai R. L., I. B. ir A. Z., kas taip pat neleidžia spręsti apie kažkokių bendrų L. D. ir A. Z. veiksmų sąsają, jų kryptingumą ar sistemingumą.
24. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad tolimesnės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo procedūros negalėjo būti tęsiamos (negalėjo būti priimtas 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-530), nes buvo gauta neigiama išvada dėl jo pertvarkymo į 12 žemės sklypų ir nustatyti trūkumai savo esme nebuvo tokie, kurie galėjo būti ištaisyti, taip pat, kad institucijoje nebuvo rastas ir į bylą pateiktas 2012 m. birželio 8 d. sprendime minimas 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo savininkų ar žemės sklypo pertvarkymo projektą rengusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas. Pasak prokuroro, šios aplinkybės taip pat rodo, kad rengiant minėto sprendimo projektą padarytos klaidos negali būti vertinamos kaip atsitiktinės, priešingai, jos sudaro sistemingumą ir parodo A. Z. sąmoningus veiksmus, nukreiptus į vientiso žemės sklypo pertvarkymą, ko iš esmės, pagal galiojančius teisės aktus nebuvo galima daryti. Sutiktina su prokuroru, jog iš tiesų 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-530, kuriuo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalinant jį į 12 atskirų žemės sklypų, negalėjo būti priimtas, kadangi 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA–(8.30.)-2116, kuriuo, patikrinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo padalijimo į 12 žemės sklypų, buvo nustatyti trūkumai – projektas neatitiko Miškų įstatymo nuostatų, ir pateikta neigiama išvada. Tai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje. Vis tik, kaip nustatyta byloje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus archyve nebuvo išsaugotas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bylos originalas, todėl šiuo atveju patikrinti ir nustatyti, kokius konkrečius dokumentus, reikalingus sprendimui dėl minėto žemės sklypo pertvarkymo į 12 atskirų žemės sklypų priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, nėra galimybės. Be to, iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 1SD-3019-(8.52E) pateiktų dokumentų (5 t., b. l. 105) matyti, kad dėl sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo projekto neigiamą išvadą, tai yra minėtą patikrinimo aktą Nr. TPA–(8.30.)-2116, 2011 m. rugpjūčio 29 d. atsiėmė A. Ž., tai yra šio sklypo padalijimo planą ir padalintų sklypų planus rengęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad A. Z., rengdama 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 projektą, o L. D., jį pasirašydamas, matė ir susipažino su 2011 m. rugpjūčio 25 d. patikrinimo aktu Nr. TPA – (8.30.)-2116 ir nepaisydami jame pateiktos neigiamos išvados tęsė žemės sklypo pertvarkymo procedūras, nėra jokio pagrindo, nes tokių aplinkybių patikimai nepatvirtina nei liudytojų parodymai, nei rašytinė bylos medžiaga. Teigti, kad A. Z. ir L. D. atliko atitinkamas procedūras (rengė ir patvirtino 2012 m. birželio 8 d. sprendimą) žinodami, kad nėra gautas suinteresuoto asmens prašymas, taip nėra jokio pagrindo. Byloje iš tiesų nustatyta, kad 2012 m. birželio 8 d. sprendime minimas 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkų ar šio žemės sklypo pertvarkymo projektą rengusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, nebuvo registruotas ir rastas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje. Vis tik, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino L. D. ir A. Z. pareikštų kaltinimų teiginiai, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje iš viso nebuvo gautas toks prašymas dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, be kurio, kaip patvirtino ir kaltinamieji, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje taip pat negalėjo būti atliekama minėta žemės sklypo pertvarkymo procedūra. Aplinkybes, kad toks prašymas buvo (turėjo būti), patvirtino ne tik išteisintieji, bet ir minėto žemės sklypo savininkai – R. M. ir G. M., nurodydami, jog dėl žemės sklypo pertvarkymo jį padalijant buvo kreiptasi į matininkus, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie tvarkė visus dokumentus ir atliko reikalingas procedūras derinant projektus, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. A., A. Ž., nurodydami, jog prašymas dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu į 12 naujų žemės sklypų buvo pateiktas.
25. Apeliaciniame skunde prokuroras A. Z. kryptingą tyčią grindžia ir aplinkybe, kad ji informacinėje duomenų valdymo sistemoje 2012 m. birželio 8 d. sprendimo projektą susiejo su visai kitu pateiktu prašymu. Visų pirma, su tokiu prokuroro teiginiu nesutiktina dėl to, kad, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) informacinės duomenų valdymo sistemos duomenų (12 t., b. l. 129–132), 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 su 2012 m. vasario 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu Nr. 48GK-1180 (prašymas dėl visai kito žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų suderinimo) (12 t., b. l. 123), su kuriuo susijusios aplinkybės išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje, susiejo ne vyresnioji specialistė A. Z., o kita vyresnioji specialistė – B. M., kuri tai patvirtino ir apklausta teismo posėdyje. Ji nurodė, kad būtent jos darbas buvo valdymo sistemoje užregistruoti priimtą sprendimą dėl žemės sklypo ir, jeigu prie sprendimo yra prašymas su numeriu, tai susieti tą sprendimą su registracijos numeriu, kuris būna ant prašymo. A. Z. šiuo atveju duomenų valdymo sistemoje gautame dokumente Nr. 48GK-1180 padarė tik įrašą pastabų skiltyje – „2012-06-08 suderinta, parengtas sprendimas“ (12 t., b. l. 124–126), tačiau ši aplinkybė, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra pakankama spręsti, kad ji iš tikrųjų žinojo, jog nėra pateiktas prašymas dėl aktualaus žemės sklypo, matė, jog 2012 m. birželio 8 d. sprendimas susietas su visai dėl kito žemės sklypo pateiktu prašymu ir savo veiksmus atliko tai žinodama, nes jos pakankamai logiški paaiškinimai apie tai, kad ji nesigilindavo į duomenis apie prašymą dėl didelio darbo krūvio (pvz. į prašymo antraštę, užfiksuotą institucijos duomenų valdymo sistemoje) nebuvo paneigti. A. Z. pačios savo patogumui rengtoje lentelėje apie, kaip galima spręsti, jos parengtus sprendimų projektus (5 t., b. l. 150–151), skiltyje prie 2012 m. vasario 27 d. prašymo Nr. 48GK-1180 taip pat yra užfiksuoti duomenys, kad ji parengė sprendimo projektą dėl sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarytas įrašas „2012-06-08 suderinta, parengtas sprendimas, vedėjui, 12 sklypų“, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šis įrašas pats savaime nėra kažkuo išskirtinis kitų įrašų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įrašas neduoda jokio pagrindo spręsti apie kažkokį išskirtinį A. Z. dėmesį jam, galimą jos suinteresuotumą ir panašiai.
26. Sprendžiant dėl tyčios buvimo ar nebuvimo išteisintųjų veiksmuose nagrinėjamu atveju svarbios ir reikšmingos yra pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nėra jokių duomenų apie L. D. ir (ar) A. Z. sąsajas (giminystės, draugystės ir kitokius ryšius, apie kažkokius galimus tarpusavio susitarimus, bendravimą ne institucijos rėmuose dėl šio žemės sklypo pertvarkymo ir panašiai) su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, šio žemės sklypo pertvarkymo projekto rengėjais, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbuotojais, kurie šiuo atveju ir turėjo galutinį suinteresuotumą sėkminga minėto žemės sklypo pertvarkymo procedūros baigtimi. Sutiktina su apeliantu, kad tikslas, motyvas nėra L. D. ir A. Z. inkriminuotų nusikaltimų būtinieji požymiai ir vien tai, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog kaltinamieji būtų bendravę ar gavę kažkokios naudos, negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jie nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Vis tik, pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadoms, kad nustačius atitinkamas aplinkybes, susijusias su savanaudiškumu, naudos ar kitų tikslų, motyvų, kurių veikiami asmenys veikė, tokie duomenys yra reikšmingi vertinant subjektyviosios pusės turinį. Šiuo gi atveju absoliučiai jokių duomenų apie galimą išteisintųjų suinteresuotumą dėl minėto žemės sklypo padalijimo, kurie leistų pagrįsti jų tyčinius veiksmus (atitinkamai, parengiant 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-530, kuriame yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, projektą bei jį patvirtinant), tai yra, kad jie suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir savo einamas pareigas naudojo priešingai valstybės interesams, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertinant L. D. ir A. Z. elgesį bei veiksmus visų bylos aplinkybių kontekste, negalima daryti pagrįstos išvados, jog jų veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškė tyčia. O prielaidomis, kurios iš esmės ir nurodomos prokuroro apeliaciniame skunde, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.
27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad A. Z., rengusi 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 projektą, kaip atsakinga už tai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotoja, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-69 patvirtinto Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašo (su (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1P0(1.3.)-165 patvirtintais minėto aprašo pakeitimais) 9.2. punktu, turėjusi pareigą tikrinti, ar gerai parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, šios pareigos nesilaikė (netikrino ir neanalizavo duomenų, susijusių su aptariamo žemės sklypo pertvarkymu, netikrino, ar yra visi reikalingi dokumentai), nesutikrino, ar byloje yra gautas žemės sklypų savininkų prašymas, rengdama sprendimo projektą įrašė į jį kito įsakymo numerį, kuriuo yra pertvarkomas visiškai kitas žemės sklypas, o L. D., kaip institucijos skyriaus vedėjas, be kita ko, būdamas atsakingas už pavestų užduočių vykdymo kontrolę, prieš pasirašydamas šioje byloje aptariamą A. Z. parengtą sprendimą, jo projekto ir jame įrašytų duomenų nepatikrino. Tai yra, byloje iš tiesų yra duomenų, kad tiek A. Z., tiek L. D. nagrinėjamu atveju netinkamai, aplaidžiai atliko savo, kaip valstybės tarnautojų, pareigas. Tačiau, kaip jau konstatuota anksčiau, byloje nesurinkta duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog jie tai darė tyčia, tai yra sąmoningai atliko atitinkamus veiksmus, nukreiptus į vientiso žemės sklypo pertvarkymą, ko iš esmės pagal galiojančius teisės aktus nebuvo galima daryti, ir veikė priešingai valstybės interesais. Pažymėtina, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis, A. Z. ir L. D. veiksmus, atitinkamai parengiant 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 projektą bei šį sprendimą patvirtinant parašu, galima būtų laikyti kaip padarytus dėl neatsargumo, kadangi jie galėjo ir turėjo numatyti tiek tai, kad sprendime įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tiek ir tai, jog tokio sprendimo projekto (atsižvelgus į tai, kad dėl aktualaus žemės sklypo projekto buvo gauta neigiama patikrinimo išvada) apskritai nebuvo galima rengti. O valstybės tarnautojas, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį, be kita ko, nustačius ir didelės žalos požymį. Kita vertus, A. Z. ir L. D. šiuo metu pagal BK 229 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn jau negalėtų būti patraukti, kadangi yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
28. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju A. Z. ir L. D. veiksmuose nėra būtinojo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymio – tyčios, nėra būtina įrodinėti kitų sudėties požymių buvimą, tačiau, kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje byloje nenustatytas ir neįrodytas taip pat ir tiek BK 228 straipsnio 1 dalyje, tiek 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis požymis – didelė žala, o prokuroras apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka, todėl teisėjų kolegija pasisakys ir dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų.
29. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras nesutinka su didelės žalos požymio nebuvimu BK 228 straipsnio 1 dalies kontekste. Pagal teismų praktiką, didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos (turtinės ar (ir) neturtinės) padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Šios kategorijos bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai (valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmų, jei taip – kokio dydžio ši žala yra. Pagal kasacinio teismo praktiką, neturtinio pobūdžio žala (fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala) paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020). Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). LAT yra pažymėjęs, kad piktnaudžiavimo baudžiamosiose bylose didelės neturtinės žalos požymis (past. – nagrinėjamu atveju L. D. ir A. Z. buvo inkriminuota tai, kad dėl jų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Lietuvos Respublikos valstybė patyrė būtent didelės neturtinės žalos), turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (LAT 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021).
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kiek tai susiję su išteisintiesiems pareikštu patikslintu kaltinimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nurodė, jog vien tai, kad priimtu 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į dvylika atskirų žemės sklypų, kurie 2012 m. birželio 11 d. buvo užregistruoti VĮ „Registrų centras“, ir taip atsirado juridinę reikšmę turinčios pasekmės, savaime didelės žalos nesukėlė, nes šias pasekmes galima ištaisyti inicijuojant teisminius procesus ar administracines procedūras, panaikinant minėtą sprendimą ir taip atkuriant buvusią padėtį. Be to, kiek tai susiję su išteisintiesiems pareikštu kaltinimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (past., kadangi išteisintiesiems pareikšti kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį glaudžiai susiję, ir iš kaltinimų formuluotės nėra visiškai aišku, ar kaltinime apibrėžtas didelės neturtinės žalos kriterijus sietinas tik su nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje, ar ir su BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, teismas, pasisakydamas dėl aplinkybių, susijusių su didele žala, jas vertino abiejų šių nusikalstamų veikų kontekste) apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog byloje nėra įrodytos L. D. ir A. Z. pareikštuose kaltinimuose inkriminuotos aplinkybės, jog pastarieji savo veiksmais sukėlė didelę neturtinę žalą valstybei, tai yra, kad sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą ir vardą, (duomenys neskelbtini), kaip institucijos prestižą (pasak apylinkės teismo, pastarosios frazės iš esmės yra abstrakčios bei konkrečiais duomenimis nepagrįsta, kodėl traktuojama, kad konkrečioje situacijoje kilo tokios pasekmės), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą (anot pirmosios instancijos teismo, tai taip pat nėra įrodyta, nes iš apklaustų liudytojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų toks L. D. ir A. Z. atliktų veiksmų vertinimas visiškai neišplaukia – jie apskritai neparodė jokių aplinkybių, kad žino apie galimus neteisėtus išteisintųjų veiksmus atliekant funkcijas ir pan.).
31. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. D. ir A. Z. veiksmais nebuvo padaryta žala institucijai ar valstybei yra nepagrįstos. Prokuroro vertinimu, padarytą didelę neturtinę žalą institucijai ir valstybei leidžia konstatuoti tai, kad atsakinga institucija – (duomenys neskelbtini) ėmėsi aktyvių veiksmų, tai yra 2019 m. kovo 5 d. kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu, kuriuo prašė ištirti aplinkybes, susijusias su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymu, atliktomis administracinėmis procedūromis bei priimtais sprendimais, įskaitant ir šioje byloje analizuojamą ir vertinamą 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530, taip pat tai, jog kaltinamųjų atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį sudaromos prielaidos, kad darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, gali pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir išvengti atsakomybės vien dėl to, kad institucijoje buvo didelis darbo krūvis ar per aplaidumą nebuvo sužiūrėta visa reikalinga informacija ir dokumentai. Su tokiais prokuroro argumentais nėra pagrindo sutikti.
32. Pastebėtina, kad teigdamas, jog Lietuvos Respublikos valstybė nagrinėjamu atveju patyrė didelę neturtinę žalą, prokuroras nenurodo konkrečių argumentų, kaip pasireiškė tokia žala, kaip tai susiję priežastiniu ryšiu su galimai neteisėtais L. D. ir A. Z. veiksmais ir pan., kurie galėtų paneigti apylinkės teismo aukščiau nurodytas padarytas išvadas. Sutiktina, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojų (ypač užimančių vadovaujamas pareigas) veiksmai, po kurių vientisas žemės sklypas pertvarkomas į 12 naujų žemės sklypų ir jie teisiškai įregistruojami, kai nagrinėjamu atveju tokie veiksmai ir atitinkamos procedūros negalėjo būti atlikti, net jei jie padaryti ir netyčia, neigiamai charakterizuoja instituciją (jos darbuotojus) ir menkina jos reputaciją. Vis tik šiuo konkrečiu atveju dėl L. D. ir A. Z. veiksmų, priimant 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530, esmingų žalingų padarinių, kurie leistų daryti išvadą apie patirtą didelę žalą, valstybei, tarnybai ar asmeniui nekilo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neturėjo pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus priimtais sprendimais, kadangi patys teikė konkrečius prašymus ir dalyvavo derinant aktualaus žemės sklypo pertvarkymo projektus. Nei apklausti kaip liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nei aktualaus žemės sklypo savininkai apskritai nenurodė jokių aplinkybių, kad jie žino apie kokius nors galimus neteisėtus L. D. ir A. Z. veiksmus jiems atliekant jų, kaip valstybės tarnautojų funkcijas. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad padalintas žemės sklypas nebuvo perleistas, todėl nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės, o turto savininkų R. M. ir G. M. nuosavybės teisės apimtis nepasikeitė, be to, paaiškėjus aplinkybėms dėl netinkamai įgyvendintos žemėtvarkos procedūros, nepagrįsti sprendimai gali būti panaikinti pačios institucijos iniciatyva administracinio proceso tvarka.
33. Institucijos ((duomenys neskelbtini)) kreipimasis į teisėsaugos institucijas su prašymu ištirti galimą nusikalstamą veiką, ką skunde pabrėžia prokuroras, ar net prasidėjęs baudžiamasis persekiojimas, taip pat teisminiai procesai nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės ir negali būti pagrindu pagrįsti išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės sudėties požymį – didelę žalą. Šis veikos požymis siejamas su realiu valstybinei institucijai kilusiu dalykinės reputacijos sumažėjimu. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) su pareiškimu į prokuratūrą kreipėsi tik po beveik septynerių metų po ginčijamų sprendimų, įskaitant 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-530, priėmimo, tokie (duomenys neskelbtini) veiksmai dėl susidariusios situacijos neparodo jokio išskirtinumo ar kilusio rezonanso pačioje institucijoje. Tuo labiau, kad dalykinės reputacijos sumažėjimas siejamas ne su pačios institucijos, o trečiųjų asmenų požiūriu, tai yra grindžiant galimą neturtinę žalą pačios institucijos požiūris į jos darbuotojų galimai padarytus neteisėtus veiksmus nėra teisiškai reikšmingas. O kaip minėta, kiti asmenys, įskaitant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkus, šio žemės sklypo pertvarkymo projektų rengėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad po nagrinėjamo įvykio jų akyse būtų kažkaip sumenkusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus reputacija, kad jie kažkaip neigiamai žiūrėtų į šiame skyriuje dirbančius valstybės tarnautojus, būtų nusivylę, praradę pasitikėjimą minėta institucija ir jos tarnautojais ir pan.
34. Nesutiktina ir su minėtais apeliacinio skundo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tarsi prevenciškai, kad institucijoje ((duomenys neskelbtini)) nebūtų daromos klaidos ir pažeidinėjami teisės aktų reikalavimai. Tokia situacija prieštarautų tiek nekaltumo prezumpcijos, tiek ultima ratio (baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymo) principams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šią bylą nagrinėjant teisme prokuroras ne vieną kartą keitė L. D. ir A. Z. pareikštus kaltinimus (keitė veikos kvalifikavimą iš BK 300 straipsnio 1 dalies į 3 dalį), kas rodo, jog iš pradžių prokuroras neįžvelgė, kad dėl 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-530, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, priėmimo ir jo pagrindu sukeltų juridinę reikšmę turinčių pasekmių buvo padaryta didelė žala.
35. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik visiškai įrodžius asmens kaltę. Ištyrus visus byloje esančius įrodymus neturi likti jokių abejonių dėl asmens kaltės, visos faktinės aplinkybės turi būti neginčijamai įrodytos. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, remiantis surinktais duomenimis, galima teigti, kad iš tikrųjų A. Z. parengtame bei L. D. pasirašytame 2012 m. birželio 8 d. sprendime Nr. 48SK-(14.48.111.)-530 yra įrašyti tam tikri tikrovės neatitinkantys duomenys, bei minėto sprendimo pagrindu vientisas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijimo būdu į dvylika žemės sklypų ir šie žemės sklypai minėto sprendimo pagrindu buvo užregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto registre, nors aktualioje situacijoje toks žemės sklypo pertvarkymas nebuvo galimas, ir daryti tik prielaidas dėl A. Z. ir L. D. tyčinių neteisėtų veiksmų, kuriomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog L. D. ir A. Z. veiksmuose yra visi jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai, todėl skundžiamu nuosprendžiu jie pagrįstai dėl šių nusikalstamų veikų padarymo išteisinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ramūno Šileikos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.