Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-50-1015/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-06-17
Bylos Nr.: 1-50-1015/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-02-7-00001-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis: L. D., A. Z.
Advokatai: Laimonas Judickas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-50-1015/2022Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00001-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.4.1; 1.2.29.1.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,kaltinamajam L. D., jo gynėjui advokatui Laimonui Judickui,kaltinamajai A. Z., jos gynėjui advokatui Dariui Karveliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, ir

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, užsiimantis privačia (duomenys neskelbtini) veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. kaltinamas (pagal patikslintą kaltinimą, t. 12, b. l. 70-72) tuo, kad jis, veikdamas kartu su A. Z., suklastojo dokumentą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju, t. y. (duomenys neskelbtini), pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.1 p. vadovaudamas, organizuodamas, kontroliuodamas ir koordinuodamas NŽT Vilniaus rajono skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, pagal to paties pareigybės aprašymo 7.4.9. p. turėdamas įgaliojimus priimti sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus privačios žemės sklypus, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. lPI-(2.1.)-63 patvirtintų NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuostatų 8.1. p. planuodamas ir organizuodamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus darbą, paskirstydamas darbuotojams užduotis ir privalėdamas kontroliuoti jų vykdymą, pagal tų pačių nuostatų 8.2 p. būdamas asmeniškai atsakingas už NŽT Vilniaus rajono skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, 2012-01-06 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino žemės sklypo - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento).

Po to jis, L. D., laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-06-08, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, NŽT Vilniaus rajono skyrius patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su NŽT Vilniaus rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) A. Z., žinodamas, kad iki 2012-01-27 joks sklypo savininkų prašymas NŽT Vilniaus rajono skyriuje gautas nebuvo, pavedė A. Z. parengti jo vardu 2012-06-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, į jį įrašant žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento), patvirtintą NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ bei 2012-01-27 žemės sklypo savininkų prašymą, po ko jis, L. D., laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-06-08 patvirtino savo parašu minėtą A. Z. parengtą sprendimą. Tokiu būdu, veikdamas kartu su A. Z., suklastojo tikrą dokumentą - pasirašė 2012-06-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriame A. Z. įrašė žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai kad šis sprendimas priimamas remiantis NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-01-27 žemės sklypo savininkų prašymu.

Jis gi, žinodamas, kad Vilniaus rajono skyriuje dvylika kadastrinių matavimų dokumentų bylų, kurios yra žinomai suklastoto dokumento - 2012-06-08 sprendimo (duomenys neskelbtini) - neatskiriamos dalys, nėra oficialiai gautos, laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-06-08, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, NŽT Vilniaus rajono skyrius patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. Z. pasirašytinai dvylikos žemės sklypų planuose patvirtinus, jog patikrino dvylikos atskirų žemės planų, atsiradusių po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo, nustatytus kadastro duomenis, taip pat jis, laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-06-08 pasirašė dvylikos žemės sklypų planuose ir žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose ir taip savo parašu patvirtino minėtus kadastro duomenis.

L. D. ir A. Z., suklastodami aukščiau minėtą dokumentą padarė didelę žalą - sukėlė juridinę reikšmę turinčias pasekmes - 2012-06-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į dvylika atskirų žemės sklypų, kurie 2012-06-11 užregistruoti VĮ „Registrų centras“.

Jis, L. D., tyčia suklastodamas tikrą dokumentą - pasirašydamas 2012-06-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė:

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 str. 1 d., pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias Valstybės tarnautoją gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, būti teisingu sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas; 15 str. nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 5)laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuostatų 3.5. p., kuriame nurodyta užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą (tvirtinimą), teritorijų planavimo dokumentų derinimą; 2012-02-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašo (su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-05-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais minėto aprašo pakeitimais), kuriame yra reglamentuojama sprendimų projektų rengimo tvarka, 8. p., kuriame numatyta, jog vadovas yra atsakingas už darbo organizavimą, sprendimų priėmimą bei užduočių vykdymo kontrolę.

Tokiu būdu jis, L. D., veikdamas kartu su A. Z., tyčia piktnaudžiavo tarnyba - suklastojo dokumentą bei to suklastoto dokumento pagrindu sukūrė juridinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, pažeidžiant nustatytą tvarką, nesilaikant visų priklausomų procedūrų buvo priimtas sprendimas pertvarkyti vientisą žemės sklypą į 12 atskirų žemės sklypų, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą ir vardą, Nacionalinės žemės tarnybos, kaip institucijos, prestižą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

A. Z. kaltinama (pagal patikslintą kaltinimą, t. 12, b. l. 67-69) tuo, kad ji, veikdama kartu su L. D., suklastojo dokumentą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

ji, būdama valstybės tarnautoja, t. y. (duomenys neskelbtini), pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.3 p. privalėdama rengti sprendimų pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus privačios žemės sklypus projektus, NŽT Vilniaus rajono skyrius patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-06-08, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, veikdama bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) L. D., žinodama, kad 2012-01-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas žemės sklypo - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) ir žinodama, kad iki 2012-01-27 joks sklypo savininkų prašymas NŽT Vilniaus rajono skyriuje gautas nebuvo, L. D. pavedimu, pastarojo vardu parengė 2012-06-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriame įrašė žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydama, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento), patvirtintą NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ bei 2012-01-27 žemės sklypo savininkų prašymą. Po ko, laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-06-08, šį sprendimą savo parašu patvirtino L. D.. Tokiu būdu A. Z., veikdama kartu su L. D., suklastojo tikrą dokumentą - 2012-06-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriame įrašė žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad šis sprendimas priimamas remiantis NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-01-27 žemės sklypo savininkų prašymu, o L. D. jį pasirašė.

Ji gi, žinodama, kad Vilniaus rajono skyriuje dvylika kadastrinių matavimų dokumentų bylų kurios yra žinomai suklastoto dokumento - 2012-06-08 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) - neatskiriamos dalys, nėra oficialiai gautos, NŽT Vilniaus rajono skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-06-08, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pasirašydama dvylikos žemės sklypų planuose patvirtino, jog patikrino dvylikos atskirų žemės planų, atsiradusių po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo nustatytus kadastro duomenis, kuriuos savo parašu taip pat laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-06-08 patvirtino ir L. D., pasirašydamas dvylikos žemės sklypų planuose ir žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose.

A. Z. ir L. D., suklastodami aukščiau minėtą dokumentą padarė didelę žalą -sukėlė juridinę reikšmę turinčias pasekmes - 2012-06-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į dvylika atskirų žemės sklypų, kurie 2012-06-11 užregistruoti VĮ „Registrų centras“ .

Ji, A. Z., tyčia panaudodama visai kito tikro dokumento numerį, ir į 2012-06-08 sprendimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydama žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeidė:

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 str. 1 d. pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias Valstybės tarnautoją gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, būti teisingu sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas; 15 str. nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 5)laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba;

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-02-28 įsakymu Nr. lP-(1.3.)-69 patvirtinto Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašo (su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-05-15 įsakymu Nr. 1P0(1.3.)-165 patvirtintais minėto aprašo pakeitimais), kuriame yra reglamentuojama sprendimų projektų rengimo tvarka, 9.2. p., kuriame numatyta, jog darbuotojas tikrina, ar gerai parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Tokiu būdu A. Z., veikdama kartu su L. D., tyčia piktnaudžiavo tarnyba - suklastojo dokumentą ir to suklastoto dokumento pagrindu sukūrė juridinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, pažeidžiant nustatytą tvarką, nesilaikant visų priklausomų procedūrų buvo priimtas sprendimas pertvarkyti vientisą žemės sklypą į 12 atskirų žemės sklypų, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, sumenkino valstybės tarnautojos autoritetą ir vardą, Nacionalinės žemės tarnybos, kaip institucijos, prestižą, UAB „(duomenys neskelbtini)i“ darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji prisimena ne visas šios bylos aplinkybes, nes praėjo daug laiko, gali tik abstrakčiai paaiškinti, kaip vyko pateiktų bylų tikrinimas, į ką buvo žiūrima. Mano, kad aktualioje byloje buvo pateiktas ir prašymas, ji teismui yra pateikusi duomenis apie šio prašymo registracijos numerį, su kuriuo susietas sprendimas pakeisti kadastro duomenis. Prašymą jai atnešdavo iš vedėjo. Tuo metu buvo labai didelis darbo krūvis, t.y. didelis bylų kiekis, todėl kiekvienos bylos įdėmiai ir kiek reikėdavo nepažiūrėdavo ir kai yra kiekybė, nukenčia kokybė. Bylos jiems tiesiogiai nepatekdavo, bylas atnešdavo į priėmimo skyrių, esantį 9 aukšte, ir ten jau jos būdavo paskirstytos konkretiems specialistams. Bylos buvo paliekamos lentynoje, specialistai jas paimdavo ir tikrindavo. Nagrinėjamu atveju buvo 12 ar 13 bylų, t.y. viena motininė byla ir kiekvienam sklypui atskirai po bylą. Prie motininės bylos susegdavo visus reikalingus prašymus, pažymas, įsakymus, projektus. Gavusi tą bylą ji patikrino ir mano, kad toje byloje buvo tas įsakymas, ranka įrašytas. Matininkas rašydavo, kad kopija tikra ir jie tikrumo neprivalėjo tikrinti. Jeigu kažkas atsitiktų, lieka archyviniai dokumentai, iš kurių matytųsi, ar yra kas suklastota, ar buvo taisymai. Šiuo atveju mano, kad buvo sprendimas, nes kadastrų duomenų lentelėje yra grafa - nurodyti juridinius dokumentus, pagal kuriuos keičiami sklypai, atliekami kadastriniai matavimai ir ši grafa užpildyta tik ranka. Apklausti teismo posėdyje liudytojais NŽT specialistai taip pat nurodė, kad jeigu ši grafa nebuvo užpildyta, tai jie net nederindavo tokių bylų. Liudytoja nežino, kas įrašė numerį kadastrų lentelėje, tai ne jos ranka rašyta. Kai pateikdavo bylą, jie įvertindavo, ar yra teritorijų planavimų planai, taip pat turėjo vertinti, ar yra atitiktis sklypo performavimo projekte. Jeigu buvo sukomplektuoti dokumentai, tai ir vertino, ar jie atitinka, ar atitinka plotai ir nurodytos paskirtys. Jeigu nėra neaiškumų, tai derindavo. Parengus bylas, jeigu nebuvo trūkumų, buvo teikiama pasirašymui arba vedėjui, arba specialistui, kuriam pagal įsakymą buvo skirta pasirašyti. Iki 2012 m. nebuvo nuostatos, kad vedėjas įgaliotų asmenį, kuris galėtų tvirtinti bylas, vėliau pakeitė įsakymą ir buvo galima specialistui tvirtinti bylas galutiniam parašui. Tuo metu buvo įgaliota specialistė D. L., kuri taip pat vizuodavo bylas. Ši byla buvo teikiama vedėjui, paliekama vedėjui prie kabineto. Po tvirtinimo bylos patekdavo į raštinę ir jas atsiimdavo matininkai. Aktualioje situacijoje visose 13 bylų buvo ranka įrašytas įsakymas. Jie netikrindavo, ar įsakymas dėl žemės formavimo ar jo kopija tikrai tokiu numeriu yra užregistruotas. Jeigu buvo įrašytas įsakymas, tai pagrindas jam buvo ir jis buvo komplektuojamas byloje. Tai buvo eilinis sprendimas, todėl ji nieko konkretaus neatsimena. Jeigu būtų neaiškumų ar abejonių, tai gal jai kažkas būtų sukėlę įtarimų, kaip pavyzdžiui, jeigu sklype būtų miškas. Čia buvo paprastas sklypas ir sklypo vieta jai nieko nesako. Sklypo pertvarkymas į kelis sklypus yra dažnas reiškinys, tai nebuvo pavienis atvejis. Kaltinamoji nurodė, kad ji rengė įsakymą, ji surinko tekstą ir toks pats įsakymas yra registrų kadastro lentelėje ir byloje. Mano, kad toks įsakymas buvo, nes jeigu jo nebūtų, tai jai būtų sukėlę abejonių. Įsakymo preambulė yra šabloninis dalykas, kuris perrašomas ir įrašomi tik prašymai. Yra duomenų bazė, kurioje yra automatiškai sugeneruoti duomenys, tos pavardės automatiškai atsiranda, kas dokumentą registravo, pasirašė. Galbūt byloje buvo pateikti neteisingi duomenys, jeigu susietumas neteisingas. Raštinės darbuotojams nesakydavo, su kuo susieti registruotus dokumentus, raštinė pati žiūrėdavo, kokie yra dokumentai ir pati juos susiedavo. Bylas gaudavo iš vedėjo. Mano, kad šiuo atveju įsakymas buvo, kitaip nebūtų patvirtinusi. Jeigu įsakymas būdavo, jie netikrindavo teritorijų planavimo patikrinimo akto. Dėl byloje esančių duomenų, t.y. (2 t., b.l. 124-125), kaltinamoji paaiškino, kad jeigu jau rengiamas įsakymas, tai kadastrinė byla jau būna pasirašyta. Ji negali pasakyti, kodėl nebuvo užtikrintas bylų vientisumas, perdavimas į archyvą. Savininko prašymas buvo komplektuojamas byloje. Jeigu ji rengė įsakymą, tai dokumentai buvo. Matininkas byloje komplektuodavo savininko prašymą, tai jie atskirai savininko prašymo neprašydavo, nes viskas dubliuodavosi, o pas juos buvo labai dideli krūviai. Detaliai situacijos neatsimena, bet jeigu rengė įsakymo projektą, tai buvo dokumentai, kurių pagrindu jį parengė. Ji neatsimena, koks byloje buvo įsakymas ir kokių metų, įsakymo turinio taip pat negali pakomentuoti. Darbų apimtys buvo labai didelės ir kartais jie vėluodavo paruošti dokumentus. Taip pat 10 aukšte buvo įrengti stelažai, kur specialistai kraudavo bylas, nes jos pas juos netilpdavo. Nuo bylos gavimo iki jos patekimo pas specialistą praeidavo kelios dienos, kol jas užvizuodavo. Laikotarpiai, per kurį buvo rengiami įsakymai, buvo įvairūs, nuo metų iki mėnesio. Kartais vedėjas ir savaitę nepasirašydavo parengtų sprendimų. Kartais jie patys eidavo ir dėžėse ieškodavo dokumentų, nes būdavo gaunami skundai ar piliečiam prireikdavo kokių nors dokumentų. Įsakyme numerį - Nr. (duomenys neskelbtini) įveda raštinė, registruodama dokumentą. Šis dokumentas jau būna pasirašytas vedėjo. Dėl dokumentų susietumo su (duomenys neskelbtini) reikėtų klausti raštinės darbuotojų, nes šis susietumas yra ne jos priimtas sprendimas. Dėl byloje esančių duomenų (A. Z. naudojamo kompiuterio kietuosiuose diskuose esančių dokumentų) (5 t., b.l. 146-148), kaltinamoji paaiškino, kad jai sunku rasti, ar byla tikrinta, ar ne. Ji tuomet ir iki šiol Exel programoje susirašo, ką daro su byla, rašydavo duomenis iš kadastrinių bylų, bylos numerį, savininką, fiksuodavo, kam perduoda bylą. Ji visą laiką rašė savininkų pavardes, o ne įmonių pavadinimus, nes įmonės dažnai kartodavosi, ieškodavo pagal savininko pavardę. Jeigu ji rengė sprendimą, tai vasario 27 dienos įsakymą matė. Jeigu įsirašė į exelį, tai ir buvo toks bylos numeris ir prašymas, su kuriuo buvo pateiktos bylos. Ji neatsimena, kaip šie dokumentai buvo sukomplektuoti, bylą tikriausiai gavo vedėjo ar D. L. pavizavimu. Ji negali pasakyti, kas konkrečiai vizavo. Ji įsitikinusi, kad M. prašymai yra bylos viduje. Bylas pateikdavo matininkai, jiems skirdavo bylos numerį. Paskui tvarka keitėsi ir šiai dienai turi būti registruotas ir savininko prašymas. Šiuo atveju visur nuosekliai eina tas pats numeris, vadinasi jis buvo. Vasario 27 dieną buvo užregistruotas prašymas ir jos įsakymas su tuo susietas. Kai raštinė gaudavo prašymą, ji šį prašymą nuskanuodavo ir sistemoje turi būti nuskanuotas prašymas. Vedėjas jos tiesiogiai neprašė suklastoti dokumentų. Kartais jis ateidavo ir paprašydavo kažką padaryti skubiau ar ištaisyti kokią klaidą, dėl to būdavo diskusijų, bet ji nebuvo gavusi iš vedėjo jokių reikalavimų padaryti ar suderinti to, ko nėra. Būdavo atvejų, kad bylas atiduodavo į rankas. Šiuo atveju yra žyma, kad bylas atsiėmė matininkė J. A.. Po vedėjo pasirašymo archyvinė byla pas specialistus negrįždavo. Kiek jai žinoma, raštinėje darydavo lydraštį, surašydavo kadastrinius numerius ir perduodavo archyvavimui. Jeigu jie patys paimdavo bylą iš archyvo ar atiduodavo matininkui, parašydavo žymą. Archyve jie bylų neužsakinėja, tik užrašo jos numerį ir specialistas ją atneša. Jeigu jiems reikia kokių dokumentų, tai byla būna pas juos kabinetuose. Kabinetuose dirbo po 5-6 žmonės, kiti darbuotojai taip pat galėjo užeiti į kabinetą, vaikščiodavo valytojos. Nedarbo metu kabineto durys užrakinamos. Durys nebuvo rakinamos raktu, o su kortele. Jeigu kas pamiršdavo kortelę, tai duris būdavo galima atidaryti paspaudus durų užrakto liežuvėlį. Ji pasiimdavo bylą ir ją laikydavo prie savęs. Negalvodavo, kad kažkas gali ją paimti. Į patį NŽT pastatą gali užeiti daug žmonių su dokumentais, tačiau kad byla būtų peržiūrėta, reikėjo prašymo. Nurodė, kad sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše iš duomenų valdymo sistemos pastaba yra jos įrašyta; iš išrašo matyti, dėl šio prašymo vasario 29 d. buvo įrašyta viza vykdymui – perduotas prašymas jai. Nurodė, kad tikrinant dokumentus, žiūrėdavo tik konkrečią bylą, kas joje pateikta, netikrino, ar atitinka patiekti duomenys, nors tai nepasiteisinimas, bet buvo dideli darbo krūviai. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad jie visada rašydavo prie prašymo, kad yra suderinta, pastabą duomenų valdymo sistemoje įrašydavo prieš atiduodant pasirašyti suderinimui. Jeigu ji derino tą projektą, tai turėjo būti pateikta 12 bylų, gal ji padarė prielaidą, kad raštinė suklydo ir įvedė 4 bylas. Būdavo tokių atvejų, kad prašymas vienas, bet ima ir dvi bylas registruoja; būdavo užrašo numerį, tada dar kartą registruoja ir vėl užrašo tą patį numerį, taip pat būdavo atvejų, kai supainioja bylas ar neranda kokių dokumentų, supainioja dokumentų numerius, nes dirba žmonės, o ne robotai, būdavo klaidų. Nėra tokios sistemos, kad viskas būtų automatizuota, viską suvedinėja rankiniu būdu. Jeigu jai yra pavizuota byla, tai ji bylą ir prižiūri. Jeigu nerandama kažkokių dokumentų, tai yra rašomi raštai, ar reikalaujama kopijų. Kaip buvo šiuo atveju, konkrečiai negali pasakyti. Kaltinamoji taip pat paaiškino, kad teritorijų planavimo patikrinimo aktas jos sprendimui nėra svarbus, jis svarbus, kai yra rengiamas performavimo projektas, o jeigu jau yra projektas dėl formavimo patvirtintas, tai patikrinimo aktas jiems nebesvarbus ir įsakyme nereikėjo apie jį nurodyti. Įsakymu, kuris baigiasi skaičiais Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas pats performavimo projektas, šiam įsakymui teritorijų planavimo patikrinimo aktas yra svarbus. Kai vedėjas pasirašo sprendimą, tai byla su visais dokumentais keliauja į raštinę, ten specialistė užregistruoja ir ten ateidavo atsiimti dokumentų, asmuo, kuris atsiimdavo dokumentas, už juos ir pasirašo, toks pranešimas likdavo motininėje byloje. Vienas įsakymo egzempliorius likdavo motininėje byloje, kitas - raštinėje, trečias buvo atiduodamas žmogui. Sprendimo be bylų negali būti, t.y. vedėjas negali atnešti tik vieno sprendimo, jis turi pateikti visą bylą. Jeigu kažko trūksta, raštinės specialistai klausia. Rengiant sprendimą naudojama kadastro duomenų byla. Byloje buvo nurodytas sprendimas, kuris įrašytas į jos sprendimą, t.y. čia buvo perrašyti duomenys. Ji nežino, kas užpildė kadastro duomenų lentelę. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad tuo metu buvo registruojami matininkų prašymai, žmonių prašymai buvo komplektuojami bylose ir tik vėliau buvo registruojami atskirai dar ir piliečių prašymai. 2005-2013 m. piliečių prašymai atskirai nebuvo registruojami. Mano, kad šiuo atveju prašymas buvo, bet kur yra jo originalas, ji nežino, nes tos bylos neprisimena, bet jeigu ji rengė projektą, tai byla buvo tvarkingai sukomplektuota. Sprendimų duomenų valdymo sistemoje ji nesusiedavo, tai darė kita specialistė. Klaidos būdavo daromos.

Kaltinamasis L. D. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis niekada duomenų neklastojo ir mano, kad šios baudžiamosios bylos iškėlimas yra jam kerštas už tai, kad jis tam tikriems asmenims nepadėjo užvaldyti norimų žemės sklypų. Dar dirbant NŽT, jis kreipėsi į teisėsaugą dėl jam ir jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams daromo spaudimo, prašydamas apginti jį, kaip valstybės tarnautoją, ir jo šeimą, tačiau iš valstybės psichologinio saugumo negavo, jį tik šiek tiek gynė. Po to keitėsi valdžios ir jo pareiškimą pamiršo, jeigu pareiškimo būtų nepamiršę, tai ši byla nebūtų pasiekusi teismo. Panaikinus Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyrius, jis 2010 m. liepos pabaigoje pradėjo vadovauti NŽT Vilniaus rajono skyriui. Visi žemėtvarkos skyriuje buvę dokumentai buvo sudėti į maišus ir perduoti NŽT, sakė, kad čia archyvinės bylos, kurių nėra kur dėti. Tuomet jis suprato, kad jį po pusmečio pasodins esant tokiai situacijai, tačiau išeiti iš darbo negalėjo, nes buvo į šį darbą pakviestas taip, kad negalėjo atsisakyti. Tada jis pakeitė spyną už savo pinigus, nes raktą nuo patalpos, kurioje buvo bylos, turėjo bet kas. Yra matęs, kad archyvarė duoda matininko prašomą bylą kopijoms daryti be jokios registracijos. Taip pat tuo metu veikė 5-6 kompiuteriai, buvo vienas priėmimo langelis ir žmonės laukdavo po savaitę dokumentų priėmimo; pamatė, kad vietinis serveris yra užkrėstas trimis virusais ir neveikė jau pusantrų metų, atvykę specialistai pasakė, kad serveris yra užkrėstas specialiai, todėl jis prašė gelbėti ką įmanoma. Visi bandė jį išėsti iš tų pareigų, tačiau jis turėjo užduotį - pabaigti žemės reformą Vilniuje per protingą terminą. Po mėnesio jau gavo laišką, kad L. D. nemoka dirbti, nes yra teisininkas, o ne matininkas, bet jis yra baigęs ir geografiją, braižė savo ranka žemėlapius, matininkai tai matė ir nesuprato, kaip tą jis moka. Po to gavo L. raštą, kad pateiktų paaiškinimą ir tada suprato, kad reikės išeiti iš darbo. Nusprendė, kad jeigu reikės išeiti, tai pakelta galva. Jis po to beveik tris paras gyveno darbe, pateikė komisijai atsakymą į raštą, kuris buvo apie 100 lapų apimties, šio atsakymo kopija buvo nusiųsta Vyriausybės kanceliarijai, nusiuntė ją visiems, kad žinotų. Viename išvažiuojamajame posėdyje, kuriame dalyvavo tuometinis premjeras A. K., jis apibūdino esamą padėtį NŽT, pateikė ataskaitą ir pasakė, kad jeigu Vyriausybė duos resursų, personalą, finansų, tai per trejus metus jie viską sutvarkys, kad žmonės nebesiskųstų. Po poros mėnesių buvo skirtas aprūpinimas, įsteigti nauji etatai ir duotas planas iki 2012 metų grąžinti 80 procentų žemės. Jis kreipėsi raštu dėl poreikio samdyti archyvo tvarkymo paslaugas, nes NŽT to neturėjo, todėl buvo pasamdyta įmonė, kuri įkūrė archyvą ir viską susistemino. Toks jo išsišokimas daug kam nepatiko. Pradėję dirbti jie rado apie 3000 skundų, į kuriuos nebuvo atsakyta per 2-3 metus, taip pat rado apie 7000 nenagrinėtų 2-3 metus kadastrinių bylų ir niekas už tai nubaustas nebuvo. Siekiant paspartinti darbą, darbuotojams buvo skiriami maksimalūs priedai, nors jis pats, kaip vedėjas, jų negaudavo. Jis dirbo taip, kad daugelis žmonių atgavo savo žemes. Mano, kad jam iškelta byla yra politinis žaidimas, o jeigu jis darbo metu ir padarė kokią klaidą, tai už klaidas tokios bylos į teismą nepatenka. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltinamasis nurodė, kad tame neva suklastotame sprendime yra nurodytas klaidingas įsakymas, nes jis negalėjo ir neturėjo pareigos to patikrinti, kadangi kiekvienas darbuotojas turi atlikti jam priskirtas funkcijas. Mano, kad tai buvo techninė klaida, kurią galima būtų ištaisyti arba maksimum už ją pabarti, o ne kurpti baudžiamąją bylą. Apie ten buvusią klaidą jis nieko nežinojo ir iš jo pusės būtų kvaila klastoti dokumentus po viso jo darbo, kuris kėlė nepasitenkinimą suinteresuotiems asmenims. Po to buvo suorganizuota grupė, kurios tikslas buvo padaryti taip, kad jis daugiau apskritai nedirbtų valstybės tarnyboje. Taip ir buvo padaryta, nes jis jau 9 metus valstybės tarnyboje nedirba. Prašo jį išteisinti ir negriauti jam gyvenimo, nes dirbdamas NŽT jis atsisakinėjo vykdyti neteisėtus pavedimus. Žemėtvarkos skyriuje kabinetai buvo užrakinami elektroniniu užraktu, o saugoti nuo įsilaužimo ar kortelių padirbinėjimo ne vedėjo darbas. Po darbo visi kabinetai buvo užrakinti, buvo saugos tarnyba. Jis turėjo 3 kabinetus – jo, sekretoriatas, geodezijos kabinetas. Bylos buvo pateikiamos per sekretoriatą. Dėžes su bylomis jis pastumdavo į raštinę, nes jos būdavo sunkios, o raštinėje visada kažkas būdavo. Po darbo kažkas galėjo vaikščioti su kortelėmis po kabinetus, IT specialistai galėjo tai ištirti, tačiau netyrė. Žemėtvarkos skyriuje analogiškų klaidų yra buvę, tačiau niekada už tai nėra iniciavę tokių bylų, o šią bylą iniciavo ne kokia nors tarnyba, o netyčia užklydusi žurnalistė, o tada jau Č. parašė pareiškimą STT. Jis tikrai nežinojo, kad yra toks įsakymas su tokio pobūdžio technine klaida. Teigė, kad jis nepiktnaudžiavo tarnyba, jokių tyčinių veiksmų nedarė, o priešingai - stengėsi savo darbą atlikti sąžiningai. Dėl aktualios bylos jis nieko negali pasakyti, tai buvo eiliniai dokumentai, kurie eidavo tūkstančiais; visi darbuotojai dėl didelio darbo krūvio dirbo viršvalandžius. Ši byla pas jį pateko tokiu pat būdu, kaip ir kitos bylos, negalėjo patekti kokiu nors kitokiu būdu, ji kokio įspūdžio ar išskirtinumo jam nesukėlė, o sklypas (duomenys neskelbtini) jam nieko nesako, jis net nežino, kur jis yra, šio sklypo savininkų jis nepažįsta. Pas jį pagal užsirašymą ateidavo apie 150 žmonių, tai jeigu jie ir buvo pas jį atėję, jis jų neatsimena ir asmeniškai jų reikalų netvarkė. Neatsimena, ar buvo pasirašęs dėl šio sklypo padalijimo į dvi dalis, tai jam buvo eilinė dėžė su dokumentacija, aplinkybių dėl šio sklypo formavimo į 12 sklypų jis taip pat neatsimena, nes tiems dokumentams neskyrė specialaus dėmesio. Jeigu yra pasirašyti dokumentai, tai 13 bylų turėjo būti, tačiau jam tas dalykas iš bendros masės neišsiskyrė, tai buvo jo eilinė darbo diena. Jeigu dokumentai atėjo iki jo, vadinasi šie dokumentai buvo užregistruoti, suteikiant numerį ir turėjo būti prašymas. Jis negali pakomentuoti, kodėl to prašymo nėra, nes visi apklausti liudytojai patvirtino, kad toks prašymas buvo. Jis nežino, kodėl dabar trūksta dokumentų, įvykis buvo seniai ir tie dokumentai turėjo būti. Kartais atsitikdavo, kad tuo pačiu numeriu yra registruojami ir įsakymai, ir prašymai. Jis pats to darbo neorganizavo, prirašinėti nieko neliepė ir nemano, kad dalis žmonių tai darė tyčia. Gal tai padarė iš nuovargio. Jis tikrai sutikrino visus dokumentus. Ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo parašas yra jo, numeris užrašytas ne jo, gal sekretorė užrašė. Du žmonės rūšiuodavo dokumentus pagal kompetenciją. Šis dokumentas yra tipinis, tokių būdavo tūkstančiai per savaitę. Jeigu pakelti archyvą, tai užrašymas „skubiai“ buvo tūkstančiais, nes vėlavo nemažai dokumentų. Teismas matė dėžių nuotraukas, viskas buvo rūšiuojama sekretoriate, buvo žemės nuosavybės atkūrimo bylos, geodeziniai matavimai, pertvarkymai; dokumentus rūšiuodavo į spintelę pagal terminus - jeigu vėluojantys, tai buvo raudoni lapeliai, prie kabineto durų – dokumentai su degančiais terminais. Į tą rūšiavimą buvo atsižvelgiama. Rezoliucija „skubiai“ buvo rašoma tam, kad dokumentas neatsidurtų pas kurį nors darbuotoją dėžėje. Ši rezoliucija nieko nereiškia ir išskirtinumo nesuteikia, kaltinamajam tai buvo eilinis prašymas. Įsakymas dėl M. žemės sklypo duomenų patikslinimo (7 t., b.l. 33-34) jam nieko nesako, nieko apie jį neatsimena, nes jie nebuvo kažkuo ypatingi. Parašas šiame įsakyme yra jo, data ir numeris įrašyti ne jo ranka. Jis buvo vadovas ir pasirašė milijoną dokumentų, techninių klaidų procentas buvo mažas. Jis neprivalėjo už visą skyrių pertikrinti dokumentų. Jam visi reikalingi dokumentai buvo pateikti, ar dalimis, ar visi – neatsimena. Kaltinime minimo įsakymo jis nekūrė. Jis neslepia, kad yra techninė klaida, bet tų dokumentų jis nekūrė, niekam nieko neliepė, matininkų nieko neprašė. Gegužės 13 dienos įsakymas dėl projektų rengti leidimo yra jo pasirašytas. 2012-01-06 įsakymas (6 t., b.l. 48) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymo buvo tvarkingai parengtas, jį rengė mokslų daktarė D. L., kuria nepasitikėti jam nebuvo jokio pagrindo. Patikrinęs įsakymą formaliąja prasme jis jokių problemų ar užsikabinimų nepamatė ir jį pasirašė. 2012 m. birželio 8 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu jis techninės klaidos įrašant numerius nepastebėjo, paties įsakymo numerio pertikrinti neturėjo galimybės. Mano, kad čia įrašytas kitas įsakymo numeris, gal dar buvo padaryta „copy paste“, visi buvo pervargę, nes darbuotojai dirbdavo iki 19-20 val., jis pats dokumentus pasirašinėdavo iki 19 val. Paskui išeidavo papietauti, grįždavo į darbą ir sėdėdavo jame, kol turėdavo jėgų. Pasirašytus dėžių dokumentus palikdavo sekretorei. Taip dirbant galėjo praleisti klaidą, bet tyčia to nekūrė ir nemano, kad tyčia kažką kažkas kūrė. Formaliai, jeigu nėra prašymo, tai dokumentas negalėtų pateikti į pasirašymo dėžę pas sekretorę, nes prašymas turėjo būti. Jeigu nebūtų prašymo, jis nebūtų rašęs dokumentų. Jis pats įsakymų ar sprendimų projektų nekūrė, tai darė keli darbuotojai, o jam atnešdavo rezultatą. Prie dokumentų rengimo dirba 3 žmonės, dar geodezininkai dirba, jie susiderina, dažnais atvejais sprendimus peržiūri teisininkai. Vadovas sprendimus gauna paskutinis. Jis neprisimena, kas ką darė aktualioje situacijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamų įvykių metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įmonės direktorė. 2011-2012 metais į juos kreipėsi užsakovai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo, jo padalijimo į 12 mažesnių sklypų. Jie pagal tuo metu galiojančius teisinius aktus atliko sklypo padalinimą ir kadastrinius matavimus. Ikiteisminio tyrimo metu ji bandė atgaminti visą informaciją dėl šio sklypo, tačiau nelabai ką atsiminė, taip pat bandė ieškoti dokumentų ofise, bet jie nesaugo bylų, vieną bylą rado savivaldybėje. Apklausos metu pastebėjo, kad iš NŽT pateikta nepilna byla, dokumentas buvo be Vilniaus rajono savivaldybės ir miškų tarnybos antspaudų, tai turėjo patvirtinti M. B.. Jos vadovaujama įmonė negalėjo pateikti tokios be antspaudų bylos ir negalėjo nesuderinto dokumento nešti į NŽT. Dabar ji negali tiksliai pasakyti, ar toks dokumentas iš tikrųjų nebuvo nuneštas. Kiek ji atsimena, per sklypą ėjo kelias, todėl tuo keliu sklypas buvo padalintas į du sklypus, prieš tai buvo atlikti kadastriniai matavimai. Kelias, einantis per sklypą, greičiausiai buvo nurodytas ankstesniame plane. Ji negali pasakyti, ar matė plane kelią, einantį per sklypą. Planus sudarinėja A. Ž., jis pats važinėja į vietą ir yra kruopštus specialistas. Kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, liudytoja tiksliai pasakyti negali, bet jie nebuvo užfiksavę, kad su šiuo sklypu būtų kokios nors problemos. Ši užduotis (suformuoti sklypus) greičiausiai buvo gauta iš užsakovo. Pirmiausiai yra atliekami kadastriniai matavimai ir tada suformuojami sklypai, kadastrines bylas darė tik turėdami teigiamą patikrinimo aktą iš Žemėtvarkos tarnybos. Šiuo atveju gavosi taip, kad teigiamo akto nėra, o sklypas padalintas. Praktikoje neigiami aktai yra dažnai gaunami, bet jie patikslinami ir dokumentai teikiami iš naujo; naujai pateikti dokumentai įvertinami ir duodamas teigiamas aktas; nėra termino, per kurį tai reikia padaryti. Liudytoja nežino, kodėl šiuo atveju nėra teigiamo akto ir kas užstrigo tame plane, kuriame nėra derinimo, bet tai buvo eilinis sklypas ir jame nieko ypatingo nebuvo. Liudytoja pati šio sklypo nematė, tik matė jo dokumentus. Ji pati priimdavo užsakymus, atlikdavo skaičiavimus, kadastrų lenteles, rašydavo paaiškinamuosius raštus, vežiodavo dokumentus. A. Ž. rengdavo planus, L. N. suvedinėjo kadastrų lenteles. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais yra ji ir G. L.. L. D. ji pažinojo kaip skyriaus vedėją, į kurį kreipdavosi, kai turėdavo klausimų, bet prieš tai turėdavo užsirašyti laiką priėmimui. Su L. D. liudytoja bendravo nuo 1 iki 10 kartų, su A. Z. bendravo tiek pat, gal daugiau konsultuodavosi telefonu ir tik darbiniais klausimais. Neigiamą aktą byloje ji pamatė tada, kai ją buvo iškvietę apklausai ir tada ji susipažino su tuo dokumentu. Gavus neigiamą atsakymą, jie turėjo pateikti argumentus, ištaisyti trūkumus ir dokumentus pateikti pakartotinai. Liudytoja negali pasakyti, ar šiuo konkrečiu atveju jie tai buvo padarę. Prieš gaunant neigiamą atsakymą viskas buvo derinama su savivaldybe, tačiau tie dokumentai mistiškai yra pradingę ir savivaldybėje jie rado tik vieną skanuotą kopiją. Visus dokumentus dažniausiai ji tikrindavo pati, t.y. patikrindavo, ką jie neša ir priduoda institucijoms. Ribų paženklinimą darydavo matininkai, šiuo atveju tai darė A. Ž., kvietimus ir aktus ji pildydavo pati. Toliau bylos formuojamos ir pateikiamos NŽT. Jeigu žmonės atvyksta, jie pasirašo aktuose. Šiuo atveju kaimynai neturėtų būti kviečiami, nes jie buvo atlikę kadastrinius matavimus ir jų sklypų ribos nesikeitė. Gavus iš NŽT aktą, rengdavo bylas ir jas pateikdavo NŽT tvirtinimui. Vidinės ribos galėjo būti nužymėtos ir po projekto patvirtinimo arba po to, kai bylos perduotos NŽT. Liudytoja negali pasakyti, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju. Sklypo ribas braižė A. Ž., o liudytoja ir kolegė rengė bylas, suvedinėjo duomenis, formavo bylas ir tada jas pateikdavo NŽT. Liudytoja negali pasakyti, kodėl šis sklypas buvo padalintas į 12 sklypų, gal greičiausiai buvo suformuotas toks sklypų skaičius, koks yra galimas. Formuojant sklypus jie nematė, kad ten yra miško žemė, nes tuo metu nebuvo priėjimo prie miškotvarkos duomenų. Atsakingas miškininkas buvo M. B., kuris derindavo projektus. Ten buvo mažas miško gabaliukas, kuris ėjo apačioje ir jis neprieštaravo teisės aktams. Ji neatsimena, kodėl buvo gauta neigiama išvada. Jeigu kažką reikėjo keisti plane, tai keisdavo A. Ž., jeigu klaida yra aiškinamajame rašte, tai klaidą taisydavo ji pati, dokumentus į institucijas taip pat vežiodavo pati. Kai dokumentai būdavo patvirtinami, tada skambindavo savininkui, kad jis atsiimtų dokumentus. Dažniausiai su sklypų savininkais buvo sudaromos sutartys, kad jie yra įgalioti atlikti darbus, tačiau kaip buvo šiuo konkrečiu atveju liudytoja negali pasakyti. VĮ Registrų centre iš jų dokumentų niekas nepriimtų, tai galėjo padaryti tik savininkas arba jo įgaliotinis. Jie tokių įgaliojimų neturėjo. Registrų centras visada turi sutikrinti dokumentus ir jeigu randama klaidų, tai ir Registrų centras gali atmesti dokumentus. Jų įmonėje per 10 metų buvo tik vienas parašo suklastojimo atvejis ir tai tas žmogus buvo įdarbintas kelioms valandoms, jie veždavo jam pasirašyti kadastrines bylas. Liudytoja taip pat nurodė, kad tais metais buvo įdarbintas žmogus, kurio vardu buvo išimta licencija įmonei. Įmonė turėjo turėti įdarbintą matininką, kuris turi teisę atlikti tuos darbus. Tuo metu dirbo 4 žmonės, t.y. ji, L. N.-B., A. Ž., A. G.. A. G. kurį laiką vykdydavo tam tikrus darbus Pasvalyje, nes ten persikraustė. Kai A. G. išėjo iš darbo praėjo keli mėnesiai, kol A. Ž. susitvarkė licenciją. Tuo metu įmonėje jie turėjo apie 20 projektų. Vienas projektas yra ir tada, kai iš vieno sklypo suformuojama 12 naujų sklypų, darbo apimtys tada skiriasi, nes reikia suformuoti 12 kadastrinių bylų. Tuo metu, kai A. G. persikraustė į kitą gyvenamą vietą, A. Ž. važinėjo į vietą ir rinko parašus. A. G. pasirašydavo, kai kartais atvykdavo į Vilnių atlikti darbų, kartais jie dokumentus jam siųsdavo paštu ir jis juos atsiųsdavo atgal. Į šią konkrečią vietą A. G. tikrai nevažiavo. Fiziškai žmogus negali atlikti darbų, nenuvažiavęs į vietą. Matininkas buvo A. Ž. ir jis rengė planus, tai jis turėjo būti vietoje. Sklypai matuojami su prietaisu. Ar A. Ž. buvo nuvažiavęs, ji negali atsakyti. Kada buvo vykdoma apklausa, jie matė kadastrinėse bylose ranka įrašytą informaciją. Ji nežino, kas įrašė tą informaciją ir iš kur šie įrašai atsirado. Kadastrinių matavimų bylos pildomos yra jų įmonės pagal turimą informaciją, pagal planus. Jas pildydavo liudytoja arba L. N.-B. ir jos už tai buvo atsakingos. Ten yra ne jų įrašyti skaičiai, nes ten užpildyta ranka, o jie ranka nepildydavo. Ji nežino, kas tai įrašė, rašto neatpažino ir neturi jokių minčių, kas tai galėtų padaryti. Su neužpildyta grafa gal pridavinėjo bylą, būdavo toks atvejis. Žemės savininkai gali kreiptis į juos, nes jie atlieka kadastrinius matavimus, arba į NŽT. Liudytojai parodžius byloje esantį blanką (1 t., b.l. 176), ji pasakė, kad tai ne jų įmonės blankas, tai yra prašymas NŽT. Visus prašymus rašydavo ir teikdavo ji pati, čia yra ne jos parašas ir ji nežino, kieno tai parašas. Pas juo įmonėje buvo tokia praktika, kad ji pati užpildydavo visus prašymus ir sudėdavo juos prie bylos, tokių atvejų nebuvo, kad kiti rengtų prašymus. Prašymus pridavinėjo Gedimino prospekte. Buvo teiktas prašymas į NŽT dėl sklypo padalijimo į 12 sklypų. Ji negali pasakyti, kokį gavo atsakymą ir nežino kiek kartų kreipėsi. Praktika buvo tokia, kad ji paima bylas su dokumentais ir jas veža, kiek kartų vežė neatsimena, nes jau praėjo 10 metų. Vežami dokumentai buvo nemažos apimties ir visų dokumentų buvo po du egzempliorius. Tai turėjo būti 12 bylų, vieną bylą sudarė 12 lapų po du egzempliorius ir dar buvo teikiami projektai nuo 20 iki 24 lapų. Vienas egzempliorius būdavo atiduodamas savininkui, o kitas likdavo NŽT, jie kopijų nesaugojo, jeigu ko reikėdavo, tai paimdavo iš NŽT archyvo skyriaus. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ji priduodavo dokumentus ir atsiimdavo juos atsiėmimo skyrelyje. Užsirašyti eidavo pas sekretorę ar telefonu. Skyriuje visada būdavo daug dėžių su dokumentais. Liudytojai parodžius ranka darytus įrašus (2 t., b.l. 15), ji nurodė, kai tai ne jos daryti įrašai. Ji neatsimena, ar klientas argumentavo, ką jis veiks padalintame sklype. Liudytoja taip pat nurodė, kad Žemėtvarkos skyrius priimdavo blankus, kur nėra įsakymo numerio; jie viską priimdavo. Kartais jie pateikdavo performatavimo ir kadastrinių matavimų bylas, kartais pateikdavo dviejų etapų dokumentus vienu metu, šio esmė tame, kad jie teikė vienu metu tvirtinimui ir įsakymą, ir bylas. Galimai šiuo atveju jie teikė tvirtinimui kadastrinių matavimų bylas su projektu, įsakymo numerio galėjo dar ir nebūti. Jeigu nėra įsakymo, būdavo padėti brūkšniai. Jie tik pridėjo projektą tvirtinimui kartu su kadastrinio matavimo bylomis. Tais metais buvo tokia praktika, kad jie pateikdavo performatavimo ir kadastrinių matavimų bylas, jas palikdavo skyriuje bendra tvarka. Žiūrint iš bylų, tai jas pateikė be numerio, bet ji neatsimena, kad būtų jas teikusi šiuo konkrečiu atveju. Registrų centre bylas grąžindavo savininkui, o jie sau darydavo skanuotas kopijas. Žemės kadastrinės bylos buvo teikiamos po du egzempliorius NŽT Vilniaus rajono skyriui. Šiuo atveju teikė bylas tvirtinimui be įsakymo numerio, jie šio įsakymo neįseginėjo į visas bylas, nes turėjo pateikti bylas tvirtinimui NŽT. Tame projekte turėjo būti visi dokumentai, kad žemėtvarka parengtų įsakymą. Pateikus liudytojos apžiūrai 2012 m. sausio 6 d. įsakymą (1 t., b.l. 161), J. A. nurodė, kad jai nieko nesako šis įsakymas ir kaimo pavadinimas. Liudytoja taip pat nurodė, kad buvo atvejų, kai žmonės kreipiasi į žemėtvarką, kad jų atstovai nuvažiuotų į vietą. Liudytoja negali pasakyti, ar L. D. buvo tame sklype. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji neatsimena, kaip buvo pasirašomi dokumentai (planai), mato, kad prie jos pavardės yra jos parašas, apie kitus parašus nieko negali pakomentuoti; ant dokumentų yra įmonės spaudas, uždėtas šalia parašo. Aiškinamuosius raštus pasirašydavo ji. Būdavo, kad krūva dokumentų padėta ir A. G. pasirašinėdavo. Su A. G. jie neaptarinėjo darbinių klausimų, būdavo tik techninis pasirašymas. Su A. G. pradėjo dirbti nuo pat pradžių ir jų žinios buvo vienodos. Įmonėje pareigybių aprašymų nebuvo, nes pagal įstatymus tai nėra privaloma. Sutartis su klientais ji rengdavau pati. Apie neigiamą NŽT atsakymą prisiminė tik STT. Ji neprisimena tokių aplinkybių, kad lieptų A. Ž. važiuoti į NŽT ir paimti konkrečią bylą, taip pat kad davė jam pabraižytą planelį, kaip turi būti padalintas žemės sklypas. Ji galėjo prašyti A. Ž. paimti dokumentus iš NŽT, o ne paimti konkrečią bylą. Tuo metu jokio įgaliojimo, pasiimant dokumentus, nereikėjo, užteko tik pateikti pažymėjimą. NŽT buvo vienas kabinetas, kaip priėmimas, kur buvo išduodamos bylos. Ten buvo žurnalas, kur reikėjo pasirašyti. Žemėtvarkos skyriuje dokumentus tikrindavo tas pats skyrius, todėl ji pateikdavo vienu metu dokumentus dėl sprendimo ir dėl kadastrinių bylų.

Liudytoja L. N.-B. paaiškino, kad nagrinėjamų įvykių metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)i“ komercijos direktore, ruošdavo kaimo plėtros projektus, sudarydavo bylas - susegdavo dokumentus, planą, kadastrinę bylą, vertės planą. Darbus pavesdavo atlikti J. A. arba matininkai. Matininkas padarydavo planą ir sakydavo, kad reikia padaryti bylą, susegti dokumentus. Žemės vertes dažniausiai ji darydavo. (Duomenys neskelbtini) sklypas jai nieko nesako, padalijimo projektų būdavo nemažai, nieko reikšmingo čia nemato. Per apklausą jai rodė kažkokius dokumentus. Dabar ji nieko bendro su tuo nebeturi, nedirba su geodezija. Ikiteisminio tyrimo metu jos klausė apie L. D., jis jai nežinomas, buvo tik girdėtas. A. Z. jai girdėta, bet mano, kad su ja nėra bendravusi, jeigu žemėtvarka atmesdavo kokias bylas, tai būdavo nurodytas specialisto numeris. Dokumentus žemėtvarkai teikdavo J. A., matininkai, ji dokumentų neteikdavo, nebent porą kartų, kai buvo skubus reikalas. Dokumentus atsiimdavo arba J. A., arba, matininkas, arba savininkai. Pateikus liudytojos apžiūrai dokumentą (1 t., b.l. 176), ji nurodė, kad mato savo parašą, bet nieko neprisimena; jai atrodo, kad čia yra jos parašas arba panašus į jos parašą; jeigu kažkas parašo nepadirbo, tai tada tai yra jos parašas. Ji kiekvieną dieną dirbdavo su bylomis, pasirašydavo daug dokumentų, bet dokumentai, pateikti jos apžiūrai, nieko nesako, nes tai vyko prieš 11 metų. Pateikus liudytojos apžiūrai ranka darytus įrašus (2 t., b.l. 15), ji nurodė, kad jeigu būdavo skubu ir jie neturėdavo įsakymo, tai pasitaikydavo, kad duomenys būtų įrašyti ir ranka. Šiuo atveju tai ne jos raštas ir šios bylos jokių asociacijų jai nekelia. Jos darbas buvo labiau techninis. Kartais ji paruošdavo ribų paženklinimo aktą, t.y. būdavo forma, į kurią ji įrašydavo duomenis ir atspausdindavo. Datos turėtų sutapti, jos būdavo įrašytos kompiuteriu. Tada matininkai važiuodavo pas žmones, surinkdavo arba nesurinkdavo parašus. Žemės ribų paženklinimo aktas nebūtinai rengiamas važiuojant į vietą, jeigu nėra kaimynų. Akte nurodomi tik savininkai, jie galėjo bet kada pasirašyti. Žemės sklypo planą rengdavo matininkas. Būdavo, kad parašus surinkdavo per paženklinimus, būdavo - atvažiuodavo savininkai. Žemėtvarkos skyrius kadastrinių matavimo bylos be sprendimo numerio nepriimtų. Ji buvo tik formali komercijos direktorė, bet faktiškai už komerciją nebuvo atsakinga, už sutarčių sudarymą taip pat nebuvo atsakinga. Sutartis sudarinėjo J. A. arba matininkas. Neįsivaizduoja, ar klientui nurodomi kokybiniai duomenys, per kiek laiko bus paruošti darbai. Liudytojos apžiūrai pateikus NŽT neigiamos patikrinimo akto išvados kopiją, nurodė, kad per apklausą matė šį dokumentą ir nieko apie jį pakomentuoti negali. Tikriausiai šio dokumento ji nėra mačiusi. Gavus tokį dokumentą turi būti atlikti patikslinimai. Ji nedirbo su dokumentacija, su išvadomis, ji labiau dirbo su kadastrinėmis bylomis ir šio dokumento tikriausiai nematė. Ji gavo tuos 12 planiukų ir darė jiems atskiras bylas, bet čia eilinės procedūros, t.y. gauni planus, formuoji bylas. Ji neatsimena šios bylos. Ji gaudavo pavienius darbus, kuriuo atlikti jai pavesdavo J. A.. Su klientais ji mažai bendraudavo ir užsakymų nepriimdavo. Jos darbas - kadastrinių, verčių matavimų lentelė, laiškų išsiuntimas kaimynams dėl paženklinimo, geodezinių matavimų aiškinamasis raštas, kurį ji ruošdavo. Ji žinodavo ką reikia įdėti į bylą, tie patys reikalavimai – datos, parašai, darbas rutininis. Jei nėra kaimynų, matininkas parodo ribas ir byla galėjo būti sutvarkyta per vieną dieną. Jie negalėjo pateikti dokumentų NŽT be įsakymo numerio, nes jie būtų atmesti. Liudytoja nurodė, kad ji yra vidurinio išsilavinimo, jokios kvalifikacijos neturi. Savo pareigų aprašymo įmonėje neturėjo. Bylų į NŽT ji paprastai neveždavo, gal buvo vieną ar du kartus. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje gal ir yra buvusi.

Liudytojas A. Ž. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis nagrinėjamų įvykių metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)i“. Jis atsimena sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis rengė sklypo padalijimo planą ir padalintų sklypų planus, neatsimena, į kiek sklypų buvo padalintas sklypas. Jis buvo sklypo vietoje, nes reikėjo rengti sklypų planus, ten dalis buvo miško, dalis apžėlusios laukymės, kelias, dujų trasa. Reikėjo atskirti sklypą į dvi dalis, kurias skyrė keliukas, tai buvo išvažinėtas, pusantro metro pločio lauko kelias. Jam reikėjo parengti planus suformuoti du sklypus. Su savimi jis turėjo prieš tai rengtą kadastrinį planą ir daugiau nieko. Kadastriniame plane kelio nebuvo. Jis parengė planus, o pačią bylą rengė kolegės. Šiame sklype jis greičiausiai buvo su savininku. Tai buvo jo darbo pradžia, jis pradėjo dirbti 2008-2009 metais, neseniai buvo įgijęs kvalifikaciją, o ją įgyti reikėjo 2 metų darbo patirties. Po to jam reikėjo parengti padalijimo planą ir reikėjo parengti atskirus planus tiems padalintiems sklypams. Padalinto sklypo paskirties neatsimena, jam žemės paskirtis nebuvo nurodyta, o jis pats nesigilino. Vadovė jam pateikė užduotį parengti planus, jis tą užduotį vykdė. Su sklypo savininkais nebendravo. Vadovė jam paaiškino schemą, kaip reikia padalinti sklypus. Jam atrodo, kad jie turėjo schemą, kaip padalinti sklypą, buvo pateiktas brėžinukas ant popieriaus, jį pateikė J. A., gal savininkas buvo jį pabraižęs, gal buvo kažkoks juodraštis atsiųstas dėl plotų. Jis negali pakomentuoti, kodėl tas sklypas buvo padalintas į 12 sklypų. Jis rengė sklypo brėžinį, brėžinyje buvo nurodęs A. G. pavardę vadovės J. A. nurodymu. Brėžinys turi būti derinamas su NŽT, savivaldybe ir kitomis derinančiomis institucijomis. Brėžinį jis padarė ir padavė vadovei J. A.. Būdavo atvejų, kad jo buvo prašoma nuvažiuoti paimti projektą iš (duomenys neskelbtini), bet ar tai buvo šis konkretus projektas, jis negali pasakyti. Gali būti, kad šį projektą atsiėmė jis ir atidavė J. A., gal ir dokumentus jis yra vežęs į NŽT, bet tai retas atvejis, nes tuo metu dar studijavo. Savo iniciatyva dokumentų nėra vežęs. Prašymų formų yra matęs. Liudyto apžiūrai pateikus byloje esantį dokumentą (1 t., b.l. 176), liudytojas nurodė, kad jis yra matęs tokią formą ir jam atrodo, kad tokį prašymą jam rodė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Apžiūrai pateikus dokumentus, kur įrašai, daryti ranka (2 t., b.l. 15), liudytojas nieko negalėjo apie juos pakomentuoti. Nurodė, kad kolegė L. B. darydavo spausdinta forma, bet gal ir yra atvejų, kad būtų įrašomi duomenys ranka. Jis šių formų nepildydavo, jas pildė arba vadovė, arba L. B., rašysenos jis neatpažįsta. Parodė, kad kai jis paėmė tą bylą iš NŽT centrinio padalinio, nes ten yra jo parašas, jis nesigilino, kas joje, bylą tik atidavė vadovei. Apie neigiamą išvadą nieko negali pasakyti, nes nesigilino, vadovė liepė paimti bylą ir viskas. Tuo metu jis studijavo, jo darbas buvo braižyti brėžinius, o bylą komplektavo kolegos. Tuo metu jis net nežinojo, kas yra neigiama išvada. Būdavo tokia tvarka, kad nuėjus pas NŽT specialistą nurodai savo įmonę ir pasakai, kad turi būti projektas Jis buvo ėjęs pas specialistą, kurie tikrindavo pateiktus dokumentus. Specialisto vardą, pavardę ar kabineto numerį jam nurodydavo vadovė. Jis neturėjo įgaliojimo atsiimti dokumentus iš NŽT, iš vadovės gaudavo žodinį nurodymą, ką ir iš kur atsiimti. Duotu atveju jis tik braižė brėžinį, klieno sutarties su užsakovu nematė. Ant brėžinio jis dėdavo parašą. Jo pareigybė buvo geodezijos technikas, jis turėjo kvalifikaciją, todėl dėdavo parašą. Dokumentus spausdino kolegė, duomenų nesuvedinėjo, tik padėjo parašą (2 t., b.l. 16) grafoje „geodezijos specialistas“, t.y. pasirašė už šiuos duomenis, tikriausiai už žemės sklypo kadastro duomenis, t.y. kolegė sudarė, jis pasirašė. Į duomenis įeina kadastro numeris, paskirtis, sklypo pobūdis, data, dokumento tipas, numeris, ženklinimas, žemės naudmenos. Kas buvo suruošta, jis pasirašė. Gal truputį neatsakingai pažiūrėjo pasirašydamas. Kadastrinėje bylutėje (2 t., b.l. 15) yra jo parašas. Jis negali pasakyti, ar pasirašant buvo įrašytas įsakymo numeris. Kas įrašė įsakymo numerį, jis taip pat negali pasakyti. Nuo 2017 metų, kai atsirado skaitmeninė žemės sklypų forma, jis pradėjo gilintis ir pats suvedinėti duomenis. Kadastrinės bylos grafoje nurodomas įsakymo numeris ir data. Šiandien įrašomas juridinis pagrindas ir data, o tuo metu jis nežino, kaip tai buvo daroma, tai darydavo kolegos. Po pareigybės nurodymu yra jo parašas (2 t., b.l. 18). Rengiant brėžinį reikia vykti į sklypo vietą net ir tuo atveju, kai sklypo padalinimas daromas tam pačiam savininkui. Besiribojančių su sklypu savininkų parašus greičiausiai buvo surinkusi vadovė. Jis neatsimena pasirašymo aplinkybių, kai atliko ribų paženklinimo aktą. Jis parengė žemės sklypo planą ir ten yra jo parašas (t. 2, b.l. 20). Jis negali pasakyti, kada pasirašė R. M., nes parašus rinko vadovė. Jeigu jie rengia visus dokumentus, tai surašoma ta pačia data. Planą parengti galima greičiau nei per dieną. Kiek trunka parengti kitus dokumentus, reikia klausti kolegų, bet mano, kad per dieną galima. Jis rengė tik planą, kitus dokumentus rengė kolegė, bet jis pasirašė. Jo atsakomybė yra atlikti kvalifikuotą darbą. Rengiant planus jis turėjo kvalifikacijos pažymėjimą, turėjo geodezijos bakalaurą, patirtį virš 2 metų. A. G. dirbo įmonėje anksčiau, tuo metu jis dirbo dalį laiko, t.y. ne visu etatu buvo įdarbintas. A. G. dirbo jų įmonėje ir (duomenys neskelbtini), gal buvo užsukęs ir į Vilnių, kai pasirašė, jis (liudytojas) tuo metu ne visą darbo dieną būdavo biure, nes studijavo. Įmonėje nebuvo kitų kompetentingų darbuotojų, kurie patikrintų jo atliktą darbą. Liudytojas nurodė, kad įmonėje pareigybių aprašymo jis neturėjo. Jeigu plane atsiranda koks trūkumas, neuždėta ilgio linija ar nėra elemento brėžinyje, tai vadovė pasakydavo, kad jis pataisytų. Jis turėdavo ištaisyti tik klaidas, susijusias su planais. NŽT būdavo apsaugos postais, reikėdavo pasirašyti ar taip praleisdavo, jis negali tiksliai pasakyti. Galimai apsaugos postas reikalaudavo tik asmens dokumento, jis nepamena, kad reikalautų įmonės dokumentų. Reikiamą specialistą rasdavo kabinete. Jis nežinojo, kad iš NŽT buvo gautas neigiamas atsakymas, su sklypo savininkais jis taip pat nekalbėjo, kad kažkas nepavyko, kad reikia kažką keisti. Lydinčiųjų dokumentų jis netikrindavo, jis atspausdindavo planą ir dokumentus pateikdavo kolegoms. Naudmenis sužymėdavo kolegės. Jam sudarinėjant planą, jame nebuvo duomenų apie žemės paskirtį. Jo užduotis būdavo braižyti planus ir jis važiuodavo į vietovę. Jeigu rastų pakitusį vaizdą, gal pasitikslintų Registrų centre žemės paskirtį. Vadovė jam pasakė, kad yra kelias ir reikia parengti du sklypus. Jam pateikė dvi kadastrines bylas, kuriose kelio nebuvo, bet sklype kelias buvo. Tuo metu jis paviršutiniškai domėjosi galiojusiais įstatymais, reglamentais, buvo pradedantis darbuotojas. Liudytojas taip pat nurodė, kad prieš gaunant kvalifikaciją, turi lankyti kursus, laikyti egzaminus, todėl teisinę bazę jis skaitė, kad išlaikytų egzaminą. Tokios praktikos nebuvo, kad jeigu nesupranti teisinio pagrindo, reikėtų kreiptis pas kažką pagalbos. Jeigu kildavo klausimai, juos aptardavo su įmonės vadove, kuri duodavo nurodymus. Jis pasirašinėjo daug dokumentų, kartais visus dokumentus pasirašydavo iš karto, kartais dalimis. Neprisimena, ar pasirašinėjo ant tuščio blanko ar nepilnai užpildyto blanko. Kai pasirašinėjo, tai netikrino, ar visi duomenys yra suvesti.

Liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2007 metų iki 2009 metų, paskui persikėlė gyventi į kitą miestą ir 2009 metais dirbo tik pusė etato. Jis turėjo kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti brėžinius ir jis atsimena apklausą apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu jam rodė geodezinį planą. Iki to laiko apie tą sklypą nieko nežinojo. Ten buvo darytas perdarymo projektas jo vardu. Apie jį nieko nežinojo, kokiu tikslu ir kodėl jis buvo perdarytas. Tuo metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį siejo darbo santykiai. Būdavo, kad jis pasirašydavo dokumentus dėl projektų, sklypo paskirties perdarymo, būdavo, kad jis atvykdavo į Vilnių ir pasirašydavo, dokumentų netikrindavo, tik pasirašydavo, tai būdavo pavieniai projektai. Šiame projekte jokių dokumentų nerengė, tik pasirašė. Pats žemės sklypo performavimo projektas yra jo vardu ir ten yra jo parašas. Tokiam projektui reikia turėti atitinkamą kvalifikaciją, todėl projektas buvo rengiamas jo vardu. Nežinojo, kad jo pavardė buvo naudojama šiam projektui, tai sužinojo tik per apklausą. Jeigu yra licencija, dokumentas parengtas, jis gali būti ir teikiamas. Projekte yra jo parašas. Nurodė, kad supranta, kad dėdamas parašą jis tampa atsakingu už šį projektą. Paaiškino, kad norint performuoti sklypą, yra reikalingas leidimas, kurį išduoda savivaldybė, taip pat projektavimo sąlygos; dėl leidimo performuoti žemės sklypą kreipiasi su prašymu savininkas ar jo įgaliotas asmuo, įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro; turi būti kartu ir leidimas, ir projektavimo sąlygos. Dėl projektavimo sąlygų, užtenka prašymo į NŽT dėl jų. Sklypo savininkas, gavęs dokumentus, kreipiasi į matininką, turi būti sudaryta sutartis, o įmonė, gavusi užsakymą, atlieka projektavimo darbus. Reikalingi dokumentai – tai leidimo sąlygos, nuosavybės dokumentai, žemės sklypo planas ir tada projekto autorius rengia planą. Jeigu sklypo negalima atidalinti, tai leidimo neišduos. Projektą sudaro sklypo performavimo sprendimų brėžinys, aiškinamasis raštas. Sprendimų brėžinį rengia matininkas su licencija, bet šio projekto vadovas yra liudytojas. Tada su brėžiniu susipažįsta savininkas, pasižiūri, ar viskas gerai ir pasirašo. Jeigu reikia suderinti su kitomis institucijomis, tai derinama su institucijomis, pvz., jeigu sklypas patenka į parką, ar su kelių direkcija; tai daro projekto autorius - matininkas. Kai jau viskas parengta, dokumentai derinimui teikiami į NŽT, juos teikia matininkas, projekto autorius. Šiuo atveju projekto autorius yra jis, bet jis nieko nederino ir neteikė, kažkas projektą jo vardu pateikė NŽT, bet kas tai padarė, jis nežino. A. Ž. jis pažįsta, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininku. Liudytojui nežinoma, ar jis atliko darbus šiame projekte. Tuo metu jis turėjo teisinius darbo santykius su įmone, bet fiziškai jo įmonėje nebūdavo, jeigu reikėdavo ką nors pasirašyti, jis atvykdavo. NŽT turi būti pateikiama visa bylos medžiaga – brėžiniai, leidimai ir pan. Prieš derinimą įsakymo numerio nereikia. Kai pateikiama visa medžiaga, tada laukiama NŽT sprendimo. Dabar projekto eigą galima pasitikrinti interneto svetainėje, jis nežino, kaip projekto eigą galima buvo pasitikrinti anksčiau. Kai pamatai, kad projektas yra suderintas, jį pasiimi, su juo yra pateikiamas patvirtinimas ar įsakymas, sprendimas. Patvirtinus projektą, atliekami atskirų sklypų matavimai ir ten užtenka matininko kvalifikacijos. Kadastrinius matavimus atlieka matininkas, kas juos darė nagrinėjamu atveju, liudytojas nežino. Savininkas dėl kadastrinių matavimų gali kreiptis ir į kitą įmonę. Įrašomi kadastrinių matavimų duomenys – vietovės pavadinimas, žemės naudmenos, paskirtis, būdas, apribojimai. Į kadastrines bylas įrašomi NŽT sprendimas. Kadastrinės bylos keliauja vėl į NŽT, prašoma patvirtinti kadastrinius planus, NŽT patikrina ir surašo patikrinimo aktą, ar viskas atitinka, surašo sprendimą. Kadastrinių bylų negalima rengti be NŽT įsakymo. Jeigu nėra pirminio atsakymo, NŽT netikrintų bylų. Negalima vienu metu teikti kadastrinių bylų ir pirminės bylos, nes neatitiktų datos. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis gaudavo iš įmonės atlyginimą, domėjosi savo atliktais projektais. Jeigu tik projektas pasirašytas, jis juo nesidomėjo. Jo pareigybės aprašo įmonėje nebuvo ir jis nederino sutarčių su klientais, tai darė įmonės vadovė J. A.. Per apklausą jis pamatė dokumentus, kuriuos pasirašė, iki tol šių dokumentų nėra matę; šiuose dokumentuose parašas yra panašus į jo.

Liudytojas S. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), kaltinamųjų nepažįsta. Atsimena, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl sklypo (duomenys neskelbtini); atsimena, kad buvo du sklypai ir vienas iš jų buvo padalintas į 12 sklypų. Atlikus kadastrinius matavimus sumažėjo miško ir tai jis konstatuoja iš tarnybos duomenų. Dabar savininkams yra duotas nurodymas atsodinti mišką, nes žemės paskirties naudmena buvo miškas. Dėl kitų sklypų nebuvo raštu parašyta savininkams, o byla buvo perduota prokuratūrai dėl naudmenų pakeitimo. Kiek jis atsimena, tyrimas prasidėjo po žurnalisto skundo dėl galimų pažeidimų. Jis pats asmeniškai yra buvęs tame sklype, jame buvo neatitikimų, todėl medžiaga ir buvo perduota prokuratūrai, t.y. pagal kadastro duomenis turėjo būti miškas, o pagal ortofoto nuotraukas miško nėra. Nurodė, kad yra miškų kadastro skyrius Kaune ir buvo atnaujinami kadastrų duomenys, daroma inventorizacija, atsiranda nuotraukos, matosi kas 10 metų skirtumai. Matosi, jog miškas buvo, o vėliau jo nebėra, reiškia buvo neteisėta veikla. Tikrinama su registro duomenimis. Neatitikimai buvo tiek nekilnojamo turto registre, tiek miško registre. Tarp šių įmonių anksčiau sąsaja buvo nedidelė, nes Registrų centras yra Žemės ūkio ministerijos, o Miškų tarnyba - Aplinkos ministerijos reguliavimo srityje, buvo nesusikalbėjimo. Dabar tie duomenys atnaujinami ir sutapatinami. Jis neatsimenu, kad būtų pateikti prašymai dėl žemės paskirties keitimo ir jo žiniomis, tokių prašymų nebuvo. Jam žinoma, kad dalis sklypo padalinta į 12 sklypų, pakeistos naudmenos ir jie galvoja, kad tai yra padaryta neteisėtai, nes reikėjo atsižvelgti į miško kadastro duomenis, kad ten miškas pagal Miškų įstatymą ir miško paskirties žemės sklypas negalėjo būti padalintas. Įstatyme nurodyta, kad galima padalinti, jeigu liktų ne mažiau nei 5 ha miško kiekvienoje dalyje arba miškas paveldėtas. Parodė, kad jų tarnyba duomenų apie gaisrus miškuose nekaupia ir neregistruoja, gaisrų gesinimu užsiima miško urėdija, kuri turi mašinas, priemones, įrangą. Į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo buvo kreiptasi 2019 metais, buvo prašoma ištirti, kas kaltas dėl duomenų pakeitimo ir kas iškirto mišką. Mano, kad matininkas turi atsižvelgti į kadastrinius duomenis, ar miškas atitinka reikalavimus ar gali būti pakeistos naudmenos. Jeigu miškas neteisėtai iškirstas, registruose vis tiek lieka duomenys, kad tai miškas, taip negalima pakeisti naudmenų. Šioje situacijoje turi būti surastas kaltininkas ir miškas atsodintas. Jų tarnyba bendravo su sklypo savininkais, jie nekomentuoja, kur dingo miškas, už mišką yra atsakingas tik sklypo savininkas. Dėl gaisrų jokių raštų neteko gauti ir neteko girdėti, kad miškas būtų atsodinamas po gaisro. Liudytojas bendravo su sklypo savininkais, jie pasiklausė, kaip yra dėl sklypo, kas daroma. Jis paaiškino, kad byla atiduoda prokuratūrai ir jie jokios informacijos neturi. Sklypo savininkai pirmą kartą dėl informacijos į jį kreipėsi maždaug prieš mėnesį iki posėdžio (posėdis – 2020-10-20), daugiau su jais kalbėti neteko, liudytojas sakė, kad reikės mišką atsodinti. Nurodymas dėl miško atsodinimo buvo ir anksčiau pateiktas; klausimas dėl nurodymo atsodinti mišką nagrinėjamas administracine tvarka. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b.l. 178-180), jis juo palaikė ir daugiau neturėjo ką pasakyti.

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis kaltinamųjų nepažįsta ir ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tą sklypą jis nusipirko 2004 metais ir nieko ten iš pradžių neplanavo daryti, kai nusipirko sklypą, ten buvo žolė ir pusė sklypo buvo miško. Jis nežiūrėjo, kokia yra to sklypo paskirtis; sklypo plotas buvo 12 ha. 2006 metais jie kreipėsi su prašymu, norėdami atidalinti žemę nuo miško, 2008 m. gavo pažymėjimą, 2009 metais jie pradėjo arti tą sklypą, ūkininkauti. Po 2010 metų sklypas buvo per didelis ūkininkauti, nes jis neturėjo technikos, todėl paprašė, kad tą sklypą padalintų į 12 sklypų, kad galėtų juos nuomoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirado per reklamą, bendravo su viena mergaite, kurios vardo neatsimena. Nurodė, kad iš karto jis norėjo atidalinti į žemės ūkio paskirties sklypą, kur nėra miško, nes žemė daug metų buvo apleista, augo krūmai. Žemės sklypo padalijimo procesas vyko apie metus laiko ir per tą laiko su įmonės atstovais buvo susitikę tik vieną kartą, jis pasirašinėjo nemažai dokumentų, kad žemė būtų atidalinta nuo miško. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytos kažkokios sutartys, bet jų dabar neturi. Jis pats su žmona sugalvojo, kad sklypas būtų padalintas į 12 mažesnių sklypų, nes patys negalėjo tos žemės išdirbti, todėl norėjo tuos sklypus atiduoti nuomai. Iš pradžių jis nežinojo, kad bus 12 sklypų, galvojo, kad bus apie 10 sklypų, todėl įmonės darbuotojų prašė, kad sklypai būtų kuo mažesni; jie specialistai, geriau žinojo, kaip atidalinti sklypus, jam tik parodė, buvo nupieštas kažkoks planas, kaip brėžinys. Gavęs sklypo padalijimo dokumentus, kurių buvo nemažai, jis juo užregistravo kadastre, originalai liko pas jį. Liudytojas taip pat nurodė, kad Ž. R. jam yra žinomas, liudytojas jo prašė, kad šis atliktų geodezinius matavimus, jis ruošė dokumentus. Liudytojas norėjo tą žemę atidalinti nuo miško ir Ž. R. užfiksavo tai, kas buvo. Ten buvo 6 ha ploto pieva ganyklai ir jis padarė geodezinius matavimus. 2009 metais jis kreipėsi į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri atidalino mišką nuo žemės ūkio paskirties. Prieš tai apie šią įmonę jis nieko negirdėjo. Šioje įmonėje bendravo su moterimi, kurios vardo tiksliai neatsimena, gal A.. Su įmone buvo sudaryta sutartis, joje buvo nurodyta atidalinti žemės ūkio paskirties sklypą nuo miško paskirties, padalinti sklypą į dvi dalis – žemės ūkio ir miško. Liudytojui sunku pasakyti, kokį mėnesį jis kreipėsi į įmonę. Taip pat nurodė, kad jis vieną kartą buvo susitikęs su matininku miške, parodė jam sklypą. Dokumentų tvarkymas užtruko apie metus laiko ir po to įmonėje jis gavo dokumentus apie sklypo padalijimą į du sklypus. Šiuos dokumentus jis užregistravo Registrų centre, esančiame Lvovo gatvėje, Vilniuje. Praėjus maždaug pusei metų jis sugalvojo, kad žemės ūkio paskirties žemę reikia padalinti į 12 sklypų ir atiduoti sklypus nuomai. Tuo tikslu jis vėl kreipėsi į tą pačią įmonę, kuri jau buvo atidalijusi sklypą. Nurodė, kad J. A. pavardė jam yra girdėta. Pirmą sutartį jis pasirašė su J. A., kai norėjo sklypą padalinti į 12 sklypų buvo kita mergaitė ir antrą kartą sutartį pasirašė su kita mergaite, su kuria buvo aptartos sklypo padalijimo sąlygos. Liudytojas neprisimena, ar buvo pateiktas prašymas Žemėtvarkos skyriui atidalinti sklypą. Iš įmonės, su kuria sudarė sutartį, jis gavo 12 bylučių, kurias nunešė į Registrų centrą ir ten užregistravo. Dėl abiejų kreipimųsi įmonei sumokėjo apie 2000 litų. Kai kreipėsi į įmonę antrą kartą, paklausė, ar įmanoma padalinti, tikslaus atsakymo negavo. Įmonėje jis buvo, kai atidalino 6 ha žemės sklypą ir buvo, kai vyko padalinimas į 12 sklypų; gal buvo ir trys apsilankymai toje įmonėje; joje su sutuoktine buvo kai pasirašinėjo galutinius dokumentus. Žemėtvarkos skyriuje jis nesilankė. Nurodė, kad dabar jis ūkininkauja vienam sklype, žmona – kitam ir gauna išmokas, taip pat ten ūkininkas augina avižas; ta žemė labai nederlinga, reikėjo kelių metų, kad būtų derlius. Šiuo metu liko pusė miško, kaip ir buvo. Specialiųjų tyrimo tarnyboje buvo apklaustas daug kartų, vyko absurdiškas tyrimas. 2012 metais arba 2013 metais jis kreipėsi dėl išmokos už ūkininkavimą pagal deklaracijas. Jis nesuprato, kad toje žemėje nebus galima ūkininkauti ar statyti sodybas. Neatsimena, ar įmonė paaiškino apie teisėtumą. Jie nesikreipė dėl leidimo miško ūkio paskirties žemę naudoti kaip ūkio paskirties žemę. Oficialiai dėl savo žemės nuomos jis nesikreipė, ieškojo žmonių, kurie ūkininkauja netoli ir atsirado vienas ūkininkas, kuris gyvena netoliese. Kai jis kreipėsi dėl sklypo padalijimo į 12 sklypų, tai jau buvo pakeista šio sklypo paskirtis į žemės ūkio. Jis neatsimena, ar pasirašė ant derinimo projekto, nes praėjo daug metų ir parašų buvo daug. Jis nežinojo, kad prieš įsigyjant sklypą buvo parengtas miškotvarkos projektas, tai sužinojo kai nupirko ir nieko su juo nedarė. Pranešimo, kad reikia atsodinti mišką, nėra gavęs, jam neteko bendrauti su miško tarnybos pareigūnais. Liudytoją S. G. yra matęs miškų tarnyboje, šioje tarnyboje jis kreipėsi į kitą specialistą, nes turėjo klausimų apie kitą sklypą, nes jis turi dar kitą 10 ha sklypą Varėnoje. Kai įsigijo sklypą, pase buvo parašyta, kad tai miškas. Arti pradėjo 2009-2010 metais, kai sklypo paskirtis buvo pakeista ir tai buvo pirmo padalijimo metu. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b.l. 45-47), liudytojas juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad sklypą padalinti į 12 sklypų jis sugalvojo kartu su žmona. Jis neatsimena, ar įmonei už darbą mokėjo vieną ar du kartus, taip pat neatsimena, kiek mokėjo, kvito neturi, tikriausiai mokėjo du kartus. Nurodė, kad reikia vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir jeigu jų metu nurodė, kad mokėjo apie 3000 – 4000 litų, vadinasi tiek ir mokėjo. Be kvito sumokėti nereikėjo.

Liudytoja G. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji kaltinamųjų nepažįsta, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šį 12 ha žemės sklypą jie įsigijo 2004 metais ir jo paskirtis buvo miško. Jie rado šį sklypą netoli tos vietos, kurioje gyveno, buvusių savininkų nepažinojo. Neatsimena, ar apžiūrėjo sklypą, atsimena, kad kai su močiute važiavo forminti pirkimo, ji pasakojo, iš kur sklypą gavo. Tuo metu neturėjo konkrečių planų dėl šio sklypo, juo labiau rūpinosi vyras, o ji augino vaikus. Po to jie pradėjo galvoti, ką toliau daryti su sklypu, nes jame dalis buvo miško, o dalis sklypo buvo apaugusi krūmais, avietėmis. Tada pirmiausia vyras gavo ūkininko pažymėjimą, ji ūkininko pažymėjimą gavo 2013 metais, galvojo ūkininkauti ir pirmiausiai reikėjo užarti sklypą. Kad būtų galima arti sklypą, pirmiausiai reikėjo mišką atskirti nuo žemės ūkio, kad galima būtų arti. Dėl žemės sklypo padalijimo jie kreipėsi į įmonę, kurią rado internete ir kuri daro tokius projektus. Jie paskambino į įmonę, nupasakojo situaciją, dokumentus įmonei atrodo nuvežė vyras. Sklypo atidalijimo procesas vyko apie metus laiko, vyras teiravosi įmonės darbuotojų, kaip klostosi reikalai, ji nebuvo užvažiavusi, tik prisimena, kad pasirašinėjo ant planų. Jie atidalino mišką nuo žemės ūkio paskirties žemės. Po to galvojo imtis darbo, ieškojo, kas galėtų apsiimti tvarkyti žemę, nes ją reikėjo išdirbti iki sėjos. Vyras nušienavo sklypą, po to jiems užarė tą sklypą, bet vis tiek lindo šabakštynai. Tada pradėjo ieškoti, kas galėtų ten ūkininkauti, bet niekas tos žemės nenorėjo, o jie savo technikos neturėjo. Tada jie nutarė žemės ūkio paskirties žemę padalinti į smulkesnius sklypus, konfigūracija reikšmės neturėjo, ir vėl kreipėsi į tą pačią įmonę. Tada ji į tą įmonę važiavo antrą kartą ir pasirašinėjo ant planų. Dėl planų į žemėtvarkos skyrių nesikreipė. Dabar yra pasirašyta panaudos sutartis ir toje žemėje ūkininkaujama. Ūkininkas iš pradžių paleido ožkas, paskui pradėjo arti ir dabar sėja. Jie taip pat deklaruoja hektarą ir gauna apie 140 eurų išmoką. Liudytoja patikslino, kad jie įsigijo 12 ha žemės sklypą, kuris buvo miško paskirties; ji žino, kad prieš jiems įsigyjant šią žemę, ten buvo gaisras ir dalis medžių buvo apdegę, todėl vienoje sklypo dalyje buvo miškas, o kitoje – šabakštynas. Tuo metu, kai šis sklypas dar nebuvo atidalintas, vyras turėjo leidimą atlikti miške sanitarinius kirtimus. Toje vietoje, kur buvo gaisras, žemė buvo apleista, todėl buvo nuspręsta mišką atidalinti nuo tos žemės. Dėl žemės atidalinimo vyras bendravo su specialistais, kurių pavardžių ji nežino, ji buvo įmonėje tik tuomet, kai reikėjo pasirašyti ant planų. Į tą pačią įmonę iš viso kreipėsi du kartus ir ji spaudė vyrą, kad atidalinta žemė būtų padalinta į 12 sklypų. Su įmone už darbą jie atsiskaitė, ji atsiskaityme nedalyvavo. Visus sklypo padalinimo klausimus tvarkė įmonė. Liudytoja nurodė, kad sklypą jie įsigijo 2004 metais, o ūkininko pažymėjimą ji gavo 2013 metais. Tai yra ilgas laiko tarpas, per kurį jie galvojo, ką daryti su šiuo sklypu. Sklypą įsigijo dėl to, kad norėjo turėti savo turto. Miško ūkio žemėje jie nevykdė jokios veiklos. Nors įsigyjant sklypą pažymėjime buvo nurodyta, kad tai miško paskirtis, tačiau natūroje buvo pusė miško ir pusė apleistos žemės, apaugusios įvairiais krūmais, pavienių medžių ir dabar yra. Už sklypą sumokėjo 35 000 litų. Už sklypo atidalijimą sumokėjo nedaug, gal kelis tūkstančius litų. Vyras ūkininko pažymėjimą gavo 2008 metais, o 2009 metais jie pabandė žemę užarti. Pievą nušienavo su trimeriu, išvartytus pavienius medžius išvalė. Pernai jie buvo gavę kažkokį laišką, tačiau jame jokio konkretumo nebuvo, lyg kažką jiems buvo pavesta padaryti. Liudytoja asmeniškai Miškų tarnyboje dėl šio sklypo nebuvo, gal į ją prieš porą metų buvo nuvykęs vyras, kad pateiktų reikiamus dokumentus. Greičiausiai ten buvo ir šeimos advokatas. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino (7 t., b.l. 52-53).

Liudytojas Ž. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra matininkas, vykdo savo veiklą, kaltinamųjų pavardės jam girdėtos. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Su tuo sklypu jo nesieja joks ryšis, apie šį sklypą jam prieš metus papasakojo tyrėja. Jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, matavo sklypą, ženklino ribas, kaip ir visus sklypus ir neatsimena aplinkybių dėl darbų užsakymo. Jis buvo vykdytojas ir mokėsi, kad galėtų būti matininku. Tame sklype jis buvo, nes matininkas visada važiuoja į sklypą matuoti ribas, susitinka su savininku. Kiek parodė tyrėja, ten yra jo parašas, tai vadinasi jis ten buvo. Liudytojas nurodė, kad jis atliko kadastrinius matavimus ir sudarė kadastrinę bylą. Dokumentuose keliuko nėra, yra tik aplink tuos sklypus privažiuojamieji keliai. Kadastriniais matavimais sklypo atskyrimas nevyksta, kadastrinių matavimų tikslas - nustatyti sklypo ribas. Jeigu yra kažkoks kelias, tai ir parodai, jeigu yra namas, tą ir parodai. Norint pažymėti kelią yra būtinas faktiškas jo buvimas, ypač jeigu jis profiliuotas su danga. Kelias iš niekur neatsiranda, yra kažkokie dokumentai dėl to. Jeigu kelias yra tik sklype ir šeimininkas tik privažiuoja iki namo, tai skirtumo nėra, tačiau jeigu kelias yra bendro naudojimo, tai giliniesi į dokumentus, koks tas kelias; jei matai pasikeitimus, tai privalai nurodyti kelią planuose, kaip naudmeną, o vėliau institucijos aiškinasi, ar tai teisėta. Matininkas savo iniciatyva žemės paskirties keisti negali, nes tam neturi įgaliojimų, paskirtis keičiama sprendimu. Matininkas nesprendžia kelio atsiradimo ar buvimo. Jeigu kelias suplūktas, tai jau vertinama kaip kelias. Jeigu jam kadastrinių matavimo metu akivaizdu, kad kelias eksploatuojamas, tai jis parodys šį kelią; jeigu tas kelias nieko nereiškia, yra tik naudmuo, yra sklype, tai jis ir tampa vidaus naudojimo keliu. Liudytojo apžiūrai parodžius planą (1 t., b.l. 43), nurodė, kad čia yra lyg ir jo darbas, bet vizualiai sklypo jis neatsimena. Plane nurodyta linija, kuri skiria naudmenas, bet čia ne kelias, sklypo viduje nėra kelio. Plane tik atskirtos naudmenos. Jeigu pamatai buvo vietoje, tai juos ir pamatavo. Keliai yra tik aplink sklypą. Liudytojas neatsimena, kas fiziškai buvo sklype, jis pats tuo metu buvo tik vykdytojas, kuris vietoje paženklina sklypą. Darbų vadovas buvo V. K., kuris yra prie vykdytojo, o direktorius prisiima visą atsakomybę. Jis neatmeta galimybės, kad galėjo sklype kažkokių objektų ir nepastebėti, taip pat jis neatsimena, ar žemės sklypo savininkai dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, neatsimena, ar jam būtų padėję sudaryti planą, jį sutikrino. Jo sudarytą planą tvirtino direktorius ir jis buvo už tai atsakingas. Tuo metu dar buvo Žemėtvarkos skyrius, kuris leido jam atlikti tokio pobūdžio darbus. Jeigu įmonė turėjo licenciją, tai ten dirbantys visi darbuotojai galėjo atlikti šitą darbą, nepriklausomai nuo išsilavinimo. Jis nežino, ar direktorius fiziškai važiavo į vietą patikrinti plano. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo pagal darbo sutartį ir neatsimena, ar buvo jo pareigybės aprašymas. Darbas įmonėje buvo organizuojamas taip, kad kam kliūna darbas, tas ima prietaisus ir važiuoja į sklypą, užpildo aktą, o ofise pildo kadastrinę bylą; viską, ką parengia, teikia žemėtvarkos skyriui. Tai dienai nebuvo praktikos tikrinti registrus. Ką pateikdavo savininkai, tais pirminiais dokumentais jie remdavosi; jeigu nebūdavo pradinio plano, kreipdavosi į žemėtvarkos archyvą. Užsakovui pateikdavo sklypo planą, aktą, skaičiavimus, rinkos vertę ir dokumentaciją - pirminį planą, nuosavybės pažymėjimą. Pagal duomenis, planas nubraižytas 2006 m., o paženklinimas atliktas 2007 m., dėl to liudytojas nurodė, kad plane įrašyta ne ta data. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis pažįsta R. M., jis yra užsakovas ir jis kreipėsi į įmonę. Liudytojas turbūt matė sklypo nuosavybės pažymėjimą. Sklypo paskirties nepamena, bet mato, kad paskirtis - miško ūkio. Darydamas planą jis parodė taip, kaip buvo, t.y. pusė sklypo buvo miškas, pusė - pievos. Jis tik įrašė tuo metu buvusias naudmenas. Dokumentų tikrinimą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu jo parengtas planas tiko, vadinasi jis viską padarė gerai. Jam nežinoma, kaip iš miško ūkio paskirties padaryti žemės ūkio paskirtį. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino (7 t., b.l. 62-68).

Liudytojas J. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jį su kaltinamaisiais jokie ryšiai nesieja. Liudytojas paaiškino, kad tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo miškininkas-specialistas, į jo pareigas įėjo miškų apžiūra, sudarant miškotvarkos projektus. Jis buvo nuvykęs apžiūrėti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir rengė miškotvarkos projektą tam sklypui. Šį projektą jis parengė kaip eilinį projektą. Gavęs užsakymą, jis nuvažiavo į vietą. Nuo 2007 metų, kai pasikeitė miškotvarkos taisyklės, tai buvo galima gauti vidinius inventorizacijos duomenis. Inventorizavus duomenis, buvo daromas miškotvarkos projektas, aprašoma medyno charakteristika. Ankstesni inventorizacijos duomenys imami kaip pagrindas, bet buvo tikrinami visi rodikliai; tikrinama vyraujanti rūšis, apimtis, medelyno skalsumas, iš principo viskas tikrinama, surašomas aktas. Jiems privaloma išklausyti užsakovo pageidavimus, bet jie neturėtų kirstis su teisės aktais. Jeigu galima kažką padaryti, ko pageidauja, tai galima užsakyti, o jei ne, tai ne. Mažesnėms valdoms projektus buvo galima daryti 10 metų laikotarpiui, o didesnėms iki - 20 metų. Kiek jis atsimena tą sklypą, tai pagrinde buvo pušynai, turbūt nelabai buvo pievų, aikštelių; vyravo pusamžiai pušynai, kitos rūšies nebuvo. Kiek atsimena, vienoje vietoje buvo apdegęs apie hektarą plotas, šiek tiek augo krūmai, avietės, kur buvo retesnės vietos pušynuose. Sklypo viduje kelio nebuvo, buvo keliai iš kelių pusių, kurie galėjo riboti sklypą. Liudytojas neatsimena, kas užsakė šį projektą ir iš ko gavo šį darbą. Jis taip pat nepasakytų, kad kliento norai buvo kažkokie specialūs, negali atsakyti, ar buvo konkretūs tikslai. Kiek pamena, norėjo tą mišką parduoti. Jeigu rengiamas projektas, tai ruošiamasi kažką daryti, t.y. gali parduoti, gali kirsti. Jeigu sklypas yra miško ūkio paskirties, tai miškotvarkos projekto nereikia, bet jį daro, kad pirkėjas žinotų, ką gali daryti su sklypu. Liudytojui parodžius miškotvarkos projektą ( 6 t., b.l. 142), jis nurodė, kad buvo suprojektuoti kirtimai 6 hektarams. Tarpinis kirtimas daromas medynuose, kurie nepasiekę brandos; jų tikslas yra rūšinei sudėčiai suformuoti arba praretinti, kad medžiai augtų ne vienas ant kito, t .y. iškirsti tą medžių dalį, kuri ateityje vis tiek savalaikiai išnyktų dėl vienas kito užgožimo. Nurodoma, kad kirtimo metu tą medienos tūrį reikia išimti ir tai yra visam laikotarpiui. Liudytojas nurodė, kad byloje yra nepilnas projektas, trūksta medynų charakteristikų. Po šio projekto įgyvendinimo turi likti medžių ir po tokio projekto arti žemės negalima, nes lieka medžių. Šiuo atveju kirtimui buvo numatyti 6 hektarai. Kirtimai projektuojami taip vadinamais sklypais, kurie yra išskiriami, bet rengiant projektą jie gali būti susmulkinami arba sujungiami. Plane nurodyti sklypai, o tai reiškia, kad išskiriami tam tikri plotai, tame plote yra ta pati rūšinė sudėtis, amžius ir taikomos tos pačios priemonės. Miškas suskaidomas plotais, taksaciniais sklypais. Iš viso sklype miško buvo 12,6 ha, kirtimui buvo leista 6 ha, jie nurodo, kur tuos 6 ha reikia iškirsti. Byloje projekte trūksta taksoraščio ir plano. Vienas egzempliorius duodamas miško aplinkos apsaugos tarnybai, aplinkos apsaugos inspekcijai, o dar vienas atiduodamas tvirtinančiai institucijai. Jeigu miškas saugomoje teritorijoje, tai dar reikėjo derinti ir su ta institucija. Liudytojas nurodė, kad sklypas buvo 12 ha ploto, leidimas kirsti duodamas 6 ha, kituose 6 ha turėjo likti miškas, juose nieko negalima daryti. Iškirtus tuos 6 ha, vis tiek žemė turi likti miškų ūkio paskirties. Kirtimas yra tiesiog retinimui ir atsodinti miško nereikia, nes miškas turi būti tam tikro tankumo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, J. A. juos patvirtino (6 t., b.l. 182-190).

Liudytoja D. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamų įvykių metu 2011-2012 metais ji dirbo NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tuo metu L. D. buvo skyriaus vadovas, A. Z. – vyriausioji specialistė, kaip ir liudytoja, su jais teko bendrauti darbiniais klausimais. Šiandien ji taip pat dirba NŽT, tik kitame skyriuje. Liudytoja paaiškino, kad buvo gautas prašymas patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys nesklebtini), projektą, prašymas užregistruojamas, parengiamas tvirtinimo projektas ir nusiunčiamas priimti įsakymą. Pagrindinis dokumentas šiam įsakymui parengti turėjo būti projekto išvada, t.y. teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo aktas iš centrinio žemėtvarkos priežiūros skyriaus, kad siūloma tvirtinti projektą. Jeigu išvada yra neigiama, tai negalima priimti įsakymo. Gavę prašymą jie tik žiūri, koks yra projektas, kas yra padalinta ar atidalinta, kokios dalys, ar atitinka plotas, techniniai duomenys. Prieš rengiant įsakymą iš naujo projektas netikrinamas, nes yra priežiūros skyrius, kuris pateikia teigiamą išvadą, sutikrindamas projekto turinį. Išvados tikrinamos formaliai, užtrunka nuo 10 minučių iki pusvalandžio. Skyrius turėjo patikrinti, ar matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentus, ar atitinka tą formavimo projektą, kurį tikrino centrinis skyrius. Kai surašomas įsakymo projektas, jis teikiamas vedėjui pasirašymui. Tuo metu vedėju buvo L. D.. Dėl liudytojos rengto įsakymo ji nieko įtartino nepastebėjo. Vedėjui pasirašius įsakymą, jis perduodamas užregistravimui, įsakyme užrašoma data ir numeris. Liudytojos apžiūrai pateikus aktą (1 t., b.l. 161), ji paaiškino, kad pirmiausia parengiamas teritorijų pertvarkymo aktas; rengiant šį aktą, skyrius turi matyti patį projektą ir prašymą patikrinti projektą; projektą patikrina centrinis skyrius. Prašymą patikrinti rengia arba savininkas, arba projekto rengėjas, jis registruojamas centriniame skyriuje. Patikrinimo aktas surašomas tada, kai patikrinamas projektas. Tada savininkas kreipiasi į žemėtvarkos skyrių su teigiama išvada ir prašymu patvirtinti projektą, kartu su prašymu turi būti pateiktas tas pats projektas. Tada priimamas įsakymas patvirtinti projektą, kuriame suprojektuoti sklypai. Patvirtinus projektą, atliekami kadastriniai kiekvieno atidalinto sklypo matavimai ir sklypai užregistruojami kadastriniame registre. Rengdami sprendimus jie vadovaujasi matininkų pateiktomis kadastrinių matavimų bylomis. Tikrindami šias bylas jie turi patikrinti duomenų atitikimą teritorijų pertvarkymo bylose. Dažniausiai tokie duomenys yra pateikiami. Kartais skyriai atmeta prašymus, nes nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas. Tuo metu buvo dideli dokumentų kiekiai, todėl jeigu parašyta, kad yra įsakymas, tai fiziškai nebetikrinama, ar yra tokios datos ir numerio įsakymas. Norint pakeisti sklypo kadastrinius duomenis, turi būti sklypo savininko prašymas. Anksčiau buvo popieriniai prašymai, registruojami tarnybos dokumentų registre. Priimant sprendimą jie turi matyti, kad yra toks prašymas. Kai dalinamas sklypas, tai skyrius fiziškai privalo turėti visas sklypų kadastrines bylas. Taip pat pateikiamas prašymas, kuris yra užregistruojamas. Pačios bylos registruojamos tarnybos tinkle, kad būtų galima suformuoti patikrinimo aktus, suteikti jiems numerius. Šiuo atveju patikrinimo aktų numeriai buvo suteikti. Skyriuje tuo metu su analogiškomis funkcijomis dirbo 6-7 darbuotojai. Projektų buvo vienas per dieną, o daugiau buvo kadastro duomenų bylų, kurių per dieną patikrindavo apie 15. Visus darbus, kuriuos jie padarydavo per dieną, sudėdavo į dėžes, o paskui tas dėžes nustumdavo skyriaus vedėjui, t.y. L. D.. Dėžių dydžiai buvo įvairūs, nuo to priklausydavo ir bylų kiekis. Būdavo ir pusės stalo dydžio dėžių. Visos specialistės sėdėjo viename kabinete ir visos savo darbus dėdavo į tą pačią dėžę. Būdavo, kad per dieną užsipildydavo ne viena dėžė. Jei dėžės buvo mažesnės, tai per dieną užpildydavo keturias dėžes, jeigu didesnės – dvi. Į jų kabinetą galėjo užeiti kiti asmenys, dažniausiai užeidavo matininkai. Vadovas turėjo arba priimti įsakymą ir jį pasirašyti, arba ne. Sprendimas būdavo padėtas dėžės viršuje. Vadovas turėjo sutikrinti, pažiūrėti ar viskas gerai ir uždėti parašą. Gal ir būdavo, kad ne viskas gerai būdavo. Liudytoja negali pasakyti, kiek įsakymų būdavo vienoje dėžėje. Jeigu reikia patvirtinti teritorijų planavimo dokumentus - tai būdavo mažesni kiekiai, jeigu patvirtinti kadastrines bylas - tai dokumentų būdavo daugiau. Nurodė, kad kas rengė sprendimo projektą, tas turi sutikrinti, ar yra žemės bylų savininkų prašymai. Aktualų projektą rengė liudytoja. Jeigu nėra prašymo, tai procedūra negali būti atliekama, nes tik kai yra pateikiamas prašymas, nukreipiama specialistui, kad padarytų projektą, be prašymo negali būti projekto. Prašymas turi būti registruojamas priimamajame, ant prašymo vedėjas rašo rezoliuciją. Dėžes dažniausiai palikdavo prie sekretorės, bet būdavo, kad tiesiai jas nustumdavo vedėjui. Būdavo, jeigu nespėdavo pasiimti iš priimamojo dokumentų, tai nukreipdavo atsiimti tiesiai pas juos. Asmuo pasirašydavo, kad atsiima dokumentus ant to paties prašymo, kuris likdavo skyriuje. Matininkai informaciją dėl bylų galėjo stebėti internete. Dėžėse su įsakymu būdavo ir medžiaga, kurios pagrindu rengiamas įsakymas. Prašymą pakeisti arba nustatyti naujus kadastrinius duomenis teikia savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Be tokio prašymo negalima administracinė procedūra. Tuo metu būdavo tokia praktika, kad su kadastrinėmis bylomis pateikdavo ir prašymą patvirtinti projektą. Liudytoja dabar gerai neatsimena, tokiu atveju gal iš pradžių patvirtindavo projektą, o paskui peržiūrėdavo kadastrines bylas. Būdavo tokia praktika, kad su ankstesnio etapo dokumentais kartu pateikiami ir vėlesnio etapo dokumentai. Tokia praktika buvo ydinga, ji buvo pakeista. Kas rengė įsakymo projektą, tas ir įrašydavo projekto numerį. Pateikus liudytojos apžiūrai dokumentą (2 t., b.l. 15), liudytoja nurodė, kad tokį numerį turėdavo nurodyti matininkas. Pagal teisės aktus numerį, dokumentų tipą turi nurodyti matininkas, liudytoja tokios praktikos neturėjo. Jeigu čia tas pats įsakymas, kurio numerio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), tai liudytoja jį rengė. Rengiant įsakymą turėjo būti savininko ar kažkoks prašymas. Jeigu ji įrašė numerį, tai turbūt jį matė. Jeigu nėra jokio prašymo, pati administracinė procedūra negalima, nes kiekvienai paslaugai turi būti pateiktas prašymas. Išvadas rengia centrinio padalinio skyrius ir tam turi būti pateiktas prašymas patikrinti. Jeigu ateina teigiama išvada, dokumentai rengiami toliau, bet turi būti prašymas patvirtinti. Jeigu dedamas parašas nesutikrinus dokumentų, tai čia yra asmeninis reikalas. Būdavo atvejų, kad kai kurias kadastrines bylas vedėjas pasiimdavo sau tikrinti, bet konkrečios sistemos nebuvo. Kai kurios bylos pas liudytoją nepakliūdavo, o likdavo pas vedėją. Ji nepamena sau tokių paliepimų, kad reikėtų nešti konkrečias bylas vedėjui. Žemės sklypo planą derina vedėjas arba įgaliotas asmuo. Įgaliotas asmuo būdavo liudytoja ir pavaduotojas. Ji nebuvo susidūrusi su tokia situacija, kad vedėjas pats vienas tikrina bylas, be specialistų. Centrinė NŽT neigiamą ar teigiamą išvadą atiduoda matininkui, kuris pateikė bylą, t.y. kas pateikia prašymą, tam ir atiduoda išvadą, bet patikrinimo akto numeriai skelbiami ir internete. Nurodė, kad patikrinti projektą yra viena procedūra, patvirtinti projektą yra kita procedūra. Kartais savininkas gali apsigalvoti ir neatnešti projekto tvirtinimui. Savo praktikoje liudytoja neatsimena atvejo, kad projekto numeris būtų panaudotas du kartus. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino (7 tomas, b.l. 101-106).

Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji 2011 metais dirbo NŽT (duomenys neskelbtini). Jos pagrindinė funkcija buvo vertinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Jų poskyris gaudavo projektus, juos paskirstydavo ir ji tikrindavo tuos projektus, kuriuos jai paskirdavo, t.y. ji tikrindavo, ar projektas atitinka teisės aktus. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto patikrinimo detalių neatsimena, jos parašas yra ant išvados ir ši išvada buvo neigiama, nes žemė, kurioje parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, yra įtraukta į apskaitą kaip miškas. Ji žiūrėjo į naujausią kartografinę medžiagą, ar yra miškas, ar ne. Jei kildavo abejonių, pasitikrindavo kadastre, ar yra miškas, ar ne. Tiksliai neatsimena, ar eidavo pas vadovą žiūrėti, ar prieigą turėdavo patys. Jeigu projektą būtų galima pataisyti, tai išvadoje būdavo parašyta, ką reikia padaryti ir galima teikti projektą pakartotinai. O šiuo atveju buvo pateikta išvada netvirtinti projekto. Šio sklypo ji neįsidėmėjo. Tokius projektus galimai rengdavo A. G. ir jo įmonė, ji tiksliai neatsimena. Projektus teikdavo raštinė, kuri priimdavo dokumentus, vadovas ar pavaduotojas juos vizuodavo ir po to projektus atnešdavo projekto rengėjai. Jiems buvo pateikiami projektas ir prašymas. Projektą sudaro žemės sklypo planas, aiškinamieji planai, kadastro duomenų išrašai. Jie parengdavo patikrinimo aktą ir nešdavo vedėjui arba pavaduotojui patvirtinimui. Jeigu pateikiama neigiama išvada, tai daryti tolimesnius veiksmus, t.y. padalinti sklypo negalima. Jeigu išvada teigiama - veiksmus toliau galima daryti ir jeigu pateikiamas prašymas padalinti sklypą, tai sklypai padalinami. Liudytoja nurodė, kad po nagrinėjamų įvykių praėjo daugiau kaip 10 metų ir ji visų detalių nebeatsimena, NŽT nebedirba jau apie 10 metų. Liudytoja negali pasakyti, kas atsiimdavo išvadas ir nežino kur. Jai atrodo, kad tie patys projektuotojai atsiimdavo išvadas. Projektus ji tikrindavo iš eilės, projektai nebuvo tikrinami pasirinktinai. Projektas projektui yra nelygus, kartais projekto patikrinimui neužtekdavo ir savaitės. Sklypo padalijimo projektus galima per dieną patikrinti ir iki 10. Nebuvo tokių projektų, kurie nebūdavo tikrinami. Tuo metu darbo krūvis buvo didelis. Projektus tikrindavo trys žmonės, žiūrėdavo, ar yra miškas, ar ne, ar yra upelis, kokie atstumai, ar yra parašai, visi leidimai. Jie žiūrėdavo projekto teisėtumą ir tikrindavo viską, projektas nebuvo žiūrimas formaliai, jie turėdavo sklypo planą. Liudytojos apžiūrai pateikus dokumentą (1 tomas, b.l. 167), paaiškino, kad jie žiūrėdavo, ar plane nurodytas sklypo plotas prašyme nurodytą plotą, taip pat žiūrėdavo leidimo parašus, ar atitinka datos, sutikrindavo matininkų kvalifikacijas. Prie projektų buvo pateikiamos pasų kopijos. Būdavo atvejų, kad jie išvažiuodavo į vietą tikrinti, ką matininkas suprojektavo. Tokie išvažiavimai buvo vienetiniai ir ji neatsimena, dėl ko vykdavo į vietą. Matyt kildavo klausimų, kurių negalėdavo išaiškinti dokumentai. Viena į vietą ji nevažiuodavo, važiuodavo bent keli asmenys iš jų tarnybos. Šioje išvadoje buvo pasisakyta tik dėl miško, o jeigu yra kelias apsaugos zonoje, vadinasi jis ir yra. Orto foto daroma kas 5 metai. Ji nežino, ar išvažinėti keliukai buvo įteisinami ir nežino, kokių leidimų tam reikia. Norint suprojektuoti kelią, žmogus turėjo pateikti prašymą. Būdavo atvejų, kai orto foto nuotraukose keliuką užstodavo šešėliai, tada jie ieškodavo kitų dokumentų. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos palaikė (7 tomas, b.l. 2-4).

Liudytoja I. Č. (buvusi pavardė – B.) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 metais ji dirbo NŽT (duomenys neskelbtini). Viena iš jos funkcijų buvo rengti planavimo organizatoriams nustatytos formos projektus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir teikti juos tvirtinti skyriaus vedėjui, kuris tuo metu buvo L. D.. Liudytoja nurodė, kad tai ji rengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), leidimą padalinti sklypą. Prieš paruošiant leidimą yra sutikrinami žemės sklypo dokumentai, ar yra galimas sklypo padalijimas, žiūrimi žemės planai. Kaip buvo rengiamas leidimas šiam konkrečiam žemės sklypui, ji neatsimena. Dokumentai, reikalingi leidimui parengti, į NŽT patekdavo paštu arba juos atnešdavo fiziškai, jie buvo registruojami raštinėje. Raštinėje gautus dokumentus vizuodavo vadovas ir tada jie patekdavo į skyrių konkrečiam specialistui. Liudytoja nurodė, kad išduotas leidimas padalinti sklypą dar nieko neapsprendžia, nes po leidimo gavimo asmuo kreipiasi dėl sąlygų išdavimo į savivaldybę ir tada matininkas ruošia projektą. Paruoštą projektą tikrina įgalioti asmenys, ar jis atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. D. K. pavardė jai yra girdėta, ji tikrino paruoštus projektus. Parengtą leidimą ruošti projektą pasirašo vadovas, tuo metu tai buvo L. D. arba kitas asmuo, kuris jį pavadavo atostogų metu. Dėl leidimo išdavimo į NŽT kreipiasi pats asmuo arba jo įgaliotas atstovas. Per dieną ji paruošdavo nemažą kiekį leidimų, jų būdavo apie 10. Leidimus atrodo išduodavo ji ir jos kolegė. Parengtus leidimus ji pateikdavo pasirašymui ir gaudavo juos atgal jau pasirašytus. Leidimai buvo paliekami vadovo lentynėlėje, kuri buvo raštinėje priimamajame. Leidimus ten palikdavo visi specialistai, skyriuje buvo apie 50 žmonių. Dokumentus palikdavo ant stalo, jų kiekis buvo nemažas, prie stalo vaikščiojo ir sekretorė, nes patalpa nebuvo uždara. Specialistams nepatekdavo neregistruoti dokumentai. Jeigu piliečiai norėjo papildyti pirminį prašymą, tai jie vėl pateikdavo prašymą, kuris buvo vizuojamas. Nurodė, kad vadovo ir sekretoriato patalpos buvo uždaros ir ji negali pasakyti, ar po darbo ten buvo galima patekti pašaliniams asmenims. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b.l. 55-57), ji juos patvirtino ir nurodė, kad paprastai išduodant leidimus tikrinamas žemės sklypo pažymėjimas, žemės fondo dokumentai, ar sklypas nėra areštuotas, ar yra miškas, nors su mišku yra išlygų ir jį galima dalinti bei pan.

Liudytoja R. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji dirbo NŽT ir kaltinamieji yra buvę jos kolegos. 2011 m. ji kelis kartus keitė skyrius, kuriuose dirbo, todėl negali pasakyti kur konkrečiai dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Liudytoja nurodė, kad jai dirbant NŽT, jų skyrius tikrindavo kadastrines bylas, rengdavo atsakymus. Bylas gaudavo iš raštinės, jas vizuodavo skyriaus vedėjas arba pavaduotojas. Skyriaus vedėjas duodavo žodinius nurodymus greičiau ir atidžiau dirbti. Jis kaip tik spausdavo, kad bylos būtų tikrinamos kuo atidžiau. Liudytoja negali pasakyti, ar vedėjas kai kuriomis bylomis domėtųsi asmeniškai. Pagrindiniai bylos dokumentai – prašymas, turinys, planas, žemės sklypo riboženklių aktas, jei reikia geodezininkų paaiškinimai, jie tikrino, ar buvo kaimynų kvietimai, jeigu vietovėje buvo ženklinimas. Jeigu patikrina ir neranda trūkumų, tada pasirašomas įsakymas patvirtinti ir teikiamas toliau. Įsakymo pobūdžio nepasakys. Kiekvieną įsakymą tikrindavo pavaduotojas. Jeigu viskas gerai, dedamas galutinis antspaudas ir nešama į raštinę, iš kur dokumentas pasiima žmogus. Įsakymą pasirašydavo skyriaus vedėjas, kas konkrečiai negali pasakyti, galėjo būti L. D.. Momentais būdavo toks didelis bylų kiekis, tai tikrindavo ir kiti žmonės, kad tik greičiau atlikti darbą. Prieš jai išeinant iš darbo 2011 metais, bylų skaičius buvo didelis. Kiek užtruks bylos tikrinimas galima spręsti priklausomai nuo sklypo dydžio. Jeigu reikia tik patikrinti bylą, tai gali užtrukti iki 10 minučių, jeigu reikia surašyti įsakymą, tai užtrunka ilgiau, nes į įsakymą reikia surašyti duomenis. Jie turėdavo parašyti ataskaitą kiek per dieną gauna bylų ir kiek patikrina. Per dieną vienas skyriaus specialistas patikrindavo apie 10 bylų, tokio darbo rezultatai buvo įsakymo projektai. Per savaitę skyrius patikrindavo apie 300 bylų. Skyriuje tokį darbą dirbo gal 6 darbuotojos. Jei patikrinus bylą yra paruošiamas įsakymo projektas, jis paliekamas pavaduotojui lentynoje pagal adresą, t.y. lentyna buvo pas pavaduotoją. Jei byla būdavo atmetama, jai buvo skirta atskira lentyna. Bylas jie dėdavo ir į dėžes, kurios stovėdavo koridoriuje, į koridorių galėjo užeiti bet kas. Iš pavaduotojo bylos buvo perduodamos skyriaus vedėjui, kuris pasirašydavo įsakymą ir bylą grąžindavo į raštinę. Pavaduotojas galėjo jiems grąžinti bylas trūkumams šalinti. Po įsakymo projekto parengimo būdavo ir vedėjo, ir pavaduotojo pastabų, nes būdavo normalių žmogiškų klaidų. Liudytoja patikslino, kad ji parodė apskritai apie darbo pobūdį, o ne apie konkretų žemės sklypą. Kai skyriaus vedėjas buvo L. D., tai dėžės su bylomis buvo pas jo pavaduotoją ar pas vedėjo referentę. Tai buvo atskiros patalpos ir tai nebuvo visiškai koridorius. Liudytojai parodžius nuotraukas ir lenteles (11 t., b.l. 16-30; 31-41), ji paaiškino, kad nuotraukų vaizdai jai yra matyti ir bylos būdavo panašiai taip sudėtos. Nurodė, kad lentelės (11 t., b.l. 30) ji nepildė, todėl skaičių pakomentuoti negali. Per mėnesį vienas specialistas padarydavo žymiai daugiau bylų nei 20. Tuo metu ji dirbo vienu etatu, bet realiai dirbo šiek tiek daugiau. Tuo metu jie pildė duomenis apie viršvalandžius, su jais buvo žadama atsiskaityti, bet taip ir neatsiskaitė. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b.l. 70-72), liudytoja juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad be bylų tikrinimo būdavo dar ir kitokio darbo, pvz., darbas komisijose, jie turėjo reaguoti į gyventojų skundus dėl riboženklių nesutikimo, važiuodavo į komisijas, rašydavo aktus; išvykti netekdavo daug, bet skundų būdavo. Jeigu iš pateiktų kadastrinių dokumentų kažkas yra neaišku, tai dokumentus atiduodavo geodezininkui ir jis turėdavo tikslinti. Jeigu asmuo nesutinka su geodezininku, tai tada jie tikrindavo ir dokumentus, ir vykdavo į vietą. Diskusijos buvo, jeigu kitame sklype už kelio yra miškas, tai žemės miško paskirties, o kai nėra miško, tai galima keisti paskirtį, bet pateikus projektą, t.y. ne per sklypo padalijimą, o per projektą. Per kadastrinius matavimus keisti žemės paskirties negalima, galima tik padalinti sklypą.

Liudytoja B. M. parodė, kad 2012 metais dirbo Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini), funkcijos buvo - vidaus dokumentų (įsakymai, prašymai, sprendimai) registracija, registracija vyko 9 aukšte kabinete; atnešdavo dokumentus su parašu, ji registruodavo juos. Paaiškino, kad viskas vykdavo taip - atneša dokumentą su vedėjo parašu, ji pasirenka registro rūšį, rūšį nulemia dokumento tekstas, suvedama antraštė, registruoja, nuskenuoja ir nuskenuotą prisega prie registracijos; jeigu būdavo koks numeris, susiedavo su tuo dokumentu. Būna visokių dokumentų - įsakymai, sprendimai, kuriuos reikia susieti, o būdavo ir tokių, kurių nereikėdavo. Jei yra sprendimas dėl sklypo padalijimo, tai jos veiksmai duomenų valdymo sistemoje būdavo - pasirenka registrą, jo pradžia (duomenys neskelbtini), įveda antraštę, programa išmeta numerį; užrašo tą numerį sprendime ranka ir paskui skenuoja; jeigu prie sprendimo yra prašymas, pasižiūrėdavo, jei ant jo būdavo numeris, tai susiedavo su tuo prašymu. Paaiškino, kad tokio pobūdžio sprendimai būdavo arba vieni, arba su kitais dokumentais, kaip kada. Kai būdavo sprendimai dėl sklypo padalijimo, tai paprastai būdavo ir bylos padėtos; jei būdavo sprendimas su keliomis dėžėmis, tai tų dėžių nenešdavo; akį į dėžes užmesdavo, kad pasitikslinti, bet bylų prie sprendimų nevartydavo. Pasižiūrėdavo, kas padėta, pasižiūrėdavo numerį ir susiedavo įvedus prašymo numerį, programa susiedavo. Į programos išmesto dokumento numerį pasižiūrėdavo, į tekstą nesigilindavo; jeigu pamatydavo, kad ne su tuo susiejo, tai padarydavo klaidą ir atšaukdavo veiksmą. Būna, kad suskamba telefonas, ar kažkas sutrukdo, klaidų pasitaikydavo. Nėra gavusi pastabų, kad ne su tuo susietas dokumentas ir pan. Nurodė, kad kiti darbuotojai galėdavo pasižiūrėti į duomenų valdymo sistemą, bet nežino, ar jie galėdavo suvesti tokius pat duomenis, kokius ji suvedinėdavo; ji žinojo savo funkcijas, matydavo savo dokumentus, o kiti darbuotojai savo dokumentus jau mato kitaip. Nurodė, kad ji institucijoje gautų prašymų neregistruodavo, su gautais dokumentais dirbo B., o jos (liudytojos) darbas prasidėdavo tik tada, kai jau būdavo parengtas vedėjo sprendimas. Papildomai paaiškino, kad 2012 m. prašymus dažniausiai atnešdavo žmonės gyvai, užregistruodavo 1 aukšte, tada vedėjas vizuodavo, nukreipdavo specialistui, kuris paimdavo ir vykdo užduotį; kai parengdavo sprendimus, juos vizuodavo. Į 9 aukštą atnešdavo sprendimą su vedėjo parašu; 9 aukšte buvo registruojami siunčiami ir vidaus dokumentai, o 1 aukšte – gaunami dokumentai. Kai dokumentai būdavo siunčiami, su viza ir parašu dokumentą segdavo į bylą ir registrą, bylą priduodavo į archyvą, o siunčiami dokumentai keliaudavo į 1 aukštą; kadastrinės bylos originalą segdavo į bylą, vieną atiduodavo savininkui ir trečia byla keliaudavo į Registrų centrą. Su skundais, prašymais piliečiai, juridiniai asmenys kreipdavosi; būdavo prašymas ir ant jo turėjo būti antspaudas, nesvarbu, kiek būdavo pridedama bylų. Nurodė, kad nežino, ar visa pateikta medžiaga pakildavo iki 9 aukšto, nes ne ji prašymus registruodavo. Jeigu būdavo sklypų padalijimas pvz. iki 40 sklypų, tai pora dėžių neatkeliaudavo iki jos (liudytojos), dėžės keliaudavo tiesiai į pirmą aukštą išdavimui. Sprendimus dėl kadastrinių duomenų registruodavo ji, registruojant jai buvo būtina, kad būtų vedėjo parašas ant to dokumento, kurį registruodavo; būdavo 3 sprendimo egzemplioriai, su sprendimu būdavo pateikiamos ir bylos; pačių bylų nevartydavo, vedėjo sprendimas būdavo ant viršaus bylų, virš kieto bylos viršelio, viskas perrišta gumyte; į bylos turinį ji nežiūrėjo, neturėjo laiko įsitikinti, ar ten ta byla, ar ne, jei yra vedėjo parašas, registruodavo, bylos turinys nedomino. Būdavo vedėjo 3 sprendimo egzemplioriai, su parašu registruodavo, su viza likdavo egzempliorius pas juos; prie kiekvieno sprendimo būdavo po bylutę; į Registrų centrą bylas veždavo ar vairuotojas, ar specialistas su lydraščiu; iš 9 aukšto viskas keliaudavo į pirmą aukštą, o iš ten jau į archyvą, kas likdavo pas juos. Nurodė, kad krūviai buvo dideli, tekdavo kartais rytais į darbą ir 6 val. ateiti, išeiti ir 19, 21 val., ir pietauti nebuvo kada. Apsauga buvo ne kokia; negali pasakyti, ar buvo dingę dokumentai. Jeigu ateidavo dokumentus matininkai pasiimti, tai pasirašydavo ant originalaus prašymo, kuris su byla likdavo pas juos; matininkai ir atnešdavo bylas su prašymu; galėjo atnešti ir savininkas. Kai atnešdavo, būdavo, kad darbuotojai užrašydavo ant lapelio užregistruoto prašymo registracijos numerį, o kartais matininkai atnešdavo po du egzempliorius, kitas likdavo jiems su registracijos numeriu. Nurodė, kad atskirai savininkų prašymai ne visada būdavo registruojami, negali pasakyti, nuo kurių metų pradėjo registruoti ir piliečių prašymus, kai atnešdavo bylas, ar nuo 2012, ar nuo 2013 metų, o anksčiau piliečių prašymai būdavo byloje, nebuvo registruojami, būdavo registruojami matininkų prašymai. Iš pradžių registruodavo tą prašymą, kuris būdavo atnešamas, o vėliau jau patikrinimo stadijoje registruodavo ir piliečių prašymus – specialistas, kuriam būdavo pavizuotas prašymas, kuris patikrindavo bylą, kai jau būdavo rengiamas atsakymas, atnešdavo ir piliečių prašymus iš bylos registruoti; tą piliečio prašymą susiedavo su matininko prašymu. Kiek tai susiję su sprendimo, kurio registracijos numeris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), registravimu duomenų valdymo sistemoje, tai matė, kad yra nuskenuotas dokumentas, susietas, antraštė atitinka, nežino, ar su susiejimu viskas geras. Liudytojai pateikus išrašą iš DVS, nurodė, kad mato, jog sprendimas (duomenys neskelbtini) susietas su prašymu, kurio registracijos numeris baigiasi 1180; nurodė, kad registruodama sprendimą, susiedama jį su prašymu, žiūrėdavo tik į prie sprendimo esančio prašymo registracijos numerį, toliau jau nieko neskaitydavo; koks būdavo padėto po sprendimu prašymo registracijos numeris, su juo ir susiedavo. Patikslino registracijos eiga, jog gaudavo sprendimą su parašu, pasirinkdavo registrą „(duomenys neskelbtini)“, įvesdavo antraštę (sprendimo pavadinimą), paspausdavo „registruoti“, sistema išmesdavo numerį ir datą, numerį ir datą sprendime ji įrašydavo ranka; tada sprendimą skenuodavo; nuskenuotas dokumentas turi matytis programoje. Tada sprendimą susiedavo su registracijos numeriu, kuris būdavo ant prašymo – sistemoje įvesdavo numerį, paspausdavo mygtuką susieti; teksto nežiūrėdavo to prašymo, kurį išmesdavo, norint sprendimą susieti su prašymu, nebūdavo kada žiūrėti, žiūrėdavo tik į datą ir numerį. Dėl išrašo iš DVS apie prašymą, kurio registracijos numeris baigiasi „(duomenys neskelbtini)“, kur užfiksuota, kad ji yra atlikusi veiksmą, nurodė, kad galbūt registruojant nebuvo nuskenuotas prašymas, todėl jai atnešė, ji nuskenavo ir įkėlė į sistemą, nes būdavo, kad nesuveikdavo sistema, nuskenuodavo, bet to nesimatydavo, todėl kad nenešti į pirmą aukštą, būdavo jai atnešdavo nuskenuoti ir įkelti.

Rašytiniai byloje surinkti duomenys:

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu „Dėl L. D. tarnybinio kaitumo iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos“ Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) pareigų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas (t. 2, b. l. 129). Jo, kaip Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas aktualiu laikotarpiu reglamentavo Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-55 (2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 2P-616 redakcija) ir 2012 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-64 patvirtinti pareigybės aprašymai (t. 2, b. l. 130-138), kuriuose įtvirtintos šią pareigybę einančio valstybės tarnautojo funkcijos, be kita ko – vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą (7.1 p.), pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus suteiktus įgaliojimus: priima sprendimus pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (7.4.6 p.); priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus (7.4.9 p.); priima sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo (7.4.10 p.).

Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojų tarnybinio kaitumo“ Nr. 2P-65 nuo 2010 m. liepos 1 d. A. Z. buvo perkelta iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) pareigų į Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas (t. 2, b. l. 140), o Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 2P-692 A. Z. laimėjus konkursą buvo perkelta iš (duomenys neskelbtini) A lygio 8 kategorijos vyresniojo specialisto pareigų nuo 2010 m. gruodžio 6 d. į (duomenys neskelbtini) A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (t. 2, b. l. 144). Nurodytas pareigas reglamentavo Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-55 (2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 2P-616 redakcija) patvirtintas pareigybės aprašymas (t. 2, b. l. 145-146). Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-393 nuo 2012 m. balandžio 2 d. A. Z. buvo perkelta iš (duomenys neskelbtini) A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų į (duomenys neskelbtini) A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (t. 2, b. l. 147), nurodytas pareigas reglamentavo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 201 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 patvirtintas Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (t. 2, b. l. 148-150), kur numatytos ir šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, be kita ko – rengia sprendimų pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus projektus (7.3 p.); rengia sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo projektus (7.4 p.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-54 buvo patvirtinti, be kita ko, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatai (1.2.47 p.) (t. 2, b. l. 155-161). Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilnius rajono skyriaus nuostatai (t. 2, b. l. 162- 170), kuriuose numatyta, be kita ko, kad viena iš skyriaus funkcijų yra priimti sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus (4.1.9 p.), o skyriaus vedėjas – planuoja ir organizuoja skyriaus darbą: paskirsto darbuotojams užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą (8.1 p.); asmeniškai atsako už Skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą (8.2 p.).

Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1SD-531-(8.2) Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo pateikta informacija, susijusi su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu priimtais NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimais, be kita ko, nurodoma, kad 2011 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. M., G. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ priimtas pažeidžiant Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, kitus teisės aktus, taip pat kad 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ galimai yra suklastotas, jame klaidingai nurodant atitinkamus duomenis. Su šiuo raštu buvo pateikti ir tam tikri susiję dokumentai – minėti įsakymas (t. 1, b.l. 82-83, 162), sprendimas, 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 161), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gegužės 5 d. prašymas parengti įsakymą dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo po kadastrinių matavimų; kadastrinių matavimų bylų (t. 1, b. l. 31-81), Valstybinės miškų tarnybos pateikta informacija apie minėtą žemės sklypą (jo paskirtį – miško žemė (t. 1, 150-159), kiti su aktualiu žemės sklypu susiję dokumentai (t. 1, b. l. 84-149), kurie buvo apžiūrėti, surašant 2019 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 25-30). Taip pat minėtu raštu pateikti dokumentai – Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kiti dokumentai – pateiktas patikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, tarp jų – NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai buvo apžiūrėti, surašant 2019 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 164-198).

Nacionalinė žemės tarnyba Vilniaus apygardos prokuratūrai 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1SD-531-(8.2) taip pat pateikė gautus iš VĮ Registrų centras dokumentus – žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylų kopijas (t. 2, b. l. 14-88), kurios buvo apžiūrėtos, surašant 2019 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokolą. Kiekvienoje iš šių atskirų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų yra dokumentai: Žemės sklypo kadastro duomenys, data – 2012 m. sausio 6 d., lentelėje nurodyta, be kita ko, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo formavimo juridinio dokumento data – 2012 01 06, dokumento tipas – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ženklinimo data – 2012 01 06 (data 2012 01 06 ir numeris – (duomenys neskelbtini) įrašyti ranka, ne spausdintu tekstu); 2012 m. sausio 3 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, rinkos vertės paskaičiavimas, žemės sklypo planas, kuriame grafoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto (rajono) žemėtvarkos skyrius, „patikrino“, „Suderino:“ yra vyr. specialistės A. Z. ir Vilniaus rajono skyriaus vedėjo L. D. spaudai, nurodyta data – 2012-06-08 bei parašai (t. 2, b. l. 2-88).

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ buvo patvirtintas L. M., T. F. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties 10000 kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) (planavimo organizatorius - L. M., T. F.; rengėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal kurį žemės sklypas dalijamas į tris žemės sklypus; šio įsakymo rengėja nurodyta D. L. (vokas prie bylos su dokumentais, daiktais, reikšmingais nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti; t. 2, b. l. 124-125).

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo nuspęsta pertvarkyti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į dvylika žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. Ž. 2012 m. sausio 6 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamosios šio sprendimo dalys (vokas prie bylos su dokumentais, daiktais, reikšmingais nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti; t. 2, b. l. 128). Sprendime nurodoma, kad jis priimtas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą), patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“, žemės sklypo savininkų gautą 2012 m. sausio 27 d. prašymą. Šio sprendimo rengėja nurodyta A. Z., parengimo data – 2012 m. birželio 8 d.

Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) L. D. 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinant R. M., G. M. 2011 m. gegužės 9 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista jiems rengti 6,4968 ha ploto nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės sklypo padalijimą į dvylika žemės sklypų, nekeičiant jų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei pobūdžio (t. 4, b.l. 140).

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. liepos 22 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas UB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą ir išduoti tikrinimo aktą, bei pateiktas žemės sklypo, kuriame rengiamas projektas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkas: R. M., G. M.. Aiškinamajame rašte nurodyta, be kita ko, kad šiuo projektu žemės sklypas padalijamas į dvylika sklypų, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties į kitos paskirties žemę (t. 1, b. l. 176-198; t. 3, b. l. 13-40). Atlikus šio projekto patikrinimą, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino šio skyriaus specialistės D. K. parengtą neigiamą patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad nustatyti šie trūkumai: pagal miškų valstybės kadastro duomenis, žemė, kurioje parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, yra inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas; kad vadovaujantis Miškų įstatymo 4 str. 3 d., privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai (išvardijus, be kita ko, ir išimtis iš nurodytos nuostatos); nurodyta, kad projekte žemės sklypas padalijamas į dvylika sklypų, toks padalijimas neatitinka Miškų įstatymo 4 straipsnio nuostatų; nurodyta patikrinimo išvada – neigiama, pasiūlymas tvirtinančiai institucijai – projekto netvirtinti (t. 3, b. l. 10-12).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyti, kad dėl sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo, pertvarkymo projekto neigiamą išvadą 2011 m. rugpjūčio 25 d., Nr. (duomenys neskelbtini) atsiėmė A. Ž. (t. 5, b. l. 105)

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dokumentų valdymo sistemoje duomenų apie 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 8 d. pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. M. ir G. M. prašymus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra (t. 5, b. l. 111).

Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus Vedėjo įsakymų žemės tvarkymo klausimais registro (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad registre užregistruotas 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (k. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (t. 3, b. l. 43).

Žemesnės instancijos teismas

Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus Vedėjo sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo registro (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 8 d. registre buvo užregistruotas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (t. 4, b. l. 43).

Apžiūrėjus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis – išrašus iš Duomenų valdymo sistemos, 2020 m. vasario 13 d. surašytas Apžiūros protokolas (t. 5, b. l. 112-118); apžiūrėjus registrus – duomenis iš Dokumentų registravimo sistemos apie institucijoje gautus ir užregistruotus prašymus, 2019 m. spalio 15 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad peržiūrėjus 4 pdf failus kompiuterinėje laikmenoje, nurodyta, kad registre nėra įrašų apie 2012 m. sausio 27 d. gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. M. ar G. M. prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 119-129). Minėti dokumentai buvo papildomai apžiūrėti ir dėl to surašytas 2020 m. sausio 15 d. apžiūros protokolas (t. 5, b. l. 130-131).

Šalies argumentai

Apžiūrėjus NŽT 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. 1SD-141-(8.2.) gautus dokumentus, susijusius su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti prašymai dėl žemės sklypų patikrinimo, kadastro bylos, taip pat 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 6 d. Vilnius rajono skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 21 d. surašytas apžiūros protokolas (t. 6, b. l. 50-55).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. R6-5091 pateikta informacija, kad nuo 2007 m. iki rašto surašymo buvusiame miškų ūkio paskirties žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis buvo registruoti tik miško žemės plotai, bei pateiktos atitinkamos žemėlapių kopijos (t. 6, b. l. 5761).

Žemesnės instancijos teismas

VĮ Registrų centras 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. S-4618(16.1E) pateikė informaciją, kad Nekilnojamojo turto registrui dėl aktualaus žemės sklypų (žemės sklypų) prašymus teikė, be kita ko: R. M. 2011 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą įregistruoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pakeisti registro duomenis; kartu pateikė nekilnojamojo daikto 2011 m. gegužės 4 d. parengtą kadastro duomenų bylą ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2011 m. (padarytas rašymo apsirikimas, turėtų būti 2012 m.) gegužės 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); R. M. 2011 m. birželio 8 d. pateikė prašymą išregistruoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir padalijus minėtą nekilnojamąjį daiktą į 12 žemės sklypų, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 12 naujai suformuotų nekilnojamųjų daiktų bei įregistruoti nuosavybės teises į juos, kartu su prašymu pateikė minėtų nekilnojamųjų daiktų 2012 m. sausio 6 d. parengtas kadastro duomenų bylas ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 68-83).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2429(19) padarytos išvados, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 8 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ rengėjos A. Z. vardu pasirašė A. Z.; NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 8 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ rankraštinį rašą „2012 06 08“ rengėjos A. Z. vardu parašė A. Z. (t. 6, b. l. 159-161).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl surinktų duomenų įvertinimo, veiksmų kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius.

Teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, remiasi įrodymais, kurie vertinami pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas taisykles. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.); įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.); be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Taigi atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą.

Baudžiamojoje byloje L. D. ir A. Z. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę be kita ko tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laiką, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Taigi dokumentas – tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Pagal BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, nurodyta nusikalstama veika gali būti padaryta atitinkamomis alternatyviomis veikomis, tarp jų – tikro dokumento suklastojimu, kas aktualu šioje nagrinėjamoje byloje (kaltinamieji kaltinami tikro dokumento suklastojimu). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 2K-75-511/2022, nutarties 14 punkte nurodyta teismų praktika ir kt.). Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą, ir nori taip veikti; be to, kiek tai susiję su BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiais, asmens kaltė (tiesioginė tyčia) turi apimti ir būtinąjį didelės žalos požymį, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė, kad dėl jo veiksmų gali kilti didelė žala, bei to siekia ar sąmoningai leidžia šioms pasekmėms kilti.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą, t. y. numatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi ar viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui; ši nusikalstama veika pasireiškia tuo, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ar pačios valstybės autoritetas. Kaip matyti iš šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį, t. y. ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Lietuvos Aukščiausias Teismas nuosekliai akcentuoja, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės aktų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant konkrečias bylos aplinkybes. Įrodinėtina didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo; šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio formaliais teiginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021, jos 7, 8, 9 punktuose nurodyta praktika).

Dėl neturtinės žalos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui; kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus; be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių; šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės tarnybos principų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021, jos 11 punkte nurodyta praktika).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš patikslinto kaltinimo, L. D. ir Z. kaltinami tuo, kad jie, veikdami kartu, tyčia suklastojo tikrą dokumentą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent, kaip nurodyta jiems inkriminuotame kaltinime – L. D., žinodamas, kad iki 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo, esančio 9duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų prašymas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje nebuvo gautas, pavedė A. Z. parengti jo vardu 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, į jį įrašant melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentą), patvirtintą NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ bei 2012 m. sausio 27 d. žemės sklypo savininkų prašymą, po ko L. D. laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d. minėtą sprendimą patvirtino savo parašu ir taip jie suklastojo tikrą dokumentą – minėtą 2012 m. birželio 8 d. sprendimą;

be to, žinodami, kad Vilniaus rajono skyriuje dvylika kadastrinių matavimų dokumentų bylų, kurios yra minėto suklastoto dokumento – 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) – neatskiriamos dalys, nėra oficialiai gautos, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. birželio 8 d., NŽT Vilniaus rajono skyriaus patalpose A. Z. pasirašytinai dvylikos žemės sklypų planuose patvirtino, jog patikrino dvylikos atskirų žemės planų, atsiradusių po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo, nustatytus kadastro duomenis, o L. D. pasirašydamas dvylikos žemės sklypų planuose ir žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktuose, taip patvirtino minėtus kadastro duomenis; tokiais nurodytais veiksmais – suklastodami minėtą dokumentą – L. D. ir A. Z. padarė didelę žalą - sukėlė juridinės reikšmės turinčias pasekmes – 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į dvylika atskirų žemės sklypų, bei tai buvo užregistruota 2012 m. birželio 11 d. Nekilnojamojo turto registre;

taip pat tokiais veiksmais – tyčia suklastodami tikrą dokumentą, šio suklastoto dokumento pagrindu sukūrę juridinę reikšmę turinčias pasekmes, L. D. ir A. Z. kaltinami pažeidę atitinkamų teisės aktų nuostatas ir taip tyčia piktnaudžiavę tarnyba, nes pažeidžiant nustatytą tvarką, nesilaikant visų priklausomų procedūrų buvo priimtas sprendimas pertvarkyti vientisą žemės sklypą į 12 atskirų žemės sklypų, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą ir vardą, Nacionalinės žemės tarnybos, kaip institucijos, prestižą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Taigi, kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra grindžiamas be kita ko aplinkybėmis, susijusiomis su dokumento suklastojimu, t. y. pagal kaltinimą L. D. ir A. Z., atlikdami atitinkamus veiksmus, kurie kaltinamajame akte kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, tuo taip pat pažeidė atitinkamus teisės aktų reikalavimus bei savo pareiginių nuostatų atitinkamus punktus, bei pastarieji veiksmai kaltinime kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmiausia būtina pasisakyti (įvertinti byloje surinktus duomenis) dėl kaltinimų suklastojus dokumentą, kadangi iš esmės išvada dėl to, ar buvo padaryti nurodyti veiksmai, iš dalies lemia ir išvadą, ar konkrečiu atveju galėjo būti padaryta ir kita inkriminuota veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje.

L. D. ir A. Z. kaltės dėl jiems pareikšto kaltinimo nepripažino.

Kaip išplaukia iš L. D. parodymų, neneigiama, jog galėjo būti padaryta klaida – jo pasirašytame sprendime yra nurodytas klaidingas įsakymas, tačiau, kaip jis nurodė, jis neturėjo pareigos ir fiziškai negalėjo pertikrinti kiekvieno parengto sprendimo projekto, visų bylų turinio ir pan.; už sprendimų projektų parengimą, dokumentų patikrinimą ir pan. buvo atsakingi kiti valstybės tarnautojai – šiuo atveju A. Z.. Taip pat neigia, kad jis veikė tyčia bei nurodytais veiksmai piktnaudžiavo tarnyba – priešingai, paskirtas į nurodytas į pareigas, stengėsi darbą atlikti sąžiningai, o galėjo būti padarytos elementarios žmogiškos klaidos, kurios gali būti ištaisomos administracine tvarka, nes darbo krūvis buvo milžiniškas, tiek jis, tiek darbuotojai dirbdavo viršvalandžius, minėti dokumentai buvo visiškai eiliniai, minėtas žemės sklypas jam nieko nesako, jis net nežino, kur tas sklypas yra, jo savininkų nepažįsta; laikėsi pozicijos, kad jei sprendimo projektas buvo parengtas, reiškia, kad prašymas bei dokumentai NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gauti, nes be jų iš esmės nebūtų buvę rengtas sprendimo projektas ir pan.

A. Z. kaltės nepripažino, nurodydama, kad minėtos situacijos, kaltinime minimo sprendimo projekto rengimo aplinkybių ji visai neprisimena, tačiau mano, kad priešingai, nei nurodyta kaltinime, minėto žemės sklypo savininkų prašymas turėjo būti gautas skyriuje, taip pat turėjo būti pateiktos 12 atskirų kadastrinių matavimų bylų (taip pat trylikta – „motininė“, pagrindinė byla, kuri turėjo likti skyriuje), nes nesant šių dokumentų, iš esmės negalėjo būti pradėta administracinė procedūra, ji nebūtų rengusi sprendimo projekto ir pan. Dėl inkriminuotos aplinkybės, jog jos rengtame sprendimo projekte kaip vienas iš pagrindų įrašytas visai dėl kito žemės sklypo priimtas NŽT (duomenys neskelbtini) vedėjo 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), jo pavadinimą nurodant - „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“, nors minėtu įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) ir atitinkamai, šio 2012 m. sausio 6 d. įsakymo antraštė buvo – „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“, kaltinamoji paaiškino, kad minėto įsakymo duomenys – jo priėmimo data, numeris, buvo įrašyti ranka pateiktų kadastrinių matavimų bylų (dėl kiekvieno atskirai iš dvylikos žemės sklypų) lentelėje „Žemės sklypo kadastro duomenys“, tai buvo šabloniniai sprendimai, pavadinimai, todėl ji tiesiog pakeisdavo kadastro numerį, adresą ir pan.; todėl mano, kad pateiktose bylose buvo toks dokumentas, pačio įsakymo – ar tikrai yra toks įsakymas priimtas, būtent dėl to sklypo ir pan., jie netikrindavo dėl didelio darbo krūvio, gavus bylas, jie tikrindavo, ar viskas sukomplektuota, ar yra visi dokumentai, ar atitinka plotai, paskirtys ir pan., ir jei nebūdavo trūkumų, tada teikdavo dokumentus pasirašyti vedėjui. Dėl to, kad nurodomas savininkų prašymas nebuvo užregistruotas NŽT Vilniaus rajono skyriuje kaip gautas dokumentas, A. Z. nurodė, kad tuo metu buvo registruojamas tik matininkų prašymas patikrinti kadastro duomenų bylas, byloje turėjo būti ir žemės sklypo savininko prašymas, tačiau tuo metu institucijoje atskirai žemės sklypų savininkų prašymai nebuvo atskirai registruojami, tik vėliau pradėjo atskirai registruoti ir juos.

Taigi, kaip išplaukia iš kaltinamųjų parodymų, pirmiausia kaltinamieji parodė, kad konkrečių aplinkybių dėl minėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu į 12 atskirų žemės sklypų bei kadastro duomenų patvirtinimo administracinės procedūros visiškai neatsimena; o susipažinus su minėtais dokumentais, esančiais byloje, nurodė, kad tai buvo eiliniai dokumentai, minėto žemės sklypo savininkų taip pat nepažįsta bei net nežino, kur yra minėtas žemės sklypas; be to, iš esmės neneigiant pačių faktinių aplinkybių, jog iš tikrųjų A. Z. buvo minimo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) projekto rengėja, taip pat kad sprendime pasirašė L. D., akivaizdi ir jų pozicija, kad nors kaltinime nurodoma, jog NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo gautas minėto žemės sklypo savininkų prašymas dėl aktualios administracinės procedūros atlikimo (nurodytas ir minėtame sprendime), taip pat nebuvo gautos naujai formuojamų dvylikos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos, tačiau, jų įsitikinimu, minėti dokumentai skyriuje turėjo būti gauti, nes, kaip kad nurodoma – nesant prašymo bei prie jo pridėtų dokumentų, iš esmės pati procedūra nebūtų buvusi pradėta ir nebūtų rengiamas sprendimo projektas, kuris galiausiai buvo pasirašytas, taip pat nebūtų patikrinti ir pasirašyti kaltinime nurodyti dokumentai – naujai suformuotų 12 žemės sklypų planai, ribų paženklinimo-parodymo aktai.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad:

1) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2011 m. gegužės 9 d. buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas (t. 1, b. l. 31) parengti įsakymą dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo po kadastrinių matavimų; žemės sklypas – (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini):___, projekto Nr. (duomenys neskelbtini); bei pateiktos dvi kadastrinių matavimų bylos, pagal kurių aiškinamąjį aktą (t. 1, b. l. 35), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 33.2 p. nustatyta, kad formuojamo žemės sklypo ribos turi sudaryti uždarą kontūrą, kad žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai (keliai, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai) formuojami kaip atskiri žemės sklypai, todėl suformuoti du atskiri sklypai – proj. Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 5,6193 ha; proj. Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 6,4968 ha; žemės sklypo plane, kurio plotas 56193 m2, nuo 7 iki 17 taško nurodyta, kad yra vietinis kelias (5 m. pl.) (t. 1, b. l. 36), kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio (t. 1, b. l. 38); žemės sklypo, kurio plotas 64968 m2, plane nuo 1 iki 10 taško nurodyta, kad yra vidaus kelias (5 m. pl), (t. 1, b. l. 64), pagal kadastro duomenų lentelę, nurodoma, kad žemės sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (t. 1, b. l. 55);

2) Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gegužės 9 d. prašymą, patikslinti 13607 kv. m. ploto žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomo R. M., G. M., kadastro duomenys, kurį sudaro 2 sklypai, ir nustatyti tam tikri duomenys, tarp jų – kad žemės sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 56193 kv. m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas – miškų ūkio, ūkinių miškų sklypai; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 64968 kv. m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, būdas – kiti žemės ūkio paskirtis žemės sklypai (t. 1, b. l. 82-83);

3) Pagal VĮ Registrų centro 2011 m. gegužės 13 d. duomenis, Nekilnojamojo turto registre užregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 5,6193 ha, gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio (t. 6, b. l. 86-87); taip pat užregistruotas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 6.4968 ha, kurio paskirtis - žemės ūkio, suformuotas padalijus daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 72-73);

4) Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo L.D. 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinant R. M., G. M. 2011 m. gegužės 9 d. prašymą Nr. (duomenys nesjkelbtini) buvo leista jiems rengti 6,4968 ha ploto nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės sklypo padalijimą į dvylika žemės sklypų, nekeičiant jų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei pobūdžio (t. 4, b.l. 140);

5) 2011 m. liepos 22 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas UB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą ir išduoti tikrinimo aktą, bei pateiktas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkas: R. M., G. M., formavimo ir pertvarkymo projektas (t. 3, b. l. 13, 14-40). Aiškinamajame rašte nurodyta, be kita ko, kad šiuo projektu žemės sklypas padalijamas į dvylika sklypų, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties į kitos paskirties žemę (t. 3, b. l. 16-22). Atlikus šio projekto patikrinimą, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino šio skyriaus specialistės D. K. parengtą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nustatyti šie trūkumai: pagal miškų valstybės kadastro duomenis, žemė, kurioje parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, yra inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas; nurodyta ir tai, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 4 str. 3 d., privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai (išvardijus, be kita ko, ir išimtis iš nurodytos nuostatos); nurodyta, kad projekte žemės sklypas padalijamas į dvylika sklypų, toks padalijimas neatitinka Miškų įstatymo 4 straipsnio nuostatų; nurodyta patikrinimo išvada – neigiama, pasiūlymas tvirtinančiai institucijai – projekto netvirtinti (t. 1, b. l. 169-174, t. 3, b. l. 10-12);

6) Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo L. D. 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ nuspęsta pertvarkyti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į dvylika žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. Ž. 2012 m. sausio 6 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamosios šio sprendimo dalys; sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, be kita ko, kad jis priimtas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą), patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2012-01-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“, žemės sklypo savininkų gautą 2012 m. sausio 27 d. prašymą. Šio 2012 m. birželio 8 d. sprendimo projekto rengėja yra nurodyta A. Z. (vokas prie bylos su dokumentais, daiktais, reikšmingais nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti; t. 1, b. l. 160; t. 2, b. l. 124-125);

7) (Duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo L. D. 2012-01-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ patvirtintas L. M., T. F. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties 10000 kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) (planavimo organizatorius - L. M., T. F.; rengėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal kurį žemės sklypas dalijamas į tris žemės sklypus; šio įsakymo rengėja nurodyta D. L. (t. 1, b. l. 161);

8) Pagal Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktus duomenis (2019 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), skyriaus dokumentų valdymo sistemoje duomenų apie laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 8 d. pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini“ bei R. M. ir G. M. prašymus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra (t. 5, b. l. 111). Pateikti duomenys iš Duomenų valdymo sistemos buvo peržiūrėti ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno, kurio surašytame apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad registre nėra įrašų apie 2012 m. sausio 27 d. gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. M. ar G. M. prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 119-129).

Įvertinus pastarąsias rašytiniais duomenimis (dokumentais) patvirtintas aplinkybes, kiek tai susiję su kaltinime nurodytomis inkriminuotomis aplinkybėmis, pirmiausia pažymėtina, jog iš tikrųjų – o to neneigia ir kaltinamieji, L. D. parašu patvirtintame 2012 m. birželio 8 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (jo įžanginėje dalyje) nurodoma, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą (vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą), patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2012-01-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“, bei žemės sklypo savininkų gautą 2012 m. sausio 27 d. prašymą. Tačiau, kaip matyti iš priimto tokia data bei numeriu registruoto įsakymo, jo antraštė visai kitokia bei juo yra pertvarkomas bei patvirtinti kadastro duomenys visai kito žemės sklypo, t. y. šio įsakymo antraštė yra: „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“, bei juo patvirtintas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalijamas į 3 žemės sklypus (t. 1, b. l. 161). Be to, 2012 m. birželio 8 d. sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, kad jis priimtas atsižvelgiant į žemės sklypo savininkų 2012 m. sausio 27 d. prašymą, tačiau iš Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos informacijos (be kita ko – ir pateiktų dokumentų registrų apie 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. birželio 8 d. laikotarpiu institucijoje gautus ir užregistruotus dokumentus, kurie, pastebėtina, buvo ir tiesiogiai ištirti (apžiūrėti) teisiamojo posėdžio metu), toks prašymas nebuvo skyriuje registruotas (kaip kad nebuvo registruotas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). pertvarkymo padalijimo būdu bei kadastro duomenų tvirtinimo). Kaip minėta, su pastarąja aplinkybe nesutinka kaltinamieji, nurodydami, kad kadangi buvo parengtas sprendimo projektas, prašymas bei prie jo pridėti dokumentai skyriuje turėjo būti gauti, o aplinkybių, kodėl jo nėra registruoto bei saugomo institucijoje ir pan., paaiškinti negalėjo, nurodydami iš esmės prielaidas dėl to, pavyzdžiui, nurodydami, kad dėl didelio darbo krūvio buvo daromos žmogiškos klaidos, dokumentai būdavo registruojami keli tuo pačiu numeriu, jie dingdavo ir pan.

Kaip matyti, kaltinime nurodomo Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo L. D. 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į dvylika žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. Ž. 2012 m. sausio 6 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamosios šio sprendimo dalys.

Pastebėtina, kad pagal L. D. ir A. Z. pareikštą kaltinimą, jiems inkriminuota, kad jie žinojo, jog (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo gautos dvylika kadastrinių matavimų dokumentų bylų, kurios yra minėto 2012-06-08 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) neatskiriamosios dalys, t. y. valstybinis kaltintojas laikosi pozicijos, jog minėtų dvylikos atskirų žemės sklypų kadastro duomenų bylos skyriuje oficialiai nebuvo gautos, tačiau pažymėtina, kad pagal VĮ Registrų centras pateiktą informaciją, R. M. 2012 m. birželio 8 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir padalijus minėtą nekilnojamąjį daiktą į 12 žemės sklypų, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 12 naujai suformuotų nekilnojamųjų daiktų, bei įregistruoti nuosavybės teises į juos; kartu su minėtu prašymu R. M. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė minėtų nekilnojamųjų daiktų 2012 m. sausio 6 d. parengtas kadastro duomenų bylas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 68-83). Taip pat VĮ Registrų centras pateikė ir minėtų naujai įregistruotų nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų dokumentų bylų kopijas (t. 2, b. l. 14-88), iš kurių matyti, kad dėl kiekvieno tokio atskiro žemės sklypo Registrų centrui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengti dokumentai:

1) 2012 m. sausio 6 d. „Žemės sklypo kadastro duomenys“, kurių lentelėje, grafose „Žemės sklypo formavimo juridinio dokumento data“ – ranka įrašyta „2012 01 06“; „Žemės sklypo formavimo juridinio dokumento tipas“ – „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas“; „Žemės sklypo formavimo juridinio dokumento Nr.“ – įrašas ranka „(duomenys neskelbtini)“; Žemės sklypo ženklinimo data – „įrašas ranka 2012 01 06“ (t. 2, b. l. 15, 22, 28, 35, 41, 47, 53, 59, 65, 71, 77, 83);

2) 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame be R. M. ir G. M. parašų, taip pat kaip kadastrinius matavimus atlikusio asmens geodezijos techniko A. Ž. parašo, yra ir NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo L. D. antspaudas, parašas bei data – 2012 06 08, po atžyma, kad „Žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus“ (t. 2, b. l. 17-18, 25-26, 31-32, 38-39, 44-43, 50-51, 56-57, 62-63, 68-69, 80-81, 86-87);

3) dokumentas „Žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties žemės rinkos vertė“ (t. 2, b. l. 6, 30, 37, 43, 49, 55, 61, 67, 73, 74-75, 79, 85)

4) atskirų dvylikos žemės sklypų planai, kuriuose 2012 01 06 pasirašė R. M. ir G. M.; plano rengėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorė J. A., Geod. Inžinierius A. Ž., bei yra jų parašai; taip pat yra žymos, jog planas patikrintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyriausiosios specialistės A. Z., nurodyta data- 2012-06-08 bei jos parašas, bei patvirtintas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo L. D. 2012 06 08 bei jo parašas (t. 2, b. l. 20, 27, 33, 40, 46, 52, 58, 64, 70, 76, 82, 88).

Taigi kaip išplaukia iš kaltinimo, nėra neigiama, jog tokie dokumentai buvo parengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį jų pasirašė (vizavo) ir kaltinamieji – Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus pasirašė ir L. D., taip parašu patvirtindamas, kad žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, žemės sklypų planus pasirašė A. Z., kaip šiuos dokumentus patikrinęs valstybės tarnautojas, o L. D. – kaip šiuos dokumentus patvirtinantis valstybės tarnautojas (kas jiems ir inkriminuota kaltinime), juolab šie dokumentai buvo pateikti ir VĮ Registrų centras bei be kita ko šių dokumentų pagrindu kilo ir kaltinime nurodomos pasekmės – naujai suformuoti dvylika žemės sklypai buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nors, pastebėtina, iš kaltinimo neišplaukia pozicija, kokiu būdu minėti dokumentai pateko į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame pagal kaltinimą ir buvo pasirašyti kaltinamųjų. Vis dėlto iš inkriminuotos aplinkybės – jog L. D. ir A. Z. žinojo, kad šių dvylikos žemės sklypų kadastro duomenų bylos oficialiai nebuvo gautos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje, išplaukia kaltinimo pozicija, jog kaltinamieji minėtuose dokumentuose pasirašė šių dokumentų oficialiai nepateikus šiai institucijai, t. y. galima prielaida, jog pagal pareikštą kaltinimą yra inkriminuojama, jog minėti dokumentai kaltinamųjų buvo pasirašyti ne nustatyta tvarka (jų negavus oficialiai institucijoje ir pan.).

Kiek tai susiję su kaltinamiesiems inkriminuota aplinkybe – kad kaltinamieji žinojo, jog minėtas žemės sklypų savininkų prašymas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo gautas, taip pat kad negautos dvylikos naujai suformuojamų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos, reikšmingi yra žemės sklypų savininkų R. M., G. M., taip pat teritorijų planavimo dokumentus rengusios įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų – J. A. (įmonės vadovės), L. N.-B., A. Ž. parodymai.

Kaip išplaukia iš R. M. ir G. M. parodymų, po to, kai jie įsigijo minėtą žemės sklypą, kurio paskirtis buvo miškų ūkio, kadangi pusėje žemės sklypo buvo miškas, o kitoje augo žolė, krūmynai, nusprendė atidalinti faktiškai žemės ūkio žemę nuo miško paskirties žemės, bei toje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkauti; per skelbimus susirado įmonę, kuri užsiėmė tuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei nuvykę į įmonę, paprašė atlikti tai; pirmiausia jie norėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės būtų atskirta nuo miškų ūkio paskirties žemės, viskas užtruko apie metus laiko, po ko iš įmonės gavo dokumentus apie sklypo padalijimą į du sklypus, juos užregistravo Registrų centre; vėliau jie sugalvojo žemės ūkio paskirties žemės sklypą padalinti į mažesnius sklypus, kreipėsi į tą pačią įmonę, prašė padalinti į kuo mažesnius galimus sklypus; vėliau iš tos įmonės gavo 12 bylų, kurias nunešė į Registrų centrą ir ten užregistravo; už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas sumokėjo, buvo pasirašytos sutartys dėl paslaugų teikimo; pastebėtina, kad liudytojai negalėjo nurodyti, ar jie rašė (pasirašė) prašymus (duomenys neskelbtini) (žemėtvarkos) skyriui dėl sklypų atidalijimo, atsimena tik, kad toje įmonėje pasirašinėjo daug dokumentų, patys (duomenys neskelbtini) (žemėtvarkos) skyriuje nebuvo, dokumentus, kuriuos nešė registruoti į VĮ Registrų centras, jie gavo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Taigi šių liudytojų parodymai reikšmingi tuo aspektu, jog aktualaus žemės sklypo savininkai siekė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis registrų centre buvo nurodyta – žemės ūkio paskirties žemė, būtų pertvarkytas į dvylika naujų žemės sklypų, dėl to kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie ir turėjo parengti reikalingus dokumentus, kreiptis į atitinkamas institucijas, kad tai būtų padaryta ir pan., įmonei buvo sumokėta už paslaugas, bei iš šios įmonės žemės sklypo savininkai ir gavo jau minėtas dvylikos naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios ir buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre.

Aplinkybes, jog minėto žemės sklypo savininkai R. M. ir G. M. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydami atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant kad pirmiausia žemės sklypas (duomenys neskelbtini), būtų padalintas į du sklypus (kaip nurodė – kad būtų atidalinta žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemė), o vėliau vienas iš šių žemės sklypų, kurio paskirtis buvo užregistruota – žemės ūkio, būtų padalintas į 12 atskirų mažesnių žemės sklypų, iš esmės patvirtino ir apklausti liudytojai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. A., L. N.-B. ir A. Ž.. Vis dėlto pastebėtina, kad konkrečių aplinkybių, susijusių su minėtų asmenų kreipimusi, sutarties (sutarčių) pasirašymu, apmokėjimu, konkrečiu užsakymo turiniu ir pan., šie liudytojai neparodė, o jų parodytos aplinkybės iš esmės išplaukia iš byloje esančių dokumentų turinio – šių dokumentų komentavimo, ar abstraktaus pasakojimo, kaip vykdavo procedūros, darant atitinkamas prielaidas minėtų dokumentų pagrindu ir pan., be to, pastebėtina, kad liudytojai parodė, jog rengtų bylų (atskirų egzempliorių ir pan.) jie savo įmonėje nesaugo. Vis dėlto iš šių parodymų, ypač akcentuojant J. A. parodymus, išplaukia pozicija, kad prašymas dėl žemės sklypo pertvarkymo padalinimo būdu NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui turėjo būti pateiktas, kaip kad turėjo būti pateiktos ir dvylikos naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylos, kiekvienos bylos po 2 egzempliorius, nes vieną egzempliorių jie atsiimdavo po suderinimo ir patvirtinimo iš skyriaus bei atiduodavo žemės sklypų savininkui, nes tik savininkas galėdavo kreiptis į Registrų centrą dėl jų įregistravimo, o kitas egzempliorius likdavo Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktų duomenų – skyriuje laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 8 d. gautų dokumentų registrų, nustatyta, kad R. M. ir G. M. ir / ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini). pertvarkymo ir kadastro duomenų patvirtinimo nebuvo registruotas.

Pažymėtina, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktus išrašus iš institucijos duomenų valdymo sistemos, matyti, kad aktualus 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų valdymo sistemoje buvo susietas su kitu dokumentu – 2012 m. vasario 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kadastrinių matavimų suderinimo s. esančio (duomenys neskelbtini), po form. Pertvark. Projekto (duomenys neskelbtini)“ (t. 12, b. l. 123-127); teismui pateikta ir duomenų valdymo sistemoje įkelta minėto prašymo skenuota kopija, iš kurios matyti, kad tai prašymas suderinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). kadastrinius matavimus po formavimo ir pertvarkymo projekto, nurodyta, kad prie prašymo pridėtos iš viso 4 bylos, prašymas L. D. vizuotas vykdymui A. Z. (t. 12, b. l. 123). Taigi institucijos duomenų valdymo sistemoje aktualus sprendimas susietas su prašymu, kuris buvo pateiktas dėl visai kito žemės sklypo. Pažymėtina, kad nenustatyta ir tai, koks būtent sprendimas buvo priimtas dėl pastarojo – 2012 m. vasario 27 d. prašymo, kadangi NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius informavo, kad duomenų valdymo sistemoje dėl šio prašymo nurodytas jau minėtas 2012 m. birželio 8 d. sprendimas, priimtas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o skyrius neturi minėto 2012 m. vasario 27 d. prašymo originalo; taip pat nurodė, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje 2012 m. birželio 14 d. buvo gautas prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su kadastro duomenų bylomis, dėl kurio buvo priimtas 2012 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); šio prašymo originalas su kadastro byla yra saugomi skyriaus archyve (t. 12, b. l. 133-143, 147-151). Pastebėtina, kad pastarojo prašymo (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenyse duomenų valdymo sistemoje yra nuoroda „4 bylos pakart.“, kas suponuoja, kad tikėtina, jog prašymas dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų suderinimo buvo pateiktas pakartotinai, atitinkamai – kad dėl pirminio 2012 m. vasario 27 d. prašymo šiuo klausimu joks sprendimas galimai nebuvo priimtas, bei kur yra minėtas prašymas (jo originalas), ar su juo buvo pateiktos kadastro duomenų bylos, kokio turinio bylos ir pan., nustatyti nėra galimybės, nes, kaip kad nurodyta, šio prašymo originalo skyriaus archyve nėra, kas be kita ko, suponuoja ir tai, jog tikėtini kaltinamųjų paaiškinimai, kad dokumentai galėjo dingti iš skyriaus, galėjo būti daromos klaidos dėl didelio darbo krūvio ir pan.

Kiek tai susiję su aplinkybe, jog aktualus 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų valdymo sistemoje buvo susietas su jau minėtu dėl kito žemės sklypo pateiktu 2012 m. sausio 27 d. prašymu, reikšmingi yra liudytojos B. M. parodymai, nes būtent ši liudytoja duomenų valdymo sistemos duomenyse (išraše apie 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 129-132) yra nurodyta kaip asmuo, susiejęs pastarąjį dokumentą su 2012 m. vasario 27 d. prašymu. Kaip kad parodė B. M., tokio pobūdžio dokumentą (sprendimą dėl žemės sklypo pertvarkymo, kadastro duomenų patvirtinimo) duomenų valdymo sistemoje ji registruodavo tada, kai toks dokumentas būdavo jai pateikiamas pasirašytas vedėjo; ji duomenis įvesdavo į atitinkamą registrą (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)), duomenų valdymo sistemoje įvesdavo dokumento antraštę, sistemai išmetus dokumento registracijos datą ir numerį, juos įrašydavo ranka į dokumentą (sprendimą), tada sprendimą nuskenuodavo bei įkeldavo į sistemą; jei tai dokumentas, kuris būdavo pateikiamas su kitais dokumentais, pavyzdžiui, prašymu ir su juo pridėtais dokumentais (kadastro duomenų bylomis ir pan.), prašymas gulėdavo po sprendimu, tai pažiūrėjusi į prašymo registracijos numerį, ji šį numerį įvesdavo sistemoje bei su šiuo prašymu susiedavo sprendimą, ką ji, kaip gali spręsti iš pateikto išrašo, šiuo atveju ir padarė; dėl aplinkybės, jog prašymas, su kuriuo ji susiejo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą, yra dėl kito žemės sklypo bei kad tai matosi duomenų valdymo sistemoje (prašymo antraštėje), liudytoja parodė, kad dėl didelio darbo krūvio, susiedama dokumentus, ji netikrindavo, ar tikrai susieja su tuo dokumentu (detalesnių jo duomenų – antraštės ir pan. duomenų valdymo sistemoje netikrino), taip pat nesigilindavo į dokumentų, kurie buvo pateikiami jai kartu su sprendimu (prašymo, pridedamų bylų ir pan.), turinį.

Taigi įvertinus pastaruosius liudytojų – R. M., G. M., J. A., A. Ž., B. M. – parodymus, nors, kaip jau buvo akcentuota, konkrečių faktinių aplinkybių dėl nagrinėjamo įvykio iš esmės jie neprisiminė, o jų parodymai iš dalies abstraktaus pobūdžio (apie tai, kaip vykdavo procedūros, kokie būdavo atliekami veiksmai ir pan.), iš dalies – pagrįsti jiems pateiktų apžiūrai dokumentų komentavimu, galimai prielaidų iš jų darymu ir pan., tuo pačiu pripažintina, kad jie patikimai nepaneigia kaltinamųjų pozicijos, kad prašymas dėl žemės sklypo pertvarkymo bei kadastro duomenų patvirtinimo (duomenys neskelbtini) skyriuje turėjo būti gautas, kaip kad ir naujai formuojamų žemės sklypų kadastro duomenų bylos (pagal A. Z. paaiškinimus, kuriuos iš esmės patvirtino ir liudytoja B. M., žemės sklypų savininkų prašymai atskirai nebuvo registruojami, o buvo įdedami į su prašymu pateikiamą bylą).

Pastaruoju aspektu akcentuotina, kad duodant parodymus, jog skyriuje turėjo būti gautas prašymas, su juo turėjo būti pateiktos kadastro duomenų bylos ir pan., kaltinamieji tuo pačiu iš esmės darė prielaidas, kodėl šie dokumentai nebuvo registruoti institucijos dokumentų registruose, neišsaugoti skyriaus archyve ir pan., be kita ko – kad skyriaus patalpos nebuvo tokio apsaugos lygio, kad jose negalėtų apsilankyti kiti pašaliniai asmenys, kad dokumentai galėjo pasimesti, dingti, kad iš bylų galėjo būti ir išimami dokumentai ir pan., nes nebuvo griežtos tvarkos ir pan., taip pat, kaip kad parodė A. Z., nesant archyve saugomo bylos originalo, nėra galimybės patikrinti, kokie buvo pateikti dokumentai, o nesant griežtos dokumentų apskaitos, tvarkos, kad bylos būtų teikiamos sunumeruotos, susiūtos ir pan., šių bylų turinys procedūros eigoje galėjo būti keičiamas, o į bylą, pateiktą jos tikrinimui, galėjo būti įdėti ir galimai suklastoti dokumentai, nes dėl darbo krūvio, esant pateiktai dokumento kopijai, nebuvo fizinės galimybės patikrinti, ar kopija atitinka originalą ir pan.

Taigi įvertinus aptarus duomenis, pripažintina, kad viena vertus, iš tikrųjų NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje gautų dokumentų registruose nebuvo užregistruotas prašymas dėl aktualaus žemės sklypo pertvarkymo projekto bei kad su juo pateikiamos naujai formuojamų 12 žemės sklypų kadastro duomenų bylos, kita vertus – tiek žemės sklypo savininkai parodė apie savo valią, kad būtų priimtas sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (J. A., A. Ž.) paaiškino, kad dokumentai buvo parengti ir turėjo būti pateikti NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui, nes buvo priimtas sprendimas dėl to ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotos 12 žemės sklypų kadastro duomenų bylos su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų suderinimo ir tvirtinimo vizomis (kurios galiausiai buvo atiduotos užsakovams – R. M. ir G. M. bei pateiktos VĮ Registrų centras); savo ruožtu iš esmės patikimų duomenų, kokiu būdu minėtos 12 žemės sklypų kadastro duomenų bylos pateko kaltinamųjų žinion, nes pastarieji, kaip minėta, padarė atitinkamas patikrinimo / suderinimo vizas dokumentuose, šiuo atveju byloje nėra, kas vis dėlto aktualioje situacijoje teismui leidžia daryti išvadą, kad aplinkybės dėl minėtų dokumentų (ne)patekimo / (ne)gavimo oficialiai NŽT Vilniaus rajono skyriuje šiuo atveju vis dėlto nėra patikimai įrodytos ir atskleistos, bei duomenų, kurie leistų daryti išvadas dėl to, šiuo atveju byloje nėra.

Todėl atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, visgi spręstina, kad pastarųjų kaltinamųjų paaiškinimų – jog aktuali administracinė procedūra dėl žemės sklypo pertvarkymo, kadastro duomenų patvirtinimo – negalėjo būti pradėta institucijoje negavus prašymo, prie jo būtinų dokumentų (kadastro duomenų bylų ir pan.) nėra paneigti patikimais ir pakankamais duomenimis, juolab jau minėtos aplinkybės, susijusios su NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje, duomenų valdymo sistemoje užregistruotu 2012 m. vasario 27 d. prašymu, o būtent – to, kad be pačio šio prašymo registracijos fakto, duomenų valdymo sistemoje įkeltos šio prašymo skenuotos versijos, jokių kitokių duomenų (dokumentų) skyriuje nėra – nėra išlikęs ir saugomas šio prašymo originalas, nors darytina prielaida, kad jis institucijoje vis dėlto buvo gautas, nėra dėl būtent šio prašymo priimto sprendimo ir pan., kas taip pat nepaneigia kaltinamųjų parodymų apie galimą dokumentų dingimą ir pan.

Pagal kaltinamiesiems inkriminuotus kaltinimus, dokumento suklastojimas pasireiškė, be kita ko, tuo, kad 2012 m. birželio 8 d. sprendime buvo nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip jau buvo detaliai aptarta, iš tikrųjų buvo priimtas dėl kito žemės sklypo, o būtent – dėl žemės sklypo, priklausančio kitiems asmenims bei esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo įsakymu buvo patvirtintas šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas). A. Z. dėl pastarosios aplinkybės nurodė, kad toks dokumentas – jo priėmimo data, numeris – buvo nurodyti pateiktų kadastro duomenų bylose, o būtent – ranka įrašyti įrašai lentelėje „Žemės sklypo kadastro duomenys“ (pvz., t. 2, b. l. 15 ir kt.), bei nurodė, kad pagal reikalavimus, toks sprendimas (t. y. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas dėl projekto tvirtinimo) turi būti nurodytas minėtuose duomenyse, pateiktas (jo kopija) su byla ir pan., šiuo atveju toks įsakymas buvo nurodytas, ir tikėtina, kad dėl didelio darbo krūvio ji netikrino, ar tokios datos bei numerio įsakymas yra tikrai priimtas dėl aktualaus žemės sklypo, pasitikėdama matininko pateiktais duomenimis. Dėl pastarosios aplinkybės – duomenyse ranka padarytų įrašų apie įsakymą (jo datą, numerį), pastebėtina, kad byloje nenustatyta, kas padarė minėtus rankraštinius įrašus.

Dėl pastarosios aplinkybės taip pat pastebėtina, jog tokio pobūdžio dokumento (t. y. įsakymo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo) buvimas yra būtinas, siekiant pertvarkyti žemės sklypą, pavyzdžiui, padalijimo būdu, kas ir buvo daroma šiuo atveju. Nurodytas aplinkybes, kiek tai susiję su aktualių teisinių santykių reguliavimu, atitinkamomis administracinėmis procedūromis ir pan., patvirtino ir liudytojais apklausti: J. A., D. L., D. K., I. Č., iš kurių parodymų išplaukia, kad siekiant pertvarkyti žemės sklypą (pavyzdžiui, padalinant žemės sklypą), pirmiausia kreipiamasi į NŽT su prašymu išduoti leidimą padalinti žemės sklypą (pagal duomenis, šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės sklypo padalijimą į dvylika žemės sklypų (t. 4, b. l. 140), bei 2011 m. gegužės 13 d. buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 191); gavus leidimą, rengiamas projektas (prieš tai gavus planavimo sąlygas, t. 1, b.l. 192), parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas teikiamas patikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai (šiuo atveju prašymas atlikti patikrinimą buvo pateiktas 2011 m. liepos 22 d., t. 1, b. l. 176), bei Nacionalinei žemės tarnybai (centrinei įstaigai) patikrinus projektą (teritorijų planavimo dokumentą) bei dėl jo pateikus teigiamą išvadą (teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą), toks žemės sklypo pertvarkymo projektas teikiamas tvirtinti NŽT teritoriniam skyriui (dėl to priimamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas), bei patvirtinus projektą, tada jau atliekami naujų atidalintų žemės sklypų kadastriniai matavimai bei šių naujai formuojamų žemės sklypų kadastro duomenys teikiami teritoriniam skyriui patvirtinimui, o patvirtinus – kadastro duomenys gali būti teikiami registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamos nuostatos dėl šios procedūros įtvirtintos be kita ko ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

Nustatyta, kad šiuo atveju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant žemės sklypą pertvarkyti padalijant į 12 žemės sklypų, buvo pateiktas patikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau, kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad projekte numatytas žemės sklypo padalijimas į 12 žemės sklypų neatitinka Miškų įstatymo 4 straipsnio nuostatų, buvo pateikta patikrinimo išvada – neigiama, pasiūlymas tvirtinančiai institucijai – projekto netvirtinti (t. 1, b. l. 169-174). Kaip minėta, nesant teigiamos patikrinimo išvados, projektas NŽT teritoriniame skyriuje negali būti patvirtintas, ir, atitinkamai, procedūra toliau nebegalėjo vykti.

Taigi pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad aktualioje susiklosčiusioje situacijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymas padalijimo į 12 žemės sklypų būdu projektas negalėjo būti patvirtintas pagal nustatytas procedūras, nes patvirtinimui buvo būtina teigiama Nacionalinės žemės tarnybos šio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvada, kuri nebuvo gauta, nustačius, jog toks žemės sklypo padalijimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, bei, pastebėtina, kaip išplaukia iš parodymų, esančių duomenų, nurodytas trūkumas savo esme nebuvo toks, kuris gali būti ištaisytas.

Kiek tai susiję su minėto žemės sklypo padalijimo į atskirus žemės sklypus galimybe, pastebėtinos ir kitos aplinkybės, dėl kurių byloje yra duomenys, apklausti liudytojai davė parodymus ir pan., o būtent – kad ir ankstesniuose etapuose atliktos administracinės procedūros, priimti administraciniai sprendimai kelia abejonių, o būtent – keliamos abejonės dėl to, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (pradinės konfigūracijos žemės sklypas, kurio paskirtis buvo – miškų ūkio) negalėjo būti padalintas į du atskirus žemės sklypus – vieną žemės ūkio paskirties (vėliau užregistruotas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir buvo dalinamas į 12 atskirų žemės sklypų), o kitą – miškų ūkio paskirties, tiek dėl to, kad nebuvo faktinių bei teisinių prielaidų tokiam padalijimui, tiek ir dėl pasirinktos procedūros, o būtent – kad šiuo atveju dalies žemės sklypo paskirtis buvo pakeista sprendimu, kuriuo buvo patikslinami kadastro duomenys. Pagal byloje esančius duomenis yra ir kitų neaiškumų, kiek tai susiję su administracinėmis procedūromis NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl minėto žemės sklypo, pavyzdžiui, institucijoje 2011 m. gegužės 9 d. buvo gautas (užregistruotas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, užregistruotas numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma parengti įsakymą dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo po kadastrinių matavimų ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini):___ proj. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad pridedamos 4 bylos (t. 4, b. l. 141). Tenkinant šį prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslinti 123607 kv. m. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomo R. M., G. M., kadastro duomenys (t. y. faktiškai šio įsakymo pagrindu buvo pakeista žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis iš miško į žemės ūkio paskirtį). Tas pats prašymas – gautas 2011 m. gegužės 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl prašymo parengti įsakymą dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo po kadastrinių matavimų) buvo nurodytas ir NŽT (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), jo įžanginėje dalyje, kaip prašymas, kurį tenkinant ir priimamas šis įsakymas; šiuo įsakymu buvo leista rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės sklypo padalijimą į 12 žemės sklypų, nors, kaip jau minėta, prašymas buvo pateiktas visai kitu klausimu.

Vis dėlto pažymėtina, kad su pastaraisiais dokumentais faktinės aplinkybės nėra inkriminuotos kaltinamiesiems, taigi išvados dėl pastarųjų aplinkybių nedarytinos, nors jos ir sietinos su aktualia šioje byloje išvada apie galimybe teisėtai pertvarkyti aktualų žemės sklypą.

Taigi, kaip minėta, aktualus žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisės aktais, negalėjo būti pertvarkytas padalinant į 12 žemės sklypų. Tačiau šiuo atveju A. Z. buvo parengtas, o L. D. pasirašytas kaltinimuose inkriminuotas 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal jau išvardintus objektyvius duomenis, pripažintina, buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent – kad yra priimtas 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) (nors minėtas įsakymas priimtas dėl kito žemės sklypo pertvarkymo projekto patvirtinimo), pastebint, kad minėti neteisingi duomenys, kurie buvo įrašyti sprendime (t. y. kad yra priimtas įsakymas dėl projekto patvirtinimo), buvo būtini, kaip pagrindas nurodytam sprendimui priimti (t. y. kaip būtina prielaida žemės sklypo pertvarkymui padalijimo būdu bei kadastro duomenų patvirtinimui). Pastarojo dokumento – 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat kaip jo neatskiriamos šio sprendimo dalies – parengtų kadastro duomenų dėl kiekvieno iš naujai formuojamo dvylikos žemės sklypų bylų, kuriose suderinimo bei patvirtinimo vizas kaltinamieji taip pat padarė, taip patvirtindami, kad šie duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus) - pagrindu, kaip matyti, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti vietoj buvusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dvylika naujai suformuotų žemės sklypų, t. y. jie sukėlė teisines pasekmes (juridinius faktus), kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog minėtas sprendimas (bei jo sudėtinė dalis – kadastro duomenų bylose esantys dokumentai – planai bei ribų paženklinimo – parodymo aktai) atitinka dokumento BK 300 straipsnio prasme sąvoką.

Vis dėlto siekiant atitinkamus objektyviai atliktus veiksmus – tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymą į dokumentą – pripažinti atitinkančiais BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – dokumento suklastojimo sudėtį, būtina nustatyti ir subjektyviąją pusę, o būtent – šiuo atveju būtina nustatyti, kad A. Z., rengdama minėtą sprendimą (jo projektą), suvokė, kad į jį įrašo melagingus, žinomai neteisingus duomenis, bei būtent to ir siekė, atitinkamai – kad L. D., savo parašu patvirtindamas (pasirašydamas) parengtą projektą – taip pat suvokė, kad pasirašo dokumentą, kuriame yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei būtent taip siekė veikti. Teismo vertinimu, pakankamų duomenų, leidžiančių daryti tokią išvadą, šiuo atveju byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl kaltės, jos turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis vertino savo veiksmus, kokių tikslų siekė ir pan., tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius veikos požymius) – jo atliktus veiksmus, jo pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, siekiamą rezultatą, motyvus ir pan. Šiuo atveju, kaip jau minėta, kaltinamieji neigia buvus tyčią jų veikoje. L. D. iš esmės neatmeta klaidos galimybės, t. y. nurodė, kad jis dėl darbo krūvio, dėl susiklosčiusio funkcijų pasiskirstymo ir pan., neturėjo pareigos iš naujo pertikrinti visus dokumentus, kurių pagrindu jo vardu buvo parengtas sprendimo projektas, todėl nežinojo, kad šiame sprendime yra nurodyti netikslūs duomenys; savo ruožtu A. Z. nurodė, kad yra įsitikinusi, jog buvo pateikti visi reikiami dokumentai, bei galbūt dėl didelio darbo krūvio ji nepatikrino matininko pateiktos informacijos, ar tikrai dėl aktualaus žemės sklypo pertvarkymo projekto patvirtinimo yra priimtas skyriaus vedėjo įsakymas. Taigi kaltinamųjų pozicija buvo, jog jie nežinojo, kad minėta informacija, susijusi su 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisinga.

Šiuo atveju pripažintina, kad jokie duomenys byloje patikimai tokių paaiškinimų nepaneigia, ir, atitinkamai – kiti duomenys neduoda pagrindo spręsti, jog minėti tikrovės neatitinkantys duomenys sprendime buvo įrašyti sąmoningai, t. y. tyčia. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog A. Z. duomenų valdymo sistemoje gautame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jau aptarto 2012 m. vasario 27 d. prašymo, su kuriuo buvo susietas 2012 m. birželio 8 d. sprendimas duomenyse) padarė įrašą pastabų skiltyje – „2012-06-08 suderinta, parengtas sprendimas“ (t. 12, b. l. 124, 126), kas, kaip išplaukia iš valstybinio kaltintojo pozicijos, suponuoja, kad ji matė, jog sprendimas susietas su visai dėl kito žemės sklypo pateiktu prašymu (t. y. galimai turėjo suvokti, kad nėra pateiktas prašymas dėl aktualaus žemės sklypo ir pan.), vis dėlto nėra pakankama spręsti, jog ji iš tikrųjų žinojo pastarąją aplinkybę, nes vis dėlto A. Z. paaiškinimai, jog ji nesigilindavo į duomenis (pvz., prašymo antraštę, užfiksuotą duomenų valdymo sistemoje) apie prašymą dėl didelio darbo krūvio, o tik įrašydavo pastabą, kurią reikėdavo įrašyti, savo esme yra logiški bei nėra paneigti. Taip pat ir jos pačios rengtoje savo patogumui lentelėje apie, kaip galima spręsti, jos parengtus sprendimų projektus (t. 5, b. l. 150-151), yra užfiksuoti duomenys, kad ji parengė sprendimo projektą dėl sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „2012-06-08 suderinta, parengtas sprendimas“, 12 sklypų, vis dėlto priešingai nei nurodo valstybinis kaltintojas, pats savaime minėtas įrašas nevertintinas kaip kažkuo išskirtinis kitų įrašų kontekste, ir galintis suponuoti išskirtinį A. Z. dėmesį jam, galimą suinteresuotumą ir kt.

Kiek tai susiję su kaltinimu L. D., nors jo tiesioginė tyčia, kaip spręstina, grindžiama atitinkamomis aplinkybėmis, jog vizose parengti atitinkamus dokumentus buvo nurodoma – „skubiai“ ir pan., vis dėlto nepaneigti paaiškinimai, jog tokia viza iš esmės buvo eilinė, juolab ir iš apklaustų NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų parodymų taip pat neišplaukia, kad jis būtų domėjęsis, rodęs kažkokį išskirtinį dėmesį dėl minėto žemės sklypo, ar apskritai būtų nurodinėjęs, koks turi būti rengiamas sprendimo projektas ir kt.

Be kita ko, kaltinamieji ne kartą minėjo, jog galėjo būti padarytos atitinkamos klaidos, galbūt neatidžiai viskas tikrinama dėl didelio darbo krūvio aktualiu laikotarpiu skyriuje. Pastebėtina, kad ir liudytojais apklausti NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai visiškai patvirtino pastarąją aplinkybę apie didelį darbo krūvį, darbą viršvalandžius, atitinkamų procedūrų atlikimo vėlavimą dėl didelio darbo krūvio ir pan. Juolab ir objektyvūs duomenys – NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikti priimtų sprendimų registrai visiškai patvirtina minėtą aplinkybę, pavyzdžiui, 2012 metais pagal užregistruotus vedėjo įsakymus žemės tvarkymo klausimais matyti, kad buvo priimti 4264 įsakymai; 2572 vedėjo sprendimai dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo; 2011 m. (iki 2011 m. spalio 20 d.) 4018 įsakymų žemės tvarkymo klausimais (t. 3, b. l. 41-200; t. 4, b. l. 1-200, t. 5, b. l. 1-99), pastebint, jog akivaizdu, jog tai tik dalis priimtų procesinių sprendimų, atliekų funkcijų ir kt. Be to, pateikti ir L. D., ėjusio NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, atitinkami raštai, kreipimaisi su duomenimis apie skyriaus darbuotojų darbo krūvį (t. 11, b. l. 15-48).

Aktualiu atveju pripažintina, be kita ko, jog reikšmingos yra ir aplinkybės, jog nėra duomenų apie A. Z. ir / ar L. D. sąsajas su minėto žemės sklypo savininkais, žemės sklypo pertvarkymo projekto rengėjais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbuotojais), kurie, pripažintina šiuo atveju ir turėjo galutinį suinteresuotumą sėkminga nurodytos administracinės procedūros baigtimi – apie jų galimus susitarimus, bendravimą ne institucijos rėmuose dėl šio projekto ir pan. Nors, pastebėtina, BK 300 straipsnio (jo 1 ar 3 dalies) prasme kaltinamųjų tikslai, motyvai ir kt. nėra būtinas sudėties požymis, vis dėlto nustačius atitinkamas aplinkybes dėl jų, pavyzdžiui, susijusius su savanaudiškumu, naudos ar kitų tikslų, kurių veikiami asmenys veikė, tokie duomenys yra reikšmingi vertinant subjektyviosios pusės turinį. Šiuo atveju jokių duomenų apie galimą kaltinamųjų suinteresuotumą dėl minėto žemės sklypo padalijimo byloje nėra. Be kita ko, kiek tai susiję su kaltinime L. D. inkriminuotomis aplinkybėmis, nurodoma, kad jis pavedė A. Z. parengti jo vardu 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašant žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius minėtus duomenis. Vis dėlto pastebėtina, kad jokie duomenys nepatvirtina buvus tokio konkretaus turinio L. D. pavedimą A. Z..

Taigi nurodyti argumentai lemia, jog teismas negali daryti išvados, jog yra nustatytas būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje (ar 300 straipsnio 1 dalyje pagal pradinį pareikštą kaltinimą) numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – kaltinamųjų tiesioginė tyčia.

Kiek tai susiję su patikslintu kaltinimu, o būtent – kaltinamieji kaltinami pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kuri numato ir būtinąjį šios nusikalstamos veikos sudėties požymį – didelę žalą, pripažintina, kad šiuo atveju nenustatytas ir šis sudėties požymis. L. D. ir A. Z. inkriminuota, kad suklastojus 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip buvo padaryta didelė žala – sprendimas sukėlė juridinę reikšmę turinčias pasekmes, t. y. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į dvylika atskirų žemės sklypų, kurie 2012 m. birželio 11 d. buvo užregistruoti VĮ „Registrų centras“. Vis dėlto vien tik pastaroji aplinkybė – t. y. kad dokumentas sukėlė juridinę reikšmę turinčius faktus (kas savo esme leidžia minėtą rašytinį dokumentą laikyti dokumentu BK 300 straipsnio prasme) pati savaime nėra pakankama išvadai apie didelę žalą. Šiuo atveju reikšminga tai, kad minėti naujai suformuoti 12 žemės sklypų vis dar priklauso tiems patiems savininkams, dar daugiau – nepateikta duomenų, kad atsakingos institucijos būtų ėmusis atitinkamų teisinių procedūrų, siekiant panaikinti galimai neteisėtus sprendimus administracine / teismine tvarka, bei šiuo aspektu nėra pagrindo nesutikti su gynybos argumentais, kad laikantis pozicijos, kad buvo atlikta neteisėta administracinė procedūra (priimti neteisėti administraciniai sprendimai ir pan.), yra teisinių būdų atstatyti situaciją į buvusią padėtį – imtis veiksmų panaikinti minėtus sprendimus ir kt. Taigi šiuo atveju nors, kaip minėta, aktualus sprendimas, kuriame yra įtvirtinti neteisingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, sukėlė juridinę reikšmę turinčias pasekmes, nėra jokio pagrindo teigti, kad ištaisyti tai nėra galimybių.

Pastebėtina, kad kaltinime kaip didelė žala, pasisakant dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nurodyta ir tai, kad: nurodytais veiksmais – suklastojant dokumentą, t. y. pažeidžiant nustatytą tvarką, nesilaikant visų priklausomų procedūrų buvo priimtas sprendimas pertvarkyti vientisą žemės sklypą į 12 atskirų žemės sklypų, kurie įregistruoti VĮ Registrų centras, taip L. D. ir A. Z. sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą ir vardą, Nacionalinės žemės tarnybos, kaip institucijos prestižą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Taigi šiuo atveju inkriminuotas ir didelės neturtinės žalos požymis, nors, pastebėtina, iš kaltinimo formuluotės vis dėlto nėra visiškai aišku, ar būtent taip apibrėžtas didelės neturtinės žalos kriterijus sietinas tik su nusikalstama veika, numatyta 228 straipsnio 1 dalyje, ar ir su BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika. Vis dėlto pasisakytina dėl pastarųjų aplinkybių ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, kontekste.

Taigi kaltinamiesiems inkriminuota, be kita ko, kad jų veiksmai nulėmė pasekmes – didelę neturtinę žalą, kas pasireiškė tuo, kad: 1) jie sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą ir vardą, 2) Nacionalinės žemės tarnybos, kaip institucijos prestižą, 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą. Vis dėlto dėl pirmųjų dviejų inkriminuotų aplinkybių – kad jie sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą ir vardą, Nacionalinės žemės tarnybos prestižą, pažymėtina, kad pastarosios frazės iš esmės yra abstrakčios bei konkrečiais duomenimis nepagrįsta, kodėl traktuojama, kad konkrečioje situacijoje kilo tokios pasekmės, nors, kaip jau minėta, pagal teismų praktiką, didelės turtinės žalos požymis negali būti be turinio, apibrėžtas tik abstrakčiomis frazėmis apie autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą ir pan. Savo ruožtu dėl konkrečiau apibrėžto, valstybinio kaltintojo nuomone, didelės neturtinės žalos pasireiškimo konkrečioje situacijoje, t. y. kad kaltinamieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą, teismas konstatuoja, kad tai taip pat nėra įrodyta, nes iš apklaustų kaip liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų toks kaltinamųjų atliktų veiksmų vertinimas visiškai neišplaukia – jie apskritai neparodė jokių aplinkybių, kad žino apie galimus neteisėtus L. D. ir / ar A. Z. veiksmus atliekant funkcijas ir kt.

Taigi įvertinus visų jau aptartų nustatytų faktinių aplinkybių bei nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atvejų byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų kaltinamųjų L. D. ir A. Z. veikoje esant visus būtinuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius, o būtent – šiuo atveju, kaip jau minėta, nėra įrodytos visos inkriminuotos faktinės aplinkybės – kad kaltinamieji žinojo, jog NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo gautas aktualaus žemės sklypo savininkų prašymas bei parengtos dvylikos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, neįrodyta jų veikoje subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia suklastoti sprendimą dėl minėto žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu į dvylika žemės sklypų bei šių žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo, bei taip pat neįrodytas ir būtinas didelės žalos požymis. Tai lemia, jog šiuo atveju L. D. ir A. Z. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, pakankamais ir patikimais įrodymais neįrodyta, todėl jie išteisintini pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Be kita ko, atsižvelgiant į jau minėtus argumentus, o būtent – kad nėra įrodyta subjektyvioji pusė (tiesioginė tyčia) L. D. ir A. Z. veikoje, šiuo atveju negalima išvada ir apie tai, kad būtų buvusi padaryta ir nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, kuri kaltinamiesiems buvo inkriminuota pradiniame pareikštame kaltinime, juolab kad šioje dalyje yra suėjęs ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Kaltinamieji L. D. ir A. Z. taip pat kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, o būtent, jie kaltinami, kad jau analizuotais kaltinime inkriminuotais veiksmais – suklastodami dokumentą bei to suklastoto dokumento pagrindu sukūrus juridinę reikšmę turinčias pasekmes, t. y. pažeidžiant nustatytą tvarką, nesilaikant visų priklausomų procedūrų buvo priimtas sprendimas pertvarkyti vientisą žemės sklypą į 12 atskirų žemės sklypų, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą ir vardą, Nacionalinės žemės tarnybos, kaip institucijos, prestižą, UAB „(duomenys neskelbtini)“; darbuotojams demonstravo nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Pažymėtina, kad kaltinime yra išvardijamos teisės aktų nuostatos, kurias, kaip nurodoma, kaltinamieji pažeidė – Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 15 straipsnio 1 ir 5 punktai; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-69 patvirtinto Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašo (su 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1P0(1.3.)-165 patvirtintais pakeitimais) 8 punktas (aktualus L. D.), 9.2 punktas (aktualus A. Z.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 patvirtintų NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuostatų 3.2 punktas (aktualus L. D.). Pastarosios teisės aktų nuostatos įtvirtina tiek iš esmės bendrus valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojų bendro pobūdžio pareigas, tiek ir minėti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymais patvirtinti teisė aktai numato pareigas, susijusias su konkrečiomis funkcijomis dėl planavimo dokumentų rengimo / tvirtinimo, kadastro duomenų tikrinimo ir kt.

Šiuo atveju, kaip kad jau konstatuota aptariant duomenis dėl kaltinimų L. D. ir A. Z. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, iš tikrųjų A. Z. parengtame bei L. D. pasirašytame 2012 m. birželio 8 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašyti tam tikri tikrovės neatitinkantys duomenys, bei minėto sprendimo pagrindu vientisas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijimo į dvylika žemės sklypų būdu bei šie žemės sklypai minėto sprendimo pagrindu buvo užregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto registre, nors, kaip kad jau buvo detaliai aptarta, aktualioje situacijoje toks žemės sklypo pertvarkymas nebuvo galimas. Tai suponuojama išvadą apie galimą netinkamą savo pareigų (funkcijų) vykdymą ir pan. Vis dėlto aptariant aktualios nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, jau buvo minėta, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą galima tik nustačius didelės žalos požymį, t.y. ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad tiek L. D., tiek ir A. Z. buvo valstybės tarnautojai) elgesys pripažįstamas nusikalstama veika. Šiuo atveju nors kaltinamiesiems inkriminuota, kad atitinkamais veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei, vis dėlto nuosprendžiu, pasisakant dėl didelės žalos požymio BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste, teismas padarė išvadą, kad didelė neturtinė žala, padaryta valstybei, kaltinime iš dalies apibrėžta iš esmės abstrakčiomis frazėmis, niekaip nedetalizuojant ir neapibrėžiant, kuo pasireiškė aktualioje situacijoje inkriminuojama aplinkybė, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sumenkintas valstybės jų, kaip valstybės tarnautojų, autoritetas ir vardas, Nacionalinės žemės tarnybos kaip institucijos prestižas; be to, buvo padaryta ir išvada, kad iš esmės nėra duomenų, patvirtinančių inkriminuotą aplinkybę, kad kaltinamieji savo veika demonstravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nederamą savo pareigų atlikimą, piktnaudžiavimą valstybės suteiktomis galiomis, įstatymų ir kitų teisės aktų ignoravimą. Taigi konstatuotina, kad nėra nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas būtinasis didelės žalos požymis. Juolab šiuo atveju pripažintina, kad ir nėra duomenų apie subjektyviąją pusę. Pažymėtina, kad kiek tai susiję su pastarąja nusikalstama veika, asmens kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, gali būti pripažįstama įrodžius, kad kaltinamieji sąmoningai veikė priešingais tarnybai interesais, numatydami, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti didelė žala, bei šių padarinių norėjo ar sąmoningai leido jiems atsirasti, juolab tai turi būti įrodyta pakankamais įrodymais bei negali būti grindžiama prielaidomis. Vis dėlto aktualioje situacijoje, teismo vertinimu, nėra duomenų, kurie liudytų apie kaltinamųjų sąmoningą veikimą (minėta, jog nėra pakankamų duomenų spręsti apie kažkokį kaltinamųjų suinteresuotumą, siekiant, kad aktualus žemės sklypas būtų padalintas į 12 žemės sklypų ir pan., priešingais valstybės tarnybai interesais, vertinant jog šiuo atveju nepaneigta ir kaltinamųjų nurodoma jų suklydimo (suklaidinimo) galimybė.

Todėl įvertinus tai, kad įrodymais nėra patvirtinti visi kaltinamiesiems L. D. ir A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, o būtent – didelės žalos požymis bei subjektyvioji pusė (tyčia) jų veikoje, teismas konstatuoja, kad L. D. ir A. Z. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, todėl jie išteisintini pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - voke prie bylos esančias skaitmenines laikmenas, standžiuosius diskus, dokumentų originalus - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su byla, o atitinkamiems suinteresuotiems subjektams pateikus prašymus juos grąžinti – klausimą dėl to spręsti atskirai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė