Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl E. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai, tačiau nepripažino, kad šią nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. sodyboje „N.“ švenčiant jo pusbrolio draugės gimtadienį, atbėgusi jo draugė V. Z. pasakė, jog prie jos priekabiauja D. P. Nuėjęs trenkė kubile buvusiam D. P. Prieš suduodamas D. P., dėl draugės nurodytų aplinkybių nesiaiškino, pasakė D. P. kažkokius žodžius ir sudavė. Jam užteko pamatyti D. P. nuogą vandenyje ir smūgiavo pastarajam į veidą. Tuo metu daugiau asmenų kubile nebuvo, tik D. P. Išlipęs iš kubilo D. P. jį pasivijo ir sudavė jam smūgius. Jiems susimušus, skirti atbėgo V. B. ir E. K. V. B. bandė sulaikyti D. P., suimdamas pastarojo rankas ir liemenį bei tokiu būdu neleisdamas toliau konfliktuoti. E. K. iš nugaros ranka paėmė jį už kaklo ir paguldė ant žemės nieko nesakydamas. Suėmimas už kaklo jam sukėlė fizinį skausmą, jis priešinosi, bet E. K. nenorėjo paleisti. Jis norėjo kuo greičiau išsivaduoti, nes juto stiprų smaugimą, norėjo kuo greičiau įkvėpti oro, prašė paleisti. Po kiek laiko E. K. jį paleido ir nuėjo nuo jo. Tuo metu iš pykčio nesuvokė kodėl E. K. su juo taip pasielgė. Išsivadavęs bei atsistojęs, jis iš nugaros trenkė E. K. ir šis parkrito. Tuo metu E. K. jam jau nekėlė jokio pavojaus, bet viskas įvyko labai greitai. Dabar supranta, kad nebuvo priežasties suduoti smūgius E. K., bet tada jautėsi išprovokuotas. Kaltas gal buvo ir alkoholis. Trenkė E. K. tikrai ne iš chuliganiškų paskatų. Tuo metu nelabai suprato, jog E. K. siekia jį išskirti su D. P. Jam pasirodė, kad E. K. jį užpuolė. Jis trenkė E. K. dėl to, kad šis paguldė jį ant žemės. Tik po to išsiaiškino, kad jo paguldymas ant žemės ir laikymas buvo muštynių su D. P. nutraukimas. Išsiaiškinęs bylos aplinkybes suprato, kad E. K. juos skyrė, gavosi nesusipratimas. Buvo išgėręs tą vakarą. Blaivus būtų pagalvojęs prieš taip elgdamasis. Pripažįsta kaltinimuose išvardintus E. K. padarytus kūno sužalojimus. Visi sužalojimai E. K. buvo padaryti jo veiksmais. Gailisi nusikaltęs, ryte atsiprašė E. K., bandė tartis geruoju, bet nukentėjusiojo prašoma 5000 Eur suma jam pasirodė per didelė. Dabar jau sutiktų su šia suma, jei procesas pasibaigtų susitaikymu. Tačiau kadangi nesusitaikė, tai nesutinka su nukentėjusiojo pateikto civilio ieškinio suma, sutiktų atlyginti nukentėjusiajam 3000 Eur. Dėl 2100 Eur turtinės žalos sutinka. Likusi 900 Eur suma būtų neturtinė žala. Nukentėjusiajam jau atlygino 1000 Eur.

Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kartą metuose susitinka pašvęsti. Šventės metu sėdėjo kubile ir išgėrinėjo jis, D. P., kaltinamojo panelė ir dar dvi panelės. Tada priėjo R. V. ir vieną ar du kartus sudavė D. P. Visi iššoko iš kubilo. Atbėgo V. B., prasidėjo muštynės tarp R. V. ir D. P. V. B. čiupo D. P., o jis paėmė R. V. per kaklą ir parvirto, nes pats taip pat buvo neblaivus. Tą vakarą vartojo alkoholį, buvo vidutiniškai apsvaigęs. R. V. suėmė iš nugaros, spaudė pastarojo kaklą, bet R. V. galėjo kalbėti, prašė paleisti. Jis matė, kad R. V. dar nenusiraminęs, todėl iš karto nepaleido, dar palaikė. Atsistojus, R. V. jį parvertė, panelės ėmė sakyti „sumaišei, kam parvertei“. Tada jie susigrūmė, R. V. jam trenkė, bet nesmarkiai, tada jis trenkė R. V. Po to, atsistojo, apsižodžiavo ir jis nuėjo nuo R. V. Vėliau „atsibudo“ primuštas. V. B. jį pakėlė, buvo praskelta lūpa, lūžusi akiduobė. Pamena, kad buvo susikibę su R. V., po to, jis ėjo link pirties ir, kai atgavo sąmonę, buvo ant žemės. Jo panelė sakė, kad matė kaip R. V. jam trenkė į smilkinį ir jis „atsijungė“. Po to, visą mėnesį skaudėjo smilkinį. Kai atsigavo, kaltinamasis dar buvo šalia, bet pastarąjį greitai išsivedė į pirtį, kad nuramintų. Ryte R. V. atsiprašė. Grįžus namo, jam svaigo galva. Peršvietus galvą, nustatė galvos smegenų sukrėtimą. Jo nuomone konflikto iniciatorius buvo R. V., bet D. P. irgi netinkamai elgėsi. Mano, kad R. V. pradžioje reikėjo žodžiu išsiaiškinti su D. P. Mano, kad R. V. gynė savo panelę, alkoholis įtakojo pastarojo veiksmus, į kuriuos pateko ir jis. Mano, kad buvo sumuštas R. V., nes dėl alkoholio kiekio buvo „perlenkta lazda“, tiesiog žmogus nesiorientavo aplinkoje. Alkoholis turėjo įtakos ir jo veiksmams. Būdamas blaivus taip pat būtų skyręs vaikinus, bet gal būtų ėmęs už rankų, o ne už kaklo. Jo tikslas buvo nuraminti R. V., nes šis pirmas smūgiavo D. P. Tą vakarą iki įvykio tarp jo ir R. V. nebuvo jokio konflikto, viskas vyko draugiškai. Pargriovus R. V. ant žemės, šis jam negrasino tik prašė paleisti, bet matydamas, kad R. V. neramus, dar palaikė, kad šis nurimtų. Supranta, kad kaltinamasis buvo supykęs dėl to, kad jis pastarąjį laikė, bet galėjo išsiaiškinti be smūgių. Neturtinę žalą reiškia 3500 Eur sumai. Tai įtakoja operacija, buvo dantis nuskeltas, akiduobės lūžis, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, 3 mėnesius buvo nedarbingas dėl patirtų sužalojimų. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo per pastarojo pusbrolį. Sakė R. V., kad ilgai nelauks, kad kreipsis į teisėsaugą, jei R. V. nenori mokėti pinigų. Jis reikalavo 5000 Eur, o R. V. sakė, kad jam neapsimoka mokėti tokią sumą. Dabar duoda išsamesnius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nes tyrėja tada liepė smulkiai neaiškinti visų detalių, tik aplinkybes, susijusias su jo sužalojimu. Po įvykio nuo rugsėjo 13 d. jau nėjo į darbą. Per mėnesį atlyginimo gaudavo apie 1000 eurų. Už rugsėjį gavo didelį atlyginimą, nes buvo premija už 4 metų darbą. Atlyginimas skirtingas kiekvieną mėnesį. Būna, kad išvažiuoja į miškus, tada būna mokami priedai. Bylos nagrinėjimo metu gavo iš kaltinamojo 1000 Eur.

Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, o nukentėjusysis E. K. yra jos draugas. Ji įvykio nematė, nes viskas vyko kai ji jau miegojo. Prieš tai buvo kubile. Ten vienas žmogus, vardu D., norėjo būti nuogas. Jai tai buvo nemalonu ir ji išėjo miegoti. Ryte matė, kad R. V. prie akies buvo mėlynė. E. K. viena veido pusė buvo ištinusi, praskelta lūpa ir prie akies. Kodėl E. K. nukentėjo, nesuprato. Išgirdo tik, kad R. V. sudavė E. K., o kodėl, niekas nesakė.

Liudytoja V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vaikinas, nukentėjusįjį E. K. pažįsta iš matymo. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad prie jos kubile priekabiavo D. P. Ji pasiskundė R. V. ir šis nuėjo aiškintis bei susimušė su D. P. E. K. skyrė R. V., o D. P. skyrė V. B. E. K. suėmė R. V. už kaklo ir pargriovė ant žemės. Bandė išlaisvinti R., bet E. nepaleido. Visi prašė, kad paleistų, ir pats R. prašė, bet E. ilgai nepaleido, buvo užsmaugęs, dėl to R. ir trenkė E., kad išsivaduotų. Ji stovėjo šalia ir viską matė. E. K., pargriovęs R. V., laikė pastarąjį apkabinęs per kaklą. Kad R. V. būtų trenkęs E. K., kai šis atsistojo, nematė. Kad E. K. dar kartą būtų nuvirtęs, nematė. Tuo metu nebežiūrėjo į juos. Ji pasitraukė toliau, nes ten buvo didelė sumaištis, ir bandė apsirengti drabužius. Nebuvo stipriai išgėrusi, viską gerai pamena. Po muštynių, kai visi išsiskirstė, buvo priėjusi prie E. K., matė, kad kraujavo, sakė, kad skauda. Su R. V. draugauja keletą metų. R. neblaivus būna ramus, čia buvo pirmas kartas. Po įvykio R. V. ant veido buvo mėlynė, bet nukentėjusysis yra E. K., nes daugiausia žalos patyrė.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. V. yra jo pusbrolis, o nukentėjusysis E. K. – draugas. 2021-09-12 šventė jo draugės T. gimtadienį, vartojo daug alkoholio ir įvykio nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Apie muštynes jam papasakojo draugai. Ryte matė sužalotą D. P., šis buvo persipjovęs koją, lyg ir ant veido buvo sužalojimas. Kad jis kažką skyrė, girdėjo kalbas, bet buvo labai girtas ir to nepamena.

Liudytoja T. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sužadėtinio V. B. pusbrolis, o nukentėjusysis – draugas. 2021-09-11 kaimo sodyboje vyko jos gimtadienis. Iš pradžių buvo smagu, vėliau jj ėjo miegoti, bet išgirdo triukšmą ir nusprendė nubėgti į lauką pažiūrėti. Ten buvo daug žmonių, sujudimas. Pievoje vienoj pusėj buvo V. B. su D. P., o kitoje – R. V. Vieni ant kitų šaukė. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, pradėjo verkti. Smūgių nematė nei vieno. E. K. pamatė tik ryte. Ji manė, kad susipyko D. P. su R. V. Gimtadienis nepavyko, šventę sugadino vaikinai. Negali įvardinti asmens, kuris pradėjo konfliktą. Jos nuomone visi kalti: ir E., ir R., ir D.

Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. V. ir E. K. yra jo pažįstami. Vyko gimtadienis. Apie įvykį pamena ne viską, nes buvo išgėręs. Konfliktas prasidėjo kubile. Jis juokais patempė R. V. draugei už kelnaičių. Atėjęs R. V. trenkė jam ranka į veidą. Išlipęs iš kubilo, susižalojo koją, nes buvo pridaužyta stiklų. Toliau nelabai ką pamena. Aiškinosi su R. V., atėjo V. B. su E. K. ir juos išskyrė. Kokiu būdu išskyrė, nepamena. Iš kalbų žino, kad R. V. trenkė E. K., nes šis laikė R. V. užsmaugęs. Pats R. V. ir E. K. veiksmų nematė. Jį nuvedė miegoti, kas vyko toliau nematė. Jei nebūtų tiek išgėrę, taip nebūtų atsitikę. Iš pradžių viskas buvo labai gerai. Ryte trumpai matė E. K., nes išvažiavo.

Iš 2021-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) esančios kaimo turizmo sodybos teritorijoje (1 t., b. l. 11–18).

2021-09-16 E. K. protokole-pareiškime policijai nurodyta, kad 2021-09-12 apie 4 val. (duomenys neskelbtini) esančioje kaimo turizmo sodybos teritorijoje, gimtadienio šventės metu jį sumušė šventėje dalyvavęs, iš matymo pažįstamas R. V. (1 t., b. l. 22).

Nukentėjusysis E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-16, parodė, kad 2021-09-11 apie 19 val. susirinko kaimo turizmo sodyboje „N.“ švęsti T. D. gimtadienio. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus, maudėsi sodybos teritorijoje esančiame vandens kubile. 2021-09-12, apie 4 val., tiksliai laiko nurodyti negali, jis išlipo iš kubilo. Prie kubilo pradėjo stumdytis R. V. su D. P. Pribėgęs V. B. bandė juos išskirti. Jam paklausus kas vyksta, R. pasakė, kad prie jo panos lenda D. P. Kurį laiką visi kalbėjosi. Jam kalbant su D. P., iš nugaros prie jo priėjo R. V. ir parvertė jį ant žemės bei vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Gulėdami ant žemės jie susikibo. Girdėjo kaip kažkas pasakė „sumaišei, ne tas“. Šventės dalyviai juos pakėlė nuo žemės. Jis trenkė kumščiu R. V. į veidą, norėdamas išsivaduoti iš pastarojo glėbio. Išsilaisvinęs pradėjo eiti link pirtelės. Kas buvo po to, nepamena, nes turbūt buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo gulintis žolyne. V. B. jį pakėlė ir nuvedė į pirtelę. Jam labai skaudėjo dešinę akį ir dešinę žandikaulio pusę. Jo draugė V. Č. pasakė, kad jį sumušė R. V. Iš karto į medikus nesikreipė, nes manė, kad nieko baisaus neatsitiko. Į medikus kreipėsi 2021-09-12 16 val., nes labai ištino veidas ir labai skaudėjo (1 t., b. l. 31–32).

Papildomai apklaustas 2021-10-26, nukentėjusysis E. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2 val. iki 4 val. su D. P. ir keliomis merginomis maudėsi kubile, kai iš nugaros prie D. P. pribėgęs R. V. smūgiavo rankomis D. P. į įvairias kūno vietas. Tuomet visi išlipo iš kubilo. Jis iš priekio rankomis apsikabino R. V. ir jį laikė, o V. B. rankomis apglėbęs laikė D. P. Jis R. V. paklausė kodėl mušė D. P. Šis atsakė, jog D. P. lindo prie jo merginos. Tada jis iš karto paleido R. V. ir norėjo eiti iki D. P. Nuėjęs kelis žingsnius, pajuto smūgį iš šono kumščiu į veidą, jį suėmė už liemens ir parvertė ant žemės. Kai nukrito ant žemės, pamatė, kad jį ant žemės parvertė R. V. Dėl suduoto smūgio į veidą pajuto fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje įvertina septyniais balais, tačiau nejuto, kad jam būtų lūžusi akiduobė ar nuskilęs dantis. Jam bandant išsivaduoti iš R. V. glėbio, jie pamažu atsistojo ir jis vieną kartą kumščiu smogė R. V. į veidą. Tik tada R. V. jį paleido. Nieko nelaukęs, jis ėjo šalin nuo R. V. ir, paėjęs apie penkis metrus, pajuto iš nugaros smūgį į dešinę veido pusę. Kai atgavo sąmonę, jam padėjo atsistoti V. B. ir A. P. Jam skaudėjo dešinės pusės smilkinį, kuris buvo ištinęs, skaudėjo dešinės pusės akiduobę ir buvo nulūžęs vienas dantis. Kauno miesto ligoninėje jam buvo atlikta akiduobės operacija (1 t., b. l. 35–36).

2021-09-16 asmens apžiūros protokole užfiksuoti ant E. K. kūno matomi sužalojimai (1 t., b. l. 45–50).

Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašo matyti, kad E. K. į gydymo įstaigą atvyko 2021-09-12 16 val. 26 min., nurodė, kad apie 7 val. ryto jį užpuolė nepažįstami asmenys (1 t., b. l. 55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1163/2021(04) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2021-09-17 13 val. 40 min.; nukentėjusiojo žodžiais įvykis įvyko 2021-09-12 apie 5 val.; E. K. nustatytas dešinio viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, dešinės akies obuolio kraujosruva, viršutinės lūpos dešinės pusės žaizda, 15 (dešinio viršutinio V) danties vainiko krašto lūžis; tikėtina, kad sužalojimai padaryti mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę veido pusę; sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuviminės traumos metu, atsitrenkus dešine veido puse į kietą buką daiktą; E. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 58).

Liudytoja V. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-16, parodė, kad 2021-09-11 apie 20 val. su draugu atvyko į kaimo turizmo sodybą „N.“ švęsti T. D. gimtadienį. Šventei įsibėgėjus, dalis jaunimo leido laiką kubile. Ji kubile nesimaudė, buvo salėje su draugėm, kurios jau ruošėsi išvažiuoti. Apie 2 val. nakties išėjusi į lauką išgirdo, kad prie kubilo vyksta konfliktas. Ten buvo D. P., jos draugas E. K. ir dvi merginos. D. P. atsistojus, pamatė, kad pastarasis yra nuogas. Jos draugas ir merginos keletą kartų liepė D. P. apsirengti, bet pastarasis nereagavo. Atėję prie kubilo V. B. ir R. V. taipogi liepė D. P. apsimauti glaudes, bet šis tik išlipo iš kubilo ir nusileido laipteliais kažką murmėdamas. R. V., neapsikentęs tokio elgesio, smogė D. P. į veido sritį ir šis nuvirto ant žemės. Jiems su V. B. raminant R. V., D. P. atsistojo ir nuėjo. Aistroms nurimus, nusprendė grįžti į salę. Einant R. V. prabėgo pro ją, pastūmė E. K. ir abu nuvirto ant žolės. V. B. nutempė R. V. toliau nuo E. K. Susijaudinusi priėjo prie gulinčio R. V. ir, paklaususi ką šis daro, trenkė dešinės rankos delnu pastarajam į veidą. Tuo metu atsistojęs E. K. kažkur nuėjo. Pastebėjusi, kad nebėra draugo, ji nuėjo ieškoti į salę, bet ten E. K. nebuvo. Išeidama iš salės išgirdo, kad lauke vėl vyksta konfliktas, moteriškas balsas šaukė „ne tą vaikiną muši“. Nuėjusi pamatė E. K. gulintį ant žolės, o dvi merginos bandė pastarąjį pakelti. Prie jų stovėjo V. B. ir R. V. Pamatė, kad E. K. stipriai kraujuoja iš nosies ir viršutinės lūpos, todėl nuvedė į namelį, apiplovė, užklijavo lūpą pleistru. Draugui užmigus, nuėjo pas draugus sužinoti kas įvyko. Niekas jai tiksliai nepasakė kas įvyko, tik kad įvyko nesusipratimas. Ryte draugas pajuto, kad nuskeltas vienas dantis. Grįžus į namus, draugas nuėjo miegoti, nes labai skaudėjo galvą ir akies sritį. Prabudęs apie 15 val. 30 min. pasakė, kad svaigsta galva ir labai ją skauda. Nuvykę į Respublikinę Šiaulių ligoninę sužinojo, kad yra skilusi akiduobė. Kadangi E. K. sveikata blogėjo, ji paprašė V. B. duoti R. V. telefono numerį. V. B. pasakė, kad pats susisieks su R. V. (1 t., b. l. 64–66).

Liudytoja V. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-27, parodė, kad 2021-09-12 su draugu R. V. dalyvavo gimtadienio šventėje, vykusioje kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini). Šventės metu, apie 2-4 val., jai su merginomis sėdint kubile, prie jų prisijungė neblaivus D. P. ir pradėjo kabinėtis. Jai lipant iš kubilo, D. P. jai numovė kelnaites. Ji nuėjo ir apie tai pasakė draugui. Su R. V. grįžus prie kubilo, pastarasis ėmė pyktis su D. P., o po to, susimušė. Prie R. V. pribėgo E. K., o prie D. P. – V. B., ir laikė besimušančius. E. K. laikė R. V. suspaudęs už kaklo ir paskui jie nukrito ant žemės. E. K. buvo už R. V. nugaros ir pastarasis, norėdamas išsilaisvinti, kelis kartus kumščiu smogė E. K. į veidą. Po smūgių E. K. paleido R. V. ir visi išsiskirstė (1 t., b. l. 69–70).

Liudytojas D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį dalyvavo gimtadienio šventėje, vykusioje kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini). Šventės metu jis labai apsvaigo nuo alkoholio. Po 24 val. buvo kubile. Kartu buvo R. V. draugė V. ir dar kelios merginos. V. lipant iš kubilo, jis juokais patempė pastarajai už kelnaičių. Visi pasijuokė ir V. išėjo. Po kiek laiko prie kubilo atėjo R. V., kuris jo nuomone taip pat buvo labai girtas, ir jie apsižodžiavo dėl jo veiksmo V. atžvilgiu, susistumdė, smogė vienas kitam. Jis pretenzijų dėl smūgių sudavimo R. V. neturi. Šalia buvę E. K. ir V. B. juos išskyrė. Išlipęs iš kubilo jis į stiklo šukes susižalojo koją. V. B. koją sutvarstė ir jis nuėjo miegoti. Kad buvo sumuštas E. K., sužinojo vėliau iš draugų (1 t., b. l. 75–76).

R. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pripažino ir parodė, kad 2021-09-11 nuo 19 val. dalyvavo pusbrolio V. B. draugės T. D. gimtadienio šventime. 2021-09-12 apie 3-4 val. atėjusi jo draugė V. Z. pasakė, kad D. prie jos lindo. Jis nuėjo prie kubilo, kuriame maudėsi vienas D. P. Jie tarpusavyje apsižodžiavo, D. P. išlipo iš kubilo ir jie abu pradėjo muštis. Prie jų pribėgo E. K. ir V. B. E. K. jį atstūmė ir laikė suėmęs už kaklo, o V. B. laikė D. P. Pajutęs kaip stipriai jam suspaustas kaklas, būdamas neblaivus, jis supyko ant E. K. ir, išsilaisvinęs iš pastarojo glėbio, gulėdamas vieną kartą kumščiu smogė E. K. į veidą. Kadangi buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, atsimena ne visas įvykio aplinkybes. Dėl kokių priežasčių smogė nueinančiam E. K., tuo metu nesuprato. Apklausos metu mano, kad galėjo E. K. sumaišyti su D. P. E. K. specialiai sužaloti ar primušti nenorėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (1 t., b. l. 96-97, 109–110).

Dėl R. V. veikos kvalifikavimo.

Kaltinamajame akte R. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Už šią nusikalstamą veiką atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Prokuroro ir nukentėjusiojo pareikštuose kaltinimuose R. V. veikos aplinkybės nurodomos analogiškos, išskyrus tai, kad prokuroras kaltina R. V. padarius E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą asmeninio konflikto metu, o nukentėjusysis ir jo atstovas kaltina R. V., kad šis nesunkiai sutrikdė E. K. sveikatą, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas.

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-113-303/2019).

Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir panašiai, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-113-303/2019).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1163/2021(04) nurodyta, kad E. K. nustatytas dešinio viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, dešinės akies obuolio kraujosruva, viršutinės lūpos dešinės pusės žaizda, 15 (dešinio viršutinio V) danties vainiko krašto lūžis; tikėtina, kad sužalojimai padaryti mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę veido pusę; sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuviminės traumos metu, atsitrenkus dešine veido puse į kietą buką daiktą; E. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 58).

Kaltinamasis pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam E. K. sudavė smūgius. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad konfliktas šventės metu prasidėjo, kai jo draugė V. Z. pasakė, jog prie jos priekabiauja D. P. Nuėjęs prie kubilo, ir pamatęs D. P. nuogą, jis pasakė pastarajam kažkokius žodžius ir smūgiavo į veidą. D. P. jį pasivijo ir sudavė jam smūgius. Jų skirti atbėgo E. K. ir V. B. E. K. iš nugaros ranka paėmė jį už kaklo ir paguldė ant žemės nieko nesakydamas. Suėmimas už kaklo jam sukėlė fizinį skausmą, juto stiprų smaugimą, jis prašė paleisti, bet E. K. nepaleido. Kai E. K. jį paleido, jis iš pykčio nesuvokdamas kodėl E. K. su juo taip pasielgė, iš nugaros trenkė E. K. ir šis parkrito. Tada jautėsi išprovokuotas, jam pasirodė, kad E. K. jį užpuolė. Tik vėliau išsiaiškino, kad E. K. jį skyrė su D. P. (1 t., b. l. 194–196). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad draugei V. Z. pasakius, jog D. prie jos lindo, jis apsižodžiavo su D. P. ir jie abu pradėjo muštis. E. K. jį atstūmė ir laikė suėmęs už kaklo. Pajutęs kaip stipriai jam suspaustas kaklas, jis supyko ant E. K. ir, išsilaisvinęs iš pastarojo glėbio, vieną kartą kumščiu smogė E. K. į veidą. Kadangi buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, atsimena ne visas įvykio aplinkybes. Galėjo E. K. sumaišyti su D. P. E. K. specialiai sužaloti ar primušti nenorėjo (1 t., b. l. 96-97, 109–110).

Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo E. K. parodymų nustatyta, kad prasidėjus muštynėms tarp R. V. ir D. P., jis paėmė R. V. iš nugaros per kaklą ir parvirto, nes pats buvo neblaivus. Spaudė R. V. kaklą, pastarasis prašė paleisti, bet jis matė, jog R. V. dar nenusiraminęs, todėl dar palaikė. Atsistojus, R. V. jį parvertė ir jie susigrūmė. R. V. jam trenkė, tada jis trenkė R. V. Atsistoję apsižodžiavo ir ėjo link pirties. Atgavęs sąmonę, buvo ant žemės. Iš draugės sužinojo, kad R. V. jam trenkė į smilkinį ir jis „atsijungė“. Konflikto iniciatorius buvo R. V., bet D. P. irgi netinkamai elgėsi. Jo nuomone R. V. gynė savo panelę, alkoholis įtakojo pastarojo veiksmus, į kuriuos pateko ir jis. Būdamas blaivus, jis taip pat vaikinams skirti būtų atlikęs kitokius veiksmus, gal būtų ėmęs R. V. už rankų, o ne už kaklo. Jo tikslas buvo nuraminti R. V., nes šis pirmas smūgiavo D. P. Pargriovus R. V. ant žemės, šis jam negrasino tik prašė paleisti, bet matydamas, kad R. V. neramus, dar palaikė, kad šis nurimtų. Supranta, kad kaltinamasis buvo supykęs dėl to, kad jis pastarąjį laikė (1 t., b. l. 196–198). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad R. V. su D. P. pradėjus stumdytis prie kubilo, V. B. bandė juos išskirti. Jam paklausus kas vyksta, R. V. pasakė, kad prie jo panos lenda D. P. Kurį laiką visi kalbėjosi. Jam kalbant su D. P., iš nugaros priėjęs R. V. parvertė jį ant žemės bei vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Gulėdami ant žemės jie susikibo. Kažkas pasakė „sumaišei, ne tas“. Šventės dalyviai juos pakėlė nuo žemės. Jis trenkė kumščiu R. V. į veidą, norėdamas išsivaduoti iš pastarojo glėbio. Išsilaisvinęs ėjo link pirtelės. Atsipeikėjo gulintis žolyne. Draugė V. Č. pasakė, kad jį sumušė R. V. (1 t., b. l. 31–32). Papildomai apklaustas po mėnesio nukentėjusysis parodė, kad R. V. susimušus su D. P., jis iš priekio rankomis apsikabino R. V. ir jį laikė. Paklausus kodėl mušė D. P., R. V. atsakė, kad D. P. lindo prie jo merginos. Tada jis iš karto paleido R. V. ir norėjo eiti. Nuėjus kelis žingsnius, pajuto smūgį iš šono į veidą, jį suėmė už liemens ir parvertė ant žemės. Jį parvertė R. V. Atsistojus jis vieną kartą kumščiu smogė R. V. į veidą, tada R. V. jį paleido. Paėjęs apie penkis metrus nuo R. V., pajuto iš nugaros smūgį į dešinę veido pusę ir prarado sąmonę (1 t., b. l. 35–36).

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. Č. parodė, kad kaip prasidėjo konfliktas nematė. Matė kaip R. V. trenkė E. K. Konfliktas baigėsi, kai V. B. patraukė R. V. ar E. K. Ji grįžo į salę. Po 15–20 minučių išėjusi į lauką pamatė, kad E. K. sužalotas guli ant žemės. Ji matė tik vieną R. V. smūgį E. K., po kurio ant E. K. veido kažkokių žymių nepastebėjo. Vėliau atėjusi pamatė, kad E. K. guli ant žemės. E. K. ant žemės matė du kartus: pirmą – kai R. V. pastūmė E. K. iš nugaros ir šis parvirto, antrą – kai E. K. jau gulėjo ant žemės po smūgio, kurio ji nematė. Konflikto iniciatorius jos nuomone buvo D. P., kuris kubile buvo visai nuogas ir tai išprovokavo kitų nepasitenkinimą ir įvyko konfliktas (2 t., b. l. 7–9). Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, kad apie 2 val. nakties išgirdo, kad prie kubilo vyksta konfliktas. Nuėjus prie kubilo, pamatė, kad D. P. yra nuogas. E. K. ir merginos liepė D. P. apsirengti, bet šis nereagavo. Atėję prie kubilo V. B. ir R. V. taipogi liepė D. P. apsimauti glaudes, bet šis tik išlipo iš kubilo ir nusileido laipteliais kažką murmėdamas. R. V., neapsikentęs tokio elgesio, smogė D. P. į veido sritį ir šis nugriuvo. Jiems su V. B. raminant R. V., D. P. atsistojo ir nuėjo. Einant į salę, R. V. pastūmė E. K. ir abu nuvirto ant žolės. V. B. nutempė R. V. nuo E. K. Ji gulinčiam R. V. trenkė dešinės rankos delnu į veidą. Atsistojęs E. K. kažkur nuėjo. Neradusi draugo salėje, išėjo į lauką ir pamatė, E. K. gulintį ant žolės. E. K. stipriai kraujavo iš nosies ir viršutinės lūpos. Vėliau paklausus kas įvyko, draugai pasakė kad įvyko nesusipratimas (1 t., b. l. 64–66).

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. Z. parodė, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad prie jos kubile priekabiavo D. P. Ji pasiskundė R. V. ir šis nuėjo aiškintis bei susimušė su D. P. E. K. skirdamas R. V. su D. P., paėmė R. V. už kaklo ir pargriovė ant žemės. R. ir kiti prašė E. K. paleisti R. V., bet E. laikė R. V. apkabinęs per kaklą, buvo užsmaugęs. R. V. trenkė E. K., kad išsivaduotų. Tolesnių R. V. ir E. K. veiksmų nematė, nes pasitraukė toliau apsirengti (2 t., b. l. 9–11). Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. parodė, kad šventės metu, apie 2-4 val., kubile neblaivus D. P. pradėjo kabinėtis, jai lipant iš kubilo, numovė jai kelnaites. Ji apie tai pasakė draugui R. V., kuris nuėjęs prie kubilo, ėmė pyktis su D. P., po to, susimušė. Prie R. V. pribėgo E. K., o prie D. P. – V. B., ir laikė besimušančius. E. K. laikė R. V. suspaudęs už kaklo ir paskui jie nukrito ant žemės. R. V., norėdamas išsilaisvinti, kelis kartus kumščiu smogė E. K. į veidą. Po smūgių E. K. paleido R. V. ir visi išsiskirstė (1 t., b. l. 69–70).

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. P. parodė, kad konfliktas prasidėjo kubile, jam juokais patempus R. V. draugei už kelnaičių. Atėjęs R. V. trenkė jam ranka į veidą. Išlipęs iš kubilo, aiškinosi su R. V. Atėję V. B. su E. K. juos išskyrė. Tik iš kalbų žino, kad R. V. trenkė E. K., nes šis laikė R. V. užsmaugęs. Pats R. V. ir E. K. veiksmų nematė (2 t., b. l. 46). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad R. V. draugei lipant iš kubilo, jis juokais patempė už kelnaičių. Po kiek laiko prie kubilo atėjo R. V. ir jie apsižodžiavo, susistumdė, smogė vienas kitam. Šalia buvę E. K. ir V. B. juos išskyrė. Išlipęs iš kubilo jis į stiklo šukes susižalojo koją. V. B. koją sutvarstė ir jis nuėjo miegoti. Kad buvo sumuštas E. K., sužinojo vėliau iš draugų (1 t., b. l. 75–76).

Kiti teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai E. K. sužalojimo aplinkybių arba nematė, arba neprisimena dėl girtumo.

Nukentėjusiojo ir jo atstovo pareikštame kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis R. V., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, ko rezultate pastarasis nuo smūgio pargriuvo ant žemės, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. K. atsistojus, jis iš nugaros pusės kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų einančiam nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. V. smurtauti prieš E. K. buvo mažareikšmė dingstis. E. K. siekė nutraukti R. V. neteisėtus veiksmus, kad nekiltų baisios pasekmės. R. V. jau kubile pavartojo prieš D. P. fizinę jėgą, nesiaiškindamas priežasčių, ir tai rodo kaltinamojo niekinantį požiūrį į aplinkinius. R. V. smurtavo E. K. atžvilgiu du kartus, antrą – kai E. K. jau nueidinėjo nuo kaltinamojo, ir būtent tada nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis tokiu būdu siekė parodyti savo jėgą, nes E. K. jam nebekėlė jokio pavojaus. R. V. smogė E. K. iš nugaros taip, kad net lūžo kaulas. Visa tai rodo kaltinamojo chuliganiškas paskatas.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. V. neteistas, pripažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, galisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajam dalį prašomos priteisti turtinės žalos.

Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).

Dėl civilinių ieškinių.