- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- 1-125-874/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamajame akte kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nukentėjusiojo bei jo atstovo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. kaltinamajame akte kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugsėjo 12 d., laikotarpyje nuo 2 val. iki 4 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kaimo turizmo sodybos „N.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, ko rezultate pastarasis nuo smūgio pargriuvo ant žemės, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. K. atsistojus, jis iš nugaros pusės kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų einančiam nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam E. K. dešinio viršutinio žandikaulio lūžį, dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, dešinės akies obuolio kraujosruvą, viršutinės lūpos dešinės pusės žaizdą, 15 (dešiniojo viršutinio V) danties vainiko krašto lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuketėjusysis ir jo atstovas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu pareiškė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (1 t., b. l. 170 – 171), kaltinant R. V. tuo, kad jis 2021 m. rugsėjo 12 d., laikotarpyje nuo 2 val. iki 4 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kaimo turizmo sodybos „N.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, ko rezultate pastarasis nuo smūgio pargriuvo ant žemės, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. K. atsistojus, jis iš nugaros pusės kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų einančiam nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam E. K. dešinio viršutinio žandikaulio lūžį, dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, dešinės akies obuolio kraujosruvą, viršutinės lūpos dešinės pusės žaizdą, 15 (dešiniojo viršutinio V) danties vainiko krašto lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl E. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai, tačiau nepripažino, kad šią nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. sodyboje „N.“ švenčiant jo pusbrolio draugės gimtadienį, atbėgusi jo draugė V. Z. pasakė, jog prie jos priekabiauja D. P. Nuėjęs trenkė kubile buvusiam D. P. Prieš suduodamas D. P., dėl draugės nurodytų aplinkybių nesiaiškino, pasakė D. P. kažkokius žodžius ir sudavė. Jam užteko pamatyti D. P. nuogą vandenyje ir smūgiavo pastarajam į veidą. Tuo metu daugiau asmenų kubile nebuvo, tik D. P. Išlipęs iš kubilo D. P. jį pasivijo ir sudavė jam smūgius. Jiems susimušus, skirti atbėgo V. B. ir E. K. V. B. bandė sulaikyti D. P., suimdamas pastarojo rankas ir liemenį bei tokiu būdu neleisdamas toliau konfliktuoti. E. K. iš nugaros ranka paėmė jį už kaklo ir paguldė ant žemės nieko nesakydamas. Suėmimas už kaklo jam sukėlė fizinį skausmą, jis priešinosi, bet E. K. nenorėjo paleisti. Jis norėjo kuo greičiau išsivaduoti, nes juto stiprų smaugimą, norėjo kuo greičiau įkvėpti oro, prašė paleisti. Po kiek laiko E. K. jį paleido ir nuėjo nuo jo. Tuo metu iš pykčio nesuvokė kodėl E. K. su juo taip pasielgė. Išsivadavęs bei atsistojęs, jis iš nugaros trenkė E. K. ir šis parkrito. Tuo metu E. K. jam jau nekėlė jokio pavojaus, bet viskas įvyko labai greitai. Dabar supranta, kad nebuvo priežasties suduoti smūgius E. K., bet tada jautėsi išprovokuotas. Kaltas gal buvo ir alkoholis. Trenkė E. K. tikrai ne iš chuliganiškų paskatų. Tuo metu nelabai suprato, jog E. K. siekia jį išskirti su D. P. Jam pasirodė, kad E. K. jį užpuolė. Jis trenkė E. K. dėl to, kad šis paguldė jį ant žemės. Tik po to išsiaiškino, kad jo paguldymas ant žemės ir laikymas buvo muštynių su D. P. nutraukimas. Išsiaiškinęs bylos aplinkybes suprato, kad E. K. juos skyrė, gavosi nesusipratimas. Buvo išgėręs tą vakarą. Blaivus būtų pagalvojęs prieš taip elgdamasis. Pripažįsta kaltinimuose išvardintus E. K. padarytus kūno sužalojimus. Visi sužalojimai E. K. buvo padaryti jo veiksmais. Gailisi nusikaltęs, ryte atsiprašė E. K., bandė tartis geruoju, bet nukentėjusiojo prašoma 5000 Eur suma jam pasirodė per didelė. Dabar jau sutiktų su šia suma, jei procesas pasibaigtų susitaikymu. Tačiau kadangi nesusitaikė, tai nesutinka su nukentėjusiojo pateikto civilio ieškinio suma, sutiktų atlyginti nukentėjusiajam 3000 Eur. Dėl 2100 Eur turtinės žalos sutinka. Likusi 900 Eur suma būtų neturtinė žala. Nukentėjusiajam jau atlygino 1000 Eur.
Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kartą metuose susitinka pašvęsti. Šventės metu sėdėjo kubile ir išgėrinėjo jis, D. P., kaltinamojo panelė ir dar dvi panelės. Tada priėjo R. V. ir vieną ar du kartus sudavė D. P. Visi iššoko iš kubilo. Atbėgo V. B., prasidėjo muštynės tarp R. V. ir D. P. V. B. čiupo D. P., o jis paėmė R. V. per kaklą ir parvirto, nes pats taip pat buvo neblaivus. Tą vakarą vartojo alkoholį, buvo vidutiniškai apsvaigęs. R. V. suėmė iš nugaros, spaudė pastarojo kaklą, bet R. V. galėjo kalbėti, prašė paleisti. Jis matė, kad R. V. dar nenusiraminęs, todėl iš karto nepaleido, dar palaikė. Atsistojus, R. V. jį parvertė, panelės ėmė sakyti „sumaišei, kam parvertei“. Tada jie susigrūmė, R. V. jam trenkė, bet nesmarkiai, tada jis trenkė R. V. Po to, atsistojo, apsižodžiavo ir jis nuėjo nuo R. V. Vėliau „atsibudo“ primuštas. V. B. jį pakėlė, buvo praskelta lūpa, lūžusi akiduobė. Pamena, kad buvo susikibę su R. V., po to, jis ėjo link pirties ir, kai atgavo sąmonę, buvo ant žemės. Jo panelė sakė, kad matė kaip R. V. jam trenkė į smilkinį ir jis „atsijungė“. Po to, visą mėnesį skaudėjo smilkinį. Kai atsigavo, kaltinamasis dar buvo šalia, bet pastarąjį greitai išsivedė į pirtį, kad nuramintų. Ryte R. V. atsiprašė. Grįžus namo, jam svaigo galva. Peršvietus galvą, nustatė galvos smegenų sukrėtimą. Jo nuomone konflikto iniciatorius buvo R. V., bet D. P. irgi netinkamai elgėsi. Mano, kad R. V. pradžioje reikėjo žodžiu išsiaiškinti su D. P. Mano, kad R. V. gynė savo panelę, alkoholis įtakojo pastarojo veiksmus, į kuriuos pateko ir jis. Mano, kad buvo sumuštas R. V., nes dėl alkoholio kiekio buvo „perlenkta lazda“, tiesiog žmogus nesiorientavo aplinkoje. Alkoholis turėjo įtakos ir jo veiksmams. Būdamas blaivus taip pat būtų skyręs vaikinus, bet gal būtų ėmęs už rankų, o ne už kaklo. Jo tikslas buvo nuraminti R. V., nes šis pirmas smūgiavo D. P. Tą vakarą iki įvykio tarp jo ir R. V. nebuvo jokio konflikto, viskas vyko draugiškai. Pargriovus R. V. ant žemės, šis jam negrasino tik prašė paleisti, bet matydamas, kad R. V. neramus, dar palaikė, kad šis nurimtų. Supranta, kad kaltinamasis buvo supykęs dėl to, kad jis pastarąjį laikė, bet galėjo išsiaiškinti be smūgių. Neturtinę žalą reiškia 3500 Eur sumai. Tai įtakoja operacija, buvo dantis nuskeltas, akiduobės lūžis, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, 3 mėnesius buvo nedarbingas dėl patirtų sužalojimų. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo per pastarojo pusbrolį. Sakė R. V., kad ilgai nelauks, kad kreipsis į teisėsaugą, jei R. V. nenori mokėti pinigų. Jis reikalavo 5000 Eur, o R. V. sakė, kad jam neapsimoka mokėti tokią sumą. Dabar duoda išsamesnius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nes tyrėja tada liepė smulkiai neaiškinti visų detalių, tik aplinkybes, susijusias su jo sužalojimu. Po įvykio nuo rugsėjo 13 d. jau nėjo į darbą. Per mėnesį atlyginimo gaudavo apie 1000 eurų. Už rugsėjį gavo didelį atlyginimą, nes buvo premija už 4 metų darbą. Atlyginimas skirtingas kiekvieną mėnesį. Būna, kad išvažiuoja į miškus, tada būna mokami priedai. Bylos nagrinėjimo metu gavo iš kaltinamojo 1000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja V. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį R. V. pažįsta, o nukentėjusysis E. K. yra jos sužadėtinis. Sodyboje vyko draugės T. D. 25-as gimtadienis. Šventės metu ji kubile nebuvo, tik priėjo kelioms minutėms ir nuėjo. Vėliau išgirdusi lauke triukšmą, išėjo į lauką ir pamatė, kad netoli kubilo vyksta kažkokie apsistumdymai, apsižodžiavimai. Kai viskas aprimo, ji parėjo į salę. Jai buvo neramu, todėl po kiek laiko vėl išėjo į lauką. Priėjusi arčiau matė kaip R. V. trenkė E. K. Kur tuo metu buvo D. P., nematė. Nuo ko viskas prasidėjo, nežino. Konfliktas baigėsi, kai atėjo V. B. ir patraukė ar tai R. V., ar E. K., tiksliai nepamena. Jie atsitraukė vienas nuo kito, taip viskas ir pasibaigė. Visi buvo išgėrę. Konflikto iniciatorius jos nuomone buvo D. P. Merginos skundėsi, kad šis kubile nusimovė apatines kelnaites, buvo visai nuogas. Daugumai merginų tas nepatiko, išprovokavo kitų vyrų nepasitenkinimą, to rezultate įvyko konfliktas. Tai vyko iš rugsėjo 11 į 12 naktį, apie 2–4 val. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tada viską daug geriau atsiminė, todėl teismas turėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais. Po to, kai V. B. atitraukė R. V. nuo E. K., visi sakė, kad grįš į salę. Ji ir dar kelios mergaitės parėjo, o vyrai negrįžo. Po 15–20 minučių ji vėl išėjo į lauką pažiūrėti. Išeidama girdėjo kaip iš viršaus bėga T. D. Pamatė, kad vyrai susimušė. Viskas vyko ant to paties žolyno. Pamatė, kad E. K. guli ant žemės, o vyrai stovi aplink. Kelios lauke buvusios merginos pribėgo prie E. K., bandė jį pakelti. Ji taip pat prisijungė. E. K. buvo sužalotas, su mergaitėmis padėjo sutvarkyti akį. Po įvykio E. K. jautėsi blogai, skaudėjo akį, naktimis nemiegodavo. Jam buvo perskelta lūpa, važiavo siūti, negalėjo valgyti, buvo akis ištinusi, pamėlusi. Jam buvo daryta akies operacija, taip pat kažkas su žandikauliu daryta. E. K. pirmomis dienomis negalėjo išsižioti, valgyti, kartais net kalbėti, jam reikėjo specialaus trinto maisto. E. K. dirba (duomenys neskelbtini). Po įvykio 3 mėnesius gydėsi, nėjo į darbą, gyveno iš santaupų. Tą vakarą buvo neblaivi, vartojo alkoholinius kokteilius. Alkoholis galėjo įtakoti, kad ne viską pamena. Ji matė tik vieną R. V. smūgį E. K. iki vaikinų nugriuvimo. Prieš kiek laiko iki nugriuvimo, negali pasakyti. Po to smūgio nematė ant E. K. akies kažkokių žymių, jis buvo sąmoningas. Vėliau atėjusi pamatė, kad E. K. guli ant žemės. Dėl kokių priežasčių šis atsidūrė ant žemės, nematė. E. K. ant žemės matė du kartus: pirmą – kai R. V. pastūmė E. K. iš nugaros ir šis parvirto, antrą – kai atėjo iš vidaus, o E. K. jau gulėjo ant žemės po smūgio, kurio ji nematė. Apie tai, kas įvyko kalbėjo visi, bet kad konkrečiai kas viską atsimintų, tokių nebuvo. E. K. nebuvo tiek girtas, kad nesuprastų situacijos. R. V. taip pat, visi vyrai vienodai vartojo alkoholį.
Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, o nukentėjusysis E. K. yra jos draugas. Ji įvykio nematė, nes viskas vyko kai ji jau miegojo. Prieš tai buvo kubile. Ten vienas žmogus, vardu D., norėjo būti nuogas. Jai tai buvo nemalonu ir ji išėjo miegoti. Ryte matė, kad R. V. prie akies buvo mėlynė. E. K. viena veido pusė buvo ištinusi, praskelta lūpa ir prie akies. Kodėl E. K. nukentėjo, nesuprato. Išgirdo tik, kad R. V. sudavė E. K., o kodėl, niekas nesakė.
Liudytoja V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vaikinas, nukentėjusįjį E. K. pažįsta iš matymo. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad prie jos kubile priekabiavo D. P. Ji pasiskundė R. V. ir šis nuėjo aiškintis bei susimušė su D. P. E. K. skyrė R. V., o D. P. skyrė V. B. E. K. suėmė R. V. už kaklo ir pargriovė ant žemės. Bandė išlaisvinti R., bet E. nepaleido. Visi prašė, kad paleistų, ir pats R. prašė, bet E. ilgai nepaleido, buvo užsmaugęs, dėl to R. ir trenkė E., kad išsivaduotų. Ji stovėjo šalia ir viską matė. E. K., pargriovęs R. V., laikė pastarąjį apkabinęs per kaklą. Kad R. V. būtų trenkęs E. K., kai šis atsistojo, nematė. Kad E. K. dar kartą būtų nuvirtęs, nematė. Tuo metu nebežiūrėjo į juos. Ji pasitraukė toliau, nes ten buvo didelė sumaištis, ir bandė apsirengti drabužius. Nebuvo stipriai išgėrusi, viską gerai pamena. Po muštynių, kai visi išsiskirstė, buvo priėjusi prie E. K., matė, kad kraujavo, sakė, kad skauda. Su R. V. draugauja keletą metų. R. neblaivus būna ramus, čia buvo pirmas kartas. Po įvykio R. V. ant veido buvo mėlynė, bet nukentėjusysis yra E. K., nes daugiausia žalos patyrė.
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. V. yra jo pusbrolis, o nukentėjusysis E. K. – draugas. 2021-09-12 šventė jo draugės T. gimtadienį, vartojo daug alkoholio ir įvykio nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Apie muštynes jam papasakojo draugai. Ryte matė sužalotą D. P., šis buvo persipjovęs koją, lyg ir ant veido buvo sužalojimas. Kad jis kažką skyrė, girdėjo kalbas, bet buvo labai girtas ir to nepamena.
Liudytoja T. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sužadėtinio V. B. pusbrolis, o nukentėjusysis – draugas. 2021-09-11 kaimo sodyboje vyko jos gimtadienis. Iš pradžių buvo smagu, vėliau jj ėjo miegoti, bet išgirdo triukšmą ir nusprendė nubėgti į lauką pažiūrėti. Ten buvo daug žmonių, sujudimas. Pievoje vienoj pusėj buvo V. B. su D. P., o kitoje – R. V. Vieni ant kitų šaukė. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, pradėjo verkti. Smūgių nematė nei vieno. E. K. pamatė tik ryte. Ji manė, kad susipyko D. P. su R. V. Gimtadienis nepavyko, šventę sugadino vaikinai. Negali įvardinti asmens, kuris pradėjo konfliktą. Jos nuomone visi kalti: ir E., ir R., ir D.
Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. V. ir E. K. yra jo pažįstami. Vyko gimtadienis. Apie įvykį pamena ne viską, nes buvo išgėręs. Konfliktas prasidėjo kubile. Jis juokais patempė R. V. draugei už kelnaičių. Atėjęs R. V. trenkė jam ranka į veidą. Išlipęs iš kubilo, susižalojo koją, nes buvo pridaužyta stiklų. Toliau nelabai ką pamena. Aiškinosi su R. V., atėjo V. B. su E. K. ir juos išskyrė. Kokiu būdu išskyrė, nepamena. Iš kalbų žino, kad R. V. trenkė E. K., nes šis laikė R. V. užsmaugęs. Pats R. V. ir E. K. veiksmų nematė. Jį nuvedė miegoti, kas vyko toliau nematė. Jei nebūtų tiek išgėrę, taip nebūtų atsitikę. Iš pradžių viskas buvo labai gerai. Ryte trumpai matė E. K., nes išvažiavo.
Iš 2021-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) esančios kaimo turizmo sodybos teritorijoje (1 t., b. l. 11–18).
2021-09-16 E. K. protokole-pareiškime policijai nurodyta, kad 2021-09-12 apie 4 val. (duomenys neskelbtini) esančioje kaimo turizmo sodybos teritorijoje, gimtadienio šventės metu jį sumušė šventėje dalyvavęs, iš matymo pažįstamas R. V. (1 t., b. l. 22).
Nukentėjusysis E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-16, parodė, kad 2021-09-11 apie 19 val. susirinko kaimo turizmo sodyboje „N.“ švęsti T. D. gimtadienio. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus, maudėsi sodybos teritorijoje esančiame vandens kubile. 2021-09-12, apie 4 val., tiksliai laiko nurodyti negali, jis išlipo iš kubilo. Prie kubilo pradėjo stumdytis R. V. su D. P. Pribėgęs V. B. bandė juos išskirti. Jam paklausus kas vyksta, R. pasakė, kad prie jo panos lenda D. P. Kurį laiką visi kalbėjosi. Jam kalbant su D. P., iš nugaros prie jo priėjo R. V. ir parvertė jį ant žemės bei vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Gulėdami ant žemės jie susikibo. Girdėjo kaip kažkas pasakė „sumaišei, ne tas“. Šventės dalyviai juos pakėlė nuo žemės. Jis trenkė kumščiu R. V. į veidą, norėdamas išsivaduoti iš pastarojo glėbio. Išsilaisvinęs pradėjo eiti link pirtelės. Kas buvo po to, nepamena, nes turbūt buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo gulintis žolyne. V. B. jį pakėlė ir nuvedė į pirtelę. Jam labai skaudėjo dešinę akį ir dešinę žandikaulio pusę. Jo draugė V. Č. pasakė, kad jį sumušė R. V. Iš karto į medikus nesikreipė, nes manė, kad nieko baisaus neatsitiko. Į medikus kreipėsi 2021-09-12 16 val., nes labai ištino veidas ir labai skaudėjo (1 t., b. l. 31–32).
Papildomai apklaustas 2021-10-26, nukentėjusysis E. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2 val. iki 4 val. su D. P. ir keliomis merginomis maudėsi kubile, kai iš nugaros prie D. P. pribėgęs R. V. smūgiavo rankomis D. P. į įvairias kūno vietas. Tuomet visi išlipo iš kubilo. Jis iš priekio rankomis apsikabino R. V. ir jį laikė, o V. B. rankomis apglėbęs laikė D. P. Jis R. V. paklausė kodėl mušė D. P. Šis atsakė, jog D. P. lindo prie jo merginos. Tada jis iš karto paleido R. V. ir norėjo eiti iki D. P. Nuėjęs kelis žingsnius, pajuto smūgį iš šono kumščiu į veidą, jį suėmė už liemens ir parvertė ant žemės. Kai nukrito ant žemės, pamatė, kad jį ant žemės parvertė R. V. Dėl suduoto smūgio į veidą pajuto fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje įvertina septyniais balais, tačiau nejuto, kad jam būtų lūžusi akiduobė ar nuskilęs dantis. Jam bandant išsivaduoti iš R. V. glėbio, jie pamažu atsistojo ir jis vieną kartą kumščiu smogė R. V. į veidą. Tik tada R. V. jį paleido. Nieko nelaukęs, jis ėjo šalin nuo R. V. ir, paėjęs apie penkis metrus, pajuto iš nugaros smūgį į dešinę veido pusę. Kai atgavo sąmonę, jam padėjo atsistoti V. B. ir A. P. Jam skaudėjo dešinės pusės smilkinį, kuris buvo ištinęs, skaudėjo dešinės pusės akiduobę ir buvo nulūžęs vienas dantis. Kauno miesto ligoninėje jam buvo atlikta akiduobės operacija (1 t., b. l. 35–36).
2021-09-16 asmens apžiūros protokole užfiksuoti ant E. K. kūno matomi sužalojimai (1 t., b. l. 45–50).
Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašo matyti, kad E. K. į gydymo įstaigą atvyko 2021-09-12 16 val. 26 min., nurodė, kad apie 7 val. ryto jį užpuolė nepažįstami asmenys (1 t., b. l. 55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1163/2021(04) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2021-09-17 13 val. 40 min.; nukentėjusiojo žodžiais įvykis įvyko 2021-09-12 apie 5 val.; E. K. nustatytas dešinio viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, dešinės akies obuolio kraujosruva, viršutinės lūpos dešinės pusės žaizda, 15 (dešinio viršutinio V) danties vainiko krašto lūžis; tikėtina, kad sužalojimai padaryti mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę veido pusę; sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuviminės traumos metu, atsitrenkus dešine veido puse į kietą buką daiktą; E. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 58).
Liudytoja V. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-16, parodė, kad 2021-09-11 apie 20 val. su draugu atvyko į kaimo turizmo sodybą „N.“ švęsti T. D. gimtadienį. Šventei įsibėgėjus, dalis jaunimo leido laiką kubile. Ji kubile nesimaudė, buvo salėje su draugėm, kurios jau ruošėsi išvažiuoti. Apie 2 val. nakties išėjusi į lauką išgirdo, kad prie kubilo vyksta konfliktas. Ten buvo D. P., jos draugas E. K. ir dvi merginos. D. P. atsistojus, pamatė, kad pastarasis yra nuogas. Jos draugas ir merginos keletą kartų liepė D. P. apsirengti, bet pastarasis nereagavo. Atėję prie kubilo V. B. ir R. V. taipogi liepė D. P. apsimauti glaudes, bet šis tik išlipo iš kubilo ir nusileido laipteliais kažką murmėdamas. R. V., neapsikentęs tokio elgesio, smogė D. P. į veido sritį ir šis nuvirto ant žemės. Jiems su V. B. raminant R. V., D. P. atsistojo ir nuėjo. Aistroms nurimus, nusprendė grįžti į salę. Einant R. V. prabėgo pro ją, pastūmė E. K. ir abu nuvirto ant žolės. V. B. nutempė R. V. toliau nuo E. K. Susijaudinusi priėjo prie gulinčio R. V. ir, paklaususi ką šis daro, trenkė dešinės rankos delnu pastarajam į veidą. Tuo metu atsistojęs E. K. kažkur nuėjo. Pastebėjusi, kad nebėra draugo, ji nuėjo ieškoti į salę, bet ten E. K. nebuvo. Išeidama iš salės išgirdo, kad lauke vėl vyksta konfliktas, moteriškas balsas šaukė „ne tą vaikiną muši“. Nuėjusi pamatė E. K. gulintį ant žolės, o dvi merginos bandė pastarąjį pakelti. Prie jų stovėjo V. B. ir R. V. Pamatė, kad E. K. stipriai kraujuoja iš nosies ir viršutinės lūpos, todėl nuvedė į namelį, apiplovė, užklijavo lūpą pleistru. Draugui užmigus, nuėjo pas draugus sužinoti kas įvyko. Niekas jai tiksliai nepasakė kas įvyko, tik kad įvyko nesusipratimas. Ryte draugas pajuto, kad nuskeltas vienas dantis. Grįžus į namus, draugas nuėjo miegoti, nes labai skaudėjo galvą ir akies sritį. Prabudęs apie 15 val. 30 min. pasakė, kad svaigsta galva ir labai ją skauda. Nuvykę į Respublikinę Šiaulių ligoninę sužinojo, kad yra skilusi akiduobė. Kadangi E. K. sveikata blogėjo, ji paprašė V. B. duoti R. V. telefono numerį. V. B. pasakė, kad pats susisieks su R. V. (1 t., b. l. 64–66).
Liudytoja V. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-27, parodė, kad 2021-09-12 su draugu R. V. dalyvavo gimtadienio šventėje, vykusioje kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini). Šventės metu, apie 2-4 val., jai su merginomis sėdint kubile, prie jų prisijungė neblaivus D. P. ir pradėjo kabinėtis. Jai lipant iš kubilo, D. P. jai numovė kelnaites. Ji nuėjo ir apie tai pasakė draugui. Su R. V. grįžus prie kubilo, pastarasis ėmė pyktis su D. P., o po to, susimušė. Prie R. V. pribėgo E. K., o prie D. P. – V. B., ir laikė besimušančius. E. K. laikė R. V. suspaudęs už kaklo ir paskui jie nukrito ant žemės. E. K. buvo už R. V. nugaros ir pastarasis, norėdamas išsilaisvinti, kelis kartus kumščiu smogė E. K. į veidą. Po smūgių E. K. paleido R. V. ir visi išsiskirstė (1 t., b. l. 69–70).
Liudytojas D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį dalyvavo gimtadienio šventėje, vykusioje kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini). Šventės metu jis labai apsvaigo nuo alkoholio. Po 24 val. buvo kubile. Kartu buvo R. V. draugė V. ir dar kelios merginos. V. lipant iš kubilo, jis juokais patempė pastarajai už kelnaičių. Visi pasijuokė ir V. išėjo. Po kiek laiko prie kubilo atėjo R. V., kuris jo nuomone taip pat buvo labai girtas, ir jie apsižodžiavo dėl jo veiksmo V. atžvilgiu, susistumdė, smogė vienas kitam. Jis pretenzijų dėl smūgių sudavimo R. V. neturi. Šalia buvę E. K. ir V. B. juos išskyrė. Išlipęs iš kubilo jis į stiklo šukes susižalojo koją. V. B. koją sutvarstė ir jis nuėjo miegoti. Kad buvo sumuštas E. K., sužinojo vėliau iš draugų (1 t., b. l. 75–76).
R. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pripažino ir parodė, kad 2021-09-11 nuo 19 val. dalyvavo pusbrolio V. B. draugės T. D. gimtadienio šventime. 2021-09-12 apie 3-4 val. atėjusi jo draugė V. Z. pasakė, kad D. prie jos lindo. Jis nuėjo prie kubilo, kuriame maudėsi vienas D. P. Jie tarpusavyje apsižodžiavo, D. P. išlipo iš kubilo ir jie abu pradėjo muštis. Prie jų pribėgo E. K. ir V. B. E. K. jį atstūmė ir laikė suėmęs už kaklo, o V. B. laikė D. P. Pajutęs kaip stipriai jam suspaustas kaklas, būdamas neblaivus, jis supyko ant E. K. ir, išsilaisvinęs iš pastarojo glėbio, gulėdamas vieną kartą kumščiu smogė E. K. į veidą. Kadangi buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, atsimena ne visas įvykio aplinkybes. Dėl kokių priežasčių smogė nueinančiam E. K., tuo metu nesuprato. Apklausos metu mano, kad galėjo E. K. sumaišyti su D. P. E. K. specialiai sužaloti ar primušti nenorėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (1 t., b. l. 96-97, 109–110).
Dėl R. V. veikos kvalifikavimo.
Kaltinamajame akte R. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Už šią nusikalstamą veiką atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis E. K. ir jo atstovas pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, t. y. R. V. veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, motyvuojant tuo, kad kaltininkas nukentėjusiajam smūgius sudavė be jokios aiškios priežasties, matant jo draugei viešoje vietoje, siekdamas save pastatyti prieš kitus kaip asmenį, vykdantį galimą teisingumą dėl kitų kaimo turizmo sodyboje buvusių asmenų galimo nederamo elgesio (1 t., b. l. 170 – 171).
Prokuroro ir nukentėjusiojo pareikštuose kaltinimuose R. V. veikos aplinkybės nurodomos analogiškos, išskyrus tai, kad prokuroras kaltina R. V. padarius E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą asmeninio konflikto metu, o nukentėjusysis ir jo atstovas kaltina R. V., kad šis nesunkiai sutrikdė E. K. sveikatą, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas.
Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-113-303/2019).
Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir panašiai, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-113-303/2019).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1163/2021(04) nurodyta, kad E. K. nustatytas dešinio viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, dešinės akies obuolio kraujosruva, viršutinės lūpos dešinės pusės žaizda, 15 (dešinio viršutinio V) danties vainiko krašto lūžis; tikėtina, kad sužalojimai padaryti mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę veido pusę; sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuviminės traumos metu, atsitrenkus dešine veido puse į kietą buką daiktą; E. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 58).
Kaltinamasis pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam E. K. sudavė smūgius. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad konfliktas šventės metu prasidėjo, kai jo draugė V. Z. pasakė, jog prie jos priekabiauja D. P. Nuėjęs prie kubilo, ir pamatęs D. P. nuogą, jis pasakė pastarajam kažkokius žodžius ir smūgiavo į veidą. D. P. jį pasivijo ir sudavė jam smūgius. Jų skirti atbėgo E. K. ir V. B. E. K. iš nugaros ranka paėmė jį už kaklo ir paguldė ant žemės nieko nesakydamas. Suėmimas už kaklo jam sukėlė fizinį skausmą, juto stiprų smaugimą, jis prašė paleisti, bet E. K. nepaleido. Kai E. K. jį paleido, jis iš pykčio nesuvokdamas kodėl E. K. su juo taip pasielgė, iš nugaros trenkė E. K. ir šis parkrito. Tada jautėsi išprovokuotas, jam pasirodė, kad E. K. jį užpuolė. Tik vėliau išsiaiškino, kad E. K. jį skyrė su D. P. (1 t., b. l. 194–196). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad draugei V. Z. pasakius, jog D. prie jos lindo, jis apsižodžiavo su D. P. ir jie abu pradėjo muštis. E. K. jį atstūmė ir laikė suėmęs už kaklo. Pajutęs kaip stipriai jam suspaustas kaklas, jis supyko ant E. K. ir, išsilaisvinęs iš pastarojo glėbio, vieną kartą kumščiu smogė E. K. į veidą. Kadangi buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, atsimena ne visas įvykio aplinkybes. Galėjo E. K. sumaišyti su D. P. E. K. specialiai sužaloti ar primušti nenorėjo (1 t., b. l. 96-97, 109–110).
Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo E. K. parodymų nustatyta, kad prasidėjus muštynėms tarp R. V. ir D. P., jis paėmė R. V. iš nugaros per kaklą ir parvirto, nes pats buvo neblaivus. Spaudė R. V. kaklą, pastarasis prašė paleisti, bet jis matė, jog R. V. dar nenusiraminęs, todėl dar palaikė. Atsistojus, R. V. jį parvertė ir jie susigrūmė. R. V. jam trenkė, tada jis trenkė R. V. Atsistoję apsižodžiavo ir ėjo link pirties. Atgavęs sąmonę, buvo ant žemės. Iš draugės sužinojo, kad R. V. jam trenkė į smilkinį ir jis „atsijungė“. Konflikto iniciatorius buvo R. V., bet D. P. irgi netinkamai elgėsi. Jo nuomone R. V. gynė savo panelę, alkoholis įtakojo pastarojo veiksmus, į kuriuos pateko ir jis. Būdamas blaivus, jis taip pat vaikinams skirti būtų atlikęs kitokius veiksmus, gal būtų ėmęs R. V. už rankų, o ne už kaklo. Jo tikslas buvo nuraminti R. V., nes šis pirmas smūgiavo D. P. Pargriovus R. V. ant žemės, šis jam negrasino tik prašė paleisti, bet matydamas, kad R. V. neramus, dar palaikė, kad šis nurimtų. Supranta, kad kaltinamasis buvo supykęs dėl to, kad jis pastarąjį laikė (1 t., b. l. 196–198). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad R. V. su D. P. pradėjus stumdytis prie kubilo, V. B. bandė juos išskirti. Jam paklausus kas vyksta, R. V. pasakė, kad prie jo panos lenda D. P. Kurį laiką visi kalbėjosi. Jam kalbant su D. P., iš nugaros priėjęs R. V. parvertė jį ant žemės bei vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Gulėdami ant žemės jie susikibo. Kažkas pasakė „sumaišei, ne tas“. Šventės dalyviai juos pakėlė nuo žemės. Jis trenkė kumščiu R. V. į veidą, norėdamas išsivaduoti iš pastarojo glėbio. Išsilaisvinęs ėjo link pirtelės. Atsipeikėjo gulintis žolyne. Draugė V. Č. pasakė, kad jį sumušė R. V. (1 t., b. l. 31–32). Papildomai apklaustas po mėnesio nukentėjusysis parodė, kad R. V. susimušus su D. P., jis iš priekio rankomis apsikabino R. V. ir jį laikė. Paklausus kodėl mušė D. P., R. V. atsakė, kad D. P. lindo prie jo merginos. Tada jis iš karto paleido R. V. ir norėjo eiti. Nuėjus kelis žingsnius, pajuto smūgį iš šono į veidą, jį suėmė už liemens ir parvertė ant žemės. Jį parvertė R. V. Atsistojus jis vieną kartą kumščiu smogė R. V. į veidą, tada R. V. jį paleido. Paėjęs apie penkis metrus nuo R. V., pajuto iš nugaros smūgį į dešinę veido pusę ir prarado sąmonę (1 t., b. l. 35–36).
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. Č. parodė, kad kaip prasidėjo konfliktas nematė. Matė kaip R. V. trenkė E. K. Konfliktas baigėsi, kai V. B. patraukė R. V. ar E. K. Ji grįžo į salę. Po 15–20 minučių išėjusi į lauką pamatė, kad E. K. sužalotas guli ant žemės. Ji matė tik vieną R. V. smūgį E. K., po kurio ant E. K. veido kažkokių žymių nepastebėjo. Vėliau atėjusi pamatė, kad E. K. guli ant žemės. E. K. ant žemės matė du kartus: pirmą – kai R. V. pastūmė E. K. iš nugaros ir šis parvirto, antrą – kai E. K. jau gulėjo ant žemės po smūgio, kurio ji nematė. Konflikto iniciatorius jos nuomone buvo D. P., kuris kubile buvo visai nuogas ir tai išprovokavo kitų nepasitenkinimą ir įvyko konfliktas (2 t., b. l. 7–9). Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, kad apie 2 val. nakties išgirdo, kad prie kubilo vyksta konfliktas. Nuėjus prie kubilo, pamatė, kad D. P. yra nuogas. E. K. ir merginos liepė D. P. apsirengti, bet šis nereagavo. Atėję prie kubilo V. B. ir R. V. taipogi liepė D. P. apsimauti glaudes, bet šis tik išlipo iš kubilo ir nusileido laipteliais kažką murmėdamas. R. V., neapsikentęs tokio elgesio, smogė D. P. į veido sritį ir šis nugriuvo. Jiems su V. B. raminant R. V., D. P. atsistojo ir nuėjo. Einant į salę, R. V. pastūmė E. K. ir abu nuvirto ant žolės. V. B. nutempė R. V. nuo E. K. Ji gulinčiam R. V. trenkė dešinės rankos delnu į veidą. Atsistojęs E. K. kažkur nuėjo. Neradusi draugo salėje, išėjo į lauką ir pamatė, E. K. gulintį ant žolės. E. K. stipriai kraujavo iš nosies ir viršutinės lūpos. Vėliau paklausus kas įvyko, draugai pasakė kad įvyko nesusipratimas (1 t., b. l. 64–66).
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. Z. parodė, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad prie jos kubile priekabiavo D. P. Ji pasiskundė R. V. ir šis nuėjo aiškintis bei susimušė su D. P. E. K. skirdamas R. V. su D. P., paėmė R. V. už kaklo ir pargriovė ant žemės. R. ir kiti prašė E. K. paleisti R. V., bet E. laikė R. V. apkabinęs per kaklą, buvo užsmaugęs. R. V. trenkė E. K., kad išsivaduotų. Tolesnių R. V. ir E. K. veiksmų nematė, nes pasitraukė toliau apsirengti (2 t., b. l. 9–11). Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. parodė, kad šventės metu, apie 2-4 val., kubile neblaivus D. P. pradėjo kabinėtis, jai lipant iš kubilo, numovė jai kelnaites. Ji apie tai pasakė draugui R. V., kuris nuėjęs prie kubilo, ėmė pyktis su D. P., po to, susimušė. Prie R. V. pribėgo E. K., o prie D. P. – V. B., ir laikė besimušančius. E. K. laikė R. V. suspaudęs už kaklo ir paskui jie nukrito ant žemės. R. V., norėdamas išsilaisvinti, kelis kartus kumščiu smogė E. K. į veidą. Po smūgių E. K. paleido R. V. ir visi išsiskirstė (1 t., b. l. 69–70).
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. P. parodė, kad konfliktas prasidėjo kubile, jam juokais patempus R. V. draugei už kelnaičių. Atėjęs R. V. trenkė jam ranka į veidą. Išlipęs iš kubilo, aiškinosi su R. V. Atėję V. B. su E. K. juos išskyrė. Tik iš kalbų žino, kad R. V. trenkė E. K., nes šis laikė R. V. užsmaugęs. Pats R. V. ir E. K. veiksmų nematė (2 t., b. l. 46). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad R. V. draugei lipant iš kubilo, jis juokais patempė už kelnaičių. Po kiek laiko prie kubilo atėjo R. V. ir jie apsižodžiavo, susistumdė, smogė vienas kitam. Šalia buvę E. K. ir V. B. juos išskyrė. Išlipęs iš kubilo jis į stiklo šukes susižalojo koją. V. B. koją sutvarstė ir jis nuėjo miegoti. Kad buvo sumuštas E. K., sužinojo vėliau iš draugų (1 t., b. l. 75–76).
Kiti teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai E. K. sužalojimo aplinkybių arba nematė, arba neprisimena dėl girtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
Nukentėjusiojo ir jo atstovo pareikštame kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis R. V., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, ko rezultate pastarasis nuo smūgio pargriuvo ant žemės, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. K. atsistojus, jis iš nugaros pusės kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų einančiam nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. V. smurtauti prieš E. K. buvo mažareikšmė dingstis. E. K. siekė nutraukti R. V. neteisėtus veiksmus, kad nekiltų baisios pasekmės. R. V. jau kubile pavartojo prieš D. P. fizinę jėgą, nesiaiškindamas priežasčių, ir tai rodo kaltinamojo niekinantį požiūrį į aplinkinius. R. V. smurtavo E. K. atžvilgiu du kartus, antrą – kai E. K. jau nueidinėjo nuo kaltinamojo, ir būtent tada nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis tokiu būdu siekė parodyti savo jėgą, nes E. K. jam nebekėlė jokio pavojaus. R. V. smogė E. K. iš nugaros taip, kad net lūžo kaulas. Visa tai rodo kaltinamojo chuliganiškas paskatas.
Iš bylos nagrinėjimo teisme nustatytų aplinkybių matyti, kad T. D. gimtadienio šventės, vykusios kaimo turizmo sodyboje, metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, konflikto metu dauguma šventės dalyvių jau buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, todėl tikslių įvykio aplinkybių nepamena nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis, nei dauguma liudytojų. Nustatyta, kad konfliktas prasidėjo kai kubile D. P. patempė R. V. draugei V. Z. už kelnaičių ir jas numovė. Pastaroji apie įvykį pasakė savo draugui R. V., kuris nuėjo prie kubilo aiškintis su D. P. Iš kaltinamojo, liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad tarp R. V. ir D. P. pradžioje įvyko žodinis konfliktas, šventės dalyviai liepė D. P. apsimauti glaudes ir tik po to R. V. susimušė su D. P. Tai rodo, kad R. V. ne iš karto smogė D. P., pradžioje vyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštines. Kad nutraukti muštynes, V. B. apkabino D. P., o E. K. iš nugaros pusės paėmė per kaklą R. V. ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pargriuvo kartu su R. V. ant žemės. E. K. nurodė, kad R. V. prašė jį paleisti, bet jis pastarojo nepaleido, laikė R. V. už kaklo, laukdamas kol pastarasis nurims. E. K. paleidus R. V., abu atsistojo ir tada R. V. pastūmė E. K. ir jie abu vėl pargriuvo ant žemės. R. V. sudavė smūgį E. K., E. K. sudavė smūgį R. V. Kai abu atsistojo ir E. K. nueidinėjo, R. V. iš nugaros sudavė kumščiu E. K. smūgį į veido sritį ir taip padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis R. V. nurodė, kad E. K. suėmimas už kaklo jam sukėlė fizinį skausmą, jis juto stiprų smaugimą, prašė paleisti, bet E. K. nepaleido. Kai E. K. jį paleido, jis iš pykčio, nesuvokdamas kodėl E. K. su juo taip pasielgė, iš nugaros trenkė E. K. ir šis parkrito. Tada jautėsi išprovokuotas, jam pasirodė, kad E. K. jį užpuolė. Tik vėliau išsiaiškino, kad E. K. jį skyrė su D. P., specialiai sužaloti ar primušti E. K. nenorėjo. Nukentėjusysis E. K. pripažino, kad būdamas blaivus, galimai būtų pasirinkęs kitokius veiksmus, kad išskirti besimušančius, pargriautas ant žemės R. V. prašė paleisti, bet jis, matydamas, kad R. V. neramus, dar palaikė, supranta, kad kaltinamasis buvo supykęs ant jo dėlto, kad jis pastarąjį laikė. Tai, kad konfliktą matę kažkurie šventės dalyviai šaukė R. V. „sumaišei, ne tą pargriovei, ne tą muši“ rodo tik tų asmenų įsitikinimą, kad R. V. turėjo pagrindą konfliktuoti tik su D. P. Pats R. V. nurodo, kad jam sukėlė pyktį būtent E. K. veiksmai prieš jį – suėmimas už kaklo, pargriovimas, smaugimas, nepaleidimas prašant. Teismo nuomone, tai, kad R. V., jį išskyrus su D. P., sudavė smūgius E. K., nereiškia, jog R. V. buvo tas pats ką mušti. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis smūgius nukentėjusiajam E. K. sudavė kaip atsaką į nukentėjusiojo veiksmus, t. y. suėmimą už kaklo ir pargriovimą ant žemės, kas sukėlė jam fizinį skausmą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis E. K. konflikto su kaltinamuoju metu dar sudavė ir smūgį R. V., kai pastarasis jį pargriovė ant žemės. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius dėl to, kad norėjo pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, dėl mažareikšmės dingsties ar esant kitoms chuliganiškoms paskatoms. Nustatytos aplinkybės liudija tai, kad smurtas prieš E. K. buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacijai, t. y. R. V. nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiškinančios priežastys – pyktis ir kerštas nukentėjusiajam dėl jo paties elgesio prieš tai vykusio konflikto metu. Vien tai, kad pavojingą elgesį R. V. pasirinko neišsiaiškinęs tikrųjų aplinkybių, kad nukentėjusysis norėjo jį tik išskirti su D. P., nesudaro pagrindo R. V. veiksmų vertinti kaip padarytų iš chuliganiškų paskatų. Teismo vertinimu pagal nustatytą ir aptartą įvykio eigą ir motyvą R. V. veiksmuose, padarant nukentėjusiajam E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo subjektyviojo požymio. Nagrinėjamu atveju prokuroras teisingai kvalifikavo kaltinamojo R. V. veiką pagal pavartoto smurto padarinius – nukentėjusiajam E. K. sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad R. V. 2021 m. rugsėjo 12 d., laikotarpyje nuo 2 val. iki 4 val., tikslus laikas nenustatytas, kaimo turizmo sodybos „N.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. K. atsistojus, jis iš nugaros pusės kumščiu smogė ne mažiau, kaip vieną kartą einančiam nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam E. K. dešinio viršutinio žandikaulio lūžį, dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, dešinės akies obuolio kraujosruvą, viršutinės lūpos dešinės pusės žaizdą, 15 (dešiniojo viršutinio V) danties vainiko krašto lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo.
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo R. V. gynėjas pareiškė prašymą atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pateikė kaltinamojo tėvo K. V. prašymą pripažinti jį pasitikėjimo vertu asmeniu bei perduoti R. V. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 22).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu K. V. buvo apklaustas kaip galimas laiduotojas (kaip liudytojas). K. V. apklausos metu parodė, kad R. V. yra jo sūnus. R. taip pat nukentėjo įvykio metu, jam buvo „uždaužta“ akis, giliai praskelta pasmakrė. Sūnus jam sakė, kad buvo konfliktas vakarėlio metu, jį pargriovė ant žemės ir gavo smūgius. Sūnus daug neatviravo. Nori būti laiduotoju sūnui. Sutinka, kad sūnus kaltas, nes sudavė smūgį, bet tas smūgis galimai buvo afekto būsenoje. Jei R. gavo smūgius į veidą, tai galėjo būti afekto būsenoje ir duoti atsakomuosius smūgius. Sūnus jam sakė, kad nuo jo smūgio į veidą nukentėjusiajam buvo skilęs dantis. Kad lūžo žandikaulis, nežinojo. Sūnus jam visko nepapasakojo, nes jis nepaklausė. Sūnaus draugę vakarėlyje pažemino ne nukentėjusysis, o kitas asmuo. Kad nutraukti konfliktą, R. buvo pargriautas ant žemės, jam buvo smūgiuojama, tada jis būdamas afekto būsenoje ir smūgiavo. Jo santykiai su sūnumi yra puikūs. Mano, kad gali daryti sūnui teigiamą poveikį, nes puikiai pastarąjį pažįsta, bendrauja su sūnumi. Sūnaus poelgį vertina neigiamai, bet buvo įžeista sūnaus panelė. Žino, kad vakarėlis buvo sugadintas, visi buvo prieš R. Niekas nevertino, kad buvo įžeista moteris, jos orumas, numautos kelnaitės. Visi užsipuolė R., kad jis sugadino vakarėlį. Jis nepateisina sūnaus veiksmų. Nežino ar kas bandė raminti R. vakarėlyje. Bandė atlyginti nukentėjusiajam žalą. Sūnus stengėsi uždirbti pinigų, dirba padieniui, padėdamas žmonėms kaime. Oficialiai nedirba, pinigų nesukaupė. Sūnus pasimokė iš savo klaidų. Jis sūnui darys tik teigiamą įtaką, kad toliau nebūtų tokių veiksmų. Su R. mama yra išsiskyręs, gyvena atskirai, bet vaikus visada lankė, padėjo, išlaikė. Kai išsiskyrė, R. buvo 12 metų. Su sūnumi ir jo mama bendrauja, tik gyvena atskirai. Jam nėra žinoma, kad R. būtų padaręs nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus. Dabar prisiminė, kad (duomenys neskelbtini) šventėje buvo kažkoks įvykis, kad sūnus buvo nubaustas 5 eurų bauda. Nežinojo, kad sūnus yra baustas už neatvykimą pagal kvietimą dėl karinės tarnybos, sūnus nieko jam nesakė. Jis pats yra baustas administracine tvarka už vairavimą, nesumokėto kelio mokesčio. Nukentėjusiajam atlygino 1000 eurų.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. V. neteistas, pripažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, galisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajam dalį prašomos priteisti turtinės žalos.
Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Taigi iš BK 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).???
Nagrinėjamu atveju laiduotoju pageidauja būti kaltinamojo tėvas K. V., kuris nurodė, kad su kaltinamuoju kartu negyvena nuo to laiko, kai sūnui buvo dvylika metų, tačiau paaiškino, kad sūnų lankė, bendravo, tarp jų yra susiklostę puikūs santykiai, sugebės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad K. V. neteistas (2 t., b. l. 24), penkių metų laikotarpyje tris kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (2 t., b. l. 25–26), dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 28). Teismo posėdyje galimas laiduotojas nurodė, kad sūnus apie įvykį daug neatviravo, papasakojo ne viską, tėvas nežino apie visus kaltinamojo padarytus administracinius pažeidimus, todėl galima daryti išvadą kad kaltinamojo R. V. santykiai su tėvu nėra labai artimi ir atviri. Nors K. V. nurodė, kad sūnaus elgesį vertina neigiamai, tačiau kartu bandė pateisinti sūnaus elgesį, teigdamas, kad sūnus įvykio metu taip pat nukentėjo, veikė „afekto būsenoje“, nes buvo įžeista draugės garbė. Nors K. V. nurodė jog gali sūnui R. V. daryti teigiamą įtaką, tačiau posėdžio metu nesugebėjo konkrečiau ir išsamiau paaiškinti teismui, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti sūnui. Vien tai, kad sūnus bendrauja su tėvu, o tėvas gerai pažįsta sūnų, nesudaro pagrindo teigti, kad pastarasis savo sūnui gali daryti realią teigiamą įtaką. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti realią teigiamą įtaką R. V. Teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas, o ne formalus.
Dėl bausmės skyrimo R. V.
Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – R. V. neteistas (1 t., b. l. 84), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 86–88), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 113–114).
Dėl civilinių ieškinių.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. K. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš R. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1309,28 Eur už nukentėjusiojo E. K. gydymą (1 t., b. l. 161–163). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.
Nukentėjusysis E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2100,00 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) ir 3500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo R. V. (1 t., b. l. 173–174). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro nukentėjusiojo nedarbingumo metu (nuo 2021-09-12 iki 2021-12-12) negautas darbo užmokestis. Nurodoma, kad E. K. dirba slenkančiu grafiku, kiekvieną mėnesį gauna skirtingą atlyginimą. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad E. K. dėl nusikalstamos veikos patyrė išgąstį, šoką, skausmą, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog R. V. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis R. V. yra atsakingas už E. K. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
E. K. pateikė teismui pažymas apie gautas pajamas nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio ( t., b. l. 175, 176). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad E. K. išmokėtas vidutinis darbo užmokestis nuo 2020-01 iki 2021-09-01 buvo 1116,95 Eur per mėnesį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021-11-04 pažymos matyti, kad E. K. laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo negavo (1 t., b. l. 177). Kadangi E. K. gaunamas darbo užmokestis nėra pastovus, todėl vertintinas E. K. gauto darbo užmokesčio vidurkis per pastaruosius 20 mėnesių iki įvykio. Nukentėjusysis buvo nedarbingas 63 darbo dienas, t. y. tris mėnesius, todėl negavo trijų mėnesių darbo užmokesčio, vidutiniškai apie 3350,76 Eur (1116,95 Eur x 3 ? 3350,85 Eur). Iš šios sumos išskaitytinos išmokos, kurias E. K. gavo būdamas nedarbingas (maistpinigiai 8 Eur x 63 ? 504 Eur, (duomenys neskelbtini) ligos pašalpa už 2 dienas 140,18 Eur, viso 644,18 Eur) (3350,85 Eur – 644,18 Eur ? 2706,67 Eur). Taigi galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis E. K. dėl nedarbingumo po kaltinamojo padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo negavo apie 2700 Eur, tačiau prašo priteisti iš kaltinamojo 2100 Eur turtinės žalos. Teismo nuomone prašoma nukentėjusiojo prašoma priteisti iš kaltinamojo turtinė žala pagrįsta ir nėra per didelė. Su nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinės žalos suma bylos nagrinėjimo metu sutiko ir pats kaltinamasis. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam buvo atlyginta 1000 Eur turtinės žalos, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1100 Eur turtinės žalos.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266/2013 ir kt.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 ir kt.). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis E. K. dėl sveikatos sutrikdymo neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo padarytas dešinio viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės akies vokų poodinę kraujosruva, dešinės akies obuolio kraujosruva, viršutinės lūpos dešinės pusės žaizda, 15 (dešiniojo viršutinio V) danties vainiko krašto lūžis. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal kurią neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt.), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo E. K. bei žalą padariusio R. V. interesų pusiausvyros, nustatytina 2000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo R. V. nukentėjusiajam E. K. (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis E. K. prašo priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas ir pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei teisme advokatui sumokėjo 1050 Eur (1 t., b. l. 179, 180; 2 t., b. l. 21, 22).
Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Minėta, kad nukentėjusysis E. K. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašymą dėl kaltinimo keitimo. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas R. Dobrovolskis nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į atstovo veiksmų, atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme apimtį, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma 1050 Eur proceso išlaidoms atlyginti nėra didelė ir nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. V. neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš R. V., gim. (duomenys neskelbtini), 1309,28 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devynis eurus 28 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti E. K. iš R. V., gim. (duomenys neskelbtini), 1100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų 00 ct) turtinės žalos bei 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos.
Priteisti iš kaltinamojo R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K. 1050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) proceso išlaidoms atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.