Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-38-187/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-03Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-24Šiaulių apygardos teismas
  3. 2KT-74-210/2017Nutartis · 2017-06-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
2-38-187/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01747-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Trečiasis asmuo
S. K., uždarajai akcinei bendrovei “S.K.p.”
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei “P. .”
Advokatai
Vidmantas Skaburskas
Civilinė byla Nr. 2-38-187/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01747-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.2.6.1.
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 3 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja S. S.,sekretoriaujant Mortai Srėbaliūtei,dalyvaujant ieškovo atstovams įmonės savininkui E. K. ir advokatui Vidmantui Skaburskui,atsakovės atstovams direktorei D. S. ir advokatui Audriui Karpinskui,trečiojo asmens atstovei ir trečiajam asmeniui S. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “P. .”, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei “S.K.p.”, S. K. dėl avanso grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs pateiktus įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, sutikslinęs ieškinio reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 1.5 straipsniu, 6.163 straipsnio 2 dalimi, 6.237 straipsnio 2 dalimi ir 6.309 straipsnio 2 dalimi prašo: pripažinti E. K. įmonės sumokėtą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Prie kelio“ 2016-03-01 dienos pavedimu Nr. 1 10 000 Eur sumą, kaip avansą pirkti naktinį klubą „P. L.“; priteisti iš atsakovės UAB „P. k.“ sumokėtą įnašą avansu 10 000 Eur sumoje, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2016 metų vasario pabaigoje tarėsi su UAB „S. K. p.“ savininke S. K. dėl UAB „S. K. p.“ naktinio klubo „P. L.“ įrangos pirkimo už 30 000 Eur sumą. Pirkimo sąlygos buvo derinamos su trečiuoju asmeniu nuo 2015 m. pabaigos. 2016-03- 01 trečiasis asmuo pateikė klubo pagrindinių priemonių ir mažaverčio inventoriaus sąrašą, nurodė avansinį mokėjimą atlikti į atsakovės banko sąskaitą, ką tą pačią dieną pavedimu Nr. 1 ir padarė. Šalims nesusitarus, trečiasis asmuo visą įrangą pardavė AB „T.“. 2016-06-14 atsakovei buvo įteiktas reikalavimas grąžinti pervestas lėšas, tačiau minėtas reikalavimas neįvykdytas. Nurodo, kad avansu sumokėta pinigų suma turi būti grąžinta ieškovui, kaip be pagrindo įgytas turtas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad naktinis klubas „P. L.“ buvo viena iš atsakovės vykdomos ūkinės-komercinės veiklos formų ir civiliniuose teisiniuose santykiuose klubas veikė UAB „P. k.“ vardu. Klubas veiklą vykdė nuomojamose AB „T.“ priklausančiose patalpose ir nuosavybės teise priklausė tik klubo veiklai įsigytas inventorius bei įranga - baldai, indai, garso ir muzikos įranga. 2015 finansiniais metais klubo veiklai tapus nuostolingai, siekiant sumažinti veiklos sąnaudas bei nuostolius vienintelės atsakovės dalininkės bei vadovės D. S. sprendimu buvo nutarta klubo veiklą likviduoti. 2016 m. pradžioje laikantis nuomos sutartyje įtvirtinto 3 mėnesių įspėjimo termino, buvo kreiptasi į nuomotoją dėl nuomos sutarties nutraukimo, tiekėjai informuoti apie klubo veiklos bei su jais sudarytų ilgalaikio prekių pirkimo-pardavimo (tiekimo) sutarčių nutraukimą.

Apie 2016 m. vasario mėnesio vidurį į atsakovę, konkrečiai į vadovę D. S., kreipėsi ieškovo savininkas E. K., kuris pas atsakovę dirbo transporto vadybininko pareigose ir aktyviai palaikant S. K. pateikė pasiūlymą tęsti naktinio klubo veiklą, pastarąją papildant jos individualios įmonės, t.y. ieškovo, įnašais einamosioms klubo veiklos sąnaudoms bei paskiriant jį klubo vadovu. Pagal šio asmens pasiūlymą ieškovo įnašas į klubo veiklos tęstinumą sudarytų 10 000 Eur, kas šio susitarimo šalių bendru sutarimu sudarytų 1/3 dalį jų bendrų įnašų, o atsakovės įnašas į bendros klubo veiklos jos vardu tęstinumą sudarytų 2/3 dalis klube esančiomis prekėmis (maisto produktais, alkoholiniais ir kitais gėrimais) bei visa nuomojamose patalpose esančia įranga. Pagal pasiūlymą ir šalių susitarimą klubo veiklos pelnas taip pat būtų skirstomas proporcingai jų įnašams. Ieškovo į bendrą veiklą investuojamas pinigines lėšas įtraukiant kaip gautas pajamas už ieškovui suteiktas paslaugas, o pelno dalį sumokant E. K., kaip neribotos civilinės atsakomybės subjekto dalininkui, darbo užmokesčio forma. Pasitikint minimu asmeniu, papildomai gerai pažįstamam trečiajam asmeniui S. K. rekomenduojant atsakovė sutiko su pasiūlymu ir bendru sutarimu buvo nuspręsta aukščiau aprašytomis sąlygomis tęsti naktinio klubo „P. L.“ veiklą nuo 2016 m. kovo 1 d. Vykdant žodinio susitarimo sąlygas 2016 m. kovo 1 d. į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą ieškovas pervedė sutartą 10 000 Eur įnašą sutartai bendrai veiklai vystyti, kuris apskaitytas šalių sutarimu išrašant ieškovui PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas, kurią ieškovo savininkas ir vadovas pasirašė. Be to vykdant žodinio susitarimo sąlygas E. K. tą pačią dieną buvo paskirtas naktinio klubo vadovu nustatant pilną darbo laiką, pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais bei kaip atskaitingam asmeniui įteiktas įsigijimo verte pagrįstas klubo inventoriaus sąrašas, kurio kopiją ieškovas pateikdamas šį savaip interpretuoja mėgindamas pagrįsti savo ieškinio pagrindą. Nuo 2016 m. kovo 1 d. tęsiant atsakovės vardu bendrą naktinio klubo „P. L.“ veiklą išlaidos viršijo gautas pajamas net pirmąjį šios veiklos kalendorinį mėnesį. Dėl šios priežasties E. K. darbo sutartis abiejų šalių sutarimu buvo pakeista, nustatant mažesnį darbo laiką bei tokia forma mažinant jo, kaip dalininko, pajamas. 2016 m. balandžio mėnesio ir gegužės pradžioje klubo veiklos pajamos dėl E. K. netinkamo vadovavimo ženkliai smuko ir išlaidos viršijo net ieškovo įnašą į bendrą veiklą. Pareikalavus E. K. pasiaiškinimų ir atsakomybės šis įsipareigojo padengti patalpų nuomos įsiskolinimą savo įmonės lėšomis, tęsiant klubo veiklą mokėti nuomos mokestį, ko eigoje AB „T.“ ir buvo nusiųsti ieškovo pridėti raštai dėl įsiskolinimo padengimo bei prašymai pakeisti patalpų nuomos sutartį. E. K. nepadengus patalpų nuomos įsiskolinimo ir AB „T.“ atsisakius keisti nuomos sutartį tarp bylos šalių kilo nesutarimai. E. K. nebeatvyko į darbą, nutraukė šalių bendradarbiavimą. Dėl susidariusios padėties skubiai mažinant nuostolius atsakovė 2016 m. gegužės pabaigoje naktinio klubo veiklą nutraukė. Naudojantis trečiojo asmens S. K. asmeninėmis pažintimis su AB „T.“ vadovu, būtent dėl kurių prašymuose atsakovo akcininke ji ir pasirašinėjo, buvo kreiptasi į šią bendrovę su prašymu nutraukti patalpų nuomos sutartį. Šios bendrovės pageidavimu neatsiradus daugiau pageidaujančių įsigyti klubo įrangą asmenų, visas naktinio klubo inventorius, įranga už įsiskolinimą 2016 m. birželio 8 d. išrašant PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0078 buvo perleisti AB „T.“ už 4 500 Eur kainą, kartu šiai bendrovei atsisakant ir 2 102,85 Eur dydžio reikalavimų pagal nuomos sutartį, kurie būtų atsiradę nuomotojui reikalaujant laikytis nustatytos nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. E. K. vadovavimo bendros veiklos vykdymo laikotarpiu klubo įsiskolinimas už nuomojamas patalpas minimai bendrovei jau sudarė 3 500 Eur, dėl ko įskaičius priešpriešinius reikalavimus už visą atsakovės investuotą į bendrą ūkinę-komercinę veiklą turtą buvo gauta tik 1 000 Eur suma. Pažymėjo, kad atsakovė niekuomet iš ieškovo nebuvo gavusi siūlymo parduoti jai priklausančią klubo įrangą. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.974 str. 1 d. iš bendros veiklos gautos pajamos bei kilę nuostoliai yra paskirstomi partneriams proporcingai jų įnašams. Dėl nuostolingos bendros veiklos pardavus likusį atsakovei priklausantį į bendrą veiklą investuotą turtą yra likusi tik 1 000 Eur suma. Atsakovė siūlė ieškovui grąžinti likvidavus bendrą veiklą proporcingą jo įnašui dalį - 333,33 Eur, tačiau tokia suma ieškovo vienasmenio dalininko netenkino.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas savininkas E. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2015 m. rudenį S. K. pradėjus kalbėti, kad nori nutraukti verslą, matydamas daromas klaidas, pasidomėjo galimybe nupirkti klubo „P. L.“ įrangą, nes matė galimybes dirbti. Kadangi visų pinigų neturėjo, su S. K. susitarė, kad sumokės dalimis ir pirmas įnašas turėjo būti ne mažiau 10 000 Eur, o dėl likusios dalies turėjo tartis 2016 metų gale, atsižvelgiant į gaunamą pelną. Visus klubo reikalus tvarkė S. K., o kam dokumentaliai priklausė klubas, nežino. Mažaverčio turto sąrašą pateikė S. K.. Gavęs paskolą, pinigus pravedė į UAB „P. k.“ sąskaitą, nes tokią padavė buhalterijoje. UAB „S. K. P.“ ir UAB „P. k.“ ta pati buhalterė R., pavardės nežino ir dar viena senesnė moteris. Ar pasakė, kad tai UAB „Prie kelio“ sąskaita, neatsimena, bet pravedęs pinigus paskambino K., kuri patvirtino, kad viskas gerai. Mano, kad klubas priklausė UAB „S. K. P.“, nes dėl pirkimo bendravo su K. Jo įmonei UAB „P. k.“ neteikė jokių paslaugų, sąskaita buvo išrašyta, nes turbūt reikėjo buhalterijai. Pravedęs pinigus K. neskubino sudaryti sutartį, žinojo, kad turi visokių reikalų. Bet kai pradėjo siūlyti apmokėti klubo skolas ir A. firma, patalpų nuomotojas pasakė, kad su juo neturi jokių reikalų, nes sutartis su K. įmone ir pirma reikia sutvarkyti dokumentus, tada pradėjo kalbėtis dėl sutarties, bet K. pradėjo vengti pokalbio, nebekėlė telefono, todėl nuvyko į namus. Įmonės ekonominės veiklos klasifikatorių papildė, kad galėtų vykdyti klubo veiklą ir tai susiję su inventoriaus pirkimu. 2016 m. liepos mėnesį sužinojo, kad įrangą už įsiskolinimą perėmė AB „.T“ ir tada kreipėsi į teismą. Parašė pareiškimą atleisti iš darbo ir grąžinti pinigus, bet Kaseliauskienė nepriėmė, vairuotojui pasakė nieko iš manęs neimti, vartų neatidarė, todėl paliko prašymą pas direktorę D., nes tuo metu dirbo ir UAB „P. k.“. Klubo galutinė kaina nebuvo sutarta, bet matė, kad jam siūloma geromis sąlygomis. Kada kreipėsi į kredito uniją „G. l.“ nepamena, bet galėjo būti mėnuo ar du prieš tai, kai gavo paskolą, nes ilgai negavo atsakymo. Kokius dokumentus pateikė nežino, ką pareikalavo tą pateikė. Kredito unija „Germanto lobis“ nereikalavo pateikti dokumentų apie įrengimus, tai buvo verslo plane. S. K., gavus pirmą dalį pinigų buvo kalbėta, kad paruoš sutartį, tai būtų 2016 m. pabaiga – 2017 m. pradžia, ir ta vertė, kuri nurodyta, tai ne galutinė, turėjo paskaičiuoti nusidėvėjimą. Darbo sutartis, kaip su vadovu atsirado, kad klubas toliau veiktų, nes šiltuoju laikotarpiu klubas nedirbdavo. Sumažinęs darbuotojų skaičių ir nuomos mokestį, klubas be nuostolio galėjo dirbti per vasarą. Ir jis norėdamas pirkti klubą, juo rūpinosi, viską tvarkė. Klubą būtų pirkusi K. įmonė. Gavęs sutartį, būtų pradėjęs dirbti ant savęs, ir tada būtų kreipęsis dėl visų leidimų gavimo ir perregistravęs kasos aparatus. Kasos aparatai dirbo UAB „P. k.“. Dirbo direktoriumi, buvo socialinio draudimo įmokos, matė visą veiklą ir gavęs sutartį būtų persiėmęs ant savęs. Toks buvo žodinis susitarimas. Nebuvo aptarta kas dengs nuostolius, jei bus. Klubas kovo-gegužės mėnesiais realiai dirbo nenuostolingai, tačiau kadangi pinigus pasiimdavo valytojos, kurios buvo trys, nors realiai viena dirbo, ir barmenės buvo trys, nors pilnai vienos užteko, buvo nuostoliai. Dėl patalpų nuomos sutarties pakeitimo kreipėsi gal gegužės mėnesį, prieš tai vasario mėnesį kreipėsi dar kaip K. įmonės darbuotojas dėl nuomos mokesčio sumažinimo. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė, nes K. tvarkėsi bankrotą ir sakė, kad taip reikia, kur tiksliai pasirašė ar buhalterijoje, ar kavinėje „P.“, neatsimena. Mokėjimo nurodyme dėl 10000 Eur nurodyta „sąskaitos papildymas“, nes taip sakė K. Visus buhalterinius dokumentus kai tvarkė, jei ko paklausdavo, pasakydavo, kad taip reikia. Tiek UAB „P. .“, tiek ir UAB „S.K. P.“, viską tvarkė K. ir turtas buvo tą dieną ar kitą, kurioje įmonė jis netikrino. Tik su K. buvo kalbėta apie pinigus, kiek turi sumokėti, kad gautų įrangą. UAB „P. .“ dirbo atsakingu už transportą, o 2016 m. kovo mėnesį buvo perkeltas į klubo „P. L.“ direktoriaus pareigas. Po mėnesio negavęs sutarties, jis parašė prašymus atleisti iš darbo ir grąžinti pinigus. Neprašė atiduoti įrangos, nes pinigai buvo tik už dalį, o dalies negalima atskirti, viskas susieta. Pradedant dirbti klube nebuvo perduotas turtas, nebuvo atlikta inventorizacija.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė direktorė D. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad UAB „P. k.“ nusipirko 2014 metų pabaigoje iš S. K. ir ji vienintelė savininkė. Įrangą taip pat nusipirko 2014 metų pabaigoje 2015 metų pradžioje ir visą laiką vykdė veiklą. 2015 metų pabaigoje pamačius, kad veikla nuostolinga, 2016 m. sausį ir darbuotojai, ir tiekėjai buvo informuoti, kad klubas bus panaikintas. Bet vasario mėnesį K. supažindino su E. K. ir buvo nuspręsta su juo kartu toliau vykdyti veiklą, jai prisidedant 2/3, t. y. klube esančiom prekėm, o jam 1/3, t. y. 10 000 Eur įnašu. Buvo pakeista jo darbo sutartis, jis buvo atsakingas už „P. L.“ klubą, buvo supažindintas su darbuotojais, perduotas inventorius. Buvo sutarta, kad pelnas bus pagal sutartį, o nuostolių neaptarė, nes sakė, kad nebus. Pirmą mėnesį nebuvo pelno, bet sakė, kad bus gerai. Balandžio mėnesį dar didesni nuostoliai, o gegužį jis visai nebesikalbėjo ir trenkęs durimis išėjo, todėl ji kreipėsi į K., kad šį padėtų susitarti su A. dėl nuomos sutarties nutraukimo, kad nebereikėtų dar tris mėnesius mokėti nuomos. Ir tada buvo susitarta, kad A. už skolą perims įrangą. Kad E. K. norėjo pirkti įrangą sužinojo tik gavusi ieškinį. Netiesa, kad negalima klubo įrangos pirkti dalimis. Ta sąskaita 10 000 Eur atsirado, kad būtų įrodymas, kad gavo iš jo 10 000 Eur, buvo išrašyta sąskaitą, o jis ją pasirašė ir pravedė. Tai buvo įnašas į bendrą veiklą, buvo pradžia ir nežinojo, kaip tinkamai įforminti, kaip dalininką. Neatsimena ar klubas turėjo skolų iki kovo 1 d. Kai gegužės mėnesį E. nebesikalbėjo, dar buvo bandyta skambinti, bet neatsiliepė, siekiant išvengti didesnių nuostolių buvo nutraukta nuomos sutartis, taip pat atleistas ir Egidijus. Įranga parduota AB „T.“, nes buvo susidariusi skola už nuomą ir kad nereikėtų dar tris mėnesius nuomotis patalpų, be to nebuvo nei kur tos įrangos išsivežti, nei kaip. Kitų norinčių įsigyti įrangą nebuvo. Sąskaitoje išrašytoje dėl 10 000 Eur, yra per klaidą palikusios raidės S.K.P. kiti rekvizitai yra UAB „P. k.“. Tie 10 000 Eur buvo bendrai veiklai. Jungtinės veiklos sutarties sudarytos su ieškovu nėra, buvo žodinis susitarimas. Tuo metu nežinojo, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė. Ieškovui buvo perduotas inventorius, kad susipažintų už ką atsakingas, o nurodyta, kad UAB S.K. P., nes atšvietė dokumentus, kuriuos perėmė iš tos įmonės. Įrangą iš UAB S.K. P. ji pirko 2014 m. gale ir dalį 2015 m. pradžioje, apmokėta pavedimu ar grynais, neatsimena. Parašas yra buhalterės, tuo metu buhalterė buvo K.. Kai nedirbo K., padėdavo S. K. P. buhalterė R. P.. Ji pati vadovauja UAB „P. k.“. Patalpų nuomotojas nesutiko jų pernuomoti E. Sutartis dėl bendros veiklos nebuvo sudaryta su E, nes pasitikėjo jo žodžiais. Nesutinka grąžinti 10 000 Eur, nes nesutinka dengti nuostolių, kai dirbo K. 2016 metų kovo- gegužės mėnesiais klubas dirbo nuostolingai. 2016 m. vasario-gegužės mėnesiais R. P. padėjo. Mano, kad K. iš buhalterės pareigų atleista 2016 m. gegužės mėnesį.

Trečiojo asmens atstovė ir trečiasis asmuo S. K. paaiškino, kad yra atsakovės pusėje. Paaiškino, kad 2014 m. pabaigoje dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių nebegalėjo valdyti dviejų įmonių, o D. dirbo jos įmonėje, todėl jai pasiūlė pirkti įmonę, sakė, kad jai padės. 2015 m. pradžioje patikrinus įmonę, kad būtų viskas tvarkoje, įmonę pardavė. K. senai dirbo S. K. P. transporto vadovu ir gerai jį pažinojo. Be to 2015 m. K. buvo pasamdytas ją kiekvieną dieną nuvežti į klinikas ir vakare parvežti, todėl važiuojant aptardavo įvairius reikalus. Taip išėjo kalba, kad norima uždaryti klubą, nes nuostolingas. Ir E. pasakė, gal galėtų įnešti ką nors naujo ir ji patikėjo. Ji įkūrė tą klubą, dirbo 4 metus ir buvo visokių periodų, vasarą buvo nuostolinga, o rudenį išsilygindavo ir išeities nebuvo. Padavėjos dirbo tos pačios ir S.K. P., nes dirbti reikėjo naktimis. Egidijus turėjo daug pažinčių ir manė, kad padės klubui. Ir kiek žino iš padavėjų, kovo ir balandžio mėnesiais jis tikrai stengėsi, bet gegužės mėnesį dar surengė renginį, nekviesdamas padavėjų, pats įjungė aparatą ir tada direktorė kreipėsi į ją, nebežinodama ką daryti. Nei UAB „P. .“, nei UAB „S.K. P.“ nėra bankrutavusios, jos abi vykdo veiklą. Bankrotas yra jos kaip fizinio asmens. Buhaltere UAB „P. k.“ dirbo 2015 metais, tačiau neilgai, po to buvo nemokamose atostogose ir sugrįžusi išėjo iš darbo. 2016 m. kovo mėnesį nebedirbo buhaltere, parašas ant pagrindinių priemonių sąrašo yra jos nekaip buhalterės, tas popierius atšviestas, kai buvo S. K. P. patalpų remonto ir pirkto inventoriaus suma. S. K. P. dvi buhalterės B. N. ir R. P.. Buvo pateiktas senasis klubo inventoriaus sąrašas, jo prašė direktorės, o jos kas nežino, gal K. Prie pirkimo ji nebuvo, kai buvo rašoma sąskaita, ji nedalyvavo ir negirdėjo, kad K. norėjo pirkti, nes jei būtų norėjęs ir turėjęs pinigų, būtų pardavusi. Ji tik dalyvavo pokalbyje, kuriame buvo tariamasi, kad E. bus direktorius ir jis turėjo atlikti visus darbus kuriuos darė direktorius. Ji nedalyvavo įnešant 10 000 Eur, bet žino, kad D. norėjo sudaryti jungtinę sutartį, kodėl nesudarė, nežino. Pats K. dirbo UAB S.K. P. ir po to UAB „P. k.“ ir tikrai turėjo viską žinoti ir jam nieko sakyti nereikėjo. Dalį patalpų nuomojo UAB S.K. P., dalį UAB „P. k.“, todėl rūbinė parduota vėliausiai, ir kasos aparatas vienas buvo. Apie jungtinę veiklą kalbėjo trise. Apie pinigus nieko nežino. Apie klubo įrangos pardavimą su K. kalba nėjo.

Liudytoja L. P. 2016-12-16 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad S.K. P. barmene nuo 2007 m. darbo vieta (duomenys neskelbtini), kavinė „P“. UAB „P. k.“ dirbo nuo 2015 m. iki 2016 metų gegužės, dar gegužės mėnesį kelis savaitgalius, tiksliai neatsimena. Pasirašė apie sutarties nutraukimą. 2016 m. direktorė D. S. įteikė įspėjimus, kad nuo kovo klubo veiklą bus nutraukiama, nes mažas pelnas. Klubo veikla nebuvo nutraukta, nes pristatė naują direktorių E. K.. Kalbų, kad klubas parduodamas, negirdėjo. Klube dirbo dvi barmenės ji ir R. S.. Klubas dirbo penktadienio naktį ir šeštadienį vaikų diskotekose. Kitomis dienomis klubas nedirbo, kodėl nežino. Nuo kovo mėnesio iki gegužės klubo direktorius buvo E. K.. R. S. sesuo R. S. dirbo rūbinėje.

Liudytojas V. B., kredito unijos „G“ vadovas 2016-12-16 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta šalis, kaip klientus. E. K., tiksliai datos neatsimena, bet pavasarį kreipėsi dėl paskolos. Nurodė, kad nori pirkti dalį įrangos. Dokumentai buvo pradėti tvarkyti, bet valdyba nesutiko. Klientas ir pajininkas yra ir E. K. ir jo įmonė. Prašė paskolos 15000 Eur, pirkti žadėjo iš P. l. klubo. Neatsimena ar pateikė kokius įrodymus, bet pildant paraišką nurodoma tiksliai suma, ir kad verslui, tiksliai nereikia iš ko. Kai yra nusprendžiama suteikti paskolą, tada vertinama ar realus verslo planas, pajamos atitinka., prašoma pateikti dokumentus apie įsigyjamas prekes. Tai ne pirma jo imama paskola, buvo visos paskolos padengtos. Buvo atsisakyta išduoti paskolą, nes paminėjo ką pirks, o su tom įmonėm turėjom ir turim problemų. Nežinojom ar tikrai galės nupirkti, gal areštuota.

Liudytojas G. S., kredito unijos „Ž“ kreditavimo tarnybos vadovas 2016-12-16 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalis pažįsta. Kreditavimo įstaiga veikia 5 metus. Klientas E. K. įmonė yra paėmęs paskolą. Atvyko su verslo planu, vizija – kavinės įrangos pirkimas, naujai veiklai kavinei įrangos pirkimas. Verslo plane buvo konkrečiai nurodyta, kad perka įrangą iš klubo P. l., iš K. Už suteiktą paskolą E. K. moka laiku. Dėl kredito sumos reikia pasitikslinti. Įrangos sąrašas imant kreditą nebuvo pateiktas. Kuo gali užsiimti įmonė netikrina, veiklą gali įsirašyti papildomai. Patikėjo jo vizija ir suteikė. Buvo kalbama ir apie kitų dalių išpirkimą, akcijų, galutinį nupirkimą įrangų. Pateikto verslo plano realumas tikrinamas ir mano, kad planas optimistinis ir realus. Turto įsigijimo dokumentai turėjo būti pateikti po mėnesio. Tikrinti jie neprivalo. Po mėnesio buvo kalbėta ir kaubrys paaiškino, kad pinigai į prarają, kad nepripažįsta pinigų gavimo K. firma ir vyks teismas. Kada buvo kalbėta, nežinau, bet turėjo būti balandžio-gegužės mėnesį. Paskolą K. įmonė gražina. Užstatas yra padarytas – žemės sklypai. Iš kalbų žinantis, kad UAB „S. K. P.“ turi problemų, konkrečiai negali įvardinti. Paskolą gali panaudoti kitur, bet jie gali patikrinti. Lėšas pervedė į K. įmonės sąskaitą 15000 Eur. Įranga, kaip užstatas netinka, tai kilnojamas turtas, geriau nekilnojamas. Po mėnesio jis pats pasakė, kad kažkas negerai bus. Nematė pirkimo dokumentų, paaiškino, kad pinigus pervedė, o įrangos neperduoda.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas E. K. įmonė į atsakovės UAB „P. k.“ atsiskaitomąją sąskaitą 2016-03-01 mokėjimo nurodymu pervedė 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“ (b. l. 12). Ieškovo atstovas nurodė, kad minėta pinigų suma buvo pravesta kaip avansas, pagal šalių žodinį susitarimą dėl naktinio klubo „P. L.“ įrangos pirkimo. E. K., remdamasis tuo, kad jokių sutarčių su atsakove UAB „P. k.“ nesudarė ir jokie sandoriai su atsakove pervestos pinigų sumos apimtyje nebuvo sudaryti, prašė grąžinti atsakovei pervestą 10 000 Eur pinigų sumą CK 6.237 str. pagrindu. Atsakovė neginčija, kad ieškovas į UAB „P. k.“ sąskaitą pervedė 10 000 Eur sumą, tačiau teigia, kad minėtą sumą ieškovas pervedė kaip ieškovo įnašą į bendrą klubo „P. L.“ veiklą, kaip klubo dalininkas.

Ieškovas byloje prašo CK 6.237 straipsnio pagrindu (dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo) grąžinti atsakovę pervestą avansą už sutartą pirkti klubo įrangą, neįvykus sandoriui.

Byloje ginčas kilo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo bei dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo CK 6.237 straipsnio pagrindu. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.). Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi CK 6.237 straipsnio taikymas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas nurodo, kad į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 10 000 Eur tikslu įsigyti klubo „P. L.“ įrangą, tačiau jokių sutarčių su atsakove nesudarė, kadangi minėta įranga buvo perleista AB „T.“. Kadangi jokie sandoriai su atsakove pervestos pinigų sumos apimtyje nebuvo sudaryti, todėl prašo grąžinti atsakovei pervestą 10 000 Eur pinigų sumą CK 6.237 str. pagrindu. Atsakovė nurodo, kad 2016 m. vasario mėnesį, trečiasis asmuo S. K. ją supažindino su E. K., kuris pasiūlė dirbti kartu ir kaip savo dalį į verslą įnešė į UAB „P. k.“ sąskaitą 10 000 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė gavo pinigus iš ieškovo. Byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo ikisutartiniai santykiai, derybos vyko žodžiu. Ieškovas nurodė, kad buvo tariamasi su S. K. dėl klubo įrangos pirkimo. Kad ieškovas planavo pirkti iš UAB „P. k.“ klubo įrangą patvirtina ir byloje pateikta Paskolos sutartis Nr. S0001132/16 sudaryta ieškovo su kredito unija „Ž“ (b. l.81-84). Ieškovas kaip paskolos paėmimo tikslą nurodė, kaip pirmą įnašą įsigyjant klubą. Kad ieškovas norėjo pirkti klubo įrangą, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai V. B. ir G. S., kurie patvirtino, kad ieškovas teikdama paraišką paskolai gauti nurodė, kad bus perkama klubo P. L. įrangą.

Atsakovės atstovė nurodė, kad E. K. pasiūlius, buvo nuspręsta su juo kartu vykdyti veiklą, jai prisidedant 2/3, t. y. klube esančiom prekėm, o jam 1/3, t. y. 10 000 Eur įnašu. Kadangi nežinojo, kaip tinkamai įforminti įnašą į verslą, buvo išrašyta sąskaitą, o jis ją pasirašė ir pravedė pinigus. Be to vykdant žodinio susitarimo sąlygas E. K. tą pačią dieną buvo paskirtas naktinio klubo vadovu nustatant pilną darbo laiką, pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais bei kaip atskaitingam asmeniui įteiktas įsigijimo verte pagrįstas klubo inventoriaus sąrašas. Jokia kita akcijų pirkimo pardavimo ar jungtinės veiklos sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta. Tačiau teismas kritiškai vertina atsakovės nurodomas mokėjimo pavedimo aplinkybes, nes jos akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismui nepateikti jokie dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys susitarimą dėl bendro verslo kūrimo, įmonės steigimo ir kitų su tuo susijusių veiksmų atlikimo. Vien ta aplinkybė, kad E. K. buvo pervestas dirbti į klubo P. L. direktoriaus pareigas neįrodo, kad buvo susitarta dėl bendro verslo kūrimo. Remiantis vien atsakovės nurodytais motyvais ir pateiktais dokumentais negalima teigti, jog tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kadangi pagal Civilinio kodekso 6.969 str. 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais - notarinės formos. Tuo atveju, kai nesilaikoma sutarties formos reikalavimų, sutartis tampa negaliojanti. Be to teismui nepateikti jokie dokumentai apie tai, kad iš ieškovo gautos lėšos buvo panaudotos jungtinei veiklai steigti ir vystyti, o atsakovės ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių negalima vertinti, jog tarp šalių buvo susitarimas investuoti į bendrą verslą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovė gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovė turi teisę gintis nuo jai pareikšto ieškinio. Atsakovei pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovės pateikiami argumentai, kuriais ji siekia paneigti jai pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis (audiatur et altera pars), atsakovės reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t. y. atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovės argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio (pvz., ginčas jau yra išspręstas, arba ginčas spręstinas ne teisme, bet arbitraže ir pan.). Atsakovė privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Nepagrįsti, kadangi neįrodyti, atsakovės prieštaravimai dėl sumokėtos 10 000 Eur sumos paskirties verslui, kadangi tarp šalių nėra susitarimo dėl jungtinės veiklos. Nepateikti įrodymai apie tai, kad ieškovo sumokėta 10 000 Eur suma buvo įnešta į bendrą jungtinę veiklą. Nors atsakovė teigia, jog ieškovo lėšos buvo skirtos bendram verslui, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie lėšų panaudojimą bendrai jungtinei veiklai (partnerio įnašo ir partnerių bendrosios nuosavybės samprata nustatyta Civilinio kodekso 6.970, 6.971 str.), kad tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos ir ieškovo sumokėta suma buvo pripažinta jo įnašu į bendrą veiklą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas E. K. įmonė į atsakovės UAB „P. k.“ atsiskaitomąją sąskaitą 2016-03-01 mokėjimo nurodymu pervedė 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“. Atsakovė UAB „P. k.“ pagal 2016 m. kovo 1 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą jokių paslaugų ieškovui nesuteikė (b. l. 56).

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovas ginčijamą sumą sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti klubo įrangą ar naktinio klubo „P. L.“ pirkimui, nes ieškovas vienaip nurodo pirminiame ieškinyje (1-3 b. l.), o po to patikslintame ieškinyje (73-74 b. l.) nurodo kitai. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007). Šalims nesusitarus dėl įrangos ar klubo pardavimo, sumokėtas įnašas pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas turi būti grąžintas ieškovui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas jam priteisti 10 000 Eur sumą, kaip atsakovės nepagrįstai įgytą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui E. K. įmonei iš atsakovės UAB „P. k.“ priteistina 10 000 Eur,. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2016-03-01 mokėjimo nurodyme, kuriuo pervesti 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, ieškinio reikalavimo dalis pripažinti E. K. įmonės sumokėtą atsakovei UAB „P. k.“ 2016-03-01 dienos pavedimu Nr. 1 10 000 Eur sumą, kaip avansą pirkti naktinį klubą „P. L.“, atmestinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.). Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, leidžiantys teismui konkrečioje byloje priimti teisingiausią, protingiausią ir sąžiningiausią sprendimo. Įstatymų leidėjas objektyviai negali sukurti taisyklės ar sprendimo varianto kiekvienai faktinei situacijai, todėl teismas, būdama vienintelė instancija, turinti teisę įgyvendinti teisingumą, privalo turėti tam tikrą manevro laisvę ir diskrecijos teisę, kad galėtų įgyvendinti šią funkciją. Siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. LR CK 1.5 straipsnio nuostata leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį (b. l. 39), 400 Eur advokato pagalbai apmokėti (b. l. 78), iš viso 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl piniginių reikalavimų patenkintas, iš atsakovės ieškovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. l d.).

Taip pat iš atsakovės priteistinos į valstybės pajamas 6,94 Eur susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.,92 str. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P. k.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti E. K. įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur (dešimt tūkstančių Eur) sumokėtą įnašą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 700 Eur (septynis šimtus Eur).

Kitoje dalyje - pripažinti E. K. įmonės sumokėtą atsakovei UAB „P. k.“ 2016-03-01 dienos pavedimu Nr. 1 dešimties tūkstančių (10.000,00) eurų sumą, kaip avansą pirkti naktinį klubą „P. L.“ - ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P. k.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 6,94 Eur (šešis Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų (procesinių išlaidų) į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė