Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-402-856/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-03Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-24Šiaulių apygardos teismas
  3. 2KT-74-210/2017Nutartis · 2017-06-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-24
Bylos Nr.
2A-402-856/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01747-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Prie kelio“
Ieškovas
E. K.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei “S. K. paslaugos”, S. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-402-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01747-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie kelio“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-187/2017 pagal ieškovės E. K. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Prie kelio”, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei “S. K. paslaugos”, S. K. dėl avanso grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. K. įmonė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti E. K. įmonės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Prie kelio“ 2016-03-01 dienos pavedimu sumokėtą 10 000 Eur sumą kaip avansą pirkti naktinį klubą „Pink Loft“, priteisti ieškovei 10 000 Eur avansą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t., 1–3, 73–74 b. l.).

Nurodė, kad ieškovė 2016 metų vasario pabaigoje su UAB „S. K. paslaugos“ savininke S. K. tarėsi dėl UAB „S. K. paslaugos“ naktinio klubo „Pink Loft“ įrangos pirkimo už 30 000 Eur sumą. Pirkimo sąlygos buvo derinamos su trečiuoju asmeniu nuo 2015 metų pabaigos. 2016-03-01 trečiasis asmuo pateikė klubo pagrindinių priemonių ir mažaverčio inventoriaus sąrašą, nurodė avansinį mokėjimą atlikti į atsakovės banko sąskaitą, tą pačią dieną pavedimu Nr. 1 ieškovė pervedė 10 000 Eur. Šalims nesusitarus, trečiasis asmuo visą įrangą pardavė AB „Telteksa“. 2016-06-14 atsakovei buvo įteiktas reikalavimas grąžinti pervestas lėšas, tačiau minėtas reikalavimas neįvykdytas. Nurodo, kad avansu sumokėta pinigų suma turi būti grąžinta ieškovei kaip be pagrindo įgytas turtas.

Atsakovė UAB „Prie kelio“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies (I t., 52-55 b. l.). Nurodė, kad naktinis klubas „Pink Loft“ buvo viena iš atsakovės vykdomos ūkinės-komercinės veiklos formų ir civiliniuose teisiniuose santykiuose klubas veikė UAB „Prie kelio“ vardu.

Nurodė, kad apie 2016 metų vasario mėnesio vidurį, į atsakovę, konkrečiai į vadovę D. S., kreipėsi ieškovo savininkas E. K., kuris pas atsakovę dirbo transporto vadybininko pareigose, ir pateikė pasiūlymą tęsti naktinio klubo veiklą, pastarąją papildant jo individualios įmonės, t. y. ieškovės, įnašais einamosioms klubo veiklos sąnaudoms bei paskiriant jį klubo vadovu. Pagal šio asmens pasiūlymą, ieškovės įnašas į klubo veiklos tęstinumą sudarytų 10 000 Eur, kas šio susitarimo šalių bendru sutarimu sudarytų 1/3 dalį jų bendrų įnašų, o atsakovės įnašas į bendros klubo veiklos tęstinumą sudarytų 2/3 dalis klube esančiomis prekėmis (maisto produktais, alkoholiniais ir kitais gėrimais) bei visa nuomojamose patalpose esančia įranga. Pagal pasiūlymą ir šalių susitarimą klubo veiklos pelnas taip pat būtų skirstomas proporcingai jų įnašams. Vykdant žodinio susitarimo sąlygas, 2016 m. kovo 1 d. į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą ieškovė pervedė sutartą 10 000 Eur įnašą sutartai bendrai veiklai vystyti. E. K. tą pačią dieną buvo paskirtas naktinio klubo vadovu, nustatant pilną darbo laiką, pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais bei kaip atskaitingam asmeniui jam įteiktas įsigijimo verte pagrįstas klubo inventoriaus sąrašas. Nuo 2016 m. kovo 1 d. tęsiant atsakovės vardu bendrą naktinio klubo „Pink Loft“ veiklą, išlaidos viršijo gautas pajamas net pirmąjį šios veiklos kalendorinį mėnesį. Dėl šios priežasties E. K. darbo sutartis abiejų šalių sutarimu buvo pakeista, nustatant mažesnį darbo laiką bei tokia forma mažinant jo, kaip dalininko, pajamas. 2016 m. balandžio mėnesį ir gegužės mėnesio pradžioje klubo veiklos pajamos dėl E. K. netinkamo vadovavimo ženkliai smuko ir išlaidos viršijo net ieškovo įnašą į bendrą veiklą. E. K. nebeatvyko į darbą, nutraukė šalių bendradarbiavimą. Dėl susidariusios padėties skubiai mažinant nuostolius, atsakovė 2016 metų gegužės pabaigoje naktinio klubo veiklą nutraukė. E. K. vadovavimo bendros veiklos vykdymo laikotarpiu klubo įsiskolinimas už nuomojamas patalpas minimai bendrovei jau sudarė 3 500 Eur, dėl ko įskaičius priešpriešinius reikalavimus už visą atsakovės investuotą į bendrą ūkinę-komercinę veiklą turtą, buvo gauta tik 1 000 Eur suma. Atsakovė niekuomet iš ieškovės nebuvo gavusi siūlymo parduoti jai priklausančią klubo įrangą. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.974 straipsnio 1 dalimi, iš bendros veiklos gautos pajamos bei kilę nuostoliai yra paskirstomi partneriams proporcingai jų įnašams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie kelio“ E. K. įmonei 10 000 Eur sumokėtą įnašą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje – pripažinti E. K. įmonės atsakovei UAB „Prie kelio“ 2016-03-01 sumokėtą 10 000 Eur sumą kaip avansą pirkti naktinį klubą „Pink Loft“ - ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, priteisė 6,94 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei (I t., 129-136 b. l.).

Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo bei dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo CK 6.237 straipsnio pagrindu. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatavo, kad ieškovė į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 10 000 Eur tikslu įsigyti klubo „Pink Loft“ įrangą, tačiau jokių sutarčių su atsakove nesudarė. Kadangi jokie sandoriai su atsakove pervestos pinigų sumos apimtyje nebuvo sudaryti, ieškovė prašė grąžinti atsakovei pervestą 10 000 Eur pinigų sumą CK 6.237 straipsnio pagrindu. Atsakovė nurodė, kad 2016 metų vasario mėnesį, trečiasis asmuo S. K. ją supažindino su E. K., kuris pasiūlė dirbti kartu, ir kaip savo dalį į verslą į UAB „Prie kelio“ sąskaitą įnešė 10 000 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė gavo pinigus iš ieškovės. Byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo ikisutartiniai santykiai, derybos vyko žodžiu. Ieškovas nurodė, kad buvo tariamasi su S. K. dėl klubo įrangos pirkimo. Teismo vertinimu aplinkybę, kad ieškovas planavo pirkti iš UAB „Prie kelio“ klubo įrangą, patvirtina ir byloje pateikta paskolos sutartis Nr. S0001132/16, sudaryta ieškovės su kredito unija „Žemaitijos iždas“, bei liudytojai V. B. ir G. S., kurie patvirtino, kad ieškovė, teikdama paraišką paskolai gauti nurodė, kad bus perkama klubo „Pink Loft“ įranga.

Teismo vertinimu, atsakovės prieštaravimai dėl sumokėtos 10 000 Eur sumos paskirties verslui, yra nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi tarp šalių nebuvo susitarimo dėl jungtinės veiklos, nepateikti įrodymai apie tai, kad ieškovės sumokėta 10 000 Eur suma buvo įnešta į bendrą jungtinę veiklą. Nors atsakovė teigia, jog ieškovės lėšos buvo skirtos bendram verslui, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie lėšų panaudojimą bendrai jungtinei veiklai (partnerio įnašo ir partnerių bendrosios nuosavybės samprata nustatyta Civilinio kodekso 6.970, 6.971 straipsniuose), kad tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos ir ieškovės sumokėta suma buvo pripažinta jos įnašu į bendrą veiklą.

Teismas nustatė, kad ieškovė E. K. įmonė į atsakovės UAB „Prie kelio“ atsiskaitomąją sąskaitą 2016-03-01 mokėjimo nurodymu pervedė 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „sąskaitos papildymas“. Atsakovė UAB „Prie kelio“ pagal 2016 m. kovo 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą jokių paslaugų ieškovei nesuteikė. Teismo vertinimu, nenustatyta, kad ieškovė ginčijamą sumą sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti klubo įrangą ar naktinio klubo „PINK LOFT“ pirkimui, mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, todėl reikalavimą sumokėtą 10 000 Eur sumą pripažinti avansu teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Prie kelio“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria ieškovei E. K. įmonei priteistas 10 000 Eur įnašas, ir šioje dalyje priimant naują sprendimą – priteisiant ieškovei E. K. įmonei 333,33 Eur ir bylinėjimosi išlaidas, proporcingai jas paskirstant, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (I t., 139-144 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neaiškūs ir prieštaringi, kuomet atmetus ieškovės argumentus dėl sumokėtų atsakovei piniginių lėšų avansinės paskirties, atsakovė buvo įpareigota jas visas grąžinti, kas kelia neaiškumų dėl teismo išvadų kvalifikuojant tarp bylos šalių susiformavusius teisinius santykius ir paties sprendimo esmės. Tai yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsnio 4 dalyje keliamais sprendimo turiniui reikalavimais.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, atsisakydamas pripažinti tarp bylos šalių susiformavusius bendros jungtinės veiklos teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje pateiktus atsikirtimų į ieškinį pagrindą patvirtinančius įrodymus, padarė nepagrįstas, prieštaraujančias įrodymams išvadas, kas nulėmė netinkamą materialinių teisės normų taikymą.

10.3. Ieškovas apie 2016 metų vasario vidurį kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu ne įsigyti naktinio klubo „Pink Loft“ įrangą, o tęsti šio klubo veiklą bendru turtu ir darbu, jam prisidedant 10000,00 Eur piniginių lėšų įnašu ir paskiriant jį klubo vadovu. Tokio žodinio susitarimo aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiuoju asmeniu patraukta S. K.. Teismo posėdžio metu ir pats E. K. patvirtino, kad be jo pasiūlymo ir piniginių lėšų klubas veiklos jo vadovavimo laikotarpiu nebūtų vykdęs, kas tik patvirtina, kad apie apelianto sprendimą nutraukti klubo veiklą kreipiantis su pasiūlymu ieškovei buvo žinoma. Taigi, natūralu ir logiška, kad siekiant nutraukti klubo veiklą ir jau ėmusis tokių veiksmų bei ieškovei kreipusis į apeliantą su pasiūlymu parduoti klubo įrangą, neabejotinai ši būtų jam parduota. Apelianto nurodytos aplinkybės neginčijamai pagrindžia, kad siūlymo parduoti ieškovei klubo įrangą jis niekuomet nebuvo gavęs ir į apeliantą kreipėsi bei pinigines lėšas pervedė būtent apelianto nurodomomis aplinkybėmis ir žodinio susitarimo dėl bendros naktinio klubo „Pink Loft“ veiklos pagrindu.

Šalies argumentai

10.4. Ieškovės pateiktame mokėjimo nurodyme piniginių lėšų pervedimo paskirtį ieškovė taip pat įvardijo „sąskaitos papildymu“, o ne avansu, kaina, jos dalimi ir pan. Dėl nežinojimo kaip apskaityti iš ieškovės gaunamas pinigines lėšas bendrai veiklai, apeliantui išrašius PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas, ieškovė ją pasirašė, nenurodė jokių pastabų, nereiškė prašymo atitinkamoje grafoje nurodyti su klubo ar jo įrangos pardavimu susijusios ūkinės operacijos pobūdžio, kas taip pat paneigia ieškovės argumentus dėl ketinimo įsigyti klubą ar jo įrangą bei sumokėtą šiam tikslui avansą.

10.5. Dėl patiriamų bendros klubo veiklos nuostolių nutraukus šio klubo veiklą, ieškovė prašymo ar reikalavimo perduoti jos nuosavybėn klubo įrangą apeliantui taip pat nepareiškė, kas taip pat paneigia jos tikslą įsigyti klubą ar jo įrangą nuosavybėn ir apeliantui sumokėtų piniginių lėšų avansinę paskirtį.

10.6. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bylos šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti apeliantas nepateikė įrodymų, jog ieškovės pervestas pinigines lėšas jis panaudojo bendrai naktinio klubo veiklai, taip pat yra paviršutinės ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovės piniginių lėšų panaudojimo bendrai veiklai aplinkybę tiesiogiai patvirtina teismui pateikti patirtų bendros veiklos nuostolių dydį pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.

10.7. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai ir paviršutiniškai įvertinęs bylos įrodymus, klaidingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Tikrosios, įrodymų visuma grindžiamos išvados suponuoja bylos šalių ginčo sureguliavimui taikyti Lietuvos Respublikos CK Šeštos knygos LI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutartinius bendros jungtinės veiklos teisinius santykius.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. K. įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendime išdėstė byloje nustatytas aplinkybes, šalių pozicijas, liudytojų parodymus, juos tinkamai įvertino. Atsakovė teisme pripažino, kad su E. K. įmone nesudarė jungtinės veiklos sutarties, su E. K. buvo sudaryta darbo sutartis ir jos pagrindu jis dirbo pas atsakovę pagal pakeistą darbo sutartį. Pakeista darbo sutartis neįrodo, kad buvo susitarta dėl bendro verslo kūrimo. Apeliantė nepateikė jokio susitarimo apie pelno dalijimąsi dalimis tarp šalių (II t., 1–3 b. l.).

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. K. prašo patenkinti apeliacinį skundą (II t., 6-8 b. l.). Nurodo, kad 2016 m. vasario mėnesį, susitikus E. K., D. S. bei S. K. aptarti pasiūlymą išsaugoti naktinio klubo veiklą, jokios kalbos apie klubo ar jo įrangos pardavimą nebuvo. E. K. ir D. S. tarėsi tik dėl bendros naktinio klubo veiklos, E. K. siūlė klubo veiklos tęstinumui sumokėti 10 000 Eur įnašą ir klubo pelną dalintis jam atiduodant 1/3, o UAB „Prie kelio“ – 2/3 dalis. Priešingai teismo argumentams, UAB „Prie kelio“ su E. K. buvo tariamasi dėl naktinio klubo veiklos, o ne dėl turto pardavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie kelio“ apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė E. K. įmonė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Prie kelio“ priteisti 10 000 Eur dydžio sumokėtą avansą, patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė pripažinti ieškovės 2016-03-01 sumokėtą 10 000 Eur sumą avansu perkant naktinį klubą „Pink Loft“ bei priteisti sumokėtą avansą. Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio nuostata, nurodydama, jog avansu sumokėta suma turi būti grąžinama kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas 10 000 Eur sumokėtą įnašą kaip be pagrindo įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog ieškovė 10 000 Eur sumą sumokėjo kaip avansą už naktinio klubo ar įrangos pirkimą.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neaiškūs ir prieštaringi, nes atmetus ieškovės argumentus dėl sumokėtų atsakovei piniginių lėšų avansinės paskirties, atsakovė buvo įpareigota jas visas grąžinti, kas kelia neaiškumų dėl teismo išvadų kvalifikuojant tarp bylos šalių susiformavusius teisinius santykius ir paties sprendimo esmės.

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; ir kt.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

Apeliaciniame skunde atsakovė argumentuoja, kad ieškovė 10 000 Eur įnašą atsakovei UAB „Prie kelio“ sumokėjo turėdama tikslą vykdyti bendrą veiklą. Atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys susitarimą dėl bendro verslo kūrimo, įmonės steigimo ar kitų su tuo susijusių veiksmų atlikimo. Teismui nepateikti dokumentai apie tai, kad iš ieškovės gautos lėšos buvo panaudotos jungtinei veiklai steigti ir vystyti, o iš atsakovės ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių negalima vertinti, jog tarp šalių buvo susitarimas investuoti į bendrą verslą. CK 6.969 straipsnio 4 dalis numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais - notarinės formos. Tuo atveju, kai nesilaikoma sutarties formos reikalavimų, sutartis tampa negaliojanti. Apeliantei nepateikus įrodymų apie bendro verslo kūrimą, neįrodžius, kad 10 000 Eur dydžio lėšos skirtos jungtinės veiklos sutarčiai vykdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei pervestos lėšos yra be pagrindo įgytas turtas, todėl turi būti grąžinamos ieškovei. Nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra prieštaringi, nes atmetus ieškovės argumentus dėl sumokėtų atsakovei piniginių lėšų avansinės paskirties, atsakovė buvo įpareigota jas grąžinti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė aplinkybės dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo bei netenkinęs ieškovės reikalavimo sumokėtą įnašą pripažinti avansu, remdamasis CK 6.237 straipsnio nuostata, pagrįstai 10 000 Eur sumą laikė be pagrindo įgytu turtu.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atsisakydamas pripažinti tarp bylos šalių susiformavusius bendros jungtinės veiklos teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje jo pateiktus atsikirtimų į ieškinį pagrindą patvirtinančius įrodymus, padarė nepagrįstas, prieštaraujančias įrodymams išvadas, kas nulėmė netinkamą materialinių teisės normų taikymą.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais, t. y. civilinei bylai reikšmingais faktiniais duomenimis, gautais CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/201; kt.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis (audiatur et altera pars), atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio (pvz., ginčas jau yra išspręstas, arba ginčas spręstinas ne teisme, bet arbitraže ir pan.). Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl be pagrindo sumokėtos sumos grąžinimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovė įgijo be pagrindo 10 000 Eur sumą, tuo tarpu atsakovė aplinkybių, kad šią pinigų sumą gavo jungtinės veiklos vykdymui, nepagrindė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatuodamas, kad pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių.

Apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė E. K. įmonė prašo priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinos ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300,00 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie kelio“, juridinio asmens kodas 302647644, ieškovei E. K. įmonei, juridinio asmens kodas 280722080, 300 Eur (trys šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė