- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- e2-4089-512/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01584-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei E. L., atsakovui A. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: Nustatyti F. B. gyvenamą vieta kartu su mama, E. L., pagal E. L. gyvenamą vietą. Priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 900 Eur per mėnesį iki vaikui sueis 18 metų arba taps emancipuotu. Šį dydį kas metus indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vienkartine suma priteisti iš atsakovo skirtumą, susidarantį už 3 metus (36 mėn.) tarp priteisiamos sumos ir jau sumokėto išlaikymo dydžio, skaičiuojant atbuline tvarka nuo šio ieškinio padavimo į teismą dienos. Priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo galutinės teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško jos įvykdymo. Paskirti nepilnametės dukros F. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise mamą E. L..
Ieškinyje nurodė, kad nuo 2009 metų vasario/kovo mėn. vedė bendrą buitį su atsakovu A. B.. Gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute-kotedže adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. birželio 3 d. gimė dukra F. B.. Tėvystė pripažinta ir įregistruota. Po gilių nesutarimų su dukros tėvu, 2013 metų kovo mėnesį, t.y. kai vaikui dar nebuvo suėję metukai, ji su dukra išsikraustė iš A. B. buto. Nuo to laiko su dukra gyvena pas savo tėvus jiems nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant skyriumi nuo dukros tėvo, iš pradžių pati inicijavo vaiko ir tėvo susitikimus, norėjo, kad jie bendrautų ir dukra nejaustų atskirta nuo tėvo. Vėliau paliko tai kontroliuoti dukros biologiniam tėvui ir nebesiėmė jokios iniciatyvos jų susitikimų organizavimui. Nuo tada dukros ir tėvo susitikimai vyksta kartą į mėnesį. Po dukros susitikimų su tėvu buvo iššauktas vaiko mikčiojimas, veido nervinis traukimas (tikas), kitos psichologinės, logopedinės problemos. Metus laiko gydė dukros mikčiojimą pas logopedą ir psichologą. Apie pusė apsilankymų buvo kompensuojama ligonių kasos, likusią pusę reikėjo pirkti pačiai. Dukros tėvas buvo apie tai informuotas, tačiau finansinės pagalbos nesulaukė. Gyvenimo atskirai nuo dukros tėvo laikotarpiu dukrai išsivystė žarnyno problemos. Išstorėjo žarna, kuri leidžiasi ir spaudžia šlapimo takus, žarnyne veisiasi keletas skirtingų kolonijų bakterijų, nuolat diegia pilvą, kartojasi žarnyno virusai, kuriuos gydėsi ir stacionariai ir ambulatoriškai. Dukra turi ortopedinių nukrypimų: plokščiapadystė, aukšta keltis, pėdų išvirtimas į vidų ir kt. Dėl to dažnai keičia batukus, nes vienose batuose kojytė greitai pavargsta. Ortopedinę avalynę iš dalies valstybės finansuojamą, gali įsigyti tik vieną porą į pusę metų, nors per pusmetį dukra sudėvi (arba išauga) 4-5 poras batų. Ne vieną kartą dukrai buvo nustatytas fizinis raidos sutrikimas, t.y. dukra yra silpnesnė nei jos bendraamžiai, jos raumenys nesutvirtėja, todėl kojytės dažnai užkliūva einant, taip susinešioja batai, virstant suplėšomos kelnės, striukės ir pan., neminint fizinio dukros ir mamos skausmo. Teisingam vystymuisi padeda fizinė terapija, fizinis aktyvumas. Tačiau nemokamos procedūros skiriamos tik vienai kūno daliai, tarkime masažas kojoms, be to jų nepakanka. Jos vienos pajamų dukros reabilitacijos procedūroms nepakanka. Dukra turi muzikinę klausą ir meilę muzikai. Daugiau nei metus laiko, du kartus per savaitę vedė dukrą į privačias fortepijono pamokas, kurių kaina yra 15 Eur/val. Šiuo metu dukra lanko šokius „Klaipėdos šokių akademijoje“. Dukra papildomai mokoma anglų kalbos. Bent porą kartų per metus galėtų būti sudaromos galimybės ilsėtis vaikui svečiose šalyse ar teminėse stovyklose Lietuvoje, bent pusę atostogų išlaidų padengiant jos tėvui, t.y. jei vienos savaitės išvykimas į mažo ar vidutinio biudžeto kelionę užsienyje kainuoja apie 600-700 Eur/asm, o dienos stovykla vaikams kainuoja apie 140 Eur 5 dienos, pasiimant vaiką kiekvieną vakarą į namus. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams atostogos būna daugiau nei 2 mėnesiai vasarą ir dar kelios savaitės per rudens, žiemos ir pavasario atostogas, dukros užimtumui bus išleista dar daugiau lėšų. Iš atsakovo nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio gaudavau 400 Lt, vėliau po 116 Eur, o užsiminus, kad kreipsiuosi į teismą, dėl vaiko išlaikymo priteisimo, pradėjo mokėti po 150 Eur/mėn. Tai absoliučiai nepakankama suma Z kartos vaikų vystymuisi, kadangi jų protiniai gebėjimai, energija ir žingeidumas keleriopai pralenkia tėvų ir senelių vystymosi spartą, o tokiai protinei veiklai palaikyti reikia investuoti dideles pinigines lėšas. Atsakovo turtinė padėtis gera, todėl jis gali teikti didesnį išlaikymą dukrai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsakovo nuomone ieškovės ieškinys dalyje dėl papildomų pinigų priteisimo iš atsakovo būtinumo yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl teismo turi būti atmestas. Atsakovas visa laiką nuo vaiko gimimo supranta ir vykdo savo pareigą išlaikyti savo vaiką ir kiekvieną mėnesį skiria tam pinigų. Pinigų, reikalingų vaiko išlaikymui, suma yra nustatyta šalių susitarimu, ankščiau buvo šiek tiek mažesnę, o šiuo metu sudaro 150 Eur per mėnesį, ką pripažįsta ir ieškovė. Dėl pačios ieškovės konfliktiško elgesio ir nuolat sudaromų sunkumų tėvui bendrauti su savo vaiku, atsakovas su vaiku bendrauja retai, nors norėtų su vaiku susitikti dažniau, dalyvauti vaiko auklėjime, turėti galimybių su vaiku išvykti atostogų, kartu leisti laisvalaikį, tačiau tai yra neįmanoma dėl ieškovės kaltės. Ieškovė, prašydama teismą šešis kartus padidinti šalių susitarimu atsakovo savo vaikui mokamo išlaikymo sumą, turėtų įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą padidinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba esminį vaiko poreikių padidėjimą. Atsakovo nuomone ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo po to, kai gimė vaikas, ji nuo 2012 metų iki dabar vykdo bankroto administratoriaus veiklą, dirba bendrovės direktore, vykdo bankroto administravimo procedūras, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis pasikeitė į blogąją pusę, atsakovas yra bedarbis, be to ieškovės teismui pateikti duomenys nepatvirtina esminio vaiko poreikių padidėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu vienkartine suma priteisti iš atsakovo skirtumą, susidarantį tarp priteisiamos sumos ir jau sumokėto išlaikymo dydžio, skaičiuojant už 36 mėn. iki ieškinio pateikimo teismui. Kadangi iki bylos nagrinėjimo teisme šalys buvo geranoriškai susitarusios dėl vaiko išlaikymui atsakovo skiriamos per mėnesį sumos, tuo atveju, jei teismas nutartų ieškovės ieškinį ginčijamoje dalyje tenkinti, vaiko išlaikymo prievolės pradžia būtų teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovas prašo teismo nustatyti, kad: Tėvas turi teisę bendrauti su Vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus; Tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su Vaiku iš anksto Šalių suderintu laiku savaitgaliais (bet nemažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina sekmadienį iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; Matymosi ir bendravimo su vaiku laiką Tėvas turi telefonu suderinti su vaiko mama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 dieną; Tėvui negalint pasimatyti su vaiku numatytu laiku, Motina įsipareigoja esant galimybei perkelti Tėvo susitikimo laiką su vaiku į kitą savaitgalį; Tėvas turi dalyvauti nepilnametės dukters auklėjime, taip pat rūpintis jos sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jei tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams; Motina įsipareigoja informuoti Tėvą apie dukters sveikatos būklę jos ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje dukra lankosi, pas kokį šeimos gydytoją, informuoti kokias ugdymo įstaigas lanko ar lankys dukra; Motina įsipareigoja netrukdyti Tėvui bendrauti su dukra visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 val. iki 19 val., savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 19 val.; Motina įsipareigoja netrukdyti Tėvui dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, taip pat įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai kenktų vaiko ir Motinos santykiams arba, kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnametės dukros liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).; Motina turi iš anksto informuoti Tėvą apie planuojamą vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą; Tėvas turi teisę dalyvauti Vaiko gimtadienio šventėse, taip pat kitose šventėse, kurios skiriamos Vaikui; Šalys sutinka, kad Vaikui nebus draudžiama praleisti laiką jam artimų žmonių priežiūroje; Tėvas turi teisę pasiimti Vaiką kelioms dienoms ar kitam Šalių suderintam laikotarpiui, vykti su Vaiku atostogauti Lietuvoje ir į užsienį ar matytis su juo ilgesnį laiką, jeigu tokių išvykų ar pasimatymų laikotarpiu Vaikas bus prižiūrimas Tėvo arba kitų Motinai žinomų ir priimtinų pilnamečių asmenų iš anksto suderinus su Motina Vaiko išvykimo ir grįžimo laiką bei gyvenimo sąlygas. Nurodė, kad jo nuomone teisingam dalyvavimo vaiko auklėjime nustatymui būtina patvirtinti nepilnamečio vaiko tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodo, kad neprieštarauju vaiko ir tėvo susitikimams 2 savaitgalius per mėnesį ir vaiko atostogų metu, tačiau kol vaikas dar mažas, laikyti jį nakčiai svetimoje vietoje prieš vaiko valią gali būti žalinga ir traumuoti vaiką. Jei dukra pati norės miegoti pas tėvą - ieškovė palaikys dukros sprendimą.
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad dukra turi nemažai sveikatos sutrikimų, todėl jai reikalingi įvairūs papildomi užsiėmimai, įvairios medicininės procedūros, kurios tik iš dalies kompensuojamos. Jos pajamos nėra didelės, su dukra gyvena tėvų bute, mano, kad atsakovas turi labiau prisidėti prie dukros išlaikymo. Neprieštarauja, kad atsakovas dažniau bendrautų su dukra, tačiau atsižvelgtų į vaiko norą likti nakvoti ar ilgesnį laiko tarpą leisti su tėvu.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog neprieštarauja, kad išlaikymas vaikui būtų padidintas iki 200-210 Eur per mėnesį. Teikti didesnį išlaikymą šiuo metu neturi galimybės. Turėtą butą pardavė siekdamas padengti kreditorinius įsipareigojimus. Norėtų, kad būtų nustatyta aiški bendravimo su vaiku tvarka, nes ieškovė bendrauti su dukra leidžia pagal savo nuožiūrą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone iš atsakovo gali būti priteistas didesnis nei vidutinis išlaikymas dukrai. Mano, kad reikia nustatyti aiškią ir konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kad ateityje nekiltų ginčų tarp šalių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko F. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nebuvo sudarę santuokos. Ieškovė ir atsakovas nuo 2013 m. gegužės mėn. gyvena atskirai. Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas teikia vaikui 150 Eur išlaikymą kas mėnesį. Šalys nesutaria dėl išlaikymo dydžio ir atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 str. įtvirtinta, kad kilus tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikų ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaikų norus ir kt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nuo pat gimimo vaikas F. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove. Kaip nurodo ieškovė, tarp jos ir dukros yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Atsakovas neprieštarauja ir sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje.
Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko F. B. gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnametei dukrai mokant po 900 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Pažymėtina, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji vaiko rūpinimosi našta, nes su ja lieka gyvena šalių nepilnamečiai vaikai.
Byloje ieškovė pateikė įrodymus apie išlaidas dukros sveikatinimui, lavinimui, kitų poreikių tenkinimui – medicinines pažymas apie tai, kad mergaitei diagnozuoti judesių raidos sutrikimai, kalbos sutrikimas, virškinimo sutrikimai. Dėl to jai reikalingos įvairios procedūros, specialus maitinimas. Mergaitė lanko VšĮ „Klaipėdos šokių akademija“, papildomai mokinasi anglų kalbos, lanko dailės užsiėmimus. Ieškovė nurodo, kad visiems dukros poreikiams tenkinti reikėtų apie 1300 Eur per mėnesį. Su tokia ieškovės nuomone galima sutikti tik iš dalies. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad perka dukrai keliones į užsienį, kainuojančias 600-700 Eur, kad būsto nuomai išleidžia po 600-700 Eur per mėnesį. Kaip nurodo pati ieškovė, ji su dukra gyvena tėvų bute, dalį vaiko sveikatinimo procedūrų gauna nemokamai, anglų kalbos buvo mokinama darželyje ir pan.
Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, tikslių savo pajamų nepateikė (dirba įmonių bankroto administratore bendrovėje ir verčiasi individualia praktika). Atsakovas ilgą laiką nedirbo (darbo ieškančio asmens pažyma), jo pajamas šiuo metu sudaro 410 Eur darbo užmokestis, gyvenamąjį būstą pardavė siekdamas padengti skolą bankui.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas iš dalies, iš atsakovo dukros F. B. išlaikymui priteistina po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201, 3.208 straipsniai). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.200 straipsnis) iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovė ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo skirtumą, susidarantį už 3 metus (36 mėn.) tarp priteisiamos sumos ir jau sumokėto išlaikymo dydžio. Nurodo, kad nors atsakovas ir teikė išlaikymą dukrai (po 150 Eur), tačiau šios sumos nepakako vaiko poreikiams tenkinti, ji išleisdavo žymiai didesnes sumas dukros išlaikymui.
Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudarę santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima iki 2013 metų gegužės mėnesio. Šalių dukrai likus gyventi su ieškove, atsakovas teikė išlaikymą dukrai – iš pradžių po 400 Lt, vėliau – po 150 Eur per mėnesį. Teismo nuomone tokio amžiaus (1-5 metų) vaikui ši suma buvo pakankama, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų prašiusi šią teikiamą išlaikymo sumą padidinti, papildomus dailės, šokių, muzikos užsiėmimus vaikas pradėjo lankyti tik pastaruoju metu. Primintina, kad atsakovas taip pat turėjo įsipareigojimų bankui, ilgą laiką buvo bedarbis. Nustačius šias bylai reikšmingas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, atmestinas.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Atsakovas priešieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Ieškovė iš esmės sutinka su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka. Vaiko teisų apsaugos skyriaus teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečio vaiko poreikius, nepažeidžia nei vaiko, nei šalių interesų.
Teismas neturi duomenų apie tai, kad maksimalus tėvo ir dukros bendravimas kenktų vaiko interesams. Siekiant išvengti ginčų tarp šalių dėl bendravimo tvarkos, laiko ir sąlygų, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: atsakovas su dukra bendrauja porinių metų savaičių šeštadienį vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; porinių metų Šv.Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10 val. ir grąžindamas antrą švenčių dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; neporiniais metais per Šv. Velykas vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10 val. ir grąžindamas antrą švenčių dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; neporiniais metais per dukros gimimo dieną – birželio 3 d. vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; dvi savaites dukros vasaros atostogų metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko F. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui F. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra F. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas su dukra bendrauja porinių metų savaičių šeštadienį vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; porinių metų Šv.Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10 val. ir grąžindamas antrą švenčių dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; neporiniais metais per Šv. Velykas vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10 val. ir grąžindamas antrą švenčių dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; neporiniais metais per dukros gimimo dieną – birželio 3 d. vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; dvi savaites dukros vasaros atostogų metu.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.