Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2702-656/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-06
Bylos Nr.: e2-2702-656/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Ignotas
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai: Modestas Sriubas

Kategorijos

2.6.10.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-2702-656/2023

Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-00923-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15.; 2.6.10.2.4.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Vidui Čerkauskui,

dalyvaujant ieškovei E. K. – T., ieškovės atstovui advokatui Modestui Sriubui, atsakovės Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau atsakovė arba VLK), atstovei įgaliotam asmeniui E. S.,

ieškinį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (toliau - Santaros klinikos) ir ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (toliau – Ligoninė arba KUL) pacientei sveikatai padarytos žalos, atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės argumentai

Šalies argumentai

1. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 50 000 Eur neturinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (tolau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio nustatyta tvarka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje (toliau - Komisija) buvo pareiškusi 2023-01-25 Prašymą Nr. SD-34 dėl neturtinės žalos atlyginimo (toliau - Prašymas), kuriuo Komisijos prašė atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl paciento sveikatai padarytos žalos, pareiškėjos naudai 50.000,00 EUR sumai.

3. VLK ieškovei yra išmokėjusi 8700 EUR kompensaciją, tačiau ieškovė teismo prašo nustatyti bendrą neturtinės žalos kompensacijos dydį 50.000 EUR ir procesines palūkanas taikyti sumai, viršijusiai 8700 EUR sumą.

Rezoliucinė dalis

4. Komisija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 (toliau – Aprašas), 2023-07-25 sprendimu Nr. 56-129 (toliau - Sprendimas) nusprendė:

„1. Žala atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas - teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Klinikose ir Ligoninėje Pacientei žala buvo padaryta ir jos buvo galima išvengti.

2. Pareiškėjos prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkinti dalinai ir atlyginti 8 700 eurų neturtinės žalos.“

5. Komisija, įvertinusi tai, kad po kilusių komplikacijų pacientei buvo sutrikdyta reprodukcinė funkcija, iš dalies sumažėjo galimybė susilaukti vaikų, po operacijų ant pilvo liko randai, iki nėštumo atostogų pradžios pareiškėja negalėjo dirbti bei kurį laiką buvo sumažėjusios galimybės rūpintis artimaisiais - pacientė buvo lovos režime, buvo nedarbinga 91-180 dienų, nedarbingumo metu iki vaiko gimimo jautė baimę jo netekti, nustatė šiuos balus:

5.1. Dėl patirto sužalojimo pažeistos ar sutrikdytos, tačiau galimos atkurti organų, jų sistemų ar kūno dalių (išskyrus dantis) funkcijos (balai skiriami atsižvelgiant į organų, jų sistemų ar kūno dalių funkcijų svarbą paciento gyvybei ir kasdieniam gyvenimui) - 25 balai (galimi maksimalūs 25 balai);

5.2. Reprodukcinės funkcijos sutrikimas. Balai skiriami atsižvelgiant į paciento amžių, turimų vaikų skaičių - 20 balų (galimi 10-30 balų);

5.3. Paciento galimybių dirbti darbą, kurį dirbo iki sužalojimo ir (arba) pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, sumažėjimą ar netekimą - 5 balai (galimi 1-20 balų);

5.4. Paciento galimybių rūpintis vaikais (įvaikiais) ir (arba) kitais artimaisiais, kuriais rūpinosi iki sužalojimo, sumažėjimą - 5 balai (galimi 1-20 balų);

5.5. Paciento galimybių sukurti šeimą ir susilaukti vaikų ir (arba) užmegzti socialinius ryšius sumažėjimą - 5 balai (galimi 1-20 balų);

5.6. Paciento išvaizdos pablogėjimą (ar ir kurioje vietoje sužalojimas matomas ant kūno) - 5 balai (galimi 1-20 balų);

5.7. Nuo vienos savaitės iki trijų mėnesių trunkantis skausmas, kuriam gydyti skirti narkotiniai vaistiniai preparatai - 5 balai (galimi 1-20 balų);

5.8. Sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmė 91-180 d. -10 balų (galimi 10 balų);

5.9. Dėl sužalojimo patirti emociniai išgyvenimai sukėlė psichikos ir elgesio sutrikimą - 5 balai (galimi 5-10 balai);

5.10. Pacientas nesirgo liga ar sveikatos sutrikimu, kurie atsirado dėl sužalojimo - 2 balai(maksimalūs balai).

Viso - 87 balai, kas atitinka 8 700 Eurų neturtinę žalą.

6. Ieškovė mano, kad teismas turi diskreciją spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimo tenkinimo visiškai, priteisiant jai neturtinės žalos dydį pagal įstatymuose ir teismų praktikoje suformuotas taisykles (neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus), iš anksto neribojant jokiais neturtinės žalos dydžių amplitudėmis ar balais, tam, kad visiškai atlyginti ieškovei sukeltą moralinę skriaudą (neturtinę žalą).

7. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

8. Nagrinėjamos bylos atveju dėl Santaros klinikų ir Ligoninės specialistų veiksmų (neveikimo) buvo pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris - žmogaus (ieškovo) sveikata. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių - teisė į gyvybę, kuri apima ir sveikatą. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė ir sveikata pripažįstama aukščiausia vertybe.

9. Prie pagrindinių objektyvizuotų pasekmių priskiriama aplinkybė, kad Ieškovei atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras, punkcijos metu buvo pažeista endometrioma, dėl ko kilo intraabdominalinė infekcija, tai klinikinėje eigoje turėjo įtakos ūminio peritonito, pelviperitonito vystymuisi, kelių invazinių operacijų reikalingumui, galop dešinės kiaušidės ir kiaušintakio pašalinimui. Ieškovė neteko dešinės kiaušidės ir kiaušintakio, t.y. reprodukcinės organo funkcijoms (sutrikimas) - netekimas. Taigi, Komisijos vertinimas - „1.1.2 Dėl patirto sužalojimo pažeistos ar sutrikdytos, tačiau galimos atkurti organų, jų sistemų ar kūno dalių (išskyrus dantis) funkcijos (balai skiriami atsižvelgiant į organų, jų sistemų ar kūno dalių funkcijų svarbą paciento gyvybei ir kasdieniam gyvenimui) - 25 balai;“ - nėra tinkamas ir teisingas, nes ieškovė neteko dešinės kiaušidės ir dešinio kiaušintakio, t.y. šių organų funkcijos nebus galima atkurti. Ieškovė su abiem kiaušintakiais ir kiaušidėmis naudojosi pagalbiniu apvaisinimu, kad pastoti, todėl šiuo metu, esant tik kairės pusės kiaušidei ir kiaušintakiui tai iš esmės tik teorinės galimybės.

10. Ieškovės patirtas sutrikimas - dešinės kiaušidės ir kiaušintakio netekimas - yra nuolatinio pobūdžio ir visam likusiam pacientės gyvenimui. Žala padaryta asmeniškai ieškovei ir padaryta žala negrįžtamai. Tai vieni iš pagrindinių neturtinės žalos dydį didinančių kriterijų (asmeniškai patiria sutrikimus ir šie yra nuolatinio pobūdžio).

11. Aprašo Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelėje nėra kriterijaus - neturtinės žalos pasekmių asmens (ieškovės nurodomų visų aplinkybių kontekste) individualizavimo įvertinimo (individualizuoti ieškovei tenkančią neturtinę žalą ir jos dydį).

12. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai.

13. Ieškovė nurodo, kad pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu, tačiau kilus intraabdominalinei infekcijai (ūmiai pablogėjus sveikatos būklei), esant stipriam stresui, baimei dėl nėštumo ir sveikatos kreipėsi medicinos pagalbos į Ligoninės specialistus, kurie neužtikrino savalaikės ir kokybiškos asmens sveikatos priežiūros, pakankamai neatliko baltymo (CRB) tyrimų, esant sunkiai būklei be gydymo nukreipė į Santaros klinikas. Esant ūmiai pablogėjusiai sveikatos būklei, išliekant nežinomybei dėl sveikatos net ir po Ligoninės apžiūros, nuosavu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) vyko į Vilnių. Atvykus į Santaros klinikas, pacientės būklė vertinta kaip „sunki“ (CRB - 442 mg/l), kaip nurodė ir ekspertė, galima teigti, kad Ligoninės specialistai neadekvačiai vertino esamą klinikinę situaciją.

14. Ieškovė nurodė, kad su šeima buvo suplanavusi kelionę į Egiptą. Paklausus gydytojos A., ji vykti leido, tačiau ieškovė sudvejojo ir atšaukė kelionę, todėl pasirinko su šeima Lietuvos pajūrį, t.y. iš ten pateko į Ligoninę, o vėliau į Santaros klinikas. Ieškovės sutuoktinis ją ir dukrą vežė iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, kurios metu keturmetė dukra patyrė didžiulį šoką, dėl ko net vaikų darželyje jai buvo teikta psichologinė pagalba.

15. 2021-04-17 ieškovei atlikta pirma operacija. Pagal Chirurginės operacijos protokolą Nr. 405 nurodomos indikacijos operacijai: ūminis peritonitas, dubens abscesas, būklė po kiaušidžių hiperstimuliacijos, pilnai negalima atmesti ertminio organų perforacijos (KT - laisvas oras pilvaplėvės ertmėje, galimai po atliktos paracentezės), operacijos pavadinimas: laparoskopija, laparatomija, abscesotomija, pilvaplėvės ertmės plovimas ir drenavimas, operacijos pradžia 00.40 val., pabaiga 03.00 val., eigoje atžymima, kad stebimos daugybinės tamsios pilkos fibrininės apnašos ant storųjų ir plonųjų žarnų, mažajame dubenyje, daugiausia už kairiosios kiaušidės, užgimdinėje įduboje. Pilvaplėvės ertmėje visuose aukštuose gausu rudo drumsto skysčio. Stebint totalinio pūlingo peritonito vaizdą, negalint atmesti žarnų vientisumo pažeidimo, esant išpūstam žarnynui, nesant galimybės pilnai saugiai išplauti pilvaplėvės ertmės, nutarta atlikti konversiją į laparotomiją. Apžiūrint žarnyną: storasis žarnynas papūstas, žarnų vientisumo pažeidimo nestebėta, paracentezės drenas – storosios žarnos nepenetruoja. Apžiūrėta visa plonoji žarna, skrandis, tulžies pūslė, kirmėlinė atauga - be perforacijos požymių. Apžiūrint dubenį: kairė kiaušidė apie 7 cm dydžio su daugybiniais folikulais, dešinioji - apie 8 cm dydžio, gimda paraudusi, paslanki. Iš pilvaplėvės ertmės išsiurbta 1500 ml drumsto laisvo skysčio (pasėlis). Užgimdinėje įduboje stebimos gausios fibrininės apnašos, iš šios srities išsiurbta apie 200 ml pūlingo tamsios rudos spalvos skysčio (pasėlis). Hemostazė. Kitos ūminės patologijos pilvo ertmėje nenustatyta. Pagrindinės ligos kodai: K65.0 Ūminis peritonitas, gretutiniai: N98.1 kiaušidžių hiperstimuliacija, O09.0 Nėštumo trukmė mažiau negu 5 savaitės, J96.09 Ūminis kvėpavimo nepakankamumas, nepatikslintas tipas.

16. 2021-05-12 hospitalizacijos metu užfiksuota, kad „pacientė prislėgta, verksminga, išsako neigiamas emocijas dėl ilgos hospitalizacijos.“, „Rytoj planuojama psichologo konsultacija.“ Taigi, patvirtinami objektyvūs ieškovės ypač stiprūs emociniai išgyvenimai, kuriems reikia specialistų pagalbos. Ieškovė nurodo, kad psichologo pagalba buvo suteikta, tik nėra pateikta (nedokumentuota) su ligos istorijos įrašais. 2021-06-09 ieškovei atlikta antra operacija. 14.57 val. Įtariant deš.gimdos priedų tuboovarinį abscesą, didėjant uždegiminiams kraujo rodikliams, nesant efektyviam konservatyviam gydymui, pacientė buvo perkelta į Ginekologijos skyrių, o 19.20 val. - 21.50 val. bendrinėje nejautroje atlikta laparoskopinė dešinė salpingoovarektomija, sąaugų atidalijimas, pilvo ertmės plovimas ir drenavimas, nustatyta klinikinė diagnozė - N73.3 ūminis moters dubens peritonitas (pelviperitonitas). Pooperacinė eiga sklandi, taikyta antibiotikoterapija, tromboembolinė profilaktika, anemijos gydymas ir kitas skirtas medikamentinis gydymas.

17. Chirurginės operacijos, taikyta anestezija, antibakterinis ir kitas medikamentinis ilgalaikis gydymas, taikyti esant vaisiui, todėl ieškovei ypač stiprias neigiamas emocijas kėlė mintys apie galimą vaisiau netekimą arba vaisiaus sklaidos ir vystymosi trūkumus, galimą apsigimimą. Šie ieškovės išgyvenimai tęsėsi iki vaiko užgimimo / atlikta Cezario pjūvio operacija.

18. Nedarbingumo metu (119 d.) pacientės sveikatos būklė buvo sunki, taikytas lovos režimas. Ieškovė paaiškino, kad fiziškai buvo sudėtinga užlipti į antrą aukštą, o apie kažkokias veiklas buvo sunku net galvoti. Intymių santykių su sutuoktiniu taip pat nebuvo dėl gydytojos rekomendacijų ir labai prastos savijautos. Jokio gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais visu šiuo periodu nebuvo. Ieškovė pažymėjo, kad „kai gulėjau ligoninėje dukra padėjo rūpintis seneliai, nes vyras dirbdavo pamaininį darbą paromis, ją atvykdavo prižiūrėti seneliai kas ketvirtą parą, tiek iš Jonavos, tiek iš Ignalinos.

19. Po kilusių komplikacijų buvo atliktos 2 chirurginės operacijos, po kurių pilvo srityje liko daugybiniai randai. Randų šalinimui bus reikalingas papildomos chirurginės intervencijos ir papildomos didelės išlaidos.

20. Iki nėštumo atostogų pradžios nebuvo galimybių dirbti buhalterės pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, prarasti suplanuoti kvalifikacijos kėlimo mokslai / kursai.

21. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus: Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta.

22. Komisija nustatydama įstaigų teiktas paslaugas, ar pacientui padaryta žala, gal ir neprivalo vertinti įstaigos (jos specialistų) kaltės klausimo. Tačiau nustatant ieškovei neturtinės žalos dydį yra svarbu įvertinti, kokio laipsnio rūpestingumo buvo teikiamos paslaugos, kuriomis paciento sveikatai yra padaryta žala: tyčia, dideliu neatsargumu ar paprastu neatsargumu.

23. Ligoninės veiksmuose egzistuoja didelio neatsargumo požymiai, kadangi: pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu, tačiau ieškovei kilus intraabdominalinei infekcijai (ūmiai pablogėjus sveikatos būklei), esant stipriam stresui, baimei dėl nėštumo ir sveikatos kreipėsi medicinos pagalbos į Ligoninės specialistus, kurie neužtikrino savalaikės ir kokybiškos asmens sveikatos priežiūros, esant sunkiai būklei be antibakterinio gydymo nukreipė į Santaros klinikas. Esant ūmiai pablogėjusiai sveikatos būklei, išliekant nežinomybei dėl sveikatos net ir po Ligoninės apžiūros, nuosavu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) vyko į Vilnių. Atvykus į Santaros klinikas, pacientės būklė vertinta kaip „sunki“ (CRB - 442 mg/l), kaip nurodė ir ekspertė, galima teigti, kad Ligoninės specialistai neadekvačiai vertino esamą klinikinę situaciją.

24. Ieškovė teismo prašo, kad nustatydami ieškovei neturtinės žalos dydį, vertinant Ligoninės (specialistų) veiksmus (neveikimą), laikyti, jog pacientės sveikatai žala padaryta dėl didelio neatsargumo.

25. Komisija neindividualizavo ieškovei (pacientei) tenkančios neturtinės žalos ir dėl to nustatė ieškovei per mažą neturtinės žalos dydį, kuris nepakankamas atkurti ieškovės pažeistų teisių pusiausvyros, realiai nekompensuoja skirta pinigų suma visai netekčiai ir išgyvenimams:

26. Ieškovės atveju taikytinas teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principai. Pažymėtina, kad Apraše nuo 2020-01-08 „fiksuotas“ 100 EUR už 1 balą bei ribinės neturtinės žalos dydžio kriterijų vertės šiai dienai neatitinka jokių ekonominių, socialinių principų, teismų praktikos šio pobūdžio bylose. Kaip jau minėta, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime suformuluota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinės žalos atlyginimo sampratos įvertinimo (ieškinio 51 punktas). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

27. Norint įvertinti teismų praktikoje priteistos neturtinės žalos kompensacijos ekonominę vertę, tai būtina vertinti, kaip neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų, minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA), kurios atitinkamą dydį Lietuvos Respublikoje skirtingu laikotarpiu patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

28. Vyriausybė, didindama MMA, vadovaujasi sekdama ūkio augimo tempus. Su MMA kitimu siejami statistiniai rodikliai yra reikalingi valstybės ekonominiams, socialiniams ir tarifų politikos sprendimams priimti, vertinant šalies ūkio išsivystymo lygį, rengiant šalies ūkio plėtros prognozes, tarptautiniam šalių palyginimui atlikti.

29. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-03-09 rašte Nr. (11.12Mr-53)SD-1206 nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina minimaliąją mėnesinę algą ir minimalųjį valandinį atlygį, atsižvelgdama į Trišalės tarybos rekomendaciją bei į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir tendencijas. Trišalė taryba sutarė, kad minimalusis darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, suderintą vartotojų kainų indeksą, nedarbo lygį, bendrą vidaus produktą,

30. Viena iš esminių MMA didinimo priežasčių - infliacijos, besitęsiančio, nuolatinio bendro kainų augimo, kuris pasireiškia piniginio vieneto perkamosios galios nuolatiniu mažėjimu arba nuvertėjimu, padengimas, taip pat motyvacijos dirbti skatinimas bei siekis užtikrinti orų pragyvenimo lygį.

31. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismai turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Kasacinio teismo praktikos su analogiškomis nagrinėjamai bylai aplinkybėmis nėra, tačiau galima įvertinti / sugretinti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir priteistas sumas kitose kasacinio teismo bylose.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, paliktą galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2004-11-30 nutartį, kuria vienam nepilnamečiui vaikui, patyrusiam kūno sužalojimų (apdeginimo), buvo priteista 200.000,00Lt (60.000,00 EUR) neturtinės žalos atlyginimo suma, t.y. 400 vnt. MMA (kai 2004-11-30 MMA – 500 Lt), o kiekvienam iš tėvų priteista po 50.000,00Lt (14.481,00EUR) neturtinės žalos atlyginimo, t.y. 100 vnt. MMA (kai 2004-11-30 MMA10 - 500Lt). Pažymėtina, kad tai nebuvo kokios nors svarbios organo funkcijos praradimas.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/200711, suaugusiai moteriai priteista 11.584,80EUR (40.000,00Lt) (Nuo 2007-01-01 MMA - 600 Lt, todėl 67 vnt. MMA) neturtinės žalos suma, kadangi moters organizme tarp kepenų lateralinio (išorinio) apatinio krašto ir dešiniojo inksto, galimame retroperitoniniame (užpilvaplėviniame) tarpe, buvo palikta adata. Ši adata yra medicininė (chirurginė), daugkartinio panaudojimo, puslankio formos, atstumas tarp adatos galų - apie 2,2 cm, ilgis - 3,8 cm. Pažymėtina, kad tai buvo laikino pobūdžio nepatogumai.

34. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-142/2009, konstatavo, kad Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui M. P. padarytos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė ne tik į tai, kad kojos kraujotakos sutrikimo nediagnozavimas, kojos netekimas ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus bei kitas neigiamas pasekmes, bei į bylos duomenis, susijusius su atsakovo darbuotojų veiksmų atitikimu rūpestingumo ir atidumo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021-05-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-723-407/2021, sprendė, jog ieškovei, kuriai atliktas mechaninis ieškovės kiaušintakių vientisumo pažeidimas (sterilizacija), priteistina 25 000 Eur (/642EUR = 39 vnt. MMA) neturtinė žala. Lietuvos apeliacinio teismo 2022-12-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-893-330/2022, spręsta, kad Ieškovas gimdymo metu patyrė intranatalinę asfikciją, įkvėpė mekonijaus, taigi, jau gimdymo metu patyrė labai sunkius išgyvenimus. Nustatytas sunkus neįgalumas esmingai apriboja ieškovo galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą, užsiimti kitiems asmenims įprasta veikla, be to, neprognozuojama, kad jo sveikatos būklė ateityje galėtų pagerėti. Teismas priteisė tik 150 000 Eur (MMA - 533,35EUR, tik 281 vnt. MMA).

35. Ieškovei sveikatai žala padaryta 2021 metais, kai tuo metu nuo 2021-01-01 taikomas MMA 642 EUR12 su mokesčiais, o atskaičius mokesčius - 513.41 EUR į rankas13, nuo 2022-01-01 taikomas MMA 730 EUR su mokesčiais, o atskaičius mokesčius - 533,35EUR į rankas. O nuo 2023-01-01 taikomas MMA jau yra 840,00 EUR su mokesčiais, o atskaičius mokesčius - 633,20EUR į rankas. Nuo 2024-01-01 patvirtintas MMA 924 EUR, t.y. atskaičius mokesčius - 676.96 EUR į rankas. Tačiau pastebėtina, kad Apraše nuo 2020-01-08 „fiksuotas“ 100 EUR už 1 balą nekinta (nepasiekia ir nekompensuoja šių dienų prekių ir paslaugų ekonominės vertės), nors MMA dydis didėja.

36. Atsakovas ieškovei ieškinio reikalavimus atlygintų iš Sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti. Sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti, veiklos ataskaitos patvirtina, jog Pinigų likutis banko sąskaitoje 2021 m. gruodžio 31 dieną - 7 687 618,51 Eurų. Taigi, atsakovė turi galimybę atlyginti žalą.

Atsakovės argumentai

37. Atsakovė (toliau ir Pacientė) prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad PTŽSAĮ 2 str. 14 d. nurodyta, kad paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. PTŽSAĮ 24 str. 6 d. nurodyta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Neišvengiama žala, vadovaujantis PTŽSAĮ 2 str. 91 d., apibrėžiama, kaip paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. t. y., tam, kad pacientas įgytų teisę į žalos atlyginimą, jo sveikatai turi būti padaryta žala. Ši žala turi būti kilusi, kaip pasekmė sveikatos priežiūros įstaigoje teiktų paslaugų.

38. Komisijos išvados yra paremtos medicinine dokumentacija, Akreditavimo tarnybos 2022-06-07 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo KUL T3-427/2022 ataskaita Nr. D17-98-(1.27) bei Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2022-06-09 įsakymu Nr. T4-145-(1.34) „Dėl pacientei E. K. – T. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, taip pat 2022-10-31 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Santaros klinikose T3-98/2022 ataskaita Nr. D17-194-(1.27) bei Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2022-11-04 įsakymu Nr. T4-301-(1.34) „Dėl pacientei E. K. – T. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, be to, Akreditavimo tarnybos pasitelkto konsultanto gydytojo akušerio ginekologo dr. G. M. išvados. Atsakymus pateikė gydytoja - akušerė ginekologė doc. dr. E. D..

39. Komisija įvertinusi surinktos informacijos visumą ir vadovaudamasi PTŽSAĮ 24 str. 6 d., nusprendė, kad Pacientė patyrė žalą ir kilusios žalos galima buvo išvengti, jeigu punkcijos metu būtų paskirtas naudotų antibiotikų papildymas anaerobus veikiančiais preparatais, atsisakymas nuo gliukokortikoidų. Komisijos vertinimu, prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą Ieškovės ištyrimas dėl lytinių takų infekcijos galėjo būti detalesnis, įvertinus visas (tuo tarpu ir endometiomos) keliamas rizikas intraabdominalinei infekcijai. Tuo tarpu KUL didesnis dėmesys turėjo būti skirtas padidėjusiai C-reaktyvaus baltymo koncentracijai, nes dažniausiai šis rodiklis siejamas su infekcija. Ją įtarus, bendras kraujo tyrimas ir CRB galėjo būti kartojami anksčiau, atitinkamai ir anksčiau pradėtas antibakterinis gydymas. Kadangi atvykus į Santaros klinikas Ieškovės sveikatos būklė vertinta kaip „sunki“ (CRB – 442 mg/l) KUL specialistai taip pat neadekvačiai vertino buvusią klinikinę situaciją.

40. Komisija 2023-04-19 sprendimu Nr. 56-64 nusprendė, jog Pacientei atlygintina 8 700 Eur neturtinė žala. Remiantis tuo, kad ieškinyje privalo būti įrodytos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, Ieškovė turi pateikti argumentus ir įrodymus, kodėl jai priklausytų didesnis žalos, negu Komisija nusprendė, atlyginimas.

41. VLK nuomone, tokio dydžio žala turi būti ypač detaliai pagrindžiama, taip pat Ieškovės reikalavimas atlyginti 50 000 neturtinę žalą neatitinka šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo.

42. Iš esmės visas neturtinę žalą pagrindžiančias aplinkybes, Pacientės kūno randų nuotraukas Ieškovė nurodė Komisijai pateiktame 2023-01-25 prašyme “Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo” Nr. SD-34 (B271). Atsižvelgiant į aukščiau numatytus Komisijos vertintus kriterijus bei paskirtus balus, akivaizdu, jog tai buvo įvertinta Komisijos sprendime dėl neturtinės žalos atlyginimo.

43. Komisija, vadovaudamasi Ieškovės pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais atsižvelgė į 10 skirtingų kriterijų, kuriais remiantis įvertino neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu Pacientė nepateikė naujų esminių argumentų dėl didesnio neturtinės žalos atlyginimo, ieškinyje tos pačios faktinės aplinkybės aprašytos detaliau, tačiau nėra nurodyta, kokių kriterijų Komisija neįvertino – į visas Ieškovės numatytas aplinkybes jau buvo atsižvelgta.

44. Antra, tai numatyti teiginiai, kaip „<...> psichologo pagalba buvo suteikta, tik nėra pateikta (nedokumentuota) su ligos istorijos įrašais”, „Po kilusių komplikacijų buvo atliktos 2 chirurginės operacijos, po kurių pilvo srityje liko daugybiniai randai. Randų šalinimui bus reikalingas papildomos chirurginės intervencijos ir papildomos didelės išlaidos”, „<...> naudojosi pagalbiniu apvaisinimu, kad pastoti, todėl šiuo metu, esant tik kairės pusės kiaušidei ir kiaušintakiui tai iš esmės tik teorinės galimybės” yra nepagrįsti medicininiais dokumentais ar kitomis kompetentingų specialistų išvadomis, todėl tokie argumentai gali būti vertinami tik kaip Ieškovės subjektyvus aplinkybių vertinimas.

45. Ieškovės pateikta aplinkybė, kad jai buvo suteikta psichologo konsultacija yra nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl šioje civilinėje byloje negali būti vertinama – priešingu atveju Ieškovė turėtų pateikti medicininio dokumento įrašą. Vadovaujantis kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais, taip pat gydymo įstaigų pateikta Pacientės medicinine dokumentacija, pastebima, jog Ieškovė nė karto nesikreipė pagalbos į gydytojus psichologus ar psichiatrus, nepaisant to, jog, kaip teigiama, patyrė sunkius emocinius išgyvenimus.

46. Dėl prarastos galimybės ateityje pastoti ir susilaukti vaikų, Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė dr. A. A. Santaros klinikų Vaisingumo centro vedėjas - gydytojas akušeris ginekologas R. G. paaiškinime pažymėjo, kad „<…> šis teiginys neatitinka realybės, nes pašalinus dešiniuosius gimdos priedus (kiaušintakį ir kiaušidę) liko normaliai funkcionuojantys kairieji gimdos priedai. Literatūros duomenimis (Auran et all, doi: 10.1007/s10815-022-02534-9) tikimybė susilaukti vaikų po pagalbinio apvaisinimo procedūros yra labai panaši tarp pacienčių, turinčių tik vieną kiaušidę ir pacienčių, turinčių dvi kiaušides. Tuo tarpu dėl sumažėjusios tikimybės susilaukti vaikų natūraliai, pacientė ir kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo diagnozuotas kitos prigimties moters nevaisingumas. Pacientei anksčiau diagnozuota endometriozė taip pat sumažina natūralaus pastojimo tikimybę. Po atliktos pagalbinio apvaisinimo procedūros, pacientei su sutuoktiniu liko 8 šaldyti embrionai, kurie gali būti panaudoti, jei pacientė vėl norės pastoti. <…> Todėl pacientė tikrai nėra praradusi galimybės susilaukti vaikų.” Šie gydytojų paaiškinimai vertinami oficialiais ir reikšmingais medicininiais įrodymais civiliniame procese, o tuo tarpu Ieškovės teiginiai yra nepagrįsti jokiomis specialistų išvadomis ar medicininiais įrašais.

47. Vien tik faktas, jog Pacientė negrįžtamai neteko dešinės kiaušidės ir kiaušintakio, nėra savaime neturtinę žalą didinantis kriterijus. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar tam tikro organo dalinis ar visiškas netekimas nulemia atitinkamų reikalingų funkcijų praradimą, skausmo ar kitų sunkumų sukėlimą. Vertinant Pacientės klinikinį atvejį, kiaušintakio ir kiaušidės praradimas negali būti susijęs su emociniais, dvasiniais išgyvenimais, nes Ieškovė neprarado galimybės susilaukti vaikų ateityje. Minėtų vidinių organų paskirtis yra išimtinai susijusi su nėštumu, todėl neaišku, kodėl po jų pašalinimo išlikus pastojimo tikimybei, Ieškinyje nurodoma, jog tai - tik „teorinė galimybė“ ir dėl šios priežasties Ieškovė patyrė didelę žalą.

48. Byloje esanti medicininė dokumentacija (Santaros klinikų 2021-02-17 Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos Nr. PA4.247 įrašas, 2021-03-18 Santaros klinikų E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, 2021-06-09 Santaros klinikų chirurginės operacijos protokolo Nr. 618 (Forma Nr. 003-3/a) įrašas) patvirtina, jog Pacientei 2015 m. gimdė cezario pjūvio operacijos būdu, todėl yra likęs randas gimdoje. Taip pat Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė dr. A. A. ir Santaros klinikų Vaisingumo centro vedėjas - gydytojas akušeris ginekologas R. G. paaiškinime nurodė, jog “Pilvo srityje esantys randai nesumažino pacientės darbingumo ir tai yra estetinis klausimas, kuris gali būti sprendžiamas įvairiais būdais. Be to, pacientei jau iki procedūros buvo atlikta CPO pirmojo gimdymo metu – jau buvo randas ant pilvo odos.” Tai patvirtina aplinkybę, kad Pacientė nuo 2015 m. turėjo randą pilvo srityje dėl pirmojo gimdymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to atsirado sunkūs dvasiniai išgyvenimai po antrojo gimdymo cezario operacijos pagalba.

49. Ieškinio argumentai, kad randų šalinimas sukels papildomas chirurgines intervencijas bei išlaidas nėra susiję su Pacientei padaryta žala. Randai yra dviejų gimdymų pasekmė, be to, Ieškovė po 2015 m. atliktos cezario pjūvio operacijos taip pat neatliko randų šalinimo procedūrų, tad kyla pagrįstų abejonių dėl šio poreikio realumo. Aplinkybė, kad Ieškovė su šeima buvo suplanavusi kelionę į Egiptą, tačiau Pacientė sudvejojo ir atšaukė kelionę pasirinkusi likti Lietuvos pajūryje yra visiškai nesusijusi su žalos padarymo faktu ir nepagrindžianti emocinių bei dvasinių išgyvenimų. Taip pat tai, kad kelionės metu automobilyje iš (duomenys neskelbtini) į Vilniaus gydymo įstaigą keturmetė dukra patyrė didžiulį šoką, yra Ieškovės priimto sprendimo pasekmė, o ne Santaros Klinikų ir KUL gydytojų padaryta žala. Tokio amžiaus vaikas negali suprasti/suvokti kas vyksta ir reaguoja tik į tėvų atitinkamą elgesį, todėl neatmestina tikimybė, jog pačių tėvų elgesys esančioje situacijoje, privertė vaiką nerimauti.

50. Komisijos pasitelkta Ekspertė, atsakydama į 4 kl. dalį: „Ar sprendimas gydymą tęsti Vaisingumo centre Santaros klinikose buvo teisingas? Ar pacientė, vertinant jos sveikatos būklę, galėjo vykti į Vaisingumo centrą savo automobiliu?” nurodė, kad “Sprendimas tęsti gydymą III-o lygio pagalbą teikiančiame stacionare buvo teisingas. Įtarus su pagalbiniu apvaisinimu susijusią komplikaciją esant mažam nėštumui gydymas turėtų būti tęsiamas didesnę patirtį sukaupusioje gydymo įstaigoje.” Taip pat Akreditavimo tarnybos 2022-06-07 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo KUL T3-427/2022 ataskaitoje Nr. D17-98-(1.27) numatyta konsultanto nuomonė dėl klausimo: ar 2021-04-16 09:00 val. išliekant stipriam pilvo skausmui bendros vizitacijos metu buvo priimtas teisingas sprendimas išrašyti Pacientę iš KUL, nukreipiant ją savarankiškai vykti į Santaros Klinikas, atitinkamai atsakyta, jog „pagal 2021-04-16 09:00 val. įrašą Ligos istorijoje pacientės būklė įvertinta kaip patenkinama, nurodyti skundai kliniškai nežymūs (tempia pilvą, jaučia maudžiančio pobūdžio skausmą), indikacijos Tramadolio suleidimui neįrašytos <...> Remiantis medicininiais įrašais, pacientės būklė buvo patenkinama ir ją buvo galima išrašyti iš stacionaro. Pagal įrašą (Informuoto paciento valios pareiškime, suteikus stacionarines paslaugas) pacientės išrašymas iš KUL buvo suderintas su paciente.“ Taip pat apie tai, ar Pacientės pervežimą į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą turėjo organizuoti KUL, konsultantas atsakė, kad remiantis įrašu Ligos istorijoje, 2021-04-16 09:00 val. po Pacientės būklės įvertinimo bei aptarimo su skyriaus vedėju ir pačia paciente, pacientė patenkinamoje būklėje buvo išrašyta iš stacionaro.

51. KUL 2023-02-28 pateiktame Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinime taip pat numatyta, kad pati Pacientė pageidavo tęsti gydymą Santaros Klinikose, todėl iš stacionaro buvo išrašyta, su rekomendacijomis supažindinta ir sutiko. Savo sutikimą patvirtino parašu. Taigi, šių aplinkybių visuma lemia išvadą, kad Ieškovės dukters emocinis šokas ir vaikų darželyje teikta psichologinė pagalba nėra susijusi su KUL ir Santaros Klinikose teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, nes savarankiškas vykimas automobiliu į kitą gydymo įstaigą buvo pačios Pacientės pageidavimas, su kuriuo ji sutiko ir pasirinko važiuoti savarankiškai, o ne GMP pagalba. Pabrėžtina, kad Ieškovė nenurodė jokių teisės aktų, kurie teisiškai įpareigotų asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigą šiuo konkrečiu atveju pasirūpinti transporto priemone ir nuvežimu, kai Pacientė savo valia pasirenka tęsti gydymą kitame mieste esančioje gydymo įstaigoje. Taip pat ieškinyje nenumatyta aplinkybė, kad Ieškovė būtų išreiškusi norą vykti ne su savo šeima, o būti nuvežta KUL atsakingų darbuotojų.

52. Nepagrįsta ir ieškinio aplinkybė, kad Ieškovei ypač stiprias neigiamas emocijas kėlė mintys apie galimą vaisiaus netekimą arba sklaidos ir vystymosi trūkumus, galimą apsigimimą. Neabejotina, kad šis klinikinis atvejis ir taikytas gydymas sukėlė emocinį nerimą bei išgyvenimus esant tuometiniam nėštumui, tačiau pažymima, jog prieš pradedant pagalbinio apvaisinimo procedūrą, Pacientė buvo supažindinta su visų galimų komplikacijų sąrašu. Komisijos sprendime numatyta, kad Pacientė 2021-02-17 – 2021-04-09 laikotarpiu eilę kartų buvo ambulatoriškai konsultuota Santaros Klinikų dėl nevaisingumo ir bendru sutarimu su sutuoktiniu nutarta atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Suteikta visa būtina, detali informacija apie procedūrą (galimas rizikas ir komplikacijas), Ieškovė sutikimus patvirtino parašais. Tai, kad Pacientė gydymo metu nerimavo dėl vaisiaus būklės yra įprasta, kiekvienos moters nėštumo metu esanti emocinė reakcija. Be to, Pacientė viso nėštumo laikotarpiu buvo nuolatos konsultuota Santaros Klinikų gydytojų, atsižvelgiant į medicininę dokumentaciją, buvo atliekami įvairūs tyrimai, paskirtos gydytojų konsultacijos, gydymo planai, rekomendacijos, išrašomi vaistai, t.y. Ieškovei suteiktas reikiamas dėmesys ir priežiūra, todėl ši aplinkybė didino jos ir vaisiaus klinikinį būklės saugumą.

53. Ieškovės argumentai, kad intymių santykių su sutuoktiniu nebuvo dėl gydytojos rekomendacijų ir labai prastos savijautos bei tai, jog iki nėštumo atostogų pradžios nebuvo galimybės dirbti buhalterės pareigose, prarasti suplanuoti kvalifikacijos kėlimo mokslai/kursai yra vertinami kaip nepagrindžiantys neturtinės žalos fakto. Neįmanoma įvertinti, ar neįvykus pagalbinio apvaisinimo komplikacijoms nėštumo metu Pacientės savijauta ir sveikatos būklė būtų patenkinama bei ji būtų galėjusi sklandžiai atlikti savo darbą.

54. E. K. – T. 2021-03-04 pasirašytame informaciniame lapelyje pacientui „Kiaušidžių folikulų punkcija“ tarp nurodytų galimų žinomų ir dažniausiai pasitaikančių komplikacijų yra ūmi uždegiminė dubens infekcija (0,15 proc.), tarp retai pasitaikančių – kiaušidės pūlinys (0,03 proc.).

55. Santaros Klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro posėdyje 2022-01-20 klinikinio atvejo aptarimo protokole gydytojas akušeris ginekologas R. G. aptarimo metu nurodė, kad pagrindinės su nėštumu nesusijusios pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, infekcija po kiaušidžių punkcijos, šalutinis naudojamų vaistų poveikis, anesteziologinės komplikacijos, kraujavimas. Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas yra dažniausiai pasitaikanti pagalbinio apvaisinimo procedūros komplikacija.

56. Protokole nurodyta, kad Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojas akušeris ginekologas doc. dr. M. Š. posėdyje pažymėjo, kad atsižvelgiant į peritonito, dubens absceso ir dubens uždegiminės ligos Santaros klinikų Empirinio antibiotikų skyrimo gaires, UpToDate, Cochrane, European guideline for the management of pelvic inflammatory disease, CDC ir United Kingdom National Guideline for the Management of Pelvic Inflammatory Disease gydymo rekomendacijas, Pacientės pagalbinio apvaisinimo procedūros septinės komplikacijos operacinis ir antibakterinis gydymas buvo savalaikis ir reikiamos apimties. Taip pat kiaušidžių punkcijos metu reikia vengti endometriomų pažeidimų, nes tai gali padidinti intraabdominalinės infekcijos riziką, tačiau endometriomos pradūrimas dažniausiai yra vienintelis būdas išvengti didelio kiaušialąsčių skaičiaus praradimo.

57. Akreditavimo tarnybos pasitelkto konsultanto nuomone, Pacientės atveju anatominis išsidėstymas, tikėtina, sąlygojo endometriomos pažeidimą. Pažeidus endometriomą, gydytoja ėmėsi visų reikiamų priemonių komplikacijos pasekmėms išvengti. Įvykusios komplikacijos nėra netinkamai suteiktų paslaugų pasekmė, pabrėžė konsultantas.

58. Komisijos Ekspertė 2 atsakyme nurodė, jog komplikaciją numatyti ne visada galima. Atsakant į 3 klausimą, Ekspertė pabrėžė, kad unifikuotos kiaušidžių punkcijos metodikos, kai diagnozuota endometrioma, nėra. Vertinant įrašus med. dokumentacijoje, kiaušidžių folikulų punkcija atlikta profesionaliai. Kartais, siekiant išpunktuoti folikulus ir gauti lytinių ląstelių, endometriomos pažeidimo išvengti negalima. Ekspertė 6 atsakyme pateikė išvadą, jog stacionarinis gydymas Santaros klinikose 2021-04-16 – 2021-05-14 buvo tinkamas ir reikiamos apimties. Tausojant besivystantį mažą nėštumą ir reprodukcinę moters funkciją buvo laikomasi maksimaliai konservatyvios infekcinių komplikacijų gydymo taktikos, pacientės gydymu rūpinosi daugialypė specialistų komanda.

59. Komisijos vertinimu, teigiamą poveikį galėjo turėti punkcijos metu naudotų antibiotikų papildymas anaerobus veikiančiais preparatais, prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą atliktas lytiškai plintančių infekcijų tyrimas, atsisakymas nuo gliukokortikoidų, tačiau tai pilnai neeliminuoja infekcinių komplikacijų tikimybės.

60. Akreditavimo tarnybos 2022-10-31 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Santaros klinikose T3-98/2022 ataskaitoje Nr. D17-194-(1.27) bei Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2022-11-04 įsakyme Nr. T4-301-(1.34) „Dėl pacientei E. K. – T. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ patikrinimo galutinėje išvadoje nurodyta, kad Pacientei E. K. – T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos Santaros Klinikose teikiamos tinkamai.

61. Išvardytos medicininės aplinkybės rodo, jog Pacientei pasireiškusios komplikacijos: kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, uždegiminė dubens infekcija po kiaušidžių punkcijos yra gerai žinomos ir dažniausiai pasitaikančios medicininėje praktikoje atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūra, su kuriomis Ieškovė buvo daugelį kartų supažindinta, pasirašiusi įvairias informacines formas, nurodančias šias komplikacijas. Pabrėžtina, kad Pacientė, pasiryžusi minėtai procedūrai, taip pat laisva valia prisiima atitinkamą riziką. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad gydytojams atlikus tam tikrus veiksmus, būtų visiškai pašalinta bet kokia infekcinių komplikacijų tikimybė ar nebūtų atsiradusi bet kokia kita. Kaip nurodyta Ekspertės išvadoje, kartais endometriomos pažeidimo išvengti negalima, taipogi endometriomos pradūrimas dažniausiai yra vienintelis būdas išvengti didelio kiaušialąsčių skaičiaus praradimo. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad Pacientei iki pagalbinio apvaisinimo procedūros jau buvo diagnozuotas nevaisingumas, o endometriozė taip pat sumažino natūralaus pastojimo tikimybę, tačiau po taikyto gydymo Santaros Klinikose Ieškovei 2021-12-16 gimė moteriškos lyties naujagimis. Atsižvelgiant į sėkmingą nėštumo baigtį ir į tai, kad Pacientė nepatyrė jokių išliekamųjų padarinių, neprarado artimojo, yra suaugusi, subrendusi moteris, turinti šeimą ir vaikus, darbinga, todėl jos dvasiniai išgyvenimai negali būti vertinami kaip išimtinai sunkūs ir įvertinti net 50 000 Eur suma.

62. Remiantis tuo, kas išdėstyta, VLK nuomone, Komisijos skirta 8 700 Eur suma realiai kompensuoja patirtus išgyvenimus. Konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Ieškovės prašomas didesnės neturtinės žalos atlyginimas yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl negali būti priteisiamas.

63. VLK susipažinusi su Ieškinyje numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir konstitucine doktrina apie tai, kad teismai nėra saistomi Komisijos priimto sprendimo, tačiau PTŽSAĮ nustatyti kriterijai ir Aprašo atlygintinos sumos maksimalūs dydžiai neriboja teismo išimtinės teisės neturtinės žalos dydį, apskaičiuotą Komisijoje, padidinti arba sumažinti – Aprašo dydžiai yra orientaciniai žalos apskaičiavimo dydžiai, kurie buvo nustatomi remiantis dabartine kasacine teismų praktika šio pobūdžio bylose. VLK nurodė, kad siekiant įgyvendinti PTŽSAĮ tikslus ir užtikrinti greitą bei efektyvią pacientams padarytos žalos nustatymo ir jos kompensavimo sistemą, PTŽSAĮ įtvirtintu kriterijų sąrašu siekiama padėti pacientams ar jų artimiesiems suprasti, kokias aplinkybes privalu nurodyti ir jas pagrįsti reikalaujant atitinkamo neturtinės žalos dydžio. Akivaizdu, kad į Aprašo lentelę nėra įmanoma įtraukti nebaigtinio kriterijų sąrašo, nes jis kiekvienoje byloje yra individualus ir kintantis, todėl PTŽSAĮ neriboja pareiškėjui nurodyti papildomų kriterijų, nesančių sąraše, tačiau į kuriuos Komisija turėtų atsižvelgti (Aprašo 16 p. Lentelės 1.6.3. p. „Kitos lentelėje nenurodytos svarbios aplinkybės“). Taigi, pagal Aprašą nustatoma neturtinė žala individualizuojama ir kriterijai įvertinami įvairiapusiškai. Ieškovė prieštarauja įstatymų leidėjo Aprašo lentelėje įtvirtintiems kriterijams, tačiau nenurodė į kokius konkrečiai kriterijus nebuvo atsižvelgta, ir kokiu būdu pažeistos Ieškovės teisės.

64. Komisija, vertindama Pacientės numatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir pagal juos skiriamų balų lentelę, visuose punktuose neskyrė jai maksimalių balų, todėl vien faktas, kad Komisijos priteisiamų sumų maksimalus dydis yra iš anksto ribotas, Ieškovei neturėjo lemiamos reikšmės. VLK nuomone, Komisijos įvertintas Ieškovės atlygintinas neturtinės žalos 8 700 Eur dydis yra nulemtas medicininių dokumentų, Akreditavimo tarnybos ataskaitų, gydytojų specialistų paaiškinimų bei Pacientės patirtų išgyvenimų, kurie nebuvo įvertinti didžiausia, Aprašo ribose nustatyta galima atlygintina suma, todėl teigti, kad Komisija šiuo atveju nepriteisė daugiau tik dėl ją saistančių nuostatų yra nepagrįsta.

65. VLK administruojamos Sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti likutis yra visiškai nereikšminga aplinkybė neturtinės žalos dydžio vertinimui. Teismai, priteisdami turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės biudžetinių institucijų, neatsižvelgia į jų sunkią turtinę padėtį, tačiau tai nereiškia, kad nustatant neturtinės žalos dydį, išimtinai vadovaujamasi valstybinių įstaigų galimybe apmokėti padarytą žalą. VLK administruojamos Sąskaitos piniginis dydis savaime neeliminuoja Ieškovės pareigos įrodyti neturtinės žalos fakto, pagrįsti prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį.

66. VLK manymu, neturtinės žalos atlyginimo civilinėse bylose orientacinis dydis yra nepagrįstai ieškovės tapatinamas su šalyje nustatytu MMA. MMA yra laikomas pakankamu darbo užmokesčiu, kai yra patenkinti būtiniausi poreikiai: maisto, drabužių, būsto, išsilavinimo ir poilsio, atsižvelgiant į kiekvienos šalies ekonominį ir kultūrinį išsivystymą. Kai kuriais atvejais taip pat atsižvelgiama į šeimos poreikius, darbuotojo padėtį, o kitais atvejais ir į mokamas pašalpas bei kitas socialines garantijas. Atsižvelgiant į tai, kad minimaliosios mėnesinės algos paskirtis – užtikrinti ne tik darbuotojui, bet ir jo šeimai minimalių poreikių tenkinimą, tai, jog darbo užmokestis yra siejamas su asmens faktiškai atliktu ir darbo sutartyje sulygtu darbu, darbuotojo kompetencija bei pareigomis, manytina, kad patirta neturtinė žala bet kokio pobūdžio bylose negali būti tapatinama su darbo užmokesčiu. Darbo užmokesčio paskirtis yra konstitucinė darbuotojų teisė gauti atlyginimą už jam pavestą ir atliktą darbą, tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimas įstatymu numatytas kaip piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Neturtinės žalos nustatymo dydžio kriterijai ar ribos nėra apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatymuose, kadangi tai fakto klausimas, vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Minėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra kompensacinio pobūdžio ir susijęs išimtinai su nukentėjusiojo patirta moraline žala, o ne visos šeimos materialiniu išlaikymu, būtinųjų poreikių ir oraus gyvenimo užtikrinimu. Ieškinyje numatyta, kad MMA siekiama užtikrinti asmenų orų pragyvenimo lygį, tačiau, VLK nuomone, jeigu būtų atsižvelgiama į nustatytą MMA dydį ir tokiu būdu apskaičiuojama neturtinės žalos suma, susidarytų ydinga ir teisinei sistemai prieštaraujanti situacija, kai nukentėjusieji neturtinės žalos atlyginimu siektų ne kompensuoti patirtus emocinius, dvasinius išgyvenimus, tačiau nepagrįstai pasipelnyti.

67. VLK manymu, vadovaujantis ieškinyje pateikta nuomone, kad neturtinės žalos atlyginimui nustatyti turi būti remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytais atitinkamais orientaciniais dydžiais, tikslingiau atsižvelgti ne į MMA, o minimalių vartojimo poreikį dydį. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-820 2 str. 2 d. 1 p. numatyta: „Minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti.” Remiantis šio įstatymo 3 str. 1 d., MVPD apskaičiuojamas vadovaujantis vidutinėmis metinėmis infliacijomis, būtiniausių maisto produktų rinkinio struktūra bei atitinkamai mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis. Svarbu paminėti, jog tai yra rodiklis, atnaujinamas kiekvienais metais bei nurodantis asmens išlaidų sumą eurais ir reikalingas minimaliems asmens vartojimo poreikiams patenkinti per mėnesį. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-828 “Dėl 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo” nustatė 2023 m. MVPD – 354 Eur. Vadovaujantis tuo, kad šis rodiklis nustato asmens išlaidų sumą, patenkinančią būtiniausius poreikius, Atsakovės nuomone, MVPD paskirtis yra glaudžiau susijusi su kompensacine neturtinės žalos atlyginimo funkcija, negu darbo užmokesčio atlyginimas. Atsakovė prašė teismo įvertinti ir apskaičiuoti neturtinės žalos dydį remiantis ne MMA, tačiau nustatytu MVPD dydžiu.

68. Šioje civilinėje byloje negali būti taikoma tokia ieškovės nurodyta teismų praktika, kuri siejama su vaikui sukeltu sunkiu kūno sužalojimu, autoįvykio metu patirtais daugybiniais kūno sužalojimais, atlikta moters visiška sterilizacija ir kt. Ieškinyje nurodyta teismų praktika, kurią Ieškovė sieja su savo patirtimi (ieškinio 66.3.2.2. p.) – “<…> kuria vienam nepilnamečiui vaikui, patyrusiam kūno sužalojimų (apdeginimo), buvo priteista 200.000,00Lt (60.000,00EUR) neturtinės žalos atlyginimo suma” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Pažymėtina, kad nurodytoje byloje tuoj po gimimo du naujagimiai buvo paguldyti ant termoforų, užpildytų per karštu vandeniu, ir dėl to patyrė sunkių kūno sužalojimų, jiems buvo atliktos odos persodinimo operacijos. VLK nuomone, tai negali būti sulyginami atvejai, kadangi Pacientė sėkmingai išnešiojo ir pagimdė sveiką kūdikį, kuris nepatyrė jokių sužalojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 nagrinėjamas atvejis, kai moters organizme tarp kepenų lateralinio (išorinio) apatinio krašto ir dešiniojo inksto, galimame retroperitoniniame (užpilvaplėviniame) tarpe, buvo palikta adata taip pat visiškai neatitinka Ieškovės padėties. Tie patys argumentai išdėstomi ir dėl Ieškinyje cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo 2021-05-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-723-407/2021, kurioje ieškovei atliktas mechaninis kiaušintakių vientisumo pažeidimas (sterilizacija), kai tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje Pacientei nebuvo atlikta sterilizacija, jos nėštumas nenutrūko, be to, Ieškovė neprarado galimybės ateityje susilaukti vaikų, tad šis bylos pavyzdys yra neaktualus.

69. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str. 1 d.). Atsakovė nurodė, kad PTŽSAĮ nuo 2020-01-01 iš esmės pasikeitė ir įteisintas „žala be kaltės“ modelis. Pagal šį modelį atsakovu tampa valstybė, kurią atstovauja VLK. Komisijos sprendimą skųsti gali tik pacientas, gydymo įstaiga tokios teisės neturi. Pagal iki 2019-12-31 galiojusį PTŽSAĮ atsakovu būdavo sveikatos priežiūros įstaiga ar pacientas. Ir pagal minėto įstatymo nuostatas tiek pacientas, tiek gydymo įstaiga galėjo skųsti Komisijos sprendimą ir nevykdyti Komisijos sprendimo, kol jis neįsiteisėjo. Pagal naują nuo 2020-01-01 įsigaliojusią PTŽSAĮ redakciją, atsakovu tampa valstybė, kurią atstovauja VLK, ir VLK įpareigojama įvykdyti Komisijos sprendimą jam dar neįsiteisėjus. Taigi, VLK savo prievolę šiuo atveju yra įvykdžiusi. Nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad Atsakovė privalo mokėti procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos, susidarytų situacija, kai siekdama išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovė turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį.

70. Nėra teismų praktikos ar šiuo atveju valstybė, atstovaujama VLK, turėtų mokėti palūkanas už tai, ką jau yra įvykdžiusi pagal Komisijos sprendimą. Jei teismas spręstų, jog tokios palūkanos priteistinos, VLK nuomone jos galėtų būti priteisiamos tik nuo tos sumos, kuri priteisiama teismo papildomai ir tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

71. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis R. T. nurodė, kad šeima patyrė didžiulį stresą ieškovę dėl netikėtų didelių skausmų hospitalizavus KUL. Žmona skundėsi, kad KUL duoda tik nuskausminančius vaistus, bet nieko dagiau nedaro. Liudytojas ieškovę vežė nuosavu automobiliu iš KUL į Santaros klinikas. Pervežimo metu ieškovė skundėsi didžiuliu skausmu, buvo beprarandanti sąmonę. Ieškovė prašė užvežti į namus nusiprausti. Ši situacija sukėlė stresą kartu važiavusiai dukrai. Po operacijų žmonai liko negražūs randai, žmona pusę metų negalėjo rūpintis dukra, tvarkytis buityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatytos faktinės aplinkybės

72. Byla nagrinėjama dėl ieškovei kilusių padarinių netekus dešinės kiaušidės ir kiaušintakio, (reprodukcinės organo funkcijos (sutrikimas) – netekimas) sukeltos moralinės žalos. Teigiama, kad Ieškovė su abejais kiaušintakiais ir kiaušidėmis naudojosi pagalbiniu apvaisinimu, kad pastoti, todėl šiuo metu, esant tik kairės pusės kiaušidei ir kiaušintakiui tai iš esmės tik teorinės galimybės. Pabrėžiama, kad tai nuolatinio pobūdžio ir visam likusiam Pacientės gyvenimui, žala padaryta negrįžtamai - tai vieni iš pagrindinių neturtinės žalos dydį didinančių kriterijų.

73. Komisija įvertinusi surinktos informacijos visumą ir vadovaudamasi PTŽSAĮ 24 str. 6 d., nusprendė, kad Pacientė patyrė žalą ir kilusios žalos galima buvo išvengti, jeigu punkcijos metu būtų paskirtas naudotų antibiotikų papildymas anaerobus veikiančiais preparatais, atsisakymas nuo gliukokortikoidų. Komisijos vertinimu, prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą Ieškovės ištyrimas dėl lytinių takų infekcijos galėjo būti detalesnis, įvertinus visas (tuo tarpu ir endometiomos) keliamas rizikas intraabdominalinei infekcijai. Ieškovę hospitalizavus KUL didesnis dėmesys turėjo būti skirtas padidėjusiai C-reaktyvaus baltymo koncentracijai, nes dažniausiai šis rodiklis siejamas su infekcija. Ją įtarus, bendras kraujo tyrimas ir CRB galėjo būti kartojami anksčiau, atitinkamai ir anksčiau pradėtas antibakterinis gydymas. Kadangi atvykus į Santaros klinikas Ieškovės sveikatos būklė vertinta kaip „sunki“ (CRB – 442 mg/l), Komisijos teigimu, KUL specialistai taip pat neadekvačiai vertino buvusią klinikinę situaciją.

74. Remiantis išdėstytu, Komisija balsų dauguma nusprendė, kad žala pacientės sveikatai susijusi tiek su Klinikose, tiek su Ligoninėje teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, įvertinus aukščiau paminėtus paslaugų teikimo trūkumus, žala nėra vertinama, kaip neišvengiama. Žala Pareiškėjos sveikatai atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas - teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Klinikose ir Ligoninėje buvo padaryta ir šios žalos buvo galima išvengti. Komisija 2023-04-19 sprendimu Nr. 56-64 nusprendė, jog Pacientei atlygintina 8 700 Eur neturtinė žala, kuri ieškovei faktiškai išmokėta.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

75. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas; tai yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žalos atlyginimo tvarką, kai žala yra susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja PTŽSAĮ redakcija, kuri įtvirtino „žalos be kaltės“ modelį. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebeturi prievolės drausti civilinę atsakomybę, o PTŽSAĮ nustatytomis sąlygomis ir tvarka moka įmokas į sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti. Paciento sveikatai padaryta žala atlyginama iš minėtos sąskaitos lėšų. Komisija nustato, ar žala sveikatai buvo padaryta, nevertindami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 str. 6 d.). Įstatymo nuostatose yra nurodyta, kad „Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais <...>“ (PTŽSAĮ 24 str. 7 d.). LR Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aprašas detalizuoja įstatymo nuostatas, jame, pagal tam tikrus kriterijus, apibrėžiamos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos.

76. PTŽSAĮ 25 straipsnyje įtvirtinta, kad Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodoma, kad turi būti nustatyta ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala; ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir dėl to žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

77. Paminėtas teisinis reglamentavimas neeliminuoja bendrų Civiliniame kodekse įtvirtintų materialinės teisės normų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, aptariamu atveju CK 6.284, 6.250 straipsnių nuostatų taikymą, todėl negali sutikti su atsakovo pozicija, išsakyta teismo posėdyje, jog turi būti taikoma specialioji norma – minėtas įstatymas, o ne Civilinis kodeksas.

78. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

79. PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto „b“ papunktyje nurodyta, kad neturtinės žalos dydis mirties atveju yra nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Aprašo 16 punktą atlygintinos neturtinės žalos dydį Komisija nustato šia tvarka: 16.1. pagal šiame punkte pateiktą Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę (toliau – lentelė) pagal kiekvieną kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiria lentelėje nurodytus balus. Skiriant balus vertinama prašymo pateikimo dieną esanti paciento sveikatos būklė pagal paciento medicinos dokumentuose ir (ar) sprendimuose, kuriais nustatytas paciento neįgalumas, išlikusio darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai, nurodytą informaciją; 16.2. sudeda skirtus balus ir padaugina juos iš balo vertės, kuri lygi 100 eurų.

80. PTŽSAĮ taip pat neįtvirtinta, kad Apraše yra nustatytas maksimalus pacientui ar kitam asmeniui atlygintinos neturtinės žalos dydis ir teismas negali jo viršyti. Priešingai – PTŽSAĮ 25 straipsnio 3 dalyje (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios PTŽSAĮ redakcijos 25 straipsnio 2 dalis) įtvirtinta teismo teisė nustatyti žalos atlyginimą, jeigu jo nenustatė komisija, taip pat nustatyti kitokį žalos dydį (didesnį arba mažesnį) negu nustatė Komisija.

81. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, jau suformuotoje teismų praktikoje, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civilinės atsakomybės be kaltės modelį, PTŽSAĮ pakeitimo projekto ir Aprašo projekto lydinčiuose dokumentuose išreiškė aiškią valią, kad ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas neturi pareigos vadovautis tik PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatytais kriterijais ir Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais.

82. Parinkdamas konkretų atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų visumą. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės, nėra saistomas PTŽSAĮ nustatytų kriterijų ir Apraše įtvirtintų atlygintinos žalos maksimalių dydžių. Žalą patyrusiam asmeniui turi būti atlyginta visa patirta žala. Aprašas įtvirtino atlygintinos neturtinės žalos maksimalų dydį, kai jos atlyginimo klausimas sprendžiamas ikiteisminėje institucijoje, bet ne ginčą nagrinėjant iš esmės teisme. Tik Komisija, bet ne teismas, nustato žalos dydį, vadovaudamasi Apraše nurodytais žalos dydžiais, nustatytais pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus kriterijus, tuo būdu siekiama sutrumpinti žalos pacientų sveikatai atlyginimo procesą ir supaprastinti galimybę juo pasinaudoti, sudaryti sąlygas asmenims greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą. Kaip akcentuojama teismų praktikoje, PTŽSAĮ nustatyti kriterijai atlygintinai neturtinei žalai įvertinti negali kliudyti teismui vykdyti teisingumą ir priteisti nukentėjusiam asmeniui teisingą patirtos žalos atlyginimą. Dėl to teismas, įvertindamas tuos pačius kriterijus, gali nustatyti kitokį – didesnį arba mažesnį – atlygintinos neturtinės žalos dydį negu nustatė Komisija. Taigi atsakovo motyvai, jog turi būti taikomas specialus įstatymas, o ne Civilinis kodeksas ir tai, kad Komisija negali atlyginti didesnės, nei atlygino, neturtinės žalos, laikytini nepagrįstais (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-912/2023).

83. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

84. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021 52 punktą).

85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad atsižvelgdamas į tai, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

86. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 33 punktas).

87. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 83 punktas).

88. Teismas vertina aplinkybę, kad ieškovė byloje vertinamu laikotarpiu buvo nėščia, todėl jos pergyvenimai siejami ne tik su jos asmeniškai jaučiamais skausmais ir kitais nepatogumais, bet ir pergyvenimais susijusiais su galima žala būsimam kūdikiui, realia galimybe prarasti kūdikį. Šių pergyvenimų trukmė tiesiogiai susijusi su Komisijos konstatuotu KUL specialistų neadekvačiu ieškovės klinikinės situacijos vertinimu.

89. Kaip minėta, Komisija konstatavo, kad vertinti pacientės būklę išrašymo iš KUL metu iš pateiktų dokumentų sunku dėl ypatingai lakoniškų įrašų. Jei nustatyta, kad pacientės būklė blogėja, pervežimą į aukštesnio lygio gydymo ligoninę organizuoja siunčiančioji įstaiga. Epikrizėje pažymėta, kad „bendrai būklei nesikeičiant, kraujavimo į pilvo ertmę nesant, tolesniam gydymui išrašoma nukreipiant į Santariškių Vaisingumo kliniką. Kadangi atvykus į VULSK SK ligonės būklė vertinta kaip „sunki“ (CRB - 442 mg/l), galima teigti, kad KUL specialistai neadekvačiai vertino esamą klinikinę situaciją.

90. Taigi, nepaneigtas ieškovės argumentas, kad KUL specialistai pernelyg delsė, neorganizavo ligonės pervežimo į aukštesnio lygio įstaigą Santaros klinikas ir ši aplinkybė sukėlė ieškovei ir jos šeimos nariams dar didesnius išgyvenimus. Pagrįsta manyti, kad, gabenant ieškovę asmeniniu automobiliu iš Ligoninės į Santaros klinikas, ieškovė ir jos sutuoktinis bei mažametė dukra patyrė papildomus išgyvenimus. Ieškovė patyrė papildomą riziką staigaus būklės pablogėjimo atveju.

91. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ieškovė (Pacientė) buvo raštu supažindinta su visų galimų komplikacijų sąrašu. Komisijos sprendime numatyta, kad Pacientė 2021-02-17 – 2021-04-09 laikotarpiu eilę kartų buvo ambulatoriškai konsultuota Santaros Klinikų dėl nevaisingumo ir bendru sutarimu su sutuoktiniu nutarta atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Suteikta visa būtina, detali informacija apie procedūrą (galimas rizikas ir komplikacijas). Tai, kad Pacientė gydymo metu nerimavo dėl vaisiaus būklės yra įprasta, kiekvienos moters nėštumo metu esanti emocinė reakcija. Be to, Pacientė viso nėštumo laikotarpiu buvo nuolatos konsultuota Santaros Klinikų gydytojų, atsižvelgiant į medicininę dokumentaciją, buvo atliekami įvairūs tyrimai, paskirtos gydytojų konsultacijos, gydymo planai, rekomendacijos, išrašomi vaistai, t.y. ieškovei suteiktas reikiamas dėmesys ir priežiūra, todėl ši aplinkybė didino jos ir vaisiaus klinikinį būklės saugumą.

92. Sutiktina su atsakove, kad intymių santykių su sutuoktiniu nebuvo dėl gydytojos rekomendacijų ir labai prastos savijautos bei tai, jog iki nėštumo atostogų pradžios nebuvo galimybės dirbti buhalterės pareigose, prarasti suplanuoti kvalifikacijos kėlimo mokslai/kursai yra vertinami kaip nepagrindžiantys neturtinės žalos fakto. Neįmanoma įvertinti, ar neįvykus pagalbinio apvaisinimo komplikacijoms nėštumo metu Pacientės savijauta ir sveikatos būklė būtų patenkinama bei ji būtų galėjusi sklandžiai atlikti savo darbą, turėti intymius santykius su sutoktiniu.

93. Atsakovė nurodė šias reikšmingas medicinines aplinkybes: E. K. – T. 2021-03-04 pasirašytame informaciniame lapelyje pacientui „Kiaušidžių folikulų punkcija“ tarp nurodytų galimų žinomų ir dažniausiai pasitaikančių komplikacijų yra ūmi uždegiminė dubens infekcija (0,15 proc.), tarp retai pasitaikančių – kiaušidės pūlinys (0,03 proc.).

94. Santaros Klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro posėdyje 2022-01-20 klinikinio atvejo aptarimo protokole gydytojas akušeris ginekologas R. G. aptarimo metu nurodė, kad pagrindinės su nėštumu nesusijusios pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, infekcija po kiaušidžių punkcijos, šalutinis naudojamų vaistų poveikis, anesteziologinės komplikacijos, kraujavimas. Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas yra dažniausiai pasitaikanti pagalbinio apvaisinimo procedūros komplikacija;

95. Protokole nurodyta, kad Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojas akušeris ginekologas doc. dr. M. Š. posėdyje pažymėjo, kad atsižvelgiant į peritonito, dubens absceso ir dubens uždegiminės ligos Santaros klinikų Empirinio antibiotikų skyrimo gaires, UpToDate, Cochrane, European guideline for the management of pelvic inflammatory disease, CDC ir United Kingdom National Guideline for the Management of Pelvic Inflammatory Disease gydymo rekomendacijas, pacientės E. K.-T. pagalbinio apvaisinimo procedūros septinės komplikacijos operacinis ir antibakterinis gydymas buvo savalaikis ir reikiamos apimties. Taip pat kiaušidžių punkcijos metu reikia vengti endometriomų pažeidimų, nes tai gali padidinti intraabdominalinės infekcijos riziką, tačiau endometriomos pradūrimas dažniausiai yra vienintelis būdas išvengti didelio kiaušialąsčių skaičiaus praradimo.

96. Akreditavimo tarnybos pasitelkto konsultanto nuomone, Pacientės atveju anatominis išsidėstymas, tikėtina, sąlygojo endometriomos pažeidimą. Pažeidus endometriomą, gydytoja ėmėsi visų reikiamų priemonių komplikacijos pasekmėms išvengti. Įvykusios komplikacijos nėra netinkamai suteiktų paslaugų pasekmė, pabrėžė konsultantas.

97. Komisijos Ekspertė 2 atsakyme nurodė, jog komplikaciją numatyti ne visada galima. Atsakant į 3 klausimą, Ekspertė pabrėžė, kad unifikuotos kiaušidžių punkcijos metodikos, kai diagnozuota endometrioma, nėra. Vertinant įrašus med. dokumentacijoje, kiaušidžių folikulų punkcija atlikta profesionaliai. Kartais, siekiant išpunktuoti folikulus ir gauti lytinių ląstelių, endometriomos pažeidimo išvengti negalima. Ekspertė 6 atsakyme pateikė išvadą, jog stacionarinis gydymas Santaros klinikose 2021-04-16 – 2021-05-14 buvo tinkamas ir reikiamos apimties. Tausojant besivystantį mažą nėštumą ir reprodukcinę moters funkciją buvo laikomasi maksimaliai konservatyvios infekcinių komplikacijų gydymo taktikos, pacientės gydymu rūpinosi daugialypė specialistų komanda.

98. Komisijos vertinimu, teigiamą poveikį galėjo turėti punkcijos metu naudotų antibiotikų papildymas anaerobus veikiančiais preparatais, prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą atliktas lytiškai plintančių infekcijų tyrimas, atsisakymas nuo gliukokortikoidų, tačiau tai pilnai neeliminuoja infekcinių komplikacijų tikimybės.

99. Akreditavimo tarnybos 2022-10-31 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Santaros klinikose T3-98/2022 ataskaitoje Nr. D17-194-(1.27) bei Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2022-11-04 įsakyme Nr. T4-301-(1.34) „Dėl pacientei E. K. – T. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ patikrinimo galutinėje išvadoje nurodyta, kad Pacientei E. K. – T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos Santaros Klinikose buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

100. Kaip minėta, Komisija nusprendė, kad Pacientė patyrė žalą ir kilusios žalos galima buvo išvengti, jeigu punkcijos metu būtų paskirtas naudotų antibiotikų papildymas anaerobus veikiančiais preparatais, atsisakymas nuo gliukokortikoidų. Komisijos vertinimu, prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą Ieškovės ištyrimas dėl lytinių takų infekcijos galėjo būti detalesnis, įvertinus visas (tuo tarpu ir endometiomos) keliamas rizikas intraabdominalinei infekcijai.

101. Sutiktina su atsakove, jog Pacientei pasireiškusios komplikacijos: kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, uždegiminė dubens infekcija po kiaušidžių punkcijos yra gerai žinomos ir dažniausiai pasitaikančios medicininėje praktikoje atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūra, su kuriomis Ieškovė buvo daugelį kartų supažindinta, pasirašiusi įvairias informacines formas, nurodančias šias komplikacijas. Pacientė, pasiryžusi minėtai procedūrai, taip pat laisva valia prisiima atitinkamą riziką. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad gydytojams atlikus tam tikrus veiksmus, būtų visiškai pašalinta bet kokia infekcinių komplikacijų tikimybė ar nebūtų atsiradusi bet kokia kita. Kaip nurodyta Ekspertės išvadoje, kartais endometriomos pažeidimo išvengti negalima, taipogi endometriomos pradūrimas dažniausiai yra vienintelis būdas išvengti didelio kiaušialąsčių skaičiaus praradimo.

102. Ieškovės pastojimas natūraliu būdu, turint porines kiaušides ir kiaušintakius nepavyko, todėl tik pagalbinio apvaisinimo būdu pavyko pastoti. Ieškovė neteko dalies vidaus reprodukcinių organų. Dar svarbiau, kokiomis aplinkybėmis - esant nėščiai - ieškovė neteko vidaus reprodukcinių organų. Vien tai, kad jai buvo pašalinti vidaus reprodukciniai organai ir dar esant nėščiai (besilaukiančiai atliekamos sudėtingos chirurginės operacijos) didina neturtinės žalos dydį. Tuo pačiu tikimybė susilaukti / pastoti natūraliu ar pagalbinio apvaisinimo būdu, netekus vienos dalies kiaušidės ir kiaušintakio, sumažėjo.

103. Pagalbinio apvaisinimo būdu besilaukiančiai ieškovei po to, kai ji buvo išrašyta iš KUL ir buvo hospitalizuota Santaros klinikose atliktos dvi sudėtingos operacijos: 2021-04-17 taikyta laparoskopija ir laparatomija bei 2021-06-09 taikyta laparoskopija (nėštumas 12 sav. + 6 d.). Besilaukiančiai ieškovei nuolatos buvo skiriami vaistai, kuriuos nėštumo metu vartoti galima tik tokiu atveju, jei tai neabejotinai būtina, jei tik tikėtina nauda bus didesnė už galimą riziką moteriai ir vaisiui. Šios aplinkybės (didelę riziką keliančių vaistų vartojimas) taip pat sukėlė ieškovei ypač intensyvius išgyvenimus dėl vaisiaus išlikimo ir sveikatos.

104. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad Pacientei iki pagalbinio apvaisinimo procedūros jau buvo diagnozuotas nevaisingumas, o endometriozė taip pat sumažino natūralaus pastojimo tikimybę, tačiau po taikyto gydymo Santaros Klinikose Ieškovei 2021-12-16 gimė moteriškos lyties naujagimis. Atsižvelgiant į sėkmingą nėštumo baigtį ir į tai, kad Pacientė patyrė išliekamuosius padarinius, kurie iš dalies yra ištaisomi (vienos iš dviejų kiaušidžių pašalinimas visiškai neužkerta galimybės susilaukti vaiko, o pilvo randai iš dalies gali šalinami plastinės operacijos metu), ieškovė yra suaugusi, subrendusi moteris, turinti šeimą ir vaikus, darbinga, todėl jos dvasiniai išgyvenimai negali būti vertinami kaip išimtinai sunkūs ir išreikšti didele 50 000 Eur suma.

105. Ieškovės tvirtinimu, nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad gydymo įstaigų kaltės forma buvo didelis neatsargumas. Teismas nesutinka su tokiu gydymo įstaigų kaltės formos vertinimu. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl Ligoninės ir Santaros klinikos darbuotojų didelio neatsargumo nepagrįsti.

106. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, kad ieškovei sveikatai žala padaryta 2021 metais, kai tuo metu nuo 2021-01-01 taikomas MMA 642 EUR12 su mokesčiais, o atskaičius mokesčius - 513.41 EUR į rankas13, nuo 2022-01-01 taikomas MMA 730 EUR su mokesčiais, o atskaičius mokesčius - 533,35EUR į rankas. O nuo 2023-01-01 taikomas MMA jau yra 840,00 EUR su mokesčiais, o atskaičius mokesčius - 633,20EUR į rankas. Nuo 2024-01-01 patvirtintas MMA 924 EUR, t.y. atskaičius mokesčius - 676.96 EUR į rankas. Tačiau Apraše nuo 2020-01-08 „fiksuotas“ 100 EUR už 1 balą nekinta (nepasiekia ir nekompensuoja šių dienų prekių ir paslaugų ekonominės vertės), nors MMA dydis didėja. Ši išvada teismui taip pat leidžia didinti Komisijos nustatytos neturtinės žalos dydį.

107. Ieškovės nurodyti teismų precedentai bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo nagrinėjamoje byloje netaikytini. Precedentinėse bylose buvo vertinami atvejai, kad buvo pažeistos svarbesnės vertybės nei ieškovės nagrinėjamoje byloje, liko nepataisomi sveikatos sutrikdymai (sužalojimai) gydymo įstaigų kaltės forma buvo sunkesnė – didelis neatsargumas, ir buvo aiški galimybė išvengti žalos.

108. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, jog, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, išaiškino, kad „Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų“. Neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijai bei maksimalus priteisiamos neturtinės žalos dydis buvo įtvirtintas atsižvelgiant į dabar teismų praktikoje taikomą neturtinės žalos dydį bei į jos priteisimo kriterijus, bei pakankamai individualizuojant priteistiną neturtinės žalos dydį, todėl Ieškovė nepagrįstai ir nepateikiant argumentų reikalauja itin didelės neturtinės žalos sumos.

109. Akivaizdu, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovės nėštumas ir gimdymas baigėsi sėkmingai, liekamieji reiškiniai (randai ant kūno) buvo nulemti neišvengiamų su ieškovės sveikatos būkle susijusių veiksnių, vienos iš kiaušidžių pašalinimas nežkirto atsakovės galimybių pastoti, kurios ir iki nagrinėjamo atvejo buvo komplikuotos.

110. Žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas 50000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra neįrodytas ir nepagrįstas.

111. Teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus teisingai atlygins 15000 Eur neturtinės žalos suma, įskaitant Komisijos skirtą 8700 Eur sumą, kuri ieškovei jau išmokėta.

Dėl procesinių palūkanų

112. Ieškinyje prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str. 1 d.).

113. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad VLK savo prievolę išmokėti Komisijos nustatytą žalos sumą šiuo atveju yra įvykdžiusi.

114. Atsakovės teigimu, konstatuojant, kad atsakovė privalo mokėti procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos, susidarytų situacija, kai siekdama išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovė turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį.

115. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-144-915/2018, 45 punktas).

116. Nei CK, nei kitas teisės aktas asmens (skolininko) dėl jo teisinio statuso (valstybės) negali atleisti nuo procesinių palūkanų mokėjimo. Be to, Ieškovė neprašo teismo priteisti iš atsakovo mokėti procesines palūkanas nuo jau sumokėtos sumos. Ieškovės ieškinio 73 punkte aiškiai nurodoma, kad VLK ieškovei yra išmokėjusi 8700 EUR kompensaciją, tačiau ieškovė teismo prašo nustatyti bendrą neturtinės žalos kompensacijos dydį 50.000,00EUR ir procesines palūkanas taikyti sumai, viršijusiai 8700 EUR sumą todėl teismas priteisia ieškovei iš atsakovės procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo papildomai priteisiamos 6300 EUR žalos sumos.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

117. Apibendrindama sprendime išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, teismas konstatuoja, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už joje dirbančios gydytojos kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientei sąlygos, numatytos CK ir paslaugų suteikimo metu galiojusios redakcijos PTŽSAĮ, priteisiant jai iš atsakovės 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

118. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas, nors teismas ir nustatė mažesnį priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, negu prašė ieškovė, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 1000 Eur atlyginimas už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti neturtinės žalos sumą 15000 EUR, įskaitant išmokėtą 8700 EUR sumą.

Priteisti ieškovei E. K. – T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos Respublikai, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679) 6300 EUR neturtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-08-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą paduodant apeliacinį skundą per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas