Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P. , B. P. , I. P. , E. P. ir atsakovo viešosios įstaigos „Marijampolės ligoninė“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-65-42/2008 pagal ieškovų M. P. , B. P. , I. P. ir E. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Marijampolės ligoninė“, tretieji asmenys L. J. , R. N. ir uždaroji akcinė bendrovė „If draudimas“ (teisių perėmėjas Estijoje įregistruota įmonė „If P&C Insurance“ AS), dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o kitų ieškovų ir atsakovo skundai netenkintini.

Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius pacientui žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė apima pareigą atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.263 str., 6.250 str.). Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, ir nukentėjusiojo sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tik patyręs nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, taip pat nukentėjusiojo mirties atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).

CK 6.264 straipsnyje numatyta samdančio darbuotojo asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Kaltė, sprendžiant gydytojo atsakomybės klausimą, vertintina kaip atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas. Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovas, pareiškęs ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pažeidimą pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingos neteisėtos veikos ir padarytos žalos. Pagal Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo praktiką, medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).

Pagal CK 6.247 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, sprendžiant, ar teisine prasme padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo viešosios įstaigos „Marijampolės ligoninė“ darbuotojų kaltų neteisėtų veiksmų faktą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojų nerūpestingos neteisėtos veikos ir padarytos žalos, pagrįstai rėmėsi Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko ieškovui M. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimu, pagal kurio išvadas atsakovo darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi ir pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius medicininių paslaugų teikimą (2 t., b. l. 171 - 200).

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad už ieškovui M. P. padarytą žalą atsakingas atsakovas, kurio gydytoja R. N. laiku nediagnozavo ieškovui trauminio šoko, nedelsiant neskyrė reanimatologo konsultacijos, nenukreipė ir laiku neorganizavo ligonio transportavimo į reanimacijos intensyvios terapijos skyrių ir tuo pažeidė Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybos gydytojo terapeuto pareigų instrukcijos 1.7 punkto reikalavimus, o gydytojas ortopedas traumatologas L. J. neįvertino ligonio sveikatos būklės sunkumo ir laiku jo nehospitalizavo į reanimacijos intensyvios terapijos skyrių, pažeisdamas Vš Į ,,Marijampolės ligoninė” direktoriaus 2004-09-27 įsakymu Nr.V - 138 2 priede numatytos Konsultantų kvietimo į priėmimo ir skubios pagalbos tarnybą tvarkos laiko reikalavimus. Nustatant atsakovo įstaigos „Marijampolės ligoninė“ darbuotojų kaltų neteisėtų veiksmų faktą, atsižvelgtina ir į tai, kad ligonis M. P. išgulėjo priėmimo skyriuje kelias valandas, būdamas sunkios (blogos) būklės, nors pagal 2008-04-08 LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą Nr. 208 tokio pobūdžio pacientai turėjo būti perkelti į intensyvios terapijos padalinį per 10 minučių, nes pacientas (ieškovas) atitiko 2008-04-08 LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 208 keliamus kriterijus, kadangi jo sistolinis arterinis kraujo spaudimas atvežimo į priėmimo skyrių metu buvo užfiksuotas mažesnis nei 80 mm gyvsidabrio stulpelio ir ligoniui buvo nustatyti sunkūs psichiniai sutrikimai su agresyviais veiksmais sau ir aplinkiniams, jis nesileido būti apžiūrimas, elgėsi agresyviai, dėl ko gydytojas L. J. paprašė policijos pareigūnų padėti suvaldyti agresyviai besielgiantį ligonį M. P. , tačiau neatliko kitų skubių veiksmų nuraminti tokį pacientą medicininiais preparatais ar specialiais tramdomaisiais marškiniais. Be to, apygardos teismas teisingai nustatė, kad gydytojas L. J. neįtarė ir nediagnozavo ieškovui pakinklinės kraujagyslės sužalojimo ar neiškvietė chirurgo laiku galėjusio diagnozuoti šią patologiją, o po operacijos nesekė ligonio sveikatos būklės, nepadarė įrašų paciento ligos istorijoje apie gydymo eigą. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74: 2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ VII skyriaus 37 punkto reikalavimai ir Chirurgijos tarnybos gydytojo ortopedo traumatologo pareigų instrukcijos 6 punkto reikalavimai, įpareigojantys sekti gydomų pacientų sveikatos būklę, koreguoti gydymą, sudėtingais atvejais organizuoti paciento būklės aptarimą konsiliumo tvarka. Apygardos teismas, nustatydamas atsakovo darbuotojų neteisėtų kaltų veiksmų egzistavimo faktą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas Vš Į ,,Marijampolės ligoninė“ paskyrė gydytojams R. N. ir L. J. drausmines nuobaudas: Vš Į ,,Marijampolės ligoninė“ direktoriaus 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. K-50 R. N. už trūkumus 2004 m. lapkričio 12 d. teikiant pagalbą pacientui M. P. skirta pastaba, L. J. - papeikimas (1 t., b. l. 31).

Be to, pagal bylos duomenis ieškovo kojos kraujagyslės sužalojimo nediagnozavimą lėmė ir nebuvimas doplerinio kraujagyslių tyrimo, o pulso tyrimas apčiuopos būdu pakinklio bei pėdos arterijose galėjo būti neinformatyvus ligoniui esant šoko būklėje ir arteriniam kraujospūdžiui 70/40 bei 90/60 mmHg, taip pat tinkamo darbo organizavimo nebuvimas, teikiant skubią pagalbą politraumos atvejais – nebuvo mišrias traumas patyrusių pacientų tyrimo ir gydymo procedūros (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 64-2-001-05, 1 b. t., 183 - 200, 5 - 14 l.). Atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, ligoninėje tuo metu buvo echoskopas, skirtas kraujagyslių tyrimui, tačiau juo nebuvo pasinaudota, nustatant ieškovui diagnozę. Apie tai ikiteisminio tyrimo metu parodė ligoninės priėmimo skyriaus bendrosios chirurgijos gydytoja G. P. , apklausiama liudytoja, kurios teigimu, gydytojai echoskopuotojai, galintys nustatyti kraujotakos sutrikimus, ligoninėje būna tik darbo metu, o po darbo jie iškviečiami, kai reikalinga skubi pilvo echoskopija, tačiau ligoninėje nėra nustatyta tvarkos, pagal kurią būtų atliekama skubi kraujagyslių echoskopija (Ikiteisminio tyrimo byla Nr.64-2-001-05, 1 b. t., 78 - 80 l.). Beje, pagal bylos duomenis, atsakovas nevykdė ir medicininės pagalbos paslaugų teikimo ieškovui metu galiojusių taisyklių, nustatytų LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2000-11-07 įsakymu Nr. 603 (3.4 p.), bei Būtinosios medicininės pagalbos paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208, 11 punkto reikalavimų.

Dėl nurodytų motyvų, apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo M. P. paminėti sveikatos sutrikimai susiję su atsakovo (jo darbuotojų) netinkamu paslaugų teikimu, todėl ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CPK 178 str., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 2 d., CK 6.264 str., 6.250 str. 1 d., 2 d.). Beje, draudimo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp atsakovo Vš Į ,,Marijampolės ligoninė” ir trečiojo asmens UAB ,,If draudimas“ (teisių perėmėjas įmonė „If P&C Insurance“ AS) ypatumai, t. y. tas faktas, kad draudikas atsisakė atlyginti M. P. patirtą žalą, nesudaro pagrindo paneigti ieškovo M. P. teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala fiziniam asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus; tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismai, nustatydami žalos dydį, turi analizuoti už žalą atsakingo asmens veiksmų atitikimą keliamiems jų elgesio standarto reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui M. P. padarytos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė ne tik į tai, kad kojos kraujotakos sutrikimo nediagnozavimas, kojos netekimas ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus bei kitas neigiamas pasekmes, bei į bylos duomenis, susijusius su atsakovo darbuotojų veiksmų atitikimu rūpestingumo ir atidumo bei kitiems jų elgesio standarto reikalavimams, bet ir į teismo medicinos ekspertizės akto išvadas (3 t., b. l. 72-75), iš kurių matyti, kad ieškovo autoįvykio metu patirti daugybiniai kūno sužalojimai ir ieškovo girtumas, dėl ko ligonis buvo agresyvus ir nesileido tinkamai apžiūrimas, taip pat galėjo turėti įtakos tam, kad atsakovo darbuotojai laiku nediagnozavo ieškovo kojos arterijos pažeidimo (1 t., b. l. 81-199, 3 t., b. l. 13-20, 36-45). Be to, teisingai įvertintos ir teismo medicinos ekspertizės išvados (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 64-2-001-05, b. l. 183-196), pagal kurias ieškovui dešiniosios kojos kraujotakos sutrikimo nediagnozavimą lėmė taip pat ir klinikinio atvejo sudėtingumas (politrauma). Apygardos teismas, nustatydamas atsakovui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turėjo pagrindo atsižvelgti ir į atsakovo Vš Į ,,Marijampolės ligoninė” turtinę padėtį: atsakovas yra ne pelno siekianti įstaiga, finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, turinti įsiskolinimų tiekėjams už suteiktas paslaugas (2 t., b. l. 39), taip pat į tai, kad fizinį skausmą bei kančias ieškovas patyrė (pateko į autoįvykį) dėl savo kaltės, autoįvykio metu buvo neblaivus. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atsižvelgė ir į ieškovo darbingumo lygį, į tai, kad ieškovas gauna invalidumo pensiją, sužalotai galūnei pritaikytas protezas, paciento ištvermė fiziniam krūviui padidėjo, psichoemocinė būsena stabili, adaptacija prie ligos ir jos pasekmių patenkinama (3 t., b. l. 110). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turėjo pagrindo nustatyti mažesnį neturtinės žalos dydį, nei prašė ieškovas.

Dėl pasakyto nėra pagrindo atsakovo apeliacinio skundo argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo (CPK 329-330str.).

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į tai, kad pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-07-27 Darbingumo lygio pažymą ieškovo M. P. darbingumo lygis nuo 2008-07-21 iki 2010-07-20 yra 20 procentų (4 t., b. l. 65), t. y. sumažėjo lyginant su buvusiuoju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (buvo 40 proc.), turint omeny ir aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, yra pagrindo padidinti apygardos teismo nustatytą iš atsakovo Vš Į ,,Marijampolės ligoninė” ieškovui M. P. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 50 000 Lt iki 70 000 Lt (CK 1.5 str. 1 d., 6.250 str.2 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, nors ir artimai susiję su nukentėjusiuoju asmeniu giminystės ar kitais ryšiais, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtinais atvejais (1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7, 13, 19 p.). Tačiau byloje nenustatytos tokios išimtinės aplinkybės, todėl apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju ieškovai B. P. , I. P. ir E. P. neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl M. P. sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-222/2005), o teismo išvadų ir argumentų nepaneigė apeliantų nurodyti motyvai.

Dėl nurodytų motyvų pakeistinas apygardos teismo sprendimas, padidinant iš atsakovo Vš Į ,,Marijampolės ligoninė” ieškovui M. P. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 70 000 Lt, t. y. papildomai priteisiant ieškovui 20 000 Lt neturtinės žalos, bei paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 329 – 330 str., 302, 93, 96 str.).

Iš dalies patenkinus ieškovo M. P. apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo skundą, iš atsakovo Vš Į ,,Marijampolės ligoninė” priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas apeliantas (ieškovas), proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (600 Lt žyminio mokesčio), be to, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (52 Lt) (CPK 302, 92, 93, 96 str.; 4 t., b. l. 277).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą.

Papildomai priteisti iš atsakovo Vš Į ,,Marijampolės ligoninė” (įstaigos kodas 165803154, adresas: Marijampolė, Palangos g. 1) ieškovui M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo bei valstybei 600 Lt žyminio mokesčio, ir priteistą iš atsakovo ieškovui neturtinės žalos atlyginimo sumą nustatyti 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų), o žyminį mokestį valstybei - 2100 Lt.

Kitą Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vš Į ,,Marijampolės ligoninė” 600 Lt žyminio mokesčio ir 52 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.