- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- 2-65-42/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Burdulis
- Ieškovas
- M. P., B. P., I. P., E. P.
- Atsakovas
- VŠĮ“Marijampolės ligoninė“
- Trečiasis asmuo
- L. J., R. N., uždaroji akcinė bendrovė „IF draudimas“
- Advokatai
- Saulius Brazauskas, Vladimiras Žukovskis, Donatas Virvilas
Kauno apygardos teismo teisėjas Antanas Burdulis, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovams M. P. , B. P. , ieškovų atstovui advokatui Vladimirui Žukovskiui, atsakovo VŠĮ“Marijampolės ligoninė“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, tretiesiems asmenims L. J. , R. N. ir UAB“IF draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Donatui Virvilui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P. , B. P. , I. P. ir E. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Marijampolės ligoninė“, tretieji asmenys L. J. , R. N. ir uždaroji akcinė bendrovė „IF draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Marijampolės ligoninė“: M. P. – 700 000, B. P. – 300 000, I. P. – 100 000, E. P. – 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovai M. P. B. P. ir jų atstovas paaiškino, kad 2004 m. lapkričio 12 d. ieškovas M. P. buvo sunkiai sužalotas autoįvykio metu ir hospitalizuotas pas atsakovą. Nurodo, kad atsakovo darbuotojai – tretieji asmenys L. J. ir R. N. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pažeidė sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nesilaikė norminiais aktais nustatytos pacientų gydymo metodikos. Teigiama, kad tretysis asmuo – R. N. , budėjusi ligonių priėmimo skyriuje, neįvertino M. P. sveikatos būklės sunkumo ir savalaikiai neorganizavo ligonio nukreipimo gydymui į reanimacijos skyrių, o gydytojas L. J. , esant daugybiniams galūnių kaulų lūžiams, nepakankamai ištyrė ligonį ir nediagnozavo dešinės kojos pakinklio arterijos sužalojimo dėl ko ieškovui buvo amputuota dešinioji koja. Nurodoma, kad dėl patirto kūno sužalojimo ieškovas M. P. patyrė didelį fizinį skausmą, o jis ir jo šeima patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, vaikai neteko galimybės aktyviai bendrauti su tėvu, be to, šeimos socialinei gerovei atsirado labai neigiamos pasekmės, nes iki sveikatos sužalojimo ieškovas ūkininkavo savo žmonos tėvo ūkyje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą atmesti (t. 2. b. l. 2-17).
Atsakovo atstovas taip pat prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti nėra visų būtinųjų sąlygų, tai yra, neteisėtų atsakovo ar jo darbuotojų veiksmų ir atsakovo kaltės. Nurodė, kad civilinė atsakomybė netaikytina, nes žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo – ieškovo M. P. veiksmų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Teigiama, kad M. P. traumos buvo daugybinės ir labai sunkios, o jis dėl girtumo buvęs labai agresyvus ir trukdęs teikti medicininę pagalbą, tačiau nežiūrint to, jis buvo apžiūrėtas ir jam paskirtas atitinkamas gydymas. Laikė, kad atsakovo darbuotojai nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių medicininių pagalbos suteikimą arba gydytojų rūpestingumo ar etikos normas. Be to, nurodė, kad ieškovai neįrodę ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.
Tretysis asmuo R. N. prašė ieškinį atmesti. Ji paaiškino, kad atvežus M. P. po sunkios autoįvykio traumos į ligoninės priėmimo skyrių pastarajam buvo suteikta specializuota medicininė pagalba, tačiau ieškovas dėl girtumo (nustatyta 2,48 promilės etilo alkoholio) priešinosi medicininiam personalui ir trukdė jam atlikti savo pareigas. Todėl laikė, kad gydytojų kaltės dėl ieškovui atsiradusių pasekmių nėra.
Tretysis asmuo L. J. taip pat prašė ieškinį atmesti. Jis paaiškino, kad M. P. buvo suteikta reikiama medicininė pagalba, tačiau pastarasis dėl girtumo intensyviai priešinosi, dėl ko medicininės pagalbos suteikimas buvo komplikuotas: reikėjo pririšti ieškovui rankas bei kviesti jį sutramdyti policijos pareigūnus. Teigė, kad jau praėjus ilgam laiko tarpui nuo patirtos sunkios traumos autoįvykio metu, atstatyti ieškovo dešinės kojos kraujotaką praktiškai nebuvo įmanoma.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB “If „draudimas atstovas taip pat prašė ieškinį atmesti. Jis paaiškino, kad ieškovai neįrodė atsakovo kaltės bei prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Be to, neginčijamai byloje nustatyta, kad ieškovas priešinosi medicininės pagalbos suteikimui, todėl ši aplinkybė turėjo esminės reikšmės tolimesnėms ieškovo sveikatos pasekmėms.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 12 d. ieškovas M. P. , būdamas neblaivus, staiga išėjo į važiuojamąją kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė dalį ir buvo sunkiai sužalotas pravažiuojančio automobilio. Autoįvykio pasekoje, be kitų kūno sužalojimų, jam buvo konstatuota kairės blauzdos kaulų išnirimas, dešinės kojos šlaunikaulio ir blauzdos kaulų lūžimai, dešinės kojos pakinklinės arterijos sužalojimas, II laipsnio trauminis šokas. M. P. medicininė pagalba buvo suteikta Marijampolės ligoninėje, tačiau nustačius pilną dešinės kojos pakinklinės arterijos nutraukimą ir neesant galimybės atstatyti kraujotaką, buvo atlikta šios kojos amputacija per šlaunį. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis dėl dešinės kojos amputacijos ieškovo bazinis darbingumas įvertintas 40 proc., dėl kairės kojos funkcijos sutrikimo 60 proc., o dėl širdies ir kraujagyslių patologijos 80 proc.
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko ieškovui M. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimą ir nustatė, kad atsakovo darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi ir pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius medicininių paslaugų teikimą (t.2 b.l.171- 200). Išvadoje nurodoma, kad gydytoja R. N. ligonių priėmimo skyriuje diagnozavusi ieškovui politraumą, hipotoniją, girtumą savalaikiai nediagnozavo trauminio šoko, nedelsiant neskyrė reanimatologo konsultacijos, nenukreipė ir savalaikiai neorganizavo ligonio transportavimo į reanimacijos intensyvios terapijos skyrių ir tuo pažeidė Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybos gydytojo terapeuto pareigų instrukcijos 1.7 punkto reikalavimus. Nurodoma, kad gydytojas ortopedas traumatologas L. J. teikdamas ieškovui medicinines paslaugas neįvertino ligonio sveikatos būklės sunkumo ir nesavalaikiai jį hospitalizavo į reanimacijos intensyvios terapijos skyrių ir tuo nevykdė atsakovo direktoriaus 2004 09 27 įsakymu Nr.V- 138 2 priede numatytos Konsultantų kvietimo į priėmimo ir skubios pagalbos tarnybą tvarkos laiko reikalavimų, organizuojant ligonių ištyrimą ir hospitalizavimą. Nurodoma, kad L. J. neįtarė ir nediagnozavo ieškovui pakinklinės kraujagyslės sužalojimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74: 2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ VII skyriaus 37 punkto reikalavimus. Be to, išvadoje nurodoma, kad po operacijos gydytojas nesekė ligonio sveikatos būklės ir pažeidė Chirurgijos tarnybos gydytojo ortopedo traumatologo pareigų instrukcijos 6 punkto reikalavimus, įpareigojančius sekti gydomų pacientų sveikatos būklę, koreguoti gydymą, sudėtingais atvejais organizuoti paciento būklės aptarimą konsiliumo tvarka, taip pat konstatavo, kad nebuvo padaryti įrašai paciento ligos istorijoje apie gydymo eigą.
Pažymėtina, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvados įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Atsakovas remdamasis šiomis išvadomis paskyrė gydytojams R. N. ir L. J. drausmines nuobaudas.
Atlikus teismo medicininę ekspertizę (ikiteisminio tyrimo byla Nr.64-2-001-05, b. l. 183-196) nustatyta, kad ieškovui dešiniosios kojos kraujotakos sutrikimo nediagnozavimą lėmė: klinikinio atvejo sudėtingumas (politrauma). Šiuo atveju dislokuotas šlaunikaulio distalinio galo lūžgalis galėjo spausti pakinklio kraujagyslę; ligonio girtumas bei šokinis susijaudinimas, dėl ko ligonis buvo agresyvus ir neleido pilnai apžiūrimas; nebuvimas sąlygų atlikti diagnostinius tyrimus - doplerinio kraujagyslių tyrimo, o pulso tyrimas apčiuopos būdu pakinklio bei pėdos arterijose galėjo būti neinformatyvus esant šokinei ligonio būklei ir arteriniam kraujospūdžiui 70/40 ir 90/60 mmHg; tinkamo darbo organizavimo nebuvimas teikiant skubią pagalbą politraumos atvejais minėtoje gydymo įstaigoje – nebuvimas mišrias traumas patyrusių pacientų tyrimo ir gydymo procedūros.
Iš ligonio asmens sveikatos istorijoje esančių įrašų (t.3 b. l .36-45) matyti, kad 2004 11 13 4 val. po operacijos iki 09 val. ieškovo būklė buvo sunki, kojų pirštai šalti, stebimi mikrocirkuliacijos sutrikimai. Tą pačią dieną 13 val. 40 min. iš Kauno medicinos universiteto klinikų atvykęs gydytojas angiochirurgas konstatavo dešinės kojos pakinklio kraujagyslės nutraukimą ir blauzdos arterijos trombozę. Nustačius, kad atstatyti dešinės kojos kraujotaką nėra galimybės, buvo atlikta dešinės kojos amputacija per šlaunį.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pacientas pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos. Civilinio kodekso 6.264 straipsnyje numatyta samdančio darbuotojo asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Kaltė, sprendžiant gydytojo atsakomybės klausimą, vertintina kaip atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas.
Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovo M. P. sveikatos sutrikimai susiję su atsakovo darbuotojų netinkamu suteiktų paslaugų teikimu, todėl ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CPK 178 str.).
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinė žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Kadangi neturtinė žala, kaip minėta, yra asmeninio pobūdžio, tai kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtinais atvejais. Tokią išvadą patvirtinta ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr.(75) 7, kurioje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, o nuketėjusiojo mirties atveju, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (Rezoliucijos 13,19 punktai). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenumatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais, todėl ieškovai B. P. , I. P. ir E. P. neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už M. P. sveikatos sužalojimą. (Tokia teisminė praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje Nr.3K-3-222/2005)
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau sprendžiant atlygintinos žalos dydį turi būti atsižvelgta į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, tai yra, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kita turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinė žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimaliu pastangų principu, tačiau atsakovo darbuotojai, teikiant ieškovui medicinines paslaugas, net ir atsižvelgiant į pastarojo girtumą, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, imant domėn, kad ieškovas į gydymo įstaigą buvo pristatytas po sunkios autoįvykio metu patirtos traumos. Pažymėtina, kad nors atsakovo darbuotojai, esant daugybiniams kojų kaulų lūžiams neįtarė ir nediagnozavo ieškovui autoįvykio metu sužalotos dešinės kojos kraujagyslės nutraukimo, tačiau iš atliktos teismo medicininės ekspertizės akto išvadų (t.3.b.l.72-75) matyti, kad ieškovo autoįvykio metu patirti daugybiniai kūno sužalojimai ir ieškovo girtumas, dėl ko ligonis buvo agresyvus ir neleido būti pilnai apžiūrimas, galėjo turėti įtakos atsakovo darbuotojams nediagnozuoti kojos arterijos pažeidimo. Pažymėtina, kad ieškovo kraujyje buvo rasta 2,48 promilės etilo alkoholio (ikiteisminio tyrimo byla Nr.64-1-01254-04).
Liudytoja L.Š. ir R. Š. parodė, kad ieškovas dėl girtumo ligoninės priėmimo skyriuje buvo agresyvus, trukdė suteikti būtinąją medicininę pagalbą, plėšė nuo savęs tvarsliavą, ligoniui reikėjo surišti rankas.
L. V. Karčiauskienė parodė, kad ieškovas ligoninės priėmimo skyriuje buvo neramus, tačiau, jos nuomone, medicininę pagalbą ligoninės gydytojai teikė neoperatyviai.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra ne pelno siekianti įstaiga, finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, turinti įsiskolinimų tiekėjams už suteiktas paslaugas (t.2.b.l.39), todėl ieškovo prašoma priteisti 700 000 neturtinė žala itin neigiamai atsilieptų medicinines paslaugas teikiančiai atsakovo veiklai.
Vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Byloje nustatyta, kad fizinį skausmą bei kančias ieškovas patyrė dėl savo kaltės, nes būdamas neblaivus, tamsiu paros metu, staiga išėjo į važiuojamąją intensyvaus eismo kelio važiuojamąją dalį ir buvo sunkiai sužalotas, todėl atsakovo kaltė gali būti siejama tik su ieškovo kojos amputavimo pasekmėmis. Nustatyta, kad ieškovas dėl kojos amputacijos liko darbingas 40 proc., gauna invalidumo pensiją, sužalotai galūnei pritaikytas protezas. Nors ieškovas teigia, kad amputavus koją iš esmės yra apribota jo darbinė veikla, tačiau byloje nustatyta, kad jis paskutinį kartą pagal darbo sutartį dirbo tik 1995- 1996 metais, be to, asmeninis ūkis, kuriame, kaip teigia ieškovas nuolat dirbo, buvo įregistruotas kito asmens vardu. Iš epikrizės pateiktos iš VŠĮ Abromiškių reabilitacinės ligoninės (t.3.b.l. 110) matyti, kad ieškovas 2006 11 30- 2006 12 20 paminėtoje ligoninėje gydėsi siekiant normalizuoti hemodinamiką, širdies ritmą, pagerinti fizinio krūvio toleranciją ir kt. Be kitų, ieškovo sveikatą apibūdinančių kriterijų konstatuojama, kad paciento ištvermė fiziniam krūviui padidėjo, psichoemocinė būsena stabili, adaptacija prie ligos ir jos pasekmių patenkinama, rekomenduojama tęsti medikamentinį gydymą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, iš atsakovo ieškovui M. P. priteistina 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 str. 1d., 6.250 str.), o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Priteistina iš atsakovo valstybei žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 96 str. 1 d., 88 str.1 d.3p.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. P. , a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Viešosios įstaigos „Marijampolės ligoninė“ (įmonės kodas 165803154, Palangos g.1, Marijampolė, a/s (duomenys neskelbtini) AB bankas „Hansabankas“) 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo VŠĮ „Marijampolės ligoninė“ valstybei 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) žyminio mokesčio bei 194,30 (vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus 30 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.