- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- 2-291-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01540-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Scandlita“
- Pareiškėjas
- S. H.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandlita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Scandlita“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandlita“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. H. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Scandlita“ (toliau – ir atsakovė, įmonė) bankroto bylą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. APS-131-5964 nusprendė išieškoti pareiškėjo naudai iš atsakovės 4 121,05 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1 000 Eur netesybų. Komisijos 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. APS-131-9231/2022 nuspręsta išieškoti pareiškėjo naudai iš atsakovės 560 Eur baudą už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. 2022 m. birželio 10 d. sprendimas pateiktas vykdyti antstoliui Rimantui Vižainiškiui, kuris užvedė vykdomąją bylą Nr. 0128/22/00994. Nurodė, kad sprendimas neįvykdytas.
3. Paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovė pateikė prašymą atidėti prievolių įvykdymą iki 2022 m. spalio 23 d., bei įsipareigojo sumokėti pareiškėjui 200 Eur kompensaciją. 2022 m. rugsėjo 19 d. trečiasis asmuo UAB „Dubingių žirgynas“ už atsakovę į pareiškėjo atstovo sąskaitą pervedė 200 Eur; skolos likutis yra 5 481,05 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Scandlita“ pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nustatant papildomą terminą paruošti ir pateikti reikiamus dokumentus bei atsiliepimą į pareiškimą iškelti atsakovei nemokumo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą; įpareigojo atsakovės vadovą iki 2023 m. sausio 26 d. pateikti teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinius, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka, informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus, atsakovės banko sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą, informaciją apie turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui. Atsakovė UAB „Scandlita“ atsiliepimo ir teismo reikalaujamų dokumentų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Scandlita“ iškėlė nemokumo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Versus Veto“.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė atsiliepimo ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų teismui nepateikė, todėl, sprendžiant klausimą apie įmonės mokumą, teismas rėmėsi pareiškėjo pateiktais dokumentais bei teismui prieinamais viešų registrų duomenimis.
7. Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenų nustatė, kad UAB „Scandlita“ įmonių registre įregistruota 2005 m. birželio 8 d. Remiantis pareiškėjo pateiktu UAB „Scandlita“ balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2021 m., sudarytu 2022 m. rugpjūčio 22 d., įmonės turto vertė sudarė 247 248 Eur (ilgalaikis turtas – 20 191 Eur, trumpalaikis turtas – 227 057 Eur, iš kurio atsargos – 51 282 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 175 771 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 188 887 Eur, nuostoliai – 49 157 Eur. Taigi vertino, kad juridinis asmuo veikia nuostolingai. Pažymėjo, kad nors atsakovės įsipareigojimai neviršijo įmonės turto vertės, tačiau turtą sudaro iš esmės per vienerius metus gautinos sumos.
8. Vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-1120/2022). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų, kad turi realias galimybes išsiieškoti debitorines skolas. Vertinant įmonės turto ir įsipareigojimų santykį, nevertinant turto dalies, kurį sudaro iš debitorių gautinos sumos, matyti, kad atsakovės įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, tai leidžia daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Aktualiausių duomenų, t. y. finansinės ataskaitos už 2022 m. atsakovė nepateikė.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės skola jam sudaro 5 481,05 Eur. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nustatė, jog Vilniaus miesto aplinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3827-1176/2023 dėl 11 016,50 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Scandlita“. Remiantis antstolių informacinės sistemos registru, nustatė, kad atsakovės atžvilgiu vykdomos 6 vykdomosios bylos dėl piniginių reikalavimų išieškojimo. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. sausio 16 d. duomenimis, atsakovė UAB „Scandlita“ turėjo 6 apdraustuosius asmenis, skola VSDFV biudžetui sudarė 6 137,62 Eur. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viešaisiais duomenimis, UAB „Scandlita“ turėjo 3 878,54 Eur dydžio deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos sumą. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė neatsiskaito ne tik su pareiškėju, tačiau ir su kitais kreditoriais, t. y. VSDFV bei VMI. Darė išvadą, kad tikėtina, jog įmonė negali vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
10. Remiantis išrašu apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautu iš Kelių transporto priemonių registro, nustatė, kad atsakovė turi įregistruotus 4 (keturis) automobilius, iš kurių tik trijų automobilių dalyvavimas viešajame esme leidžiamas, transporto priemonės yra areštuotos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, jos turtas areštuotas.
11. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog UAB „Scandlita“ negali vykdyti turtinių prievolių bei juridinio asmens įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad įmonė yra nemoki, jai keltina bankroto byla. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nėra JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant, bankroto byla neturėtų būti keliama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „Scandlita“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai įvertino turimus duomenis apie įmonės mokumą; teismas pripažino, jog, pagal balanso duomenis už 2021 metus, turimo turto vertė neviršija įsipareigojimų santykį.
12.2. Teismas be pagrindo nevertino debitorinių skolų apimties, kurios patvirtina turimo trumpalaikio turto vertę.
12.3. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimo dydis nėra didelis ir negali lemti įmonės nemokumo.
12.4. Apeliantė pateikė finansinės atskaitomybės duomenis už 2021 m. (balanso duomenis) bei kreditorių ir debitorių sąrašą, iš kurių matyti, kad balanso turto vertė viršija įsipareigojimų dydį.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas S. H. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Atsakovė nesumoka pareiškėjui skolos.
13.2. Nepateikė duomenų, kad turi realias galimybes ir kokių veiksmų ėmėsi atgauti debitorines skolas. Vertinant įmonės turto ir įsipareigojimų santykį, nevertinant turto dalies, kurį sudaro iš debitorių gautinos sumos, matyti, kad atsakovės įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, tai leidžia daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki.
13.3. UAB „Scandlita“ nurodė kaip debitorių UAB „Pavlidi“, nors tokia įmonė nėra įregistruota Juridinių asmenų registre. Iš viešai prieinamų registrų (pavyzdžiui, www.rekvizitai.lt) matosi, kad debitorės UAB „Dubingiai diamond resort“ įmonėje yra tik vienas darbuotojas, įmonė dirba nuostolingai, neteikia finansinės atskaitomybės duomenų (paskutinė informacija pateikta 2020 m.), todėl abejotina reali galimybė atgauti skolą. Be to, UAB „Scandlita“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių skolas, bei nėra įrodymų, kad atsakovė ėmėsi veiksmų (kreipėsi į teismą), siekiant skolas iš debitorių prisiteisti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nevertino turto dalies, kurį sudaro iš debitorių gautinos sumos, nes šių sumų išieškojimas yra abejotinas.
13.4. Atkreipė dėmesį, kad iš UAB „Scandlita“ pateikto balanso matyti, jog bendrovės įsipareigojimai tik didėja.
13.5. Antstolis Rimantas Vižainiškis, kuris vykdo išieškojimą iš UAB „Scandlita“, nėra išieškojęs pareiškėjo skolos. Įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio gali būti realiai išieškota skola, turi kitų kreditorių, tame tarpe ir VMI, VSDFV.
13.6. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad UAB „Scandlita“ yra nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytus pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą bei debitorių ir kreditorių sąrašus. Apeliantė teikiamais naujais įrodymais grindžia įmonės mokumą.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar apeliantė yra (ne)moki. Pareiškėjas su teikiamais naujais įrodymais yra susipažinęs. Naujai teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
19. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
21. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
22. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovė yra nemoki. Tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka ir pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog yra moki, veiklą vykdanti bendrovė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo dėl toliau nurodomų priežasčių.
24. Pirma, bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę, o įsipareigojimai kreditoriams didėja. Iš byloje esančio 2021 m. UAB „Scandlita“ balanso duomenų matyti, kad į atsakovės 2021 m. balansą (sudarytą 2022 m. rugpjūčio 22 d.) įrašyto turto vertė sudarė 247 248 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 20 191 Eur, trumpalaikis – 227 057 Eur, iš kurio atsargos – 51 282 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 175 771 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 188 887 Eur. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įmonės balansą už 2022 m., kurio duomenys iš esmės sutampa su 2021 m. rugpjūčio 22 d. sudarytame balanse nurodytais duomenimis už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2021 m. Iš naujai pateikto balanso duomenų matyti, kad 2022 m. į atsakovės balansą įrašyto turto vertė sudarė 345 233 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 20 191 Eur, trumpalaikis turtas – 325 042 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2022 m. sudarė 202 979 Eur sumą, po vienerių metų – 43 000 Eur. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad įmonės bendra turto vertė per nurodytus metus sumažėjo, bei 2022 m. padidėjo įsipareigojimų apimtis iki 245 979 Eur (2021 m. – 188 887 Eur). Be to, didžiąją UAB „Scandlita“ turto dalį tiek 2021 m., tiek 2022 m. sudaro trumpalaikis turtas (325 042 Eur), kurį iš esmės sudaro per vienerius metus gautinos sumos (322 042 Eur) ir atsargos (3 000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kas konkrečiai sudaro atsakovės atsargas; juo labiau pati įmonė, įrodinėdama veiklos vykdymą, neteikia įrodymų apie realiai vykdomą veiklą. Byloje nėra duomenų apie realią debitorinių skolų atgavimo (ne)sėkmę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti realaus jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų (debitorinės skolos 322 042 Eur), 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos (202 979 Eur) viršija turimo turto vertę (23 191 Eur). Taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.
25. Antra, nurodytina, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė turėjo 40 893 Eur pelno. Apeliacinės instancijos teismas tokius duomenis apie įmonės patiriamą pelną laiko mažai tikėtinais, nes įmonė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolinių įsipareigojimų pareiškėjui kaip kreditoriui, kuriam yra skolinga iš viso 5 481,05 Eur (neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas) pagal Komisijos 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. APS-131-5964, kuriuo nuspręsta išieškoti pareiškėjo naudai iš atsakovės 4 121,05 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1 000 Eur netesybas. Nurodytina ir tai, kad Komisijos 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. APS-131-9231/2022 nuspręsta išieškoti pareiškėjo naudai iš atsakovės 560 Eur baudą už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. Skola neišieškota.
26. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo gautų duomenų iš viešų registrų, apeliantė turi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Vertinant atsakovės kreditorių sąrašą ir įsipareigojimus jiems, nustatyta, kad skola VMI yra 3 562 Eur, VSDFV – 7 210 Eur. Be to, skola VSDFV tik didėja, kadangi, pagal 2023 m. sausio 16 d. duomenis, skola buvo 6 137,62 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3827-1176/2023, kurioje atsakovei solidariai pareikšti reikalavimai. Taigi aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja bei tai, jog atsakovė yra nepajėgi padengti sąlyginai nedidelių įsiskolinimų savo kreditoriams (ir pareiškėjui), nors deklaruoja vykdanti veiklą ir generuojanti pelną.
27. Trečia, nors apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad ji vykdo veiklą, yra pateikusi kreditoriams skolinių įsipareigojimų įvykdymo planą, nurodžiusi ir sutarusi dėl preliminarių įsipareigojimų įvykdymo terminų išdėstymo, bei paaiškino, jog kreditoriai sutinka su atsakovės pasiūlymais ir siekia, kad įmonė vykdytų veiklą ir toliau, tačiau šiems argumentams pagrįsti, jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl vien apeliantės argumentai, jog ji vykdo veiklą ir siekia įsiskolinimus padengti per išdėstytus terminus, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės galimai vykdoma ūkinė–komercinė veikla neteikia jai realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų atsakovė leistinais įrodymais neįrodė).
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumo faktą, kad įmonės vykdoma veikla ir generuojamos pajamos yra nepakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
30. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.