- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2-518-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08358-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- E.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
valstybinės institucijos, duodančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei N. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui E. Nr. dėl išlaikymo dukrai priteisimo ir bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, bei dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir atsakovo priešinį ieškinį ieškovei dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, dalyvaujant valstybinei institucijai, duodančiai išvadą byloje - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2013-11-22 su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pakeisti santuokos nutraukimo sutarties sąlygas, kurios nustatytos 2011-06-28 d. Šiaulių miesto apylinkė teismo sprendimu, remdamasi LR CK 3.53 str.3 d. Kadangi iš esmės pasikeitė aplinkybės dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu, nes su atsakovu taikiai susitarti ir kreiptis bendru pareiškimu dėl sutarties sąlygų pakeitimo jai nepavyko. Nurodė, kad siuntė atsakovui pasiūlymą kreiptis į teismą su bendru pareiškimu, tačiau jokio atsakymo nesulaukė, todėl atsakovui, nesutinkant pakeisti sutarties sąlygas, kurios turi būti pakeistos iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ji nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu.
Nurodė, kad ieškinio pareiškimo metu su ieškove, kaip nepilnamečių motina, E. N., jos gyvenamojoje vietoje gyvena abu jos ir atsakovo, nepilnamečiai vaikai: sūnus G. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. N., gim. (duomenys neskelbtini). Dukra G. N. savarankiškai apsisprendė gyventi su motina, bei šiuo metu gyvena kartu su motina ir broliu E. N. gyvenamojoje vietoje. Aplinkybės iš esmės pasikeitė, nes vaikas, kurio gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su tėvu, pakeitė gyvenamąją vietą ir gyvena su motina. Dėl šios priežasties turi būti pakeista sutarties sąlyga, kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta ir ji nustatyta su motina, jos gyvenamojoje vietoje iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė teigė, kad 2013-08-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, apsisprendus sūnui, G. N. gyventi su motina buvo pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-3 punktas, pakeičiant sūnaus gyvenamąją vietą, jo išlaikymo ir bendravimo sąlygas.
Dėl to ieškovė kreipiasi į teismą, kad būtų pakeistos Šiaulių miesto apylinkės 2011-06-28 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-3 punktai dėl dukters, G. N., gyvenamosios vietos, jos išlaikymo ir bendravimo su tėvu tvarkos.
Nurodė, kad dukrai pakeitus gyvenamąją vietą, turi būti pakeistos sutarties sąlygos ir dėl jos išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo. 2011-06-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu dukros išlaikymui yra nustatytas 400 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, skaičiuojant kas mėnesį, kurį ieškovė sumokėjo atsakovui vienkartine pinigų suma. Anot ieškovės pakeitus dukters gyvenamąją vietą, išlaikymas vaikui jau turi būti priteistas iš atsakovo.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo prašė pakeisti sutarties sąlygą dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo po 600 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui, mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokia suma anot ieškovės atitiktų dukters poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.
Pagal ieškovę įstatymas numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė dukters išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti po 600 Lt, nurodė, kad sūnaus išlaikymui yra priteista po 400 Lt. Ieškovė prašo priteisti 200 Lt daugiau kas mėnesį dukters išlaikymui, nes dukra turi specialių poreikių, jai reikalingas ortodontinis gydymas, kuris yra brangus, kainuoja apie 4 000 Lt.
Be to, dukrai reikalinga psichologo pagalba, paslaugos yra mokamos ir tai taip pat sudaro specialius vaiko poreikius.
Anot ieškovės išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant į dukters poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimą. Pagal ieškovę įstatyme yra suformuluotos išlaikymo teikimo ir jo dydžio nustatomos taisyklės. Įstatyme nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės turtinė padėtis šiai dienai yra daug prastesnė negu atsakovo ir ji mano, kad atsakovas galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Paskaičiavus dukters poreikius išeina, jog kas mėnesį jos išlaikymui reikia apie 1200 Lt ir tai yra būtiniausieji vaiko poreikiai. Todėl 600 litų suma, ieškovės prašoma priteisti kas mėnesį iš atsakovo, yra suma, atitinkanti vaiko poreikius ir galinti juos užtikrinti, jeigu būtų skirta kiekvieno iš tėvų vaiko išlaikymui.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad dirba NVSPL, Šiaulių skyriuje chemijos specialiste, jos pajamos yra apie 1 700 Lt kas mėnesį.
Atsakovo materialinė padėtis yra gera, jis turi nuolatines, dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo turto, todėl tikrai gali teikti pagal savo turtinę padėtį tokio dydžio išlaikymą vaikui. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus ir turi visas galimybes tinkamai savo vaiku pasirūpinti. Ieškovė nurodė, kad neturi galimybės pateikti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl teismo prašė įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį teismui. Atsakovui šių duomenų teismui nepateikus teismo prašė išreikalauti duomenis apie jo turtinę padėtį iš VĮ Registrų centro, VĮ Regitros, VSDFV ir darbovietės apie jo gaunamas pajamas.
Nurodė, jog į išlaidas vaiko išlaikymui įeina mokesčiai už komunalines paslaugas, maistas, drabužiai, pramogos, vaistai, vitaminai, higienos prekės, pramogos, laisvalaikis, kišenpinigiai.
Teigė, kad vaikui pinigų reikia ne tik kasdieninių jo poreikių tenkinimui, tačiau ir jo lavinimui bei asmenybės tobulinimui. Dukra yra paauglė, lanko mokyklą, nemažos išlaidos susidaro vien ugdymo lavinimo priemonėms, taip pat reikia pinigų ir ekskursijoms ir renginių lankymui. Tokio amžiaus vaikas turi turėti, nors ir nedidelę sumą, bet savo pinigų asmeniniams poreikiams tenkinti.
Pagal ieškovę paskaičiavus vidutiniškai vieno mėnesio dukters G. N. poreikiai būtų tokie:
1. Išlaidos maistui apie 350 litų
2. Komunalinių mokesčių dalis apie 150 litų
3. Higienos , skalbimo priemonės, apie 50 litų
4. Drabužiai, batai apie 300 Lt
5. Ugdymo, lavinimo priemonės apie 50 Lt
6. Vitaminai, maisto papildai, gydytojų konsultacijos, gydymas apie 150 Lt
7. Laisvalaikis, pramogos, gimtadieniai, nuotraukos, kišenpinigiai, ekskursijos, apie 100 Lt
8. Telefonas, internetas apie 70 Lt
Visos mėnesio išlaidos būtiniausiems dukters poreikiams patenkinti sudaro apie 1 220 litų.
Be to, kaip nurodė ieškovė, dukra turi sveikatos problemų, reikalingas ortodontinis gydymas, kuris kainuoja apie 4 000 Lt, psichologo konsultacijos ir tai yra specialūs vaiko poreikiai, reikalaujantys papildomų išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodyta suma, būtent po 600 litų, mokama kas mėnesį vaiko išlaikymui būtų pakankama ir atitinkanti vaiko poreikius ir tėvo turtinę padėtį. Ieškovė taip pat skiria panašaus dydžio sumą vaiko išlaikymui kas mėnesį, tai yra šiuo metu dukrą išlaiko visiškai ir visapusiškai, stengiasi, kad būtų patenkinti tiek elementarūs vaiko poreikiai, tiek būtų ugdoma ir tobulinama jos asmenybė.
Taip pat ieškovė remiasi teismų praktika, kuria vadovaujamasi nuostata, jog vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri vadovaujantis LR vyriausybės nutarimu Nr. 1543 ,,Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 sausio 1 d. didinama iki 1 000 Lt, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 04 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529 /2004).
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi LR CK 3.53 str. 3 d., 3.174 str., 3.192 str . 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p. ieškovė teismo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Tenkinti ieškinį ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 06 28 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-3 punktus Juos išdėstant taip :
,,1.1. Nepilnamečių vaikų: G. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus, G. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina, E. N., iki vaikų pilnametystės jos gyvenamojoje vietoje.
1.2. Tėvas, E. Nr., nekliudomai dalyvauja nepilnamečių vaikų, G. N. ir G. N. auklėjime. Bendravimui su vaikais jokie apribojimai netaikomi.
1.3. Tėvas E. Nr. skiria sūnaus, G. N., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
Tėvas E. Nr. skiria dukters, G. N. išlaikymui po 600 Lt ( šešis šimtus litų), kas mėnesį, mokamų periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2013-11-01 iki vaiko pilnametystės.
Vaikams skirtą išlaikymą uzufrukto teise tvarko jų mama E. N.“.
2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais:
- Šalių sūnus G. N. parodė teismui, kad kuomet gyveno pas tėvą, tai sesuo G. bendravo su Raimonda, dabartine tėvo žmona. Prisiminė, kad anksčiau motina neprieštaravo, jog jie su seserimi pasiliktų gyventi pas tėvą. Tuo metu tėvas dažnai būdavo darbe, o su seserimi jie sutardavo gerai, tačiau teko susitvarkyti kambarį, lankė treniruotes. Tėtis padėdavo paruoši pamokas, galėjo pas save pasikviesti draugų. Šiuo metu motina nupirko kompiuterį, tačiau riboja buvimo laiką prie kompiuterio. Parodė, kad pastaruoju metu truputį aptingo, krito pažangumas, nes daugiau laiko praleidžia su draugais. Teigė, jog nori gyventi su motina, nes jam psichologiškai geriau, o be to tėtis per daug reiklus. Šiuo metu santykiai su tėvu yra nutrūkę. Iš tėvo gyvenamosios vietos pas motina išėjo tyliai.
- Šalių dukra G. N. parodė, kad norėtų gyventi tik pas motina, o bendrauti su tėvu netrokšta. Taip pat nenori bendrauti su dabartine tėvo žmona Raimonda. Ji nori gyventi kartu tik su broliu ir motina. Teigė, kad gyvenant pas tėvą jai trūko bendravimo ir bijojo tėvo. Po to kai brolis išėjo gyventi pas motina, jai buvo labai sunku, nes tėvas klauso tik savo dabartinės žmonos. Savo apsisprendimą likti pas tėvą po tėvų skyrybų ji laiko klaida.
Atsiliepimas
Atsakovui pateikus teismui priešinį ieškinį ieškovė pateikė teismui atsiliepimą su šiais motyvais:
Nurodė, kad su atsakovo priešieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutinka, atsižvelgiant į žemiau nurodytus motyvus ir prašė teismo jį atmesti.
Atsakovas kaip argumentus savo priešieškinyje nurodė, kad neva sumažėjo vaikų pažangumas, jų mokymosi vidurkiai jiems gyvenant su ieškove.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad tokie argumentai nepagrįsti, vaikų mokslai iš esmės nepasikeitė, tai jokiu būdu negali būti pripažįstama esminėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti keičiama vaiko (sūnaus) gyvenamoji vieta.
Vaikai gyvendami pas ieškovę, mokosi gerai, labai gerai ir puikiai, dešimtųjų balo skaičiavimas, ką daro atsakovas neatspindi jų mokymosi pablogėjimo. Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad vaikai tapo metais vyresni, aukštesnė klasė, sunkesnė programa, dukra lanko jau pirmą gimnazijos klasę. Tik atėjus į gimnaziją, klasės auklėtoją įspėjo, kad mokymosi vidurkis visų moksleivių gali kristi net dviem balais ir tai yra normalu, nes keičiasi visiškai sistema, reikalavimai, mokytojai. Tačiau, kaip matyti iš duomenų, G. pasiekimai puikūs ir ieškovė mano, kad atsakovas tokiais rodikliais turėtų tik džiaugtis.
Pažymėtina, kad atsakovas yra neteisingai suskaičiavęs G. N. vidurkį, tai yra jis suskaičiavo iš neišvestų pusmečio pažymių, 2014-01-09, o pusmetis baigėsi 2014-01-12. Iš išvestų pusmečio galutinių pažymių akivaizdžiai matyti, kad dukters G. N. vidurkis yra 9, 1 balo.
Pažymėtina ir tai, kad pernai 2012 - 2013 mokslo metais, vedant G. N. vidurkius buvo atsižvelgiama į dailę, muziką ir darbus, šie trys dalykai buvo vertinami pažymiais, šiais mokslo metais jie nebėra vertinami. Už šiuos dalykus G. turėjo puikius įvertinimus ir skaičiuojant vidurkį, pažymiai už šiuos tris dalykus įtakojo praeitų metų vaiko vidurkį ir dėl šios priežasties jis buvo praeitais metais didesnis, o ne todėl, kad vaikas pradėjo prasčiau mokytis kaip teigia atsakovas.
Šalies argumentai
Ieškovė jokiu būdu nesutinka, kad vaikai gyvendami pas motiną tapo mažiau pažangūs ar ėmė praleidinėti pamokas. Pažymėtina, kad net ir E. Nr. pateiktose vaikų charakteristikose nurodyta, jog jie be pateisinamų priežasčių pamokų nepraleido, pamokų vaikai nelanko tik tada, kai serga.
Ieškovė rūpinasi vaikų lavinimu, kalba su jais apie rezultatus, jei reikia pasitikrina namų darbus, vaikai visada mokykloje pasiruošę, turi visas reikiamas priemones, ieškovė nupirko jiems kompiuterį ir planšetinį kompiuterį, kad visada vaikai galėtų laiku padaryti visas mokyklines užduotis.
Vaikų charakteristikos yra geros, vaikai gerai mokosi, yra pažangūs, neturi problemų mokykloje, tačiau tai yra ne tik atsakovo nuopelnas, kaip bando teigti atsakovas. Pažymėtina, kad iki 2011-06-28, kol buvo nutraukta šalių santuoka, jie vaikus augino abu ir abu juos auklėjo, vaikai jau tada lankė mokyklą ir puikiai mokėsi. Todėl netiesa, kai atsakovas nurodo, jog būtent su juo gyvendami vaikai mokėsi gerai. Tik 2011-06-28 buvo santuoka nutraukta ir vaikai liko su tėvu, jie su atsakovu pagyveno apie dvejus metus ir patys savo noru apsisprendė grįžti pas ieškovę, jų motiną, kur gyvena ir dabar.
Jau vien šis faktas, kad G. N. gyvenamoji vieta pakeista visai neseniai, tai yra 2013 metų rugpjūtį, ieškovei, leidžia teigti, jog negalima vaiko gyvenamosios vietos taip dažnai kaitalioti kaip pageidauja atsakovas ir tai panašiau į jo principą, o ne rimtą ir atsakingą sprendimą bei atsakomybės prisiėmimą už vaiką. Prašė atkreipti dėmesį taip pat ir į tai, kad pats tėvas sutiko su šio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu ir nemanė, kad jo gyvenimas kartu su ieškove neatitiks vaiko interesų, kaip teigia dabar atsakovas, praėjus vos pusmečiui. Tokiu būdu akivaizdu, jog pačiam atsakovui trūksta atsakingumo ir vaikas negali būti kaip daiktas tampomas nuolat iš vienos vietos į kitą, nes ieškovė mano, kad tai palieka pėdsakus jo asmenybėje.
Vaikai yra labai prisirišę vienas prie kito, jie nebenori skirtis nei vienas su kitu, nei su ieškove, tarp jų yra labai artimas ryšys. Todėl ieškovė prašė abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes mano, kad tai yra ne tik jų noras, tačiau ir labiausiai atitinka vaikų interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad jo buities sąlygos yra geresnės, kad ieškovė negali vaikams suteikti atskirų kambarių, nes gyvena vieno kambario bute.
Ieškovė su vaikais gyvena labai draugiškai, puikiai dalijasi erdve, vienas kitam netrukdo ir yra geros sąlygos vaikams ir mokytis ir ilsėtis. Ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, taip pat turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, šį turtą ruošiasi parduoti ir su vaikais pagerinti savo buities sąlygas, tai yra pasikeisti butą į didesnį, trijų kambarių. Ieškovė turi realią galimybę tai padaryti, nes turtas jai priklauso asmenine nuosavybės teise, nėra suvaržytas jokiais kreditoriniais įsipareigojimais. Ieškovė nėra niekam skolinga ir jokių kreditorinių įsipareigojimų, priešingai nei atsakovas neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad jo gyvenamojoje vietoje yra pakankamai ploto gyventi vaikams atskirai, turėti savo kambarius. Pažymėtina, kad priešingai nei ieškovė, atsakovas gyvena ne vienas, jis yra susituokęs, kartu gyvena jo žmona ir naujagimis, todėl ieškovė mano, kad namuose gimus kūdikiui tikrai yra pakankamai daug triukšmo ir dieną ir naktį. Be to, atsakovo naujoji žmona yra svetimas žmogus vaikams, kurie yra paaugliai ir natūraliai jiems yra sunkiau gyventi ir prisitaikyti bei rasti ryšį su naująja tėvo žmona, tai vaikai ieškovei yra ne kartą sakę. Ieškovė tuo tarpu gyvena viena, kitų vaikų neturi ir visas jos dėmesys yra skirtas Gyčiui ir G.i.
Nors atsakovas ir nurodo, kad turi namą, tačiau jis yra saistomas kreditorinių įsipareigojimų, kreditas siekia 165 000 litų, turi išlaikyti dar vieną mažą vaiką, todėl esant tokioms aplinkybėms ieškovė nemano, kad atsakovo finansinės galimybės yra daug geresnės negu ieškovės ir turėtų būti kriterijus priteisti vaikus atsakovui.
Atsakovas, kaip mano ieškovė, dėmesį turi skirti ne tik Gyčiui ir G.i, bet ir mažam kūdikiui, savo žmonai, keliems darbams, kurie kaip matyti iš dokumentų yra kitame mieste Palangoje, todėl ieškovė tikrai nemano, kad jis gali pakankami ir tiek kiek reikia paaugliams skirti dėmesio.
Vaiko gyvenimas susideda ne tik iš pažymių, kaip dabar galima būtų suprasti iš atsakovo, mokslas svarbi gyvenimo dalis, tačiau ne visa. Vaikai yra asmenybės, jie turi jausmus, savo pasaulį ir reikia labai daug laiko praleisti tiesiog bendraujant, leidžiant laisvalaikį kartu, rūpinantis vaikų sveikata, o tai didžiąja dalimi daro ieškovė ir todėl mano, kad tikrai emocinis ryšys yra didesnis tarp jos ir vaikų.
Atsakovas yra kategoriškas, konfliktiška asmenybė, linkusi į agresiją. Dėl šių savo būdo bruožų atsakovas yra turėjęs problemų ir darbe. Jis yra sunkaus charakterio, ūmaus būdo, todėl vien jau šios savybės, ieškovė mano, kad yra netinkamos iš esmės dviems paaugliams prižiūrėti, juo labiau mergaitei G. N., kuri yra paauglė ir šiuo laikotarpiu, besiformuojant moteriškai asmenybei, motina jai ypatingai svarbi, juo labiau, kad jos su dukra sutaria puikiai.
Ieškovė savo atsikirtimus į atsakovo priešinio ieškinio reikalavimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2002-01-14, Nr. 3K-3-58/2002; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 411/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje).
Šalies argumentai
Ieškovė teigė, kad kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą ( LR CK 3.174 str. 2 d.) Šiuo atveju ieškovė mano, kad priešingai nei teigia atsakovas vaikų norai gyventi su ieškove visiškai atitinka jų interesus ir nėra trumpalaikės užgaidos kaip teigia atsakovas. Visų pirma, vaikai jau buvo pagyvenę pas atsakovą, jie patys savarankiškai apsisprendė ir grįžo pas motiną, tai yra vaikai auga, jie yra pakankamai dideli ir motyvuoti, galintys puikiai įvertinti situaciją, suformuoti, išreikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti. Dėl šios priežasties jie abu parašė, jog nori gyventi su ieškove, taip pat ir tai, jog nenori būti išskirti.
Jų apsisprendimas išeiti iš tėvo namų, tai ir yra esminė aplinkybė, dėl ko buvo pakeista sūnaus gyvenamoji vieta, dėl to taip pat turėtų būti pakeista dukters gyvenamoji vieta. Abu vaikai faktiškai jau ilgą laiką kartu su ieškove gyvena jos gyvenamojoje vietoje ir neketina keisti savo apsisprendimo. Jų toks noras visiškai neprieštarauja jų interesams. Ieškovė yra jų motina, neturinti jokių žalingų įpročių, turi nuolatinį darbą ir pajamų šaltinį, jos atlyginimas apie du tūkstančius litų per mėnesį, darbe yra charakterizuojama teigiamai, jos artimas ryšys su vaikais, todėl tikrai turi realią galimybę tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir juos auginti.
Pagal ieškovę tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 411/2008).
Šalies argumentai
Ieškovė teigė, kad vaikai yra labai prisirišę vienas prie kito, dukra sakė, kad pas tėvą gyvendama dukra emociškai ypač pasijuto blogai, kai išsikėlė brolis, ji nenori būti išskirta ir nori gyventi kartu su broliu. Ieškovė mano, kad vaikai abu turėtų gyventi kartu ir gyventi būtent su ieškove, jų motina. Ieškovė, mano, kad vaikai yra labiau prisirišę prie jos, ji daugiau laiko praleidžiu su jais kartu, leidžia laisvalaikį, jos darbo valandos yra fiksuotos, darbas baigias 16 val., savaitgaliai laisvi. Tuo tarpu atsakovas, be to, kaip minėta yra sukūręs naują šeimą ir jai taip pat reikia labai daug dėmesio, jis dirba keliose darbovietėse. Atsakovas dirba Palangoje, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, net dvi darbovietės yra Palangoje, iš atsakovo pozicijos neaišku, kur ir kas prižiūrės jo vaikus, kaip jis dirbs Palangoje ir nebus namuose. Tuo laiku jis negalės visiškai rūpintis vaikais dėl objektyvių priežasčių, nes jis bus išvykęs, o vaikai lanko čia mokyklą, reikia keltis rytais, juos išleisti į mokyklą, kad vaikai papusryčiautų, vakare pasidomėti pamokomis, kaip praleido dieną, kokia jų kasdienybė.
Ieškovė daugiau rūpinasi ir vaikų sveikatos būkle, juos vedžioja pas gydytojus, lankosi pas šeimos gydytoją, pastebėjusi, kad vaikai turi dantų problemų ir sūnų ir dukrą vedžioja pas odontologą, pas ortodontą, taip pat sūnų vedžioja į Arbočių optiką pas akių gydytoją, perka akinius. Pastebėjusi, kad dukra sulaukusi paauglystės metų turi tam tikrų psichologinių problemų, kurios jos širdį palietė ir dėl įvykusių ieškovės skyrybų su atsakovu ir atsiliepia vaiko asmenybės formavimusi, ieškovė veda vaiką pas psichologą, kad jokių problemų tame tarpe ir dvasinių mergaitė neturėtų. Teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Dėl šių aplinkybių ieškovė mano, kad ji daugiau bendrauju su vaikais, artimiau, yra artimesnis jų emocinis ryšys ir abu vaikai turėtų likti su ja. Taip pat renkasi ir mokamas paslaugas, stengiasi, kad vaikai gautų geriausią gydymą, visas reikiamas medicinines jiems paslaugas.
Ieškovė rūpinasi ir jų mokslais, dalyvauja susirinkimuose, nuolat pasiskambina vaikų klasės auklėtojoms arba rašo žinutes mokytojams elektroniniame dienyne, pasidomi kaip vaikams sekasi, todėl mano, kad tikrai gyvenimas vaikų su motina atitrinka ir jų norus ir interesus.
Taip pat kaip jau minėta, gyvenant vaikams su motina, nereikia taikstytis prie jokio svetimo žmogaus, kaip šiuo atveju atsakovo namuose, nes ten taip pat gyvena jo naujoji žmona ir vaikai vis tiek patiria dvasinį diskomfortą bei nejaukumo jausmą, todėl taip pat nustatant vaikų gyvenamąją vietą turėtų būti atsižvelgta į vaikų nuomonę ir jų požiūrį į atsakovo žmoną.
Ieškovė taip pat neriboja vaikų bendravimo su atsakovu, tačiau pažymi, kad jis nėra toks glaudus kaip atsakovas nurodo ir jis neskiria tiek dėmesio vaikams kaip teigia priešieškinyje.
Remdamasi išdėstytu vadovaudamasi LR CK 3.53 str. 3 d. ieškovė teismo prašė:
Atmesti atsakovo E. Nr. priešieškinį dėl G. N. gyvenamosios vietos pakeitimo
Tenkinti ieškovės ieškinį dėl G. N. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo savo ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į priešinį ieškinį bei prašė teismo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešinio ieškinio reikalavimus atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. Nr. iš pradžių pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu dėl šių motyvų.
Atsakovas teigė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4813-883/2011, buvo nutraukta jo ir ieškovės santuoka bendru sutikimu, o jų nepilnamečių vaikų G. N. ir G. N. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Teigė, kad ieškovė ieškiniu kelia klausimą dėl G. N. gyvenamosios vietos pakeitimo remdamasi tik ta aplinkybe, kad G. N. nori gyventi ir šiuo metu gyvena su ieškove.
Tačiau, atsakovo nuomone, šis motyvas nėra pakankamas tenkinti ieškovės ieškinį ir pakeisti G. N. gyvenamąją vietą.
Atsakovas savo argumentams patvirtinti remiasi nuoroda į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2002; 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010- 02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pirmiau minėtu 2011-06-28 sprendimu nustatydamas šalių dukters G. N. gyvenamąją vietą su atsakovu, vertino, jog tėvas mergaitei gali sudaryti tinkamas jos raidos sąlygas, su tuo sutiko ir ieškovė.
Atsiliepimas
Atsakovas dėl CK 3.169 straipsnio 3 dalies teisės normos taikymo irgi nurodo į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001 ir kt.).
Teigė, kad nuo to laiko, kai dukters G. N. gyvenamoji vieta įsiteisėjusiu teismo 2011-06- 28 sprendimu buvo nustatyta su atsakovu, praėjo daugiau nei 2 metai. Per visą šį laikotarpį atsakovas visapusiškai rūpinosi dukra - rūpinosi jos auklėjimu ir lavinimusi, buvo reiklus. Atsakovo dukrai sukurta aplinka atitiko jos teisėtus interesus, yra saugi, leidžianti jai užsiimti reikalingais dalykais, lavinti gabumus, būti apsaugotai nuo suaugusių kasdienių rūpesčių. Atsakovas sudarė dukrai G. N. tinkamas jos gyvenimui, auklėjimui ir vystymuisi sąlygas, šios sąlygos tenkino visus mergaitės interesus.
Anot atsakovo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kokie reikalavimai yra keliami nustatant vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2010- 02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Pagal atsakovą ieškovė nepagrindė, kodėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimu nustatyta dukters G. N. gyvenamoji vieta nebeatitinka vaiko teisių bei teisėtų interesų. Čia svarbu pabrėžti, kad turi būti vadovaujamasi objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės vystymusi. O tokių kriterijų ieškovė prašydama pakeisti dukters gyvenamąją vietą pagal atsakovą nenurodė.
Atsakovas pažymėjo, kad akcentuojant vaiko norus tie norai gali prieštarauti ir jo interesams, o ne visada juos atitikti.
Atsiliepimas
Atsakovas teigė, kad gyvenant G. N. pas ieškovę jos pažangumas esmingai sumažėjo (beje, sūnaus G. pažangumas, gyvenant pas ieškovę, taip pat esmingai sumažėjo), kas leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovė negali užtikrinti mergaitės deramo auklėjimo, jos raidos, lavinimosi. Be to, ieškovės buitinės sąlygos negali užtikrinti dviejų skirtingos lyties paauglių G. ir G. tinkamų vystymosi sąlygų.
Ankstesniu teismo sprendimu nustatyta šalių dukters G. N. gyvenamoji vieta su atsakovu ir jai skirtas išlaikymas, geriausiai atitinka dukters interesus ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimą.
Nesutikdamas su ieškovės pozicija, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma visada yra lygi 1 minimalios mėnesinės algos dydžiui, atsakovas nurodė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Todėl pagal atsakovą ieškovės tvirtinimas, kad būtiniems G. N. poreikiams per mėnesį išlaidos sudaro 1 210 Lt, nėra pagrįstas realumu. Anot atsakovo ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomų išlaidų realumą.
Dėl to atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010 dėl kad įrodinėjimo pareigos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 197/2011.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovas teismo prašė:
Ieškovės ieškinį atmesti.
Iš ieškovės priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Vėliau atsakovas pateikė teismui priešieškinį, nurodydamas, kad teikia priešieškinį dėl nepilnamečio sūnaus G. N. gyvenamosios vietos pakeitimo. Teigė, jog tarp ieškovės ieškinio ir jo priešieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti kilusį ginčą.
Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-06-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4813-883/2011, kuriuo buvo nutraukta atsakovo ir ieškovės santuoka bendru sutikimu, jų nepilnamečių vaikų G. N. ir G. N. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu. 2013-08-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimas buvo pakeistas ir sūnaus G. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina E. N., o dukros G. N. gyvenamoji vieta liko nepakeista.
Pagal atsakovą CK 3.169 straipsnio 3 dalies teisės normoje įtvirtinta vieno iš tėvų teisė reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tokiu atveju atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001 ir kt.).
Atsakovo su ieškove vaikai G. ir G. jau yra tokio amžiaus, kuomet itin didelį dėmesį tenka skirti jų mokslams bei visapusiškam lavinimui tam, kad būtų padėti tolimesni pamatai sėkmingoms - jų studijoms bei karjerai.
G. ir G. apsigyvenus su ieškove esmingai sumažėjo vaikų pažangumas - krito mokymosi vidurkiai, vaikai žymiai pradėjo praleidinėti pamokas.
Iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2014-01-09 pažymos apie G. N. 2012 - 2013 m. ir 2013 - 2014 m. mokymosi rezultatus bei mėnesinių mokymosi ataskaitų matyti, kad 2012 - 2013 m. jo pažymių vidurkis buvo 9, o 2013 - 2014 m. laikotarpiu (kada G. pradėjo gyventi pas ieškovę) jo pažangumo vidurkis 8,11, tai yra per tokį trumpą laiką jo pažangumas esmingai sumažėjo.
(duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktoje 2014-01-09 G. N. charakteristikoje yra nurodyta, kad 2012/2013 m. 7 klasę mokinys baigė labai gerais pažymiais, t.y. vidutinis pažymys - 9 (devyni), o 2013/2014 m. I trimestro rezultatai žemesni, t.y. vidutinis pažymys - 8 (aštuoni).
2013/2014 m. klasės vadovė A. R. organizavo individualius pokalbius su mokiniu dėl jo ugdymosi rezultatų pablogėjimo, G. nurodė vienintelę priežastį - tinginystę. Be to, iš pateiktos charakteristikos matyti, kad pas G. atsirado dar vienas bruožas - priešgyniavimas suaugusiųjų nuomonei.
Iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2014-01-09 pažymos apie G. N. 2012 - 2013 m. mokymosi rezultatus bei mėnesinių mokymosi ataskaitų matyti, kad 2012 - 2013 m., kada G. gyveno pas tėvą, jos pažymių vidurkis buvo 9,6.
(duomenys neskelbtini) progimnazijos išduotoje 2014-01-09 G. N. charakteristikoje yra nurodyta, kad G. mokymosi rezultatai visuomet buvo puikūs. Nuo 5-osios iki 8-osios klasės ji buvo lyderė pagal mokymosi pasiekimus mokykloje, užimdavo aukščiausias mokinių ugdymosi reitingų pozicijas. Be pateisinamos priežasties nepraleisdavo pamokų. Nuolat dalyvavo tiksliųjų mokslų miesto bei respublikinėse olimpiadose, konkursuose, juose pelnydavo prizines vietas, rengė pranešimus miesto, respublikos mokinių konferencijoms. Už puikius ugdymosi pasiekimus bei pavyzdingą elgesį buvo apdovanota progimnazijos direktoriaus padėkos raštais. Po pamokų G. papildomai lankė karate užsiėmimus bei baseiną. Niekada neturėjo pastabų dėl netinkamo elgesio, atvirkščiai, buvo laikoma pavyzdžiu kitiems mokiniams.
O iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos ataskaitos: mokinio trimestro / pusmečio visi pažymiai, mokinys N. G., I pusmetis (2013-09-01 - 2014-01-12), matyti, kad tada, kai G. pradėjo gyventi pas ieškovę, jos pažymių vidurkis 8,89, tai yra per tokį trumpą laiką jos pažangumas esmingai sumažėjo.
Iš pirmiau minėtų dokumentų matyti, kad G. laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-12-31, kada gyveno pas motiną, praleido 53 pamokas, kai tuo tarpu laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013- 05-31 praleido 7 pamokas (neįskaityta 2013 m. gegužės mėnesį praleistos 24 pamokos, nes G. už labai gerą pažangumą pagal mokslo mainų programą mokėsi Suomijoje).
Iš pirmiau minėtų dokumentų matyti, kad G., kada apsigyveno pas motiną (nuo 2013 m. balandžio pabaigos), praleido 35 pamokas, kai tuo tarpu gyvendamas pas atsakovą praleido 22 pamokas (už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013 m. balandžio pabaigos).
Atsakovas pateikė į bylą vaikų pažangumo ir lankomumo kitimo grafikus, sudarytus pagal pirmiau minėtas pažymas.
Anot atsakovo vaikai G. ir G. šiuo metu yra paaugliai, jų maištingas amžius, siekis turėti daugiau laisvės lemia tai, kad tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas tokiu laikotarpiu yra itin svarbus. Susiklosčiusi situacija - didėjantis praleistų pamokų skaičius, pažangumo mažėjimas, didesnė laisvė, reiklumo sumažėjimas ir kt. - leidžia atsakovui teigti, kad ieškovė šiuo metu nėra pajėgi užtikrinti tinkamo vaikų auklėjimo, jų raidos bei lavinimosi.
Kada dukra G. bei sūnus G. gyveno su atsakovu, vaikai puikiai mokėsi, užėmė aukščiausius mokinių ugdymosi reitingų pozicijas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, sportavo, beveik nepraleisdavo pamokų, kas leido jam su ieškove jais didžiuotis bei nekėlė abejonių puikiomis jų ateities perspektyvomis.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti ir juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.
Atsakovo nuomone, pateikiamos pažymos, charakteristikos iš mokyklų įrodo, kad vaikų interesus atitinka jų gyvenamųjų vietų nustatymas su tėvu, taip sukuriant jiems saugią asmeninę aplinką, atitinkančią jų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Tokios pat nuomonės buvo ir ieškovė jiems nutraukiant santuoką bei Šiaulių miesto apylinkės teismui 2011-06-28 sprendimu nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu.
Pagal atsakovą vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Yra ir kitų aplinkybių, kurios leidžia atsakovui teigti, jog vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas labiau atitinka vaikų interesus. Ieškovė su vaikais gyvena vieno kambario bute, šios buitinės sąlygos nesudaro galimybių vaikams turėti privačią erdvę, kurioje jie galėtų netrukdomi mokytis, lavinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Vaikams su motina dalinantis tokią mažą gyvenamąją erdvę čia nėra sąlygų jiems ramiai mokytis, namuose esantis šurmulys trukdo susikaupti, nekalbant jau apie tai, kad neužtikrinamos dviejų skirtingos lyties paauglių G. ir G. tinkamos vystymosi sąlygos.
Atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos visos sąlygos vaikams tinkamai augti, vystytis, ugdytis, tobulėti. Čia vaikai turi atskirus kambarius, su savo privačia erdve, kur gali netrukdomi mokytis bei ilsėtis. Jiems sudarytos visos sąlygos sportuoti, lankyti mėgstamus užsiėmimus, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tėvas visą laiką itin rūpinosi vaikų auklėjimu, bendrauja su jų mokytojais, domisi, kaip jiems sekasi, rūpinasi jų sveikata, gydymu. Auklėdamas vaikus atsakovas visada pabrėždavo socialinių taisyklių, moralinių vertybių, dvasinio ugdymo svarbą. Deda visas pastangas, kad vaikai stengtųsi gerai mokytis, įgytų puikų išsilavinimą, taptų dorais bei garbingais visuomenės nariais.
Be to, niekada neribojo ir ateityje neketina riboti vaikų bendravimo su ieškove, niekada nedarė tam jokių dirbtinių kliūčių, todėl net ir nustačius nepilnamečio sūnaus G. gyvenamąją vietą su atsakovu, jei tik ieškovė norės, ji ir toliau turės galimybę visiškai nevaržomai bendrauti su sūnumi Gyčiu. G. taip pat nevaržomai galės bendrauti su motina.
Atsiliepimas
Atsakovas teigė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, vertintina tiek paties vaiko pareikšta nuomonė, tiek jos susiformavimo motyvai, tiek vaiko pareikštos nuomonės atitiktis jo interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių.
Anot atsakovo vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais.
G. ir G. yra paaugliai, jų kaip asmenybių vertybių sistema dar tvirtai nesusiformavusi, šis laikotarpis jų ugdymuisi yra labai reikšmingas. Būtina įvertinti tai, kad vaikai, kaip ir kiekvienas tokio amžiaus paauglys, nori būti neribojami tėvų valdžios, nori daug laisvės, galimybės ilgiau vakaroti su draugais vietoj to, kad laikytis tokio amžiaus vaikui reikalingo dienos režimo, mokytis, ugdytis, lankyti lavinančią popamokinę veiklą, sportuoti ir kt. Atsakovo nuomone, G. ir G. siekimas būti nevaržomiems tėvų valdžios, ieškovės neatsakingai atlaidesnis požiūris į vaikų mokymąsi, pamokų praleidimą, neatsakingai atlaidesnis ieškovės požiūris į vaikų auklėjimą ir lėmė jų šiuo metu apsigyvenimą su ieškove, tačiau tai tikrai neatitinka vaikų interesų.
Tarp atsakovo ir vaikų yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys ir nors ieškovė teigia, kad vaikai šiuo metu nori gyventi su ja, šie vaikų norai yra laikini ir subjektyvūs, susiformavę dėl to, kad, kaip jau pirmiau atsakovas minėjo, ieškovė jiems yra gerokai nuolaidesnė, suteikianti daugiau laisvės, kurios G. ir G., kaip paaugliai, itin nori, nuolaidžiaujanti ne visuomet pagrįstiems vaikų norams. Todėl vaikų norai (kuriais remiasi ieškovė) gyventi su ieškove nėra susiformavęs natūraliai, o yra nulemti prieš vaikų interesus nukreiptų faktorių.
Atsakovas remiantis išdėstytu, teismo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6423- 641/2013 sūnaus G. N. nustatytą gyvenamąją vietą.
Sūnaus G. N. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu E. Nr.
Priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas aukščiau nurodytiems motyvams pagrįsti pateikė teismui rašytinius įrodymus ir šiuos įrodymus.
Liudytoja V. N. duodama parodymus, nurodė, kad sūnui gyvenant su ieškove reikėjo pinigų, todėl jis daug dirbo. Mano, kad sūnui gyvenant su E. N., jie abu turėjo vienas kitam nusileisti, būti atlaidesni. Parodė, kad po tėvų skyrybų vaikaičiai liko su tėvu, o sūnus jais rūpinosi. Ji liepusi vaikaičiams bendrauti ir su motina, tačiau iš pradžių jie bendravo nenoriai, o po to jau dažniau. Mano, kad vaikaitė G. myli tėvą, pripažino, kad vaikaičių motina ieškojo ryšio su vaikais. Teigė, jog šiuo metu su Gyčiu trūksta nuoširdesnio bendravimo. Prisiminė, kaip kartu su vaikaičiais ir sūnumi šventė savo ir jų gimtadienius. Mano, kad vaikaitės G. santykiai su Raimonda, dabartine sūnaus žmona pasikeitė, kuomet pastaroji tapo nėščia. Kuomet sužinojo apie tai, kad sūnus ruošiasi skirtis, tada ji bandė ji sutaikyti su buvusia žmona. G. jai sakė, kad tėtis mažai dėmesio skiria vaikaitei. Kuomet sūnus gyveno su vaikais, tai ji su vyru gyvendavo pas sūnų ir padėdavo vaikaičiams.
Liudytoja Z. N. parodė teismui, kad dėl sūnaus santuokos iširimo yra problema iš abiejų pusių. Jam atrodė, kad po skyrybų tuo problema ir išsisprendė, tačiau vaikaičiai po to pakeitė savo nuomonę ir pareiškė norintys gyventi su motina. Anksčiau vaikaičiai užeidavo pas jį ir žmoną, tačiau pastaruoju metu jau nebesilanko. Žino, kad vaikaičiams išėjus pas motina krito jų pažangumas. Mano, jog vaikaičiams gyvenant pas motina jų gyvenimo sąlygos yra gana sunkios, nes tėra tik vienas kambarys. Vaikaitis G. pas motiną išėjo ramiau, o vaikaitė G. su stresu. Nurodė, kad pagal išgales padėdavo vaikaičiams. Teigė, kad G. anksčiau bendraudamas su juo ir žmona buvo nuoširdesnis, nei vaikaitė G. Jam buvo keista, kad vaikaičiai su gimtadieniu nepasveikino jo žmonos, jų senelės. Mano, kad vaikaičių elgesiui turi įtakos ir jų amžius. Pripažino, kad Eglė, buvusi marti myli vaikus, gal net per daug. Žino, kad sūnus su vaikais bendrauja daugiau žinutėmis. Mano, kad motina neturėtų tiek daug laiko leisti Gyčiui dirbti su kompiuterių, nes jo viena akis yra silpnesnė.
Liudytoja R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių jos santykiai su vyro vaikais buvo geri, o ypač su G. Tačiau jų santykiai pakito, kada ji pradėjo lauktis vaiko. Ji norėtų, kad vaikai gyventų su tėvu. Jos vyras to nori taip pat, tačiau vaikų elgesys šiuo metu pakito, tai yra jie pradėjo atsikalbinėti, nebendrauja su seneliais ir pan. Teigė, kad tėvas ribojo sūnaus G. laiką prie kompiuterio, laiko, jog vyras Ernestas yra geras tėvas savo vaikams. Nurodė, kad kuomet vyro vaikai gyveno su tėvu, ji neskundė jų tėvui ir iš jų nesišaipė. Parodė, kad vyras šiuo metu beveik bedarbis, turės vėl ieškotis kitų darbų, nes jį neseniai atleido iš ankstesnių vadovaujančių pareigų. Teigė, kad tuo metu kada vaikai gyveno pas juos, jie galėjo į namus atsivesti ir savo draugus. Parodė, kad kartu su vyru lankėsi vaikų mokyklose, todėl žino, kaip jei dabar mokosi.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio bei priešinio ieškinio reikalavimus ir prašė teismo juos tenkinti, o ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai atsakovas pateikė teismui ir rašytinius paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad susipažino su ieškovės E. N. ieškiniu atsakovui E. Nr., ir visais pridedamais dokumentais dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teigė, kad skyrius iki 2013-11-27 nėra gavęs pranešimų apie netinkamą vaiko priežiūrą E. N. šeimoje. Šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Šalies argumentai
Ieškovė savo ieškinyje nurodo jog šiuo metu jos nepilnamečiai vaikai: G. N. ir G. N., gyvena su motina, t.y. E. N..
2013-08-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, apsisprendus G. N. gyventi su motina, buvo pakeistas 2011-06-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-3 punktai, pakeičiant G. N. gyvenamąją vietą, jo išlaikymo ir bendravimo sąlygas.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, kad būtų pakeisti 2011-06-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-3 punktai dėl dukters G. N. gyvenamosios vietos, jos išlaikymo ir bendravimo tvarkos.
Skyrius mano, jog atsižvelgiant išimtinai į nepilnametės interesus, yra tikslinga išklausyti teismo posėdyje G. N. nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo.
Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, tikslinga spręsti teismo proceso metu, pateikus papildomų įrodymų, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.
Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog skyrius yra už tai, jog išliktų vaikų ryšys su abiem tėvais, o kadangi jie išsakė savo nuomonę kur jie norėtų gyventi, dėl to teismas turėtų į tai atsižvelgti. Taip pat palaiko ieškovės prašymą dėl vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo, įpareigojant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti gautas iš atsakovo pinigines lėšas. Teigė, kad abu tėvai turėtų būti geranoriški vienam iš jų siekiant bendravimo su vaikais. Tuo pačiu pripažino, kad nustatant vaikui reikalingo išlaikymo dydį būtina remtis minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau kai kada šis dydis gali būti ir mažesnis atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovo priešinis ieškinys atmestinas.
Pažymėtina, kad teisiniai santykiai dėl vaikų yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, kiekviena kita šalis, gali reikšti naują ieškinį ir dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ir dėl išlaikymo jam priteisimo. Byloje tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bet ir dėl išlaikymo dydžio dukrai priteisimo. Dėl abiejų šalių prašymų teismas sprendime pasisako, kadangi šalių dukra G. jau kuris laikas gyvena su motina (CK 3. 172; 3.176 str.). Teismas sprendime žemiau nepasisako dėl šalių sūnui Gyčiui reikalingo išlaikymo padidinimo, kadangi ieškovė tokio reikalavimo teismui nepateikė. Taip pat teismas keisdamas ankstesnių teismų procesiniais sprendimais patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus, remiasi teisės teorijoje taikomu vienu iš trijų teisės normų sisteminimo forma, tai yra inkorporacija.
Žemesnės instancijos teismas
1. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų – ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis). Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką, sudarant ir teismui, sprendžiančiam santuokos nutraukimo klausimą, pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatęs, kad tokia sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ją patvirtina, įtraukdamas sutarties turinį į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.). CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Teismas akcentuoja, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Iš pradžių šioje byloje teismai, spręsdami dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nustatė, kad, nutraukiant šalių santuoką (2011 m. birželio 28 d.), vaikų, kurie tuo metu buvo dvylikos ir vienuolikos metų amžiaus, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (atsakovu). Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į ieškovės ir atsakovo susitarimą, bei vaikų nuomonę. Vėliau 2013-08-30 teismas nutartimi pakeitė šalių sūnaus gyvenamąją vietą, ją nustatydamas su motina, o dukros paliko su tėvu. Tačiau šalių dukra atsižvelgiant į jos psichinės sveikatos būklės pablogėjimą, nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo irgi gyventi su motina. Dėl to ieškovė 2013 m. lapkričio 22 d. ji kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti ir dukros gyvenamąją vietą su ja. Teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad aplinkybės, turėjusios įtakos nepilnamečių vaikų norui gyventi su ieškove, tai jų pačių sveikatos būklė, motinos materialinė padėtis ir kt., turėjo įtakos jų apsisprendimui. Todėl teismui atsiranda pagrindas dar kartą išspręsti vaikų gyvenamosios vietos klausimą. Tuo pačiu pastebėtina, kad teismui nėra pateiktą duomenų, jog vieno iš vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su jų tėvu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bylos duomenis teismas daro ir kitą išvadą, jog vaikams gyvenant su atsakovu nebuvo užtikrintas tinkamas jų ir motinos (ieškovės) bendravimas, kas be abejo turėjo įtakos jų emocinių ryšių formavimuisi ir palaikymui, o galiausiai privedė prie to, jog abu vaikai išreiškė norą gyventi kartu su ieškove. Tam įtakos turėjo ir atsakovo apsisprendimas sukurti naują šeimą. Teismas remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais daro išvadą, kad pakanka byloje duomenų, jog nepilnamečių vaikų motina, turi įtakos sveikai vaikų emocinei raidai kas yra labai svarbu jiems, todėl spręstinas klausimas, kodėl šiuo metu geriausiai vaikų interesus užtikrins jų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas. Tokiai teismo išvadai įtakos turi tai, kad: 1) abu vaikai išreiškė norą gyventi su ieškove, o priešingų duomenų byloje tam nėra; 2) atsižvelgtina ir į Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytinę bei žodinę išvadą, kurioje rekomenduojama keisti vaiko (dukters) gyvenamąją vietą ir nekeisti sūnaus gyvenamosios vietos; 3) duomenų, kad ieškovės psichinės sveikatos būklė būtų bloga, dėl ko ji negali savarankiškai rūpintis vaikais byloje nėra; 4) o tuo pačiu įvertinus kitas reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. pirmiausia, vaikų prisirišimą prie motinos, ir jų santykių su tėvu pasikeitimą, pastarajam sukūrus kitą šeimą.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovas jų leistinais įrodymais nepaneigė. Atsakovo priešieškinio motyvai nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi jie daugiau siejasi su bręstančių vaikų problemomis, nei su jų motinos neigiama įtaka vaikų auklėjimui ar ugdymui. Kiekvienu atveju teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes vertina atsižvelgdamas į materialiosios teisės normas.
CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas”, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. T. Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
2. Dėl vaikų noro išsiaiškinimo, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ,,neįmanomumo“ apklausti vaiką per teismo posėdį sąlyga turėtų būti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali būti pažeisti jo interesai. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt., apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama ar netikslinga. Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi.
Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu 2014 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu buvo išklausyta šalių vaikų nuomonė, dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo. Išklausius šalių nepilnamečius vaikus, kuomet vienam iš jų 15, o kitam 14 metų, jiems atsakant į klausimą su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, teismui nekilo abejonių ar vaikai gali teisingai išreikšti savo nuomonę dėl tolimesnio gyvenimo su vienu iš tėvų. Tokia išvada seka, atsižvelgiant į vaikų pažintinių gebėjimų ir socialinės brandos amžių bei remiantis kitais duomenimis. Tai, kad šalių sūnus irgi išreiškė savo nuomonę, jog jis ir toliau norėtų gyventi su motina vertintina atsižvelgiant į jo valią dėl tolimesnio gyvenimo su tėvu ar motina. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nereiškė teismui reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo, o ne su vaiko motina, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad nors tokio amžiaus šalių vaikai yra emociškai pažeidžiami ir iš dalies yra priklausomi nuo artimų žmonių, tačiau teismui nekilo abejonių, ar vaikai supranta jų išsakytą nuomonę, kadangi ją išsakydami ir dalyvaudami teismo posėdyje, jie laisvai atsakinėjo į pateiktus klausimus, pasakojo apie buvusius tėvų tarpusavio nesutarimus, jų būsenoje nesijautė vaikams būdingos įtampos, nerimo ar galimo nesaugumo jausmo. Teismui išklausant vaikus tėvai nedalyvavo, dėl to buvo pašalinta jiems neparanki stresinė situacija.
Kadangi šalių vaikai pagal savo amžių ir kitas individualias savybes gali reikšti savo nuomonę dėl tolimesnio gyvenimo su tėvu ar motina, pažymėta, kad jie abu nurodė, jog norėtų gyventi tik su motina. Tačiau iš tokios vaikų nuomonės negalima daryti išvados, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, o tik su motina, todėl pažymėta, jog tėvas turi rasti būdų, kaip atkurti ankstesnius buvusius gerus santykius su vaikais, tai yra ilgiau su jais būdamas, dažniau juos lankydamas, tuo išreikšdamas didelį bendravimo su vaikais poreikį.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir pirmiau pateiktą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad įvertinus faktinę situaciją byloje, yra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju vaikų interesus labiausiai atitinka jų noras gyventi su motina. Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgia ir į vaiko norą, kaip į vieną iš įrodomąją reikšmę turinčių aplinkybių, visų kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių kontekste.
3. Dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir kitų įrodymų reikšmės, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsnių nuostatomis, už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją; vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaikų norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą.
Byloje pateikta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. išvada, kurioje nurodyta, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta jau nuo 2013-08-30 pagal teismo nutartį nustatyta su ieškove (vaiko motina), kas teismui nekelia abejonių, kadangi ir vaikas anksčiau, tai yra nuo pat gimimo, gyveno su abiem tėvais, ir jis tik nuo 2011-06-28 iki 2013-08-30 gyveno su atsakovu. Šalių dukros situacija analogiška brolio atvejui, kas leidžia teismui atsižvelgiant į skyriaus atstovės nuomonę daryti išvadą, kad vaikai vėl yra ne tik prie motinos prisirišę, bet ir artimas jų tarpusavio ryšys, todėl, teismas pritardamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, jog pakeitus jų gyvenamąją vietą, būtų pakenkta vaikų psichologinei būklei, tai prieštarautų jų interesams, pastebi, kad nėra byloje duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, jos materialinė padėtis nors ir nėra geresnė už buvusio sutuoktinio, tačiau dabartiniu metu ji turi nekilnojamojo turto, kas leidžia jai ateityje užtikrinti kartu gyvenantiems vaikams ne ką blogesnes jų gyvenimo sąlygas nei tos kurias jie turėjo gyvendami pas tėvą, siekiant geriau užtikrinti jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų bei intelektualių asmenybių raidą.
Teismas pažymi, kad byloje neginčijama, jog šalių dukra nuo tada, kai liko gyventi su tėvu, broliui išėjus gyventi pas motina, kuomet jie kartu gyvendami buvo labai prisirišę vienas prie kito, patyrė kompleksinio psichiatrinio – psichologinio pobūdžio problemų. Tokių problemų galėjo nekilti, jeigu dukros ir tėvų ryšys būtų buvęs artimesnis, t. y. abiems tėvams labiau rūpinantis dukra, jos emocine būsena. Priešingai, tėvų ir dukros ryšys tapo nenatūraliu, t. y. teko kreiptis į psichologus dėl pagalbos nepilnamečiam vaikui. Todėl teismas negali ignoruoti tų aplinkybių kurios yra byloje ir daro priešingą išvadą, kad G. persikėlus gyventi pas motina jos būsena vėl stabilizavosi, o tai sudaro teisinį pagrindą tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl šio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taip pat teismas negali ignoruoti ir šalių sūnaus interesų, nežiūrint jo pasikeitusio elgesio bendravime su tėvu ar ilgo buvimo gyvenamojo namo kieme, tam, jog būtų išvengta ne tik šalių tarpusavio konfliktų, bet ir jų konflikto su sūnumi, kadangi tokio amžiaus berniukai jautriai reaguoja į tas aplinkybes, kurios joms yra nepriimtinos bendraujant su tėvais. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti G. N. psichiatrinio – psichologinio pobūdžio sutrikimų, teismas konstatuota, kad šiuo metu netikslinga vėl pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nes galimi nepageidaujami jo raidai ir psichinei sveikatai padariniai, t. y. gali padidėti nerimas, atsirasti nesaugumo, baimės jausmas. Iš bylos duomenų seka, kad vaikas ieškovės namuose jaučiasi saugiai, vykdo savo kaip vaiko pareigas ir nori būti su ieškove, t. y. galima daryti išvadą, kad šiuo metu sūnų ir ieškovę sieja stiprus bei saugus emocinis ryšys.
Iš byloje pateiktų įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovas ne tik neskatino vaikų ir motinos (ieškovės) bendravimo, bet ir jį ignoravo. Teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendime, kuriuo nutraukta šalių santuoka, be kita ko, nustatyta, jog ieškovė turi teisę be apribojimų bendrauti su vaikais tiek atsakovo, tiek savo gyvenamojoje vietoje, dalyvauti juos auklėjant. Iš ieškovės paaiškinimų, vaikų parodymų matyti, kad atsakovas nesilaikė teismo sprendimu nustatytos motinos bendravimo su vaikais tvarkos, suteikdavo ieškovei galimybę bendrauti su vaikais pagal savo nuožiūrą, taip neužtikrindamas nuolatinio ir emociškai stabilaus ieškovės (motinos) ir vaikų ryšio formavimosi, priešingai, nepagrįstai ir neteisėtai atėmė iš ieškovės galimybę dalyvauti vaikų auklėjime. Dėl ko ieškovei kreipusis į teismą, 2013 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartimi pakeista sūnaus gyvenamoji vieta. Iš paminėto seka, jog atsakovas, trukdydamas vaikų ir motinos santykių formavimuisi, skatino nesaugaus prieraišumo formavimąsi, dėl to pradėjo formuotis neadekvatūs santykiai su kitais artimais žmonėmis, pvz., seneliais iš tėvo pusės. Atsakovo veiksmai trukdant ieškovei bendrauti su vaikais ir juos auklėti, turėjo įtakos vaikų raidai ir psichoemocinei būsenai. Taigi visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas, įgyvendindavo savo kaip tėvo teises priešingai vaikų interesams – neužtikrino vaikų teisės būti auklėjamiems ir globojamiems abiejų tėvų (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Toks atsakovo elgesio įvertinimas paneigia jo atsikirtimus ir reikalavimą pakeisti dar kartą sūnaus G. gyvenamąją vietą, tam kad būtų užtikrinta tinkamą sūnaus emocinė ir socialinė raidą.
Pažymėtina, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip esminis pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės, svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nors atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tačiau ir jos materialinė padėtis yra pakankama vaiko (vaikų) būtiniesiems poreikiams tenkinti, taip pat nustatyta, jog vaikų emocinę ir socialinę raidą šiuo metu gali geriau užtikrinti ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, bei teismo posėdžio metu išsakytą galutinę išvadą ir į pasikeitusias po šalių santuokos nutraukimo aplinkybes, kuomet praėjo beveik treji metai, per kuriuos įvyko esminių teigiamų ieškovės sveikatos būklės, materialinės padėties ir ryšio su vaikais formavimosi pasikeitimų, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo išvadai tenkinti atsakovo priešinio ieškinio reikalavimą.
4. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. N. yra ieškovės E. N. ir atsakovo E. Nr. dukra (T.1, 11 b.l.). Vaikų tėvai šiuo metu gyvena skyrium, o jų santuoka nutraukta 2011-07-29 (T.1, 10 b.l.1). Šalys nutraukdamos santuoką bendru sutikimu, pateikė teismui ir pastarasis patvirtino Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurios 3.p. ieškovė įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės, viso 64 400 Lt, šią suma sumažinant jai priklausančią piniginę kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą (T.1, 7-9 b.l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių dukra turi specialių poreikių, jai reikalingas ortodontinis gydymas, tam reikalinga 4 000 Lt suma, dėl to mano, kad jos išlaikymui tėvas turi mokėti po 600 Lt periodinėmis (T.1, 1-4, 54 b.l.; T.2, 13,22 b.l.). Anot ieškovės dėl patirtų psichologinių traumų, dukra lankosi pas psichologus ir šios paslaugos įskaitytinos į priteistiną dukros išlaikymo sumą (T.1, 165-169 b.l.). Ieškovė šiuo metu dirba ir gauna tik 1700 Lt darbo užmokestį (T.1, 31,33,36,86 b.l.). Pagal ieškovę atsakovas dirba ir jam yra mokomas gana geras darbo užmokestis (T.1, 156-164 b.l.). Per laikotarpį nuo 2013 metų sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 1d. vien VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė jam išmokėjo 37 779,26 Lt darbo užmokestį (T.2, 57, 19 b.l.). Tuo pačiu VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė nuo 2013 metų sausio 1d. iki 2013 m. rugpjūčio 1d. jam dar išmokėjo 11 386,25 Lt darbo užmokesčio (T.2, 58 b.l.). Be to trečia darbovietė UAB ,,Gradiali“ nuo 2013-04-24 iki 2014-02-01 išmokėjo dar 30 393,30 Lt darbo užmokesčio (T.2, 59 b.l.). O UAB ,,Palangos Žvorūnė“ atsakovui nuo 2013-07-19 iki 2014-02-01 išmokėjo dar 1 917,36 Lt darbo užmokesčio (T.2, 60 b.l.). Iš šių sumų nėra išskaičiuota dalis privalomų mokėjimų pagal viešosios teisės normas. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių ir gauna gana neblogas su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl jo motyvas, kad jo tokios pajamos buvo tik 2014-05-05, o po to jos tokios nebus, atmestinas. Taip pat atsakovas savo vardu viešuose registruose turi įregistravęs pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo metu augina ir trečią vaiką, kartu su vaiko motina (T.1, 178 b.l.). Nors atsakovas teigė, kad dabartiniu metu jis jau nebedirba kai kuriose ankstesnėse gydymo įstaigose, išskyrus VšĮ RŠL, tačiau šie pakeitimai įvyko visai neseniai tai yra nuo 2014 m. gegužės mėnesio pradžios, o duomenų, jog jis negalės vėl įsidarbinti analogiškose pareigose kitose gydymo įstaigose byloje nėra. Todėl pripažintina, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, sveikas, turintis dar vieną išlaikytinį, kuriam be jo išlaikymą turi teikti ir vaiko motina, privalo teikti didesnį išlaikymą dukrai iš pirmosios santuokos, kuris būtinas atsižvelgiant į pasikeitusius dukters poreikius ir interesus. Pirmiausia, vaikams kol kas ieškovė viena pati negali užtikrinti jų būtinų poreikių, be atsakovo paramos. Antra, kadangi atsakovas gerai žino esamą ieškovės ir vaikų materialinę padėtį dėl jiems reikalingo išlaikymo, dėl to jis negali nusišalinti nuo šios pareigos, kaip ir ieškovė neprivalo prašyti atsakovo, kad jis mokėtų didesnį išlaikymą vaikams. Trečia, nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga yra privaloma abiems jų tėvams ir ji turi būti vykdoma be atskiro prašymo. Ketvirta, be to atsakovo motyvas, kad tik jis gali užtikrinti tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas ir jiems reikalingą paramą, tik patvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumą dėl tinkamo išlaikymo iš tėvo dukrai priteisimo. Iš byloje esančių duomenų seka, kad jau vien tik pasikeitusi atsakovo dukros sveikata įpareigoja jį teikti jai didesnį išlaikymą. Penkta, tai kad atsakovas teikia išlaikymą ir trečiam vaikui, neatleidžia jo nuo pareigos, atsižvelgiant į pasikeitusius vyresniųjų vaikų poreikius ir interesus gauti ir jiems reikalingą didesnį išlaikymą. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, teismas laiko būtinu padidinti anksčiau šalių nustatyto dydžio mėnesines periodines išmokas skirtams šalių dukrai pagal Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios priteistinos iš atsakovo. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukrai išlaikymui reikalingų didesnių išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Nors atsakovas šiuo metu teikia iš dalies vaikams reikalingą išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau tokio dydžio išlaikymas dukrai dar nelaikytinas tinkamu (T.1, 179 b.l.; T.2, 75 b.l.). Toks atsakovo vengimas tinkamai vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent svarbiausių jos ir atsakovo dukros poreikių, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (T. 1, 31, 33 b.l.). Be to individualūs vaikų poreikiai, įskaitant ir išlaidas jų sveikatai, jų kaip asmenybių vystymasis sąlygoja teismą nustatyti ir jiems reikalingą realų išlaikymo dydį, kurį privalo teikti jų tėvas. Siekiant, jog šalių suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kaip siūlo atsakovas, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikai lanko mokyklą kur siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tačiau pirmiausia, kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Šalių dukros reabilitacija po patirtų traumų užsitęsė, kas irgi reikalauja papildomų išlaidų. Atsakovas procesiniame dokumente dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nurodė, kad dukros G. pažangumas yra kritęs. Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad dukra jau pradėjo mokytis daug geriau ir tai atsispindi jos pasiekimuose. Taip pat manytina, kad ir sūnus G. ateityje sieks realizuoti savo pomėgius, kas irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikams, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku ar vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę ir šeiminę riziką, bei pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti dukrai tinkamą išlaikymą dėl jai reikalingo didesnio išlaikymo, šiandien nėra atsakovo aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas vengdamas tinkamo išlaikymo prievolės dukrai vykdymo ir jos neteikdamas, ignoruoja net išaugusias išlaidas vaiko sveikatos poreikiams. Nors dalis šių išlaidų yra nemokamos ar kompensuojamos, tačiau ir tokiu atveju jos egzistuoja, ko negalima ignoruoti. Vertinant tokią padėtį, kuomet viena motina negali teikti tinkamos paramos vaikams, o tėvas to nepripažįsta ir ignoruoja, tai laikytina vaikų teisių pažeidimu, ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikams neatidėliotinai ir jiems gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti tinkamai išlaikomiems, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus vaikų išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir geranoriškai nesusitarė dėl vaikams reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti iš atsakovo dukrai skirtą didesnį išlaikymą, nei tas kuris buvo nustatytas tėvų santuokos nutraukimo momentu, atsižvelgiant į šio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą teismui spręsti dėl jam reikalingo didesnio išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus galėtų būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.
Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra jų asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po šešis šimtus litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas vaikui, kol kas dar yra per didelis, nors ir nepabloginantis atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į pastarojo amžių, sveikata bei profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas jau kurį laiką teikia išlaikymą ir trečiam vaikui, bei šiuo metu gauna mažesnes pajamas. Tuo pačiu šalių vyresniųjų vaikų išlaikymo našta neturi pabloginti jo paties padėties, o buvusių sutuoktinių vaikų išlaikymas kol kas neturi tapti pareiga šalių artimiesiems ar valstybei dėl jų išlaikymo. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo 500 Lt dydžio periodines mėnesines išmokas skirtas dukros išlaikymui, kurios būtinos sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Likusioje dalyje šis ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui atmestinas. Šis teismo nuomone šalių vaikui išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaiko gyvenimu, sveikata, bei jo išlaikymu, susijusius poreikius (T. 1, 1-4 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog svarbiausia nustatyti tik bendrą kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį. Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti ir nenumatytos (pvz. vaikų gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaikų interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti gera valia (CK 3. 201 str. 2d.). Prie tokių išlaidų priskirtinos ir ne nuolatinės ortodonto ar psichologo paslaugos skirtos G. N..
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jų įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.
Pažymėtina, kad šiuo teismo sprendimu vaikų motina ieškovė E. N., kaip įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti vaikų: tiek G., tiek G. išlaikymui tėvo E. Nr. mokamas periodines išmokas iki jų pilnametystės (CK 3.191 str. 1d. 3p.). Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovė yra atsakinga už vaikų išlaikymui skirtų išmokų tinkamą panaudojimą, o atsakovas gali esant pagrįstiems duomenims apie jų netinkamą panaudojimą pareikalauti iš ieškovės atskaitos dėl jų panaudojimo (CK 3.185 - 3.186 str., 3.190 str. 1d.).
Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.
Sprendimas dėl išlaikymo skirto G. N. išlaikyti nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kitų klausimų, susijusių su sprendimo priėmimu išsprendimo.
Pagal LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovo priešinis ieškinys atmestinas visiškai, ieškovės išlaidos priteisiamos visiškai iš atsakovo. Taip pat į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą ir tos išlaidos, nuo kurių sumokėjimo valstybei ieškovė buvo atleista (CPK 92 str. 1d.).
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovo priešinį ieškinį atmesti.
1. Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimu patvirtintos sutarties Dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-3 punktus, kurie pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-30 nutartimi, juos iš dalies pakeičiant ir išdėstant taip, kiek tai susiję su G. N.:
„1. Nepilnametės dukters G. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. N., jos gyvenamojoje vietoje.
2. Tėvas, E. Nr. nekliudomai dalyvauja nepilnamečio vaiko G. N. auklėjime. Bendravimui su dukra jokie apribojimai nenustatomi.
3. Tėvas E. Nr. skiria dukros G. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2013-11-01 iki vaiko pilnametystės. Dukrai skirtą išlaikymą uzufrukto teise tvarko jos motina E. N.“
2. Priteisti ieškovei E. N., (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. Nr. (a.k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 1 250,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų) advokato išlaidoms atlyginti, iš viso: 1 394,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis litus).
3. Sprendimą dėl išlaikymo G. N. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
4. Priteisti iš atsakovo E. Nr. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio už dukters išlaikymui priteistas periodines išmokas ir 27,44 Lt (dvidešimt septynis litus 44 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per LR pašto bendrovę, iš viso: 207,44 Lt (du šimtus septynis litus 44 ct).
5. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.