Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas AB „NEO Finance“, į. k. 303225546, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo S. B. 9904,47 Eur negrąžintos kredito dalies, 1139,17 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2021-09-14 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 191,80 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2021-09-14), 1386,21 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021-09-14) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-01-16), 21,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9904,47 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-01-16), 102,79 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 486,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. Tarp Ieškovo – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus AB „NEO Finance“ (toliau – Ieškovas), ir atsakovo S. B. (toliau – Atsakovas), vartojimo kredito gavėjo 2020-10-15 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020-11-10 Priedas prie Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmokų atidėjimo (toliau – Sutartis), kuria Atsakovui buvo suteiktas 10 000,00 Eur vartojimo kreditas 63 mėn. terminui bei pagal kurią Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6756,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 21,00 proc.), 1658,93 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026-01-16.

1.2. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, Atsakovo turėjo būti grąžintas Ieškovui per 63 mėnesinių įmokų.

1.3. Atsižvelgiant į Sutarties 8.1 punktą, laikoma, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Atsakovas, remiantis Sutarties 4.2. punktu, susipažino su Ieškovo tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis Sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu. Pažymėtina, jog Sutarties 3.7 punkte numatyta, jog visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai, atlikti naudojant Sutarties 1.24 punkte numatytas priemones, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinami šalių parašais.

1.4. Atsakovas Sutarties 3.1, 3.5.2 bei 5.1 punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose.

1.5. Atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į Ieškovo siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 str. bei Sutarties 8.4. punktu, Ieškovas 2021-09-08 Atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su Atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas per pranešimu apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas mano, kad yra išnaudojęs visas galimybes išspręsti Atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu. Atsakovas yra skolingas Ieškovui 9904,47 Eur vartojimo kredito.

1.6. nurodo, jog be suteikto vartojimo kredito sumos, Atsakovas įsipareigojo sumokėti Ieškovui Sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1, 5.2, punktai).

1.7. Ieškovas yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymi, kad įvertinus Atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad Atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.

1.8. Sutarties 1.28 punkte nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

1.9. Sutarties 1.7. punkte nurodoma, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte.

1.10. Sutarties 5.3.1 punkte nurodoma, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Papildomai pažymi, kad vartojimo kredito specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta konkreti Tarpininkavimo mokesčio suma, kuri yra 1658,93 Eur.

1.11. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.12 punkte numatyta, jog Mėnesinė įmoka – tai konkreti pinigų suma, kuri susideda iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos palūkanų sumos, ir į šią įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis.

1.12. Pažymi, kad dėl neteisėtų Atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, patyrė nuostolių, kurie pasireiškia dvejopomis Ieškovo negautomis pajamomis. Visų pirma, Ieškovo, o tiksliau – paskolų davėjų (vartotojų), kurie investavo į Sutartį, negautos pajamos (nuostoliai) pasireiškia negautomis mokėjimo (pelno) palūkanomis už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos. Antra, Ieškovo negautos pajamos (nuostoliai) pasireiškia negautu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos. Ieškovas, Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su Atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti negautas mokėjimo (pelno) palūkanas bei negautą tarpininkavimo mokestį, kuriuos paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

3. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo.

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020-10-15 ieškovas ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020-11-10 Priedą prie Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmokų atidėjimo (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 10 000,00 Eur vartojimo kreditas 63 mėn. laikotarpiui, metinė palūkanų norma 21,00 proc., BVKKMN 28,51 proc., preliminari tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida 1658,93 Eur, paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma (kredito kaina) 6756,80 Eur. Atsakovas tinkamai ir Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sutartinių prievolių nevykdė, neapmokėjo, be kita ko, 9904,47 Eur vartojimo kredito dalies. Kadangi atsakovas nevykdė tinkamai sutartinių prievolių, iš esmės pažeidė Sutartį, ieškovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 str. bei Sutarties 8.4 punktu, atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį nuo 2021-09-14.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, reikalavimas priteisti iš atsakovo 9904,47 Eur negrąžintą kredito dalį ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palūkanų.

5. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.8,1.11, 1.16 punktais ir sutarties specialiosiomis sąlygomis už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1139,17 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2021-09-14 Sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo savo sutartinių prievolių ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1139,17 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-09-14).

Dėl tarpininkavimo mokesčio ir tarpininkavimo mokesčio (negautų pajamų).

6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 191,80 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-09-14).

Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2438-565/2021). Šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl <...> tarpininkavimo mokesčio. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jos dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo <...> Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šiuo atveju nepagrįstai bando išplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtinta bendrosiose sutarties sąlygose (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021).

Nagrinėjamu atveju iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-09-14) atsakovui nevykdant sutartinių prievolių, praleidus prievolių įvykdymo terminus susidarė 191,80 Eur tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką ieškovui iš atsakovo priteisina 191,80 Eur tarpininkavimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-09-14).

Ieškovas, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1386,21 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021-09-14) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-01-16).

Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 p.-5.3.1 p. nustatyta kad „5.3. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka:

5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.“

Pažymėtina, kad 2020-11-10 Priede prie Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „Tarpininkavimo mokestis“, „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2. p. nustatyta tvarka“, tačiau Vartojimo kredito sutarties bendrose sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini) aplamai nėra 5.3.2 punkto. Atsakovas minėtos aplinkybės nedetalizavo, įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovas buvo supažindintas su minėtu sutarties punktu nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovui nebuvo tinkamai atskleista tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo metodika (CK 6.193 str. 4 d., contra proferentem).

Ieškovo tinklapyje https://www.paskoluklubas.lt/duk/kredito-gavejams/19 tarpininkavimo mokesti apibrėžiamas, kaip „Tarpininkavimo mokestis priklauso nuo kreditingumo reitingo ir jis yra apskaičiuojamas kaip procentinis dydis nuo kiekvienos mokamos įmokos. Mokestis mokamas grąžinant paskolą. Bendrovė pasilieka teisę paskolos gavėjams pritaikyti individualią kainodarą. Pagal kreditingumo reitingą: A+, A, B, C ir C-, tarpininkavimo mokestis gali būti nuo 4,9 proc. iki 9,9 proc.“

7. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 21,00 proc. – metinę mokėjimo palūkanų normą – negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9904,47 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-01-16).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ), aktualios redakcijos (dokumento Nr. XI-1253) galiojusios vartojimo kredito atsakovui suteikimo momentu 8 str. 1 d. nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.

VKĮ 8 str. 7 d. nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

Pagal įstatymą (VKĮ) kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Šia nuostata, atsižvelgdamas į kreditingumo vertinimo pareigos tinkamo įgyvendinimo esminę reikšmę vartojimo kredito sutarties tinkamam sudarymui ir įvykdymui, įstatymo leidėjas nustatė griežtą ir atgrasančią sankciją už šios pareigos netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisiniame reguliavime yra nustatytas ne tik atsakingojo skolinimo principas, bet ir atsakingojo skolinimo pareiga, atsakomybė už jos pažeidimą yra objektyvaus pobūdžio. Tai reiškia, kad VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintoms neigiamoms pasekmėms kredito davėjui kilti pakanka fakto, kad jis netinkamai įvertino (nesant paties skolininko kaltės) skolininko kreditingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. VARTOJIMO KREDITO SANTYKIŲ TEISINIO REGLAMENTAVIMO YPATUMŲ IR JŲ TAIKYMO BEI AIŠKINIMO TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

Atsakingo skolinimo nuostatų patvirtintų ir 2017-01-24 pakeistų Lietuvos banko vadybos nutarimu Dėl Lietuvos banko valdybos 2011-09-01 nutarimo Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ pakeitimo (toliau – Banko nutarimas) 8.1-8.2 p. nustatyta, kad kredito davėjas, prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą kredito gavėjui, remdamasis pakankama informacija ir įrodymais, visapusiškai įvertina kredito gavėjo kreditingumą; vertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų bei informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą kredito davėjui prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokie kaip kredito gavėjo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) galimybė, visi turimi finansiniai įsipareigojimai.

Banko nutarimo 27 p. nustatyta, kad kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti kredito gavėjo galimybes prisiimti pagal kredito sutartį konkretų įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti. Taip siekiama išvengti, kad suteiktas kreditas nebus grąžintas, įmokos bus mokamos pavėluotai arba kreditas bus priverstinai grąžintas panaudojant kredito gavėjo įkeistą nekilnojamąjį turtą. Banko nutarimo 30 p. nustatyta, kad prieš sudarant kredito sutartį, kredito davėjas, laikydamasis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo visapusiškai įvertinti kredito gavėjo kreditingumą remdamasis pakankama, proporcinga ir reikalinga informacija apie kredito gavėjo pajamas, vidutines tikėtinas būtiniausias namų ūkio išlaikymo išlaidas, finansinius įsipareigojimus ir kitas finansines bei ekonomines aplinkybes.

Banko nutarimo 32 p. (32.1 - 32.5 p. p.) nustatyta, kad kredito davėjas, vertindamas kredito gavėjo kreditingumą, privalo surinkti ir įvertinti informaciją apie: kredito gavėjo pajamas, jų įvairovę, tvarumą, galimą kaitą ateityje ir pan. Kredito davėjas turi užtikrinti, kad kredito gavėjo galimybės įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį nebūtų vertinamos nepagrįsta prielaida ar nepagrįstais lūkesčiais, kad kredito gavėjo pajamos reikšmingai padidės; kredito gavėjo skolinius įsipareigojimus pagal kredito ir kitas sutartis, kaip nurodyta Nuostatų 20.1 papunktyje, bei kitus finansinius įsipareigojimus, remdamasis kredito gavėjo pateikta informacija. Kredito davėjas nustato kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų, neįtrauktų į Nuostatų 20 punkte nurodytą apskaičiuojamą DSTI, vertinimo tvarką; kredito gavėjo kredito istoriją, kredito gavėjo pradelstus finansinius įsipareigojimus ir kitą informaciją, ar kredito gavėjas netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė turimus finansinius įsipareigojimus; kredito gavėjo nurodytų arba kredito davėjui žinomų aplinkybių įtaką kredito gavėjo ekonominei ir finansinei būklei bei kitus veiksnius, kurie galėtų paveikti kredito gavėjo galimybes tinkamai įvykdyti finansinius įsipareigojimus, sukeltų nepagrįstų finansinių sunkumų ar lemtų per didelį kredito gavėjo įsiskolinimą; kitas reikšmingas aplinkybes.

Banko nutarimo 19 p. nustatyta, kad kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų (toliau – DSTI) santykis turi būti ne didesnis nei priedo lentelės 2 eilutėje nurodytas dydis (40 proc.), išskyrus Nuostatų 23 ir 24 punktuose nurodytus atvejus.

kur:

visi skoliniai įsipareigojimai – suteikiamas kreditas ir visi kredito sutarties sudarymo metu kredito gavėjo turimi skoliniai įsipareigojimai (kiti kreditai, vartojimo kreditai, išperkamoji nuoma, kredito kortelės limitas, kitos paskolos ir pan.);

Informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas nurodyta, kad „Visos kitos pareigos - tinkamo jūsų kreditingumo vertinimo, mokėjimų administravimo, informacijos teikimo, skolos išieškojimo ir kita - tenka Paskolų klubui.“

Ieškovas turėjo teisę ir ieškinyje nurodyti aplinkybes kaip buvo vertinamas atsakovo kreditingumas bei pateikti įrodymus patvirtinančius nurodytas aplinkybes, ieškovas tai galėjo padaryti ir vėliau 2021-11-16 parengiamajame posėdyje, tačiau ieškovas pasirinko įrodinėjimo strategiją nedetalizuoti nurodytų aplinkybių ir neteikti įrodymų.

8. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 102,79 Eur delspinigių.