- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-579-460/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- R. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. K. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl bendrosios jungtinės veiklos pripažinimo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į mirusiojo turtą arba kompensacijos už atidalinamo turto dalį priteisimo, gydymo, laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. G., Klaipėdos rajono 3 -ojo notarų biuro notarė L. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teisme pareikštu ieškiniu (jis patikslintas) prašė: 1) pripažinti bendrąja daline ieškovės ir P. J., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), nuosavybe mirusiojo P. J. vardu registruotą turtą: žemės sklypą su statiniais (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2890,00 Eur; pastatas– gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3480,00 Eur; pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 733,00 Eur; pastatas– daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 379,00 Eur; pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 207,00 Eur; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 242,00 Eur), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1730,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 100,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1110,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); 47/282 žemės sklypą (paskirtis – miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 734,50 Eur (viso žemės sklypo vertė - 4407,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini): 2) atidalyti ieškovei priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei natūra: ½ dalį žemės sklypo su statiniais (½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1445,00 Eur; ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1740,00 Eur; ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 366,50 Eur; ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 189,50 Eur; ½ dalį pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 103,50 Eur; ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 121,00 Eur), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 865,00 Eur, esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 50,00 Eur, esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 555,00 Eur, esančio (duomenys neskelbtini); 23/282 žemės sklypo (paskirtis – miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 359,44 Eur (viso žemės sklypo vertė - 4407,00 Eur), esančio (duomenys neskelbtini); 3) atsakovei nesutikus su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu (natūra), atidalyti ieškovę iš bendro turto, išmokant ieškovei 36 922,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią atidalyto turto dalį; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei 2 536,83 Eur gydymo, laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų (gydymo išlaidos 1 085,22 Eur, laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidos – 1 451,61 Eur); 5) priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sugyventinis P. J.. Po P. J. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminė įpėdinė R. J., paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. P. J. nuo 2001 m. rudens apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. pradėjo gyventi kartu su P. J. jo tėvų namuose. P. J. tėvai, būdami gyvi, 2004 metais išreiškė valią, jog turtas po jų mirties atiteks P. J., todėl kartu su sugyventiniu nutarė iš bendrų sugyventinių lėšų iš esmės gerinti gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemę. Gyvenamojo namo būklė buvo labai prasta, todėl kartu su sugyventiniu iš bendrų lėšų pirko statybines medžiagas ir atliko remonto darbus ūkio būdu. Iš bendrų lėšų su sugyventiniu mokėjo visus mokesčius, pirko maistą, sodo ir daržo techniką, buitinę techniką, baldus, statybines medžiagas, dengė kitas išlaidas, kartu ėmė paskolas, pirko išsimokėtinai buitinę techniką, iš bendrų lėšų vykdė finansinius įsipareigojimus. Abu dirbo ir turėjo pajamų iš darbinės veiklos, iš bendrų lėšų gerino (remontavo) gyvenamąjį namą, jo priklausinius (atliko tvarto pamatų sutvirtinimo darbus, vasarinę virtuvę pertvarkėme į rūsį). 2004 m. P. J. tėvams priklausę žemės sklypai buvo ganoma pieva. Kartu su sugyventiniu iš esmės - vietoj vientisos ganomos pievos pasodino sodą, suformavo daržą, dalį žemės paruošė šienavimui, dalyje sėjami ir auginami grūdiniai augalai, valomas ir prižiūrėtas miškas. 2018 m. buvo atlikti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Teigia, jog su P. J. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą (partnerystę) ir tokiu būdu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Su sugyventiniu sutarė, kad 1/2 dalis turto, kurią po tėvų mirties paveldės P. J., priklausys ieškovei. Visas turto pagerinimas buvo atliekamas siekiant bendrų tikslų bei savaip prisidedant prie turto sukūrimo bei bendro ūkio, todėl nekilnojamasis turtas, įregistruotas mirusiojo P. J. vardu, turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovei nuosavybę į 1/2 dalį turto. Ieškovė nurodo, kad 36 922 Eur kompensaciją sudaro: 1) gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remonto išlaidos (2007-2019 m.) – 4 375,15 Eur (1 lentelė); 2) ieškovės N. K. ir P. J. bendros išlaidos (2005 / 2019 m.) – 17 464,85 Eur (2 lentelė); 3) investicija į sodo veisimą (vaiskrūmių, vaismedžių įsigijimas) – 250,00 Eur (3 lentelė); 4) ieškovė prie bendro ūkio prisidėjo savo darbu atliekant remonto darbus, vykdant namų, ūkio priežiūrą, tvarkant aplinką, atliekant žemės ūkio darbus, t. y. 7 500,00 Eur (500,00 Eur/per metus; 500 Eur x 15 metų = 7 500,00 Eur) suma (3 lentelė); 5) M. J. priežiūra nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2016 m. spalio 30 d. ieškovė įvertina 7 332,00 Eur. SODROS duomenimis, nedarbo draudimo išmokos dydis 2013 m. buvo 650,00 Lt (188,00 Eur). Už M. J. rūpybą išmokų iš valstybės negavo, tuo laikotarpiu (39 mėnesius) negalėjo dirbti ir gauti darbinių pajamų, todėl tokiu būdu prisidėjo prie bendro ūkio savo darbu (asmens priežiūra) šia suma. Sugyventiniui P. J. susirgus, visą ligos laiką visapusiškai juo rūpinosi, prižiūrėjo, asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie vaistų, medicinos pagalbos priemonių įsigijimo. Dėl atsakovės tėvo gydymo ir slaugymo patyrė išlaidų, kurias sumokėjo iš savo asmeninių bei skolintų lėšų. Geros valios žmonės P. J. gydymui suaukojo apie 5000,00 Eur, kurie buvo panaudoti maisto papildo „Fortūna“ (kaina 1 dėžutės- 680,00 Eur / nupirkta 9 vnt.), „NeoLife“ produktų įsigijimui. Už P. J. gydymą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki jo mirties sumokėjo 1085,22 Eur ir šias išlaidas turi atlyginti atsakovė. Ieškovė teigia, kad atsakovė, būdama mirusiojo P. J. dukra bei pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, prie P. J. laidotuvių organizavimo ir kapavietės priežiūros išlaidų neprisidėjo, todėl P. J. laidotuves organizavo iš savo asmeninių lėšų. Laidotuvių išlaidų suma sudarė - 3270,26 Eur: šarvojimo, laidojimo paslaugos - 1051,05 Eur; Daukšaičių bendruomenės namų salės nuoma - 120,00 Eur; maistas užkandžių stalui - 112,03 Eur; laidotuvių giedoriai - 210,00 Eur; duobės kasimas - 200,00 Eur; gedulingi pietūs- 1000,00 Eur, auka bažnyčiai už laidotuves - 140,00 Eur; auka bažnyčiai už mirusiojo minėjimą devintą ir trisdešimtąją dieną po mirties - 40,00 Eur; maistas, užkandžiai paminėjimui devintą dieną po mirties - 42,42 Eur; maistas, užkandžiai paminėjimui trisdešimtąją dieną po mirties - 354,76 Eur. Kadangi P. J. santaupų neturėjo, todėl visas laidojimo išlaidas apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Kapavietės sutvarkymo išlaidas sudaro 272,86 Eur, t. y. paminklas – 200,00 Eur, t. y. raidžių graviravimas - 80,00 Eur, chromuotas kryželis - 80,00 Eur, montažas – 40,00 Eur); kapavietės tvarkymas - 43,56 Eur; transporto paslauga, plastikinis bortas - 20,80 Eur; vinis plastikinė - 8,50 Eur. Atsakovė, būdama vienintelė P. J. dukra, turėjo pareigą organizuoti tėvo laidotuves ir palaidoti tėvą, tačiau to nedarė, taip pat atsakovė nesutvarkė ir kapo, todėl turi pareigą atlyginti 1515,18 Eur patirtas išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti, prašė taikyti ieškinio senatį dėl pirmojo ir antro ieškinio reikalavimų (bendros veiklos vykdymo ir investicijų kompensavimo už laikotarpį iki 2016 m. spalio 31 d.). Nurodė, jog ginčo turtas iki 2006 metų priklausė atsakovės seneliui S. J.. Nuo 2006 metų iki 2016 m. spalio 31 d. priklausė atsakovės močiutei M. J.. Siekiant gauti kompensaciją už šias investicijas ar siekiant įrodyti bendrosios jungtinės veiklos vykdymą su šiuo asmeniu, buvo būtina iki 2009 metų pareikšti pretenzijas turto įpėdiniui, t. y. M. J.. Siekiant gauti kompensaciją už šias investicijas ar siekiant įrodyti bendrosios jungtinės veiklos vykdymą su šiuo asmeniu, buvo būtina iki 2019 metų spalio 31 d. pareikšti pretenzijas turto įpėdiniui. Ieškovė žinojo kas yra ginčo turto savininkas, neginčijo sandorių, kurių pagrindu nuosavybė buvo įgyta, įstatymo nustatyta tvarka nereiškė pretenzijų įpėdiniams dėl bendrosios jungtinės veiklos vykdymo, todėl ieškinio reikalavimai dėl investicijų, padarytų iki 2016 m. spalio 31 d. turi būti atmesti. P. J. pradėjo gyventi savo tėvų name nuo 2004 m. P. J. su ieškove susipažino 2004 m., jie gyveno skyrium, nuo 2007 m. ieškovės dukrai sulaukus pilnametystės jie pradėjo gyventi kartu, tačiau jų santykiai buvo įtempti, P. J. neketino vesti ieškovės, neturėjo planų kartu su ieškove turėti bendro turto. Jie vedė bendrą buitį, tačiau neturėjo bendrų finansų, nevykdė jungtinės veiklos ir nesiekė turto įgyti bendra daline nuosavybe. Ginčo namas buvo tvarkomas iš P. J. lėšų. P. J. žadėjo visą turtą palikti atsakovei. Ligos metu P. J. papasakojo, kad buvo apsidraudęs Bonum Publicum gyvybės draudimu ir visą draudimo vertę, t. y 3000 Eur užrašė ieškovės vardu. Minėjo, kad ši suma turėtų dengti jo laidotuves. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovės seneliai su ieškove būtų vykdę bendrą jungtinę veiklą, vedę bendrą ūkį. Nustačius rūpybą, nebuvo siekta suteikti ieškovei kaip rūpintojai teisės į rūpintinio turtą ar jo tvarkymą ieškovės interesais, ar teisę paveldėti dalį to turto. P. J. tapęs ginčo turto savininku taip pat nesiėmė veiksmų bendrajai dalinei nuosavybei įregistruoti. Nuo 2013 m. ieškovė buvo bedarbė ir savo lėšomis negalėjo prisidėti prie ginčo turto pagerinimų. Namų valdos sklype atlikti pakeitimai yra susiję su panaudos santykiais ir ieškovė minėtus sodinukus sodino suvokdama, kad nebus galimybės jų atskirti nuo žemės sklypo. Tiek ieškovė, tiek P. J. iš sklypų dirvožemio gautą produkciją sunaudodavo patys. Dėl 36 922 Eur kompensacijos nurodė, kad ieškovė gyveno M. J. turte ir juo naudojosi neatlygintinai kaip rūpintoja, kadangi ieškovė nereikalavo iš M. J. atlygio už priežiūrą bei nereikalavo M. J. ar P. J. atlyginti išlaidas dėl turto pagerinimų. Atsakovė neprivalo atlyginti ieškovei už senelės ar jos turto priežiūrą, kadangi M. J. prievolė atlyginti ieškovei už teikiamas paslaugas baigėsi mirus M. J.. Atsakovė niekada nebuvo įgijusi pareigos teikti materialinį išlaikymą P. J. ar ieškovei. Asmeniškai dalyvavo tėvo laidotuvėse. P. J. buvo gavęs didelės vertės išeitinę išmoką ir jas ieškovė panaudoto laidotuvių išlaidų dengimui. Ieškovė nepagrįstai į laidojimo išlaidų dydį įtraukia laidojimo išlaidas, kurių dalį sumokėjo atsakovės motina. Ieškovės žinioje P. J. laidotuvėms turėjo būti 4350 Eur (3000 Eur ieškovė P. J. pageidavimu turėjo gauti iš draudimo kompanijos „Bonum Publicum“, 750 Eur ieškovė galėjo nusiimti per paskutines 2 savaites nuo jo banko sąskaitos, 600 Eur jai perdavė ieškovė grynaisiais) ir šios sumos visiškai pakako laidojimo išlaidoms padengti. Ieškovė neturėjo teisės tvarkyti J. kapavietės, todėl ieškovei turi atitekti visa su tuo susijusi rizika. Nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovė gavo 5100 Eur P. J. priklausančių lėšų ir 1755,08 Eur su laidojimu susijusių išmokų, 600 Eur laidotuvių metu suaukotų pinigų, viso 7455,08 Eur. Jų būtų pakakę sumokėti už P. J. pirktus maisto papildus 3610 Eur sumoje, visoms 3270,26 Eur laidojimo išlaidoms padengti ir dar ieškovei būtų likę apie 574,82 Eur. Gydymo išlaidos apmokėtos ne iš asmeninio ieškovės turto. Atsakovės tėvas 685,50 Eur reikalaujamų priteisti gydymo išlaidų dydį sumokėjo iš savo lėšų.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog su P. J. artimai bendravo nuo 2004 m. vasaros, nuo tada dalyvavo bendrose P. J. šeimos ir giminės šventėse, prižiūrėjo P. J. tėvus, ginčo name keitė langus, augino paukščius, gyvulius, iš bendrų lėšų pirko ir bendrai naudojo buities daiktus. P. J. ne kartą, girdint atsakovei, yra pasakęs, kad turto dalis priklauso ieškovei. Visuomet dirbo ir gavo pajamas, 2004 metais pradėjus bendrą gyvenimą, santaupų nei P. J., nei ieškovė neturėjo, todėl ginčo turto (namo) remontas buvo daromas, perkami baldai, buities bei kiti būtiniausi daiktai iš abiejų sugyventinių gautų pajamų, vartojimo paskolų; nekilnojamojo turto gerinimo darbai buvo atliekami, bendromis pastangomis. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), joks remontas nebuvo darytas. P. J. nusprendė, jog ieškovė nedirbs ir rūpinsis M. J., nes niekas iš artimųjų noro rūpintis ja nepareiškė, todėl išėjo iš darbo ir rūpinosi sugyventinio motina. Neturi pareigos iš gyvybės draudimo išmokos padengti mirusiojo laidojimo išlaidų. S. J. ir M. J. davė sutikimą ieškovei gyventi kartu su P. J. jiems nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte; S. J. būnant gyvam, jis kartu su M. J. pareiškė, kad turtas po jų mirties atiteks sūnui P. J.. P. J. tėvai dar 2004 metais žinojo ir pripažino, kad namui būtinas remontas, todėl sugyventiniai remonto darbus name vykdė, dirbo žemę visų partnerių (P. J. tėvų ir sugyventinių) bendru sutarimu. P. J. abu tėvai buvo išreiškę valią vykdyti bendrą jungtinę veiklą, todėl tarp P. J. tėvų, paties P. J. (sūnaus) ir jo sugyventinės (ieškovės) buvo sudarytas jungtinės veiklos sutarimas bendromis sugyventinių lėšomis ir savo darbu prisidėti prie bendro turto sukūrimo - namo pagerinimo, kiemo kraštovaizdžio kūrimo, žemės ūkio veiklos vykdymo. Abu sugyventinius siejo susitarimas, jog prie viso turto gerinimo prisidės lygiomis dalimis. Sugyventinių bendromis lėšomis ir bendru darbu buvo žymiai padidinta namo vertė, o bendra investicijų apimtis gali siekti apie 20 000 Eur. Kadangi sugyventiniai gyveno nenutrūkstamai, pragyveno 15 metų ir ginčo turtas buvo kuriamas ir gerinamas palaipsniui viso sugyventinių bendro gyvenimo metu (ir po M. J. mirties), reikalavimas taikyti senatį dėl to, kad ieškovė po M. J. mirties nepareiškė pretenzijų įpėdiniams (t. y. testamentiniam įpėdiniui P. J.) yra nepagrįstas. P. J. nuosavybės teise turtas priklausė nuo 2018 m. sausio 12 d., todėl reikalavimus įpėdinei - atsakovei pareikštas nepraleidus trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, įpėdinei atsakovei kreditorė - ieškovė tapo žinoma dar prieš palikimo priėmimą, taip pat nėra praleistas ir CK 5.63 str. 4 d. nustatyto trejų metų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Laidotuves organizavo ir palaidojo sugyventinį iš savo asmeninių lėšų. Jokių 600 Eur suaukotų pinigų atsakovė neperdavė. Pinigai, kurie buvo pervesti į P. J. atsiskaitomąją sąskaitą (750 Eur) buvo naudojami maisto papildo „Fortūna“ pirkimui, o ne laidotuvėms. Visi pinigai, kurie buvo pervesti į P. J. atsiskaitomąją sąskaitą, buvo panaudoti išimtinai P. J. gydymui, vaistams, maisto papildui, medicininėms priemonėms. Laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms patyrė 3543,12 Eur (3270,26 Eur laidotuvių išlaidos, 272,86 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidos).
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė tripliką, jame papildomai nurodė, jog tėvas P. J., seneliams niekada neminėjo, kad paliks pusę turto ieškovei ar ketina su ieškove dalytis turtą. P. J. giminaičiai niekada negirdėjo, kad mirusysis ketintų tuoktis su ieškove, laikytų jos darbus investicija į jo turtą, ar kalbėtų apie ginčo turto dalybas. Atsakovė kaip įpėdinė neturi pareigos atsakyti už pagerinimus ir skolas, kurios atsirado iš kito palikėjo, ne P. J., prievolių. Investuota buvo į palikėjos M. J. turtą, o investicijas privalėjo kompensuoti jai įpėdinis P. J., jeigu po paveldėjimo ieškovė būtų laiku kreipęsis į jį su pretenzija. Nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovė gavo 5100 Eur P. J. priklausančių lėšų ir 1755,08 Eur su laidojimu susijusių išmokų, 600 Eur laidotuvių metu suaukotų pinigų, viso 7455,08 Eur. Jų būtų pakakę papildams nupirkti (680 Eur), visoms 3270,26 Eur laidojimo išlaidoms padengti ir dar ieškovei būtų likę apie 3504,82 Eur.
5. Trečiasis asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (reikalavimą dėl kapavietės tvarkymo išlaidų), nurodė, kad nuo 1992 m. mirus R. G. ir P. J. sūnui, kapavietės prižiūrėtojais buvo trečiasis asmuo R. G. ir P. J., todėl tame pačiame kape palaidojus P. J., kapavietė išlieka J. šeimos kapu. Nurodė, kad P. J. mirties dieną su ieškove buvo aptarta, kad P. J. galės būti palaidotas šeimos kape, tačiau nekalbėjo apie tai, kad ieškovė bus įrašyta kapo prižiūrėtoja. 2020 m. kovo 2 d. nuvykusi prie kapo jį aptvarkė ir su atsakove nusprendė, kad po P. J. metinių sutvarkys kapavietę ir paminklą pilnai. Po P. J. laidotuvių ieškovė su trečiuoju asmeniu nė karto nebuvo susisiekusi dėl kapavietės tvarkymo, jokių kapavietės tvarkymo darbų nederino. Pastebėjo, kad kaskart jai atvykus prie kapo, kapas buvo nežymiai aptvarkytas – nurinktos nuvytusios gėlės, nuravėtos piktžolės, tačiau šeimoje buvo įprasta, kad aplankius kapą, bet kuris iš šeimos narių jį gali nežymiai sutvarkyti, todėl nesigilino, kas kapą tvarkė, kol nebuvo ženklių pakeitimų. Ji 2020m. balandžio 10 d. sužinojo apie pakeistą kapo išvaizdą – padėtas naujas paminklas, iškaltos velionio vardo ir pavardės raidės, kiti religiniai simboliai, pakeisti dekoratyviniai augalai, šie darbai nebuvo derinti su ja. 2020 m. birželį pastebėjo, kad buvo pakeisti akmenukai į tokius pačius, kokius jau buvo nupirkusi ir užpylusi, tačiau pastarieji buvo surinkti į maišus ir pastatyti už antkapio. Neprieštarauja, kad ieškovė atvyktų gedėti prie kapo, uždegtų žvakes, pamerktų gėlių, tačiau neteisinga prašyti atlyginimo už kapo priežiūrą tvarkant jį tik pagal save ir pakeitimus atliekami tik vienoje kapo pusėje, kurioje yra palaidotas P. J.. Ieškovė niekada nebendravo su trečiuoju asmeniu ar atsakove dėl kapavietės priežiūros. P. J. laidotuvėms skyrė 20 Eur, 200 Eur davė dukrai, ji juos perdavė ieškovei, 210 Eur sumokėjo už giedorius, kadangi juos asmeniškai pažinojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei N. K. 3101,57 Eur kompensaciją, 731,22 Eur laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų iš atsakovės R. J.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės R. J. 279,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. K.. Priteisė iš ieškovės N. K. 2 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. J.. Priteisė iš ieškovės N. K. 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. G.. Priteisė iš ieškovės N. K. 249,10 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660). Teismas grąžino ieškovei N. K. 300,00 Eur užstatą ir trečiajam asmeniui R. G. – 300,00 Eur užstatą. Pagrindiniai argumentai:
6.1. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ne tik rašytinio šalių susitarimo jungtinę veiklą vykdyti, taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016 m., kai ginčo turtas buvo remontuojamas, apie ieškovės, M. J., S. J., P. J. valią sukurti bendrą turtą bei atskiras jų investicijas į namo gerbūvio kūrimą.
6.2. Nuo 2004 m. iki 2006 m., kai mirė S. J., esminių namo renovacijos ir remonto darbų nebuvo atliekama, todėl ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina jos teiginio, kad ji su S. J. galėjo vykdyti jungtinę veiklą ir sukurti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, kol nebuvo paskirta rūpintoja Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartimi, ieškovė ginčo name nuolatos negyveno, nes kartu su P. J. gyvendavo ir jos bute Klaipėdoje, kadangi P. J. buvo taip patogiau dėl darbo, o į ginčo namą persikėlė nuolat gyventi tik ją paskyrus M. J. rūpintoja.
6.3. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė vykdė jungtinę veiklą kartu su M. J., kadangi ieškovė 2013 m. liepos 3 d. – 2016 m. spalio 31 d. laikotarpiu buvo paskirta M. J. rūpintoja, todėl ir ja, ir jos turtu turėjo rūpintis pagal įstatymą.
6.4. Po P. J. motinos M. J. mirties ginčo turto savininku tapo P. J.. Ieškovė neginčijo testamento, nereiškė jokių pretenzijų P. J. kaip paveldėtojui, o tai rodo, jog ieškovė suprato, jog vienintelis šio turto savininkas yra P. J.. Ieškovei, žinant, jog turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso P. J., ieškovė jokių reikalavimų jam dėl dalies turto perleidimo jai, taip pat nereiškė. Ieškovė toliau gyveno su P. J. kaip sugyventiniai, tačiau tai, jog jie būtų sudarę jungtinės veiklos sutartį ir sukūrę bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą duomenų taip pat nėra.
6.5. Dėl jungtinės veiklos egzistavimo kelia abejonių ir tai, kad P. J. suteikė įgaliojimą, patvirtintą notarine tvarka, valdyti jo pinigines lėšas, tačiau įvertinus, jog P. J. žinojo apie savo sunkią sveikatos būklę, nesiėmė veiksmų pasirūpinti jam priklausančio nekilnojamojo turto padalinimu ar testamento surašymu, nors tokią galimybę turėjo.
6.6. Nagrinėjamu atveju nei bylos medžiaga, nei liudytojų parodymai nepatvirtino, kad ieškovė ir P. J. būtų sutarę kokį nors turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ar vykdant bendrą jungtinę veiklą bei bendro gyvenimo metu būtų įgiję ar sukūrę ginčo turtą. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos ir iš byloje esančios bylos medžiagos nėra pagrindo nustatyti, jog šalys būtų įgijusios ar sukūrusios ginčo turtą.
6.7. Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek P. J. panaudojo savo įgūdžius ir pinigines lėšas ginčo turto įrengimui bei jo tinkamam pritaikymui gyventi. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo turtas buvo gerinamas iš P. J., ieškovės lėšų, taip pat prie turto pagerinimo prisidėjo ir P. J. motina M. J.. Tačiau teismas pažymi, jog didžioji dalis ieškovės pateiktų įrodymų apie jos ir sugyventinio patirtas išlaidas nėra susijusios su ginčo turto pagerinimu.
6.8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir P. J. nemokėjo M. J. nuomos mokesčio kaip atlygio už jos turto (ginčo turto) naudojimąsi, todėl labiau tikėtina, jog M. J. leido jiems gyventi ginčo turte dėl poreikio gauti rūpybą, kadangi 2006 m. mirus M. J. vyrui, jai pasidarė sunku vienai gyventi name, todėl tarp M. J. ir ieškovės, P. J. buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai, t. y. jų metu M. J. perdavė kitai sutarties šaliai (ieškovei ir P. J.) nesunaudojamą daiktą (gyvenamo namo dalį, ūkinius pastatus, žemės sklypus) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir jais naudotis, todėl yra pagrindas pripažinti susiklosčius panaudos teisinius santykius.
6.9. Bylos duomenys patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek P. J. savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, dalį išlaidų padengė ir M. J., bei jo pritaikymo tinkamam gyvenimui, tačiau ieškovė nepateikė kiek tiksliai ji savo asmeninių lėšų įdėjo į ginčo turto pagerinimą. Teismas nustatė, kad pafal ieškovės ateiktą detalizaciją bendra sugyventinių išlaidų suma sudarė 9 304,71 Eur.
6.10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė gavo minimalias pajamas, o 2014 m. ir 2015 m., 2016 m. negavo beveik jokių pajamų, tai jog iš tų gaunamų pajamų ji turėjo skirti lėšų būtinosioms išlaidoms savo poreikiams tenkinti, sprendė, kad labiau tikėtina, kad tik pusę gautų pajamų galėjo būti skirta ginčo turto pagerinimui. Teismas nustatydamas panaudotų lėšų dalį, taip pat įvertino tai, jog M. J. taip pat prisidėjo prie langų keitimo (2 000 Lt (579,24 Eur)), ji gaudavo rūpintojos išmoką. Teismas, sprendė, kad labiau tikėtina, kad M. J. taip pat galėjo prisidėti prie namo remonto. Teismas, įvertinęs tai, kad P. J. dirbo autobuso vairuotoju toje pačioje įmonėje ir gavo pastovias pajamas ir ginčo pradžios laikotarpiu – 2004 m., nusprendė, kad jo pajamos pradėjus gyventi kartu su ieškove buvo didesnės ir jis kartu su savo motina M. J. investavo 2/3 pajamų į jo tėvams priklausančio namo ir ūkinio pastato remontą, o ieškovė 1/3 pajamų.
6.11. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo priteisti ieškovės patirtas išlaidas, kurias ji įvardina 2 lentelėje – bendros sugyventinių išlaidos, kadangi šios išlaidos susijusios su sugyventinių gerbūvio gerinimu, asmeninių poreikių tenkinimui, bendrosioms buities išlaidoms padengti, bendriems ūkio darbams atlikto gaunant iš to vaisius, kurias jie suvartojo, kitos išlaidos, susijusios su jų įsipareigojimais pagal įstatymą.
6.12. Teismas neturi pagrindo vertinti ieškovės nurodomų patirtų išlaidų, susijusių su S. J. ir P. J. priežiūra, kadangi tai nesusiję su ginčo turto pagerinimu, todėl atsakovė neturi pagrindo jų atlyginti.
6.13. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo 1/2 ginčo turto priteisti ieškovei nustatant, kad tai buvo bendroji jos ir P. J. dalinė nuosavybė; ieškovės prašymas priteisti kompensaciją už pagerintą ginčo turtą tenkintino iš dalies ir ieškovei priteisė 3101,57 Eur jos patirtų ir būtinų išlaidų dėl ginčo namo ir kitų statinių remonto (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.636 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
6.14. Nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog buvo praleistas terminas pareikšti reikalavimą P. J., kaip M. J. paveldėtojui. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas dėl turto pagerinimo, kaip P. J. turto paveldėtojai, atsakovei, pateiktas laiku – nepraleidus trijų mėnesių termino ir atsakovei dar nepriėmus palikimo.
6.15. Teismas, įvertinęs visuotinai žinomą aplinkybę, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad sunkaus ligonio priežiūra reikalauja ir piniginių lėšų, ir priežiūros priemonių, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujama priteisti suma iš atsakovės už P. J. gydymą nėra pagrindo, nes ieškovė neįrodė, jog iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už P. J. gydymą, o remiantis į bylą pateiktais įrodymais, nustatyta, kad gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš P. J. gautų pajamų, todėl ieškovės reikalavimą dėl gydymo išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).
6.16. Ieškovei iš atsakovės priteisė už jos patirtas laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidas 731,22 Eur (605,18 Eur laidojimo išlaidos +126,04 Eur kapo priežiūros išlaidos).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria: priteista 3101,57 Eur kompensacija už remonto darbus ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - pripažinti ieškovės N. K. ir mirusiojo P. J. bendrąja daline nuosavybe mirusiojo P. J. vardu registruotą visą nekilnojamąjį turtą, atidalyti natūra ieškovei 1/2 dalį viso turto arba priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 10 000,00 Eur piniginę kompensaciją, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1085,22 Eur gydymo išlaidų priteisimo ir patenkinti šį reikalavimą visa apimtimi; kuria priteista 605,18 Eur laidojimo išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti 1401,58 Eur; kuria priteista trečiojo asmens R. G. naudai 405,00 Eur atstovavimo išlaidų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - prašymą dėl trečiojo asmens R. G. atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Skundžiamo sprendimo teisinis pagrindas nesutampa su ieškinyje nurodytu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės keisti ieškinio teisinio pagrindo, t. y. vadovautis kitokia nei ieškinyje nurodyta teisine kvalifikacija.
7.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos, ir kad tarp M. J. ir ieškovės su P. J. neabejotinai buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra niekuo nepagrįsta. Susitarimo pagrindu susiformavusius šalių tarpusavio teisinius santykius vertinti kaip panaudos teisinius santykius teismas negalėjo, nes šalių siekis kooperuojant šalių turtą, darbą bendram tikslui (turto sukūrimui, pagerinimui, sklypų sutvarkymui ir priežiūrai) atitinka ne teisinius panaudos, bet jungtinės veiklos sutartinius teisinius santykius.
7.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.478 straipsnį, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog tarp ieškovės, jos sugyventinio P. J. ir M. J. susiklostė nekilnojamojo turto panaudos teisiniai santykiai, nepaisydamas aplinkybės, jog tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės panaudos sutarties, nekilnojamojo turto priėmimo - perdavimo aktų ar kitų dokumentų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog nekilnojamasis turtas P. J. ir ieškovei buvo perduoti būtent panaudai.
7.4. Teismo argumentai yra prieštaringi. Teismas faktines bylos aplinkybes iškraipo ir vertina išskirtinai ieškovei nenaudinga linkme. Teismas neteisingai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą bei prieštaringą išvadą, kad ieškovė kol nebuvo paskirta P. J. mamos M. J. rūpintoja, nuolatos negyveno ginčo name, ir į ginčo namą persikėlė gyventi tik ją paskyrus M. J. rūpintoja.
7.5. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad turtas buvo pagerintas abiejų sugyventinių lėšomis, netinkamai vertino finansines sugyventinių galimybes prisidėti prie turto gerinimo.
7.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovės pateikti išlaidų kvitai, pačios ieškovės darbo įvertinimas pinigine išraiška, niekas nėra susiję su turto pagerinimu. Apeliantės nuomone, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų įrodymų yra aišku, kad sugyventiniai savo asmeninėmis lėšomis bei savo darbu, idėjomis gerino, keitė ne tik ginčo namą, ūkinį pastatą, bet ir tvarkė aplinką, dirbo žemę, patyrė kuro išlaidas žemės apdirbimui, pirko trąšas, tręšė, dirbo žemės ūkio darbus.
7.7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepatyrė asmeninių išlaidų (250,00 Eur), sodindama vaismedžius bei kad ji neprisidėjo savo pačios darbu prie turto gerinimo ir jo sukūrimo, kai abu kartu su sugyventiniu turėjo bendrą tikslą sukurti turtą bendram gyvenimui. Apeliantė mano, kad jos reikalavimas pripažinti mirusiojo vardu registruotą turtą bendrąja daline ieškovės ir jos sugyventinio nuosavybe yra pagrįstas ir kad 1/2 dalis turto priklauso ieškovei, juo labiau, kad tarp sugyventinių buvo toks susitarimas.
7.8. Teismui neturėjo kilti abejonių, kad ieškovė, kuri prižiūrėjo ir slaugė sugyventinį (atsakovės tėvui sergant, dukra jo neslaugė, kitu atveju būtų žinojusi, kokios išlaidos buvo reikalingos pilnaverčiam jo gydymui) pirko medicinines priemones, paslaugas asmeniškai, o jos įvardintos patirtos išlaidos buvo skirtos būtent P. J. gydymui.
7.9. Apeliantės nuomone, bylos įrodymai paneigia teismo išvadą, jog ieškovė, kuri dirbo ir gavo pajamas negalėjo savo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie sugyventinio gydymo ir kad visos išlaidos buvo padengtos iš P. J. ir atsakovės lėšų (atsakovės lėšomis padengta vos dalis gydymo išlaidų).
7.10. Teismas priteisė ieškovės naudai 605,18 Eur laidojimo išlaidų ir 126,04 Eur kapavietės tvarkymo išlaidų (priteistų 126,04 Eur kapavietės priežiūros išlaidų apeliantė neginčija). Su priteista laidotuvių išlaidų suma apeliantė nesutinka ir savo nesutikimą grindžia įrodymais bei tuo, kad teismas atliko neteisingus skaičiavimus.
7.11. Ieškovės nuomone, teismas ne tik kad neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių - ieškovės ir trečiojo asmens R. G., bet apskritai trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidų priteisti neturėjo jokio pagrindo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Atsakovė pateikdama atsikirtimus nekeitė nei atsikirtimo (ieškinį atmesti pilna apimtimi), nei faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia atsikirtimus (atsikirtimų dalyko).
8.2. Byloje esantys dokumentai (S. J. ir M. J. testamentai) atskleidžia šių asmenų valią nepalikti jokio savo turto apeliantei.
8.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nuolat keitė paaiškinimus dėl lėšų panaudojimo (tai gydymui pagal kvitus, tai papildų pirkimui, tai laidojimo išlaidoms), jų kilmės ir režimo (asmeninės, bendros, suaukotos ir nei vienos šalies). Teismas turėjo teisę atsirinkti kurie iš šių skaičiavimų atitinka byloje surinktą medžiagą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Ieškovė teismo prašo priimti naujus įrodymus: pažymą iš banko apie ieškovės pajamas, pajamų / išlaidų skaičiavimo lentelę, bankinius pavedimus terp savo sąskaitų, 2007 -2009 m. sąskaitų lapelius.
11. Atsakovė teismo prašo priimti naujus įrodymus – fotolenteles.
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
13. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ir atsakovės papildomai pateiktais įrodymais siekiama papildomai įvertinti ieškovės turtinę padėtį, jos įnašą į jungtinę veiklą, kas iš esmės patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratą, į galbūt pakitusią faktinę padėtį bei siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir su kita bylos medžiaga vertina kartu su byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo turto savininku iki 2006 metų buvo S. J., nuo 2006 metų iki 2016 m. spalio 31 d. M. J., nuo 2016 m. spalio 31 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė P. J. pagal 2018 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. P. J. mirė (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatytomis aplinkybėmis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus. Apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Teismas savaip interpretavo įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir bylą išnagrinėjo ne tuo pagrindu. Apeliantės teisimu, teismas nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose, taikė netinkamas materialinės teisės normas, savo išvadų nepagrindė teisiniais argumentais, todėl buvo priimtas iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
17. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, - tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką - materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011). Salių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui už ieškovą suformuoti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo.
18. Apeliantė skunde nurodo, kad skundžiamo sprendimo teisinis pagrindas nesutampa su ieškinyje nurodytu. Jos nuomone 2021 m. sausio mėnesį jos ieškinys buvo tikslintas tik dalyje dėl kompensacijos priteisimo. Jos nuomone, atsakovė rašydama atsiliepimą turėjo teisę pateikti naujus atsikirtimus tik dėl naujo reikalavimo, tačiau neturėjo teisės keisti jau pateiktų atsikirtimų į nekeistus ieškinio reikalavimus.
19. Kolegija nesutinka su nurodytais argumentais ir pažymi, kad šalys turi pareigas suformuoti reikalavimus ir atsikirtimus, nurodyti jų faktinį pagrindą ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius nurodytas faktines aplinkybes. Nei ieškiniui, nei atsiliepimui nėra keliamas reikalavimas nurodyti ir pagrįsti teisinį reikalavimo pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 2 dalis). Šiuose dokumentuose aiškiai turi būti formuluojamas tik reikalavimas (ieškinio dalykas) ir atsikirtimas (sutinkama ar ne su reikalavimu), juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Kolegija pritaria atsakovės pozicijai, kad atsakovė, pateikdama atsikirtimus, nekeitė nei atsikirtimo (ieškinį atmesti pilna apimtimi), nei faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia atsikirtimus (atsikirtimų dalyko). Ji nebuvo pateikusi byloje priešieškinio. Atsakovė patikslintame atsiliepime pateikė savo nuomonę dėl teisinio ieškovės ir jos tėvo, senelių santykių kvalifikavimo, nes jos teisė pateikti savo paaiškinimus raštu, samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Esant tokiam patikslinto atsiliepimo turiniui, nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo pažeisti civilinės bylos nagrinėjimo principai. Vadovaudamasi išdėstytu, kolegija nepagrįstais vertina skundo argumentus dėl neteisėto ginčo teisinio kvalifikavimo atsiliepime, teismo pareigos teisės normas aiškinti ir taikyti ginčo santykiui išimtinai pagal ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą.
Dėl jungtinės veiklos nustatymo
20. Sprendžiant kartu gyvenančių asmenų ginčą dėl turto, kuris buvo pagerintas bendro gyvenimo metu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas šių asmenų susitarimas įgyti, sukurti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Sugyventinių ir bendrai gyvenančių asmenų turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas, sukurtas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.
21. Teisėjų kolegija, atlikusi teisinį vertinimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad S. J., M. J. ir P. J. niekada nevykdė su apeliante bendrosios jungtinės veiklos ir dėl to nėra pagrindo pripažinti ginčo turtą bendra daline nuosavybe. Kolegijos įsitikinimu, bylos medžiaga nepatvirtina bendros jungtinės veiklos sutarties sudarymo žodžiu fakto, apeliantės ir kitų asmenų valios tokią veiklą vykdyti.
22. Apeliantė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad bendroji jungtinė veikla buvo vykdoma su atsakovės seneliu S. J., jos senele M. J. ir jos tėvu P. J.. Dera pažymėti, jog kaip teisingai nurodo atsakovė, pati ieškovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nei su atsakovės seneliais S. J., M. J. niekada nevykdė bendros jungtinės veiklos. Su jais niekada nebuvo kalbėta apie tokią veiklą, jiems nebuvo siūlyta perleisti dalį turto apeliantei mainais už priežiūrą ar ginčo turto gerinimą. Remiantis tokiais ieškovės paaiškinimais nebuvo pagrindo daryti išvados, kad su atsakovės seneliais buvo vykdyta bendroji jungtinė veikla.
23. Svarbu ta, kad byloje esantys dokumentai – rašytiniai įrodymai (S. J. ir M. J. testamentai) atskleidžia šių asmenų valią nepalikti jokio savo turto apeliantei. Byloje nustatyta, kad S. J. savo testamentu visą turtą paliko sutuoktinei M. J.. Atitinkamai, M. J. testamentą sudarė 2008 m. sūnaus P. J. naudai. Nuo 2008 iki 2016 metų (jos mirtis) M. J. testamento nepakeitė, nors tokią galimybę turėjo, taigi savo valios nepakeitė.
24. Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad visi liudytojai paaiškino, kad jų nuomone tarp šalių buvo susiklostę faktiniai sutuoktinių santykiai.
25. Aktualu tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje apklausti liudytojai teigė, kad nežinojo, kaip šalys elgėsi su pinigais ar kitu turtu, kokie buvo jų susitarimai dėl pajamų ar turto perdavimo bendrojon nuosavybėn. Dauguma ieškovės liudytojų liudijo apie tai, nuo kada šalys pristatė vienas kitą kaip porą, nuo kada jų žiniomis gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kokie artimi emociškai ir socialiai buvo apeliantė ir P. J.. Pažymėtina, kad liudytojas E. B. (P. J. dukterėčios vyras) tvirtai nurodė, kad P. J. nenorėjo sudaryti su apeliante santuokos. Atsakovės liudytojai P. J. broliai ir seserys aiškino niekada negirdėję apie ketinimus tuoktis ar tikslus kokį nors turtą įgyti bendrai. Kolegijos vertinimu, jeigu atsakovės tėvas P. J. tikrai būtų vykdęs su apeliante bendrą veiklą, šalys būtų taręsi ginčo turtą dalintis. Remiantis tokiais liudytojų paaiškinimais nebuvo pagrindo daryti išvados, kad su apeliantė ir P. J. vykdė bendrą jungtinę veiklą.
26. Pastebėtina, kad pagal CK 6.969 straipsnio nuostatas veiklos vykdyme dalyvauja tik šalys. Tik jos kooperuodamos jiems priklausantį turtą (lėšas ar kito pobūdžio turtą), savo pačių darbą gali sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Apeliantė visiškai ignoruoja faktą, kad iki 2016 m. spalio 31 d. turtas nepriklausė nei jai, nei P. J. ir jis negalėjo būti naudojamas bendram turtui kurti. Dėl to galima spręsti, kad atsakovės tėvas P. J. ir apeliantė negalėjo susitarti dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo kooperuodami ne savo, o svetimą (atsakovės senelių turtą).
27. Apeliantė pateikė skaičiavimus kiek 2007-2019 metais buvo atlikta statybos darbų, pirkta medžiagų, mokėta meistrams.
28. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad išlaidos apmokėtos iš jos lėšų ir / ar kažkokių bendrų jos ir P. J. lėšų. Nėra aišku, kokias lėšas apeliantė laiko bendromis lėšomis. Kitas aspektas tas, kad ieškovė neįrodė savo indėlio į ginčo turtą, t. y., kad ji sumokėjo už kokias nors statybines medžiagas ar statybų darbus iš savo asmeninių lėšų. Byloje yra jos vardu išrašytų pirkinių kvitų tik dėl buitinės technikos ir baldų.
29. Kolegija pritaria atsakovei, kad P. J. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad šalys pajamas valdė skyrium, išlaidas dengė skyrium ir bendromis lėšomis ar santaupomis nedisponavo. Išrašuose iki 2018 metų yra vos 2 pavedimai apeliantei. Išrašai paneigia apeliantės paaiškinimus, kad P. J. neturėjo santaupų ir negalėjo ginčo turto remontuoti iš savo lėšų. 2008-2009 metais P. J. sąskaitoje buvo santaupų, sukauptų iš jo paties darbo užmokesčio (100 Eur atidedama į atskirą sąskaitą kas mėnesį kelis metus). Šių lėšų išgryninimo laikas sutampa su ginčo turte atliktų remontų laikotarpiu. Tuo pačiu išrašai atspindi, kad visas ginčo turto komunalinių ir kito pobūdžio išlaidų sąskaitos buvo apmokamos išimtinai iš P. J. sąskaitos. Iš P. J. sąskaitos niekada neatlikti jokie mokėjimai už apeliantės turtą, esantį Klaipėdoje. Esant tokiems rašytiniams įrodymams, yra pagrindas daryti išvadą, kad P. J. ir apeliantė valdė pinigines lėšas skyrium ir realiai jokių ginčo turto gerinimo darbų negalėjo atlikti iš bendrų piniginių lėšų.
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl jungtinės veiklos.
Dėl gydymo, laidojimo ir kitų religinių apeigų bei kapo tvarkymo išlaidų
31. Pabrėžtina, kad apeliantė reikalavimą dėl gydymo išlaidų atlyginimo pateikė su 2020 m. liepos 14 d. patikslintu ieškiniu, pradiniame ieškinyje tokio reikalavimo nebuvo. Reikšdama minėtą reikalavimą ieškovė nurodė, kad visas 2019 m. birželio — gruodžio mėnesiais patirtas išlaidas ji apmokėjo iš asmeninių lėšų. Savo reikalavimui pagrįsti apeliantė pateikė pirkimo kvitus ir nurodė, kad būtent jais remiasi reikalaudama lėšų atlyginimo. Taigi faktinis reikalavimo pagrindas buvo apeliantės teiginiai, kad išlaidas pagal šiuos kvitus ji apmokėjo iš savo lėšų.
32. Bylos duomenys – rašytiniai įrodymai (P. J. banko sąskaitų išrašai ir patys mokėjimo kvitai) patvirtino, kad dalis kvitų apmokėta P. J. banko kortele iš jo sąskaitos. Pritartina atsakovei, kad tokiu būdu buvo paneigtas apeliantės reikalavimo dydis 685,50 Eur suma. Tie patys banko sąskaitų išrašai patvirtino, kad P. J. į sąskaitą gavo darbo užmokestį, socialines išmokas, jo sąskaitoje pakako lėšų visoms reikalaujamoms išlaidoms apmokėti. Kadangi P. J. pajamų dydis gydymo mėnesiais visuomet buvo didesnis nei apeliantės, nebuvo pagrindo daryti išvados, kad sveikatos priežiūros išlaidos yra atlyginamos iš ieškovės lėšų ir tam nepakako ar nepakanka P. J. turėtų išlaidų. Dėl to pirmosios instancijos teismui, remiantis apeliantės reikalavimu, jį pagrindžiančiais pirkinių kvitais ir P. J. sąskaitos išrašais nebuvo pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimų.
33. Apeliantė nurodė, kad ji iš asmeninių lėšų pirko papildus „Fortūna“ ir „Neolife“, dėl to jai priklauso kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teisę į kompensaciją paneigė bylos duomenys - P. J. banko sąskaitų išrašai ir papildų pardavėjos E. Z. pateiktų kvitų kopijos ir jos paaiškinimai. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad P. J. buvo nupirkta 9 vnt. papildų „Fortūna“, už vienetą mokant 680 Eur kainą. Atsakovė nesutiko, kad P. J. naudai buvo pirkti papildai „Neolife“ (jie apmokėti praėjus 6 mėnesiams po mirties, jų gavimo laikas ir naudojimas iki galo neišsiaiškintas).
34. Aritmetiškai skaičiuojant, iš viso išlaidos „Fortūna“ papildams sudaro 6120 Eur (9*680). Apeliantė patvirtino, kad vieną pakuotę papildų ji savo nuožiūra paaukojo kitam asmeniui. Atsakovė nesutiko atlyginti išlaidų, kurios nėra patirtos palikėjo naudai. Taigi P. J. naudai išlaidos papildams galėjo siekti 5440 Eur (8*680).
35. Kolegija pritaria atsakovei, jos atliktiems skaičiavimams, kad pats P. J. sumokėjo pardavėjai banko pavedimais 680 Eur (iki 2019 m. spalio 1 d.) ir 1035,10 Eur (nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.), jo dukra 2019 m. rugsėjo mėnesį grynaisiais apmokėjo vieną pakuotę. Viso P. J. tiesiogįniais pavedimais ir jos dukros mokėjimu buvo padengta 2395,10 Eur suma. Apeliantė šių aplinkybių neginčijo. Vertinant apeliantės patvirtinimus, papildomai atlikti skaičiavimai patvirtina, kad iš 5440 Eur „Fortūnai“ (8 vnt.) pirkti reikalingų lėšų, 2019 m. lapkričio 1 d. neapmokėta dalis buvo 3004,90 Eur. 2019 m. lapkričio mėnesį tikslingai P. J. „Fortūnos“ pirkimui buvo paaukota 3735,54 Eur. Tuo pačiu laikotarpiu apeliantė galėjo disponuoti 5300 Eur P. J. priklausančių lėšų, t. y. 2019 m. lapkričio 18 d. apeliantei pervesta 1800 Eur suma, iš bankomatų ji nuėmė 700 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. banko pavedimu pervesta 800 Eur, grynaisiais nuimta 2000 Eur. Pastebėtina, kad minėtu laiku P. J. sunkiai sirgo, pats negalėjo išvykti iš namų, o nuo 2019 m. lapkričio 23 d. buvo ligoninėje. Pritartina atsakovei, kad esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvados, kad grynosiomis lėšomis disponavo pats P. J..
36. Remiantis apeliantės paaiškinimais, ji P. J. paaukotas ir jai pervestas lėšas panaudojo: 2019 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 1360 Eur kainą už 2 pakuotes papildų, 2019 m. gruodžio 3 d. už 3 vnt. „Fortūna“ pakuočių, 2020 m. sausio 29 d. už 2 vnt. „Fortūnos“ pakuočių. Vis tik jeigu vertinti P. J. ir jo dukters anksčiau sumokėtą kainą už „Fortūna“ papildus, pastebėtina, kad buvo likę mokėti tik už 4,42 vnt. pakuočių, o ne už 7 vnt. (buvo likę mokėti 3004,90 Eur, apeliantė teigia, kad sumokėjo 4790 Eur). Vadinasi 2019 m. gruodžio — 2020 m. sausio mėnesiais apeliantė negalėjo sumokėti 3400 Eur už papildus „Fortūna“, nes mokėtinas likutis po lapkričio 18 d. įmokos buvo 1644,90 Eur (3004,90-1360). Prieš pat P. J. mirtį (duomenys neskelbtini) sumokėjus 2040 Eur kainą būtų buvę permokėta pardavėjai E. Ž. 395,10 Eur. Atitinkamai iš apeliantės žinioje buvusių 5300 Eur P. J. lėšų 2295,10 Eur (5300-3004,90) nebuvo panaudota papildų pirkimo išlaidoms dengti.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė keitė savo teiginius, galutinė jos nuomonė buvo ta, kad ji po P. J. mirties turimas lėšas naudojo pirmiau laidojimo išlaidoms dengti. Tik vėliau 2020 m. sausio mėnesį iš savo lėšų sumokėjo už paskutines dvi „Fortūna“ papildų pakuotes. Remdamasi anksčiau išdėstytais, bylos medžiaga pagrįstais skaičiavimais, kolegija pritaria atsakovei, kad nebuvo pagrindo iš atsakovės priteisti gydymo ar didesnes laidojimo išlaidas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadoms ir atmeta šios dalies apeliacinio skundo argumentus kaip nerodytus.
Dėl įrodymų vertinimo
38. Dera pažymėti, tą patvirtina bylos duomenys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė dažnai keitė paaiškinimus dėl lėšų panaudojimo (iš pradžių gydymui, vėliau papildų pirkimui, dar vėliau laidojimo išlaidoms), jų kilmės ir rėžimo (asmeninės, bendros, suaukotos ir nei vienos šalies). Taip pat rinkosi nuolat keisti pajamų ir išlaidų skaičiavimo laikotarpius (gydymo išlaidų reikalavo už 2019 m. birželio - gruodžio mėnesius, pajamas skaičiavo už 2019 m. spalio — gruodžio, vėliau lapkričio - gruodžio mėnesius, po to pakeitė gydymo išlaidų pagrindą, tvirtino laidojimo išlaidas dengusi iš savo pinigų, kitą kartą iš suaukotų, tai iš P. J. sąskaitoje buvusių, tai iš draudimo išmokos ir pan.). Tokiu būdu apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui kelis skirtingus skaičiavimus (skirtingi laikotarpiai, skirtinga skaičiavimo metodika, skirtingi argumentai).
39. Jeigu apeliantė pateikė keletą faktinių aplinkybių versijų, nėra pagrindo visos atsakomybės dėl skaičiavimų perkelti teismui.
40. Teismas turėjo teisę atrinkti kurie iš šių skaičiavimų atitinka byloje surinktą medžiagą ir pats nustatyti koks tikslus P. J. gydymosi laikotarpis, papildų pirkimo kainą ir laikotarpis, mokėjimo šaltiniai, kokios to laikotarpio P. J. pajamos lyginant su įprastomis ilgesnio laikotarpio pajamomis (kai šis nesirgo) ir atlikus vertinimą daryti išvadas. Teismo vertinimas turi būti nešališkas. Vien ta aplinkybė, kad jis nesutampa su subjektyviu apeliantės vertinimu, nereiškia, kad išvados klaidingos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
41. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
46. Atsakovė R. J. 2021 m gegužės 4 d. pateikė prašymą (DOK-6406) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymas priimtinas.
47. Atsakovė prašyme pateikė įrodymus, jog patyrė 1500 EUR teisinės pagalbos išlaidų.
48. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidos jas vertinant kompleksiškai neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovės priteistina 1500 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).
49. Valstybės biudžetui priteistinas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovei atidėtas 137 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priimti 2021 m gegužės 4 d. atsakovės R. J. prašymą (DOK-6406) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti atsakovei R. J. iš ieškovės N. K. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės biudžetui (įmokos kodas 5660) iš ieškovės N. K. 137 Eur žyminio mokesčio.