Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. Z. ir V. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. Z. bei V. Z. prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2660-862/2015, pagal T. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nors teismo sprendimas buvo priimtas 2015-05-07, tačiau pareiškėjai sprendimo turinys tapo žinomas tik 2016 m. sausio mėnesį, kai mama atsiuntė teismo sprendimą. Laikė, kad naikinamasis vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Prašė atnaujinti trijų mėnesių kreipimosi dėl proceso atnaujinimo terminą, nes pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo ir negalėjo žinoti, jog gali prašyti atnaujinti procesą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-08 nutartimi atsisakyta priimti ieškinį dėl sutikimo įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise pripažinimo negaliojančiu ir nurodyta, jog pareiškėjos reikalavimai turi būti sprendžiami byloje dėl proceso atnaujinimo.

Skyrybų iniciatorė buvo T. Z., ji nurodė, kad santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. D. P. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2011-03-17 įsigijo už savo asmenines lėšas, turėtas iki 2010-08-14, t. y. iki santuokos sudarymo. D. P. 2009-12-09 mama D. V. dovanojimo sutartimi dovanojo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Skuodo r. Šį turtą D. P. 2010-05-28 pardavė už 8 688,60 Eur (50 000 Lt). Už šias lėšas atsakovas 2011-03-17 įsigijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kad šis turtas įgyjamas sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn aiškiai suvokė ir su tuo sutiko pareiškėja, kuri 2011-03-17 pareiškimu notarui sutiko, jog šį turtą D. P. įgytų asmeninės nuosavybės teise. Ji nurodė, kad savo lėšomis prie perkamų nekilnojamų daiktų neprisideda, žemės sklypui ir butui su priklausiniais įgyti bendros lėšos nenaudojamos. D. P. turėjo lėšų, gautų pagal dovanojimo sutartį iš močiutės. Nenuginčijus šių sandorių, nėra galimybės nagrinėti pareikšto prašymo dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Skundžiamos nutarties motyvai yra analogiški nutarties, kurią panaikino aukštesnės instancijos teismas. Teismas nesivadovavo nuostata, jog aukštesnės instancijos teismo sprendimas turi didesnę galią, negu žemesnės instancijos teismo sprendimas.

Teismas nevertino rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų naujų aplinkybių, patvirtinančių melagingus D. P. teiginius, jog: D. V. neturėjo lėšų suteikti i paskolą; P. Š. taipogi neturėjo lėšų padovanoti D. P.; ginčo turtas įgytas iš ieškovės šeimos lėšų; ieškovę atstovavusi advokatė teisinio išsilavinimo neturinčioms Z. žadėjo šalių turto padalijimo, skolos priteisimo iš D. P. klausimus išspręsti po santuokos nutraukimo, jei jie bus neišspręsti ištuokos metu. D. P. teiginių melagingumą pagrindžia nuolatinis pozicijos dėl lėšų įgijimo kaitaliojimas. 2011-03-17 pareiškime nurodoma, neva lėšas jis įgijo iš senelės P. Š., atsiliepime D. P. teigia, kad iki santuokos sudarymo mama D. V. dovanojo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Skuodo r., kurį jis pardavė 2010-05-28 už 8 688,60 Eur (50 000 Lt). Teismas nevertino, jog ginčo turtas įgytas iš jos ir jos šeimos lėšų bei atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų.

Nurodė, kad V. Z. nemoka skaityti lietuviškai. Pareiškėja, negyvena Lietuvoje ir teismo posėdyje nedalyvavo. 8 mėnesių terminas neparodo pareiškėjos nesidomėjimo procesu. Pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti – 2016 m. sausio mėn. susipažino su santuokos nutraukimo sprendimu ir, kai išaiškėjo galimybė kreiptis su prašymu atnaujinti procesą, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų.

Teismas turi vertinti ir faktą, jog naikinamasis 1 (vienerių) metų terminas reikalavimui atnaujinti procesą pareikšti nėra suėjęs.

Suinteresuotas asmuo D. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atskiruosius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

T. Z. atskirasis skundas netenkintinas. Paeliacinhis procesas dėl V. Z. atskirojo skundo nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos T. Z. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-660-862/2015, dėl T. Z. bei D. P. santuokos nutraukimo bei su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

Pareiškėja T. Z. pareiškė prašymą bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka.

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia atskirojo skundo ribos, o apskųstos teismo nutarties teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi šia išimtimi įstatymas apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas.

Apeliantė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindė tuo, kad byla yra sudėtinga ir ji (apeliantė) šiuo metu yra grįžusi iš užsienio bei dėl to svarbu išklausyti proceso šalių. Tačiau įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjos pateiktus dokumentus tiek su pareiškimu atnaujinti procesą, tiek su atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir tiesiogiai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Teismas nenustatė kliūčių tam, jog atskirajame skunde išdėstyti argumentai negalėtų būti ištirti rašytinio proceso tvarka.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas, o byla nagrinėjama pagal CPK 336 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę.

Dėl proceso atnaujinimo

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų

CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.

Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2660-862/2015 sprendimas buvo priimtas 2015-05-07. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, jog sprendimas įsiteisėjo 2015-06-09 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 73–74 straipsniuose nustatytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienerių metų terminas sueina 2016-06-09. Bylos duomenimis, pareiškėja T. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2016-02-01 (t. 1, b. l. 1). Pareiškėja V. Z. prašymą pateikė 2016-03-09 (t. 1, b. l. 155). Taigi CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyto vienerių metų termino pareiškėjos T. Z. ir V. Z. nepraleido.

Dėl T. Z. atskirojo skundo

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino

Pareiškėja T. Z. nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje pasisakyta, kad 2015 m. gegužės mėnesį pareiškėja turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-108/2009). Papildomai pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

Iš civilinės bylos Nr. 2-2660-862/2015 medžiagos matyti, jog pareiškėja su advokate V. Z. 2014-09-02 sudarė atstovavimo sutartį (civilinės bylos Nr. 2-2660-862/2015, b. l. 7). Iš atstovavimo sutarties įgaliojimų turinio matyti, jog pareiškėja advokatei suteikė plačias teises – teikti pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, vesti bylas nedalyvaujant pareiškėjai posėdžiuose, teikti įvairaus pobūdžio prašymus ir t. t. Civilinės bylos Nr. 2-2660-862/2015 duomenimis, apie sprendimo priėmimą 2015-05-07 pareiškėjos advokatė buvo informuota pasirašytinai, 2015-05-07 pareiškėjos atstovei buvo išsiųstas ir priimtas teismo sprendimas (civilinės bylos Nr. 2-2660-862/2015, b. l. 74-75, 78). Civilinėje byloje Nr. 2-2660-862/2015 nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja su advokate buvo nutraukusi atstovavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (šiuo atveju – advokatei V. Z.) (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Atstovas, gavęs procesinius dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti galimybę susipažinti su procesiniais dokumentais (CPK 118 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja T. Z. teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, be to, tokių ir neįrodinėjo, kad advokatė V. Z. neinformavo pareiškėjos apie priimtą sprendimą, jo neperdavė susipažinimui. Priešingai, iš pačios pareiškėjos teiginių, nurodytų prašyme atnaujinti procesą, kad advokatė visgi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimą perdavė pareiškėjos motinai V. Z. (t. 1, b. l. 150). Pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kodėl inicijavusi teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo ir byloje esant atstovaujamai profesionalaus teisininko (advokatės), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimą prašė atsiųsti, su juo supažindinti ir paaiškinti sprendimo motyvus ne advokatės, kurios kontaktus turėjo, o motinos, kuri, pasak pareiškėjos, nesupranta lietuvių kalbos. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokatės), o byloje nesant duomenų apie tai, kad atstovavimo sutartis su advokate būtų buvusi nutraukta, pareiškėja apie priimtą sprendimą santuokos nutraukimo byloje, vadovaujantis CPK sužinojo sprendimo paskelbimo dieną – 2015-05-07 (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 57 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnis, 118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-24 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-183/2010; 2011-03-15 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-110/2011).

Dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, prašymui dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2660-862/2015 dėl santuokos nutraukimo bei su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas, terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog vadovaujantis CPK 78 straipsnio taisyklėmis, gali būti atnaujintas ir praleistas 3 mėnesių terminas, numatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-21 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-121/2011). Procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantys teismai privalo aiškintis suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbą. Terminas „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas turi atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog pareiškėja iš esmės nurodo tas pačias termino praleidimo priežastis, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šios priežastys buvo nesvarbios. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų siekdama išsiaiškinti savo teisines galimybes esant priimtam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos T. Z. nurodytos termino, numatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje, praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Jau minėta, pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), todėl pareiškėja visų pirma turėjo teisinės pagalbos kreiptis į savo atstovą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėja į savo atstovą negalėjo kreiptis dėl kokių nors nenumatytų, ne nuo pareiškėjos valios priklausančių, priežasčių. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja, inicijavusi teisminį procesą prieš atsakovą D. P. dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, buvo išvykusi į užsienį ir negalėjo greičiau sužinoti sprendimo turinio, nėra laikytina svarbia priežastimi CPK 78 straipsnio 1 dalies prasme. Kitokių svarbių aplinkybių pareiškėja apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytam 3 mėnesių terminui atnaujinti.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutartyje nurodytų įpareigojimų

Pareiškėja teigė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutartyje nurodytais išaiškinimais, kurie yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2016-08-22 nutartimi, panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nutartį, kuria buvo atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, nurodė, jog teismas privalo patikrinti ar prašymas pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino bei ar yra įstatymo nustatytas pagrindas atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jau pasisakė dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų terminų, todėl dėl šių argumentų plačiau nebepasisako. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje laikėsi Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutartyje nurodyto įpareigojimo ištirti, ar byloje yra įstatymo nustatytas pagrindas atnaujinti procesą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu

Atskiruoju skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, pareiškėjos įsitikinimu, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – teismas, priimdamas sprendimą santuokos nutraukimo (bei su santuokos nutraukimų susijusių klausimu išsprendimu) byloje, nesiaiškino, ar pateiktas šalių susitarimas dėl turto padalijimo atitiko abiejų sutuoktinių valią. Įvertinus atskirąjį skundą bei prašymo turinį (t. 2, b. l. 32-39, 183-191), darytina išvada, jog pareiškėja iš esmės teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-07 sprendimą priėmė pagal dokumentus, neatitinkančius įstatymo keliamų reikalavimų (nesiaiškino ar pateiktas šalių susitarimas atitiko tikrąją šalių valią), be to, teismas nebuvo aktyvus, nors santuokos nutraukimo byloje turėjo toks būti ir dėl to atsakovui D. P. atiteko visas nekilnojamas turtas, tame tarpe ir atsakovui D. P. nepriklausantis.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Tačiau klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-08-25 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-121/2011).

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl teismo aktyvumo santuokos nutraukimo bylose, nurodė, kad kilus klausimui dėl teismo aktyvumo nustatant sutuoktiniams priklausantį dalytiną turtą, svarbu tai, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio 1 dalis), taigi sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad pareiškėjos T. Z. iniciatyva buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas pagal ginčo teisenos taisykles, o ne pagal ypatingosios teisenos taisykles, todėl teismas tame etape nevertino jokio šalių susitarimo dėl turto padalijimo, neturėjo pareigos vertinti šalių valios (nes tokio susitarimo tiesiog nebuvo), o išnagrinėjo pareiškėjos pareikštus reikalavimus. Pareiškėjos ieškinyje buvo nurodyta, kad santuokoje šalys neįgijo nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys VĮ „Registrų centras“ išrašai, iš kurių matyti, kad šalių vardu nekilnojamasis turtas yra asmeninė arba dalinė šalių nuosavybė. Todėl teismas neturėjo pareigos spręsti nekilnojamojo turto padalijimo klausimo. Pareiškėja ieškinyje nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat neginčijo jokių sandorių, t. y. nebuvo jokių objektyvių aplinkybių spręsti apie kitokią šalių valią. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems teiginiams ir papildomai pažymi, kad teismas, gavęs T. Z. ieškinį 2014-10-24 nutartimi pareiškėjai nustatė terminą trūkumams pašalinti, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo D. P. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas (26/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 296/1260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda; butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda), pareiškėja ieškinyje turi nurodyti bendrą santuokos metu įgytą turtą bei pateikti reikalavimą, kaip nurodytas turtas turi būti padalintas (civilinė byla Nr. 2-2660-862/2015, b. l. 25). Šalindama nurodytus trūkumus, pareiškėja teismui pateikė paaiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, jog nekilnojamasis turtas: 26/100 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 296/1260 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra asmeninė atsakovo D. P. nuosavybė (civilinė byla Nr. 2-2660-862/2015, b. l. 25). Be to, pareiškėja pateikė 2011-03-17 notarinės formos pareiškimą apie sutikimą, kad sutuoktinis nekilnojamuosius daiktus (26/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 296/1260 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda bei butą, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda) įgytų vienas ir įregistruotų asmeninės nuosavybės teise (civilinė byla Nr. 2-2660-862/2015, b. l. 29). Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose cituoja neva Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendime nurodytą teiginį „visas santuokos metu šalių įgytas turtas atitenka D. P. pagal byloje esantį šalių susitarimą“, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 tokio teiginio nėra. Apskritai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 termino „susitarimas“ nėra, nes teismas nurodė ne nesantį susitarimą, o ieškovės 2011-03-17 pareiškimą apie sutikimą, kad sutuoktinis nekilnojamuosius daiktus pirktų asmeninės nuosavybės teise. Taigi vien pareiškėjos subjektyvūs teiginiai apie tai, jog minėtame pareiškime nėra aiški pareiškėjos valia, nėra pagrindas teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendime buvo padaryta aiški teisės klaida. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, jog santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas neapsiribojo ieškovės pateiktais duomenimis ir pareiškėjos bei atsakovo D. P. turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį registruotiną turtą, kartu su hipoteka bei turto areštu, papildomai patikrino registre (civilinė byla Nr. 2-2660-862/2015, b. l. 36-60, 66-71). Todėl atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas santuokos nutraukimo byloje nebuvo aktyvus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi nepriklausomai nuo sutuoktinių turto padalijimo aplinkybių ir būdo, taikomos turto padalijimo taisyklės, nustatytos CK 3.116-3.127 straipsniuose. Pagal CK 3.89 straipsnį į dalintino turto balansą nėra įtraukiamas turtas, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, taip pat sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybės teise esantį turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusių pasekmių išsprendimo, teismas nustatė tiek pareiškėjos, tiek atsakovo D. P. turimą nekilnojamąjį turtą. Bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjęs teismas nustatė, kad po santuokos sudarymo atsakovas D. P. įgijo: 26/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 296/1260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teismas įvertino tą aplinkybę, jog ieškovė pateikė 2011-03-17 pareiškimus apie sutikimą, kuriame sutiko, kad atsakovas D. P. asmeninės nuosavybės teise įgytų aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą ir todėl šio turto nedalino. Įvertinęs šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog pareiškėja ieškinyje nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat neginčijo jokių sandorių, taigi dėl šios priežasties ir nebuvo jokių objektyvių aplinkybių spręsti apie kitokią šalių valią. Nors apeliantė atskirajame skunde smulkiai aprašo faktines aplinkybes dėl to, jog atsakovas negalėjo įsigyti prašomo padalinti turto, nes tiesiog neturėjo tam lėšų, tačiau apie atsakovo D. P. turimą nekilnojamąjį turtą pareiškėja žinojo dar prieš santuokos nutraukimo procesą, kadangi pati 2011-03-17 pasirašė pareiškimą dėl sutikimo, kuriame nurodė, jog prie perkamų nekilnojamųjų daiktų neprisideda, turtui pirkti nenaudojamos ir bendros lėšos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvu, jog pareiškėjos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo nekilnojamojo turto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise nepatenka į jos nurodyto pagrindo dėl proceso atnaujinimo esant aiškiai teisės normos taikymo klaidai ribas, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis tik dėstomos pareiškėjos nurodomos faktinės aplinkybės apie atsakovo D. P. finansines galimybes. Viena vertus, vien faktinių aplinkybių aprašymas neįrodo CPK 368 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. akivaizdžios teisės klaidos, kita vertus, atsakovas D. P. atsiliepime pateikė duomenis bei paaiškinimus apie tai, kad nekilnojamąjį turtą įgijo panaudojęs savo asmenines lėšas, lėšas, pardavus motinos turėtą nekilnojamąjį turtą bei močiutės pagal pinigų dovanojimo sutartį gautas lėšas, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 46-61). Šių aplinkybių išsamus įvertinimas nėra prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės klaidų, dalijant pareiškėjos bei atsakovo D. P. turtą, nebuvo padaryta.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad CK 3.118 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog, jeigu sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus kodekso numatytas išimtis. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų (įrodymų) apie turtą, kuris nėra (bet turėtų būti) įtrauktas į teismo sudarytą dalintino turto balansą. Visas pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytas nekilnojamas turtas santuokos nutraukimo byloje buvo aprašytas, dėl jo buvo pasisakyta. Pareiškėja ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie kokį nors likusį teismo sprendimu nepadalintą turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjos T. Z. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepagrįstos, todėl procesą šiuo pagrindu atnaujinti atsisakytina, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis, 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl V. Z. atskirojo skundo

Dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu

Pareiškėja V. Z. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl V. Z., kaip atsakovo D. P. galimos kreditorės, teisių.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes – pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Be to, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-10-23 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-505/2013).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos V. Z. argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumento, susijusio su V. Z., kaip atsakovo D. P. galimos kreditorės, teisių. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties, V. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo apskritai nebuvo išnagrinėtas. CPK 370 straipsnis nustato, jog turi būti išsprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, šalinami trūkumai, prašymo kopijos išsiunčiamos šalims ir tretiesiems asmenims, paskiriama nagrinėjimo teismo posėdyje data. V. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo gautas teisme 2016-03-09 (t. 1, b. l. 155). Prašyme nurodoma, jog proceso atnaujinimo pagrindas yra tai, kad santuokos nutraukimo byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų ir motyvuojama, jog V. Z., būdama I. Z. teisių perėmėja, yra D. P. kreditorė už nesumokėtus komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei D. P. vardu registruotą, bet jam nepriklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ant prašymo uždėta teisėjos viza, kuria prašymas priimtas. Byloje nėra duomenų, jog šis prašymas būtų išsiųstas kitiems bylos dalyviams bei būtų paskelbta, kada prašymas bus nagrinėjamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-09 nutartimi nustatyta T. Z. prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo data, tačiau nieko nepasisakyta dėl V. Z. prašymo nagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nutartimi buvo išnagrinėtas ir atmestas T. Z. prašymas. Nei nutarties įžangoje, nei motyvuose, nei rezoliucinėje dalyje V. Z. prašymas nėra minimas. Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nutartis panaikinta ir klausimą perduota nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-31 nutartimi paskyrė teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas T. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo, datą, bet nenurodyta apie V. Z. prašymo nagrinėjimą. 2016-09-26 V. Z. pateikė prašymo dėl proceso atnaujinimo papildymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-28 nutartimi buvo išnagrinėtas ir atmestas T. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo, o V. Z. prašymas nebuvo išnagrinėtas. Dėl šios teismo nutarties buvo paduoti ir T. Z. ir V. Z. atskirieji skundai, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė ir išsiuntė į apeliacinę instanciją.

Apeliacijos dalykas yra neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumas. Kadangi V. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo išnagrinėtas, tai byloje nėra atskiruoju skundu skųstino dalyko. V. Z. atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartyje nepasisakyta dėl jos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyto pagrindo – CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kad jai nebuvo sudaryta galimybė įstatoti kreditoriumi į santuokos nutraukimo bylą, t. y. tuo, kad jos prašymas dėl proceso atnaujinimo neišnagrinėtas. Toks prašymas turi būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašant išnagrinėti V. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo, o ne apeliacinės instancijos teismui.

CPK 305 straipsnis nustato, jog apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. V. Z. santuokos nutraukimo byloje nedalyvavo, tačiau jos 2016-03-09 prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas teisėjo rezoliucija. Susidarius tokiai padėčiai vertintina, jog V. Z. pagal savo procesinę padėtį turi teisę dalyvauti procese ir paduoti atskirąjį skundą dėl jos pačios prašymo išnagrinėjimo, o ne dėl kitų byloje atliekamų procesinių veiksmų. Kadangi V. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo neišnagrinėtas, tai nėra ir apeliacijos dalyko, o skųsti ne jos atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų V. Z. neturi teisės. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog V. Z. neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-28 nutarties ir tai sudaro pagrindą apeliacinį procesą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,

nutaria:

Pareiškėjos T. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą pagal V. Z. atskirąjį skundą nutraukti.

Perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjos V. Z. prašymą atnaujinti procesą klausimą.