- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2-314-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01405-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- Y. S., A. D., O. I., I. V. B., S. P., S. T., E. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių Y. S. (Y. S.), A. D. (A. D.), O. I. (O. I.), I. V. B. (I. V. B.), S. P. (S. P.) atskirąjį skundą, kreditorių S. T. (S. T.) ir E. L. (E. L.) prisidėjimą prie šio atskirojo skundo, bei Latvijos Respublikoje registruotų bendrovių SIA „Vervo“ ir SIA „LZK“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties, kuria patvirtinti finansiniai reikalavimai, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,ARCTIC FISHING“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) ,,ARCTIC FISHING“ nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla; įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“; nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikus nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „Valnetas“ atstatydino is? BUAB ,,ARCTIC FISHING“ nemokumo administratorės pareigu? ir nemokumo administratoriumi paskyrė Vilnių Aleksandravic?ių.
Šalies argumentai
3. Kreditoriai SIA „Vervo“, SIA „LZK“, Y. S., A. D., O. I., I. V. B., S. P., S. T. ir E. L., UAB „Gd Group“ ir I. G. pateikė prašymus nemokumo administratoriui, prašydami patvirtinti jų finansinius reikalavimus, kurie būtų užtikrinti jūriniais suvaržymais, nurodytais Lietuvos Respublikos ratifikuotoje 1993 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau – Konvencija).
Žemesnės instancijos teismas
4. Nemokumo administratorius 2023 m. sausio 4 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išskirdamas kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai yra užtikrinti jūriniais suvaržymais.
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – nurodyti kreditorių reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnyje nustatytą tvarką, t. y. neišskiriant jūriniais suvaržymais užtikrintų kreditorių reikalavimų.
6. Nemokumo administratorius, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, 2023 m. sausio 31 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 13 822 352,48 Eur sumai.
7. Nurodė, kad jam nėra perduoti įmonės dokumentai, dėl ko neturi galimybės patikrinti pateiktų finansinių reikalavimų su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais; gavęs papildomus dokumentus, tikslins kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, susijusį su pirmos eilės kreditoriais.
8. Nurodė, kad fizinių asmenų S. T., E. L., I. G., I. V. B., O. I., Y. S., A. D., S. P. finansiniai reikalavimai restruktūrizavimo procese įsiteisėjusiomis nutartimis buvo pripažinti kaip susiję su darbo santykiais ir patvirtinti pirmąją eile, dėl to bankroto procese jie tvirtintini pirmąją eile (prejudiciniai faktai). Fiziniai asmenys S. T., E. L., I. G., I. V. B., O. I., Y. S., A. D., S. P. nebuvo įdarbinti Lietuvos Respublikoje, todėl valstybinio socialinio draudimo fondo įmokos neskaičiuotinos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo tenkino ir patvirtino BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe pirmąja eile patvirtino Y. S. 11 754,78 Eur finansinį reikalavimą, A. D. 16 720,24 Eur finansinį reikalavimą, O. I. 16 720,24 Eur finansinį reikalavimą, I. V. B. 13 924,39 Eur finansinį reikalavimą, S. P. 14 682,93 Eur finansinį reikalavimą, S. T. 21 903,14 Eur finansinį reikalavimą ir E. L. 13 882,60 Eur finansinį reikalavimą; antrąja eile patvirtino SIA „Vervo“ 1 115 425,90 Eur finansinį reikalavimą ir SIA „LZK“ 13 618,48 Eur finansinį reikalavimą.
III. Atskirųjų skundų, prisidėjimų prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliantai (kreditoriai) Y. S., A. D., O. I., I. V. B. ir S. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išskiriant jūriniais suvaržymais pagal Konvencijos nuostatas užtikrintų kreditorių finansinius reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja tiesiogiai taikytinų teisės aktų reikalavimams ir sudaro sąlygas BUAB ,,ARCTIC FISHING“ bankroto procedūrų vykdymo procese pažeisti apeliantų ir kitų dviejų jūriniais suvaržymais užtikrintus reikalavimus turinčių kreditorių teises ir teisėtus interesus, kurie yra ir turi būti saugomi pagal Konvenciją absoliučia pirmumo teise. Nacionalinė teisė ir bankroto procese, taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja Konvencijai.
10.2. Apeliantų, kaip BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių (kaip ir kitų kreditorių S. T. ir E. L.), reikalavimai yra užtikrinti jūriniais suvaržymais pagal Konvenciją, nes jų reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių su šia bankrutuojančia įmone – visi šie kreditoriai dirbo jūrininkais BUAB ,,ARCTIC FISHING“ priklausančiuose laivuose, o BUAB ,,ARCTIC FISHING“ su jais neatsiskaitė. Dėl to ginčo nėra, nes teismų sprendimai, kuriais šie kreditoriai yra prisiteisę iš atsakovės jiems priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį, yra įsiteisėję ir vykdytini.
10.3. Teismas nukrypo nuo savo paties UAB ,,ARCTIC FISHING“ restruktūrizavimo byloje priimtų nutarčių, kuriose apeliantų (ir S. T. bei E. L.) finansiniai reikalavimai paties teismo buvo patvirtinti nutartyse aiškiai nurodant, kad jie yra užtikrinti jūriniais suvaržymais pagal Konvenciją.
11. Prisidėjime prie atskirojo skundo kreditoriai S. T. ir E. L. pareiškia, kad jie prisideda prie apeliantų (kreditorių) Y. S., A. D., O. I., I. V. B. ir S. P. pateikto atskirojo skundo ir prašo jį tenkinti. Prisidėjime remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir apeliantai atskirajame skunde.
12. Apeliantės (kreditorės) Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės SIA „Vervo“ ir SIA „LZK“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria antrąja eile patvirtinti SIA „Vervo“ ir SIA „LZK“ finansiniai reikalavimai, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba pakeisti patvirtintą BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nustatant, kad SIA „Vervo“ ir SIA „LZK“ reikalavimai tenkinami be eilės (iš įkeisto turto). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nors teismas pagrįstai pripažino SIA „Vervo“ ir SIA „LZK“ atsakovės kreditorėmis, tačiau suklydo pripažindamas jas antros eilės kreditorėmis, neatsižvelgdamas, kad apeliančių reikalavimai turi pirmenybę, nes jos turi išimtines teises į laivą „JŪROS VILKAS“, Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Apeliantės pateikė savo finansinius reikalavimus pagal 2015 m. gegužes 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas 2015/848) 55 straipsnį, nurodydamos, jog jų reikalavimai susijęs su daiktinėmis teisėmis i laivą „JŪROS VILKAS“. Teismas neįvertino, kad apeliančių finansiniai reikalavimai yra susiję su jūrine privilegija, leidžiančia laivo kreditoriui patenkinti reikalavimus iš apsunkinto turto pirmumo teise prieš kitus savininko kreditorius.
12.2. Reglamentai yra visuotinai bei tiesiogiai taikomi visa apimtimi visose valstybėse narėse, tai reiškia, kad Reglamentas Nr. 2015/848 yra taikomas tiesiogiai ir teismas privalėjo įvertinti SIA „Vervo“ ir SIA „LZK“ reikalavimus pagal Reglamento Nr. 2015/848 8 punktą, numatantį išimtį iš bendrosios taisykles, jog valstybėje narėje nagrinėjama bankroto byla nedaro poveikio kitos valstybės narės kreditorių teisėms, susijusioms su skolininko turtu. Teismas turėjo įvertinti SIA „Vervo“ ir SIA „LZK“ teises į laivą „JŪROS VILKAS“.
12.3. Pagal Latvijos Respublikos jūrų kodekso 2 straipsnio 1 dalį, šis kodeksas taikomas visiems laivams, plaukiojantiems Latvijos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Kadangi „JŪROS VILKAS“ yra Liepojos uoste, t. y. Latvijos jurisdikcijoje, sprendžiant klausimus, turinčius įtakos SIA „Vervo“ ir SIA „LZK“, kaip kreditorių, interesams, taikomas Latvijos Respublikos jūrų kodeksas. Apeliantės pasinaudojo sulaikymo teise pagal Jūrų kodeksą ir Komercinį kodeksą, neleisdamos laivui „JŪROS VILKAS“ išplaukti iš Liepojos uosto krantinės Nr. 18, ir laivas buvo areštuotas pagal 2017 m. balandžio 28 d. Kuržemės apygardos teismo teisėjo sprendimą byloje Nr. 3-12/0040/17. Todėl laivo sulaikymas, susijęs su jūrine privilegija ir areštu, laikytinas daiktine teise Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio prasme, kurios negalima apriboti BUAB ,,ARCTIC FISHING“ bankroto byloje.
12.4. Latvijos jurisdikcijai priklausančio laivo „JŪROS VILKAS“ taikomos Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo nuostatos, kiek tai susiję su turto pardavimu aukcione ir iš laivo pardavimo gautų lėšų paskirstymu kreditoriams. Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo 629 straipsnyje nustatyta speciali pinigų, gautų pardavus laivą, paskirstymo tvarka, t. y. ji vykdoma pagal Latvijos Respublikos jūrų kodekso 56 straipsnio 2 dalį, kurios antrosios dalies 1, 4 ir 6 punktuose numatyta, jog tenkinami jūrine privilegija užtikrinti reikalavimai. Pagal šią sistemą ir Reglamento 2015/848 8 straipsnį, šie reikalavimai turi būti tenkinami pirmiau nei kitų kreditorių, įskaitant hipotekos kreditorius, reikalavimai.
Atsiliepimas
13. Atsakovės UAB ,,ARCTIC FISHING“ nemokumo administratorius atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo dėl jų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Apeliantai – fiziniai asmenys dirbo BUAB „ARCTIC FISHING“ priklausančiuose laivuose kaip jų įgulų nariai, todėl jų reikalavimai turėtų būti užtikrinti 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų nuostatomis. Be to, BUAB „ARCTIC FISHING“ restruktūrizavimo byloje tie patys apeliantų finansiniai reikalavimai įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti kaip užtikrinti jūriniais suvaržymais. Nors JANĮ nėra išskirta reikalavimų, kurie būtų užtikrinti jūriniais suvaržymais, tačiau ratifikuotos tarptautinės konvencijos turi pirmenybę prieš nacionalinius teisės aktus.
13.2. Jeigu teismas matytų pagrindą išskirti jūriniais suvaržymais užtikrintus SIA „LZK“ ir SIA „Vervo“ finansinius reikalavimus, nurodant, kad šie reikalavimai turėtų būti tenkinami be eilės, tuomet SIA „Vervo“ pareikštas finansinis reikalavimas šiai grupei negalėtų būti priskirtas visa apimtimi. SIA „Vervo“ pateikė prašymą patvirtinti bendrą 1 115 425,90 Eur finansinį reikalavimą, nurodydama, kad reikalavimas yra užtikrintas jūriniais suvaržymais. Minėtas reikalavimas yra kildinamas už laivo „JŪROS VILKAS“ remonto darbus ir laivo švartavimąsi (stovėjimą inkaruotam), tačiau Konvencijoje nėra numatyta, jog laivo remonto darbai būtų priskirti prie jūrinių suvaržymų. Dėl to 1 068 103,10 Eur išlaidos, susijusios su laivo remonto darbais, neturėtų būti priskirtos prie jūriniais suvaržymais užtikrintų kreditorių finansinių reikalavimų. Atitinkamai SIA „Vervo“ finansinis reikalavimas 1 068 103,10 Eur dalyje negalėtų būti priskirtas prie kreditorių reikalavimų, kurie tenkinami be eilės, net jeigu būtų nuspręsta, kad toks jūriniais suvaržymais užtikrintų reikalavimų išskyrimas į atskirą grupę apskritai yra galimas.
13.3. Nors kreditorės SIA „LZK“ ir SIA „Vervo“ remiasi Latvijos Respublikos jūrų kodeksu, tačiau šiuo atveju reikalavimo priskyrimas jūriniais suvaržymais užtikrintiems reikalavimams turi būti sprendžiamas pagal Konvencijos nuostatas, vadovaujantis tarptautinės teisės viršenybės prieš vidaus (nacionalinę) teisę principu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Byloje yra kilęs ginčas dėl konkrečių kreditorių (Y. S., A. D., O. I., I. V. B. ir S. P., S. T., E. L., SIA „LZK“ ir SIA „Vervo“) finansinių reikalavimų eilės skolininkės BUAB „ARCTIC FISHING“ bankroto byloje.
16. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).
17. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo eiliškumas taip pat lemia konkretaus kreditoriaus teisę gauti visišką ar dalinį jo reikalavimo patenkinimą, nes kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 4 dalis), todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, tiek dydžio, tiek ir eilės aspektu.
19. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismu, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Minėta, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriai SIA „Vervo“, SIA „LZK“, Y. S., A. D., O. I., I. V. B., S. P., S. T. ir E. L. nemokumo administratoriui pateikė prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus, kurie būtų užtikrinti jūriniais suvaržymais, nurodytais Konvencijoje. Nemokumo administratorius 2023 m. sausio 4 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išskirdamas kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai yra užtikrinti jūriniais suvaržymais, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – nurodyti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ 94 straipsnyje nustatytą tvarką, t. y. neišskiriant jūriniais suvaržymais užtikrintų kreditorių reikalavimų. Nemokumo administratorius, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, 2023 m. sausio 31 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 13 822 352,48 Eur sumai. Skundžiama 2023 m. vasario 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino nemokumo administratoriaus prašymą ir patvirtino kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą. Tačiau teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje visiškai nevertino, ar nemokumo administratoriaus pateiktas prašymas, neišskiriant jūriniais suvaržymais užtikrintų kreditorių reikalavimų, yra pagrįstas, ar kreditorių pateikti prašymai, kuriuose jie aiškiai buvo išreiškę savo poziciją dėl finansinių reikalavimų tenkinimo eilės, atitinka juos pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka nustatyti reikalavimų eilei. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje iš esmės abstrakčiai pacitavo JANĮ 41 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 1 dalies bei 94 straipsnio normas ir visa apimtimi tenkino patikslintą nemokumo administratoriaus prašymą. Papildomai pažymėtina ir tai, kad teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartyje, kuria nustatė terminą trūkumams pašalinti dėl kreditorių reikalavimų eilės, taip pat nenurodė tokio reikalavimo motyvų, nors tiek pirminiame nemokumo administratoriaus prašyme, tiek ir kreditorių prašymuose buvo aiškiai išreikšta jų pozicija dėl aptariamų kreditorių reikalavimų eilės, todėl teismui, priėmus tokias nutartis, turėjo būti akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės. Taigi iš apskųstosios teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino nemokumo administratoriaus pateiktų tvirtinti finansinių reikalavimų pagrįstumo eilės aspektu, t. y. neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateiktų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų, išsamesnio tyrimo bei vertinimo.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
22. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs net du atskiruosius skundus bei prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl 2023 m. vasario 3 d. nutarties, įvertinęs apeliantų pateiktų atskirųjų skundų ir prisidėjimo prie skundo turinį, atspindintį nesutikimus su patvirtintomis kreditorių reikalavimų eilėmis, realizuodamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, galėjo pats panaikinti šią nutartį ir finansinių reikalavimų eilės pagrįstumo klausimą spręsti teismo posėdyje, užtikrindamas kreditorių, kurių finansinių reikalavimų eilės ginčijamos, bei kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimą pirmosios instancijos teismo procese. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
23. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad dėl iškilusio ginčo yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamų reikalavimų eilės pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleistos klausimo (finansinių reikalavimų eilės pagrįstumo) esmės egzistuoja nutarties panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Kitoje dalyje nutartį, kuria patvirtinti BUAB „ARCTIC FISHING“ bankroto byloje kreditorių finansiniai reikalavimai (jų dydis), palikti nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties dalis, kuria pirmąja eile patvirtinti Y. S. (Y. S.) 11 754,78 Eur finansinis reikalavimas, A. D. (A. D.) 16 720,24 Eur finansinis reikalavimas, O. I. (O. I.) 16 720,24 Eur finansinis reikalavimas, I. V. B. (I. V. B.) 13 924,39 Eur finansinis reikalavimas, S. P. (S. P.) 14 682,93 Eur finansinis reikalavimas, S. T. (S. T.) 21 903,14 Eur finansinis reikalavimas ir E. L. (E. L.) 13 882,60 Eur finansinis reikalavimas; antrąja eile patvirtinti SIA „Vervo“ 1 115 425,90 Eur finansinis reikalavimas ir SIA „LZK“ 13 618,48 Eur finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARCTIC FISHING“ bankroto byloje, panaikinti ir šių kreditorių finansinių reikalavimų eilės tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.