Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), penkių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams su įpareigojimais. Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi, ši bausmė pakeista į 45 parų areštą,

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 45 parų areštu,

3) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės,

4) Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir, subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams 1 dienai,

5) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimas,

6) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė bausmė – 1 metų 15 dienų terminuotas laisvės atėmimas, 2023 m. spalio 13 d. paleistas lygtinai, spalio 26 d. lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs 2024 m. vasario 22 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus: 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 2267683, galioja nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. spalio 29 d., 2025 m. rugpjūčio 26 d. 13.29 val. nustatytas 3,15 promilių girtumas, 2025 m. rugpjūčio 26 d. 13.52 val. nustatytas 2,80 promilių girtumas), vairavo G. D. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. L. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: jis, esant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiui, kuriuo jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 40 parų arešto bausmė ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, esant 2022 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymui pateikti Lietuvos probacijos tarnybai vykdyti minėtą įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės, būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2022 m. rugsėjo 9 d. planu Nr. 4VD-5917, 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 2267683, galioja nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. spalio 29 d., 2025 m. rugpjūčio 26 d. 13.29 val. nustatytas 3,15 promilių girtumas, o 13.52 val. nustatytas 2,80 promilių girtumas), vairavo G. D. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 27 d. įtariamasis G. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 26 d. prieš pietus, tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės susitiko pažįstamą G. D. ir jo paprašė, kad paskolintų jam savo automobilį. G. D. pasakė, kad paskolins, jei užpils kuro. Tai jie taip ir susitarė, jis padavė jam automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius. Su juo kartu buvo jo draugai V. G. ir M. P., jie važiavo kartu su juo. Prieš skolinantis automobilį jis jau buvo gėręs alkoholinių gėrimų, gėrė degtinę. Automobilį skolinosi, nes reikėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) jie išvažiavo link (duomenys neskelbtini), vairavo jis. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) degalinę. Toje degalinėje jis pavažiavo atbuline eiga ir nepamatė gale buvusio automobilio, į jį atsitrenkė. Jis išlipo pasižiūrėti, su automobilio kabliu įlenkė kitam automobiliui valstybinio numerio ženklą. Iš to automobilio išlipo moteris, kuri tikriausiai užuodė, kad jis buvo išgėręs ir iškvietė policiją. Jis iš įvykio vietos nepasišalino, tiesiog automobilį patraukė nuo kuro kolonėlės, kad netrukdytų kitiems žmonėms. Automobilį pastatė degalinės teritorijoje, į pakraštį. Daugiau alkoholio nevartojo, tiesiog sėdėjo automobilyje. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė girtumą, su alkotesterio parodymais sutiko, pasirašė. Jis nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Automobilį pasiskolino iš G. D., ar automobilis techniškai tvarkingas ir draustas, jis nežino. Anksčiau yra teistas už vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir jam buvo uždrausta tris metus vairuoti kelių transporto priemones, jei neklysta, tas laikas turėjo jau būti pasibaigęs (b. l. 75-78).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30424-25 matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, važiuodamas atbuline eiga neblaivus G. L. (nustatytas 2,80 promilių girtumas), vairuodamas G. D. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų apsaugos priemonių kitų asmenų turto saugumui užtikrinti ir atsitrenkė į automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Su G. L. kartu automobiliu važiavo neblaivūs V. G. (nustatytas 2,80 promilių girtumas) ir M. P. (nustatytas 1,57 promilių girtumas). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuvežtas į saugojimo aikštelę, Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A, fotografuota. G. L. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-3).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl naujos nusikalstamos veikos matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašte nurodyta, kad G. L. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 parų arešto bausme bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. G. L. baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga 2025 m. lapkričio 14 d. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį (b. l. 82-83).

Iš 2025 m. rugpjūčio 26 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 4 valandas, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 2267683, galioja nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. spalio 29 d., 2025 m. rugpjūčio 26 d. 13.29 val. pirmu tikrinimu nustatytas 3,15 promilių girtumas, o 2025 m. rugpjūčio 26 d. 13.52 val. antru tikrinimu nustatytas 2,80 promilių girtumas (b. l. 27).

Iš AB „Regitra“ duomenų išrašų ir automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra neatlikta, automobilis nedraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, šios transporto priemonės savininkas – A. R. (b. l. 22, 119-121). Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopijos ir 2025 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės aprašo matyti, kad 2025 m. gegužės 14 d. A. R. pardavė automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. D. (b. l. 21, 23-24).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Avensis Verso 2.0 D-4D“, kaina su PVM Lietuvoje 2025 m. rugpjūčio mėnesį – 2020 eurų (b. l. 26). Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. rašto matyti, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas G. L., vykdant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga – 2025 m. lapkričio 14 d. (vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalimi (jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas su laisvės atėmimo bausme arba arešto bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, arba kai laisvės atėmimo bausmė pakeičiama švelnesne bausme)). G. L. 2022 m. lapkričio 14 d. paleistas iš Alytaus kalėjimo. G. L. 2022 m. rugsėjo 9 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (b. l. 35-42).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo akto duomenimis, tarnybinių pranešimų, apžiūros protokolo bei kitais aukščiau nurodytais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis G. L. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus: 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 2267683, galioja nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. spalio 29 d., 2025 m. rugpjūčio 26 d. 13.29 val. nustatytas 3,15 promilių girtumas, 2025 m. rugpjūčio 26 d. 13.52 val. nustatytas 2,80 promilių girtumas), vairavo G. D. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. paaiškino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, t. y. gėrė degtinę ir alų, vėliau važiavo į degalinę užsipilti kuro automobiliui. Automobilį, kurį vairavo įvykio dieną, gavo iš nepažįstamo žmogaus, kuris jo paprašė tą automobilį pavairuoti. Nuvažiavęs į degalinę ir manevruodamas automobiliu atbuline eiga netyčia atsitrenkė į kitą automobilį, kurio vairuotojai kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus, todėl ji iškvietė policiją. Teismo vertinimu, kaltinamasis, kuomet po alkoholio vartojimo vairavo automobilį, suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti bei suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Be to, kaltinamasis praeityje yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad G. L. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį motyvai

Pagal BK 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 ar 244 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šiame straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti įvykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemiškumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, bei tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas) – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-184-648/2021).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo G. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. L. žinojo, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2022 m. rugpjūčio 30 d.) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo pasirašytinai supažindintas su šia jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Nagrinėjamo įvykio metu šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo terminas nebuvo pasibaigęs, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tai žinojo, t. y. žinojo, jog yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti, kai ši teisė jam atimta, taigi, kaltinamasis tyčia piktybiškai nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, kuomet jis nagrinėjamo įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,80 promilės neblaivumas), vairavo automobilį. Tai įrodo ne tik paties kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, bet ir tarnybinių pranešimų, Probacijos tarnybos pateikti duomenys, teistumo registro duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje nurodoma, kad vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, tačiau kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021). Šios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad laikotarpiu nuo baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo iki naujos nusikalstamos veikos padarymo vairuojant transporto priemonę neblaiviam, kaltinamasis daugiau tokio pobūdžio nusikalstamų veikų nėra padaręs, nepadarė administracinių nusižengimų, susijusių su baudžiamojo poveikio priemonių pažeidimu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika jau laikytina pavojinga, tačiau, nagrinėjamu atveju, jos pavojingumą didina ir šios veikos padarymo aplinkybės: vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,80 promilių neblaivumas, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Įvykio metu G. L. vairuojamame automobilyje sėdėjo du keleiviai, kuriems taip pat buvo nustatytas neblaivumas. G. L. pavojingai manevruodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas į kitą automobilį. Šios aplinkybės leidžia kaltinamojo elgesį laikyti piktavališku, o veikos aplinkybes – pavojingomis. Be kita ko, kaltinamojo pavojingumą didina ir tai, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, kadangi, kaip jau minėta, kaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, kurią jis taip pat padarė neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad G. L. žinojo apie anksčiau jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei galimas pasekmes, nevykdant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo vertinimu, kaltinamasis G. L. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. piktybiškai vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytą ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis savo elgesiu šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, taip sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Be to, kaltinamasis G. L. yra jau praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atitinkamai tokius tyčinius kaltinamojo veiksmus galima laikyti pakankamai pavojingais BK 243 straipsnio prasme.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis G. L. tyčia vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės ir žinodamas, kad jam teismo nuosprendžiu uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, nesilaikė įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, demonstravo akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimams. Taigi, ši jo veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. L., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos 2 tyčinės nusikalstamos veikos), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą), į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – kaltinamasis po alkoholio vartojimo vairavo transporto priemonę, pavojingai manevravo ir sukėlė eismo įvykį. Tai jis padarė žinodamas apie jam Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis G. L. savo veiksmais kėlė realų pavojų savo paties, automobilio keleivių bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui.

Teisiamojo posėdžio metu G. L. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jis jau anksčiau (2022 m.) buvo teistas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Tai rodo, jog ankstesnės priemonės jo elgesio nepakeitė, jis vis daro pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Toks jo elgesys yra vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl pačių nusikalstamų veikų padarymo. Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas kaltinamąjį G. L. recidyvistu pripažįsta, įvertinęs tai, kad jis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą jam būnant pilnamečiu, jo teistumas nėra išnykęs, padarė naują nusikaltimą praėjus mažiau nei 2 metams nuo už paskutinę nusikalstamą veiką paskirtos bausmės atlikimo, anksčiau teistas ne tik už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir už kitas nusikalstamas veikas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymo nenustatyta.

Kaltinamasis G. L. yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis nedirbantis (b. l. 117-118), nevedęs, anksčiau ne kartą teistas (b. l. 98-106), teistumas neišnykęs, taip pat anksčiau teistas už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, 2011 m. yra padaręs teisės pažeidimą užsienyje, baustas administracine tvarka, įskaitant ir KET pažeidimus, 2025 m. rugsėjo 28 d. vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, apgadino turtą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 113-116). Byloje nėra duomenų apie G. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamąjį G. L. charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei iki šio teismo nuosprendžio priėmimo kaltinamajam už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, į tai, kad jis pakartotinai nusikalto, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kad kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. L. paskyrus už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą 72 parų areštą, už BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 30 parų areštą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nėra linkęs keisti savo elgesio, tokio dydžio arešto bausmės atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėjamu atveju BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-99-574/2022), už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme apimant švelnesnę pagal BK 243 straipsnį paskirtą bausmę, ir G. L. skirtina subendrinta bausmė – 72 parų areštas.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam G. L. skirtina galutinė 48 parų arešto bausmė.

G. L. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. 13.29 val. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. 10.55 val. (viena diena) (b. l. 66-69, 79-81). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

BK 75 straipsnyje įtvirtintos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama arba atliekama jos dalis, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis yra anksčiau teistas 6 kartus, nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamojo teistumas buvo neišnykęs, jam anksčiau vieną kartą buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, kuris vėliau buvo panaikintas, jam taip pat buvo panaikintas lygtinis paleidimas, nepaisant to, jis toliau daro nusikalstamas veikas, kartą jau buvo teistas už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, analogišką nusikalstamą veiką padaro antrą kartą. Be to, ir po šioje byloje nagrinėjamo įvykio, kaltinamasis 2025 m. rugsėjo 28 d. vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, apgadino turtą ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų dėl savo elgesio nedaro, tokiu savo elgesiu kelia realų pavojų ne tik sau, bet ir visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Kadangi kaltinamasis G. L., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, šiurkščiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, dėl to kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Pabrėžtina, kad kaltinamasis G. L. jau antrą kartą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, šią nusikalstamą veiką jis padarė, neturėdamas teisės vairuoti, kai jam jau teismo nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise 3 metams, ir jis taip pažeidė jo atžvilgiu taikomą šią baudžiamojo poveikio priemonę, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, tai lėmė analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nustatant jos taikymo terminą – 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis), apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš G. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

G. L. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso G. D. (b. l. 21, 23-24). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas G. D. žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota Avensis Verso 2.0 D-4D“ 2025 m. rugpjūčio mėn. kaina su PVM yra 2020 eurų (b. l. 26). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo G. L. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė su PVM – 2020 eurų.

Pažymėtina, kad BK ir BPK normos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-96-290/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-781-813/2019). Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo iš kaltinamojo išieškotiną konfiskuotino turto vertę išdėstyti mokėti dalimis. Tačiau, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui ir jei asmuo neturi galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam G. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-97), jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu ir išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 25), su užvedimo raktu, jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, grąžinti savininkui G. D. 2025 m. rugpjūčio 28 d. prokuroro nutarimu iki kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 56–58), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini savininkui G. D.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (saugomas šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), paliktinas saugoti byloje.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. L., yra 100 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį G. L., nepriteistinos .

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. L. paskirti subendrintą 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. L. paskirti 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą arešto bausmę įskaityti G. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. 13.29 val. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. 10.55 val., t. y. vieną dieną, vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, G. L. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;

G. L. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

2) išieškoti iš G. L. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2020 Eur (du tūkstančius dvidešimt eurų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

G. L. išaiškinti, kad pradėjus priverstinį baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir asmeniui neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

G. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, grąžintus savininkui G. D. 2025 m. rugpjūčio 28 d. prokuroro nutarimu iki kol byla bus baigta nagrinėti teisme, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti savininkui G. D..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo įrašu (saugomą šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. L., iš G. L. nepriteisti.

Išaiškinti G. L., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.