Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės apeliacinį skundą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. N. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 31 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. T. N. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu – 3 metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, kai 2020 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. Vilniuje, Paupio g., vairavo automobilį ,,Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl T. N. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistajam T. N. 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Nepraėjus nustatytam baudžiamojo poveikio priemonės terminui, T. N. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, nurodytos aplinkybės atitinka formaliuosius BK 243 straipsnio reikalavimus – T. N. nepasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminui, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, ir taip nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

11. Vis tik, kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemiškumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 ir kt.), bei tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas) – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

12. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, sprendė, jog, nagrinėjamu atveju, automobilio vairavimas esant neblaiviam, yra vienkartinis atvejis, ir, vadovaujantis teismų praktika, negali būti laikomas sistemingu ir piktybišku vengimu atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl T. N. veiksmai nelaikytini nusikalstamais baudžiamosios teisės prasme.

13. Apeliaciniu skundu prokurorė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, jog nuteistojo nusikaltimo pobūdis nėra atsitiktinis, jis jau ankščiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, be to, kad pastarasis neketina paisyti ir laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, rodo tos aplinkybės, kad asmuo, net ir atėmus jam teisę vairuoti, įsigijo automobilį, taip pat apie baudžiamosios priemonės paskyrimą, jos vykdymo tvarką, T. N. buvo žinoma ir suprantama.

14. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas T. N. šioje dalyje, konstatavo vienkartinį pastarojo nusikalstamos veikos pobūdį. Sutiktina su nustatytomis aplinkybėmis, jog laikotarpiu nuo baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo iki naujos nusikalstamos veikos padarymo vairuojant transporto priemonę, nuteistasis daugiau nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų susijusių su baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimu, nėra padaręs, tačiau kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje, vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

15. Iš byloje suriktų duomenų (liudytojų parodymų) matyti, jog nors padaryta nusikalstama veika jau laikytina pavojinga, tačiau, nagrinėjamu atveju, jos pavojingumą didina ir šios veikos padarymo aplinkybės. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad „ėjo per pėsčiųjų perėją ir pamatė, kad kairėje pusėje susidarė eilė ir automobiliai pradeda signalizuoti. Transporto priemonė stovėjo kelio viduryje. <...> Matė, kad automobilis pradėjo keistai manevruoti. Jie perėjo gatvę ir matė kaip transporto priemonė toliau ta gatve važiuoja tiesiai link Paupio. Ten yra salelė, kurią galima apvažiuoti, tai minėtas automobilis šią salelę kirto tiesiai, o ne apvažiavo ratu, kaip reikėtų. Po to apsisuko ir įvažiavo į aikštelę, kurioje stovėjo automobiliai. Transporto priemonė manevravo neadekvačiai, pradėjo važiuoti į kalniuką, link žalios vejos, po to pradėjo riedėti atgal ir sustojo. <...> Priėjus, pastebėjo, kad žmogus elgėsi neadekvačiai. <...> Kitas pilietis Tomas iš vairuotojo atėmė raktelius, nes vairuotojas ketino toliau važiuoti.<...> Įvykio dieną vairuotojas pasirodė neblaivus dėl to, kad taip įtartinai vairavo transporto priemonę, iš automobilio sunkiai išlipo, rėmėsi į automobilį. Iš esmės tapačias aplinkybes dėl pavojingo nuteistojo T. N. manevravimo automobiliu įvykio dieną parodė ir liudytojas K. V., parodydamas, kad <...> išgirdo, kad kažkas su automobiliu „draskosi“, ar vyksta kažkoks veiksmas, kuris nėra normalus, nes tame parke yra vaikai ir nėra ten kur važiuoti. Taigi, nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavojingai manevravo automobiliu gyvenamojo rajono gatvėse, esant ne tik pakankamai intensyviam automobilių eismui (dėl nuteistojo veiksmų susidarė transporto priemonių spūstis), bet taip pat šalia esant ir aplinkiniams gyventojams, o liudytojams priėjus prie automobilio norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau buvo sustabdytas, iš jo atimant transporto priemonės raktelius.

16. Be kita ko, pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie atsainų nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Atvažiavus policijos pareigūnams, liudytojo pareigūno R. S. teigimu, pradėjus bendrauti su asmeniu (T. N.), jis atsisakė prisistatyti. <...> Asmuo atsisakė pasitikrinti blaivumą ir kategoriškai buvo nusiteikęs, kad būtų parodytas asmuo, kuris matė, kaip jis vairavo. <...> Įvykio metu vairuotojas elgėsi agresyviai, nevykdė jų reikalavimų, keikėsi, gadino jų tarnybinę transporto priemonę. Taigi nuteistasis siekė išvengti jam gręsiančios atsakomybės, nepripažino vairavęs transporto priemonę, elgėsi agresyviai. Taip pat ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neprisipažino vairavęs transporto priemonę, nurodė, jog „neprisimena nei dienos, nei valandos. Tą dieną prie Halės turgaus nusipirko automobilį ,,Seat Cordoba Vario“, jo tą dieną niekas nesustabdė, nelabai pamena, kokiomis gatvėmis važiavo <...>. Sugėrovas kartu su juo važiavo, alkoholį pirko prie Halės turgaus parduotuvėje. Pripažįsta, kad jis vairavo, tačiau neblaivus nebuvo, vairavo blaivus, tik atvažiavęs prigėrė“. Taip pat, iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis ne tik patvirtino žinojęs apie jam ankščiau paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bet taip pat nurodė, automobilio vairavimo, įvykio dieną, priežastį, t. y., jog nebuvo kur palikti automobilio, o mieste jis gali būti nutemptas.

17. Taigi nurodytos aplinkybės, t. y., jog nuteistasis be jokios būtinos priežasties neblaivus vairavo transporto priemonę, tai darė vakaro metu esant intensyviam eismui, gyvenamajame rajone, bandė bėgti iš įvykio vietos, elgėsi agresyviai, ketindamas išvengti atsakomybės, leidžia jo elgesį laikyti piktavališku, o veikos aplinkybes – pavojingomis. Be kita ko, nuteisto asmens pavojingumą didina ir tai, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, jog toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, kadangi ir paskutinį kartą T. N. teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 281 straipsnio 7 dalis), kurią jis taip pat padarė neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus, o iš 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio taip pat matyti, jog ir ankščiau jis buvo baustas administracine tvarka, kai vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį.

18. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie nuteistojo tyčinius veiksmus, tai, jog jis, sąmoningai ignoravo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bei kitas įstatymais nustatytas elgesio taisykles, susijusias su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.

19. Atitinkamai tyčinius nuteistojo veiksmus galima laikyti pakankamai pavojingais BK 243 straipsnio prasme, nors sistemiškumas, pažeidžiant jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pastarojo veiksmuose nenustatytas, vien šio požymio nebuvimas nepaneigia nusikalstamos veikos pavojingumo, jau aptartų aplinkybių kontekste, į tai gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau, nagrinėjamu atveju, nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

20. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog T. N. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu – draudimą 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, kai 2020 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. Vilniuje, Paupio g., vairavo automobilį ,,Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės

21. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu. BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

22. Skirdamas bausmę T. N., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes (nusikalstama veika padarytą žalą), T. N. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jau nustatyta, jog T. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas, byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, ankščiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 85-89), dirbantis (t. 1, b. l. 113, 153). Nuteistojo padarytas baudžiamasis nusižengimas pasižymi pavojingumu, akivaizdžia nepagarba teismo sprendimui, bei cinišku požiūriu į Kelių eismo taisyklių laikymosi privalomumą, pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai.

23. Atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininką charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant T. N. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę, jo dydį parenkant artimą šios bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, atitinka padarytos veikos pavojingumą, bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

24. Atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėjamu atveju, BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, skundžiamu nuosprendžiu paskirta, bausmė apima švelnesnę pagal BK 243 straipsnį paskirtą arešto bausmę ir subendrinta galutinė bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų bausmių – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

25. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šiuo metu nuteistasis yra suimtas, apeliacinį skundą pateikė prokurorė, be kita ko, gynėjas nuteistajam paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y., nepriklausomai nuo nuteistojo valios, pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, todėl Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria T. N. pagal 243 straipsnį išteisintas, ir dėl šios dalies priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir T. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.