Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,

R. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų, iš kurių paskutinius 3 kartus:

2016-04-27 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2016-05-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

2020-10-02 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, (paleistas 2021-01-06 atlikus bausmę), teistumas neišnykęs,

M. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, iš kurių paskutinius 3 kartus:

2020-07-15 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;

2020-10-02 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

2021-06-15 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2022-01-26 paleistas iš Marijampolės pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinami, padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019-10-16 apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), G. G., R. V., M. N. veikdami bendrininkų grupėje, G. G. rankomis išplėšus medines duris ir taip įsibrovus į P. T. priklausančią malkinę, o M. N. saugant, kad niekas neužkluptų darant nusikalstamą veiką, G. G. ir R. V. iš malkinės vidaus pagrobė svetimą – P. T. priklausantį turtą – krosinį motociklą „Gilera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 500 Eur vertės), ir taip nukentėjusiajam P. T. padarė 1 500 Eur turtinę žalą.

2. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad matė, kaip motociklas važiavo pro šalį ir sugalvojo jį paimti, visi buvo išgėrę tris 0,7 litro butelius degtinės, kaip tiksliai įsibrovė į malkinę nelabai pamena. Jeigu nebūtų išgėręs nebūtų įsibrovę. Malkinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kam priklausė motociklas ir kokia jo vertė nežinojo Prie malkinės nuėjo dviese su V., o M. N. buvo 100-150 metrų nuo jų. Jis toliau gėrė degtinę ir sėdėjo prieš juos. Malkinės durys jau buvo išlūžusios, todėl duris jis išplėšė su rankomis. Išsistūmė motociklą iš garažo. Įsitikinęs, kad prie sandėliuko buvo su V.. Kokiu tikslu paėmė motociklą nežino, dėl padaryto nusižengimo gailisi. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo ir atlyginti žalą. Žalos neatlygino, nes nežinojo, kur gyvena ir neturėjo jo telefono numerio. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, stengsis atlyginti žalą. Su motociklu nuvažiavo trise. R. V. lyg vairavo, tiksliai nepamena. Pavogtą motociklą pastatė į garažą ten pastatyti pasiūlė R. V.. Šiuo metu nedirba, ketina registruotis užimtumo tarnyboje. M. N. matė, kaip jie išlupo duris. Nusivarė motociklą iki kelio ir trise nuvažiavo. Savaitę laiko naudojosi motociklu. Motociklą laikė garažiuke, kieno jis buvo nežino. Vėliau motociklą pardavė asmeniui iš (duomenys neskelbtini) už 200-400 Eur. Pinigus pasidalino po lygiai trise, tiksliai nepamena. Patikslino, kad akistatos metu turėjo omenyje, kad M. N. buvo toliau nuo jų.

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. G. taip pat savo kaltę pripažino visiškai ir davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 180, 181, 188).

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019-10-16 nuėjo ir pasiėmė motociklą. Tos dienos įvykių nelabai atsimena. Tuos asmenis buvo matęs tai buvo M. ir G., pavardžių nežino. Buvo tamsu veidų su kuo gėrė neatsimena. Tą vakarą buvo išgėręs. Pasiėmė kažkokį motorolerį iš malkinės. Malkinė buvo užrakinta. Malkinės lenta buvo nulaužta rankos pagalba. Suprato, kad malkinė buvo kito asmens, bet apie tai negalvojo. Išvažiavo su tuo motociklu. Naudojosi motociklu po to įvykio, paskui atidavė. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Motociklą padėjo į jo tėvų garažą. Kur galėjo ten jį ir įsivarė. Nežino kiek tą dieną išgėrė. Prie sandėliuko buvo dviese, kaip ir sakė G.. Kur buvo N. neįsivaizduoja. Motociklą išmetė lauk. Pinigų už motociklą negavo. Nori atsiprašyti nekentėjusiojo, kaltę pripažįsta visiškai.

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. V. savo kaltės nepripažino (t. 2, b. l. 74-77, 84-86).

6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019-10-16 buvo girtas. Gėrė kartu su kitais kaltinamaisiais. Prie vagystės neprisidėjo. Buvo šone nuo jų. Vėliau kartu sėdo ant motociklo ir visi išvažiavo. Jam nekilo klausimas, iš kur jie gavo motociklą. Nematė iš kur parsivarė, po to kai jį parvežė namo, motociklo nebematė. Jis negavo nieko už motociklą. Nedalyvavo vagystėje. Jie parsistūmė motorolerį. Sėdo ant jo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jie jį parvežė tą vakarą namo ir išvažiavo. Kaip sakė G., tai tiek daug alkoholio neišgėrė. Kai gėrė nebuvo jokios kalbos apie vagystę. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), įsidarbino prieš dvi savaites. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. N. savo kaltės nepripažino (t. 3, b. l. 10-11, 16-18).

8. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. T. parodė, kad kaimynė pasakė apie malkinės atidarytas duris, nuėjus pažiūrėti, durys buvo iškeltos iš vyrių, neberado jame motociklo. Apie vagystę pranešė policijai. Motociklas buvo krosinis. Už motociklą mokėjo 1 500 Eur, tačiau po nusipirkimo jį tvarkė ir investavo dar papildomai pinigų. Motociklu naudojosi sugyventinės anūkas, nes turėjo išsilaikęs motociklininko teises. Už durų sugadinimą neprašo atlyginti iš kaltinamųjų. Motociklas grąžintas, po grąžinimo motociklas buvo sulaužytas, išdraskytas. Anūkas buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas draugų prieš vagystę. Po vagystės paskambino pažįstamas anūko ir pranešė, kad atvežė panašų motociklą jam. Motociklui buvo nuimtos skardos ir jis buvo perdažytas juodai. Buvo grąžinta pakeista, suniokota transporto priemonė, ja negali naudotis, reikia didelių investicijų. Buvo išlaužtas užvedimo užraktas. Variklis yra bet ar jis veikiantis nežino. Planuoja motociklą utilizuoti. Jeigu atlygintų žalą, jį jiems atiduotų. Dabar jis vertas apie 300 Eur. Mokėjo už jį 1 500 Eur. Jis veikė, tik negalėjo važiuoti juo gatvėmis. Neturi įrodymų už kiek pirko ir kiek mokėjo už jo dalis. Likusios yra padangos, grandinė, bakas, jeigu parduotų jį atskiromis dalimis, gal ir surinktų apie 300 Eur.

9. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas P. T. parodė, kad malkinėje, kuri yra šalia jo gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), laikė krosinio tipo motociklą - mopedą „Gilera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklu naudojosi jo sugyventinės anūkas R. K.. R. K. 2019-10-16 vakare su motociklu grįžo iš treniruotės, motociklą užrakino malkinėje pakabinama spyna. 2019-10-17, apie 12val., atėjo kaimynė D., kuri pasakė, jog yra išplėštos jo malkinės durys. Nuėjęs į malkinę pamatė, jog ties vyriais yra sulaužytos durys, o malkinėje nebėra jam priklausančio motociklo „GILERA“. Dėl motociklo vagystės padaryta 1 500 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 2, 42-44).2021-05-20 papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. T. parodė, kad 2021-03-05 motociklą jam grąžino policijos pareigūnai. Motociklas buvo rastas 2021-02-27, jį (duomenys neskelbtini) rado L. L., paskambino jo anūkui R. K. ir pranešė, kad jam kažkas pasiūlė pirkti motociklą, kurį atpažino kaip R. K. 2019 metais dingusį motociklą. Jis (P. T.) pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112, kad atsirado pavogtas motociklas, kurį važiuoja pasiimti. Kartu su anūku nuvyko į (duomenys neskelbtini) kur taip pat atvyko ir policijos pareigūnai. Atpažino, kad tai tas pats motociklas, nors motociklo korpusas buvo perdažytas iš balto į juodą, tačiau pagal spidometrą ir rėme įmuštą numerį atpažino, kad tai jų motociklas. L. L. aiškino, kad jam motociklą kažkas pasiūlė pirkti už 80 Eur ir kad jis nusipirko motociklą vien todėl, kad atpažino ir norėjo jį grąžinti draugui. Pagal L. L. pasakojimus, nežino, iš ko būtent jis nusipirko motociklą. Motociklas yra neveikiantis, sugadintos jo dalys: variklis, stabdžiai, gazas, sankaba, spidometras, posūkių signalai, išlaužtas vairo fiksatorius, išdaužta priekinė apšvietimo lempa, nutraukytos laidų jungtys. Kadangi motociklo dar neremontavo, kiek kainuos konkrečiai kiekviena dalis, atsakyti negali, tačiau tai motociklo pradinę vertę (1 500 eurų) sumažino (t. 1, b. l. 46-48).

10. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. P. nurodė, kad sūnus atpažino vogtą motociklą, nes jį (duomenys neskelbtini) buvo jau matęs. To motociklo savininkas su jos sūnumi ir kitu asmeniu draugai. Sūnus pirko iš asmens, kuris gyvena kitame kaime, jo pavardė gal B. ar B.. Sūnus nesinaudojo tuo motociklu. Už motociklą sumokėjo 100 Eur. Pinigų jam niekas negrąžino. Matė motociklą tik tą dieną kai atvyko pareigūnai, tai buvo nuimtos dalys nuo motociklo, tiek tematė, ar gera būklė jo buvo negali pasakyti.

11. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. parodė, kad 2019-10-17, apie 10.00 val. ėjo į malkinę pasiimti daržo įrankių. Iš malkinės ėjo link daržo ir praeidama pamatė, kad vienos malkinės durys išlaužtos. Sužinojo, kad išplėšta malkinė priklauso P. T., tad pranešė jam apie tai. Kiek vėliau sužinojo, kad iš P. T. malkinės buvo pavogtas motociklas (t. 1, b. l. 58-60).

12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad 2021-02-27, apie 21.00 val. namo grįžęs jos sūnus L. L. pasakė, kad už 100 Eur iš E. B. nusipirko krosinį motociklą, nes žinojo, jog šis motociklas yra tas, kuris buvo pavogtas iš jo draugo R. K.. Sūnus paaiškino, kad 2021-02-25, apie 16 val. važiavo pas pažįstamą S. (pavardės negali nurodyti), kuris paklausė nuomonės apie ketinamą pirkti krosinį motociklą. Sūnus susisiekė su motociklo savininku R. K., kuris patvirtino, kad tai jo motociklas. Sūnus motociklą nusipirko tik tam, kad grąžintų savininkui (t. 1, b. l. 63-64).

13. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2020 m., galimai rugpjūčio mėnesį pirko krosinį motociklą „Gilera“ iš pažįstamo asmens, kurį pažinojo tik iš matymo, jis vardu R., pavardė galimai J.. 2020 m. vasarą, galimai rugpjūčio mėnesį, R. jam pasiūlė pirkti krosinį motociklą „Gilera“, už jį prašė 200 Eur. Kadangi kaina buvo prieinama, todėl motociklą nusipirko. Motociklas buvo be valstybinių numerių, be dokumentų. Nebuvo užvedimo spynelės užvedimo raktelių. Motociklu žadėjo važinėtis po kaimą, todėl nelabai rūpėjo, kad nėra valstybinių numerių. Kad nebuvo dokumentų, taip pat nelabai kreipė dėmesio, nes nieko blogo neįtarė, t. y. nepagalvojo, kad jis gali būti vogtas. R. nepasakojo ir jis jo neklausinėjo, iš kur jis gavo motociklą, taip pat nesidomėjo, kodėl šis motociklas be dokumentų. Motociklas buvo nevažiuojantis, jo variklis buvo sugedęs. Motociklą visą laiką laikė pas tėvus (duomenys neskelbtini), jį pardavė 2021-02-26 savo pažįstamo draugui L. L. už 100 Eur. Kad minėtas motociklas yra vogtas, net neįtarė. Apie tai sužinojo tik tada, kai jam paskambino iš policijos (t. 1, b. l. 73-76).

14. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. J. telefoninės apklausos metu parodė, kad 2020 metais vasarą žvejojo (duomenys neskelbtini). Prie jo krosiniu motociklu privažiavo jaunas vaikinukas, kuris paprašė cigaretės. Vaikinas buvo vienas, jis norėjo mainyti krosinį motociklą į jo turimą motociklą, tačiau jis nesutiko. Tuomet vaikinas pasiūlė pirkti iš jo motociklą. Sutikus pirkti, vaikinas kitą dieną atstūmė motociklą iki (duomenys neskelbtini) esančio tilto. Sumokėjo vaikinui apie 200 Eur. Vaikinas minėjo, kad motociklo dokumentus turi pametęs. Dokumentai buvo nesvarbu, nes motociklą pirko ardymui, nepamanė, kad jis gali būti vogtas. Motociklas buvo be raktelių ir visas sugadintas. Iš pradžių norėjo jį ardyti, tvarkyti, bet vis neturėjo laiko. Kai turėjo išvykti dirbti į užsienį, reikėjo pinigų, todėl motociklą pardavė apie 2020 metų rugsėjo mėnesį E. B. už 200 Eur. Niekas nežinojo apie tai, iš kur jis gavo tą motociklą, nes vos tik jį nusipirko, niekam jo nerodė. Nesuabejojo, kad motociklas gali būti vogtas (t. 1, b. l. 77-78).

15. 2019-10-17 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44420-19 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 1-9).

16. 2019-10-17 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 23-25) ir jo prieduose - fotolentelėse (1 t., b. l. 26-32) užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta - (duomenys neskelbtini).

17. 2021-09-14 akistatos su įtariamuoju R. V. metu, G. G. parodė, kad 2019-10-16 vakare laiką leido (duomenys neskelbtini), senosios autobusų stoties teritorijoje kartu su R. V. ir M. N.. Kai nutarė įsibrauti į anksčiau nurodytą malkinę, jis kojomis išspyrė malkinės duris, iš malkinės vidaus pagrobė motociklą „Gilera“, kurį pats ir išvarė, R. V. su M. N. stovėjo šalia. R. V. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t. 1, b. l. 145-148).

18. 2021-10-28 akistatos su įtariamuoju M. N. metu, G. G. parodė, kad 2019-10-16 vakare (duomenys neskelbtini) susitiko su R. V. ir M. N.. Prie senosios autobusų stoties visi vartojo alkoholinius gėrimus, pro juos pravažiavo krosinis motociklas, kurį nutarė pavogti. Stebėjo, kur nuvažiavo motociklas, kai vairuotojas jį pastatė malkinėje, ten visi nuėjo ir atstūmę duris pateko į malkinę, iš jos paėmė motociklą. Motociklą užstumdamas užvedė jis, ant jo susėdo visi trys ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). M. N. parodė, kad nesutinka su G. G. parodymais, kadangi kai G. G. su R. V. nuėjo paskui motociklą, jis liko prie autobusų stoties. Ar buvo tartasi eito vogti motociklo, neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Atsimena tik tiek, kad draugams sugrįžus su motociklu, sėdo ant jo visi trys ir nuvažiavo į Vilkyčius (t. 1, b. l. 153-156).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

19. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

20. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-139/2016. Teismų praktika. 2016, 46, p. 347-356). Teismų praktikoje įsibrovimu pripažįstamas neteisėtas patekimą į patalpą bet kuriuo būdu (durų išlaužimas, patekimas per neužrakintas duris ir kt.), jei tai buvo padaryta, turint tikslą pagrobti ten esantį turtą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-02 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2006).

21. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad 2019-10-16 (apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini)) visi kaltinamieji – G. G., R. V. ir M. N., veikdami bendrininkų grupėje, G. G. rankomis išplėšus medines duris ir taip įsibrovus į P. T. priklausančią malkinę, o M. N. saugant, kad niekas neužkluptų darant nusikalstamą veiką, G. G. ir R. V. iš malkinės vidaus pagrobė svetimą – P. T. priklausantį turtą (krosinį motociklą). Ir nors vienas iš kaltinamųjų M. N. nepripažino savo kaltės dėl įvykdytos vagystės, teigdamas, kad prie vagystės neprisidėjo, o G. G. ir R. V. atvarius motociklą, paprasčiausiai juo buvo pavėžėtas, teismas nenustatė pagrindo tikėti tokiais šio kaltinamojo pasiteisinimais, kuriuos laiko gynybine versija. Šis asmuo tiriamo įvykio metu visą laiką (nepertraukiamai) buvo su kitais kaltinamaisiais, kartu vartojo alkoholį, ir kaip galima nustatyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų G. G., motociklą buvo sugalvota paimti po to, kai jis buvo pastabėtas važiuojant pro šalį. Tai, kad M. N. laikėsi atokiau (apie100 - 150 metru atstumu) ir laukė (kuo leidžia įsitikinti teisiamojo posėdžio metu duoti G. G. ir R. V. parodymai, 2021-10-28 akistatos protokolas, be to, apie laikymąsi šone patvirtino ir pats M. N. teisme) kol kiti kaltinamieji (G. G. ir R. V.) išlaužę malkinės duris, atvarys motociklą, nesudaro pagrindo spręsti, kad M. N. nesuvokė, kad buvo vykdoma nusikalstama veika, kurios metu braunamasi į kito asmens patalpą, siekiant paimti motociklą. Nustatyta, kad G. G. ir R. V. atvarius motociklą (kurio prieš tai jie būdami su N. neturėjo, ir kuriuo matė pravažiuojant kitą asmenį), M. N., nieko neklausdamas ir nesiteiraudamas, tiesiog kartu su juo nuvažiavo. Teismo posėdžio metu visų kaltinamųjų akcentuota aplinkybė, kad dėl jų pasiekto girtumo laipsnio (stadijos) jie daug ko nesuprato, nesuvokė ir šiuo metu negali paaiškinti, teismas vertina, kritiškai, nes byloje pateikti duomenys leidžia įsitikinti, kad nors kaltinamieji ir gausiai vartojo alkoholį, jų būklė buvo pakankamai stabili, kad atliktų visą eilę kryptingų veiksmų – pašalintų malkinės duris, užkurtų ten surastą motociklą bei visi trys ant jo užlipę sėkmingai įveiktų atstumą iki (duomenys neskelbtini). Taigi, daroma išvada, kad tiek kaltę prižinę G. G. ir R. V., tiek M. N., neabejotinai suvokė, kad paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jie šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo, taigi veikė tyčia. Tokiomis aplinkybėmis kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip neatlygintinis neteisėtas svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą (užrakintą malkinę), todėl kaltinamųjų veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas, įvertinęs šiuos aukščiau išdėstytus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamųjų G. G., R. V. ir M. N. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmių skyrimo

26. Sprendžiant dėl bausmės skyrimo kitiems kaltinamiesiems – R. V. ir M. N., teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką, laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė galėtų būtų skiriama tik išskirtiniais atvejais (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-17 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-255/2019).

27. R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas; pagal formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms, suteiktą pagalbą ir pan.). R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, o teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir gailestį išreiškė tik po kito kaltinamojo parodymų. Kaltinamojo R. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ta, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu, be to, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir13 punktai). Teismas taip pat atsižvelgia į taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nors yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), tačiau daug kartų (13) teistas ir ne kartą (4) baustas administracine tvarka, įtrauktas į psichikos sveikatos centro įskaitą, yra bedarbis (t. 2, b. l. 1-61). Šiuo atveju teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai R. V. galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijose numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas įvertinus jau paminėtų aplinkybių visumą.

28. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis (t. 2, b. l. 60), nustatyta, kad R. V. šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė 2019-10-16, t. y, iki jo atžvilgiu priimto kito apkaltinamojo nuosprendžio – 2020-10-02 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2021-01-06).

29. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020-10-02 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – galutinę subendrintą bausmę neatstatant– 2 metus laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), į paskiros bausmės laiką visiškai įskaitant bausmę, atliktą pagal 2020-10-02 nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

30. Teismas, skirdamas kaltinamajam M. N. bausmę, atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (būdamas recidyvistu), be to, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir13 punktai). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę: teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. N. Nurodė, kad jau dvi savaitės dirba (duomenys neskelbtini); 2022-01-26 buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų (BVK 157 straipsnio 3 dalies pagrindu), baustas administracine tvarka (6 kartus), anksčiau taip pat teistas (iš viso 8 kartus) tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (2, b. l. 95-165). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. N. paskyrus vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, numatyta sankcijoje, kurios dydis nustatytinas įvertinus aptartų aplinkybių visumą.

31. Be kita ko, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nustatyta, kad M. N. šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė 2019-10-16, t. y, taip pat iki jo atžvilgiu priimto kito apkaltinamojo nuosprendžio – 2021-06-15 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono nuosprendžio, kuriuo ji pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), šis nuosprendis įsiteisėjo 2021-10-21, bausmės pradžia – 2020-09-07, pabaiga – 2022-02-28, 2022-01-21 Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymo pagrindu M. N. nuo 2022-01-26 lygtinai paleistas iš pataisos namų (t. 3, b. l. 62).

32. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2021-06-15 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – galutinę subendrintą bausmę neatstatant– 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), į paskiros bausmės laiką visiškai įskaitant bausmę, atliktą pagal 2021-06-15 nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Dėl civilinio ieškinio ir teisinės pagalbos išlaidų

33. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

34. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo P. T. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 2 130 Eur turtinę žalą solidariai iš kaltinamųjų, kuriame nurodoma, kad P. T. įsigijo krosinį motociklą „Gilera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė tam tiktas jo dalis ir papildomai į šį turtą (motociklą) investavo 550 Eur bei už autoservise atliktus darbus sumokėjo dar 150 Eur. Autoservise buvo atlikti šie darbai: įdėtas spidometras, kainavęs 140 Eur, pakeistos padangos, kainavusios 70 Eur, pakeistos pavarų ir užvedimo kojelės, kainavusios po 35 Eur (iš viso 70 Eur), pakeisti kairiojo ir dešiniojo posūkio signalai, kainavę 50 Eur, pakeistas akumuliatorius, kainavęs 60 Eur, pakeista važiuoklės grandinė, kainavusi 120 Eur ir pakeista galinė žvaigždutė, kainavusi 40 Eur. Tad bendra motociklo vertė su papildomomis investicijomis buvo 2 200 Eur, motociklas pagrobtas 2021-10-16, tačiau iki to laiko motociklu naudojosi R. K. (nukentėjusiojo anūkas), tad motociklo padangos šiek tiek nusidėvėjo, todėl iš motociklo vertės nukentėjusysis išminusavo padangų vertę (70 Eur), ko pasėkoje nukentėjusiajam padaryta žala sumažėja iki 2 130 Eur. Todėl dėl nusikalstamos kaltinamųjų veikos nukentėjusiajam yra padaryta 2 130 Eur turtinė žala, kurią solidariai privalo atlyginti visi kaltinamieji (t. 3, b. l. 92-94).

36. Šiuo atveju civiliniame ieškinyje nurodyta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika. Kaltinamieji G. G. ir R. V. su pareikštu civiliniu reikalavimo sutiko visiškai ir jokių prieštaravimų dėl civilinio ieškinio dydžio nereiškė. Kaltinamojo M. N. gynėjas teisiamajame posėdyje išreiškė abejonės dėl į motociklą atliktų investicijų vertės ir galimybe nukentėjusiajam dalį šią investicijų atgauti, bandant išrinkti ir išparduoti dar tinkamas naudoti pagrobto motociklo dalis, tačiau jokių duomenų dėl konkrečios atrasto motociklo likutinės vertės teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pareikšto civilinio ieškinio (ir jo dydžio) pagrįstumu (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju, vertindamas civilinio ieškovo (ne)sąžiningumo teismas atkreipia dėmesį, kad jis eliminavo 70 Eur (padangų) sumą, motyvuodamas, kad jos jau buvo padėvėtos, be to, nesinaudojo savo teise ir nereiškė turtinių reikalavimų dėl žalos, padarytos išlaužus duris, atlyginimo, taip pat nesinaudojo savo teise prašyti kompensuoti patirtą neturinę žalą (CK 6.250 straipsnis), nors jo parodymai akivaizdžiai leidžia nustatyti, kad įvykęs turto pagrobimas ir suniokojimas akivaizdžiai galėjo sukelti neigiamus išgyvenimus. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dar 2019-10-16 pagrobtas krosninis motociklas nukentėjusiajam grąžintas tik 2021-03-05, šiuo laikotarpiu jis nekartą buvo perleistas (juo naudojosi kiti asmenys), motociklą pavyko atpažinti tik iš rėmo ženklinimo, motociklas grąžintas sulaužytas, su nuimtomis detalėmis, perdažytas (suniokotas). Todėl civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo/mųjų. Nustatyta, kad nukentėjusysis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-03-09 sprendimo pagrindu buvo atstovaujamas advokatės, kuri, atstovaudama nukentėjusįjį suteikė teisinių paslaugų už 380 Eur (2022-03-29 pažyma Nr. (12.34Mr) PT-2538). Atsižvelgtina ir į tai, kad civiliniai reikalavimai, keliami nukentėjusiojo atstovės rengtame civiliniame ieškinyje, buvo patenkinti, įvertinus byloje nukentėjusiajam suteiktų paslaugų apimtį, rekomendacijose nurodytus dydžius, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamųjų lygiomis dalimis (po 127 Eur) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą.

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuria prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už M. N. gynimą – 227,93 Eur (2022-03-29 pažyma Nr. APD-2022-02934),

39. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

40. Šios bylos atveju teismas nustatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą privalomąjį pagrindą skirti gynėją vienam iš kaltinamųjų – R. V. (t. 2, b. l. 8, t. 3, b. l. 63-64), o to paties straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją (4 punktas), todėl gynėjai buvo paskirti ir kitiems kaltinamiesiems. Kaltinamieji bylos nagrinėjimo teisme metu neturėjo teisės ir galimybės atsisakyti gynėjų, kas, teismo vertinimu, reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos. Esant nurodytoms aplinkybėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas 2022-03-29 pažymos Nr. APD-2022-02934 pagrindu atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 298 straipsnis, 302 straipsnis, 303 straipsnio 2 dalis, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu 4 dalies 2 ir 4 punktais, G. G. įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią G. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-02 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžio paskirto griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir R. V. galutinę subendrintą bausmę nustatyti – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, R. V. į paskiros bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-02 nuosprendį.

Bausmės pradžią R. V. nustatyti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones, paskirtas R. V. – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-06-15 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir M. N. galutinę subendrintą bausmę nustatyti – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, M. N. į paskiros bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-06-15 nuosprendį.

Bausmės pradžią M. N. nustatyti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo P. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti nukentėjusiajam P. T. solidariai iš kaltinamųjų G. G., R. V. ir M. N. 2 130 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamųjų G. G., R. V. ir M. N. lygiomis dalimis, t. y, po 127 Eur (po vieną šimtą dvidešimt septynis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 227,93 Eur atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.