Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-08-14 · Civilinė byla Nr. e2-18397-779/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
e2-18397-779/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12618-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Atsakovas
B. V.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-18397-779/2018
Proceso Nr. 2-68-3-12618-2018-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei B. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 724,05 Eur negrąžintos paskolos, 1,92 Eur sudaro palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 751,11 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014-03-13 atsakovė B. V. su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ per sistemą www.smscredit.lt sudarė paskolos sutartį, kuria pradinis kreditorius paskolino atsakovei 144,81 Eur, 2014-03-19 – papildomai 434,43 Eur, 2014-04-25 – papildomai 144,81 Eur, t.y. iš viso 724,05 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015-04-05. Pradinis kreditorius laiku pervedė atsakovei nurodytą kredito sumą, tačiau atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės, t.y. nemokėjo įmokų nustatytais terminais. 2016-10-25 pradinis kreditorius Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovę International Risk Management OU. 2017-02-23 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu International Risk Management OU atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą perleido ieškovei UAB „Finansų administravimas“. Atsakovė skolos ieškovui negrąžino ir liko skolinga ieškovui 724,05 Eur negrąžintos paskolos, 1,92 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 751,11 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė sumažinti ieškovo reikalaujamų delspinigių ir palūkanų sumą iki 80 proc. bei galutinę sumą padalinti mokėti 30 mėn. laikotarpiui. Nurodė, kad ieškovė bei jos pažįstama grąžino 20,00 Eur kredito sumos, tačiau ši suma iš ieškinio sumos nebuvo minusuota. Nurodė, kad nesutinka su prašoma priteisti suma, nesutinka su pateiktomis kredito sąlygomis, nes abejoja, ar jos yra tos pačios, kurios galiojo pasirašant sutartį. Atsakovė serga, jos finansinė padėtis yra sunki, dėl ko neturi galimybės sumokėti skolos iš karto. Atsakovės skolos sudaro apie 15 000,00 Eur.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo, kuriuo su prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė vengė grąžinti kreditą daugiau nei 3 metus, elgėsi nesąžiningai dėl ko prašymas dėl skolos išdėstymo turi būti netenkintas.

Teismo 2018-06-07 nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma sudaro 1477,08 Eur (t.y. neviršija 2000,00 Eur), nei viena šalis nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nutarta bylą pagal CPK 441 straipsnio 2 dalį nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-03-04 pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove B. V. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 821009008, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovei 144,81 Eur, 2014-03-19 – papildomai 434,43 Eur, 2014-04-25 – papildomai 144,81 Eur, t.y. iš viso 724,05 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2015-04-05. Pradinis kreditorius suteikė atsakovei iš viso 724,05 Eur kredito sumą, tačiau atsakovė neįvykdė savo prievolės t.y. negrąžino viso kredito nustatytu terminu ir liko skolinga ieškovui 724,05 Eur negrąžinto kredito. 2016-10-25 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir International Risk Management OU, pradinis kreditorius perleido, o International Risk Management OU perėmė reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. 2017-02-23 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta tarp International Risk Management OU ir ieškovo, International Risk Management OU perleido, o ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusi įsiskolinimą. 2018-02-26 mokėjimo nurodymu Nr. 404 ieškovei buvo sumokėta 20,00 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama vykdant kredito sutartį Nr. 821009008.

Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. 2017-02-28 raštu atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui skolą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 724,05 Eur negrąžinto kredito ir 1,92 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad yra skolinga ieškovui, tačiau nurodė, kad yra atlikusi kelias kredito įmokas, dėl ko ieškiniu prašoma priteisti suma turi būti sumažinta. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su prašoma priteisti suma, nurodydama, kad dalį skolos (20,00 Eur) yra sumokėjusi, nesutinka su pateiktomis kredito sąlygomis, nes abejoja, ar jos yra tos pačios, kurios galiojo pasirašant sutartį. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus/atsikirtimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-02-26 mokėjimo nurodymu Nr. 404 ieškovei buvo sumokėta 20,00 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama vykdant kredito sutartį Nr. 821009008. Ieškovas aplinkybių, kad ši suma buvo skirta kredito daliai grąžinti, nepaneigė (CPK 178 str.) Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovės negrąžinto kredito suma sumažėjo 20,00 Eur, t.y. iki 704,05 Eur (724,05 Eur – 20,00 Eur).

Atsakovė nepateikė jokių aplinkybes, kad sutarties sąlygos, kuriomis remiasi ieškovė, yra kitokios, nei galiojo pasirašant sutartį, patvirtinančių įrodymų, todėl šis atsakovės teiginys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą iš atsakovo, kilusią iš vartojimo kredito sutarties.

CK 6.881 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsakovė vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, todėl remiantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, iš jos priteistina 704,05 Eur negrąžinto kredito ir 1,92 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 724,05 Eur negrąžinto kredito ir 751,11 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, metinė palūkanų norma – 109,50 proc. Nors šalys palūkanas nustatė savo susitarimu ir atsakovas sutiko skolintis pinigus tokiomis sąlygomis, tačiau teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, turi teisę mažinti palūkanas. Pagal teismų praktiką, sutartinės palūkanos mažinamos esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.), arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.) Teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65-407/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1189-450/2017, 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1617-881/2017). Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovė (vartotoja) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 109,50 proc. metinę palūkanų normą, viršija pagrindinės skolos sumą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra neprotingai didelis.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.

Vartojimo kredito sutarties 7.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir / ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. VKĮ 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Vadovaujantis VKĮ 11 str. 8 d., kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 109,50 proc. metines palūkanas, sudarančias 0,30 proc. kredito sumos dienos normą. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nustatytą 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką (745 dienos) ieškovei priteistina iš viso 269,71 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl palūkanų po kredito grąžinimo atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 975,68 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos (2018-04-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 33,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 66,05 procentai reikalavimų) priteistinas 21,78 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Atsakovė prašo išdėstyti šio teismo sprendimo vykdymą, leidžiant atsakovei išmokėti priteistas sumas proporcingai per 30 mėnesių laikotarpį. Atsakovė nurodė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, dėl ko negali visos skolos ieškovei sumokėti iš karto, tačiau jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir turimus piniginius įsipareigojimus į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, užklausė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei Nekilnojamojo turto registrą apie atsakovės gaunamas pajamas bei turimą nekilnojamąjį turtą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad atsakovė dirba VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-centras“, kurioje 2018 metais per mėnesį gauna vidutiniškai 1111,28 Eur darbo užmokestį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2018 metais iš atsakovės atžvilgiu priimti 3 procesiniai teismo sprendimai dėl skolų priteisimo iš atsakovės.

Atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, taip pat į įsiskolinimo sumą, į tai, kad atsakovė turi kitų kreditorių, kurių reikalavimų patenkinimo terminai yra suėję, į ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą, siekiant, kad teismo sprendimas būtų vykdomas atsakovės geranoriškai ir teismo sprendimu ieškovei priteistos sumos būtų faktiškai sumokėtos, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, šiuo teismo sprendimu priteisto įsiskolinimo (iš viso, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, įsiskolinimas sudaro 997,46 Eur) mokėjimas išdėstytinas 4 mėnesių laikotarpiui, atsakovei kas mėnesį, išskyrus paskutinį skolos mokėjimo mėnesį, mokant po 249,36 Eur dydžio įsiskolinimo dalį, paskutinį skolos mokėjimo mėnesį sumokant 249,38 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 270-279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 704,05 Eur (septynis šimtus keturis eurus, 05 ct) skolą, 1,92 Eur (vieną eurą, 92 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 269,71 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 71 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 975,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,78 Eur (dvidešimt vieną eurą, 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Finansų administravimas“, į.k. 304179870, naudai.

Išdėstyti teismo sprendimu priteisto įsiskolinimo mokėjimą 4 mėnesių terminui. Įsiskolinimo (iš viso 997,46 Eur) mokėjimas pradedamas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 d., išskyrus paskutinį skolos mokėjimo mėnesį, atsakovei mokant po 249,36 Eur dydžio įsiskolinimo dalį į ieškovės UAB „Finansų administravimas“, į.k. 304179870, atsiskaitomąją sąskaitą. Paskutinį skolos mokėjimo mėnesį atsakovė sumoka ieškovei 249,38 Eur.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė