- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1-943-818/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11511-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, tačiau 2016-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu byla dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį nutraukta vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies, 1 punkto, 4 punkto pagrindu,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. 2020 m. kovo 19 d., apie 17.10 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buitinio konflikto su savo sugyventine M. K. metu, tyčia vieną kartą taure trenkė jai į kairę veido pusę, po ko griebė nukentėjusiąją už plaukų, pargriovė ją ant grindų, kur buvo stiklo šukių, bei tempė ją link durų. Po to toliau tęsė nusikalstamą veiką, o būtent jai išeinant pro duris, stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį į pakaušio sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą bei padarydamas kairio ausies kaušelio ir kairio užausio muštines žaizdas, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiosios sveikata. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną, po veikos padarymo, jis buvo šoko būsenoje, susijaudinęs ir nelabai ką suprato. Su nukentėjusiąja M. K. jo santykiai buvo draugiški, vedė bendrą ūkį. Dėl ko įvyko konfliktas- nepamena. Tą dieną nevartojo alkoholio. Yra alkotesterio parodymai. Neatsimena ar bėgo kraujas, buvo visiškai šoko būsenoje, bet kaltės neneigia, pripažįsta, kad smurtavo merginos atžvilgiu. Nukentėjusiajai buvo padaryta žala, kurią atlygino. Byloje buvo įrašyti akiniai, po to buvo jo valia nupirktas kompiuteris, kuris buvo įtrauktas į bylą. Nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi. Po konflikto praėjus 3 mėnesiams, jiedu išsiskyrė. Ligonių kasai taip pat atlygino žalą apie 30 Eurų. Papildomai nurodė, kad galima vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, papildomos apklausos metu. Prisižada teismui, kad ateityje nedarys jokių nusikalstamų veikų, su nukentėjusiąją neieškos jokių kontaktų, jokiomis aplinkybėmis. Labai gailisi dėl savo elgesio. Prašė svarstyti klausimą dėl susitaikymo instituto pagal BK 38 straipsnio taikymo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir jo gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paaiškino, kad M. K. iš matymo pažinojo apie metus laiko. Artimai pradėjo bendrauti apie 4 mėnesius iki įvykio. Davė jai nuo buto (duomenys neskelbtini), raktus. Butas yra nuomojamas, nuomos sutartis sudaryta jo vardu, už butą taip pat jis moka. 2020-03-19 buvo vienas namuose, dirbo iš namų. M. K. grįžo vėliau, apie 16-17 val. Tarp jų kilo buitinis konfliktas, dėl neišplautų indų ir kitų buitinių reikalų. Konflikto metu M. K. rankoje turėjo taurę su sidru. Jis atėmė taurę ir išpylė sidrą į kriauklę. Tada M. K. paėmė kitą taurę ir vėl įsipylė. Jis griebė taurę iš jos rankų ir pro jos kairę veido pusę metė į grindis, taurė sudužo. Visur pasipylė šukės. Šukės supjaustė ir M. K. kairę galvos pusę. Buvo labai pikas, iš pykčio sudaužė taurę ir liepė jai išeiti iš namų. Ji nenorėjo išeiti. Tada jis suėmė ją už plaukų ir pargriovęs ant grindų pradėjo tempti link išėjimo. Išstūmė ją pro buto duris į laiptinę bei išmetė jos daiktus. Tada iš pykčio paėmė jos atneštą sidro butelį ir sudaužė į laiptines grindis. Tuo metu M. K. buvo ant laiptinės grindų, nusisukusi į kitą pusę. Butelio šukės galėjo sužaloti jos pakaušį. Tada užrakino duris, liko vienas namuose. Maždaug po 10 minučių pasirodė policijos pareigūnai. Taurės šukės, kurios sužalojo M. K. ausį, sužalojo jam ir pilvą, jis buvo supjaustytas. Į medikus pagalbos nesikreipė. Nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, M. K. atsiprašė, su ja buvo susitikęs mieste. Ji jam iš dalies atleido. Už patirtą moralinę žalą jai nupirko kompiuterį ir išsiuntė per kurjerį. Pats negalėjo, nes jam paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su ja. Prieš tai, kai dar bendravo, žinojo, kad jai labai reikalingas kompiuteris darbui iš namų, ji dirba mokytoja. Taip pat kompensavo akinių remontą, šiandien ryte pervedžiau pinigus, 150 eurų už akinių remontą į M. K. asmeninę sąskaitą. Sąskaitos numerį atsiuntė M. K. el. paštu. Taip pat ketina pervesti pinigus už medicininę pagalbą M. K. į ligonių kasas. Tyrėjai į paštą atsiųs pavedimo kopiją. Šiuo metu su M. K. gyvena atskirai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Labai gailisi dėl įvykio.
Baigus papildomą įtariamojo apklausą D. K. išreiškė norą dar kartą patikslinti savo parodymus ir papildomai paaiškino, jog nori papildyti bei patikslinti savo parodymus, duotus apklausos 2020-05-13 metu. 2020-03-19 buitinio konflikto metu su M. K., taure sudavė jai per ausį, po to už plaukų tempė ją per grindis, o kai ji buvo bendro naudojimo laiptinėje, sidro buteliu sudavė per pakaušį. Matė, kad jos ausis kraujuoja. Nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų M. K. atžvilgiu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. K. paaiškino, kad 2020-03-19, apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) bute iš kairės butas numerio neturi. Jai grįžus namo iš darbo jos draugas D. K. buvo nusprendęs gaminti valgyti, butas buvo netvarkingas, ji davė draugui pastabų dėl bendros tvarkos, o draugui liepus išvalyti kriauklę, ji atsisakė tai daryti. Draugas pradėjo klausinėti kas negerai, kodėl ji nenori tvarkyti jo šiukšlių ir taip rodomą jam nepagarbą. Po to pradėjo varyti ją iš namų, kodėl, nepaaiškino. Paprašius nustoti rėkti, jis griebė jai iš rankų taurę ir ją išpylė. Paklausus ką jis daro, paėmė kitą taurę ir su ja trenkė į kairę veido pusę bei prakirto paausį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Bandant susirinkti daiktus, griebė ją už plaukų, pargriovė ant žemės, kur buvo stiklo šukių ir pradėjo tempti per grindis link buto durų. Tempiant per grindis buvo nuskeltas priekinis dantys, subraižyti akiniai, kurių vertė 250 eurų. Jo prašė leisit susirinkti daiktus ir tuo metu jis paleido. Renkantis daiktus, jis ant pareiškėjos spjaudė, trukdė dėtis daiktus, stumdė ją ir teigė, kad jei dabar neišeis, trenks per veidą. Susirinkus daiktus ir einant link išėjimo pradėjo ją stumdyti, varyti lauk bei pajuto smūgį per pakaušį. Trenkė stikliniu buteliu per galvą, kuris sudužo laiptinėje. Išėjus į lauką parašė SMS žinutę, kad padėtų buto raktus į pašto dėžutę, nes parašys pareiškimą dėl įsilaužimo į butą ir turto sugadinimo. Konflikto metu mėtydamas stiklines, sudaužė televizorių ir dėl jo sudaužymo nori apkaltinti ją. Išėjusi į lauką, iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Anksčiau, maždaug prieš mėnesį, buvo kelionėje, kurios metu jis prieš ją taip pat smurtavo ir ji patyrė fizinį skausmą, nors į policiją nesikreipė.
Apklausta papildomai M. K. parodė, kad jeigu D. K. padengs išlaidas dėl sudaužytų akinių remonto, tai ji civilinio ieškinio nereikš. Akiniai turi būti sutaisyti šią savaitę. Akinių remonto kaina yra 150 eurų. D. K. kitą žalą atlygino, liko tik nesutvarkyti akiniai. D. K. nupirko nukentėjusiajai naują kompiuterį, jo vertė apie 1200 eurų. D. K. dar iki įvykio žinojo, kad M. K. ketino įsigyti kompiuterį. Po įvykio D. K. nukentėjusiajai atsiuntė per kurjerį naują kompiuterį su įsigijimo dokumentais. Kompiuteris pirktas jau po įvykio. Iš tų dokumentų M. K. suprato, kad jis nuo D. K..
Apklaustas liudytoju M. M. paaiškino, kad š. m. kovo 19 d. dirbo pagal patvirtintą grafiką su kolega R. S.. Apie 17.30 val. iš OVS buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu kieme juos pasitiko pranešėja. Ji buvo susijaudinusi, drebėjo. Matė, kad jos kairė ausis kraujuoja. Ji paaiškino, kad prieš ją smurtavo sugyventinis, už plaukų tampė po namus, spjaudė, o kai išeidinėjo iš namų, trenkė buteliu per galvą ir, kad jis šiuo metu namuose. Kartu su pranešėja pakilo iki buto. Prie buto durų, laiptinėje buvo stiklo šukės, dabar neprisimena butelio ar taurių. Paskambino į duris. Buto duris atidarė įtariamasis. Jis buvo ramus, jam paaiškino dėl ko atvyko ir dėl ko jis yra sulaikomas. Jis elgėsi ramiai, vykdė visus nurodymus, nesipriešino, tačiau neigė, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Jis teigė priešingai, kad ji smurtavo prieš jį ir net sudaužė televizorių. Ant jo asmeniškai smurto žymių nematė. Kambaryje ant grindų visur mėtėsi stiklo šukės, buvo sudužusios taurės. Stiklo šukės buvo skaidrios, greičiausia taurių. Butelio šukių bute nematė. Taip pat kambaryje ant grindų ir vonios kambaryje buvo daug kraujo lašų, ypač daug buvo vonioje, vonioje mėtėsi ir kruvinos servetėlės. Nukentėjusiajai buvo iškviesta GMP, atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusiosios žaizdas galvoje ir vietoje sutvarstė. Įtariamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Taip pat buvo nustatyta, kad jis yra paieškomas, nes vengia atlikti karo tarnybą, apie tai buvo informuotas paieškos iniciatorius. Įtariamajam buvo įteiktas šaukimas. Su pareiškėja buvo užpildytas protokolas 5/1. Pildant protokolą, apklausos metu, nukentėjusioji, pasakodama apie įvykį, verkė. Matė, kad jai tai sukelia psichologinį stresą ir neigiamas emocijas (1tomas b. l. 40-42).
Vilniaus AVPK PR 2 kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. 2020-03-19 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-03-19, apie 17.40 val., iš VPK OVS gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją M. K. bute sumušė ir supjaustė ausį stiklu, sakė, kad užmuš jos draugas D. K.. Viską išdaužė namuose, ją išmetė iš buto, pats visas susižalojęs. Atvykus į įvykio vietą pranešėja M. K. nurodė, kad bute jos draugas D. K. ją sužalojo su stikline trenkdamas į galvą (kairės pusės veido sritį) sužalojo kairę ausį. Nuėjus į butą, duris atidarė minėtas vaikinas D. K. (1 tomas b. l. 7).
Kitų objektų apžiūros metu buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš BPC, kuriame girdėti bendrojo pagalbos centro ir nukentėjusiosios pokalbis (1 tomas b. l. 80-81).
Specialisto išvadoje Nr. G 955/2020(01) nurodyta, kad M. K. nustatytos kairio ausies kaušelio ir kairio užausio muštinės žaizdos, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros GMP personalui 2020-03-19 bei VšĮ RVUL 2020-03-20 galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-03-19). Diagnozuotas pakaušio sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas. Labiausiais tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 tomas b. l. 70-72).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, trenkdamas taure sugyventinei M. K. į kairę veido pusę, po ko griebęs nukentėjusiąją už plaukų, pargriovęs ją ant grindų, kur buvo stiklo šukių, bei tempęs ją link durų, o jai išeinant pro duris, stikliniu buteliu sudavęs vieną smūgį į pakaušio sritį, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė kairio ausies kaušelio ir kairio užausio muštines žaizdas, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiosios sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis D. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 19 d., apie 17.10 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su savo sugyventine M. K. metu, tyčia vieną kartą taure trenkė jai į kairę veido pusę, po ko griebė nukentėjusiąją už plaukų, pargriovė ją ant grindų, kur buvo stiklo šukių, bei tempė ją link durų. Po to toliau tęsė nusikalstamą veiką, o būtent jai išeinant pro duris, stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį į pakaušio sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą bei padarydamas kairio ausies kaušelio ir kairio užausio muštines žaizdas, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiosios sveikata.
Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: paties kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
Kaltinamasis prašė taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis susitaikė su nukentėjusiąją M. K. bei savo veiksmais padarytą žalą jai pilnai atlygino. Papildomai nurodė, kad nuo ankstesnio susitaikymo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės praėjo 4 metai, kadangi pats susitaikymas įvyko 2016 m. vasario 23 d.. Pastaroji dėl šio įvykio kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi, taip pat sutiko, kad D. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nesutiko, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas ir pažymėjo, kad kaltinamasis pasirašė susitarimą su nukentėjusiąją, atlygino jai žalą, civilinis ieškinys atlygintas, jie abu susitaikė. Tačiau D. K. 2016-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas BK 38 straipsnyje 1 ir 4 dalyje numatytais pagrindais, kaip susitaikęs asmuo su nukentėjusiuoju. Nuskalstama veika padaryta 2020 m. kovo 19 dieną, t. y. nepraėjus 4 metams nuo mano paminėto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, baudžiamasis įstatymas draudžia atleisti šį asmenį BK 38 straipsnio numatytais pagrindais, nes nuo naujos veikos padarymo nėra praėję mažiau negu 4 metai. Esant šioms aplinkybėms prašė teismo netenkinti kaltinamojo prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.
Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas turi teisę, o ne pareigą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis D. K.ir nukentėjusioji M. K. susitaikė, nukentėjusiajai yra atlyginęs žalą. O taip pat kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog faktinė susitaikymo data yra 2016 m. vasario 23 d.. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-1880-1035/2016, byla dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nutraukta vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies, 1 punkto, 4 punkto pagrindu. Pasinaudojus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei išsireikalavus iš teismo archyvo minėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-1880-1035/2016, nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo paskirtas teisiamasis posėdis, kurio metu kaltinamasis teismo prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu bei pateikė susitaikymo protokolą (B. B. Nr. 1-1880-1035/2016, 1 tomas b. l. 90). Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1880-1035/2016 matyti, jog susitaikymo protokolas pasirašytas 2016 m. rugpjūčio 30 d., o veika nagrinėjamu atveju padaryta 2020 m. kovo 19 d., t. y. nuo ankstesnio susitaikymo prokolo dienos iki naujos veikos padarymo parėjo 3 metai 6 mėnesiai ir 19 dienų. Kitokių duomenų, kurie tiek de facto tiek de jure patvirtintų kaltinamojo susitaikymą būtent jo nurodytai datai, t. y. 2016 m. vasario 23 d. bylose nėra, o ir pats kaltinamasis nepateikė.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog D. K.2016-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu byla dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nutraukta vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies, 1 punkto, 4 punkto pagrindu, pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. susitaikymo protokolą, t. y. prieš 3 metus 6 mėnesius ir 19 dienų, nagrinėjamu atveju D. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes yra BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, draudžianti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai, todėl kaltinamojo prašymas negali būti tenkinamas.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas konkrečią bausmę teismas visais atvejais turi atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą; atsižvelgtina į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas). Kaltinamasis D. K. neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitoje, nėra.
Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės šiuo atveju yra tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajam D. K. paskyrus įstatymo sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą, su įpareigojimu nuo 23.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Prokuroras be minėto įpareigojimo taip pat prašė paskirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kuriuose rūpinamasi neįgaliais, pasenusiais ir kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba. Tačiau atsisžvelgiant į kaltinamojo asmenybę, t.y. į tai, kad pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino padarytą žalą, yra dirbantis. Nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, laikytina, kad kaltinamais neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus ir jų darymo priežastis, kritiškai vertina savo elgesį. Teismo vertinimu, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog D. K. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, be to Lietuvos Respublikoje paskelbus visuotinį karantiną, įstaigos dažnai atsisako priimti asmenį atlikti tokio pobūdžio darbus, todėl teismas sprendžia, jog netikslinga skirti BK 48 str. 4 d. 2 p., numatytą įpareigojimą ir būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 19 d. 17.40 val. iki 2020 m. kovo 20 d. 14.05 val., todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti D. K. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies nuostatomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti kaltinamąjį nuo 23.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-03-19, 17.40 val., iki 2020-03-20, 14.05 val., (1 diena), šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Išaiškinti D. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.
Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.
Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.