Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2015 m. lapkričio 17 d., apie 15.20 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, važiuodamas juo O. Milašiaus gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Kareivių gatvės pusės link Nemenčinės plento antra eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, t. y., pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą ir jos kontrolę, jis neatsižvelgė į šlapią ir slidžią asfaltuotą kelio dangą, dėl ko, ties O. Milašiaus g. pastatu Nr. 19, persirikiavimo iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą metu važiavimo kryptį keičiančiam automobiliui praradus judėjimo stabilumą, jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris, slysdamas į dešinę pusę, išvažiavo už O. Milašiaus gatvės važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į medį. Šio eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui R. Č. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį ir eismo įvykių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, O. Milašiaus gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti Nemenčinės plento kryptimi, ties O. Milašiaus g. pastatu Nr. 19. Minėtos krypties gatvės eismo pusę šioje kelio atkarpoje sudaro dvi 3,7 pločio eismo juostos. Ties šios eismo pusės dešiniuoju kraštu, žiūrint eismo kryptimi link Nemenčinės pl., yra 1,5 m. pločio šaligatvis, dešiniau šaligatvio – augmenija. Asfaltuota kelio danga apžiūros metu buvo šlapia. Eismo pusėje, skirtoje važiuoti Nemenčinės pl. Kryptimi, stovėjo D. K. eismo įvykio metu vairuotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis apgadintas. Važiuojamojoje dalyje ir ant šaligatvio, ties laiptais, pribarstyta apgadinto automobilio dalių šukių. Apie 10 m atstumu nuo laiptų, už kelio ribų stovėjo medis su pažeidimais ant kamieno (b. l. 9-11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis parodė, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kelio danga buvo šlapia, pradėjo rikiuotis iš antros eismo juostos į pirmą ir persirikiavimo metu automobilio galinė dalis pradėjo slysti, automobilis nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į pylimą, po ko dar kliudė medį, įvykio metu buvo sužalotas automobilio galinėje sėdynėje buvęs keleivis R. Č.. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, teismo medicinos eksperto išvada ir minėta eismo įvykio vietoje surinkta informacija.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas pateikė teismui kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytą susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam atleido, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 1 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos, nukentėjusysis sutiko su tokiu žalos dydžiu, pretenzijų dėl žalos neturi ir ateityje neturės.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu (BK 16 straipsnis), kaltę pripažino visiškai, savo veiksmus vertina kritiškai, nepateisina savo elgesio, gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiprašė ir susitaikė su juo. Nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju, žala jam atlyginta. D. K. anksčiau neteistas, dirba (b. l. 47). Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. K. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas D. K. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-599/2012). Nors, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, D. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neturėdamas (dar nebūdamas įgijęs) teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012). Kasacinis teismas analogiškos pozicijos laikosi ir pagal faktines aplinkybes panašioje situacijoje, t. y. kai BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas kaltininkui laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).

Minėtoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismų praktika patvirtina, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis Nr. 2K-401/2014). Nors D. K. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas šios teisės. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemones asmenis, neturintiems šios teisės. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra tiesiogiai susijusi su įvykio sukėlimu, kadangi galima pagrįstai manyti, kad D. K., nebūdamas įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, neturėjo pakankamų teorinių ir praktinių įgūdžių vairuoti. Be to, ši aplinkybė rodo kaltinamojo pavojingumą ir paties jo abejingumą eismo ir jame dalyvaujančių asmenų saugumui. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad D. K. iki jo sukelto eismo įvykio jau buvo padaręs du administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 48-50). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. D. K., vairuodamas automobilį ir neturėdamas tam teisės, viršijo leistiną 40 km/j greitį, važiavo 70 km/h greičiu. Praėjus vos trims mėnesiams, vėl vairavo automobilį neturėdamas šios teisės ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo ir jo gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad kaltinamojo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nelaikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti skirti pirmiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymo nustatytam terminui.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45-46), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsnio, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. Č., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.