Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (šiuo metu bankrutuojančios) uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad neįgaliųjų lifto neįregistravimas Registre nebuvo kliūtis apeliantei įvykdyti Sutartį iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Dėl neįgaliųjų lifto neįregistravimo Sutarties įvykdymo terminas pagrįstai buvo pratęstas 14 d., tačiau esminis neatitikimas yra tai, jog atsakovas šį terminą pratęsė nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., o ne nuo 2022 m. lapkričio 4 d. ar 2022 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d., nes kiekvienas atskiras trukdis, neleidęs vykdyti Sutarties, turėjo lemti atitinkamo laikotarpio Sutarties pratęsimą. Atsiradus naujai kliūčiai, Sutarties įvykdymo terminas turėjo būti pratęsiamas nuo tos dienos, iki kurios turėjo galioti ankstesnis Sutarties vykdymo pratęsimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad dėl TP sprendinių Sutarties įvykdymo terminas turėjo būti pratęstas nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. spalio 20 d., dėl elektros skydinės – nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d., laikytina, jog 14 d. pratęsimas dėl neįgaliųjų lifto neįregistravimo Registre turėjo būti vykdomas nuo 2022 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d.

14.5. Teismas netinkamai aiškino Sutarties 3.3 punkto nuostatą, pagal kurią apeliantė yra atsakinga tik už tų dokumentų, reikalingų statybos procedūroms užbaigti, parengimą, kurių gavimas priklauso nuo jos. Apeliantė pati negalėjo suteikti įgaliojimo veikti atsakovo vardu, todėl įgaliojimas nepatenka į Sutarties 3.3 punkte numatytų dokumentų apimtį. Teismas neįvertino, kad šalis siejo bendradarbiavimo pareiga, tai reiškia, jog atsakovas, apeliantei parengiant dokumentus, būtinus statybos proceso užbaigimui, turi bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas juos paruošti ir pateikti Infostatybai. Būtent atsakovas, turėdamas pareigą sudaryti sąlygas (bendradarbiauti) apeliantei užbaigti statybos procesą, turėjo rūpintis, kad ši turėtų įgaliojimą veikti jo vardu.

14.6. Teismo išvada, kad VPĮ buvimas lex specialis (liet. specialus įstatymas) CK atžvilgiu lemia tai, jog netesybų mažinimas yra negalimas, laikytina nepagrįsta. VPĮ nėra įtvirtinto draudimo teismui, nustačius, kad netesybos yra neprotingai didelės, jas mažinti. Taigi, VPĮ nesant draudimo mažinti netesybas, o CK tokią teisę numatant, laikytina, kad teismas turi teisę mažinti netesybas. Juo labiau kad netesybų mažinimas nėra sutarties ar jos sąlygų keitimas.

14.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo apeliantės atžvilgiu pritaikytos netesybos nėra neprotingai didelės, nes likusių neatliktų darbų apimtis (vertė) nesudaro 32 843,44 Eur, todėl aplinkybė, jog kainų skirtumas būtų lygus 32 843,44 Eur – neįmanoma. Antra, atsakovas neįrodinėjo neva patirtos 32 843,44 Eur žalos, į bylą nepateikė įrodymų, kad sudarė sutartis dėl apeliantės nebaigtų vykdyti darbų, nenurodė naujai pasitelktų subrangovų pavadinimų ar jog sutarčių kainų skirtumas buvo 32 843,44 Eur; subrangovai nebuvo pasitelkti, nes, kaip konstatavo teismas, apeliantė iš esmės buvo atlikusi daugumą statybos rangos darbų – buvo likę tik sutvarkyti statybų dokumentaciją.

14.8. Nors apeliantė tiek ieškinyje, tiek dublike bei teismo posėdžio metu teigė, kad įskaitymas yra neteisėtas, be kita ko, ir dėl to, jog neatitinka kasacinio teismo suformuluoto apibrėžtumo reikalavimo, teismas apie atsakovo atlikto įskaitymo atitiktį apibrėžtumo reikalavimui nepasisakė ir šio apeliantės argumento neįvertino. Nors teismas ir neturi pareigos pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento, tačiau šis buvo vienas esminių, grindžiamas kasacinio teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika, todėl jo ignoravimas – nepateisinamas.

14.9. Atsakovas 32 843,44 Eur reikalavimo teisę (baudą) įskaitė į apeliantei mokėtinas sumas, tačiau toks reikalavimo teisės apibrėžimas yra abstraktus ir negali būti įskaitymo objektu, nes įskaitymas yra piniginės prievolės pasibaigimo pagrindas. Iš atsakovo panaudotos formuluotės neįmanoma suprasti, kokia ieškovės turima piniginė prievolė į atsakovą įskaitymo pagrindu pasibaigė (sumažėjo). Nėra aišku, iš kokios PVM sąskaitos faktūros ar apskaičiuotų netesybų kylanti prievolė pasibaigė (sumažėjo), kokiomis apimtimis konkrečios piniginės prievolės sumažėjo.

14.10. Teismo išvada, kad atsakovas neturi pareigos sumokėti ieškovei už atliktus darbus ir 27 722,13 Eur po baudos įskaitymo, nes galioja teisėtas ir pagrįstas atsakovo atliktas tokios apimties mokėjimo sulaikymas, yra nepagrįsta, nes toks prievolės vykdymo sustabdymas, atsižvelgiant į prievolių skirtingą pobūdį ir apimtį, panaudotas nesąžiningai, peržengiant savigynos ribas. Atsakovo prievolę atsiskaityti už apeliantės tinkamai atliktus darbus lemia ieškovės tinkamai atliktų darbų faktas, o ne draudimo garantinio rašto (ne)pateikimas. Juo labiau kad garantinis raštas atsakovui nebuvo pateiktas visą Sutarties vykdymo laikotarpį, tačiau nepaisant to, kol tarp šalių santykiai buvo geri, atsakovas prievolių atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus (pagal ankstesnes PVM sąskaitas faktūras) nestabdė, t. y. laikė, jog apeliantės nepateiktas garantinis raštas nėra pagrindas taikyti tokią neteisėtą savigynos priemonę .

15. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1. Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantės nurodoma pozicija darbų vykdymo terminus sumuoti yra nepagrįsta, todėl galutinis terminas apeliantei įvykdyti sutartinius įsipareigojimus buvo 2022 m. rugsėjo 15 d.

15.2. Ieškovė prašė TP sprendinius gauti iki 2022 m. gegužės 31 d., atsakovui juos pateikus vėliau, darbų atlikimo terminas, apeliantės prašymu, buvo pratęstas ne iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., o papildomomis 6 dienomis iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.

15.3. Nors apeliantė sutinka, kad jai 2022 m. birželio 6 d. buvo perduoti TP sprendiniai, tačiau nurodo, jog jie buvo perduoti su trūkumais, t. y. nebuvo žymos „Pritariu, statyti“, tačiau pagal 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto įsakymo Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR) aktualią redakciją, kai apeliantei buvo pateikti TP sprendiniai, žymos „Pritariu, statyti“ ant techninių sprendinių nebeliko, o ant darbo projekto prievolė padaryti žymą „Pritariu, statyti“ liko tuo atveju, jei darbo projektą rengia kitas projektuotojas. Taigi, atsakovo pateikti TP sprendiniai atitiko teisės aktų reikalavimus. Apeliantė, įsivertinusi savo galimybes ir pajėgumus, pati nurodė terminą, iki kada turi būti pateikti TP sprendiniai ir iki kada turėtų būti pratęstas darbų atlikimo terminas. Atsižvelgiant į tokius apeliantės pageidavimus, darbų atlikimo terminai buvo pratęsti.

15.4. Elektros skaitiklis, kurį ESO iš patalpos turėjo perkelti į pastato išorę, stovėjo techninės pagalbinės patalpos kampe, todėl jo buvimas nurodytoje patalpoje iki iškėlimo, darbų atlikimui kliudė minimaliai. ESO iškėlus skaitiklį į pastato išorę, patalpoje inžineriniai tinklai jau buvo išvedžioti, reikėjo atlikti dažymo darbus stovėjusio skaitiklio vietoje. Atsakovas, siekdamas išsaugoti Sutartį, atsižvelgdamas į tai, kad ESO užvilkino skaitiklio iškėlimo darbus, 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo ieškovę, jog, vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu, nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. darbus stabdo 14 dienų.

15.5. Atsakovas, geranoriškai bendradarbiaudamas, 2022 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntė ieškovei raštą, kuriuo informavo, kad, dėl vėlavimo neįgaliųjų keltuvą įregistruoti Registre, darbai stabdomi 14 dienų nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Neįgaliųjų keltuvą atsakovas įregistravo 2022 m. rugsėjo 12 d. ir pažymą apie tai pateikė apeliantei. Visi neįgaliųjų lifto įrengimo darbai buvo atlikti, trūko tik pažymos dėl keltuvo įregistravimo, todėl nelogiškas apeliantės argumentas, kad tai trukdė atlikti Sutartyje numatytus kitus statybos darbus, išskyrus statybos dokumentų įkėlimą į Infostatybą. Jei apeliantei būtų trūkę tik pažymos dėl neįgaliųjų keltuvo įregistravimo, ji turėjo pakankamai laiko iki 2022 m. rugsėjo 15 d. įkelti reikiamus dokumentus į Infostatybą, tačiau to ji neketino daryti.

15.6. Įsigaliojus Sutarčiai, atsakovas savo iniciatyva suteikė ieškovei įgaliojimą veikti jo vardu, kuris galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė, būdama suinteresuota užbaigti sutartinius įsipareigojimus, įkelti reikiamus dokumentus į Infostatybą, privalėjo prašyti išduoti naują įgaliojimą. Ieškovė apie tai, kad įgaliojimo terminas pasibaigęs, pamatė tik 2022 m. rugsėjo 29 d. ir informavo atsakovą; atsakovas tą pačią dieną jį išdavė. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė pati neatliko Sutartyje numatytų veiksmų tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui.

15.7. Apeliantė, dalyvaudama viešųjų pirkimų konkurse, susipažino su pirkimo dokumentais, Sutarties projektu, kuriame buvo numatyta bauda ir jos taikymo būdas – išskaičiavimas iš mokėtinų sumų. 2022 m. birželio 29 d. šalims pasirašius Papildomą susitarimą, buvo padidinta pradinė Sutarties kaina iki 656 868,86 Eur. Sutarties 4.13.12 papunktyje nurodyta, kad Sutartį pažeidęs vykdytojas įsipareigoja sumokėti 5 proc. baudą nuo bendros Sutarties kainos. Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė, dalyvaudama viešojo pirkimo konkurse, su konkurso sąlygomis buvo susipažinusi, jų neginčijo, paaiškinimų neprašė, todėl, pasirašydama Sutartį, sutiko su galimybe baudą įskaityti į jai mokėtinas sumas.

15.8. Atsakovas, siekdamas laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, patyrė nuostolius, nes pirko neužbaigtus darbus iš kitų rangovų, patirdamas nuostolius dėl kainų skirtumo.

15.9. Iki 2022 m. spalio 3 d. atsakovui perimant objektą, apeliantė buvo raginama pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas ne mažesne nei 5 proc. Sutarties kainos apimtimi. Apeliantė, kaip savo srities profesionalė, žinojo, kad šis dokumentas turi būti įkeltas į Infostatybą. Todėl atsakovas, negavęs nurodyto užtikrinimo, sulaikė 5 proc. nuo Sutarties vertės (27 722,13 Eur) mokėjimą ieškovei. Ji buvo informuota, kad, pasibaigus 3 m. laikotarpiui, likusi suma, nepanaudota atsiradusių defektų šalinimo išlaidoms padengti, ieškovei bus grąžinta. To nepadaręs, atsakovas būtų priverstas grąžinti visas Europos Sąjungos lėšas, skirtas projekto įgyvendinimui. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo .

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti per 9 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, o šios nuostatos pažeidimas laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalių Sutartis įsigaliojo 2021 m. rugsėjo 23 d., atsakovui ieškovei pateikus lokalines sąmatas ir kalendorinį statybos darbų vykdymo grafiką (Sutarties 9.1 punktas), todėl darbai turėjo būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 23 d.

19. Sutarties 4.3.12 punkte vykdytoja įsipareigojo užtikrinti Sutarties galiojimą CK nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais; Sutarties užtikrinimo būdas yra netesybos; Sutartį pažeidusi vykdytoja įsipareigoja sumokėti 5 proc. baudą nuo visos Sutarties kainos.

20. Šalys Sutarties 7.3 punkte susitarė, kad vykdytoja kartu su jos atliktų darbų perdavimo užsakovui aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal Sutartį; šis dokumentas vykdytojos nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl vykdytojos kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą užsakovui; defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. Sutarties kainos.

21. Ieškovė 2022 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į užsakovą, be kita ko, nurodydama, kad jis nepateikė TP sprendinių šilumos apskaitos ir reguliavimo mazgo įrengimui, dėl to rangovė negali tęsti kitų darbų – šilumos mazgo demontavimo, atraminės sienos betonavimo, grindų pasluoksnių užpildymo patalpoje Nr. 1-26, patalpos Nr. 1-31 apdailos darbų ir kt.

22. Rangovė dar kartą 2022 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į užsakovą, nurodydama, kad ji vis dar neturi TP sprendinių, tai yra kliūtis tęsti darbus, bei prašė pateikti TP sprendinius ir pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 12 d.

39. Ieškovė, manydama, kad atsakovas nepagrįstai sulaikė mokėjimą 3 metų garantiniam laikotarpiui bei, jog bauda jai buvo paskirta nepagrįstai, nes, jos nuomone, Sutartis iki 2022 m. rugsėjo 15 d. nebuvo įvykdyta išimtinai dėl atsakovo kaltės, todėl, atitinkamai, negaliojantis yra ir atsakovo atliktas įskaitymas (neegzistuoja atsakovo reikalavimo teisė), užsakovui 2022 m. spalio 28 d. pateikė pretenziją, kurioje, be kita ko, nurodė, kad neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų, ieškovė atsakovo atžvilgiu skaičiuos netesybas, bei 2022 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo 2022 m. spalio 18 d. atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu bei priteisti jai iš atsakovo 60 565,57 Eur užmokestį už atliktus statybos rangos darbus, priteisti 1 491,11 Eur netesybas ir 8 proc. metines procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, nes nusprendė, kad ieškovės nurodytos kliūtys neturėjo įtakos jos galimybei iki Sutartyje numatyto ir šalių susitarimais pratęsto termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., užbaigti vykdytus darbus, dėl to atsakovas pagrįstai pritaikė ieškovei Sutarties 4.3.12 punkte numatytą 5 proc. bendros Sutarties kainos baudą ir ją įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas. Teismas taip pat įvertino, kad įskaityta baudos suma nėra per didelė, nes būtent dėl tokio netesybų dydžio šalys iš anksto susitarė Sutartyje, kuri buvo sudaryta po viešojo pirkimo procedūrų, todėl, remiantis VPĮ 89 straipsniu, jas mažinti ir taip keisti Sutartį teismas nematė pagrindo. Teismo vertinimu, ieškovei neįvykdžius nei prievolės perduoti užsakovui atliktus darbus, nei prievolės pateikti garantinį dokumentą, atsakovas, remdamasis Sutarties 7.3 punktu, pagrįstai pritaikė 27 722,12 Eur sulaikymą ir iki garantinio termino pabaigos neprivalo sumokėti ieškovei sulaikytos sumos. Ieškovė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir iš esmės laikosi pozicijos, kurios laikėsi pirmosios instancijos teisme, bei teigia, kad Sutartis iki 2022 m. rugsėjo 15 d. nebuvo įvykdyta išimtinai dėl atsakovo neveikimo (nerūpestingumo), o teismas nepagrįstai apeliantės nurodytų aplinkybių nelaikė trukdžiusiomis jai įvykdyti Sutartį; atitinkamai atsakovo atliktas įskaitymas yra neteisėtas, be kita ko, ir dėl to, jog neatitinka apibrėžtumo reikalavimo, dėl kurio teismas nepasisakė. Ieškovė dėl netesybų dydžio teigia, kad, priešingai nei nusprendė teismas, VPĮ nėra įtvirtinto draudimo teismui, nustačius, jog netesybos yra neprotingai didelės, šias mažinti; jos atžvilgiu pritaikytos netesybos yra neprotingai didelės, nes likusių neatliktų darbų apimtis (vertė) nesudarė 32 843,44 Eur, apeliantė iš esmės buvo atlikusi absoliučią daugumą darbų – buvo likę tik sutvarkyti statybų dokumentaciją, be to, atsakovas nepateikė tokius nuostolius patvirtinančių įrodymų. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvadomis dėl 27 722,13 Eur mokėjimo apeliantei sulaikymo; pasak apeliantės, jos atžvilgiu pritaikytas savigynos būdas yra neteisėtas – nėra tenkinamos visos komuliatyvios prievolės vykdymo sustabdymo sąlygos, t. y. prievolės nėra vykdomos viena po kitos; prievolės vykdymo sustabdymas, atsižvelgiant į prievolių skirtingą pobūdį ir apimtį, panaudotas nesąžiningai, peržengiant savigynos ribas.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsiskaitymo pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą viešojo pirkimo rangos sutartį, kai atsakovas, apskaičiavęs netesybas už darbų atlikimo termino praleidimą, atliko įskaitymą, o likusią sumą sulaikė kaip garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėjo sunkią savo finansinę padėtį, grįsdama prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-825-330/2023, klausimas dėl apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos nesprendžiamas.

42. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Losrita“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Šilkuva“; nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 19 d.

Dėl atsakomybės už rangos darbų atlikimo termino praleidimą

43. Aukščiau minėta, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai taikė ieškovei baudą ir ją teisėtai įskaitė. Apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovas neteisėtai jos atžvilgiu taikė baudą ir ją įskaitė, nes Sutartis iki 2022 m. rugsėjo 15 d. nebuvo įvykdyta išimtinai dėl atsakovo kaltės, todėl neegzistuoja atsakovo reikalavimo teisė, be to, atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka apibrėžtumo kriterijaus.

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovės nurodytos kliūtys neturėjo įtakos jos galimybei iki Sutartyje numatyto ir šalių susitarimais pratęsto termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., užbaigti vykdytus darbus, dėl to atsakovas pagrįstai pritaikė ieškovei Sutarties 4.3.12 punkte numatytą 5 proc. bendros Sutarties kainos dydžio baudą ir ją įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas.

45. Nagrinėjamu atveju apeliantei teigiant, kad neegzistuoja atsakovo reikalavimo teisė, teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakys, ar atsakovas ieškovės atžvilgiu pagrįstai apskaičiavo baudą, kurią įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.

46. Pagal bylos duomenis, šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

47. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Vis dėlto, nepaisant to, kad pagal statybos rangos sutartį turi būti atlikti būtent su statyba susiję darbai, esminiai rangovo ir užsakovo įsipareigojimai tiek rangos sutarties, tiek ir statybos rangos sutarties atveju yra tapatūs – rangovas privalo tinkamai ir laiku atlikti darbus, o užsakovas turi priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad šios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), todėl, rangovui laiku atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti, bei priešingai.

48. Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojančioje CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

49. Nagrinėjamu atveju, šalys, sudarydamos Sutartį, jos 3.1 punkte sutarė, kad darbai turi būti atlikti per 9 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, o šios nuostatos pažeidimas laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalių Sutartis įsigaliojo 2021 m. rugsėjo 23 d., atsakovui ieškovei pateikus lokalines sąmatas ir kalendorinį statybos darbų vykdymo grafiką (Sutarties 9.1 punktas), todėl darbai turėjo būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 23 d. 2022 m. birželio 29 d. įsigaliojo šalių sudarytas Susitarimas dėl Sutarties įsipareigojimų pratęsimo, kuriuo šalys susitarė darbų atlikimo terminą pratęsti iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu sustabdė darbus nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. dėl užtrukusių procedūrų perkeliant elektros skydinę. Taip pat 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu atsakovas sustabdė darbus nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d., užtrukus neįgaliųjų keltuvo registracijai. Taigi, įvertinus darbų atlikimo pratęsimo ir jų stabdymo terminus, galutinis darbų atlikimo terminas buvo 2022 m. rugsėjo 15 d. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad darbų atlikimo terminas turėjo būti pratęstas iki 2022 m. gruodžio 20 d., tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems atsikirtimams, jog tokia apeliantės pozicija dėl rangos darbų atlikimo terminų skaičiavimo, juos sumuojant, už kiekvieną, ieškovės manymu, darbų vėlavimą pridedant prie ankstesnio pratęsto termino paskutinės dienos, laikytina nepagrįsta.

50. Byloje nėra ginčo, kad darbų atlikimo termino pažeidimą šalys susitarė laikyti esminiu Sutarties pažeidimu. Tačiau byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovas pagrįstai laikė, kad ieškovė vėluoja atlikti darbus, nes toks vėlavimas, ieškovės vertinimu, buvo nulemtas išimtinai atsakovo neveikimo (nerūpestingumo), šiam: (1) laiku ieškovei nepateikus tinkamai parengtų ir patvirtintų TP sprendinių; (2) vėluojant perkelti elektros skydinę iš pagalbinės techninės patalpos į pastato išorę ir pateikti su šiuo perkėlimu susijusius dokumentus ESO; (3) vėluojant įregistruoti neįgaliųjų keltuvą Registre; (4) užrakinant visus statybos dokumentus savo patalpose; (5) laiku neišduodant ieškovei statybos užbaigimo procedūroms atlikti reikalingo įgaliojimo.

51. Iš ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad, jos vertinimu, atsakovas jai laiku nepateikė tinkamai parengtų ir patvirtintų TP sprendinių. Įvertinus byloje pateiktą šalių susirašinėjimą dėl šios aplinkybės, matyti, jog tokios ieškovės nurodytos aplinkybės yra pagrįstos tik iš dalies: 1) ieškovė 2022 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į užsakovą, be kita ko, nurodydama, kad jis nepateikė TP sprendinių šilumos apskaitos ir reguliavimo mazgo įrengimui, dėl to rangovė negali tęsti kitų darbų; 2) rangovė dar kartą 2022 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į užsakovą, nurodydama, kad ji vis dar neturi TP sprendinių, tai yra kliūtis tęsti darbus, bei prašė pateikti TP sprendinius ir pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 12 d.; 3) 2022 m. birželio 29 d. įsigaliojo šalių sudarytas Susitarimas dėl Sutarties įsipareigojimų pratęsimo, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas parengtus ir patvirtintus TP sprendinius pateikė 2022 m. birželio 6 d., todėl šalys sutarė darbų atlikimo terminą pratęsti iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.; 4) ieškovė 2022 m. liepos 5 d. rašte nurodė, kad iki šiol nėra gavusi iš užsakovo techninio projekto su užsakovo parašu ir žyma „Pritariu, statyti“, dėl to negali atlikti šilumos punkto pertvarkymo darbų.

52. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nors atsakovas vėlavo ieškovei pateikti TP sprendinius ir juos pateikė tik 2022 m. birželio 6 d., tačiau taip pat atsakovas dėl TP sprendinių pateikimo vėlavimo pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., t. y. 6 dienomis ilgiau nei prašė rangovė 2022 m. gegužės 25 d. rašte. Nors apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas, jog ji nėra pasirašiusi 2022 m. birželio 29 d. Susitarimo, nepagrįstai konstatavo, kad TP sprendiniai apeliantei buvo perduoti 2022 m. birželio 6 d., tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais, nes pati apeliantė apeliaciniame skunde toliau dėstydama argumentaciją dėl TP sprendinių nepateikimo laiku, nurodo, jog 2022 m. birželio 6 d. jai perduoti TP sprendiniai, tačiau, ieškovės vertinimu, jie nebuvo tinkamai patvirtinti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad TP sprendinius atsakovas ieškovei perdavė 2022 m. birželio 6 d., kaip ir nurodyta 2022 m. birželio 29 d. šalių sudarytame Susitarime.

53. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad TP sprendiniai jai buvo perduoti tinkamai nepatvirtinti, t. y. juose nebuvo padarytos žymos „Pritariu, statyti“. Iš Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., 57 punkto matyti, kad darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto ir techninio darbo projekto techninėms specifikacijoms statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas žyma „Pritariu, statyti“. O Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 2022 m. birželio 6 d. galiojusios redakcijos 57 punkte teigiama, kad kai darbo projektą rengia kitas projektuotojas, darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams) statinio techninio projekto vadovas ir darbo projekto architektūrinės dalies darbo brėžiniams statinio techninio projekto architektūrinės dalies vadovas pritaria pasirašydami ir pažymėdami žyma „Pritariu, statyti“. Taigi, aktualios redakcijos Statybos techninis reglamentas, kai atsakovas 2022 m. birželio 6 d. perdavė apeliantei TP sprendinius šilumos apskaitos ir reguliavimo mazgo įrengimui, pareigos pažymėti žymą „Pritariu, statyti“ nenumatė (žymos „Pritariu, statyti“ ant techninių sprendinių neliko, o ant darbo projekto žyma liko tuo atveju, jei darbo projektą rengia kitas projektuotojas).

54. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jos poreikį gauti TP sprendinius, jį susiedamas su 2022 m. gegužės 31 d. data, ieškovei 2022 m. gegužės 25 d. rašte nurodžius, jog jei TP sprendiniai bus pateikti po 2022 m. gegužės 31 d., tai ji prašys užsakovą atitinkamai pratęsti darbų atlikimo terminus vėluojančių dienų skaičiui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jos poreikis iš atsakovo gauti TP sprendinius kilo dar 2022 m. kovo 29 d., kai ji pirmą kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti TP sprendinius, o ne 2022 m. gegužės 31 d., tačiau ši pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida nelėmė jo išvadų dėl TP sprendinių nepateikimo laiku įtakos ieškovės galimybėms laiku įvykdyti Sutartį neteisingumo, nes atsakovui vėluojant pateikti TP sprendinius, darbų atlikimo terminai taip pat buvo pratęsti.

55. Apibendrindama motyvus dėl TP sprendinių laiku nepateikimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovui pateikus TP sprendinius, darbų atlikimo terminas buvo pratęstas, dėl to neturėjo įtakos apeliantės sutartiniams įsipareigojimas laiku atlikti rangos darbus.

56. Anot apeliantės, jos sutartiniams įsipareigojimams laiku atlikti rangos darbus įtakos turėjo atsakovo veiksmai vėluojant perkelti elektros skydinę iš pagalbinės techninės patalpos į pastato išorę ir pateikti su šiuo perkėlimu susijusius dokumentus ESO. Įvertinus šalių bendradarbiavimą dėl aptariamos aplinkybės matyti, kad: 1) ieškovė 2022 m. liepos 5 d. rašte nurodė, kad iš patalpų nėra iškeltas elektros skaitiklis, dėl to rangovė negali atlikti kitų darbų; 2) rangovė 2022 m. birželio 16 d. raštu dar kartą kreipėsi į užsakovą, nurodydama, kad neatlikus skaitiklio perkėlimo darbų, ieškovė negali montuoti naujos pagrindinės elektros spintos pastato viduje, pajungti įvadinio kabelio, taip pat nuosekliai atlikti kitų elektros pajungimo darbų; 3) ieškovė 2022 m. liepos 20 d. raštu prašė atsakovo nedelsiant perkelti elektros skaitiklį, pašalinant kliūtis pirmiau siųstuose raštuose nurodytiems darbams atlikti; 4) atsakovas 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo ieškovę, kad stabdo darbus nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. dėl užtrukusių procedūrų perkeliant elektros skydinę.

57. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nors atsakovui kilo sunkumų laiku iš techninės pagalbinės patalpos perkeliant elektros skaitiklį į pastato išorę, tačiau atsakovas dėl vėlavimo perkelti elektros skaitiklį sustabdė darbus nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad elektros skaitiklio neperkėlimas galėjo turėti įtakos ieškovės galimybėms atlikti darbus tik dalyje atsakovui priklausančių patalpų, tačiau ši aplinkybė nelėmė ieškovės galimybių vykdyti darbus visose likusiose pastato patalpose. Taip pat įvertinus darbų kiekį ir jų apimtį (iš esmės buvo likę dažymo darbai buvusio elektros skaitiklio vietoje), kurių atlikimui turėjo įtakos elektros skaitiklio neperkėlimas laiku, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybės, susijusios su uždelstu elektros skaitiklio perkėlimu, negalėjo nulemti darbų pagal Sutartį vėlavimo.

58. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad 14 kalendorinių dienų Sutarties pratęsimo terminas nebuvo pakankamas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl šio termino nepakankamumo ieškovė iki 2022 m. spalio 28 d. pretenzijos pateikimo ir ieškinio teisme pareiškimo, atsakovui nereiškė pretenzijų, neprašė jo pratęsti ilgesniam laikui, nors šalys tarpusavyje aktyviai bendravo tiek aptariamu, tiek ir kitais klausimais.

59. Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad aplinkybės, susijusios su uždelstu elektros skaitiklio perkėlimu, įvertinus darbų sustabdymo laikotarpį, nelėmė darbų pagal Sutartį atlikimo vėlavimo.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad darbų vėlavimą lėmė atsakovo veiksmai, vėluojant įregistruoti neįgaliųjų keltuvą Potencialiai pavojingų įrenginių valstybiniame registre.

61. Bylos aplinkybės patvirtina, kad: 1) ieškovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodė, jog atsakovui neįregistravus neįgaliųjų keltuvo Registre, ji negali toliau tęsti darbų, t. y. įkelti dokumentų į Infostatybą, todėl paprašė sustabdyti darbų atlikimo terminą nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; 2) atsakovas 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo ieškovę, kad stabdo darbus nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d., užtrukus neįgaliųjų keltuvo registracijai; 3) neįgaliųjų keltuvas Registre buvo įregistruotas 2022 m. rugsėjo 12 d.

62. Taigi, nors atsakovas vėlavo įregistruoti neįgaliųjų keltuvą Registre ir ši kliūtis trukdė apeliantei įkelti statybos dokumentus į Infostatybą bei juos perduoti užsakovui, tačiau atsakovas dėl vėlavimo įregistruoti neįgaliųjų keltuvą sustabdė darbus 14 kalendorių dienų nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 12 d. neįgaliųjų keltuvą įregistravus ir pažymą apie tokį įregistravimą pateikus ieškovei, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek ir su atsakovo pozicija, kad laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 12 d., kai išnyko kliūtis dėl neįgaliųjų keltuvo neįregistravimo, iki 2022 m. rugsėjo d. 15 d., kai suėjo galutinis darbų atlikimo terminas, ieškovei buvo pakankamas likusiems darbams įvykdyti – pateikti statybos dokumentus Infostatybai ir užsakovui.

63. Grįsdama savo poziciją, kad terminas darbams įvykdyti buvo praleistas dėl atsakovo kaltės, apeliantė nurodo, jog atsakovas užrakino visus statybos dokumentus savo patalpose. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovas išties savo patalpose užrakino statybos dokumentus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuos veiksmus atsakovas atliko 2022 m. rugsėjo 27 d., t. y. jau pasibaigus galutiniam Sutarties įvykdymo terminui, todėl tokie atsakovo veiksmai nelaikytini lėmusiais darbų atlikimo terminą.

64. Dar viena aplinkybė, dėl kurios, ieškovės vertinimu, terminas darbams buvo praleistas yra atsakovo veiksmai, jai laiku neišduodant statybos užbaigimo procedūroms atlikti reikalingo įgaliojimo. Sutarties 3.3 punktu vykdytoja įsipareigojo savo lėšomis organizuoti statybos užbaigimo procedūras rengdama dokumentus, numatytus pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017. Šalys taip pat susitarė, kad darbai laikomi užbaigti po galutinio perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento gavimo (Sutarties 3.4 punktas). Taigi, apeliantė įsipareigojo ne tik atlikti rangos darbus, bet ir organizuoti statybos užbaigimo procedūrą, kurios organizavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturint galiojančio įgaliojimo veikti atsakovo vardu, yra neįmanomas, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, į Sutarties 3.3 punkte numatytų dokumentų apimtį patenka, be kita ko, ir galiojančio įgaliojimo turėjimas.

65. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovas tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir nesudarė sąlygų ieškovei parengti dokumentus, siekiant juos pateikti Infostatybai. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad: 1) užsakovas 2022 m. rugsėjo 27 d. raštu ieškovės pareikalavo, jog ši iki 2022 m. rugsėjo 28 d. informuotų, kada bus pateikti dokumentai į Infostatybą statinio statybos užbaigimo deklaracijai gauti; 2) atsakydama į 2022 m. rugsėjo 27 d. užsakovo raštą, ieškovė 2022 m. rugsėjo 29 d. rašte nurodė, kad atsakovo išduoto įgaliojimo, reikalingo statybos užbaigimo procedūroms, galiojimas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 31 d.; naujas įgaliojimas ieškovei neišduotas; 3) atsakovas naują įgaliojimą ieškovei išdavė 2022 m. rugsėjo 29 d.

66. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, pažymi, kad būtent ieškovė tinkamai nevykdė pareigų, įtvirtintų Sutarties 3.3 punkte, bei nebendradarbiavo su atsakovu, nes atsakovo išduoto įgaliojimo terminui pasibaigus dar 2022 m. rugpjūčio 31 d., ieškovė apie pasibaigusį įgaliojimą atsakovą informavo tik 2022 m. rugsėjo 29 d., kai tuo tarpu atsakovas įgaliojimą išdavė ir nusiuntė ieškovei tą pačią dieną – 2022 m. rugsėjo 29 d. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo vengimą išduoti ieškovei įgaliojimą.

67. Apibendrindama aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neatliko su įgaliojimo išdavimu susijusių veiksmų, kurie galėjo sutrukdyti ieškovei laiku atlikti darbus. Nagrinėjamu atveju būtent pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neatliko veiksmų tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui.

68. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad Sutarties 4.4.1 punkte įtvirtinta vykdytojos teisė atsisakyti vykdyti Sutartį, jei užsakovas neištaiso vykdytojos raštiškame pranešime nurodytų aplinkybių, kliudančių tinkamai atlikti Sutartimi numatytus darbus. Nagrinėjamu atveju vykdytoja, manydama, kad atsakovo veiksmai lemia jos galimybes laiku atlikti Sutartimi sutartus rangos darbus, tokia teise nepasinaudojo, tai tik patvirtina aukščiau teisėjų kolegijos padarytas išvadas dėl atsakovo veiksmų įtakos rangos darbų atlikimui laiku nebuvimo.

69. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė praleido statybos rangos darbų atlikimo terminą, o tokio termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo ieškovės.

Dėl prievolių pabaigos, remiantis atsakovo atliktu vienašaliu įskaitymu

70. Teisėjų kolegijai nustačius, kad atsakovo reikalavimo teisė egzistuoja, tikslinga įvertinti apeliantės argumentus dėl atsakovo atlikto įskaitymo (ne)atitikimo apibrėžtumo reikalavimui.

71. Apeliantė skunde teigia, kad atsakovas 32 843,44 Eur reikalavimo teisę (baudą) įskaitė į atsakovo apeliantei mokėtinas sumas, tačiau toks reikalavimo teisės apibrėžimas yra abstraktus ir negali būti įskaitymo objektu, nes įskaitymas yra piniginės prievolės pasibaigimo pagrindas. Iš atsakovo panaudotos formuluotės nėra įmanoma suprasti, kokia ieškovės turima piniginė prievolė į atsakovą tariamo įskaitymo pagrindu pasibaigė (sumažėjo). Nėra aišku iš kokios sąskaitos kylanti prievolė pasibaigė (sumažėjo), ar iš ieškovės paskaičiuotų atsakovui netesybų netesybų. Dar daugiau, neaišku kokiomis apimtimis konkrečios piniginės prievolės sumažėjo.

75. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009); atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

76. Šalių sudarytos Sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad Sutartyje numatyti delspinigiai ar bauda gali būti išskaičiuojami iš vykdytojai mokėtinų sumų. Sutarties 4.3.12 punkte vykdytoja įsipareigojo užtikrinti Sutarties galiojimą CK nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais; Sutarties užtikrinimo būdas yra netesybos; Sutartį pažeidusi vykdytoja įsipareigoja sumokėti 5 proc. baudą nuo visos Sutarties kainos.

77. Byloje nustatyta, kad užsakovas 2022 m. spalio 18 d. raštu informavo ieškovę, jog: (1) ieškovei nepateikus dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal Sutartį bei kuris yra būtinas dokumentų įkėlimui į Infostatybą dėl objekto užbaigimo, atsakovas sulaiko sumą, lygią 5 proc. Sutarties kainos, iš BUAB „Losrita“ mokėtinų sumų, kol gaus minėtą dokumentą; (2) ieškovė neįvykdė Sutarties iki 2022 m. rugsėjo 15 d., dėl to pažeidė Sutarties 3.1 punktą, kuris buvo esminė Sutarties sąlyga, todėl atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 4.3.12 punktu, pritaikė ieškovei 5 proc. baudą nuo Sutarties kainos, t. y. 32 843,44 Eur (Sutarties kaina yra 656 868,86 Eur be PVM) bei pritaikytą 32 843,44 Eur baudą išskaičiavo iš BUAB „Losrita“ mokėtinų sumų.

78. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytas Sutarties nuostatas ir atsakovo 2022 m. spalio 18 d. rašto turinį, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog 32 843,44 Eur bauda, kurią atsakovas galėjo pagrįstai įskaityti, yra neapibrėžta. Ši suma yra apskaičiuota pagal Sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad ieškovei buvo žinomas tiek Sutartyje nustatytas terminas rangos darbams atlikti, įvertinant darbų atlikimo pratęsimo ir jų stabdymo terminus, tiek tai, jog šalių sutartas terminas rangos darbams atlikti yra esminė Sutarties sąlyga, taip pat tai, jog ieškovė šį terminą praleido, tiek ir Sutartyje nustatytas baudos dydis. Taigi, ieškovė žinojo visas esminės aplinkybes, apibrėžiančias jos prievolę atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, 32 843,44 Eur bauda buvo įskaityta teisėtai.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju atliktas įskaitymas atitinka visas sąlygas, nurodytas nutarties 73 punkte – šalys viena kitai turėjo reikalavimų, kurie buvo galiojantys ir vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai bei apibrėžti. Konkrečios PVM sąskaitos faktūros neįvardijimas ir panašūs trūkumai nelemia įskaitymo neapibrėžtumo. Svarbu, kad aišku, kokia reikalavimo suma yra įskaitoma. Taigi, atsakovo atliktas įskaitymas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus.

Dėl netesybų mažinimo

80. Ieškovė viso teismo proceso metu laikėsi pozicijos, kad atsakovas įskaitė pernelyg dideles netesybas, neatitinkančias atsakovo patirtų nuostolių.

82. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad VPĮ nėra įtvirtinto draudimo teismui, nustačius, jog netesybos yra neprotingai didelės, šias mažinti; jos atžvilgiu pritaikytos netesybos yra neprotingai didelės, nes likusių neatliktų darbų apimtis (vertė) nesudarė 32 843,44 Eur, apeliantė iš esmės buvo atlikusi absoliučią daugumą darbų – buvo likę sutvarkyti statybų dokumentaciją, be to, atsakovas nepateikė tokius nuostolius patvirtinančių įrodymų.

83. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka.

84. Sutarties 4.3.12 punkte vykdytoja įsipareigojo užtikrinti Sutarties galiojimą CK nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais; Sutarties užtikrinimo būdas yra netesybos; Sutartį pažeidusi vykdytoja įsipareigoja sumokėti 5 proc. baudą nuo visos Sutarties kainos.

85. Užsakovas 2022 m. spalio 18 d. raštu informavo ieškovę, kad, be kita ko, ieškovė neįvykdė Sutarties iki 2022 m. rugsėjo 15 d., dėl to pažeidė Sutarties 3.1 punktą, kuris buvo esminė Sutarties sąlyga, todėl atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 4.3.12 punktu, pritaikė ieškovei 5 proc. baudą nuo Sutarties kainos, t. y. 32 843,44 Eur bei pritaikytą 32 843,44 Eur baudą išskaičiavo iš BUAB „Losrita“ mokėtinų sumų. Minėtame rašte užsakovas nurodė, kad BUAB „Losrita“ atsisakius ištaisyti defektus bei užbaigti darbus, numatytus Sutartyje, atsakovas yra priverstas ieškoti naujų rangovų pilnam darbų užbaigimui ir patirti nuostolius dėl kainų skirtumo, kuriomis buvo pasirašyta Sutartis su BUAB „Losrita“ bei rangovų siūlomų darbų užbaigimo kainų.

86. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netesybų dydžio mažinimas po Sutarties pasirašymo reikštų Sutarties keitimą VPĮ 89 straipsnio prasme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo yra galimas, o netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimas, išskyrus išimtines situacijas, neturėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas ir (ar) nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022).

87. Netesybų mažinimas priklauso nuo specifinių kiekvieno ginčo faktinių aplinkybių, šalių elgesio ir kt. bei nuo to, kaip teismas, laikydamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, šias aplinkybes įvertina. Taigi, sprendžiant, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).

88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dėl netesybų kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba reiškia, jog teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

89. Taigi, atsižvelgiant į netesybų atliekamas funkcijas bei tikslus, tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditorius, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, jog pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

90. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, taip pat į tai, kad sumažintos netesybos nepažeidžia sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, nes šiuo konkrečiu atveju kreditorei priteista suma laikytina didesne nei jos realiai patirti nuostoliai, nusprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas atsakovės apskaičiuotą 32 843,44 Eur baudą sumažinti iki 15 000 Eur dėl toliau nurodomų priežasčių.

91. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta dėl viešo objekto – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Sporto ir meno centro pastato dalies patalpų kapitalinio remonto. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad griežtas terminų laikymasis atsakovui buvo itin svarbus. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad darbų atlikimo termino pažeidimas laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, darbus turėjusi baigti iki 2022 m. rugsėjo 15 d., jų taip ir nebaigė – neįvykdė įsipareigojimų pateikti dokumentus į Infostatybą statinio statybos užbaigimo deklaracijai gauti, taip pat kitų įsipareigojimų, dėl to 2022 m. spalio 3 d. atsakovas, dalyvaujant antstoliui, tačiau neatvykus ieškovės atstovams, perėmė apeliantės atliktus darbus ir objektą, užfiksuodamas pagal Sutartį neįvykdytus darbus bei defektus. Taigi, byloje pripažinus, kad ieškovė nustatytu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, taip pat, jog darbų praleidimo terminą iš esmės lėmė pačios ieškovės veiksmai, darytina išvada, kad vis tik ieškovė yra atsakinga dėl atsakovo atsiradusių nuostolių, todėl turi prisiimti tam tikras neigiamas Sutarties neįvykdymo pasekmes.

92. Kita vertus, atsakovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo kokius jis patyrė nuostolius dėl ieškovės vėlavimo vykdyti rangos darbus bei neteikia galimus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, apsiribodamas teiginiais, kad apeliantė, dalyvaudama viešojo pirkimo konkurse, su konkurso sąlygomis (Sutarties projektu) buvo susipažinusi, jų neginčijo, klausimų neuždavė, paaiškinimų neprašė, todėl pasirašydama Sutartį sutiko su galimybe baudą įskaityti iš apeliantei mokamų sumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aptartos aplinkybės bei faktas, kad vis dėlto ieškovė atliko praktiškai visus rangos darbus pagal Sutartį, kuriais atsakovas naudojasi, o neatliko tik dokumentacijos tinkamo sutvarkymo (pridavimo) darbų, o tai iš esmės lemia, jog dėl to realūs nuotoliai nebuvo patirti arba jie buvo minimalūs, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad sprendimas netesybas mažinti iki 15 000 Eur atitinka pirmiau nurodytus netesybų mažinimo kriterijus.

93. Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nustačius, jog ieškovė pažeidė Sutarties 3.1 punkte įtvirtintą darbų įvykdymo terminą, jai kyla sutartinė atsakomybė, nustatyta Sutarties 4.3.12 punkte. Tačiau atsakovui nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl apeliantės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, darytina išvada, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, yra pagrindas apeliantės apskaičiuotą netesybų sumą (32 843,44 Eur) sumažinti iki 15 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nustačius baudos sumą, atsakovei kyla pareiga grąžinti įskaitytos baudos sumos ir teismo sprendimu nustatytos mokėtinos baudos sumos skirtumą, t. y. sumokėti kaip atlyginimą už atliktus rangos darbus pagal Sutartį. Iš dalies tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą ir sumažinus atsakovo ieškovės atžvilgiu taikytą baudą, taip pat tenkinami ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl 8 proc. dydžio metinių palūkanų ir 439,30 Eur (1 491,11x17 843,44/60 565,57) netesybų priteisimo.

Dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo

94. Atsakovė, ginčydama pareigą sumokėti atlyginimą už atliktus darbus, taip pat rėmėsi sulaikymo teise pagal Sutarties 7.3 punktą.

96. Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir mano, kad jos atžvilgiu pritaikytas savigynos būdas yra neteisėtas – nėra tenkinamos visos komuliatyvios prievolės vykdymo sustabdymo sąlygos, t. y. prievolės nėra vykdomos viena po kitos; prievolės vykdymo sustabdymas, atsižvelgiant į prievolių skirtingą pobūdį ir apimtį, panaudotas nesąžiningai, peržengiant savigynos ribas.

101. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog šalių susitarimo dėl ieškovei mokėtino atlyginimo sulaikymo esminis tikslas buvo užtikrinti atsakovo nuostolių padengimą ieškovės netinkamų prievolių vykdymo atveju, todėl atsakovas teisėtai sulaikė 27 722,12 Eur ir iki garantinio termino pabaigos neprivalo sumokėti ieškovei sulaikytos sumos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

102. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami vienašalio įskaitymo ir jam būtinų sąlygų klausimai, taip pat garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo klausimai, tačiau netinkamai taikė materialiosios teisės ir proceso teisės normas, susijusias su teismo teise mažinti šalių sutartas netesybas, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant atsakovo paskaičiuotos ir įskaitytos baudos sumą nuo 32 843,44 Eur iki 15 000 Eur, ir šį skirtumą priteisiant kaip atlyginimą už atliktus rangos darbus pagal Sutartį, taip pat priteisiant 8 proc. dydžio metines palūkanas ir 439,30 Eur netesybas.

103. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

104. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė patyrusi 3 215 Eur bylinėjimosi išlaidas – 1 400 Eur už ieškinio parengimą ir 1 815 Eur už dubliko parengimą. Atsakovas nenurodė pirmosios instancijos teisme turėjęs su šios bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų ir neprašė jų priteisti iš ieškovės.

105. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą laikytina, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 29,5 proc., dėl to atitinkamai ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos 948,43 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

106. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už tokioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Minėta teisės norma kartu su kitomis civilinio proceso ir nemokumo teisės normomis sudaro vientisą sistemą, todėl ji turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į kitų teisės normų turinį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė ieškinį ir apeliacinį skundą pareiškė dar iki bankroto bylos jai iškėlimo, ieškovei grąžintinas 1 649 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis bei 649 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-448-370/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-194-790/2023). Ieškovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

107. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas 29,5 proc., o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 401 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 401 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

108. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai įgijo tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, duomenų apie šioje instancijoje patirtas išlaidas nepateikė, dėl to klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo atsakovui nespręstinas.

109. Ieškovė nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą ir patvirtinimą apie jos apmokėjimą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, taip pat į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra patenkintas 29,5 proc., nusprendžia, kad ieškovei kompensuojamos 464 Eur jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto, juridinio asmens kodas 111950243, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, naudai 17 843,44 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus 44 centus) skolą už rangos darbus, 439,30 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 30 centų) netesybas bei 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų 18 282,74 Eur (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 74 centų) nuo bylos iškėlimo 2022 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, 1 649 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) 2022 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 46 akcinėje bendrovėje Swedbank ir 2022 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1583 akcinėje bendrovėje SEB banke sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto, juridinio asmens kodas 111950243, 401 Eur (keturis šimtus vieną eurą) žyminį mokestį už ieškinį valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto, juridinio asmens kodas 111950243, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, naudai 948,43 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“

Grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, 649 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) 2023 m. liepos 21 d. Luminor Bank AS, atstovaujamam Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, ir 2023 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 964 akcinėje bendrovėje Swedbank sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto, juridinio asmens kodas 111950243, 401 Eur (keturis šimtus vieną eurą) žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto, juridinio asmens kodas 111950243, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, naudai 464 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.