- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2-825-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01464-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“
- Atsakovas
- Vilniaus Gedimino technikos universitetui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Losrita“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2022 m. spalio 18 d. atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu, priteisti jai iš atsakovo užmokestį (įskaitytą kaip baudą) – 60 565,57 Eur, netesybas – 1 491,11 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė dėl nurodyto Vilniaus apygardos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Skunde pareiškė prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
4. Ieškovė sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį ir nurodė, kad jos lėšos, laikomos AB „Swedbank“ sąskaitoje yra „minusinės“. 2022 m. lapkričio 11 d. turto arešto aktu antstolis areštavo visą ieškovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovė, neturėdama lėšų banko sąskaitoje, negali parduoti konkretaus turto ir taip gauti lėšų, reikalingų visam žyminiam mokesčiui sumokėti. Paaiškino, kad sunkią finansinę būklę patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė negali sumokėti einamųjų mokesčių valstybei, dėl to susidaro įsiskolinimai, kurių našta yra itin didelė. Dėl žymaus lėšų stygiaus ieškovė prašė Valstybinės mokesčių inspekcijos atidėti ar išdėstyti mokestinių nepriemokų sumokėjimą. Sunkią ieškovės turtinę būklę patvirtina ir neigiamas jos balansas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Losrita“ prašymo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą sumokėti 1 599 Eur žyminio mokesčio dalį.
6. Vertindamas apeliantės kartu su prašymu pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal pridėtą 2021 m. balansą ieškovė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turėjo pinigų ir piniginių ekvivalentų už 152 997 Eur sumą, tačiau į bylą nepateikta duomenų apie šių lėšų panaudojimą. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie lėšas, laikomas įmonės kasoje. Teismas nustatė, kad ieškovė kas mėnesį privalo sumokėti po 14 218 Eur pagal Mokestinės paskolos sutartį. Šios aplinkybės, teismo manymu, leidžia spręsti, kad ieškovė gauna lėšų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė negali sumokėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Losrita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti – atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimo, arba (netenkinus pirmojo prašymo) atidėti pareigos sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį įvykdymą.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Aplinkybę, kad 2021 m. balanse nurodytos 152 997 Eur sumos apeliantė nebeturi, patvirtina jos banko sąskaitos išrašas. Be to, apeliantės sąskaitoje lėšų ne tik kad nėra, bet sąskaitoms dar taikoma ir 329 889,49 Eur rezervacija (areštas). Apeliantės nuomone, teismui disponuojant aptartu įrodymu, jo duotas įpareigojimas pateikti įrodymus, kaip konkrečiai buvo išleisti (panaudoti) pinigai, yra neproporcingas ir neteisingas.
8.2. Apeliantė nebuvo pajėgi mokėti Mokestinės paskolos sutartyje nurodytų sumų, todėl sutartis buvo nutraukta. Dėl šios aplinkybės teismo išvada apie tai, kad apeliantė, esą galinti mokėti sumas pagal Mokestinės paskolos sutartį, gali sumokėti ir žyminį mokestį, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
10. Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus papildomus įrodymus – sąskaitos AB „Swedbank“ išrašus, duomenis iš rekvizitai.lt apie skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau ‒ ir VSDFV), pažymą apie lėšų likutį kasoje.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
12. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.
13. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje svarstomo klausimo pobūdį (ar egzistuoja pagrindas atleisti apeliantę nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo), jam išspręsti vertintinas aplinkybes (duomenų apie apeliantės turtinę padėtį ir apie galimybę sumokėti žyminį mokestį visuma), apeliantės pateiktų naujų įrodymų turinį bei sąsajumą su šios apeliacijos dalyku, taip pat vadovaudamasis tuo, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), priima su atskiruoju skundu ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos eigos, nes sprendžiamas tik procesinis apeliacinio skundo apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas.
Dėl ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (ne)pagrįstumo
14. Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).
16. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
17. Nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimo pareigą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė ir atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), taip pat atvejus, kai teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja nuostatą, jog tiek atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tiek ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas yra išimtys iš bendros taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys). Teismui suteikta teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
19. Asmeniui, siekiančiam būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino. Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė teigia, kad teismas nevisapusiškai įvertino jos galimybę sumokėti žyminį mokestį ir neteisingai nusprendė, jog pateikti įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą ir atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio, t. y. 1 599 Eur sumokėjimo.
21. Prašymui pagrįsti apeliantė pateikė duomenis apie jos turtui taikomą areštą, susikaupusias skolas valstybės (socialinio draudimo) biudžetui bei apie lėšas kasoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek apeliantės į bylą pateikti duomenys, tiek viešuosiuose registruose pateikta informacija apie apeliantės turtinę padėtį (mokesčių administratoriaus teikiami duomenys apie deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos sumą – 144 942,86 Eur, VSDFV duomenys apie įmonės skolas VSDFV biudžetui – 33 513,92 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad apeliantė turi finansinių sunkumų, tačiau nepaisant jų, apeliantė yra veikiantis juridinis asmuo, VSDFV duomenimis įmonėje dirba 10 darbuotojų, pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme apeliantė nurodė, kad per tam tikrą laiką bus pajėgi sukaupti lėšas likusio dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti (ieškovės apeliacinio skundo 16.5 punktas).
22. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau visais atvejais žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, jog neribotų, o suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.
23. Analizuojamu atveju nustatyta, kad už apeliacinį skundą mokėtinas 1 649 Eur dydžio žyminis mokestis. Apeliantė sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio (tai yra 3 proc. už apeliacinio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio) ir prašo atleisti ją nuo likusios dalies, t. y. 97 proc. žyminio mokesčio mokėjimo. Netenkinus prašymo atleisti nuo dalies mokesčio mokėjimo, apeliantė prašo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės už skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio dydį (1 649 Eur), duomenis apie apeliantės finansinę padėtį, laikosi nuostatos, kad yra pagrindas atleisti apeliantę nuo dalies, t. y. nuo 1 000 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigojant apeliantę sumokėti likusią dalį – 599 Eur žyminio mokesčio. Teismo įsitikinimu, atleidus apeliantę (veikiantį juridinį asmenį, kuris susiduria su laikinais finansiniais sunkumais) nuo didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį, bei nebūtų užtikrinta bent minimali atsakovo apsauga nuo nepagrįsto bylinėjimosi, be to, nuo apeliacinio skundo padavimo (2023 m. liepos 21 d.) iki atskirojo skundo išnagrinėjimo (2023 m. rugsėjo 14 d.) praėjo atitinkamas laiko tarpas, todėl, kaip nurodė ir pati apeliantė, ji turėjo galimybę sukaupti dalį lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad nustatyta mokėtino žyminio mokesčio dalis sudarys kliūtis apeliantei pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis keistina, nustatant, jog apeliantės prašymas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkintinas iš dalies, atleidžiant apeliantę nuo 1 000 Eur žyminio mokesčio mokėjimo bei įpareigojant apeliantę per dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie papildomai sumokėtą 599 Eur dydžio žyminį mokestį.
26. Kadangi apeliantės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą buvo pateiktas kaip alternatyvus prašymas, todėl iš dalies tenkinus apeliantės prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, prašymas dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį pakeisti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkinti iš dalies.
Atleisti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Losrita“ nuo 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir įpareigoti ieškovę per dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti žyminio mokesčio dalį ‒ 599 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus. Termino žyminiam mokesčiui sumokėti eiga prasideda nuo šios nutarties gavimo dienos.