- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2-301-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00026-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“ prašymą patvirtinti 105 192,50 Eur kreditinio reikalavimo dalį bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „JLGKV“ (toliau ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“; nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. birželio 18 d. pareiškėja UAB „Supernetas“ (toliau ir pareiškėja) pateikė prašymą patvirtinti 131 035,07 Eur kreditinį reikalavimą UAB „JLGKV“ bankroto byloje. Reikalavimą grindė savo pirminės buhalterinės apskaitos dokumentais, konsignacijos sutartimi, tarpusavio atsiskaitymo ir suderinimo aktais, banko išrašais, teismų procesiniais sprendimais.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-213-513/2022 patvirtino antros eilės kreditorės UAB „Supernetas“ 25 842,57 Eur kreditinį reikalavimą, nustatė terminą papildomiems įrodymams pateikti – paruošti suvestinę lentelę ir nurodyti: už kokį laikotarpį, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokiam kreditoriui susidarė BUAB „JLGKV“ skola, kaip, kam, kada ir kiek konkrečiai sumokėjo UAB „Supernetas“ už skolininkę BUAB „JLGKV“.
4. Bylos nagrinėjimo metu šalys teikė papildomus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. BUAB „JLGKV“ nemokumo administratorė kreipėsi į jai žinomus kreditorius ir 2021 m. gruodžio 16 d. patvirtino, kad kreditorė įvykdė prievoles už bankrutavusią įmonę: sumokėjo UAB „Vitaplantas“, UAB „Meistro kodas“, UAB „Coffe Adress“, UAB „Savex“, tačiau šių sumų, kaip kreditinio reikalavimo, patvirtinti pareiškėja neprašo; pripažino 9 302,60 Eur skolą, įskaičiuotą į 2021 m. vasario 9 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. atliktus tarpusavio užskaitymo aktus; 12 112,74 Eur sumos pagal kasos išlaidų orderius nepripažino, nes buvęs bendrovės vadovas neperdavė dokumentų, kuriuose būtų įrašytos į apskaitą kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos, taip pat nėra kasos pajamų orderių, paskola nedeklaruota, iš kasos išlaidų orderiuose nurodytų įrašų negalima identifikuoti, kam buvo išmokėtos lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė: padidinti antros eilės kreditorės UAB „Supernetas“ kreditinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „JLGKV“ bankroto byloje iki 131 035,07 Eur; nustatyti nemokumo administratorei 7 darbo dienų terminą pateikti į bankroto bylą atsiliepimą į UAB „Almarūno prekyba“, UAB „Autospecas“ ir UAB „VSI International“ prašymus patvirtinti kreditinius reikalavimus.
6. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Supernetas“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų tikrumu ir pareiškėjos nurodytu skolos dydžiu. Nemokumo administratorė iš esmės patvirtino aplinkybes, kad kreditorė UAB „Supernetas“ mokėjo už UAB „JLGKV“ jos kreditoriams – produkcijos ir paslaugų tiekėjams. Savo 131 035,07 Eur kreditiniam reikalavimui pagrįsti pareiškėja pateikė iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus trijų šalių skolų suderinimo aktus, 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo įsakymą, 2019 m. gruodžio 3 d. preliminarų teismo sprendimą, banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., įvairių įmonių išduotus pinigų priėmimo kvitus už 2019–2020 m., kurių mokėjimo paskirtis nurodyta „už prekes UAB „JLGKV“, 2019 m. kasos išlaidų orderius dėl paskolos išmokėjimo, 2019 m. vasario 21 d. konsignacijos sutartį Nr. 1.
7. Pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės argumentus, prašant nedidinti pareiškėjos kreditinio reikalavimo, pripažino nepagrįstais, nors ir sutiko, kad tiek UAB „Supernetas“, tiek BUAB „JLGKV“ bendradarbiavo su tais pačias tiekėjais – UAB „Ortus LT“, UAB „Pro Colore“, UAB „Sirenitas“, UAB „Sauda“, UAB „Bellit“, UAB „Nitro LT“, J. D. įmone. Teismas nustatė, kad UAB „Supernetas“ atskirai įrašė į apskaitą atliktus mokėjimus už save ir už BUAB „JLGKV“, o neapmokėti BUAB „JLGKV“ skolų likučiai UAB „Autospecas“, UAB „Almarūno prekyba“, UAB „USI International“, nurodyti kreditorės pateiktose skolų suvestinėse, sutampa su nemokumo administratorei pačių kreditorių pateiktais įrodymais.
8. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nemokumo administratorė neturi visų BUAB „JLGKV“ buhalterinės apskaitos dokumentų, yra įrodinėjama kitoje civilinėje byloje dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, be to, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu atsisakyti tvirtinti kreditinį reikalavimą, nes pareiškėjos kreditinis reikalavimas nustatytinas vadovaujantis į bylą pateiktais kreditorės buhalterinės apskaitos dokumentais, dokumentų duomenys sutampa su bankrutavusios įmonės tiekėjų pateiktais dokumentais. Taip pat nepagrįsti nemokumo administratorės argumentai, kad pareiškėjos kreditinio reikalavimo negalima tvirtinti dėl to, kad bendrovės susijusios per valdymo organus, nes įstatymas nedraudžia įmonės vadovui sudaryti sandorius su savo įmone, sudaryti sandorius tų pačių asmenų valdomoms įmonėms, atlikti mokėjimus už kitą asmenį, skolinti lėšas skoloms apmokėti. Įstatymo nustatyta tvarka sandoriai nenuginčyti ir nepateikta jokių kitų įrodymų, paneigiančių teismo posėdyje nustatytus faktus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. BUAB „JLGKV“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 vasario 2 d. nutarties dalį, kuria nutarta padidinti antros eilės kreditorės UAB „Supernetas“ kreditinį reikalavimą BUAB „JLGKV“ bankroto byloje iki 131 035,07 Eur, panaikinti ir priimti naują nutartį - antros eilės kreditorės UAB „Supernetas“ prašymą padidinti kreditinį reikalavimą BUAB „JLGKV“ bankroto byloje iki 131 035,07 Eur atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo pareiškėją UAB „Supernetas“ paruošti suvestinę lentelę ir nurodyti, už kokį laikotarpį, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokiam kreditoriui susidarė skola, tačiau pareiškėja šio teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl laikytina, kad nepagrindė prašomo patvirtinti kreditinio reikalavimo dydžio.
10.2. Pareiškėjos direktorius V. V. taip pat buvo ir suinteresuoto asmens BUAB „JLGKV“ direktoriumi iki bankroto bylos iškėlimo ir neperdavė nemokumo administratorei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl pati BUAB „JLGKV“ neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymų, už kokį laikotarpį, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokiam kreditoriui susidarė BUAB „JLGKV“ skolos.
10.3. Iš trečiųjų asmenų pateiktų dokumentų ir BUAB „JLGKV“ suvestinės galima daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėja sumokėjo už BUAB „JLGKV“ prievoles tretiesiems asmenims tik 9 302,60 Eur sumoje ir kad pareiškėja nesumokėjo už BUAB „JLGKV“ prievoles tretiesiems asmenims 9 432,20 Eur sumos. Dokumentų byloje apie pareiškėjos skolų už BUAB „JLGKV“ sumokėjimą nebuvimas turėjo būti traktuojamas pareiškėjos nenaudai, kadangi būtent pareiškėja turėjo pareigą įrodyti, jog BUAB „JLGKV“ tretiesiems asmenims buvo skolinga.
10.4. Kadangi, be pripažintų mokėjimų 9 302,60 Eur sumai, kitų mokėjimų už BUAB „JLGKV“ skolas pareiškėja neįrodė, laikytina, kad 9 302,60 Eur suma, kurią UAB „Supernetas” sumokėjo už BUAB „JLGKV“ skolas, yra įskaičiuota į 2021 m. vasario 9 d. ir 2021 m. kovo 3 d. atliktus tarpusavio užskaitymo aktus.
10.5. Nors pareiškėja teikė įrodymus, kad UAB „Supernetas“ perėmė BUAB „JLGKV“ skolas pagal trišalius užskaitymo aktus 49 384 Eur sumai (įskaitant UAB „Savex“ 2 977,02 Eur skolą), tačiau Plungės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nusprendė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 29 d. UAB „Savex“, BUAB „JLGKV“, UAB „Supernetas“ sudarytą trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Apeliantės vertinimu, UAB „Supernetas“, BUAB „JLGKV“ ir trečiųjų asmenų (UAB „Pro colore“ 5 754,27 Eur, UAB „Bravo LT“ 2 318,46 Eur, MB „Viskas Jums“ 279,21 Eur, viso 8 351,94 Eur) trišaliai užskaitymo aktai pagal teisės analogiją su nurodytu Plungės apylinkės teismo sprendimu, taip pat turėtų būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, kadangi jose numatytos tokios pačios sąlygos.
10.6. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos pateikti teismo įsakymas ir preliminarus sprendimas yra įsiteisėję.
10.7. Pareiškėja reikalauja įtraukti 12 112,74 Eur sumą į kreditinį reikalavimą kaip UAB „Supernetas” suteiktą paskolą BUAB „JLGKV”, tačiau nemokumo administratorei perduotuose dokumentuose nėra duomenų, jog nurodyta suma būtų apskaityta įmonės finansinėje apskaitoje, nėra perduoti kasos pajamų orderiai, paskola nėra deklaruota. Iš pateiktų kasos išlaidų orderių negalima identifikuoti, kam buvo išmokėtos nurodytos lėšos. Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų matyti, kad BUAB „JLGKV” nevykdė veiklos nuo 2019 m. vasario 18 d., todėl nėra aiškus ir šios paskolos suteikimo tikslas.
10.8. UAB „Almarūno prekyba“ ir UAB „Autospecas“ pareikšti finansiniai reikalavimai BUAB „JLGKV” bankroto byloje tik patvirtina suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja nesumokėjo šių UAB „JLGKV“ skolų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Supernetas” prašo atmesti BUAB „JLGKV“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
12. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja vykdė bankrutuojančios įmonės finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo dienos, tai yra savo lėšomis dengė BUAB „JLGKV“ skolas.
12.2. Šiuo atveju pareiškėja byloje turėjo įrodyti, kad ji sumokėjo pirminiams kreditoriams už BUAB „JLGKV“, o bendrovės pareiga buvo paneigti šias aplinkybes arba pateikti neginčijamus įrodymus, jog BUAB „JLGKV“ ir pirminių kreditorių nesiejo jokie finansiniai įsipareigojimai ar, kad su pirminiais kreditoriais BUAB „JLGKV“ atsiskaitė asmeniškai. Pareiškėja į bylą pateikė daugybę įrodymų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo pirminiams kreditoriams faktą. Apeliantė nei ginčą dėl kreditinio reikalavimo padidinimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant atskirąjį skundą, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių šių buhalterinės apskaitos dokumentų fiktyvumą ar buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotų finansinių operacijų neteisėtumą.
12.3. Siekdama pašalinti bet kokius netikslumus bei atsižvelgdama į didelį buhalterinės apskaitos dokumentų kiekį, pareiškėja pateikė suvestines lenteles su pirminių kreditorių sąrašu, kuriems buvo sumokėta už BUAB „JLGKV“, kiekvieno pirminio kreditoriaus skolos detalizavimą, nurodant, kokiu pagrindu buvo atsiskaityta ir kokie dokumentai patvirtina atsiskaitymą. Apeliantė šiose lentelėse pateiktų duomenų nepaneigia.
12.4. Vien tai, kad trišaliai aktai yra pasirašyti su imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančia susitarimo sąlyga, nepaneigia pareiškėjos perimtos reikalavimo teisės į apeliantę.
12.5. Nei UAB „Pro colore“, nei UAB „Bravo LT“, nei MB „Viskas jums“ į teismą dėl skolos priteisimo iš pareiškėjos nesikreipė, kreditinio reikalavimo apeliantės bankroto byloje nereiškė, o taip pat nėra jokių duomenų, kad su jomis nebuvo atsisakyta, kas reiškia, jog prievolė šiems pirminiams kreditoriams buvo įvykdyta ir pareiškėjos reikalavimo teisė į apeliantę galioja ir nesant trišalių užskaitymo aktų.
12.6. Pareiškėja paskolos UAB „Supernetas“ ir BUAB „JLGKV“ santykius grindė UAB „Supernetas“ kasos išlaidų orderiais, kurie patvirtina tiek pinigų perdavimo faktą, tiek pinigų perdavimo teisinį pagrindą. Kasos išlaidų orderiai yra patvirtinti pinigus perduodančio asmens ir pinigus gaunančio asmens parašais. Tai, kad šiuos asmenis atstovavo tas pats fizinis asmuo, esminės reikšmės neturi, nes abi įmonės buvo valdomos tų pačių asmenų. Jokių duomenų apie tai, kad kasos orderiai būtų fiktyvūs ar surašyti po BUAB „JLGKV“ bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra ir negali būti. Kvalifikuojant šalių paskolos santykius, nėra svarbus skolintų lėšų panaudojimo tikslas, o apeliantės abejonės dėl paskolos santykių egzistavimo nėra teisėtas pagrindas pripažinti, kad piniginės lėšos apeliantei nebuvo skolintos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria padidintas pareiškėjos UAB „Supernetas“ finansinis reikalavimas BUAB „JLGKV“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė padidinti antros eilės kreditorės UAB „Supernetas“ kreditinį reikalavimą BUAB „JLGKV“ bankroto byloje iki 131 035,07 Eur. Apeliantė (BUAB „JLGKV“, atstovaujama nemokumo administratorės) su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutinka, motyvuodama tuo, kad pareiškėja (kreditorė UAB „Supernetas”) neįrodė padidinto dydžio (131 035,07 Eur) savo reikalavimo teisės į bankrutavusią bendrovę. Pareiškėja, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, teigia priešingai, t. y., kad, pareiškėjai įrodžius mokėjimo BUAB „JLGKV“ kreditoriams faktą, būtent apeliantė turėjo pareigą šias aplinkybes paneigti, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė UAB „Supernetas“ finansinį reikalavimą pagrįstu visa apimtimi.
Dėl bankroto bylą nagrinėjančio teismo pareigos patikrinti bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą
17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami.
18. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimui, nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
19. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas tvirtina reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
20. Taigi, klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų yra sprendžiamas dviem etapais: pirma, kreditoriaus pareikštą reikalavimą tikrina nemokumo administratorius, vertindamas bankrutuojančios įmonės dokumentus bei reiškiamo reikalavimo pagrįstumą (JANĮ 41 straipsnis), ir, antra, nemokumo administratoriaus neginčijami finansiniai reikalavimai teikiami tvirtinti teismui, kuris atlieka preliminarų įrodymų vertinimą ir klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos išsprendžia rašytinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys). Nei viename etape kreditorių reikalavimų pagrįstumą tikrinantys subjektai nėra įpareigoti gauti kitų kreditorių (ar suinteresuotų asmenų) nuomonę dėl teikiamų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).
21. Nagrinėdamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismas yra aktyvus, kadangi yra svarbu užtikrinti teisingo finansinio reikalavimo patvirtinimą: <...> jeigu teismas patvirtintų nepagrįstą kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi kreditorius, kurio reikalavimas nepagrįstas, įgytų perdėtą pranašumą kitų bankrutuojančios bendrovės (įmonės) kreditorių atžvilgiu tiek galimybės gauti reikalavimo patenkinimą, tiek kitų JANĮ įtvirtintų kreditorių teisių skolininko bankroto byloje įgyvendinimo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1886-798/2020) Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „Supernetas“ BUAB „JLGKV“ nemokumo administratorei pateikė prašymą patvirtinti jos 131 035,07 Eur finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas UAB „Supernetas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti atskiroje byloje ir 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi dalį šio reikalavimo, kurio neginčijo nemokumo administratorė, patvirtino, t. y. patvirtino antros eilės kreditorės UAB „Supernetas“ 25 842,57 Eur kreditinį reikalavimą ir įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus įrodymus dėl likusios finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja privalėjo pagrįsti ir įrodyti 105 192,50 Eur finansinio reikalavimo BUAB „JLGKV“ atžvilgiu pagrįstumą. Tuo tikslu pareiškėja pirmosios instancijos teismui 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė suvestinę lentelę, kurioje deklaruoja, kad už BUAB „JLGKV“ sumokėjo iš viso 133 092,14 Eur sumą. Vertinant šios suvestinės lentelės duomenis, matyti, kad pareiškėja 12 112,74 Eur laiko BUAB „JLGKV“ suteikta paskola, o likusi 120 979,40 Eur suma, pareiškėjos teigimu, buvo sumokėta tretiesiems asmenims už BUAB „JLGKV“ skolas.
Dėl tretiesiems asmenims išmokėtų sumų
23. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog pareiškėja ir bankrutuojanti įmonė turėjo sutartinių santykių su tais pačiais trečiaisiais asmenimis, kad tarp pareiškėjos UAB „Supernetas“ ir BUAB „JLGKV“ buvo susiklosčiusi praktika, kuomet UAB „Supernetas“ įvykdydavo BUAB „JLGKV“ prievoles tretiesiems asmenims; abi įmonės buvo susijusios per tą patį valdymo organą (vadovą). Šios aplinkybės neneigia ir BUAB „JLGKV“ nemokumo administratorė. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja tinkamai nepagrindė ir neįrodė prašomos 105 192,50 Eur finansinio reikalavimo sumos pagrįstumo.
24. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo dalys, taip pat yra šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
25. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi dėl didelio pirminės apskaitos dokumentų kiekio, įvertinęs faktą, kad įmonės susijusios per valdymo organus, pareiškėjai nustatė terminą pateikti papildomus įrodymus – paruošti suvestinę lentelę ir nurodyti: už kokį laikotarpį, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokiam kreditoriui susidarė BUAB „JLGKV“ skola, kaip, kam, kada ir kiek konkrečiai sumokėjo UAB „Supernetas“ už skolininkę BUAB „JLGKV“. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja šį įpareigojimą iš esmės įvykdė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nurodytą teismo įpareigojimą įvykdė tik iš dalies, kadangi byloje nėra pateikta konkrečios informacijos, už kokį laikotarpį, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokiam kreditoriui susidarė BUAB „JLGKV“ skola. Pareiškėjos pateiktose suvestinėse lentelėse iš esmės pateikta tik informacija, kad UAB „Supernetas“ vykdė atitinkamus mokėjimus tretiesiems asmenims, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad visi pareiškėjos nurodomi mokėjimai buvo atliekami už BUAB „JLGKV“.
28. Vertinant nurodytas aplinkybes, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos direktorius V. V. taip pat buvo ir suinteresuoto asmens BUAB „JLGKV“ direktoriumi iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, kuris neperdavė BUAB „JLGKV“ nemokumo administratorei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl nemokumo administratorė neturėjo realios galimybės pateikti teismui įrodymų, už kokį laikotarpį, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokiam kreditoriui susidarė BUAB „JLGKV“ skolos. Nepaisant to, nemokumo administratorė ėmėsi veiksmų tam, kad patikrinti, ar BUAB „JLGKV“ turėjo įsipareigojimų pareiškėjos nurodytiems asmenims, ir gauti trečiųjų asmenų atsakymai buvo pateikti teismui kartu su jais pagrindžiančiais įrodymais (2021 m. gruodžio 7 d. raštas „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ su priedais ir 2021 m. gruodžio 15 d. raštas „Rašytiniai paaiškinimai dėl pareiškėjos UAB „Supernetas“ pateiktų dokumentų“ su priedais).
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.50 straipsnį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, šiuo atveju pareiškėjai, teigiančiai, kad ji tretiesiems asmenims įvykdė prievoles už BUAB „JLGKV“, tenka pareiga įrodyti, jog BUAB „JLGKV“ turėjo atitinkamas prievoles kreditoriams (tretiesiems asmenims) ir kad pareiškėja šias prievoles įvykdė.
30. Kaip jau minėta, pareiškėja teismui pateikė įrodymus, kad iki bankroto bylos UAB „JLGKV“ iškėlimo atitinkamiems tretiesiems asmenims mokėjo už prekes (paslaugas). Pareiškėjos teigimu (su tuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas), šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti UAB „Supernetas“ banko sąskaitos išrašai ir pinigų priėmimo kvitai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie įrodymai neginčijamai patvirtina, jog visais atvejais UAB „Supernetas“ vykdė BUAB „JLGKV“ įsipareigojimus, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje UAB „Supernetas“ mokėjimo nurodymų nėra nurodyta, jog yra mokama už BUAB „JLGKV“, tokios informacijos nėra ir dalyje pinigų priėmimo kvitų, o kituose kvituose įrašas „už JLGKV“ ar „JLGKV“ skiriasi nuo pagrindinio dokumento teksto. Taigi, nors bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo keliamas klausimas dėl šių įrašų autentiškumo ir atlikimo laiko, tačiau, nesant kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šiuose pirminiuose dokumentuose nurodytą informaciją, minimi įrodymai vertintini kritiškai.
31. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė, jog visas suvestinėje lentelėje nurodytas sumas sumokėjo tretiesiems asmenims už BUAB „JLGKV“. Priešingai, suinteresuotas asmuo teismui pateikė pakankamai įrodymų (suvestinės lentelės, pagrįstos bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos ir iš trečiųjų asmenų gautais dokumentais), pagrindžiančių, kad tam tikriems tretiesiems asmenims, nurodytiems pareiškėjos suvestinėje lentelėje, sumos pervestos/sumokėtos nebuvo (pvz. UAB „Ožiaragis“, UAB „Tavo sodyba“, UAB „Jugent Lietuva“, UAB „Žirginėlis“ ir pan.), nes minėti kreditoriai pateikė finansinius reikalavimus BUAB „JLGKV“ bankroto byloje; pareiškėja kreditoriams mokėjo tik už save arba BUAB „JLGKV“ prievoles buvo apmokėjusi pati BUAB „JLGKV“.
32. Kaip jau nurodyta, priešingai nei teigia pareiškėja, siekiant, kad būtų patvirtintas jos finansinis reikalavimas, turėjo būti įrodytas ne vien atitinkamų piniginių sumų mokėjimo tretiesiems asmenims faktas ir mokėjimai atliekami už BUAB „JLGKV“, tačiau ir tai, jog BUAB „JLGKV“ turėjo konkrečias prievoles tretiesiems asmenims ir pareiškėja šias prievoles perėmė. Pareiškėjos suvestinėse lentelėse nurodyti tik dokumentų, kuriais tariamai buvo apmokėta skola numeriai, tačiau ne prievolės atsiradimą pagrindžiantys dokumentai. Dėl to byloje nėra galimybės nustatyti, ar BUAB „JLGKV“ apskritai turėjo atitinkamas prievoles suvestinėje lentelėje nurodytiems kreditoriams, koks buvo jų atsiradimo pagrindas, apimtis ir pan. Byloje pateikti pavieniai skolų suderinimo aktai ir trišaliai įskaitymo aktai nesuteikia pagrindo situacijos vertinti kitaip, kadangi vien šie aktai, nesant juose nurodytų skolų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nepagrindžia pareiškėjos reikalavimo teisės 105 192,50 Eur sumoje.
33. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja įrodė prašomą patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą 105 192,50 Eur sumoje, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą. Nepaisant to, atlikus byloje esančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų analizę, galima daryti išvadą, kad pareiškėja įrodė, jog sumokėjo už BUAB „JLGKV“ prievoles tretiesiems asmenims 9 302,60 Eur sumą, t. y. sumokėjo kreditoriams UAB „Stesika“, UAB „TELE 2“, UAB „Hesora ir Co“, UAB „Dezinfa“, UAB „Gerunda“, UAB „Telia Lietuva“, UAB „Midateksas“, Usi International, UAB „Savinge“, UAB „LC Grupė“, UAB „Danushis Chemicals“, UAB „Tobis“. Tuo tarpu iš BUAB „JLGKV“ pateiktos suvestinės akivaizdžiai matyti, kad pareiškėja nesumokėjo už BUAB „JLGKV“ prievolės tretiesiems asmenims 9 432,20 Eur sumoje.
34. Dalis trečiųjų asmenų į nemokumo administratorės užklausimą neatsakė ir dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjos skolų už BUAB „JLGKV“ sumokėjimą, nepateikė. Todėl laikyti įrodytu tik pačios pareiškėjos lentelėse nurodytus duomenis įrodytais, nėra pagrindo, kadangi būtent pareiškėja turėjo pareigą pagrįsti, jog BUAB „JLGKV“ tretiesiems asmenims buvo skolinga.
35. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja pateikė įrodymus, jog UAB „Supernetas“ 2021 m. vasario 9 d. sudengė savo atliktus mokėjimus pagal BUAB „JLGKV“ skolas 17 518,37 Eur sumai, o 2021 m. gegužės 3 d. – 3 200,91 Eur sumai (viso 20 719,28 Eur). Tačiau, kaip jau minėta, nemokumo administratorė pateikė įrodymus ir iš jų pripažįsta tik 9 302,60 Eur sumos mokėjimus, be to, laiko, kad ši suma yra įskaičiuota į 2021 m. vasario 9 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. atliktus tarpusavio užskaitymo aktus. Tačiau šiuo atveju suinteresuotas asmuo, be deklaratyvių teiginių, nepateikė įrodymų, kad minėta suma būtų įtraukta į 2021 m. vasario 9 d. ar 2021 m. gegužės 3 d. atliktus tarpusavio skolų užskaitymo aktus, todėl laikytina nepaneigta BUAB „JLGKV“ skola pareiškėjai 9 302,60 Eur sumoje.
36. Pareiškėja taip pat pateikė įrodymus, kad UAB „Supernetas“ perėmė BUAB „JLGKV“ skolas pagal trišalius užskaitymo aktus bendrai 49 384 Eur sumai. Tarp šių aktų yra ir UAB „Savex“ 2 977,02 Eur skola, tačiau Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2504-1111/2021, 2019 m. rugsėjo 29 d. UAB „Savex“, UAB „Supernetas“ ir BUAB „JLGKV“ sudarytas trišalis tarpusavio skolų užskaitymo aktas pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) dėl jame įtvirtintos imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančios sąlygos, nustačiusios, jog „šis trišalis tarpusavio užskaitos aktas galioja tuo atveju, jeigu UAB „<...>“ netaikys jokio priverstinio išieškojimo. Visos šalys patvirtina, kad nėra ir nebus teisinių ginčų dėl sumų, kurios dalyvauja užskaitoje“. Dėl nurodytos aplinkybės laikytini niekiniais ir negaliojančiais ab initio UAB „Supernetas“ ir BUAB „JLGKV“ su trečiaisiais asmenimis UAB „Pro colore“ (5 754,27 Eur suma), UAB „Bravo LT“ (2 318,46 Eur suma), MB „Viskas Jums“ (279,21 Eur suma) trišaliai užskaitymo aktai, kuriuose yra nustatyta jau minėta analogiška, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujanti sąlyga. Pareiškėjos pateiktuose skolų suderinimo aktuose su UAB „Jaros prekyba“ ir UAB „Savingė“ suderintos ne BUAB „JLGKV“, o pačios pareiškėjos skolos.
37. Pareiškėja į bylą pateikė ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą bei Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. preliminarų sprendimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti (CPK 179 straipsnio 2 dalis), kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1223-776/2020), 2019 m. gruodžio 3 d. preliminarus sprendimas buvo panaikintas, taigi, jis byloje įrodomosios galios neturi. Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-3406-1111/2019 yra įsiteisėjęs. Minėtu teismo įsakymu iš pareiškėjos kreditorės UAB „Lietlietas“ naudai buvo priteista 886,05 Eur skola, 77,88 Eur palūkanos, 40 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos ir 68 Eur bylinėjimosi išlaidos, viso 1 071,93 Eur. Šiuo atveju iš pareiškėjos priteista skola susidarė dėl BUAB „JLGKV“ neįvykdytų ir perleistų įsipareigojimų. Svarbu ir tai, kad minėtas teismo įsakymas yra įvykdytas ir kreditorės UAB „Lietlietas“ naudai iš pareiškėjos yra išieškota 1 071,93 Eur suma (vykdomosios bylos Nr. 0156/19/01489).
38. Taigi, sumokėjusi už BUAB „JLGKV“ 10 392,53 Eur (9 302,60 Eur + 1 071,93 Eur) sumą tretiesiems asmenims, pareiškėja įgijo teisę reikalauti šių sumų atlyginimo, todėl tokio dydžio papildomas pareiškėjos finansinis reikalavimas tvirtintinas BUAB „JLGKV“ bankroto byloje.
39. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pavedė nemokumo administratorei 7 darbo dienų terminą pateikti į bankroto bylą atsiliepimą į UAB „Almarūno prekyba“, UAB „Autospecas“ ir UAB „VSI International“ prašymus patvirtinti kreditinius reikalavimus. Vadinasi, pareikšti šių ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai BUAB „JLGKV“ bankroto byloje taip pat tvirtina, jog pareiškėja nesumokėjo šių BUAB „JLGKV“ skolų, nors teikiamoje suvestinėje nurodo. Tokiu būdu pareiškėja neįrodo, kad turėjo pagrįstą ir pakankamą pagrindą mokėti už BUAB „JLGKV“ prievoles tretiesiems asmenims 105 192,50 Eur sumoje, išskyrus jau pripažintą 9 302,60 Eur sumą ir 1 071,93 Eur teismo priteistą sumą, dėl to jos prašymas visoje apimtyje negalėjo būti patenkintas (CPK 178 ir 184 straipsniai).
Dėl paskolos teisinių santykių
40. Pareiškėja taip pat teigia, kad UAB „Supernetas“ suinteresuotam asmeniui yra suteikusi 12 112,74 Eur paskolą. Šiems teiginiams pagrįsti pareiškėja į bylą pateikė kasos išlaidų orderius ir paskolos sutartį su priedais. Suinteresuoto asmens nemokumo administratorė nurodo, kad jai perduotuose bendrovės dokumentuose nėra duomenų, jog nurodyta suma būtų apskaityta įmonės finansinėje apskaitoje, nėra perduoti kasos pajamų orderiai, paskola nėra deklaruota VMI; iš pateiktų kasos išlaidų orderių negalima identifikuoti kam buvo išmokėtos nurodytos lėšos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šios paskolos sutarties teisinių santykių atskirai nepasisakė, tačiau finansinį reikalavimą patvirtino visa apimtimi, todėl darytina išvada, kad paskolos suteikimo BUAB „JLGKV“ faktą laikė įrodytu. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
41. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
42. Aiškindamas įrodymų vertinimo principus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
43. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
44. Kaip jau minėta, pareiškėja paskolos suinteresuotam asmeniui suteikimo faktą įrodinėja UAB „Supernetas“ kasos išlaidų orderiais, kurie išduoti nuo 2019 m. vasario mėnesio. Nors šiuose išlaidų orderiuose nurodoma, kad BUAB „JLGKV“ perduodamos paskolintos lėšos UAB „Supernetas“ ir daugumoje jų yra tiek lėšas perdavusio, tiek jas gavusio asmens parašas (tas pats fizinis asmuo pasirašo ir kaip lėšų davėjas, ir kaip gavėjas), tačiau tokiu atveju negalima konkrečiai nustatyti asmens, kuris tariamą paskolą gavo (tai buvo juridinis ar fizinis asmuo). Be to, paskolos sutartis, nors ir sudaryta raštu, tačiau jau gerokai po tariamo paskolos suteikimo ir, vėlgi, pasirašyta to paties asmens. Taigi, pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai (paskolos sutartis, kasos išlaidų kvitai) vertintini kritiškai, nes tiek pareiškėjai, tiek BUAB „JLGKV“ vadovavo ir atsakingais už buhalterinę apskaitą buvo tas pats fizinis asmuo, pareiškėjos ir BUAB „JLGKV“ finansinės operacijos yra iš esmės neatsietai tarpusavyje susiję, o nemokumo administratorei nėra perduoti visi bankrutavusios bendrovės finansinės apskaitos dokumentai. Pažymėtina, kad, nors tariamos paskolos suma BUAB „JLGKV“ periodiniais mokėjimais buvo galimai mokama daugiau nei dvejus metus, tačiau šie santykiai niekaip neatsispindi BUAB „JLGKV“ buhalterinėje apskaitoje; byloje nėra įrodymų, kad paskolos suma iš tiesų buvo įnešta į BUAB „JLGKV“ kasą, buvo naudojama bendrovės reikmėms ir pan. Rašytinė paskolos sutartis sudaryta jau po visos paskolos sumos tariamo išmokėjimo BUAB „JLGKV“, nors pagal pareiškėjos atstovo paaiškinimus jau nuo 2019 m. vasario 18 d. BUAB „JLGKV“ veiklos nevykdė, taigi, labiau tikėtina, kad ir poreikio tokiai paskolai nebuvo.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutavusios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neįrodė paskolos suteikimo BUAB „JLGKV“ fakto, todėl pirmosios instancijos teismas iš tariamų paskolos sutartinių santykių kylantį pareiškėjos reikalavimą nepagrįstai patvirtino.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, nepakankamai įvertino visas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kas sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas tik iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – suinteresuoto asmens BUAB „JLGKV“ bankroto byloje iki 36 235,10 Eur (25 842,57 Eur + 10 392,53 Eur) padidinant pareiškėjos UAB „Supernetas“ finansinį reikalavimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ bankroto byloje patvirtintas 131 035,07 Eur pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“ finansinis reikalavimas, pakeisti ir išdėstyti taip:
Patvirtinti padidintą iki 36 235,10 Eur antros eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ bankroto byloje.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.