- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- 2-2504-1111/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00151-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SAVEX“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SAVEX“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Supernetas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „JLGKV“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2961,04 Eur skolą, 87,61 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. lapkričio 19 d. ieškovė UAB „SAVEX“ ir UAB „JLGKV“ sudarė konsignacijos sutartį Nr. D13-19. 2019 m. UAB „JLGKV“ finansinius įsipareigojimus perėmė atsakovė UAB „Supernetas“. 2019 m. rugsėjo 29 d. sudarytas trišalis tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kurį inicijavo atsakovė UAB „Supernetas“. Mano, kad atsakovė UAB „Supernetas“ rėmėsi sąžiningumo principu, įtraukdama į aktą sąlygą, jog „aktas galioja tik tuo atveju, jeigu UAB „SAVEX“ netaikys jokio priverstinio išieškojimo. Visos šalys patvirtina, kad nėra ir nebus jokių teisinių ginčų dėl sumų, kurios dalyvauja užskaitoje“.
Kadangi su UAB „JLGKV“ sėkmingai bendradarbiavo nuo 2013 m. iki 2019 m., pasikliaujant kliento geranoriškumu toliau gražiai dirbti, buvo pasirašytas aktas. Tačiau UAB „Supernetas“ UAB „SAVEX“ nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. birželio 29 d. yra apmokėjusi už prekes pagal trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą 300,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Supernetas“ atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad UAB „Supernetas“ negali persiimti kitos įmonės įsipareigojimų, nes nėra jokio juridinio pagrindo. Tarp UAB „Supernetas“ ir UAB „SAVEX“ mokėjimo prievolės, t. y. skolos, nėra ir sutartyje, sudarytoje UAB „JLGKV“, sutartyje neįvardijama kaip trečiasis asmuo. Sutartis dėl skolos perėmimo vienos įmonės kitai nebuvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „JLGKV“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „JLGKV“, nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 18 d. Minėtą nutartimi teismas įpareigojo bankrutuojančios UAB „JLGKV“ vadovą V. V. per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorę įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.
UAB „JLGKV“ vadovas per teismo nustatytą terminą neperdavė nemokumo administratoriui valdomą ir naudojamą turtą, finansinės atskaitomybės pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat neperduoti buhalterinės apskaitos registrai. Todėl nemokumo administratorius negali patikrinti skolos likučio UAB „SAVEX“. UAB „JLGKV“ bankroto byloje UAB „Supernetas“ kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nutarta išskirti pareiškėjo UAB „Supernetas“ prašymą dėl jo kreditinio reikalavimo patvirtinimo iš BUAB „JLGKV“ bankroto bylos į atskirą bylą. 2019 m. rugsėjo 29 d. trišalio tarpusavio skolų užskaitymo akto teisėtumą prašo įvertinti teismo nuožiūra.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad UAB „JLGKV“ iš ieškovės nebepirko prekių, tačiau prekes norėjo pirkti atsakovė UAB „Supernetas“. Dėl to buvo sudarytas trišalis tarpusavio skolų užskaitymo aktas, tačiau atsakovė jo nevykdo. Ieškovės atsakovei išrašyta sąskaita yra apmokėta. Dėl akte nurodytos aplinkybės, kad jis galioja tuo atveju, jeigu ieškovė netaikys priverstinio išieškojimo, paaiškino, kad ieškovė suprato, jog priverstinis išieškojimas nebus taikomas tik iš karto po akto pasirašymo, tačiau atsakovės nuo prievolės neatleido.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nepripažino ieškinio, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi už atsakovės UAB „Supernetas“ pirktas prekes. UAB „Supernetas“ norėdama išsaugoti buvusius UAB „JLGKV“ tiekėjus su jais sudarinėjo sutartis dėl UAB „JLGKV“ skolų, nes abiem įmonėms vadovavo tas pats direktorius V. V., todėl kitaip nebūtų gavę prekių. Tokiu principu yra sumokėta apie 150000,00 Eur UAB „JLGKV“ skolų. Tiekėjai toliau veždavo prekes, kurias atsakovė pardavusi iš gauto pelno atiduodavo dalį UAB „JLGKV“ skolos. Tačiau ieškovė atsisakė bendradarbiauti su atsakove minėtu būdu, todėl skola ir nėra atiduota. Kad nekiltų teisiniai ginčai dėl atsakovės prisiimtų UAB „JLGKV“ skolų, todėl ir buvo numatyta, kad aktas galioja tik tuo atveju, jeigu nebus vykdomas priverstinis išieškojimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Dėl nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių
2013 m. lapkričio 19 d. ieškovė ir UAB „JLGKV“ sudarė konsignacijos sutartį D13-19 dėl prekių pateikimo pardavimui (b. l. 36-38).
2018 m. kovo 2 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija VV Nr. 016779 už prekes už 512,13 Eur sumą (sumokėjimo terminas iki 2018 m. rugpjūčio 29 d.) UAB „JLGKV“ (b. l. 3-5, 41-43).
2018 m. spalio 31 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija VV Nr. 017730 už prekes už 1147,99 Eur sumą (sumokėjimo terminas iki 2019 m. balandžio 29 d.) UAB „JLGKV“ (b. l. 6-10, 44-48).
2018 m. gruodžio 6 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija VV Nr. 017995 už prekes už 1018,63 Eur sumą (sumokėjimo terminas iki 2019 m. birželio 4 d.) UAB „JLGKV“ (b. l. 11-14, 49-52).
2019 m. rugsėjo 29 d. ieškovė, UAB „JLGKV“ ir atsakovė UAB „Supernetas“ sudarė trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą pagal kurį UAB „Supernetas“ skolinga ieškovei 2977,02 Eur. Po užskaitos atlikimo UAB „JLGKV“ ir ieškovės tarpusavio skola – 0 Eur. Nurodyta, kad „Šis trišalis tarpusavio užskaitos aktas galioja tuo atveju, jeigu UAB „Savex“ netaikys jokio priverstinio išieškojimo. Visos šalys patvirtina, kad nėra ir nebus teisinių ginčų dėl sumų, kurios dalyvauja užskaitoje.“ (b. l. 40).
2020 m. sausio 27 d. ieškovė atsakovei pareiškė reikalavimą įvykdyti prievolę dėl 2627,66 Eur skolos už prekes, 77,75 Eur palūkanų, delspinigių (b. l. 93).
2020 m. vasario 20 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VV020121 už prekes už 284,02 Eur sumą (sumokėjimo terminas iki 2020 m. rugpjūčio 18 d.) UAB „Supernetas“ (b. l. 15-17).
2020 m. vasario 24 d. ieškovės ir atsakovės akte dėl skolų suderinimo nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendras skolos likutis yra 2977,02 Eur ieškovės naudai. Pagal 2019 m. rugsėjo 29 d. aktą už 2977,02 Eur sumą padengta 349,36 Eur suma, likutis 2627,66 Eur. Pagal 2019 m. spalio 7 d. sąskaitą faktūrą VV019379 skola 349,36 Eur (b. l. 19, 39).
2021 m. spalio 4 d. pranešime atsakovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. trišaliame tarpusavio skolų užskaitymo akte buvo nurodyta, kad trišalis tarpusavio užskaitos aktas galioja tuo atveju, jeigu UAB „Savex“ netaikys jokio priverstinio išieškojimo. Visos šalys patvirtina, kad nėra ir nebus teisinių ginčų dėl sumų, kurios dalyvauja užskaitoje. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl priverstinio išieškojimo, todėl atsakovė vienašališkai panaikina minėtą aktą (b. l. 89).
Dėl ginčo esmės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.154 straipsnio 2 dalį sutartims taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius.
CK 6.156 straipsnyje numatytas sutarties laisvės principas. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).
CK 1.78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Pagal CK 1.78 straipsnio 3 dalį niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Pagal CK 1.2 straipsnio 2 dalį civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.
2019 m. rugsėjo 29 d. ieškovė, UAB „JLGKV“ ir atsakovė UAB „Supernetas“ sudarė trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą pagal kurį UAB „Supernetas“ skolinga ieškovei 2977,02 Eur. Po užskaitos atlikimo UAB „JLGKV“ ir ieškovės tarpusavio skola – 0 Eur. Nurodyta, kad „Šis trišalis tarpusavio užskaitos aktas galioja tuo atveju, jeigu UAB „Savex“ netaikys jokio priverstinio išieškojimo. Visos šalys patvirtina, kad nėra ir nebus teisinių ginčų dėl sumų, kurios dalyvauja užskaitoje.“
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir įvertinus minėtame trišaliame tarpusavio skolų užskaitymo akte esančias sąlygas, kad „Šis trišalis tarpusavio užskaitos aktas galioja tuo atveju, jeigu UAB „Savex“ netaikys jokio priverstinio išieškojimo. Visos šalys patvirtina, kad nėra ir nebus teisinių ginčų dėl sumų, kurios dalyvauja užskaitoje.“, pripažįstama, kad jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes pagal tokias akto sąlygas ieškovė iš esmės atsisako teisės kreiptis į teismą, nors įstatyme numatyta, kad toks atsisakymas negalioja.
Dėl to teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), kad minėtas aktas yra niekinis ir negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).
Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.96 straipsnis). Atsakovės atstovas paaiškino, kad trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą inicijavo ir jo sąlygas ieškovei pasiūlė atsakovė. Atsakovės valia sudaryti minėtą aktą buvo būtent su jame nurodytomis sąlygomis, kad „Šis trišalis tarpusavio užskaitos aktas galioja tuo atveju, jeigu UAB „Savex“ netaikys jokio priverstinio išieškojimo. Visos šalys patvirtina, kad nėra ir nebus teisinių ginčų dėl sumų, kurios dalyvauja užskaitoje.“. Dėl to teismas sprendžia, kad minėtas aktas išvis nebūtų buvęs sudarytas be nurodytų sąlygų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kitų akto dalių galiojimo.
Ieškovė iš atsakovės nėra gavusi piniginių lėšų pagal minėtą aktą, todėl restitucijos klausimas nespręstinas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Konstatavus, kad minėtas aktas yra niekinis ir negalioja, nelieka pagrindo, kuriuo remdamasi ieškovė kreipėsi į teismą, todėl ieškinys yra atmetamas. Dėl to teismas taip pat nebepasisako dėl kitų atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių dėl tarp šalių kilusio ginčo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinys yra atmetamas, byloje nėra duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 29 d. UAB „SAVEX“, UAB „JLGKV“, UAB „Supernetas“ sudarytą trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą.
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.