Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2

2022 m. lapkričio 9 d.

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. V.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. M. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 200 000 Eur neturtinę žalą, 52 000 Eur negautų pajamų ir 24 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, iš viso 276 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1) Nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai;

2) Nepagrįstai ir neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės;

Dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo ir pareikštų įtarimų

Apibendrinant, teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir įtarimų pareiškimas ieškovo atžvilgiu nelaikytinas valstybės institucijų neteisėtu veikimu, dėl kurio galėtų kilti civilinė atsakomybė.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo

Pagal BPK III dalį, procesinės prievartos priemonės skirstomos į dvi dalis: kardomosios priemonės (XI skyrius) ir kitos procesinės prievartos priemonės (XII skyrius). Kardomosios priemonės yra šios: suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, užstatas, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nustatyta, kad 2010 m. kovo 25 d. ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (baudžiamosios bylos t.23, b.l. 22-24). Kardomoji priemonė buvo paskirta Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu, ieškovas su nutarimu buvo supažindintas ir pasirašė 2010 m. kovo 25 d. (Baudžiamosios bylos t.23, b. l. 25). Konstatuotina, kad paskiriant kardomąją priemonę BPK nuostatos nepažeistos (BPK 121 straipsnis). Kardomosios priemonės rūšis parinkta tinkamai, nes rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos iš esmės ieškovo gyvenimo ir profesinės veiklos nesuvaržė, kaip matyti iš vėlesnių įvykių, ieškovas, 2011 m. sausio 17 d., sausio 21 d. į apklausas nevyko, nurodė, kad atlieka advokato pareigas kitoje byloje ( b. b. t.23, b. l. 32). Atsižvelgtina, kad paskiriant ieškovui rašytinį pasižadėjimą neišvykti pats ikiteisminis tyrimas buvo pradinėje savo fazėje, buvo pareikšti įtarimai sukčiavimu, dokumentų klastojimu, grupės organizavimu, renkama medžiaga kaltinimams pagrįsti, todėl tyrėjams buvo aktualu, kad įtariamasis šaukiamas nedelsiant atvyktų. Teismas daro išvadą, kad kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimu pareigūnai neteisėtų veiksmų nepadarė.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pakeista į suėmimą. Teismas suėmimo poreikį motyvavo tuo, kad ieškovas neatvyko į 2016 m. rugpjūčio 24 d. posėdį, o prieš tai buvo neatvykęs į 8 posėdžius dėl ligos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirtą priemonę – suėmimą paliko nepakeistą (b. b. t.36, b. l. 240-244), o 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pakeitė suėmimą į 5000 Eur užstatą (b. b. t.37, b. l. 16-17). Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalį, kardomosios priemonės baigiamos taikyti įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui. Šiuo atveju išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 3 d., atitinkamai tą dieną nustojo galioti kardomoji priemonė ieškovo atžvilgiu - užstatas. Teismas sprendžia, kad pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti- buvo paskirta siekiant koncentruoto ir operatyvaus tyrimo atlikimo, turint pagrįstų prielaidų, kad galbūt buvo padarytos nusikalstamos veikos. Vėliau griežtesnių kardomųjų priemonių paskyrimą (įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, suėmimo ir užstato) parinkimą sąlygojo paties ieškovo nedrausmingas elgesys, kai jis neatvykdavo į apklausas, į teismo posėdžius. Todėl negalima daryti išvados, kad kardomųjų priemonių paskyrimas įrodo valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus.

Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad jam buvo paskelbta paieška, motyvuodamas, kad tuo pasireiškė valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai. Tačiau paieška BPK prasme nėra laikoma procesinės prievartos priemone, iš esmės jokios įtakos ieškovo teisėms ji nedarė, be to, teismas paiešką panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b. b. t.36, b. l. 240-244).

Ieškovas nurodė, kad jam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo neteisėtas ir padarė jam žalą, nes buvo areštuotas jo nekilnojamasis turtas. Nustatyta, kad Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2011 m. vasario 23 d. nutarimu buvo laikinai apribotos ieškovo nuosavybės teisės į du butus Vilniuje, bendros 791 000 Lt vertės, uždraudžiant disponuoti turtu (t.16, b. l. 50-53). Ieškovas 2011 m. kovo 1 d. pateikė prašymą prokurorui pakeisti nuosavybės teisių apribojimo objektą, nurodė, kad abu butus nori parduoti. Prokuroras 2011 m. kovo 14 d. nutarimu patenkino ieškovo prašymą, butams laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikino, vietoje butų nustatė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini)(t.16, b. l. 58-59). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, gavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, 2011 m. spalio 11 d. nutartimi paskyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą tiems patiems objektams, trims mėnesiams nuo 2011 m. spalio 11 d. ( b. l. t.27, b. l. 107-108). Vėliau laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęsiamas kas trys mėnesiai tiems patiems turto objektams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi pakeistas vienas iš turto objektų - žemės sklypas V(duomenys neskelbtini) (b.b.t. 29, b. l. 187-188). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą pakeisti turto objektą- žemės sklypą (duomenys neskelbtini)į kitus objektus - žemės sklypus(duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo nurodomiems sklypams (duomenys neskelbtini)jau yra uždėtas areštas, tie sklypai yra būsimų varžytynių objektas kitoje byloje, todėl laikinas nuosavybės apribojimas neužtikrintų galimo nukentėjusiųjų ieškinio patenkinimo šioje baudžiamojoje byloje. Pastebėtina, kad ieškovo argumentas, kodėl turi būti panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas žemės sklypui(duomenys neskelbtini), buvo tas, kad sklypas yra miško ūkio žemės paskirties, o laikinas paribojimas trukdo ieškovui tą sklypą tvarkyti pagal miškotvarkos projektą, pasiruošti malkų. Tačiau, kaip jau minėta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas suvaržė ieškovo teisę tik disponuoti sklypu (parduoti, įkeisti, mainyti ir pan.), o tvarkyti pagal miškotvarkos planą ir pasiruošti iš tame sklype augančio miško malkas jokio draudimo nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių ribojimas buvo tęsiamas kas trys mėnesiai, ir galiausiai panaikintas, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. išteisinamuoju nuosprendžiu. Spręstina, kad laikinas nuosavybės teisės ribojimas nelaikytinas valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais. Kol neįsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis, buvo pagrindas riboti ieškovo disponavimą nuosavybės teisėmis siekiant užtikrinti galimą civilinių ieškinių tenkinimą. Ieškovo prašymu turto objektai buvo keičiami vieni kitais. Ieškovas netgi teikė teismui prašymus vietoje jo žemės sklypo nustatyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. M. turtui siekiant išvengti šio turto pardavimo iš varžytynių dėl kito įsiskolinimo (b. b. 32, b. l. 1-3), prieštaravo, kad banko prašymu būtų panaikintas laikinas nuosavybės teisės ribojimas vienam žemės sklypui (duomenys neskelbtini)( b. b. t.31, b. l. 119-122). Tai rodo, kad tam tikrais atvejais ieškovui laikinas nuosavybės teisių ribojimas buvo naudingas, nes leido bent laikinai išvengti išieškojimo pagal kitas prievoles nukreipimo į turto objektus. Duomenų, kad ieškovui buvo kilęs neatidėliotinas poreikis parduoti ar kitaip disponuoti nutartimis nurodytais turto objektais, ieškovas nepateikė. Laikytina, kad ir valstybės neteisėtų veiksmų nebuvo, ir žala ieškovui šia priemone - laikinu nuosavybės teisės apribojimu - nebuvo padaryta.

Dėl ilgai užtrukusio baudžiamojo persekiojimo ir teisminio nagrinėjimo

Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje įtarimai ieškovui buvo pareikšti 2010 m. kovo 19 d. ( b. b. t.23, b. l. 63). Kaltinamasis aktas byloje surašytas 2011 m. birželio 20 d. ir perduotas teismui 2011 m. birželio 21 d. ( b. b. t.25, b. l. 3-83). Tokiu būdu, ikiteisminis tyrimas užtruko 1 metus ir 3 mėnesius. Atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių (3 fiziniai asmenys ir 1 juridinis asmuo), ieškovui pateikti septyni kaltinimų epizodai, byloje gautos 7 specialistų išvados, apklausti 49 liudytojai, spręstina, kad ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo per ilga. Ikiteisminio tyrimo veiksmų intensyvumas buvo tinkamas, daug veiksmų buvo atlikta 2008-2009-2010 m. iki įtarimų ieškovui pareiškimo (dokumentų poėmiai, apžiūros, liudytojų apklausos, užklausos VMI, registrams, užduotys specialistams, specialistų išvadų rengimas, gavimas). Ieškovas nenurodė laikotarpių, per kuriuos ikiteisminis tyrimas nebuvo vykdomas arba buvo nepakankamai intensyvus, kas galėtų liudyti apie valstybės pareigūnų neteisėtą neveikimą. Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu neteisėtų veiksmų nebuvo, taip pat nebuvo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 straipsnio (teisės į kuo greitesnį procesą) pažeidimo.

Bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo 2011 m. birželio 21 d. ir baigėsi 2018 m. rugsėjo 3 d., kai ieškovas buvo išteisintas. Vadinasi, procesas teisme užtruko 7 metus ir 72 dienas. Sprendžiant klausimą, ar tokia proceso teisme trukmė nebuvo pernelyg ilga ir pažeidusi ieškovo teises, yra aktualu nustatyti, dėl kokių priežasčių procesas teisme buvo tokios trukmės.

Nustatyta, kad 2011 m. spalio 11 d. Vilniaus 1 apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ( b. b. t.27, b. l. 23-106).

2012 m. sausio 6 d. – neatvyko ieškovo advokatas E. M., advokatė L. G.; posėdis atidėtas;

2012 m. kovo 13 d. neatvyko ieškovo advokatas E. M., tačiau posėdis vyko;

2012 m. kovo 15 d. posėdžio metu pranešta, kad byla perduodama nagrinėti kitam teisėjui; ( b. b. t. 28, b. l. 92-105);

2012 m. rugpjūčio 23 d. teisiamasis posėdis vyko; paskirtos kitų posėdžių datos: spalio 23, lapkričio 14, lapkričio 27;

2012 m. spalio 23 d. į posėdį neatvyko ieškovo atstovas advokatas E. M., posėdis atidėtas;

2012 m. lapkričio 14 d. posėdis neįvyko dėl teisėjos ligos;

2012 m. lapkričio 27 d. teisiamasis posėdis vyko su pertraukomis iki 2013 m. sausio 31 d., nustatytos kitų posėdžių datos: 2013 m. kovo 15, kovo 26, balandžio 15, balandžio 16 ( b.b.t.29, b.l. 183);

2013 m. kovo 15 d. į posėdį neatvyko ieškovo gynėjas E. M., kitas advokatas pranešė, kad suderintos datos jam yra netinkamos, teisėja nustatė kitas teisiamųjų posėdžių datas: 2013 m. birželio 14, rugpjūčio 26, 27, 28, rugsėjo 10, rugsėjo 23, spalio 2 d. ( b.b.t.30, b.l. 4);

2013 m. birželio 14 d. posėdis neįvyko, nes teisiamasis E. M. pateikė nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 12 iki 18 d.;

2013 rugpjūčio 26,27,28 dienomis posėdis nevyko, nes susirgo UAB „Adversus group“ atstovas advokatas N. K.;

2013 m. rugsėjo 10 d. ieškovo gynėjas E. M. parašė teismui prašymą leisti jam neatvykti į bylos nagrinėjimą, nes jam tapo žinoma, kad byloje negalės dalyvauti advokatas A. K., ir bylos nagrinėjimas nevyks. E. M. nurodė, kad kita jam tinkama posėdžio diena būtų spalio 16 ( b.b.t.30, b.l. 98). Tuo tarpu advokatas A. K. į teismo posėdį atvyko. Todėl teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskyrė advokatui E. M. 1300 Lt baudą.

2013 m. spalio 2 d. advokatas E. M. pranešė teismui, kad nutraukė susitarimą ginti kaltinamuosius A. M. ir E. M., todėl į posėdį neatvyks; posėdis neįvyko, paskirtos kitos posėdžių datos: 2013 m. lapkričio 26, gruodžio 18, 2014 m. sausio 14, 23 d.d.;

2013 m. lapkričio 26 d. į bylą įstojo naujas ieškovo gynėjas L. M.; posėdis nevyko;

2013 m. gruodžio 18 d. advokatas A. K. pranešė, kad jam atlikta chirurginė operacija, bus nedarbingas iki gruodžio 20 d. Teismas priėmė nutartį kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT) dėl advokatų A. M. ir UAB „Adversus group“ paskyrimo, nurodė, kad iki šiol negalėjo pradėti tirti įrodymų dėl advokatų nedalyvavimo procese ( b.b.t. 30, b.l. 131). Ieškovas parašė prašymą VGTPT neskirti jam advokato, nes visuose posėdžiuose jo advokatas dalyvavo, tik du kartus prašė posėdžius atidėti. VGTPT paskyrė ieškovui advokatą J. J..

2014 m. sausio 10 d. ieškovo gynėjas advokatas L. M. informavo teismą, kad ir toliau gins savo klientą A. M., tačiau paskirtos posėdžių datos sausio 14 ir 23 jam yra netinkamos, nes jis jau yra užimtas kitose bylose, taip pat jam netinkamos datos 2014 m. vasario 5, kovo 13 ir kovo 21. Sausio 14, 23 posėdžiai neįvyko.

2014 m. vasario 18 d. teismas nagrinėjo ieškovo prašymą grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui, prašymą atmetė. Teismas paskyrė kitas teisiamųjų posėdžių datas: 2014 m. balandžio 25, gegužės 6,12,15; birželio 9, liepos 8.

2014 m. kovo 12 d. teismui pateiktas ieškovo gynėjo L. M. pranešimas, kad jis nutraukė su A. M. sudarytą žodinę teisinės pagalbos sutartį (dėl skirtingo požiūrio į gynybines pozicijas rašytinės sutarties sudaryti nepavyko), todėl toliau A. M. nebegins ( b.b.t.30, b.l. 247).

2014 m. balandžio 25 d. posėdyje ieškovą ginti atvyko VGTPT paskirtas advokatas J. J., tačiau ieškovas nurodė, kad šis gynėjas netinkamas, jie kitoje byloje yra priešingose pusėse, pats advokatas J. J. nusišalino nuo gynybos, posėdis atidėtas;

2014 m. gegužės 6 d. į bylą įstojo ieškovo gynėja advokatė E. Ž., kuris nurodė, kad nespėjo susipažinti su byla, prašo atidėti posėdį; posėdis nevyko;

2014 m. gegužės 12 d. posėdis nevyko, nes iš anksto rezervuota teismo posėdžių salė buvo užimta, be to, buvo gautas D. B. skundas, byla siunčiama į apygardos teismą, suderinamos kitų posėdžių datos: 2014 m. rugpjūčio 14,27,28, rugsėjo 16,22,23,29,30, spalio 13,14.

2014 m. birželio 9 d. posėdis neįvyko dėl E. M. ligos;

2014 m. liepos 8 d. posėdis neįvyko dėl A. M. ligos;

2014 m. rugpjūčio 21,27,28, rugsėjo 16 d. posėdžiai vyko;

2014 m. rugsėjo 22,29 ir 30 d., spalio 13,14 posėdžiai nevyko, nes sirgo E. M.;

2014 m. lapkričio 4, 6 posėdžiai vyko;

2014 m. lapkričio 10 d. teismas paskelbė pertrauką iki gruodžio 2 d.

2014 m. gruodžio 4 d. neatvyko kaltinamoji R. G., advokatė E. Ž.;

2014 m. gruodžio 17 d. posėdis vyko, suderintos kitos posėdžių datos: 2015 m. sausio 29, vasario 25, kovo 4,5,10,12, balandžio 9,14 d.

2015 m. sausio 29 d. posėdis neįvyko dėl ieškovo ligos ( kojos traumos);

2015 m. vasario 25, kovo 4, 5, 10, 12, balandžio 9, 14, gegužės 22, birželio 1 posėdžiai vyko;

2015 m. birželio 9 d. posėdis nevyko, nes sirgo ieškovas.

2015 m. birželio 10 d. bylą nagrinėti perėmė Vilniaus apygardos teismas (nes nagrinėjusi teisėja A. S. buvo paskirta dirbti Vilniaus apygardos teisme), bylos dalyviams buvo pranešta, kad anksčiau paskirti posėdžiai vyks numatytomis dienomis: 2015 m. rugpjūčio 10,17,20,25; rugsėjo 3,24, spalio 1,8 d.

2015 m. rugpjūčio 10, 17,20,25 d. posėdžiai neįvyko dėl A. M. ligos;

2015 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 1 dalį, BK 300 str. 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ( b.b.t.34, b.l. 143).

2015 m. rugsėjo 3 d. posėdis neįvyko dėl neatvykusių prokurorų, advokatės ir E. M. ligos;

2015 m. spalio 8 d. posėdis neįvyko, nes byla buvo perduota į Lietuvos apeliacinį teismą nagrinėti skundą dėl dalies bylos nutraukimo; buvo suderintos kitos posėdžių datos: 2016 m. lapkričio 9,11, gruodžio 7,14,17; 2016 m. sausio 8,15,22,29.

2015 m. lapkričio 9,11 d. posėdžiai neįvyko dėl E. M. ligos;

2015 m. gruodžio 7, 14,17 d. posėdžiai nevyko dėl A. M. ligos;

2016 m. sausio 8 d. posėdyje A. M. pareiškė nušalinimą teisėjai;

2016 m. sausio 15, 22 d. posėdžiai vyko, sausio 29 d. posėdis atšauktas, paskirti kiti posėdžiai: 2016 m. kovo 14,17,21, balandžio 11,22, gegužės 27, birželio 2d.

2016 m. kovo 14, 17, 21, balandžio 11 posėdžiai vyko.

2016 m. balandžio 22 d. posėdis neįvyko dėl E. M. ligos;

2016 m. gegužės 27 d. posėdis neįvyko dėl A. M. ligos;

2016 m. birželio 2 d. posėdyje pareikštas nušalinimas prokurorei, suderintos kitų posėdžių datos: 2016 m. birželio 29, liepos 1, rugpjūčio 24, rugsėjo 20, spalio 10, lapkričio 9, 21, gruodžio 9,19 d.

2016 m. birželio 29 posėdis vyko;

2016 m. liepos 1 posėdis nevyko neatvykus liudytojai V. M.;

2016 m. rugpjūčio 24 d. posėdis nevyko dėl A. M. dukters ligos;

2016 m. rugsėjo 20, spalio 10, lapkričio 9, 21 posėdžiai vyko;

2016 m. gruodžio 9 d. posėdyje ieškovas du kartus reiškė nušalinimą teisėjai, tačiau ji nenusišalino, nagrinėjo bylą toliau; suderintos kitų posėdžių datos: 2017 m. sausio 24, vasario 7,kovo 17,28,balandžio 11,24 d.

2016 m. gruodžio 19 d. posėdyje ieškovas pareiškė teisėjai nušalinimą, teisėja nenusišalino, nagrinėjo bylą toliau;

2017 m. sausio 24 d. posėdis neįvyko dėl ieškovo ligos; suderintos papildomos posėdžių datos: 2017 m. gegužės 9,22,23,24,25, birželio 6 d.

2017 m. vasario 7, kovo 17, 28, balandžio 11, 24, gegužės 9, 22,23,24 posėdžiai vyko, gegužės 25 d. posėdis atšauktas, nes nespės iškviesti liudytojo;

2017 m. birželio 6 posėdis vyko, suderintos kitos datos: 2017 liepos 11, rugsėjo 8, spalio 2;

2017 m. liepos 11 d. posėdis neįvyko, nes prokurorė nebuvo pasiruošusi baigiamajai kalbai; suderinti papildomi posėdžiai 2017 m. spalio 19, lapkričio 17;

2017 m. rugsėjo 8 d. posėdis vyko;

2017 m. spalio 2 d. posėdis nevyko dėl E. M. ligos;

2017 m. spalio 19, lapkričio 17 d. posėdžiai vyko, suderintos papildomos datos 2017 m. gruodžio 13,15,18 d.

2017 m. gruodžio 13, 15 posėdžiai vyko, teismas atidėjo sprendimo paskelbimą 2018 m. sausio 31 d. 2018 m. sausio 31 d. sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2018 m. vasario 19 d., ir dar kartą atidėtas 2018 m. kovo 1 d.

2018 m. kovo 1 d. buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu.

Apibendrindamas aukščiau aprašytą teisminio proceso eigą teismas pažymi, kad iš viso įvyko apie 50 teismo posėdžių, kiti posėdžiai neįvyko: 6 kartus dėl ieškovo advokato E. M. neatvykimo, 7 kartus dėl E. M. ligos, 12 posėdžių neįvyko dėl A. M. ir jo dukters ligos, 10 posėdžių neįvyko dėl to, kad keitėsi ieškovo advokatai: E. M. nutraukė susitarimą, vėliau L. M. nutraukė susitarimą, VGTP paskirtas advokatas nusišalino, naujai paskirta advokatė E. Ž. buvo nepasiruošusi posėdžiui, apie 2-3 posėdžiai buvo atidėti dėl to, kad ieškovas reiškė nušalinimus teisėjai, prokurorei. Tokiu būdu santykis tarp įvykusių ir neįvykusių posėdžių yra 50/39. Teismas neteigia, kad kaltinamieji negali sirgti, neneigia jų teisės reikšti nušalinimus ir kitais teisėtais būdais ginti savo teises, tačiau sprendžiant klausimą, ar proceso trukmė nebuvo pernelyg ilga, yra aktualu, dėl kokių priežasčių procesas užsitęsė, ar tai buvo valstybės pareigūnų ar institucijų aplaidi veikla, ar kitos priežastys. Šiuo atveju darytina išvada, kad teismas veikė koncentruotai, operatyviai, skirdavo po keletą posėdžių į priekį, pareikštus nušalinimus proceso pabaigoje išspręsdavo tą pačią dieną, kai nušalinimas buvo pareikštas, netgi teisėją paskyrus dirbti į aukštesnės pakopos teismą, byla nebuvo perduota naujam teisėjui, kas būtų užvilkinę procesą, tačiau pavesta užbaigti tai pačiai teisėjai. Ieškovas šioje byloje nenurodė, ir teismas nenustato teismo neteisėtų veiksmų vilkinant bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad dėl teismo darbo organizavimo problemų teismo posėdis baudžiamojoje byloje buvo atidėtas ne daugiau kaip 5 kartus (dėl perdavimo kitam teisėjui, du kartus dėl teisėjos ligos, dėl rezervuotos salės užimtumo, dėl prokurorės nepasiruošimo baigiamajai kalbai). Lyginant su bendra proceso trukme, šie penki atidėti posėdžiai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus teismo veiksmus vilkinant procesą ir konstatuoti Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą.

Dėl viešai sumenkintos reputacijos

Ieškovas kaip valstybės neteisėtus veiksmus nurodė tai, kad viešai žiniasklaidoje daugybę kartų buvo sumenkinta ir paniekinta jo, kaip ilgametę profesinę patirtį turinčio advokato, reputacija.

Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. birželio 11 d. buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškovai A. M. ir E. M. prašė pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. S. pateikti, o atsakovės UAB „BNS“ viešai paskleisti teiginiai: „Teisėja A. S. BNS sakė, kad šiemet iš paskirtų 27 posėdžių įvyko septyni. Iš dvidešimt neįvykusių - į maždaug dešimt neatvyko A. M., o 5-6 kartus jo tėvas E. M., jis byloje taip pat yra kaltinamasis. Patikrinau polikliniką kuri išduoda pažymas. Visi išduoti nedarbingumo pažymėjimai sutampa su teismo posėdžių periodais. Kitais laikotarpiais neserga“, yra nepagrįsti bei žeminantys ieškovų garbę ir orumą. Atsakovais byloje buvo patraukta Lietuvos valstybė ir naujienų agentūra N. T. ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. e2A-1183-343/2019 sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Teismas nustatė, kad paskleista apibendrinta informacija nelaikytina žeminančia ieškovų garbę ir orumą, o atsakovė – informacijos skleidėja (Lietuvos valstybė) neturėjo tikslo tyčia įžeisti ar pažeminti ieškovus.

Kadangi kitoje byloje yra jau išnagrinėtas apie ieškovą paskleistos informacijos teisėtumas, todėl šioje byloje pakartotinai šis epizodas nenagrinėjamas.

Ieškovas A. M. pateikė 2011 m. birželio 27 d. FNTT pranešimą žiniasklaidai, pranešime nurodoma, kad yra baigtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota teismui, nurodoma, kad sukčiavimu ir organizuotos grupės subūrimu yra kaltinamas 34 metų teisininkas A.M. ir jo tėvas ūkininkas E.M. T. konstatuoja, kad pranešimo išleidimo metu jame nurodyti duomenys atitiko tikrovę, be to, konkrečiai ieškovo asmens duomenų neatskleidė, nes buvo nurodomi tik inicialai. Spręstina, kad pranešimo pateikimu nebuvo paskleisti duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės, todėl nėra atsakovės neteisėtų veiksmų CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme, atitinkamai šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas.

Taip pat ieškovas pateikė kitus išviešinimo spaudoje pavyzdžius: (duomenys neskelbtini).

CK 2.24 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Šiuo atveju ieškovas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į minėtas visuomenės informavimo priemones dėl paskleistų duomenų paneigimo. Nesant tokio kreipimosi ir nesant ieškinyje nurodyta, kokie būtent duomenys, paskleisti apie ieškovą, buvo ir neatitinkantys tikrovės, ir žeminantys jo garbę bei orumą, tampa neįmanoma nustatyti, koks subjektas paskleidė duomenis: ar visuomenės informavimo priemonė, ar kitas informacijos šaltinis (pvz., valstybės institucija, pareigūnas). Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo paskelbti apie ieškovą tikrovės neatitinkantys ir jo garbę pažeidžiantys duomenys. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti ir žalos atlyginimą.

Dėl apribojimo užsiimti advokato praktika

Ieškovas kaip valstybės neteisėtus veiksmus nurodė aplinkybę, kad Lietuvos advokatų taryba 2018 m. kovo 18 d. nutarimu, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018, nutarė A. M. laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2018 m. kovo 9 d. iki išnyks šio išbraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Ieškovą išteisinus jis buvo vėl įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą 2018 m. rugsėjo 20 dieną. Profesinės veiklos suspendavimas truko 6 mėnesius ir 11 dienų. Ieškovas nurodė, kad dėl to jis negavo penkiasdešimt keturių tūkstančių eurų pajamų.

Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos. Advokatūros įstatymo 56 straipsnis nustato, kad Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo, jos veiklą reglamentuoja Advokatūros Įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, advokatūros įstatai.

Nors ieškovas nepateikė įrodymų, kokias pajamas jis prarado dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, tačiau net ir esant tokiems įrodymams, atsakovu dėl prarastų pajamų atlyginimo negalėtų būti Lietuvos valstybė, nes ji neatsako už kito juridinio asmens (asociacijos) organo sprendimu padarytą žalą. Nesant nustatytų valstybės neteisėtų veiksmų, kurie būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su patirta žala, žalos atlyginimo teisinis santykis neatsiranda.

Dėl išteisinimo reikšmės

Nustatyta, kad A. M. buvo išteisintas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu konstatavus, kad A. M. jokio svetimo turto neatlygintinai dėl apgaulės negavo, nes E. M. tikslinę paramą gavo pagal Agentūros sprendimą tik po to, kai pastatė sodybą, t. y. tik po to, kai pats savo ir kredito įstaigos lėšomis sukūrė naują daiktą, kas ir buvo paramos sutarties nuostatų pagrindas, o agentūrai nustačius ir patikrinus šiuos faktus bei priėmus sprendimą dalį šio naujo daikto sukūrimo lėšų kompensuoti ūkininkui E. M.. Paramos lėšos E. M. yra gautos esant teisiniam pagrindui, todėl turtinės žalos- būtinojo sukčiavimo nusikaltimo požymio- byloje nenustatyta. Taip pat byloje nenustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl nesvarstomas klausimas dėl A. M. veikimo organizuota grupe kartu su E. M. ir R. G. (buvusi pavardė G.). A. M. buvo išteisintas dėl sukčiavimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat A. M. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo UAB „Termatika“, Jaukurai ir „Gilda“ atžvilgiu, nes nėra pagrindo pripažinti, kad šių įmonių atžvilgiu buvo padaryta veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taip pat A. M. išteisintas dėl kaltinimų dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų naudojimu, nes teismas nustatė, kad kaltinime nurodytų dokumentų pagaminimas ar panaudojimas nesukėlė jokių žalingų padarinių, nenustatyta, kad A. M. organizavo tų dokumentų klastojimą, ragino ar vertė tai daryti. A. M. veiksmų negalima laikyti dokumentų klastojimu BK 300 straipsnio 3 dalies prasme, todėl išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Ieškovo išteisinimo metu galiojusi BPK 106 straipsnio redakcija nenumatė išteisinto asmens teisės gauti išlaidų advokato pagalbai atlyginimą iš valstybės. 2021 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcija, kuria nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Konstituciniam Teismui nustačius tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimą ir atitinkamai pakeitus BPK 106 straipsnį, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Teismo nuomone, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai ir racionaliai išspręsti šalių ginčus, yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje laikomasi analogiškos pozicijos, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1091-653/2021 priimtu 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu advokato išlaidų klausimas buvo išspręstas ieškovei priteisiant advokato išlaidas baudžiamojoje byloje, kuri baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu, nurodant, kad tuo atveju, kai baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas asmenį reabilituojančiu pagrindu, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą, tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimo.

Tačiau šioje byloje sprendžiant ieškovo turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje atlyginimo klausimą kyla išlaidų realumo problema. Ieškovui buvo keletą kartų išaiškinta pareiga įrodyti baudžiamojoje byloje turėtų išlaidų faktą ir dydį (2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje, 2022 m. rugsėjo 12 d. posėdyje). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė dvi advokatės I. A. sąskaitas: 2017 m. gruodžio 21 d. už gynybą baudžiamojoje byloje 3000 Eur ir 2018 m. gruodžio 24 d. už gynybą baudžiamojoje byloje apeliacinėje instancijoje 2000 Eur. Vėliau ieškovas pateikė advokato E. M. 2022-06-20 išrašytą sąskaitą už kliento gynybą baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu, 25 410 Eur (DOK 16773). Taip pat ieškovas pateikė du mokėjimo dokumentus, kad jis pagal advokato E. M. sąskaitą 2022 m. liepos 28 d. sumokėjo 810 Eur ir 2022 m. liepos 29 d. sumokėjo 3600 Eur, iš viso 4410 Eur.

Nustatyta, kad ieškovą baudžiamojoje byloje nuo 2017 m. sausio gynė advokatė I. A., ji dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie su pertraukomis buvo skiriami 18 dienų, taip pat rengė apeliacinį skundą ir dalyvavo nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje. Ieškovas nepateikė atstovavimo sutarties su gynėja I. A., taip pat nepateikė suteiktų paslaugų detalizacijos bei duomenų, kad sąskaitas apmokėjo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98). Paprastai aiškinama, kad tai turi būti sumokėtos lėšos. Nesumokėtos lėšos, kurios būtų numatytos (apskaičiuotos) tam tikriems mokėjimams, gali būti vertinamos kaip sąnaudos ar kaštai. Jie irgi tam tikrais atvejais gali būti priteisiami kaip žala, kadangi CK 6.249 straipsnis nustato, kad žala ar nuostoliai gali būti apskaičiuojami ir nebūtinai siejami su realiu sumokėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017 aptariant patirtų išlaidų realumo kriterijų yra nurodyta, kad kaštų, kaip sąnaudų padarytai žalai panaikinti (pažeistai teisei atkurti), kiekis nustatomas apskaičiavimo, vertinimo ar kitokio įkainojimo būdu. Kaštai nesiejami su apskaičiuoto sąnaudų kiekio sumokėjimu. Ne visais atvejais, kai neatlikti mokėjimai, yra pagrindo spręsti, kad tam tikros išlaidos nėra realios. Turi būti atsižvelgiama, ar yra prievolė vykdyti mokėjimus ir ar ji privalo būti įvykdyta. Jeigu užsakomos ir suteikiamos teisinės paslaugos, tai reiškia, kad sudaryta ir įvykdyta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Ji yra pagrindas mokėjimo prievolei atsirasti, jeigu prievolė teikti teisines paslaugas buvo sutarta vykdyti už atlyginimą. Ši prievolė turi būti vykdoma. Sutartimi už suteiktas paslaugas sulygto mokėti atlyginimo nėra pagrindo vertinti kaip teoriškai apskaičiuotų sąnaudų ar kaštų. Pagal sutartį už suteiktą paslaugą mokėtina suma yra prievolės dalykas (CK 6.3 straipsnis). Kaip realios išlaidos dėl advokato paslaugų suteikimo baudžiamajame procese gali būti vertinamos lėšos, kurios turi būti sumokamos advokatui už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese. Dėl jų realumo sprendžiama atsižvelgiant į aplinkybes, ar sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, ar suteiktos teisinės paslaugos, ar pagal sutartį numatytas atlyginimas, ar sutartis nenutraukta, ar siekiama nesumokėtas lėšas iš atstovaujamojo gauti. Tai sprendžiama pagal šalių sudarytą sutartį ir reikalavimo ją vykdyti aplinkybes.

Šiuo atveju, kaip jau minėta, nėra duomenų, kad advokatės I. A. pateiktas sąskaitas ieškovas apmokėjo, tačiau teismas vertina, kad sąskaitos buvo išrašytos 2017 ir 2018 metais, teisinės paslaugos baudžiamojoje byloje buvo suteiktos 2017 ir 2018 metais, sąskaitų ieškovas neapmokėjo, todėl jam išlieka prievolė jas apmokėti. Nors paslaugų pobūdis nedetalizuotas, tačiau įvertinant, kad advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose, rašė apeliacinį skundą, spręstina, kad honoraro dydis atitinka suteiktų paslaugų kiekį, trukmę, pobūdį. Todėl ieškovui iš valstybės priteistina 5000 Eur advokatės I. A. suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Tuo tarpu advokatas E. M. atstovavo ieškovą baudžiamojoje byloje 2011-2013 metais, per tą laiką jis šešis kartus neatvyko į teismo posėdžius, kas reiškia, kad ir dėl jo neatvykimų nagrinėjimas teisme užsitęsė. Nepateikta duomenų, kad advokatas E. M. rašė kokius nors procesinius dokumentus byloje (skundus ar pan.). 2013 m. spalio 2 d. advokatas E. M. pranešė teismui, kad nutraukė susitarimą ginti ieškovą. Į šią bylą pateikta advokato E. M. sąskaita yra išrašyta 2022 m. birželio 20 d., t. y. praėjus beveik dešimt metų nuo suteiktų paslaugų ir yra 25 410 Eur dydžio, paslaugų detalizacijos nepateikta, atstovavimo sutarties taip pat nepateikta. Teismas sprendžia, kad advokato E. M. sąskaita ir ieškovo faktiškai sumokėtos sumos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti valstybės prievolę apmokėti ieškovui, išteisintam baudžiamojoje byloje, jo patirtas išlaidas gynybai. Kaip minėta, sąskaita nedetalizuota, išrašyta praėjus beveik dešimčiai metų po paslaugų suteikimo, todėl neatitinka baudžiamojoje byloje turėtų išlaidų realumo kriterijaus.

Teismas konstatuoja, kad ieškinys yra tenkinamas apytikriai 3,3 proc. (teismas skaičiuoja, kad byloje buvo du reikalavimai: priteisti turtinę žalą (76 000 Eur arba 50 proc.) ir priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo arba 50 proc., nes neturtinės žalos dydį nustato teismas. Turtinio reikalavimo patenkinta 6,57 proc. (5000x100/76000), neturtinis reikalavimas atmetamas, iš viso patenkinimo procentas sudaro 3,28 (0+6,57/2) proc.

Duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje šalys nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, j.a.k. 111105555, 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) išlaidų, turėtų baudžiamojoje byloje už teisinę gynybą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.