- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-1183-343/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Rūta Palubinskaitė, Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- A. M., E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir UAB „BNS“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7982-294/2018 pagal ieškovų A. M. ir E. M. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir UAB „BNS“ dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį atsakovė UAB „BNS“ parengė eilę informacinių pranešimų apie ieškovus, kuriuose buvo kartojami tikrovės neatitinkantys teiginiai: „Teisėja A. S. BNS sakė, kad šiemet iš paskirtų 27 posėdžių įvyko septyni. Iš dvidešimt neįvykusių - į maždaug dešimt neatvyko A. M., o 5-6 kartus jo tėvas E. M., jis byloje taip pat yra kaltinamasis. Patikrinau polikliniką kuri išduoda pažymas. Visi išduoti nedarbingumo pažymėjimai sutampa su teismo posėdžių periodais. Kitais laikotarpiais neserga“.
2. Ieškovai mano, kad ši paskleista informacija neatitinka tikrovės, žemina jų garbę ir orumą. Kreipėsi į atsakovę UAB „BNS“ dėl žinių paneigimo, ji atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad teisėja patvirtino jos žodžių citavimą, tačiau, jos nuomone, klaidingai nurodytas laikotarpis ne šiemet, bet per metus. Ieškovai tvirtina, kad šiais pranešimais sukuriama klaidinga nuomonė apie juos kaip apie asmenis, išsisukinėjančius nuo teisingumo bei vilkinančius procesą, sumenkintas ieškovų autoritetas, reputacija. Ieškovų nuomone, teisėja, duodama interviu, pažeidė ieškovo gerą vardą, o informacija yra klaidinga. Nurodė, kad ieškovai į teismo posėdį nebuvo atvykę vieną kartą dėl savo ligos. Ieškinyje prašo priteisti po 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės bei pripažinti aukščiau nurodytą cituojamą informaciją neatitinkančią tikrovės ir įpareigoti atsakovę UAB „BNS“ paskelbti informacijos paneigimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovai, reikšdami reikalavimus teisėjai, galimai siekia ne ginti tariamai pažeistas teises, o daryti įtaką baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „BNS“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 ir 6 dienomis išplatino du pranešimus apie ieškovus. Pranešimai buvo rengiami žurnalistės, kuri domėjosi ieškovų baudžiamąja byla. Ginčo teiginiai yra pirminio šaltinio, t. y. Vilniaus apygardos teismo teisėjos žodžiai, todėl dėl jų atsakovė abejonių neturėjo. Nurodė, kad, rengiant antrąjį pranešimą, atsakovė suteikė galimybę ieškovui pateikti savo poziciją dėl paskirtų ir neįvykusių teismo posėdžių, o pranešime buvo cituojami ieškovo teiginiai. Atsakovė pažymėjo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigos kontekste vienas žodis „šiemet“ ar „per metus“ nesudaro esminės reikšmės, nes pranešime aiškiai įvardintas posėdžių skaičius. Pranešime nebuvo vartojami neetiški žodžiai ar teiginiai, o pateikta informacija yra teisinga ir patikrinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 06 11 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų A. M. ir E. M. po 6,50 Eur pašto išlaidų valstybei.
6. Teismas, išklausęs šalių žodinius paaiškinimus bei išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovė UAB „BNS“ kalbėjo apskritai apie baudžiamosios bylos eigą, cituodama baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjos žodžius. Iš atsakovės dėstomų minčių sintaksinės analizės teismas padarė išvadą, kad teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, t. y. atsakovė reiškė nuomonę apie posėdžių neįvykimo priežastis bei užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu pranešime įsivėlusius žodinius netikslumus (pavyzdžiui, šiemet vietoje per metus) vertino kaip neesminius. Nustatė, kad straipsnyje buvo aiškiai nurodytas vykusių teismo posėdžių skaičius bei skaičius, kai baudžiamoji byla buvo atidėta, kiti skaičiai buvo vertinamojo pobūdžio, nurodant žodelį „maždaug“.
7. Teismas sprendė, kad ieškovas A. M. laikytinas viešu asmeniu, kadangi jis pats teismo posėdžio metu nurodė, jog paskleista informacija pablogino jo profesinę padėtį. Konstatavo, kad advokatas, kuris baudžiamojoje byloje yra kaltinamasis, negali tikėtis visiško savo kaip asmens privatumo, tą supranta (gali ir privalo suprasti) savanoriškai prisiimdamas vykdyti tokias pareigas, ir bendraudamas su žiniasklaida pasirinktinai, akivaizdžiai tai parodo.
8. Sprendė, kad paskleista apibendrinta informacija nelaikytina žeminančia ieškovų garbę ir orumą, o ieškovų nurodytos aplinkybės dėl galimai sumenkusios jų dalykinės reputacijos tėra hipotetinis rašytiniais įrodymais nepagrįstas svarstymas.
9. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad nei vienas ieškovų teiginys nepripažintas kaip ieškovų asmens garbę ir orumą žeminantis, todėl sprendė, kad neturtinės žalos reikalavimo patenkinimas būtų laikomas neprotingu. Šiuo pagrindu reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 06 11 sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nesutinka, kad atsakovė UAB „BNS“ dėsto nuomonę, o ne skleidžia žinią, neatitinkančią tikrovės. Ieškovai pateikė aiškius ir neginčijamus įrodymus, kad 2016 metais ieškovas E. M. dėl ligos praleido 1, o ne maždaug 5-6 posėdžius, o ieškovas A. M. – 1, o ne maždaug 10 teismo posėdžių, kaip nurodė A. S. Tvirtina, kad A. M. 2016 metais sirgo ne tik per teisėjos A. S. posėdžius.
10.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad ieškovas A. M., būdamas advokatu yra viešas asmuo ir dėl to informacija apie jį net ir netiksli, gali būti viešinama ir skleidžiama. Pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo, dėl kokių priežasčių profesine veikla besiverčiantis asmuo yra pripažintinas viešuoju asmeniu.
10.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais būtų paniekinta ir pažeminta jų reputacija. Ieškovas A. M. pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovės UAB „BNS“ paskleista informacija yra naudojama oponentų, ieškovo A. M. darbinėje veikloje.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė UAB „BNS“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 06 11 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų ginčijami teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, kadangi straipsniai, kuriuose jie išspausdinti, buvo skirti supažindinti su rezonansine baudžiamąja byla, akcentuojant galimas ieškovo A. M. suėmimo priežastis ir motyvus. Atsakovė UAB „BNS“ straipsnius parengė ir paskelbė objektyviai, nešališkai, laikydamasi įstatymų bei etikos kodekso.
11.2. Ginčo teiginiai yra pirminio šaltinio, t. y. Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. S., nagrinėjusios ieškovų baudžiamąją bylą pateikta informacija, dėl kurios patikimumo atsakovė UAB „BNS“ neturėjo ir neturi jokių abejonių.
11.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą A. M. pripažino viešu asmeniu, kadangi visuose kitų visuomenės informavimo priemonių parengtuose straipsniuose apie jį buvo rašoma kaip apie advokatą, jo statuso neatskiriant nuo jo asmens.
11.4. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės UAB „BNS“ paskleista informacija paniekino ir pažemino ieškovų reputaciją. Atsakovės nuomone, faktai, jog A. M., kuris yra advokatas, ir kuriam yra iškelta baudžiamoji byla bei tai, jog jam buvo paskirtas suėmimas dėl neatvykimo į teismo posėdžius, labiau turėjo įtakos jo gero vardo ir reputacijos sumenkinimui nei paskleista informacija apie paskirtus ir neįvykusius teismo posėdžius. Tuo tarpu straipsniuose nebuvo vartojami neetiški žodžiai ar teiginiai, jie nebuvo išsakomi nepadoria, įžeidžiančia, žeminančia garbę ir orumą forma.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 06 11 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1 Apeliantai pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde neanalizavo posėdžių skaičiaus per metus nuo informacinių pranešimų paviešinimo, o jų įrodinėjimas apsiribojo tik 2016 m. įvykusių posėdžių (t. y. „šiemet“) analize. Atsakovės nuomone, yra neginčijamai įrodyta, kad teisėjos suteikta informacija buvo teisinga.
12.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsiradę žodiniai netikslumai negali būti pripažinti esminiais, todėl paskleista informacija negali būti laikoma žeminančia ieškovų garbę ir orumą. Informacija buvo skleidžiama ne siekiant tyčia įžeisti ar pažeminti ieškovus, o sąžiningai ir etiškai informuoti visuomenę apie ją dominančią bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
5. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Byloje nustatyta, kad ieškovai prašo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. S. pateikti, o atsakovės UAB „BNS“ viešai paskleisti teiginiai: „Teisėja A. S. BNS sakė, kad šiemet iš paskirtų 27 posėdžių įvyko septyni. Iš dvidešimt neįvykusių - į maždaug dešimt neatvyko A. M., o 5-6 kartus jo tėvas E. M., jis byloje taip pat yra kaltinamasis. Patikrinau polikliniką kuri išduoda pažymas. Visi išduoti nedarbingumo pažymėjimai sutampa su teismo posėdžių periodais. Kitais laikotarpiais neserga“, yra nepagrįsti bei žeminantys ieškovų garbę ir orumą.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atsakovė UAB „BNS“ kalbėjo apskritai apie baudžiamosios bylos eigą, cituodama baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjos žodžius. Atsižvelgdamas į atsakovės dėstomų minčių sintaksę sprendė, kad minėti teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, t. y. atsakovės nuomonė, išreikšta apskritai apie posėdžių neįvykimo priežastis bei užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
8. Ieškovai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovė UAB „BNS“ skleidžia žinią, o ne dėsto nuomonę. Nurodo, kad 2016 metais ieškovas E. M. dėl ligos praleido 1, o ne maždaug 5-6 posėdžius, o ieškovas A. M. - 1, o ne maždaug 10 posėdžių, kaip nurodė teisėja A. S. Taip pat tvirtina, kad ieškovas A. M. 2016 metais sirgo ne tik per šios teisėjos posėdžius. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018, nuo 2015 07 03 (kai baudžiamajai bylai nagrinėti buvo paskirta teisėja A. S.) iki 2016 08 24 dienos (kai A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas), A. M. dėl ligos praleido aštuonis posėdžius (2015 08 10, 2015 08 17, 2015 08 20, 2015 08 25, 2015 12 07, 2015 12 14, 2015 12 17, 2016 05 27) bei vieną posėdį dėl šeimos nario slaugos (2016 08 24). Tuo tarpu E. M. dėl ligos praleido 6 posėdžius (2015 09 03, 2015 09 24, 2015 10 01, 2015 11 09, 2015 11 11, 2016 04 22). Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į skundžiamame sprendime paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 09 07 nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-307-150/2016, kurioje teismas konstatavo iš esmės tuos pačius teisėjos A. S. teiginius, kuriuos ji nurodė atsakovei UAB „BNS“. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad ieškovas A. M. neatvyko į 9 teismo posėdžius, kas atitinka teiginį „maždaug 10“, o ieškovas E. M. neatvyko į 6 teismo posėdžius. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, iš dalies sutiktina su apeliantų argumentu, kad 2016 metais dėl ligos ieškovai praleido po vieną posėdį, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsivėlę žodiniai netikslumai, nurodant žodį „šiemet“ vietoje „per metus“, negali būti pripažintini esminiais, kadangi straipsnyje buvo aiškiai nurodytas vykusių teismo posėdžių skaičius bei skaičius, kai baudžiamoji byla buvo atidėta, kiti skaičiai buvo vertinamojo pobūdžio, nurodant žodį „maždaug“. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai apeliaciniame skunde neanalizavo posėdžių skaičiaus per metus, o jų įrodinėjimas, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apsiribojo tik 2016 metais įvykusių posėdžių „šiemet“ analize. Tuo tarpu, vertinant ar paskelbti teiginiai yra nuomonė ar žinia, atsižvelgtina į civilinėse bylose formuojamą teismų praktiką dėl garbės ir orumo gynimo.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.
10. Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo metu) 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. To paties straipsnio 86 dalyje nurodyta, kad žinia, tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „BNS“ kalbėjo apskritai apie baudžiamosios bylos eigą, cituodama baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjos žodžius. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš atsakovės dėstomų minčių sintaksinės analizės matyti, kad minėti teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, kadangi atsakovės rašyti straipsniai „Teismas leido suimti sukčiavimu kaltinamą advokatą A. M.“ ir „Suėmimo sulaukęs advokatas A. M. tikina vienas slaugantis dukrą“ buvo skirti supažindinti visuomenę su rezonansine byla, nurodant A. M. suėmimo priežastis ir motyvus. Tuo tarpu straipsniuose nurodyti teiginiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra įžeidaus pobūdžio ar tuo labiau su tikslu pažeminti ieškovų garbę ir orumą. Pažymėtina, kad 2016 09 06 atsakovės parengtame straipsnyje buvo išspausdinta ieškovo pozicija ir nuomonė, ankstesniame straipsnyje teisėjos išdėstytomis aplinkybėmis ir klausimais.
14. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo, dėl kokių priežasčių profesine veikla besiverčiantis asmuo yra pripažintinas viešuoju asmeniu. Apelianto nuomone, tai, kad jis yra advokatas, nelaikytina jo viešu asmeniu. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina.
15. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 punkte nurodyta, kad viešasis asmuo, tai – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Kasacinio teismo išaiškinta, jog viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017, nutarties 20 punktas).
16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. M. pripažinimo viešu asmeniu, konstatavo, kad advokatas, kuris baudžiamojoje byloje yra kaltinamasis, negali tikėtis visiško savo kaip asmens privatumo, tą supranta (gali ir privalo suprasti) savanoriškai prisiimdamas vykdyti tokias pareigas, ir bendraudamas su žiniasklaida pasirinktinai, tai yra vienus žiniasklaidos atstovus ignoruodamas, kitus priimdamas, akivaizdžiai tai parodo. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo nesutikti dėl šių priežasčių – pirma, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė UAB „BNS“, visuose kitų visuomenės informavimo priemonių parengtuose straipsniuose apie ieškovą A. M. buvo rašoma kaip apie advokatą, jo statuso neatsiejant nuo jo asmens ir antra, pats ieškovas pripažino, kad minėtų straipsnių teiginiai padarė žalos jo, kaip advokato reputacijai.
17. Apeliantas be kita ko apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais būtų paniekinta ir pažeminta jų reputacija. Tvirtina, kad ieškovas A. M. pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovės UAB „BNS“ paskleista informacija yra naudojama oponentų, ieškovo A. M. darbinėje veikloje. Nustatyta, kad ieškovas kaip įrodymą, kad prieš jį yra naudojama atsakovės paskleista informacija, pateikė 2016 11 17 atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 07 08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2757-450/2016, kurio skirsnyje „Dėl atsakovės atstovo nedalyvavimo“ nurodoma, kad atsakovės atstovas yra linkęs atidėlioti posėdžius, remdamasis savo tariamomis ligomis, nurodyti teisėjos A. S. žiniasklaidos priemonei pateikti žodžiai: „Patikrinau polikliniką, kuri išduoda pažymas. Visi išduoti nedarbingumo pažymėjimai sutampa su teismo posėdžių periodais. Kitais laikotarpiais neserga“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktas įrodymas nesudaro pagrindo išvadai, kad taip buvo pažeminta ieškovo reputacija. Ieškovas nenurodė, kokią žalą minėta informacija padarė jo darbinėje veikloje. Pažymėtina, kad tai yra vienintelis ieškovo pateiktas įrodymas, kuriame nurodomas ieškovas. Tuo tarpu jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo aponentai jo darbinėje veikloje prieš jį naudoja minėtą informaciją dėl kurios ieškovui atsirastų žalos, į bylą nepatekta.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo bei žalos atlyginimo, pasielgė pagrįstai ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
19. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos. Atsakovė UAB „BNS“ taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.