- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-253-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01100-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- K. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8795-857/2022 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų tvarkytojo paskyrimo, institucija, byloje duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti 2014 m. vasario 4 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-21-847/2014 ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui M. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo dydį pakeisti nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Kitas sprendimo dalis prašė palikti nepakeistas, tai pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. vasario 4 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas periodinis išlaikymas po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį iki nepilnamečio vaiko – M. K. pilnametystės. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo 8 metai, vaikas paaugo, išaugo poreikiai, todėl vaikui reikalinga skirti žymiai daugiau lėšų. Šiuo metu vaiko poreikiai yra iš esmės pakitę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-21-847/2014, nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nustatydamas 160 Eur kasmėnesinio išlaikymo dydį, taip pat ieškovei priteisė 160 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteisė 42 Eur.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog vaikas paaugo, todėl jo poreikiai didėja, daugiau lėšų reikia maitinimui, aprengimui, poilsiui, lavinimui, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, transportui. VTAS išvadoje nurodoma, kad nustatytas išlaikymo dydis negali patenkinti būtiniausių vaiko poreikių. Ieškovės gaunamos pajamos – nežymiai didesnės nei minimalaus dydžio darbo užmokestis. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra įrodytas vaiko poreikių apimties pasikeitimo mastas.
5. Spręsdamas dėl atsakovo galybių teikti didesnio dydžio materialinį išlaikymą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino tai, kad atsakovas nedirba, jo gaunamas pajamas sudaro nedarbo išmoka (darbingas 70 proc.), jis turto neturi, taip pat yra susikaupęs išlaikymo įsiskolinimas ne tik M. K., bet dar dviem jo nepilnamečiams vaikams.
6. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog iš atsakovo parodymų teismo posėdžio metu matyti, jog jis savarankiškai darbo neieško, nesistengia įgyti profesiją atitinkančią jo sveikatos būklę bei gebėjimus, yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, nesidomi jais. Rūpestį vaiku yra perkėlęs ieškovei, kuri visomis išgalėmis stengiasi vaikui užtikrinti tinkamas gyvenimo, ugdymo ir vystymosi sąlygas, dirbdama sunkų fizinį darbą lentpjūvėje. Teismas pažymėjo, kad ieškovei tenka kasdienis rūpinimasis vaiku, nenumatytų jo poreikių patenkinimas. Toks atsakovo elgesys yra nepateisinamas. Atsakovas yra 70 procentų darbingas, gali įgyti paklausią specialybę ir pagerinti savo materialinę padėtį. Taigi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų - atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei patenkinta 80 proc. reikalavimo dalis. Ieškovė patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 160 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmestų reikalavimu dalis sudaro 20 proc., todėl iš ieškovės valstybei priteistina 42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo jo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas padidintas iki 160 Eur, ir nepilnametei dukrai priteisto kasmėnesinio išlaikymo dydį padidinti iki 100 Eur. Taip pat prašo atitinkamai perskirstyti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės gaunamos išmokos vaikui, todėl nepagrįstai ieškovės nurodomą nepilnamečio vaiko kasmėnesinių poreikių sumą, t.y. 400 Eur, padalino tarp šalių neatskaitydamas vaikui iš valstybės mokamų lėšų (vaiko pinigų), ką įvertinus kiekvieno iš tėvų mokėtino išlaikymo dydis sudarytų apie 130 Eur per mėnesį.
8.2. Be to, apeliantas pabrėžia, jog teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, kad atsakovas neturi darbo, yra iš dalies darbingas, taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus bei išlaikymo įsiskolinimą, todėl teikti nustatyto dydžio išlaikymą neturi jokių galimybių. Be to, ieškovė taip pat niekur nedirba bei iš viso turi keturis nepilnamečius vaikus, todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ji taip pat gali užtikrinti 160 Eur dydžio išlaikymo skyrimą kas mėnesį šalių nepilnametei dukrai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad atsakovo dėstomos jam susiklosčiusios neigiamos aplinkybės nėra pagrindas nevykdyti savo pareigų, o nustatytas darbingumo lygis neužkerta kelio imtis aktyvių veiksmų ir ieškoti sveikatos būklę atitinkančio darbo ar net įgyti atitinkamą profesiją. Kartu ieškovė pabrėžia, kad priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, kaip santykinį kriterijų nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo dydžio net ir atsižvelgiant į valstybės skiriamas išmokas vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje atsakovas R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo kasmėnesinio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydis nustatytas 160 Eur ir nurodo, jog nepilnametės dukters poreikiams bei jo turtinei padėčiai proporcinga kasmėnesinio išlaikymo suma būtų 100 Eur.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos nustatytas aplinkybes, šalių patektus paaiškinimus, o taip pat susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nepilnametės šalių dukters poreikius, tiek atsakovo galimybės imtis veiksmų ir teikti nustatyto dydžio išlaikymą dukrai.
13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių dukra, ji gyvena kartu su ieškove. Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui M. K., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200 Lt) nuo 2013-07-10 iki vaiko pilnametystės, vaiko lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė. 2022 m. rugsėjo 13 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės ieškinys, kuriuo buvo prašoma pakeisti nustatytą išlaikymo dydį, kadangi vaiko poreikiai nuo 2014 m. yra iš esmės pasikeitę, daugiau lėšų reikia maitinimui, aprangai, poilsiui, lavinimui, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, transportui. VTAS išvadoje yra nurodyta, kad nustatytas išlaikymo dydis negali patenkinti būtiniausių vaiko poreikių.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išmokoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
15. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių dukters poreikiai bei jų apimtis nuo 2014 metų, kada buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo, iki 2023 metų yra esmingai pasikeitę. Tą patvirtina ne tik didėjantis vaiko amžius, tačiau ir visuotinai žinoma ekonominės situacijos kaita, neleidžianti daryti išvados, kad iš kiekvieno iš tėvų skiriama apie 58 Eur kasmėnesinio nepilnamečio vaiko išlaikymo suma yra pakankama vaiko poreikių tenkinimui.
17. Vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties bei sveikatos būklės neturi galimybės teikti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas savarankiškai ieškotų darbo, siektų užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia veikla ar bandytų įgyti profesiją, leidžiančią gauti nuolatines darbines pajamas. Šiuo atveju atsakovo nurodomos aplinkybės dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo bei dar dviejų nepilnamečių vaikų turėjimas leidžia abejoti atsakovo suinteresuotumu bei nuoširdžiomis pastangomis ieškoti oficialaus darbo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantas nurodo neturintis oficialaus darbo, savaime nereiškia, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą bei sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Eur, juo labiau kad apeliantas yra darbingo amžiaus bei turi visas galimybes dirbti bei užsidirbti tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad atsakovas prie nepilnametės dukters išlaikymo prisideda kitokiomis priemonėmis ar būdais, kas leistų vertinti, kad šalys bent iš dalies pasiskirsto rūpestį vaiku.
18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino nepilnamečio vaiko kasmėnesinių poreikių dydžio valstybės teikiama išmoka vaikui. Išties, vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
19. Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalių nepilnamečio vaiko bendriesiems, individualiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį minimaliai būtina skirti 400 Eur, todėl tokia teismo formuluotė, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos Lietuvoje dydį, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino valstybės mokamos išmokos vaikui ir todėl yra pagrindas keisti nustatyto išlaikymo dydį.
20. Kita vertus, net pagal paties atsakovo pateiktą skaičiavimą, į kurį įtraukiama valstybės mokama išmoka vaikui, kiekvieno iš tėvų kasmėnesinio išlaikymo dydis yra apie 137 Eur, kas nesudaro itin didelio skirtumo nuo skundžiamu sprendimu nustatyto 160 Eur išlaikymo dydžio, tačiau yra gerokai mažesnė suma, nei pusė minimalios algos, kuri pripažįstama vienu iš orientacinių kriterijų sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog nustatytas išlaikymo dydis turi būti mažinama tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikui mokamą valstybės išmoką, yra atmetami kaip nepagrįsti.
21. Papildomai pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, t. y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
22. Kartu pabrėžtina ir tai, jog teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovo argumentams, kad ieškinio reikalavimai neturėjo būti tenkinti tokia apimtimi, kokia nustatyta skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nedirba. Pastebėtina, kad ieškovei tenkanti išlaikymo dalis yra didesnė, negu atsakovo, atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina (ieškove). Nepaisant to, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad ieškovė nedirba dėl to, jog augina dar du mažamečius vaikus, todėl, priešingai nei nurodo atsakovas, vertinti, kad ieškovės galimybės dirbti yra lygiavertės atsakovo galimybėms, nėra pagrindo.
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tiek nustatydamas nepilnamečio vaiko kasmėnesinių poreikių apimtį, tiek vertindamas tėvų turtinę padėtį, nepadarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų, nesuklydo vertindamas byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atsižvelgiant į tai, kad abiem šalims apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama 100 proc. antrinė teisine pagalba, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.