Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-883-445/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-17
Bylos Nr.
1-883-445/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35640-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Kaltinamasis
R. P.
Advokatai
Gintaras Česnulevičius
Baudžiamoji byla Nr.1-883-445/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35640-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.16.6.;1.1.9.1.;1.1.9.2.;1.1.9.8.;1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.6.; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 17 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant nuotoliniu būdu prokurorei Renaldai Kučinskaitei,dalyvaujant gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2023-09-16 apie 01:05 val., Varėnos m., Vytauto g., ties namu Nr. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – R. Ž. vardu registruotą automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1.72 promilės neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus bei neprašė, kad kiti įrodymai būtų tiriami, su tuo sutiko prokurorė, gynėjas, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis R. P. paaiškino, kad 2023-09-16, 01 val. 05 min., vairavo transporto priemonę BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pirko už savo pinigus, tačiau buvo registruotas jo motinos R. Ž. vardu, nes tuo metu buvo išvykęs į užsienį uždarbiauti, ir taip pat, kad reikalui esant, motina galėtų naudotis jo automobiliu. Buvo vartojęs alkoholį, susitiko su draugu, bendravo, kalbėjosi apie merginas, sužinojo, kad jo mergina bendrauja dar su kitu vaikinu, važiavo pas ją iš (duomenys neskelbtini). Sustabdė Varėnos mieste. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės, buvau sustabdytas ties Vytauto g. Nr. 12. Buvo nustatytas didesnis, negu 1.51 promilių neblaivumas. Anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas administracine tvarka, praeityje neteistas, dirba darbininku medžio apdirbimo įmonėje (duomenys neskelbtini), gauna virš 800 EUR atlyginimą. Šiuo metu būna (duomenys neskelbtini) pas krikštatėvį, tačiau gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ten gyvenu su motina R. Ž.. Pas krikšatėvį - A. P. būna dažnai, gyvena pas jį tris mėnesius, adresas: (duomenys neskelbtini). A. P. atstoja tėvą, kadangi augo be tėvo, jis yra jo tėvo brolis. Tėvai nebuvo susituokę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2023-09-16 Alytaus AVPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-09-16 dirbant kartu su Alytaus apskr. VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. Č. tarnybiniu automobiliu VW Transporter, kurio šaukinys 4064. Apie 01 val. 05 min. Varėnos m. Vytauto gatvėje, ties pastatu Nr. 12, patikrinimui buvo sustabdytas lengvasis automobilis BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šį automobilį vairavo R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje keleivių nevažiavo. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0020, patikros sertifikato Nr. 1936172, galioja nuo 2023-04-28 iki 2023-10-26, R. P. 2023-09-16 01 val. 15 min. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1,74 promilės neblaivumas, o 01 val. 31 min. antruoju tikrinimu buvo nustatytas 1.72 promilės neblaivumas. R. P. pripažino vairavęs automobilį neblaivus. (b.l. 7-12)

2023-09-16 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023-09-16 R. P. nustatyti neblaivumo požymiai, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, medeakvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą jo būklę eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo 2023-09-15 apie 23:00 val., atlikus tikrinimą prietaisu alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF0020, patikros sertifikato Nr, 1936172, 01:15 nustatyta 1,74 promilės, 01:32 nustatyta 1,72 promilės. Su tikrinimo rezultatais rankraštiniu būdu įrašė- sutinku. (b.k. 21).

2023-09-16 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis BMW 5ER REIHE valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į aikštelę Alytaus m., Santaikos g. 31D. (b.l. 23).

2023-09-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta Varėnoje, Vytauto g. automobilių stovėjimo aikštelė ties pastatu pažymėtu Nr. 12. Teritorija nėra aptverta tvora, įvažiavimas į aikštelę yra atviras.Aikštelėje stovi automobilis BMW5ER REIHE valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis nukreiptas į pastatą pažymėtą Nr.12. Gale minėto automobilio, pažymėtas skiriamaisiais ženklais, su įjungtais specialiais šviesos signalais stovi tarnybinis policijos automobilis VW Transporter pažymėtas atpažinties ženklu „A4064“. Policijos tarnybinio automobilio priekyje ir gale yra įrengtos vaizdo ir garso įrašymo priemonės. Apžiūrint automobilį BMW 5ER REIHE išorėje, dešinėje pusėje yra matyti nedideli kėbulo pažeidimai. Didesnių transporto priemonės apgadinimų nematyti. Automobilio priekyje nėra valstybinių numerių lentelės. Apžiūrint automobilio saloną, nematyti jokių girtavimo požymių, automobilio salonas tuščias. Automobilio identifikacinis numeris yra po automobilio variklio dangčiu dešinėje pusėje. Automobilis užplombuotas plombomis Nr. 72841-72847. Vytauto g. pastato pažymėto Nr. 12 išorėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę. Kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta. Tuo įvykio vietos apžiūra baigta.(b.l. 13-15).

2023-09-27 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis mėlynos spalvos, be priekinio valstybinio numerio ženklo. Žiūrint iš galogal iniai žibintai tvarkingi, galinio vaizdo veidrodėliai ant priekinių durelių tvarkingi, matosi galiniame bamperyje dešinėje pusėje jo nudrozdinimas, dešinės pusės priekinės durelės įlenktos į vidų, priekiniai žibintai tvarkingi, priekinio bamperio apatinė dalis aplaužyta, ant priekinio dešinės pusės sparno esantis posūkio žibintas atšokęs iš tvirtinimo vietos, priekinis ir galinis bei durelių stiklai tvarkingi, automobilio ratlankiai lieti. Tuo apžiūra baigta. (b.l. 40-42),

2023-09-16 R. P. reikalaujamų pateikti dokumentų protokolu pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini). (b.l. 26-28).

2023-10-04 apklausta liudytoja R. Ž. parodė, kad sutinka duoti parodymus. 2023-09-16 iš sūnaus R. P. sužinojo, kad jį 2023-09-16 Varėnos mieste sustabdė policijos pareigūnai, ir nustatė, kad jis neblaivus. Apie tai kur jis važinėjo, kur ir su kuo galimai vartojo alkoholinius gėrimus nežino. Žino, kad jis vairavo jos vardu registruotą automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį sūnus pats pirko, už savo pinigus, automobilis yra jo nuosavybė, jis tik registruotas ,,Regitroje" 2023-08-02 jos vardu, ji deklaravo, kad yra jo savininkė ir valdytoja, tačiau faktiškai automobilis priklauso sūnui R. P.. Kaip bus su automobiliu, ar jis bus konfiskuotas ar grąžintas, jai neįdomu, ji nesikiša į R. P. reikalaus ką jis darys su tuo automobiliu. Ji jo atsiimti iš saugojimo aikštelės atsisako, nes automobilis jai nepriklauso. Automobilis registruotas jos vardu, kad galėtų esant reikalui juo kur nors nuvažiuoti, kaip sūnaus nebūna Lietuvoje, nes jis važinėja dirbti į užsienį. (b.l. 32-34).

2023-09-21 apklaustas įtariamuoju R. P. parodė, kad psichiatro ir kitų priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, kuo įtariamas supranta, kaltę pripažįsta. 2023-09-16 apie 01 val., savo motinos R. Ž. vardu registruotu automobiliu BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), išvažiavo į Vytauto gatvę ir norėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Automobilis tik registruotas motinos vardu, o naudojasi juo pats. Prieš išvažiuojant išgėrė ne daugiau kaip 100 gramų degtinės. Vytauto gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, alkotesteriu jam nustatė neblaivumą, pirmą kartą nustatė 1,74 promilės, antrą kartą 1,72 promilės. Išvažiuojant nesijautė apgirtęs, todėl nemanė, kad tiek pripūs. Su padarytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi, kad važiavo neblaivus. Tai atsitiko pirmą kartą. Automobilį vairavo pats ir važiavo vienas. (b.l. 77-80).

VšĮ „Emprekis“ informacija, kad automobilio BMW 530d vidutinė kaina su PVM Lietuvoje – 3520 Eur. (b. l. 25)

Teismas konstatuoja:

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.

Kaltinamojo R. P. veika kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (R. P. nustatyta 1.72 promilių girtumas).

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pan.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: neblaivumo nustatymo akto duomenys, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės A. M. tarnybinio pranešimo duomenys, Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, Daiktų apžiūros protokolo duomenys bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis R. P. neteistas, nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamasis dirba ir turi legalų pajamų šaltinį. Už administracinius nusižengimus praeityje yra baustas, bet tai nesisiję su transporto sritimi.

Byloje gautas A. P. prašymas dėl R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jį laiduotoju be užstato.

Gynėjas prašo kaltinamąjį R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prokurorė neprieštarauja kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019, 2K-142-697/2022). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

Iš bylos duomenų matyti, tai, kad R. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmais žala nebuvo padaryta, be to, byloje yra gautas tėvo brolio (krikštatėvio) A. P. prašymas perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą.

Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimas netenka prasmės (Kasacinė byla baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais, gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

Nagrinėjamu atveju R. P. nustatyta, kad jis visiškai kaltę pripažino, kritiškai vertina savo požiūrį į buvusį elgesį, pergyvena dėl padarytos veikos. Jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje yra nuoseklūs ir savo esme yra vienodi.

Būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

R. P. pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 3 metus duomenimis, baustas pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo nevykdymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad išskyrus už padarytus administracinius nusižengimus, neigiamai R. P. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Byloje nėra duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip R. P. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti R. P. pasitikėjimą. Baustinumas administracine tvarka negali būti prilyginamas baudžiamosios atsakomybės taikymui, kaip ir nėra kategoriškas neigiamas įvertinimas asmenybei, sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Apklaustas A. P. nurodė, kad jis yra kaltinamojo R. P. krikštatatėvis ir jo sūnėnas, santykiai su juo geri. Bendrauja dažnai, gana artimai, dažnai pasilieka pas jį nakvoti, pasikalba. Per mėnesį apsilanko 10-12 kartų, iš jo gyvenamosios vietos lengvesnis susisiekimas su darbu. Po įvykio pasikalbėjo su sūnėnu, mano, kad jis jaučiasi kaltas dėl neatsakingo poelgio, kad susigriovė savo kurtas svajones, stengsis pasitaisyti. Dirba (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla, (duomenys neskelbtini). Sūnėnas dažnai padeda tvarkytis sodyboje. Yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarybos narys, dalyvauja renginiuose. Regimantas reaguoja į jo nuomonę, jo patarimus.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

Nustatytos aplinkybės, kad A. P. su kaltinamuoju palaiko glaudžius ryšius. Jis nėra teistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą.

Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad dažnai kartu gyvena ir artimai bendrauja, ir kaip nurodė laiduotojas, kaltinamasis atsižvelgia į jo nuomonę, klausia patarimo.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nuo vienerių iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi R. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1.72 promilių neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnio baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise.

Nors R. P. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau svarbu įvertinti tai, kad jis padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.72 promilių girtumas. Paminėtina ir tai, kad R. P. sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti (pagal kaltinamojo aiškinimus važiavo aiškintis santykių su mergina). Visos aptartos aplinkybės rodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

Individualizuojant R. P. skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, taigi, tame tarpe ir sprendžiant kokiam laikotarpiui, jam turėtų būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, svarbu įvertinti ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis – praeityje neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus transporto srityje, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. P. uždraustina naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019).

Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi.

Nagrinėjamu atveju, konfiskavus automobilį bus pasiekti baudžiamajame įstatyme keliami tikslai, t. y. užkirstas kelias analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui. Teismas nustatė, jog transporto priemonę, kuria padaryta nusikalstama veika, priklauso būtent R. P.. Turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės.

Paminėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Teismo nuomone, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikytina teisinga pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Liudytoja R. Ž., kurios vardu yra registruota transporto priemonė - automobilis BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šį automobilį pirko jos sūnus R. P. už savo pinigus ir tai yra jo asmeninė nuosavybė.

Tokiai liudytojos R. Ž. pozicijai pritarė ir kaltinamasis R. P., nurodydamas, kad automobilį pirko už savo pinigus, tačiau buvo registruotas jo motinos R. Ž. vardu, nes tuo metu buvo išvykęs į užsienį uždarbiauti, ir taip pat, kad reikalui esant, motina galėtų naudotis jo automobiliu.

Nustatytas ir teisinis, ir faktinis pagrindai konfiskuoti uždraustos veikos priemonę – automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3520 Eur vertės.

Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugojamas byloje, automobilis saugojamas Alytaus mieste, Santaikos g. 31D, saugojimo aikštelėje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

R. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas nebuvo.

Tyrėjo nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas.

Laikinosios nuosavybės teisės nebuvo apribotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nutaria:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių (1) metų laidavimo terminą. Laiduotoju paskirti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., netaikant užstato.

Paskirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą skaičiuoti nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą).

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn transporto priemonę – automobilį BMW 5ER REIHE valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, 3520 Eur vertės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą Alytaus mieste, Santaikos g. 31D, saugojimo aikštelėje.

Konfiskavimą valstybės nuosavybėn vykdančiai institucijai perduoti transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamą byloje.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti R. P., kad:

jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. P., kad:

jis, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dalis Žilionis