Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-11-30 · Civilinė byla Nr. 2-1672-671/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-30
Bylos Nr.
2-1672-671/2016
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01396-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
L. G.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1672-671/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01396-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3; 78.2.1; 116.4 (2.6.4.4.3; 2.6.5.2.1; 3.2.6.4) (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 30 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovui A. B., atsakovei L. G., atsakovės atstovei advokatei R. V., išvadą teikiančios institucijos atstovui J. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. G., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir atsakovės L. G. priešieškinį ieškovui A. B., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo nustatyti bendravimo su E. B. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką: kiekvienos savaitės ketvirtadienį 17 val. ieškovas pasiima dukrą E. B. ir grąžina ją mamai L. G. tą pačią dieną 21 val. adresu (duomenys neskelbtini); kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ią savaitgalius ieškovas šeštadienį 10 val. pasiima dukrą E. B. ir grąžina ją mama L. G. sekmadienį 18 val. adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2008 metais susipažino su atsakove, pradėjo reguliariai susitikinėti, santykiai peraugo į artimą draugystę. 2011-01-01 gimė dukra E. B.. Po gimdymo atsakovė kardinaliai pasikeitė, prieš gimdymą planavo kartu gyventi jo naujai pastatytame name, tačiau gimus dukrai, atsakovė atsisakė vykti gyventi į namą. Kurį laiką gyveno atsakovės bute, tačiau supratęs, kad jį iš ten nori išguiti, išėjo gyventi atskirai. Dukrą lankė reguliariai, kas mėnesį mokėjo vaiko išlaikymui teismo nustatytą periodinę išmoką. Po kurio laiko atsakovė ėmė trukdyti susitikinėti su dukra, išgalvodama visokias istorijas ir priežastis. Vaiko teisių tarnybos įtakota atsakovė vėl leido lankyti dukrą jos namuose, tačiau neleido vežtis pas jį į namus ar išsivesti į miestą. Paskutiniu metu vėl negali susitikti su dukra, mano, kad atsakovė nuteikinėja vaiką prieš jį, stengiasi nutraukti jo ir dukros santykius. Mėgino tartis su atsakove, tačiau ji nerodė jokio noro išspręsti konfliktą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į pareikštą ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies. Siūlo dukros ir ieškovo bendravimą nustatyti kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. Ieškovas pasiima ir grąžina dukrą tik sutinkant pačiai dukrai. Taip pat kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ią šeštadieniais nuo 9 val. iki 18 val. ieškovas pasiima ir grąžina dukrą, tik sutinkant pačiai dukrai. Nurodė, kad ieškovas nuo dukros gimimo nerodė jokios paramos nei vaiko, nei jos atžvilgiu, nedalyvavo tolimesniame vaiko auginime, auklėjime ir ugdyme. Išsikraustęs iš jos namų, ieškovas vaiką lankė bet kokiomis dienomis, bet kuriuo laiku, kada jam būdavo patogu. Dėl eilinių ieškovo nepasitenkinimų dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių teikdama pasiūlymą dėl bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, kad su vaiku nori bendrauti maksimaliai, nemano, kad reikalinga nustatyti bendravimo tvarką. Bendravimas tarp dukros ir ieškovo labai skurdus, pastovėjęs šalia, nepakalbinęs ir neatsisveikinęs, po 15-20 minučių išvažiuoja. Siūlo sutrumpintą savaitgalių bendravimo laiką, atsižvelgiant į dukros jautrią emocinę ir psichologinę būseną, kuri nuo gimimo yra sudėtinga. Dukra turi psichosomatinių sutrikimų, iki šiol jautriai reaguoja į buvimą ne su mama.

Šalies argumentai

Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-09-21 teismo įsakymu Nr. L2-2144-187/2011 priteisto išlaikymo dydį, nustatant, jog A. B. mokės dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros E. B. pilnametystės. Nurodė, kad dukra gyvena kartu su ja, todėl jai tenka žymiai didesnė pareiga, rūpestis ir išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu. Ieškovas dukros išlaikymui pastaruoju metu skiria kas mėnesį po 60 Eur. Dukra auga, jos poreikiai keičiasi, didėja, darosi vis sunkiau ją išlaikyti, tinkamai užtikrinti jos gyvenimo, mokymosi ir sveikatos apsaugos sąlygas. 2013 m. rugsėjo mėnesį pradėjo lankyti lopšelį-darželį, nuo 2017 metų eis į mokyklą. Dukra turi pakankamai daug sveikatos problemų, reikalinga ją vežti konsultacijoms ar tyrimų atlikimui į kitus miestus. Situacija iš esmės yra pasikeitusi, lyginant ją su laikotarpiu, kai dukrai teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas. A. B. papildoma parama buvo tik minimali, retkarčiais nuvežant į gydymo įstaigą ar nuperkant vaikui saldumynų. Išlaikymo dydis turėtų būti pakeistas, atsižvelgiant į tai, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti mažiausiai 340 Eur.

Atsiliepimas

Ieškovas A. B. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Teismo nustatytą išlaikymą dukrai moka reguliariai. 2011 metais jo padėtis buvo žymiai geresnė nei šiuo metu.

Šalies argumentai

Ieškovas palaiko patikslintą ieškinį, su priešieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes nori turėti galimybę bendrauti su dukra. Nuo dukros gimimo su atsakove kartu negyveno, tačiau dukrą lankė beveik kiekvieną dieną. Tačiau pastaruoju metu su dukra nesusitinka, nes atsakovė neleidžia. Jis negali pasiimti dukros pas save į namus, atsakovė nurodo įvairiausių priežasčių, kodėl su dukra negali susitikti lauke. Kai dukra buvo mažesnė, dažnai ją veždavosi pas save į namus, atsakovė dėl to neprieštaraudavo. Kiekvieną dieną po kelias minutes su dukra bendrauja telefonu, todėl jie nėra nutolę vienas nuo kito. Mano, kad atsakovė turėtų įtakoti dukrą, kad ji nebijotų ir norėtų pasilikti pas jį ilgiau nei vieną dieną. Šiuo metu neturi galimybių dukrai teikti didesnio išlaikymo. Jo mėnesines pajamas sudaro 100 Eur netekto darbingumo pensija ir 20 Eur darbo užmokestis Telšių rajono savivaldybėje. Yra neįgalus, todėl galimybės įsidarbinti ribotos. Darbo biržoje neregistruotas, tačiau domisi darbo pasiūlymais. Atsiradus galimybei, vaikui teiktų didesnį išlaikymą. Gyvena kukliai, jam nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti medinis namas, 10 ha žemės, trys garažai ir 20 metų senumo automobilis. Mano, kad nėra būtinybės dukrą leisti į mokamus būrelius, išlaidos turi būti pagal pajamas. Dukra serga ne dažniau nei kiti vaikai. Norėjo papildomai prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau atsakovei neįtikdavo, ką jis nupirkdavo.

Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies, priešieškinį palaiko. Nurodė, kad sutinka, jog ieškovas su dukra susitiktų kiekvieną savaitę ketvirtadieniais, tačiau siūlo keisti susitikimo valandas nuo 17 val. iki 19 val. Taip pat neprieštarauja, kad dukra su ieškovu susitiktų kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ią savaitgalius, tačiau nesutinka, kad dukra savaitgaliais pasiliktų pas ieškovą. Paaiškino, kad šiuo metu dukra dėl savo emocinės būsenos, sveikatos būklės ir jai būdingo jautrumo nėra pasiruošusi pas ieškovą pasilikti per naktį. Dukrai augant konfliktai su ieškovu dažnėjo. Dukra tuos konfliktus matė, girdėjo ir augant pradėjo suprasti, todėl nebenorėjo važiuoti pas ieškovą. Kad išvengtų konfliktų, nenorėdama, kad dukra juos matytų, šią vasarą nebeleido ieškovui su dukra susitikti jos bute. Neneigia, kad ieškovas bendrauja su dukra, tačiau jų susitikimai būna trumpi, santykiai yra atitolę. Kai paskutinį kartą dukra pamatė ieškovą, pradėjo verkti. Skatina ir inicijuoja dukros ir ieškovo bendravimą, tačiau tikisi daugiau ieškovo pastangų siekiant gilesnio ir kokybiškesnio bendravimo su vaiku. Apie priešieškinio pateikimą svarstė seniai, nes ieškovas papildomai neprisidėjo prie dukros išlaikymo, ypač perkant brangesnius daiktus. Kai 2011 metais buvo priteistas išlaikymas dukrai, nemanė, kad dukra turės tiek daug sveikatos problemų. Dukrai augant, pasikeitė jos poreikiai, pasikeitė ekonominė situacija. Kitais metais dukra pradės lankyti mokyklą, todėl padidės išlaidos. Dukra yra gabi, aktyvi, todėl leidžia lankyti, nors ir mokamus, būrelius, nori ir stengiasi, kad ji būtų laiminga. Dėl sveikatos problemų dukrai reikia pirkti vaistus, vežti konsultacijoms į kitų miestų gydymo įstaigas. Nors ieškovo galimybės dirbti fizinį darbą yra ribotos, dirbdamas visuomeninėje srityje galėtų įdėti daugiau pastangų siekiant savo dukters gerovės.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškinį palaikė iš dalies. Paaiškino, kad yra visos sąlygos ieškovo ir dukros bendravimui, tačiau tarp ieškovo ir atsakovės yra didelis nepasitikėjimas vienas kitu. Pritaria ieškinio reikalavimui dėl bendravimo kiekvienos savaitės ketvirtadienį ir kas antrą mėnesio savaitgalį, tačiau jei vaikas nesutinka, be nakvynės. Nurodė, kad E. B. yra išsakiusi nuomonę, kad nenori pas ieškovą pasilikti per naktį. Palaiko atsakovės priešieškinį ir nurodė, kad vaiko tėvo turtinės padėties kriterijus nėra lemiamas, negalima atsisakyti pareigos prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, taip pat, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.

Byloje nustatyta, kad atsakovė neprieštarauja dukros bendravimui su ieškovu, didžiąja dalimi sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, tačiau nesutiko, kad vaikas pasiliktų nakvoti pas ieškovą. Atsakovė pabrėžė, kad dukra šiuo metu dėl jautrumo ir emocinės būsenos nėra pasirengusi viena, tai yra be jos, pasilikti per naktį su atsakovu svetimoje vietoje, tačiau pabrėžė, kad dukrai pačiai išreiškus norą, neprieštaraus, kad atsakovas pasiimtų vaiką ilgesniam laikui. VšĮ „Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ pažymoje nurodyta, kad E. B. nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai, mergaitė yra labai jautri, įsitempusi, blogai miega naktimis, sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, šlapinasi naktimis į lovą, yra labai prieraiši prie mamos (78 b. l.). Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad E. B. yra išsakiusi nuomonę, kad nenori pas ieškovą pasilikti per naktį. Paminėtina ir tai, kad ieškovas taip pat nurodė, kad paklausus dukros, kada ji atvyks į svečius, vaikas atsakė, kad nežino. Įvertinus bylos medžiagą ir išklausius šalis, išvadą teikiančios institucijos atstovą, darytina išvada, kad mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Vaiko santykis ir bendravimas su tėvu (ieškovu) nėra reguliarus, ieškovas negyvena kartu su vaiku, todėl tam tikrose situacijose mergaitė gali jaustis labiau nesaugi, bijoti išsiskirti su mama (atsakove). Šalių dukra kol kas yra maža, todėl jai pasilikus nakvoti pas tėvą (ieškovą), ji patektų į jai nežinomą aplinką, kas gali turėti tiesioginės įtakos jos sveikatai. Manytina, kad reikalingas papildomas laikas, kad vaikas priprastų prie tėvo (ieškovo) buvimo šalia, nurimtų, dalyvautų bendroje veikloje. Vaiko išvykimas iš nuolatinės gyvenamos vietos yra galimas, jei abi šalys jį tinkamai tam paruoštų, t. y. vaikui svarbu jausti kuo mažiau nerimo, baimės dėl to, jog jis terminuotam laikui skiriasi su motina, o tėvui svarbu sukurti tokias vaiko sutikimo sąlygas, jog, ilgą laiką nebuvęs kitoje aplinkoje, vaikas jaustųsi saugiai, patirtų kuo mažiau adaptacijos sunkumų. Teismas pabrėžia, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant įvykdyti šias sąlygas, t. y. tam, kad vaikas nejaustų nerimo ir baimės, likdamas terminuotam laikui su tėvu (ieškovu), prie jo priprastų, būtina vaiką paruošti, skirti papildomą laiką, todėl iš esmės nustatytina ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka, tačiau be dukros nakvynės pas ieškovą, nurodant, kad kiekvienos savaitės ketvirtadienį 17 val. ieškovas pasiims dukrą E. B. ir grąžins ją atsakovei L. G. tą pačią dieną 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), ir kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ią šeštadienį ir sekmadienį ieškovas 10 val. pasiims dukrą E. B. ir grąžins ją atsakovei L. G. tą pačią dieną 18 val. adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį. Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą E. B., gim. (duomenys neskelbtini (13 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismo 2011-09-21 teismo įsakymu iš ieškovo A. B. dukrai E. B. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt (58 Eur) nuo 2011-09-20 iki dukros pilnametystės (73 b. l.). Išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas prieš 5 metus, kai vaikui buvo 8 mėnesiai, taigi jo poreikiai neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. E. B. yra 5 metai, ji išaugo, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, kitais metais pradės lankyti mokyklą, šiuo metu lanko papildomus užsiėmimus, todėl atsirado ir atsiras papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais. Be to, per 5 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad priteistas išlaikymo dydis 200 Lt (58 Eur) nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės.

Pateikdama priešieškinį, atsakovė nurodė, jog būtiniesiems dukros poreikiams per mėnesį mažiausiai reikalinga 340 Eur suma, kurią sudaro 25 Eur vitaminams imunitetui stiprinti, vaistams, higienos priemonėms, 15 Eur sauskelnėms, 10 Eur kelionių išlaidoms pas gydytojus, 50 Eur lopšelio/darželio mokesčiui, 15 Eur avalynei, 28 Eur rūbams, 60 Eur mokesčių išlaidoms, 20 Eur papildomiems užsiėmimams, 15 Eur žaislams, knygoms, pramogoms, 100 Eur maistui (70-72 b. l.). Atsakovė paaiškino ir pateikė įrodymus, kad vaikas mokosi Yamaha muzikos mokykloje, kurios mėnesinis mokestis yra 20 Eur, lanko lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinę grupę, mėnesinis mokestis už paslaugas yra 33,44 Eur (116, 117 b. l.). Vaikas yra žingeidus, lanko ne vieną būrelį. Kaip matyti, atsakovė stengiasi šiuos vaiko poreikius patenkinti, sudaryti sąlygas nepilnametei dukrai įvairiapusiškai lavintis. Nors ieškovas nesutinka su nepilnametės dukros poreikių pasikeitimu iš esmės, nurodo, kad išlaidos turi būti planuojamos pagal gaunamas pajamas, mokamų būrelių lankymas ir konsultavimasis pas gydytojus nėra būtinas, tačiau tokie ieškovo samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip ieškovo siekis išvengti padidėjusios pareigos vykdymo. Kartu pažymėtina, kad ieškovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

LR CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kaip nustatyta, atsakovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 300 Eur per mėnesį, jai priklauso 1448 Eur vertės 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nuo 2016-01-01 iki 2016-09-15 jai dividendų nebuvo išmokėta (79, 121, 122 b. l.). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, Telšiuose, Vilniaus g. 16-38 (76-77 b. l.). Ieškovui nustatytas 55 procentų darbingumas, jam mokama 101,55 Eur netekto darbingumo pensija (86, 88 b. l.). Ieškovas yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio jam išmokėtas vidutinis 18 Eur darbo užmokestis (87 b. l.). Ieškovui nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės, trys garažai, 0,8 ha ir 4,5 ha žemės sklypai ir gyvenamasis namas (89, 90-91, 92-93, 94-95, 96-98, 99-100, 101-102 b. l.). Pagal 2016 m. Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktą metinę gyventojų turto deklaraciją, ieškovui priklausančios piniginės lėšos sudaro 33000 Eur (126 b. l.). Pagal 2016-10-12 patikslintą ieškovo metinę turto deklaraciją, jam priklausančio turto vertė sudaro 14000 Eur, pinginės lėšos – 3500 Eur (112-115 b. l.). Ieškovas nurodė, kad dėl sveikatos sutrikimų negali dirbti fizinio darbo, domisi darbo pasiūlymais, tačiau darbą susirasti sunku, pagal esamą turtinę padėtį neturi galimybių dukrai teikti didesnio išlaikymo. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis, priimta Nr. 3K-3-32/2010). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų nepajėgus uždirbti papildomas lėšas, reikalingas dukros išlaikymui. Ieškovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Neginčytina, kad ieškovo galimybės susirasti darbą, kur reikalinga fizinė darbo jėga, yra ribotos, tačiau ieškovas yra aktyvus visuomenės veikėjas, dalyvavo 2016 m. Lietuvos Respublikos seimo rinkimuose, todėl teismo vertinimu, susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, nereikalaujantį fizinės darbo jėgos, jam nėra neįmanoma. Šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės šalių nepilnametės dukros išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo paaiškinimai, kad pildant 2015 m. metinę turto deklaraciją, padaryta techninė klaida ir klaidingai nurodyta, kad jam priklauso 33000 Eur piniginių lėšų, yra abejotini ir neįrodyti. Teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės vertintinos vaiko interesų naudai, laikant kad ieškovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį, nei priteistas, išlaikymą vaikui.

Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, priešieškinis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, priteisto išlaikymo dydis keistinas, priteisiant iš ieškovo išlaikymą dukrai E. B. periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį, nuo 2016-09-22 iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.192 str. 2 d., 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str.1 d.).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį (3 b. l.). Byloje turėjo būti sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.), todėl 2 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 40,35 Eur žyminio mokesčio (69 b. l.), ir patyrė 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų (127, 128 b. l.). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Nors ieškinys tenkintas iš dalies (netenkintas tik dalyje dėl vaiko nakvynės), tačiau laikytina, kad esminis pagrindinis reikalavimas: nustatyti bendravimo su vaiku tvarką yra patenkintas pilnai. Priešieškinis patenkintas 64 procentais: (170 Eur (prašoma priteisti suma) – 58 Eur (2011-09-21 priteistas išlaikymas) = 112 Eur – 100 proc.; 130 Eur (padidintas išlaikymas) – 58 Eur (2011-09-21 priteistas išlaikymas) = 72 Eur; 72 Eur x 100 proc./112 Eur = 64 proc.). Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, šalys viena kitai turi atlyginti atitinkamai – ieškovas atsakovei 64 procentus, atsakovė ieškovui 100 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų – t. y. ieškovui atlygintina 41 Eur, atsakovei 314 Eur. Padarius įskaitymą atsakovei atlygintina suma sudaro 273 Eur.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas (LR CPK 282 str. 2 d., 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: 1) ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienos savaitės ketvirtadienį, 17 val., pasiima dukrą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir grąžina ją atsakovei L. G. tą pačią dieną 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2) ieškovas A. B. kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ią šeštadienį ir sekmadienį, 10 val., pasiima dukrą E. B. ir grąžina ją atsakovei L. G. tą pačią dieną 18 val., adresu (duomenys neskelbtini).

P. T. rajono apylinkės teismo 2011-09-21 teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur) nuo 2016-09-22 iki vaiko pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 Eur (du Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-06-29 mokėjimo nurodymu Nr. 131.

Iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 273 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris Eur).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė