- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1466-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01051-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“
- Atsakovas
- A. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės) „Airarat“ ieškinį atsakovei A. K., dėl 2020 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996, ir kuriuo prašo išspręsti šalių kilusį darbo ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Airarat“ yra visiškai atsiskaičiusi ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį reikalavimo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu, likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį atsakovei dėl 2020 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino A. K. ieškinį bei priteisė A. K. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimą; teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996 dalyje, kurioje nurodyta išieškoti ieškovei A.K. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, nurodė laikyti netekusiu galios. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.
3.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo (abstraktus reikalavimas) ir pripažinti, kad su atsakove yra visiškai atsiskaityta, tačiau iš ieškinio turinio nustatyta, jog ieškovė nesutinka tik su 2020 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iš jos priteisti ieškovei 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, ir jokių reikalavimų ir/ar argumentų dėl kitų 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-4835 priteistų sumų, nereiškia ir dėl jų ieškinyje nepasisako. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir 2020 m. spalio 1 d. priimtas sprendimas (neįsiteisėjęs), kuriuo tenkintas ieškovės A. K. ieškinys, todėl laikytina, jog yra pagrindas šioje byloje ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei palikti nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Airarat“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantė nurodo, kad Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo, neturtinės žalos atlyginimo. Komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-4835 nutarta išieškoti ieškovei A.K. iš atsakovės (apeliantės) 397,30 EUR, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2020 m. gegužės mėnesio skirtumą, 532,67 EUR, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2020 m. birželio mėnesio skirtumą, 12,09 EUR delspinigių bei 1000 EUR neturtinę žalą. Su minėtu DGK sprendimu nesutiko nei ieškovė A. K., nei atsakovė (apeliantė), todėl abi šalys pateikė ieškinius teismui dėl minėto sprendimo. A. K. ieškinys buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ieškovės ieškinys buvo nagrinėjamas Plungės apylinkės teisme. Mano, kad šalių ieškiniai turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje, tačiau bylos nebuvo sujungtos, todėl iškilo teisinių nesusipratimų. Pažymi, jog dėl minėtų teisinių nesklandumų neturi būti pažeisti nė vienos šalies teisės bei teisėti interesai.
4.2. Apeliantė nurodo, kad nors ginčai vyksta tarp tų pačių šalių, tačiau skiriasi šalių reikalavimai bei gynybos būdai. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-30391-996/2020 nesutiko su sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos dydžio ir prašė priteisti 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu apeliantė ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-3464-995/2020 nesutiko su komisijos sprendimu iš esmės, todėl nesutampa šalių ieškinių dalykai, faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus. Pažymi, jog apeliantė yra pateikusi ir apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30391-996/2020 panaikinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinės tik Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą dalyje dėl 3000 EUR žalos atlyginimo. Teigia, kad teismas turi ieškinį nagrinėti, kadangi priešingu atveju susiklostytų paradoksali situacija – apeliantė nustatytu terminu bei tvarka pateikė ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo, jį teismas priėmė, tačiau jo nusprendė nenagrinėti. Mano, jog dėl teisinės klaidos – bylų nesujungimo - negali būti pažeista apeliantės Airarat“ teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustačius, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantė iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtu neteisingai įvertino aplinkybes, jog kitoje civilinėje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatūs, be to neatsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-30391-996/2020 yra neįsiteisėjęs, o apeliaciniame procese apeliacinės instancijos teismas nagrinės tik Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą dalyje dėl 3000 EUR žalos atlyginimo.
8. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (6 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutardamas apeliantės ieškinį palikti nenagrinėtu nustačius, jog teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.
9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Jeigu teismas priima ieškinį ir iškelia civilinę bylą nepaisydamas nurodytų aplinkybių ar nurodytos aplinkybės nustatomos jau priėmus ieškinį, ieškinys paliekamas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai jų elementai – šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas – sutampa.
11. Ieškinio dalykas yra ieškinio pareiškime nurodomas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Reikalavimas turi būti grindžiamas nurodant ieškinio pagrindą – faktinio pobūdžio aplinkybes, patvirtinančias ieškovo turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais ieškovo teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tomis pačiomis ginamos teisės ar intereso pažeidimą apibūdinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013).
12. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir bylos medžiagos nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30391-996/2020, be kita ko, nusprendė ieškovės A. K. ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996 dalyje, kurioje nurodyta išieškoti ieškovei iš atsakovės 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, laikyti netekusiu galios. Iš pateikto ieškinio minėtoje byloje reikalavimo taip pat matyti, kad skundžiama Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria nuspręsta išieškoti 1000 EUR neturtinės žalos.
13. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje (nutarties 12 punktas). A. K. ieškinį pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d., kurį priėmus 2020 m. spalio 3 d. nutartimi, be kita ko nutarta įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Airarat“ per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Iš LITEKO duomenų, matyti, kad šaukimo įteikimo pažyma, dokumentai įteikti apeliantei 2020 m. rugsėjo 8 d. ir apeliantė 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė ieškinį Plungės apylinkės teismui dėl Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996 panaikinimo ir reikalauja išspręsti šalių kilusį darbo ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Airarat“ yra visiškai atsiskaičiusi ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
14. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui; ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-30391-996/2020 (nutarties 12 punktas) ieškovė reiškė reikalavimą panaikinti dalį Darbo ginčų komisijos sprendimo, dalyje, dėl neturtinės žalos priteisimo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino. Sprendimas neįsiteisėjęs. Šioje civilinėje byloje, apeliantė reikalauja panaikinti visą Darbo ginčų komisijos sprendimą, konstatuojant, kad apeliantė su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi.
15. Vertinant civilinėse bylose nurodomus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad civilinėje byloje Nr. 2-30391-996/2020 dalyje dėl neturtinės žalos, ginčas nagrinėjamas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, tai yra dėl to pačio dalyko – neturtinės žalos, tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog likusioje dalyje, tai yra dėl atsakovei priteisto darbo užmokesčio ir delspinigių reikalavimai yra analogiški, tai yra šiuo pagrindu, tarp šalių vyksta ginčas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-30391-996/2020. Tokia išvada neatitinka faktinės situacijos, kadangi ginčo ribos civilinėje byloje Nr. 2-30391-996/2020 – Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, dėl neturtinės žalos priteisimo (nutarties 12 ir 14 punktai) Nagrinėjamos bylos ribos yra platesnės - apeliantė prašo panaikinti visą sprendimą, kuriuo, taip pat išspręstas klausimas ir dėl ieškovei priteisto darbo užmokesčio, delspinigių.
16. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, kad apeliantės ieškinyje iš esmės dėstomi motyvai dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau pažymėtina, kad apeliantė pareikštu reikalavimu nesutinka su visu Darbo ginčų komisijos sprendimu, reikalauja konstatuoti, kad su atsakove yra visiškai atsiskaityta. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei turi būti sudaryta galimybė patikslinti reiškiamo ieškinio reikalavimus.
17. Kita vertus, nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, jog nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl priteistos neturtinės žalos Darbo ginčų komisijos sprendimu teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti bylos faktinė situacija patvirtina (nutarties 13 punktas), kad apeliantė apie pradėtą teisminį procesą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. 2-30391-996/2020 civilinėje byloje buvo informuota iki teikiant ieškinį šioje civilinėje byloje, be to, minėtoje byloje teikė atsiliepimą į ieškinį, (2020 m. rugsėjo 24 d.), apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30391-996/2020 teisėtumo (2020 m. lapkričio 14 d.), todėl akivaizdu, kad dėl reikalavimo – neturtinės žalos priteisimo klausimas yra nagrinėjamas būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-30391-996/2020, apeliantė apie pradėtą teisminį procesą žinojo, reikalavimų priešieškinio pagrindu neteikė, šiuo metu procesas dėl ieškiniu pareikšto analogiško reikalavimo – neturtinės žalos yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo pagal apeliantės apeliacinį skundą, jo pagrindu pradėta civilinė byla Nr. 2A-2011-910/2020, todėl pirmosios instancijos teismas neturi teisės nagrinėti reikalavimo, kuris faktiškai iki ieškinio pateikimo šioje byloje, jau buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutardamas apeliantės ieškinį palikti nenagrinėtu, pagrįstai konstatavo, jog reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos pagal Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. DGKS-4835 negali būti nagrinėjamas, kadangi ginčas dėl to paties reikalavimo ir tarp tų pačių šalių yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-30391-996/2020, apie kurio procesą, apeliantei yra žinoma. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino apeliantės pareikšto ieškinio reikalavimo ribas (nutarties 15 punktas) ir teismui skundžiama nutartimi palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtą visa apimtimi, apeliantei yra užkertamas kelias teisminiu būdu ginti savo galimai pažeistas teises dalyje dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies dėl darbo užmokesčio bei delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama iš dalies, bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl apeliantės ieškinio reikalavimų pagal Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. DGKS-4835 dalies dėl priteisto darbo užmokesčio, delspinigių priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje, nutartis paliekama nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Esant nustatytoms nutarties 7-18 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama iš dalies ir byla dalyje dėl Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. DGKS-4835 dalies dėl priteisto darbo užmokesčio, delspinigių priteisimo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Kitoje dalyje, nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti iš dalies ir dėl Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. DGKS-4835 dalies dėl priteisto darbo užmokesčio, delspinigių priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitoje dalyje, tai yra dalyje dėl Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. DGKS-4835 dalies dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.