Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „Otanku Dzirnavnieks“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „Otanku Dzirnavnieks“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA „Otanku Dzirnavnieks“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2022-02-07 CBP-2119) dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo ūkininko L. P. (toliau – ir atsakovas) 10 096,42 Eur skolos, 6 946,56 Eur delspinigių, 10,5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 192 Eur žyminio mokesčio ir 1 028,50 Eur už teisines paslaugas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Skystųjų trąšų/srutų išvežimo ir įterpimo sutartį Nr. 31/08/2022 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo išvežti skystąsias trąšas/digestatą/srutas iš atsakovo nurodytos vietovės į atsakovo nurodytus laukus ir įterpti srutas į dirvą. Ieškovė suteikė atsakovui paslaugas ir pateikė jam 2022 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą 72 949,39 Eur (su PVM) sumai, kurios apmokėjimo terminas 2022 m. lapkričio 2 d. Atsakovas sąskaitos laiku neapmokėjo. Ieškovė pateikė 2022 m. gruodžio 12 d. reikalavimą sumokėti skolą 72 949,39 Eur pagal sąskaitą ir 5 835,95 Eur delspinigių už vėlavimą sumokėti. Atsakovas 2022 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 62 852,97 Eur mokėjimą ir liko skolingas 10 096,42 Eur. Atsakovui laiku neapmokėjus sąskaitoje nurodytos sumos, pagal Sutarties 6.5. punktą paskaičiuota 6 946,56 Eur delspinigių, taikant 0,2 proc. delspinigių dydį nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną.

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino.

4. Atsakovas prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo (2023-04-20 DOK-49087) prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų kiekio, kokybės ir atsiskaitymo dydžio. Atsakovas neturėjo prievolės mokėti ieškovei visos sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos, nes ieškovė pati nesilaikė Sutarties sąlygų, mokėtiną už paslaugas kainą apskaičiavo ne pagal Sutartį ir sąskaitą-faktūrą išrašė per didelei sumai. Atsakovas pagal Sutarties sąlygas pats apskaičiavo už faktiškai gautas paslaugas mokėtiną kainą (62 852,97 Eur) ir ją sumokėjo2022 m. gruodžio 13 d., todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 10 096,42 Eur. Sąskaitoje faktūroje neteisingai nurodytas apdirbtas per didelis žemės sklypų plotas, įtraukti sklypai, kuriuose paslaugos nesuteiktos, neįtraukti atsakovo sklypai. Ieškovė nesilaikydama Sutarties sąlygų, nesant atsakovo pritarimo, nepagrįstai ir vienašališkai viršijo sutartą srutų įterpimo normą.

5. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus (2023-05-17 DOK-61899) prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paslaugų suteikimo faktą patvirtina ieškovės ir atsakovo pasirašyti skystųjų trąšų pristatymo/panaudojimo aktai. Sutartyje aiškiai numatyta, kad minimali apimtis teikiamos paslaugos yra 15 000 m³. Ieškovė įterpė 13 725 m³ srutų į atsakovo laukus, sąskaitoje nurodytas faktiškai įterptas kiekis. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad kai kuriuose žemės sklypų vietose bus persidengimai, ir tose vietose produkto bus įterpta daugiau. Atsakovo skaičiavime neįtraukti du laukai: Nr. 26112 - 1,73 ha, Nr. 432082 -1 ha (pažymėta mėlyna rodykle); ties lauku Nr. 468165 atsakovas nurodė 4 ha (pažymėta geltona rodykle), o pas ieškovę nurodyta 1,94 ha. Be to, pas atsakovą kaip vienas laukas yra nurodyti du laukai Nr. 809915 ir 809931, todėl atsakovo skaičiavime nurodyta 51 laukas, nors faktiškai paslauga buvo suteikta 54 laukuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. galutiniu sprendimu panaikino 2023 m. kovo 6 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: atsakovui – 3 091,56 Eur už teisinę pagalbą, valstybei – 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo įterpti į atsakovo laukų dirvą tikslų, fiksuotą srutų kiekį –30 m³ į hektarą, todėl laikė, kad 30 m³/ha viršijantis įterpimas prieštarauja Sutarčiai. Toks Sutarties pakeitimas raštu nesuderintas ir neaptartas su atsakovu (Sutarties 9.5 punktas). Sutartyje nenurodyta, kad paslaugos kaina skaičiuojama pagal faktiškai įterptą srutų kiekį. Ieškovė, nesant atsakovo sutikimo ir pritarimo, nepagrįstai sunaudojo daugiau srutų, ir kainą pagal Sutartį skaičiavo ne pagal sutartą 30 m³ /ha normą, o pagal faktinę sunaudotą srutų normą – vidutiniškai 35 m³ /ha (atsakovo teigimu), taip sau priskaičiuodama didesnį atlygį.

8. Atliktų darbų aktai neįrodo, kad atsakovui suteikta paslaugų už 72 949,39 Eur sumą. Atliktų darbų aktai nesuteikia informacijos apie apdirbto L. P. žemės sklypo plotą ir adresą; matomas vykdytojas, užsakovas, traktorininkas, darbų atlikimo data ir laikas, technikos rūšis, ir kiti duomenys, tačiau lauko plotas ir adresas nenurodyti. Ieškovė iš anksto žinojo apie atsakovo turimų laukų, kuriuos reikės apdirbti, dydį, formą, todėl, rengdama Sutarties projektą, turėjo į tai atsižvelgti, įvertinti, aptarti sutartyje.

9. Ieškovė, atsižvelgiant į atsakovo laukų dydį ir formą, turėjo įterpti trąšas tokia technika, kurios galimybės leidžia užtikrinti tolygų trąšų paskirstymą per visą sklypo plotą, tikslų trąšų dozavimą. Naudojant purkštuvus su sekcijomis galima buvo išvengti didelių persidengimų, kad srutos nebūtų įterptos kelis kartus į tą pačią vietą. Ieškovės atstovų argumentus, kad atsakovas puikiai žinojo, kokia yra ieškovės technika, kad nėra galimybės atjungti purkštukus, pats atsakovas ar jo atstovas rodė laukus, kuriuos reikia apdirbti, sakė greičiau visur važiuoti, matė ieškovės galimybes, kad atsakovas nepateikė tręšimo plano, o ieškovė neprivalo atsakovui sudaryti plano, teismas vertino kaip nesudarančius pagrindo patenkinti ieškinį.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė, gavusi atsakovo prieštaravimus, nesutikimus, neoperatyviai atsakydavo į klausimus ir pateikdavo savo argumentus, tinkamai nebendradarbiavo.

11. Atsakovui nereikalaujant iš ieškovės pateikti darbų atlikimo akto pasibaigus kiekvienai darbo pamainai, o sutikus gauti visus atliktų darbų aktus iš karto pasirašymui, atsakovas neteko galimybės viską kontroliuoti tuojau pat po pamainos pasibaigimo, matyti, kokie laukai apdirbti, kokiuose laukuose ieškovės technika važiavo per to paties lauko pakraščius kelis kartus ir įterpė daugiau srutų, nei reikia.

12. Po kiekvienos darbo pamainos pabaigos gavęs atliktų darbų aktus ir juos analizavęs, atsakovas greičiau būtų susipažinęs su darbais ir gavęs visą informaciją. Tuomet žinios apie sklypų persidengimus atsakovą būtų pasiekusios greičiau ir galimai vėlesni darbai, atsižvelgiant į jo pastabas, prieštaravimus, komentarus, skaičiavimus, būtų buvę sėkmingesni, šalių bendru sutarimu ir pastangomis žemės sklypų persidengimų nebūtų arba būtų mažiau.

13. Teismas vertino, kad atsakovo argumentai, kad jis gavęs visus atliktų darbų aktus juose nesusigaudė ir jų nesuprato, nors galėjo po kiekvienos pamainos gauti atliktų darbų aktus ir juos analizuoti, iš dalies sudarytų prielaidą dėl netinkamo sutarties vykdymo iš jo pusės ir iš dalies tenkinti ieškinį. Tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Nėra galimybės apskaičiuoti, kiek faktiškai sudaro sklypų persidengimas, už kurį atsakovas privalo papildomai sumokėti ieškovei, nes kitaip jo laukų patręšti neįmanoma tiksliai vykdant Sutarties sąlygas. Ieškovės atstovai paaiškino, kad atsakovas apie sklypų persidengimus buvo informuotas žodžiu, viską žinojo, tačiau teismas nustatė, kad nepateikta įrodymų, ar atsakovas informuotas, kad sklypų persidengimai turės didelės įtakos Sutarties kainai, kad atsakovui bus papildomai priskaičiuota daugiau kaip 10 000 Eur už Sutartyje numatytas paslaugas. Tokia suma nėra protinga, reali, kad su ja atsakovas sutiktų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2023-09-21 DOK-114186) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1 Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir savo vidinį įsitikinimą, kurio pagrindu priimtas sprendimas, suformavo atsiribojęs nuo esminių bylos esančių įrodymų ir atitinkamų ieškovės pateiktų paaiškinimų/argumentų/rašytinių įrodymų vertinimo.

14.2 Ieškovė nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė įsipareigojo pagal Sutartį įterpti į atsakovo laukų dirvą tikslų, fiksuotą srutų kiekį – 30 m³ į hektarą; kad šią normą viršijantis įterptų srutų kiekis prieštarauja šalių sudarytai Sutarčiai, kad toks Sutarties pakeitimas raštu nesuderintas su atsakovu (Sutarties 9.5 punktas); Sutartyje nenurodyta, kad paslaugos kaina skaičiuojama pagal faktinę įterptą srutų normą. Šalys Sutartimi susitarė, kad teikiamų paslaugų apimtis konstatuojama atliktų darbų akte, kas reiškia, kad galutinė paslaugos kaina apskaičiuojama būtent pagal aktuose esančius duomenis. Sutarties 5.1. punkte susitarta, kad atliktų darbų aktuose nurodytais duomenimis vadovaujasi ieškovė išrašydama sąskaitą už paslaugos suteikimą.

14.3 Atsakovas atliktų darbų aktuose nenurodė pretenzijų (Sutarties 6.9 punktas) dėl ieškovės suteiktos paslaugos (nei dėl kokybės, nei dėl suteikto paslaugos kiekio), tai reiškia, kad atsakovui tiko, kaip ieškovė atlieka paslaugą. Atsakovas paslaugos vykdymo metu nepastebėjo jokių pažeidimų, pasirašė aktus ir patvirtino juose esančių duomenų teisingumą. Ieškovė po kiekvienos darbo pamainos sudarydavo atliktų darbų aktą, tačiau atsakovas savo paties pageidavimu juos visus pasirašė vienu metu.

14.4 Klaidinanti teismo išvada, kad ieškovė, nesant atsakovo sutikimo ir pritarimo, nepagrįstai sunaudojo daugiau srutų, ir kainą pagal Sutartį skaičiavo ne pagal sutartą normą 30 m³/ha, bet pagal faktinę sunaudotą srutų normą – vidutiniškai 35 m³/ha (atsakovo teigimu), taip priskaičiuodama didesnį atlygį. Sutartimi nebuvo susitarta, kad kaina bus skaičiuojama pagal sutartą 30 m³/ha normą, Sutartimi aiškiai susitarta, kad kaina skaičiuojama pagal faktiškai suteiktos paslaugos kiekį (Sutarties specialiosios dalies nuostata ir Sutarties 5.1. p.). Ieškovė neginčija, kad šalys Sutartimi yra sutarusios srutų normos dydį į hektarą (30 m³), tačiau tai nėra galutinės paslaugos apskaičiavimą lemiantis faktorius, ginčo atveju šalys aiškiai yra susitarusios, kad galutinis paslaugos kiekis bus konstatuojamas atliktų darbų akte, kas ir buvo padaryta – aktuose yra užfiksuoti duomenys, kurių pagrindu buvo apskaičiuota galutinė paslaugos kaina.

14.5 Sprendime visiškai nėra analizuojamas ieškovės pateiktų pasirašytų aktų galiojimo klausimas. Atsakovo pasirašyti aktai šiai dienai yra galiojantys, atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo šiuos aktus pripažinti negaliojančiais, juose esančių duomenų teisingumas yra patvirtintas paties atsakovo parašu.

14.6 Ieškovės faktiškai atliktos paslaugos neviršija Sutartyje numatyto minimalaus kiekio, kaip tik atsakovui yra mažiau įterpta, nors šalys susitarė, kad minimalus kiekis yra 15 000 m³. Atsakovas buvo informuotas, kad kai kuriuose žemės sklypų vietose bus persidengimai ir tose vietose produkto bus įterpta daugiau dėl sklypų formos, dydžio. Būtent dėl to Sutartyje numatyta minimali teikiamos paslaugos apimtis (15 000 m³). Taip pat Sutartyje buvo numatyta, kad galutinė apimtis konstatuojama atliktų darbų akte, būtent atsakovo pasirašytuose aktuose yra konstatuotas tikslus suteiktos paslaugos kiekis – 13 725 m³.

14.7 Ieškovė nesutinka su sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kad ieškovė iš anksto žinojo apie atsakovo turimų laukų, kuriuos reikės apdirbti, dydį, formą, todėl rengdama Sutarties projektą, turėjo į tai atsižvelgti, įvertinti, aptarti sutartyje. Bylos medžiagoje nėra nei vieno rašytinio įrodymo apie tai, kad ieškovė žinojo apie atsakovo turimus laukus. Ieškovei nei prieš Sutarties sudarymą, nei po Sutarties sudarymo nebuvo pateiktas joks atsakovo turimų laukų sąrašas ar atsakovo numatomos paslaugos teikimo planas su nurodytais laukų adresais. Teismo posėdžių metu ieškovės vadovas ir liudytojas S. A. nurodė, jog atsakovas fiziškai rodydavo arba telefonu nurodydavo. Prieš paslaugos teikimą atsakovas nebuvo pateikęs jokios informacijos apie laukus, jų kiekį ar dydį, į kokį tiksliai lauką reikia važiuoti ieškovės darbuotojams. Pirmos instancijos teismas konstatavo aplinkybes, visiškai neįvertinęs ieškovės vadovo ir liudytojo paaiškinimų. Pats atsakovas byloje nedalyvavo, paaiškinimų neteikė, todėl tokia teismo išvada neteisinga.

14.8 Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė, žinodama atsakovo laukų dydį ir formą, turėjo įterpti trąšas tokia technika, kurios galimybės leidžia užtikrinti tolygų trąšų paskirstymą per visą sklypo plotą, tikslų trąšų dozavimą. Ieškovei nebuvo pateikta informacija dėl atsakovo žemės sklypų formos ir dydžių. Atsakovas pats kreipėsi į ieškovę dėl paslaugos suteikimo ir pats pasirinko paslaugos atlikimą diskiniu kultivatoriumi 7,5 m. Jei atsakovas pageidavo kitokios technikos, tai paslaugą galėjo užsisakyti iš kito tiekėjo, o ne iš ieškovės.

14.9 Teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus ir priėmė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės nebendradarbiavimo. Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas rodo, kad ieškovė bendradarbiavo, atsakinėjo atsakovui į jo pateiktus klausimus, pateikė atsakovui 2022 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu failą (Excel programoje), kurio 4 lape buvo pateikta bendros sumos už suteiktas paslaugas apskaičiavimo lentelė (šį failą atsakovė pateikė kartu su prieštaravimais, 7 priedas). Kadangi ieškovės darbuotojas sirgo, ieškovė atsakovui nurodė svarbias aplinkybes, kodėl atsakymas buvo pateiktas po 7 d. d. Į šį atsakymą atsakovas atrašė tik 2022 m. lapkričio 17 d. (praėjus 10 darbo dienų). Atsakovas pats neoperatyviai aiškinosi jam iškilusius klausimus. Ieškovės darbuotojas tą pačią dieną 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakovui atsakymus, būtent tą dieną vyko susirašinėjimas tarp šalių, atsakovas atrašė tik 2022 m. lapkričio 28 d. (praėjus 6 darbo dienoms).

14.10 Sutartis sudaryta ūkinių-komercinių poreikių tenkinimui. Atsakovas verčiasi ūkininkavimo ūkine-komercine veikla, jam taikomi aukštesni veiklos standartai. Atsakovo veikloje dažnai sudaromos komercinės sutartys, ir jis kaip verslininkas privalo įvertinti visas rizikas. Atsakovas prieš sudarydamas Sutartį gebėjo ir privalėjo įvertinti prisiimamą riziką ir iš anksto įvertinti savo finansines galimybes vykdant šią Sutartį. Atsižvelgiant į atsakovo prisiimtus įsipareigojimus Sutarties nevykdymo atveju, atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti Sutartyje numatyto dydžio delspinigius.

14.11 Pirmosios instancijos teismo argumentai prieštaringi vieni kitiems: teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, laiku netikrino duomenų, kad iš pateiktų argumentų ir įrodymų ieškinį būtų galima tenkinti iš dalies, tačiau nusprendžia ieškinį atmesti.

15. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-10-13 DOK-123768) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

15.1 Priešingai apeliantės teiginiams, nei Sutarties specialiosios dalies II skyriuje, nei bendrosios dalies 3.1 punkte, nei Priede Nr. 1, nėra nustatyta, kad kaina būtų apskaičiuojama pagal atliktų darbų aktus ir (ar) faktiškai sunaudotą srutų kiekį. Atsakovas laikėsi pozicijos, kuriai pagrįstai pritarė teismas, kad pagal Sutarties nuostatas kaina už paslaugas kiekvienam sklypui turėjo būti skaičiuojama taip: srutų įterpimo norma 30m³/ha dauginama iš patręšto sklypo ploto (hektarais) ir iš įkainio, nurodyto Sutarties priedo Nr. 1, priklausomai nuo atstumo. Apeliaciniame skunde ieškovė aiškiai pripažįsta neginčijanti, kad šalys yra susitarusios dėl srutų normos dydžio – 30 m³/ha.

15.2 Dėl didesnės, nei 30 m³/ha, įterpimo normos nebuvo susitarta. Ieškovės pozicija akivaizdžiai neatitinka Sutarties 9.5 punkto, numatančio, kad visi Sutarties pakeitimai turi būti sudaromi raštu ir pasirašyti. Ieškovė nepateikė jokio šalių pasirašyto susitarimo dėl įterpimo normos keitimo, vadinasi, neįrodė, kad šalys būtų Sutartyje nustatyta tvarka dėl to susitarusios (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įterpimas, viršijantis 30 m³/ha, prieštaravo šalių sudarytai Sutarčiai, yra teisinga ir pagrįsta.

15.3 Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas buvo informuotas apie tai, kad ieškovė, atlikdama paslaugą gali įterpti didesnį kiekį srutų, ir kad atsakovas neva su tuo sutiko. Ši apeliantės pozicija neįrodyta. Ieškovė tik po paslaugų suteikimo ir po sąskaitos-faktūros išrašymo informavo atsakovą apie didesnį, nei 30 m³/ha, srutų sunaudojimą. Po fakto atliktas informavimas nelaikytinas tinkamu atsakovo informavimu. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas nuo pat sąskaitos-faktūros gavimo nesutiko su ieškove dėl jos reikalavimo mokėti už persidengimų nulemtą didesnį sunaudotą srutų kiekį.

15.4 Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad galutinė paslaugų kaina apskaičiuojama pagal aktuose nurodytus duomenis ir pagal tai, kiek faktiškai srutų buvo įterpta į laukus. Sutartyje nėra nurodyta, jog paslaugos kaina būtų skaičiuojama pagal faktinę įterptą srutų normą. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad Sutartyje nėra nustatyta, kad galutinės paslaugos apskaičiavimą lemia būtent faktinis sunaudotų srutų kiekis. Ieškovė nepagrįstai formuluotę „galutinė apimtis konstatuojama atliktų darbų akte“ aiškina kaip reiškiančią „paslaugos kaina skaičiuojama pagal faktinę įterptą srutų normą“, nes apie apimtį Sutartyje rašoma kalbant apie šalių prognozuotą paslaugų kiekį (minimali teikiamos paslaugos apimtis 15 000 m³, galutinė apimtis yra konstatuojama atliktų darbų akte), o tiek pažodine, tiek turinio prasme „galutinė apimtis“ visiškai nereiškia „srutų įterpimo normos“ ar „galutinės paslaugų kainos“. Netgi apeliaciniame skunde apeliantė dėsto argumentus apie paslaugų „kiekį“, konstatuotą aktuose, tačiau visiškai nepasisako apie „kainą“.

15.5 Srutų įterpimo norma į hektarą (30 m³) atsakovui kaip ūkininkui turėjo esminės reikšmės. Buvo paaiškinta, kad žemės ūkio laukų tręšimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, ūkininkų planuojamas, remiantis sudėtingais išankstiniais skaičiavimais, kurie grindžiami atitinkamą mokslinį išsilavinimą turinčių asmenų (agronomų) rekomendacijomis, atsižvelgiant į įvairius faktorius. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 patvirtintas Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašas. 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 16 punkte nustatyta, kad per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui. Už srutų įterpimą nesilaikant nustatytų tręšimo normų, arba pažeidžiant kitus srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnis). Galiausiai, kaip teisingai pažymėjo teismas sprendime (4 lapas), dėl per didelio srutų kiekio panaudojimo jo laukuose, atsakovui tenka mokėti 10 096,42 Eur didesnę sumą už paslaugas.

15.6 Teismas ieškovės reikalavimą vertino kaip reikalavimą sumokėti padidėjusią paslaugų kainą. Ieškovė, kaip paslaugų teikėja, neįrodė, kad kainą padidinti buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti Sutartį, nes kainos didėjimo (srutų normos persidengimo) buvo galima technologiškai išvengti. Ieškovė neįrodė, kad ji negalėjo numatyti srutų persidengimo Sutarties sudarymo momentu. Ieškovė, kaip profesionali verslininkė, Sutarties sudarymo metu turėjo pareigą įvertinti atsakovo sklypų dydį, formą, savo turimos technikos galimybes ir jas aptarti Sutartyje, informuoti atsakovą, kaip minėtos aplinkybės daro/gali daryti įtaką kainai. Jei ieškovei trūko informacijos, ji pati, elgdamasi rūpestingai privalėjo tokios informacijos paprašyti atsakovo iš anksto. Pats atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovei trūksta duomenų. Tuo labiau, kad nekilnojamojo turto duomenys, žemės sklypų ribos matyti iš viešų Nekilnojamojo turto duomenų, Regia.lt duomenų bazės. Byloje yra įrodymai (prieštaravimų 4 priedas), kad ieškovės darbuotojas naudojasi LT Agro programėle (turima omenyje NMA Agro, https://www.nmaagro.lt/, kuri mobiliajame telefone leidžia stebėti laukus, jų ribas ir t.t.). Ieškovė į bylą teikė atsakovo žemės sklypų vizualizacijas. Taigi akivaizdu, kad ieškovė žinojo ir galėjo sužinoti, kokiuose žemės sklypuose teiks paslaugas.

15.7 Atmestini ieškovės teiginiai, kad atsakovas žinojo ir matė vykdomus darbus, persidengimus. Ieškovė neginčija sprendime nustatytos aplinkybės, kad tręšimas teisės aktų nustatytais reikalavimais vyko tamsiu paros metu. Kita vertus ieškovė neįrodinėjo, kad vykstant tręšimo procesui yra įmanoma iš arti pamatyti, kada įjungiami, kada išjungiami purkštukai. Atsakovas nestebėjo ir neturėjo tokios sutartinės prievolės stebėti tręšimo proceso. Atsakovas manė, kad ieškovė laikysis sutartinių įsipareigojimų.

15.8 Aplinkybė, kad atsakovas pasirašė ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus, niekaip neįrodo ieškovės reikalavimo teisės būtent 72 949,39 Eur sumai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atliktų darbų aktai nesuteikia informacijos apie apdirbto žemės sklypo plotą ir adresą, nes jie nenurodyti. Lauko plotas ir adresas yra svarbūs duomenys kainai apskaičiuoti, nes pagal nuvažiuotą atstumą iki lauko pasirenkamas įkainis iš Sutarties priedo Nr. 1. Aktuose nesant duomenų apie sklypą, nėra galimybės apskaičiuoti, kuriame lauke, ir kiek tiksliai viršyta srutų įterpimo norma.

15.9 Ieškovė, kaip paslaugos teikėja, privalėjo pateikti visą informaciją apie atliktą darbą, tame tarpe ir dėl to, kuris aktas priskirtinas kuriam atsakovo žemės sklypui. Tokią informaciją ieškovė privalėjo pateikti dar ir dėl to, kad reiškė reikalavimą sąskaitos-faktūros pagrindu, kurioje skirtingam paslaugų kiekiui (m³) pritaikytas skirtingas įkainis, todėl ieškovė turėjo pareigą pagrįsti aktų, sąskaitos-faktūros ir faktiškai patręštų atsakovo žemės sklypų sąsają su reikalavimu dėl skolos, įrodyti, kad ne tik m³, bet ir įkainiai sąskaitoje parinkti pagrįstai.

15.10 Sąskaitoje kainos detalizavimas yra neaiškus, neatitinka Sutarties. Ieškovės darbuotojai neteikė atsakovui paaiškinimo iki bylos nagrinėjimo. Sąskaitoje-faktūroje nurodytų duomenų, o taip pat pateiktos lentelės (bendros sumos už suteiktas paslaugas apskaičiavimo lentelė) duomenų nėra galimybės susieti su atliktų darbų aktais. Ties kiekviena lentelės eilute nėra nuorodos, kurios dienos aktai priskirtini 3,55 Eur, kurie 3,80 Eur įkainiui ir t.t.

15.11 Ieškovė sąmoningai ignoravo akivaizdų faktą, kad pradiniai duomenys, kuriais ieškovė rėmėsi išrašydama sąskaitą-faktūrą, buvo neteisingi – kad buvo vertintas per didelis apdirbtų žemės sklypų plotas, į lentelę įtraukti sklypai, kuriuose paslaugos nesuteiktos, neįtraukti atsakovo sklypai, kuriuose paslaugos suteiktos, todėl negalima vertinti, kad sąskaitoje nurodyta mokėtina suma yra teisinga (vien jau todėl, kad keičiant žemės sklypų skaičių, gali keistis faktiškai patręšto sklypo vieta ir įkainis).

15.12 Po to, kai 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku S. A. atsakovui persiuntė lentelę, kurioje buvo nurodyta, kad paslauga suteikta 428,70 ha plote (53 sklypuose), įterpta 13 739 m³ srutų (prieštaravimų priedai Nr. 1-2), šie duomenys vėliau buvo ne kartą koreguojami. Svarbu ir tai, kad aktų yra 68, nors ieškovė 2022 m. spalio 11 d. teikė duomenis apie darbus 53 sklypuose. 2022 m. spalio 3 d. sąskaitos-faktūros suma buvo apskaičiuota 428,70 ha plotui, į kurį įtraukti sklypai, kuriuose paslaugos neatliktos ir neįtraukti sklypai, kuriuose paslaugos atliktos, todėl akivaizdu, kad sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos pagrįstumas yra abejotinas ir neįrodytas.

15.13 Ieškovė nepagrįstai prašo sumokėti net 6 946,56 Eur dydžio delspinigius. Pati ieškovė atsakovo atžvilgiu nesielgė sąžiningai ir protingai, ir yra kalta dėl to, kad sąskaita-faktūra nebuvo apmokėta per nustatytą terminą, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.259 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turėtų būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo visiškai.

15.14 Atsakovas yra ūkininkas, tačiau būtent ieškovė yra paslaugų teikėja, verslininkė, sutikusi suteikti atsakovui paslaugą. Būtent ieškovė privalėjo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento – atsakovo interesus. Paslaugų sutarties vykdymas apima ne tik paslaugų teikimą per se, bet ir kitų paslaugų teikėjo įsipareigojimų sąžiningą vykdymą kliento interesais, be kita ko – informacijos, ataskaitų apie suteiktas paslaugas teikimą. Šiuo aspektu paslaugų sutarties šalys nėra visiškai lygiavertės. Būtent ieškovė disponavo visapusiška informacija apie savo teikiamas paslaugas, pagal teisinių santykių esmę turėjo kliento pasitikėjimą, todėl pati turėjo imtis visų įmanomai protingų priemonių, kad nesudarytų sau sąlygų kliento atžvilgiu skaičiuoti delspinigius.

15.15 Jei teismas spręstų, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į netesybas, netesybos yra per didelės ir turėtų būti sumažintos maksimaliai. Prašoma delspinigių suma sudaro net 40 procentų visos ieškinio sumos, todėl jos priteisimas yra neadekvati pažeidimui sankcija, nes ieškovė elgėsi nesąžiningai, netinkamai ir sudarė sąlygas delspinigių skaičiavimui.

15.16 Teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus (abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, ir kt.) ir priėmė visiškai pagrįstą, teisėtą bei teisingą galutinį sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas teismo preliminarus sprendimas, netenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos, delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Ieškovė SIA „Otanku Dzirnavnieks“ ir atsakovas ūkininkas L. P. 2022 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Skystųjų trąšų/srutų išvežimo ir įterpimo sutartį Nr. 31/08/2022, kuria ieškovė įsipareigojo išvežti skystąsias trąšas/digestatą/srutas iš atsakovo nurodytos vietovės į atsakovo nurodytus laukus ir įterpti srutas į dirvą diskiniu kultivatoriumi 7,5 m. Sutartyje numatyta srutų norma į hektarą –30 m³, paslaugų teikimo laikotarpis - 2022 m. rugpjūčio 30 d. - rugsėjo 15 d. (e. b. 1 t. 5-12 l.). Šalys susitarė, kad paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties Priede Nr. 1 nurodytus atliekamų darbų tarifus, kurių dydis kinta nuo 3,55 Eur/m³ iki 5,30 Eur/m³,priklausomai nuo transporto priemonės nuvažiuoto atstumo (km) (e. b. 1 t. 13 l.).

19. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 12–26 d. sudarė skystųjų trąšų pristatymo-panaudojimo aktus, iš viso – 68 aktai, atsakovas juos pasirašė (e. b. 1 t. 20-62 l., 2 t. 4-139 l.). Ieškovė už suteiktas paslaugas pateikė atsakovui 2022 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą 72 949,39 Eur (su PVM) sumai, apmokėjimo terminas – 2022 m. lapkričio 2 d. (e. b. 1 t. 16-19 l.).

20. Ieškovė elektroniniu paštu atsakovui pateikė 2022 m. gruodžio 12 d. reikalavimą sumokėti 72 949,39 Eur pagal sąskaitą ir 5 835,95 Eur delspinigių už vėlavimą sumokėti už suteiktas paslaugas (e. b. 1 t. 163-164 l.).

21. Atsakovas 2022 m. gruodžio 13 d. sumokėjo ieškovei 62 852,97 Eur (e. b. 1 t. 167 l.). Neapmokėta sąskaitos dalis sudaro 10 096,42 Eur.

22. Tarp šalių kilo ginčas dėl kainos už ieškovės suteiktas paslaugas skaičiavimo ir jos pagrindimo, remiantis ieškovės sudarytuose darbų atlikimo aktuose ir sąskaitoje nurodytais duomenimis. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalys teikė viena kitai savo skaičiavimus ir pastabas dėl skirtingai nurodytų duomenų, juos tikslino.

23. Ieškovės atstovo S. A. 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku atsakovui persiųstoje lentelėje nurodyta, kad paslauga suteikta 428,70 ha plote (53 sklypuose), įterpta 13 739 m³ srutų; pačiame laiške nurodyti dar kiti duomenys – 13725 m³ srutų kiekis (DOK-49087 priedai 1, 2).

24. Atsakovas 2022 m. spalio 22 d. pateikė ieškovei savo skaičiavimus. Nurodė, kad paslaugos suteiktos 49 sklypuose, jų bendras plotas 377,03 ha. Kiekvieno sklypo plotą padauginus iš sutartos 30 m³ srutų įterpimo į dirvožemį normos ir įkainio pagal Sutarties priedą Nr. 1, mokėtina suma sudaro 50 155,31 Eur (su PVM 60 687,93 Eur) (DOK-49087 priedai 3.1, 3.2).

25. Atsakovas 2022 m. lapkričio 2 d. gavo ieškovės atstovo K. M. atsakymą, kuriuo jis sutiko su atsakovo 2022-10-22 pateikta lentele (prieštaravimų 3 priedas), tik papildomai prašė įtraukti du sklypus (809891 ir 809901), taip pat nurodė, kad buvo nepatyrimo naudojant LT agro programą (DOK-49087 priedai 4, 5).

26. Atsakovas įtraukė į lentelę 809891 ir 809901 sklypus ir apskaičiavo galutinę mokėtiną kainą, 51 944,60 Eur + PVM, iš viso 62 582,97 Eur (DOK-49087 priedai 6, lentelės eilutės Nr. 50-51).

27. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus pateikė atsakovo žemės sklypų, kuriuose buvo suteiktos paslaugos, vizualizacijas (Ieškovės naudotos technikos duomenys). Vizualizacijose matyti žemės sklypų forma, produkto įterpimas (e. b. 2 t. 161-176 l.).

28. Tarp šalių kilo ginčas dėl mokėtinos kainos pagal 2022 m. rugpjūčio 27 d. Skystųjų trąšų/srutų išvežimo ir įterpimo sutartį.

Dėl 10 096,42 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas

29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu faktu, kad ji įsipareigojo pagal Sutartį įterpti į atsakovo laukų dirvą fiksuotą srutų kiekį – 30 m³ į hektarą, todėl šią normą viršijantis įterpimas prieštarauja šalių sudarytai Sutarčiai. Apeliantės teigimu, Sutartyje kainos skaičiavimas numatytas ne pagal sutartą 30 m³/ha srutų normą, bet pagal faktiškai suteiktos paslaugos kiekį (Sutarties specialiosios dalies nuostata bei Sutarties 5.1. p.), nurodytą atliktų darbų aktuose. Tai ir buvo padaryta: aktuose užfiksuoti duomenys, kurių pagrindu apskaičiuota galutinė paslaugos kaina. Aktuose yra konstatuotas tikslus suteiktos paslaugos kiekis – 13 725 m³. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

30. Sutartyje apibrėžta ieškovės teikiama paslauga: išvežti srutas iš atsakovo nurodytos vietovės į atsakovo nurodytus laukus ir įterpti srutas į dirvą; minimali apimtis 15 000 m³; galutinė apimtis konstatuojama atliktų darbų akte. Srutų norma į hektarą – 30 m³.

31. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma pagal šios Sutarties priede Nr. 1 nurodytus tarifus ir turi būti sumokėta Sutarties specialiojoje dalyje nustatytais terminais.

32. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad vykdytojui atliekant šioje Sutartyje numatytus darbus, šalys užbaigus kiekvieną darbo pamainą (pamaina trunka ne ilgiau 12 val.) sudaro atliktų darbų aktą pagal šios Sutarties priede Nr. 2 nustatytą formą. Šiame atliktų darbų akte užfiksuojama informacija apie vykdytojo per pamainą atliktus darbus, be kita ko, nurodomos į užsakovo lauką išvežtų srutų apimtys ir atstumai nuo srutų paėmimo iki iškrovimo vietos. Tokiame darbų įvykdymo akte nurodytais duomenimis vadovaujasi vykdytojas, išrašydamas užsakovui sąskaitą atliktų darbų apmokėjimui.

33. Nors sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad darbų įvykdymo akte nurodytais duomenimis vadovaujasi vykdytojas, išrašydamas užsakovui sąskaitą atliktų darbų apmokėjimui, tačiau Sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl srutų normos į hektarą, kuri yra 30 m³. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškovės (paslaugų teikėjos) sudarytais darbų įvykdymo aktais, vertina juos kaip nepakankamai informatyvius, kad pagal juos būtų galima apskaičiuoti atliktų darbų apimtis ir kainą. Ieškovės sudarytuose atliktų darbų aktuose nurodytų duomenų neįmanoma susieti su konkrečiais žemės sklypais, kuriuose atlikti skystųjų trąšų įterpimo darbai, nes aktuose nenurodyti nei žemės sklypų plotai, nei jokie kiti žemės sklypus identifikuojantys duomenys. Nesant tokių duomenų, neįmanoma nustatyti, koks faktiškai skystųjų trąšų kiekis įterptas į konkretų žemės sklypą ar į konkretų plotą. Aktuose nurodyti duomenys – statinės tūris (25 m³), transporto priemonės atvykimo laikas iki lauko, atstumas kilometrais su kroviniu ir be krovinio – nėra pakankami ir aiškūs nustatyti faktinę įterptą srutų normą.

34. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas neprieštaravo dėl didesnio trąšų įterpimo, kurį įtakojo žemės sklypų formų specifika. Sutarties 9.5 punkte šalys susitarė, kad visi Sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti sudaryti raštu ir pasirašyti šalių įgaliotų atstovų. Sutarties sąlygos nustatytos abipusių derybų būdu ir nelaikytinos standartinėmis. Šalys susitaria, kad Sutarties nuostatų neaiškumo atveju nuostatos dėl kurių iškilo ginčas, negali būti aiškinamos kurios nors vienos iš Sutarties šalių nenaudai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad tarp šalių būtų sudarytas raštiškas sutarties pakeitimas dėl 30 m³/ha viršijančios srutų normos.

35. CK 6.717 straipsnio 2 dalis suteikia teisę paslaugų teikėjui, laikantis sutarties, laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. Tačiau įstatyme paslaugų sutarties vykdymui įtvirtintas ir kliento interesų prioritetas (CK 6.718 straipsnis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (2 dalis).

36. Ieškovė, Sutarties specialiojoje dalyje įsipareigodama įterpti į atsakovo laukų dirvą tikslų, fiksuotą srutų kiekį – 30 m³ į hektarą, tačiau faktiškai įterpusi didesnį jų kiekį, turi sau prisiimti iš to kylančias pasekmes, o ne reikalauti atsakovą atlyginti žymiai padidintus paslaugų teikimo kaštus (apie 16 procentų), dėl kurių atlyginimo tarp šalių susitarimas nebuvo sudarytas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, kad informavo atsakovą, jog sklypų persidengimai turės didelės įtakos Sutarties kainai, kad atsakovui bus papildomai priskaičiuota daugiau kaip 10 000 Eur už Sutartyje numatytas paslaugas.

37. Aplinkybę, kad ieškovės sudarytuose darbų atlikimo aktuose pateikti duomenys nėra tikslūs, patvirtino ir pati apeliantė, nurodydama, kad neturi patirties naudotis specialia programa LT agro (2022 m. lapkričio 2 d. K. M. elektroninis laiškas atsakovui).

38. Ieškovės 2022 m. spalio 3 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas 72 949,39 Eur (su PVM) sumos apmokėjimo terminas – 2022 m. lapkričio 2 d. Nesuėjus apmokėjimo terminui atsakovas reiškė pastabas dėl ieškovės nurodytų duomenų, pateikė savo skaičiavimus dėl žemės sklypų plotų, darbų apimties ir kainos. Tą patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas:

38.1. Ieškovės atstovo S. A. 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku atsakovui persiųstoje lentelėje nurodytas 428,70 ha plotas (53 sklypai), kuriame suteiktos paslaugos – įterpta 13 739 m³ srutų, laiške nurodyti ir kiti duomenys – 13 725 m³ srutų kiekis.

38.2. Atsakovas 2022 m. spalio 22 d. pateikė ieškovei savo skaičiavimus: paslaugos suteiktos 377,03 ha plote (49 sklypuose); mokėtina suma – 50 155,31 Eur (su PVM 60 687,93 Eur) paskaičiuota, kiekvieno sklypo plotą padauginus iš sutartos srutų įterpimo normos (30 m³/ha) ir įkainio pagal Sutarties priedą Nr. 1.

38.3. Tik 2022 m. lapkričio 2 d. ieškovės atstovas sutiko su atsakovo 2022 m. spalio 22 d. pateikta lentele ir papildomai nurodė įtraukti du sklypus (809891 ir 809901). Atsakovas šiuos du sklypus įtraukė į lentelę ir apskaičiavo galutinę mokėtiną kainą – 51 944,60 Eur + PVM, iš viso 62 582,97 Eur) (DOK-49087 priedai Nr.6, lentelės eilutės Nr.50-51).

39. Iš 2022 m. spalio 3 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų duomenų matyti, kad šioje sąskaitoje atskirai nurodyta digestato/skystųjų trąšų transportavimo paslaugų kaina (nuo viršaus devyniose eilutėse nurodytas trąšų kiekis, įkainis ir bendra suma; kiekvienoje eilutėje trąšų transportavimo įkainis skirtingas ir kinta nuo 1,55 Eur/m³ iki 2,95 Eur/m³), ir atskirai sąskaitos paskutinėje eilutėje nurodyta digestato/skystųjų trąšų tręšimo diskiniu kultivatoriumi suteiktų paslaugų kaina (bendras trąšų kiekis – 13 725 m³, įterpimo kaina 2 Eur/m³). Pažymėtina, kad šioje sąskaitoje nurodyti duomenys nėra susieti su atliktų darbų aktais ir nėra nurodyti kiti duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti, pagal kuriuos atliktų darbų aktus buvo atlikti skaičiavimai dėl mokėtinos kainos; nenurodyti nei žemės sklypų plotai, kuriuose suteiktos trąšų įterpimo paslaugos, nei jokie kiti duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti šiuos žemės sklypus.

40. Taigi, iš ieškovės nurodytų duomenų atliktų darbų aktuose ir sąskaitoje nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės faktiškai atlikta trąšų įterpimo paslauga skirtinguose žemės sklypuose atitinka šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintą normą - 30 m³/ha, ir kiek viršija sutartą normą. Įvertinus skirtingus trąšų transportavimo atstumus iki kiekvieno žemės sklypo, pagal kuriuos taikomi skirtingi paslaugos įkainiai, pagal atliktų darbų aktuose ir sąskaitose nurodytus duomenis nėra galimybės patikrinti ieškovės skaičiuojamos paslaugų kainos teisingumo ir pagrįstumo.

41. Įvertinus nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įterpimas, viršijantis 30 kubinių metrų į hektarą, prieštarauja šalių sudarytai Sutarčiai; ieškovė, nesant atsakovo sutikimo ir pritarimo, nepagrįstai sunaudojo daugiau srutų, ir kainą pagal Sutartį skaičiavo ne pagal sutartą 30 m³ /ha, o pagal faktinę sunaudotą srutų normą – vidutiniškai 35 m³ /ha (atsakovo teigimu), taip sau priskaičiuodama didesnį atlygį.

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius ir paslaugos teikėjo pareigos pateikti teisingą ataskaitą

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 946,56 Eur delspinigių. Šią delspinigių sumą sudaro:

42.1. 5 835,95 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 72 949,39 Eur sumos (nurodytos 2022 m. spalio 3 d. sąskaitoje) už 40 dienų nuo 2022 m. lapkričio 2 d. (kai baigėsi sąskaitos apmokėjimo terminas) iki 2022 m. gruodžio 13 d. (kai atsakovas sumokėjo 62 852,97 Eur);

42.2. 1 110,61 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo likusios pagal sąskaitą neapmokėtos sumos 10 096,42 Eur už 55 dienas nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. vasario 6 d. (ieškinio pateikimo).

43. Sutarties 6.5. punkte nustatyta, kad jeigu užsakovas vėluoja atlikti šioje Sutartyje nustatytus piniginius mokėjimus (pavyzdžiui, vėluojama vykdytojui sumokėti avansą, kainą ar kitus mokėjimus), tuomet užsakovas įsipareigoja mokėti vykdytojui 0,2 % dydžio delspinigius nuo uždelstos mokėjimo sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37) . Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Jei prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).

45. Bendrieji sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, pagal kuriuos šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nesuėjus 2022 m. spalio 3 d. sąskaitos apmokėjimo terminui (2022 m. lapkričio 2 d.) atsakovas reiškė pastabas, pateikė savo skaičiavimus dėl darbų apimties ir kainos. Ieškovė 2022 m. gruodžio 12 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovui 2022 m. gruodžio 12 d. reikalavimą ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. sumokėti 78 785,34 Eur (72 949,39 + 5 835,95) įsiskolinimą (e. b. 1 t. 163-164, 166 l.). Atsakovo atstovė 2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovės atstovei 2022 m. gruodžio 15 d. atsakymą į pretenziją, nurodė argumentus, kurių pagrindu nesutinka su 2022 m. spalio 3 d. sąskaitoje nurodyta suma (2023-04-20 DOK-49087 priedai Nr.7, 8).

46. Šalių elgesio vertinimui svarbi CK 6.722 straipsnyje įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga kliento reikalavimu pranešti visą informaciją apie paslaugų vykdymo eigą, pateikti ataskaitą apie paslaugų suteikimą, jų kainą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ši įstatymo nuostata reiškia, jog paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinų paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Ši įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 38 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-381/2021, 65 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-943/2023, 29 punktas).

47. Tarp šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas buvo aktyvus, reiškė ieškovei pastabas dėl atliktų darbų apimties ir vertės, teikė savo skaičiavimus. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės sudaryti atliktų darbų aktai nėra informatyvūs ir vienareikšmiškai pagrindžiantys 2023 m. spalio 3 d. sąskaitoje nurodomą 72 949,39 Eur kainą.

48. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės reikalavimas sumokėti už suteiktas paslaugas iš dalies įvykdytas – atsakovas 2022 m. gruodžio 13 d. sumokėjo ieškovei 62 852,97 Eur sumą. Dėl vėlavimo sumokėti yra atsakinga ir pati ieškovė, nes, kaip nustatyta aukščiau, ieškovės pateikti duomenys sąskaitoje ir atliktų darbų aktuose yra neiformatyvūs, ir atsakovui buvo neaiškus ieškovės reikalaujamos sumokėti sumos skaičiavimas ir pagrindimas. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai (CK 6.722 str.) siekė pirmiausiai gauti šią informaciją, o tai atitinka CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei 5 835,95 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo sąskaitoje nurodytos 72 949,39 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 2 d. (mokėjimo termino pabaigos) iki 2022 m. gruodžio 12 d..

49. Delspinigiai 1 110,61 Eur sumai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. vasario 6 d., nepriteistini, nes, kaip nustatyta aukščiau, apeliantė neįrodė savo reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 096,42 Eur sumą pagrįstumo ir teisėtumo.

50. Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą dėl reikalavimo priteisti delspinigius išsamių argumentų nenurodė, tačiau ši aplinkybė nekeičia galutinio teisinio rezultato, kuriuo pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu ieškinio reikalavimų netenkino.

Dėl įrodymų vertinimo

51. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas ir teismų praktikoje išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles ir savo vidinį įsitikinimą, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas, suformavo atsiribojęs nuo esminių bylos medžiagoje esančių įrodymų ir atitinkamų ieškovės pateiktų paaiškinimų/argumentų/rašytinių įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.

52. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

54. Iš apeliacinio skundo argumentų yra akivaizdu, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginio, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikę, neįsigilinęs į bylos esmę ar nenustatęs bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių, o siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Apeliantei nepagrindžiant teisės normų pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu. Vien apeliantės kitokia nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

57. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

58. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1 905,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, kurių dydis grindžiamas 2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SL103, Patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į sąskaitą kopija (2023-11-17 DOK-28145).

59. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovui priteisiama 1 905,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2023 m. II ketvirčio bruto 2000,10 Eur x 1,3 už atsiliepimą į apeliacinį skundą) (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės SIA „Otanku Dzirnavnieks“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) buveinė (duomenys neskelbtini), 1 905,75 Eur (tūkstantį devynis šimtus penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.