Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS

V. T. nužudė žmogų, o būtent: jis, 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,16 ‰), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė į krūtinę nukentėjusiajam S. U. (S. U.), padarydamas pastarajam durtinį-pjautinį, aklą krūtinės sužalojimą – durtinę-pjautinę žaizdą su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, aspiracija krauju, venine vidaus organų mažakraujyste, galvos smegenų pabrinkimu, nuo ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė S. U.. Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. ĮRODYMAI, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS

Kaltinamasis V. T. teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo šeštadienis, grįžo po darbo namo į (duomenys neskelbtini), kur sesers name gyvena jis ir jo sesuo bei brolis, ir nutarė namie išgerti. Brolis tuo metu buvo išėjęs į gretimą kaimą pas kaimyną, o kai grįžo, brolis pasakė, kad reikia nuvažiuoti pasiimti jo merginos iš (duomenys neskelbtini). Į tą kaimą su broliu vyko arkliu. Ten sutiko ir nukentėjusįjį S. U., kuris gyveno šalia brolio merginos ir buvo prie namo. Nukentėjusįjį jis pažinojo, jie buvo kaip ir draugai. Prieš grįždami namo kartu su nukentėjusiuoju truputį išgėrė, tada pasiūlė nukentėjusiajam kartu važiuoti pas jį į namus dar išgerti ir nukentėjusysis sutiko. Pasiėmę merginą kartu su nukentėjusiuoju važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant jokio konflikto, muštynių su nukentėjusiuoju nebuvo. Grįžus namo brolis kartu su savo mergina išėjo kažkur į lauką, o jis su nukentėjusiuoju S. U. ėmė išgėrinėti. Pradėjus gerti nukentėjusysis jo paprašė parūkyti, jis atsakė, kad neturi. Tada S. U. pradėjo prie jo kabinėtis, visaip liesti, šaukti ir įžeidinėti. Tuo metu jis pats stovėjo prie stalo, ruošė užkandą ir dešinėje rankoje turėjo peilį, laikė geležte į apačia. Nukentėjusysis S. U. stovėjo jam už nugaros ir įvairiausiais žodžiais įžeidinėjo, trūkčiojo už peties. Jis susinervino, kad jį įžeidinėja, ir laikydamas peilį už rankenos dešinėje rankoje pasisuko į nukentėjusįjį (iš dešinės į kairę) ir vieną kartą sudavė jam tuo peiliu iš viršaus į apačią, kažkur į kairę pusę, po ko nukentėjusysis su tuo peiliu nukrito ant prie stalo stovėjusio išskleidžiamo krėslo. Sudavė jam silpnai, nes nukentėjusysis stovėjo arti, todėl mano, kad įsmeigė nedaug, o nukentėjusysis griūdamas galėjo tą peilį giliau įsismeigti pats. Sudavė nukentėjusiajam nenorėdamas, tik todėl, kad buvo piktas dėl jo įžeidinėjimų. Nepagalvojo ir nenorėjo jam suduoti peiliu, pamanė, kad suduos rankena, bet sudavė aštriąja dalimi. Taip pat jo veiksmams turėjo reikšmės alkoholis, nes tuo metu buvo girtas. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Patvirtina, kad nukentėjusiajam sudavė taip, kaip rodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Suduodamas smūgį peiliu į krūtinę, suvokė, kad gali nužudyti nukentėjusįjį. Po smūgio jis iš karto pakėlė nukentėjusįjį, pasodino ant lovos, ištraukė tą peilį ir numetė, turbūt, po lova. Tuomet pamatė, kad nukentėjusiajam iš burnos ėmė bėgti kraujas. Pažiūrėjo, kad nukentėjusysis lyg ir kvėpuoja. Paėmė telefoną. Rankos ėmė drebėti. Paėmė peilį iš po lovos ir, vienoje rankoje turėdamas peilį, o kitoje telefoną, išėjo į lauką pažiūrėti, kur brolis. Norėjo, kad brolis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, bet nei brolio, nei brolio merginos niekur nebuvo. Tada numetė peilį kažkur šalia namų ir nuėjo į vidų pažiūrėti, kaip nukentėjusysis. Jis S. U. buvo pasodinęs, bet jis nukrito ant šono. Tuomet kvietė greitąją medicinos pagalbą. Paskambinęs greitajai medicinos pagalbai pasakė, kad sužeistas žmogus ir gal jie galėtų atvažiuoti pažiūrėti, bet nesakė jiems, kad jis jį sužeidė, nes išsigando. Jo klausė apie kvėpavimą, atsakė, kad lyg ir nekvėpuoja. Jam liepė patikrinti pulsą, bet jis pasakė, kad jo lyg ir nėra. Jam drebėjo rankos. Pasakė, kad greitoji atvažiuotų ir pažiūrėtų. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo gal už 15 min. ir patikrinę pasakė, kad S. U. negyvas. Jei greitoji būtų atvažiavusi greičiau, gal S. U. būtų buvęs dar gyvas. Tada greitoji medicinos pagalba iškvietė policiją ir liepė laukti prie namų, ant suoliuko, į vidų neiti. Tuo metu jau buvo grįžęs ir brolis su mergina. Sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, neturi. Būna, kad po darbo išgeria degtinės ar alaus, per išeigines išgeria tik vieną kartą šeštadienį, bet išgėręs, berods, nebūna agresyvus ar spontaniškas, kaip tik būna tylus, ramus. Ikiteisminio tyrimo metu pirminius parodymus davė melagingus, nes buvo šoke, išsigandęs, nežinojo, kaip pasakyti. Antrosios apklausos metu prisipažino ir pasakė visą tiesą.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė kaltinamojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu V. T. parodė, kad nori pareikšti, jog 2020 m. balandžio 11 d., dienos metu, (duomenys neskelbtini), jo namuose, vakare, jau buvo tamsu, mano, kad galėjo būti apie 22 val., tuo laiku, kai jie su S. U. dviese vartojo alkoholį, tarp jų kilo konfliktas. Kiek jis prisimena, S. U. reikalavo duoti jam rūkyti cigarečių, kurių jis neturėjo. Šio konflikto metu S. U. pradėjo jį žeminti, pravardžiuoti. Jis bandė jį nuraminti žodžiais, bet S. U. jo neklausė. Jis susinervino. Šio konflikto metu jis prie stalo pjaustė duoną ir turėjo rankoje peilį su plastikine baltos spalvos rankena. Jis pats nesuprato, kaip vieną kartą dūrė S. U. peiliu į krūtinę. Smūgis peiliu buvo nestiprus. Jis tiesiog nesuvaldė savo veiksmų. Po smūgio peiliu S. U. liko sėdėti vietoje, jokių veiksmų jis nespėjo atlikti. Jis suprato, kad nužudė S. U., išsigando ir iš karto pradėjo gailėtis dėl padarytos veikos. Jis pats kvietė S. U. medikus. Peilį jis užmetė po sofa. Atvykę medikai konstatavo S. U. mirtį. Nori papildyti, kad ankščiau tarp jo ir S. U. jokių konfliktų nebuvo, o įvykio metu S. U. buvo neblaivus. Kiek S. U. išgėrė alkoholio, jis nežino, bet daugiau nei jis (t. 1, b. l. 177, 178).

Perskaičius kaltinamojo V. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu, kaltinamasis patvirtino, jog parodymai tikslūs. Pažymėjo, kad nežino, kiek S. U. išgėrė, gal buvo išgėręs daugiau nei jis (kaltinamasis). Po smūgio S. U. nukrito, o jis jį pasodino ant lovos, ištraukė peilį ir numetė jį, berods po lova. Norėjo pažiūrėti žaizdą, ar galima sustabdyti kraują. S. U. sėdėjo, tada jam ėmė bėgti kraujas iš burnos, jis nebekalbėjo, berods ir nebekvėpavo. Tada pažiūrėjo, kur nukrito peilis. Nežinojo, ką daryti, todėl paėmė peilį ir telefoną ir išėjo į lauką pažiūrėti, kur brolis, kad brolis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, bet brolio nebuvo. Kažkur numetė peilį, kai jo paklausė, kur, jis negalėjo prisiminti, ir užėjęs atgal į namus pamatė iš lovos išgriuvusį nukentėjusįjį. Tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jie paprašė patikrinti nukentėjusiojo pulsą, bet jam drebėjo rankos, tai pasakė, kad gal pulso ir nėra. Brolis atėjo gal už kelių minučių, prieš atvažiuojant greitajai medicinos pagalbai, jis buvo išėjęs pašerti arklio. Tada jis, brolis ir brolio draugė buvo namo viduje ir matė gulintį S. U.. Jis su nukentėjusiuoju buvo seniai pažįstamas, teko su juo daug kartų išgėrinėti. Išgertuvių metu S. U. netapdavo agresyviu, bent jis to nepastebėjo. Dabar prisimena ir teisme pasakė tiesą. Dėl padarytos veikos gailisi, nužudyti nenorėjo, taip nutiko atsitiktinai. Dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, nežino, kiek jam „duos“, bet išėjęs sumokės. Su civiliniame ieškinyje prašoma 5 000 Eur neturtine žala sutinka. Dėl žaizdos, atsiradusios ant S. U. kaklo – nieko negali pasakyti, gal jis nukrito važiuojant arkliu, bet jis nukentėjusiojo kaklo nelietė. Daugiau smūgių S. U. nesudavė.

Nukentėjusioji R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra nužudytojo sesuo, apie įvykį žino tik iš kaime sklidusių kalbų, nes pati gyvena už 3 km esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Apie nelaimę sužinojo, kai jai paskambino sesuo, kuri gyvena tame (duomenys neskelbtini) kaime ir pasakė, kad nužudė brolį. Kitą dieną su sūnumi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą išsiaiškinti, kas ten nutiko. Paskutiniu metu jos brolis S. U. gyveno (duomenys neskelbtini) su V. J. ir pas ją (nukentėjusiąją) negyveno. Brolis išgėrinėjo, kaip ir visi, oficialiai nedirbo, bet buvo darbštuolis, niekada neatsakydavo ir visiems kaime padėdavo, taip užsidirbdavo. Kai išgerdavo, jis nebuvo konfliktiškas, paburbėdavo ir tiek, bet nieko nebuvo primušęs. Su žmona, kuri dabar gyvena Baltarusijoje, išsiskyrė, kai jis sovietmečiu pakliuvo į kalėjimą už tai, kad iš senuko, su kuriuo išgėrinėjo, paėmė 3 rublius su kapeikomis. Po to jos brolis daugiau nebuvo teistas, dirbo kolūkyje. Jis turėjo du vaikus, kuriems po skyrybų mokėjo alimentus. Prašo atlyginti 1 000 Eur turtinę žalą, nes tiek išleido laidotuvėms. Nors pateikė kvitą tik už 165 Eur, tačiau pinigus išleido taip pat pirkdama drabužius, karstą, mokėjo duobkasiams. Turi tik sąrašą, kur pirko drabužius, karstą, jie surašė, bet kvito nedavė. Už drabužius ir karstą mokėjo 320 Eur, kunigui – 100 Eur, duobkasiams – 200 Eur, katafalko nuoma – 120 Eur, giedotojams – 150 Eur. Iš viso sumokėjo 850 Eur, plius čekis, kurį pateikė. Iš savivaldybės, berods, gavo 312 Eur išmoką, skirtą laidojimui. Nežino, ar šią sumą reikėtų atimti iš prašomos turtinės žalos. Dėl 5 000 Eur neturtinės žalos – tai reikia sutvarkyti kapavietę, po metų pastatyti paminklą. Brolis jai buvo artimas žmogus, jie vienas kitam padėdavo, dėl jo netekties ji labai išgyveno.

Liudytoja K. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra kaltinamojo brolio T. T. (T. T.) žmona. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime kartu su T. T. ir jo broliu. 2020 m. balandžio 11 d. jai paskambino sesuo J. S. ir pasiūlė ateiti, o nuėjus paprašė jai padėti. Ji padėjo. Po to jai paskambino T. T., klausė, kur ji, ji atsakė, jog pas seserį. T. T. pasakė, kad tuoj atvažiuos ir liepė laukti. Jis atvažiavo kartu su broliu V. T.. Jie visi sėdėjo, išgėrė buteliuką. V. T. kažkur išėjo, bet jie nežinojo, kur, po to sugrįžo. Pas jos seserį atėjo S. U. ir paklausė: „J., gal turi stikliuką?“. Jie visi, tai yra ji, jos sesuo, T. T., V. T. ir S. U., išgėrė. Ji T. T. ir V. T. pasiūlė važiuoti namo. S. U. taip pat pasakė, kad važiuos pas juos. Tada ji, T. T., V. T. ir S. U. išvažiavo arkliu pas juos namo. Namuose jie visi keturi gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau V. T. su S. U. nuėjo miegoti (matė, kaip jie atsigulė miegoti), o ji su T. T. nuėjo iškinkyti arklio. Jiems išėjus neužilgo atėjo V. T. ir pasakė, kad lygtais nužudė S. U.. Ji V. T. rankose peilio nematė. Viską metę su T. T. nuėjo namo ir pamatė, kad S. U. guli ant lovos, ant dešinio šono. Sužalojimų ant S. U. kūno ji nematė. Nubėgo su T. T. pas S. U. seserį, bet ji pasakė aiškintis patiems. Tada V. T. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavusi iškvietė ir policiją. Po įvykio V. T. labai jaudinosi ir klausė jų, ką jam daryti – bėgti ar likti, bet jie liepė jam sėdėti vietoje. Patvirtina, ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog važiuojant iš sesers namo tarp V. T. ir S. U. buvo konfliktas, jie sėdėjo gale ir pykosi bei rėkė vienas ant kito, V. T. pasakė S. U., kad jis tuoj gaus į galvą. T. T. ramino brolį, bet jis į pastabas nereagavo. Ji matė, kaip kaltinamasis V. T. sudavė nukentėjusiajam S. U. kumščiu mažiausiai du kartus į galvą ir po vieno smūgio nukentėjusysis iškrito iš vežimo, bet kaltinamasis paėmė jį už pakarpos ir įtraukė atgal. Tą dieną V. T. su S. U. pykosi dėl cigarečių. V. T. išgėręs būna ramus. Jis išgerdavo per išeigines, nes darbo dienomis dirbdavo, bet ir tai ne kiekvieną savaitgalį. S. U. ji pažinojo seniai, jis nedažnai lankydavosi pas V. T.. Ji anksčiau nėra girdėjusi, kad V. T. su S. U. pyktųsi. S. U. gyveno netoli jos sesers, buvo jos kaimynas. S. U. sesuo A. gyvena netoli jų, tai ji po įvykio pasakė eiti ir patiems aiškintis. Vėliau su V. T. jai neteko kalbėtis, nes jį išvežė.

Liudytojas T. T. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra V. T. brolis. Iki S. U. nužudymo jis, jo sugyventinė K. S. ir jo brolis V. T. gyveno kartu name (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 11 d. K. S. išėjo pas seserį J.. Tuo metu V. T. dar buvo darbe, o kai grįžo, t. y. po antros valandos, paklausė, kur K. S., atsakė jam, kad ji nuėjo pas seserį. Tuomet V. T. pasiūlė nuvažiuoti ir ją parsivežti. Jie pakinkė arklį ir nuvažiavo. Užėjo pas K. S. seserį, kuri turėjo butelį, ir jie visi ėmė jį gerti. Tada atėjo S. U., kuris buvo šiek tiek išgėręs. Jie visi baigė gerti tą butelį, bet S. U. buvo per mažai, o ir V. T. sakė, kad reikia dar apsipirkti šventėms. V. T. turėjo užsidirbęs pinigų. V. T. su S. U. kažkur nuėjo, rado mašiną, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir brolis užpirko krepšį alkoholio. S. U. pamatė, kad brolis turi pinigų. V. T. su S. U. grįžus iš (duomenys neskelbtini) kaimo su visais tais gėrimais, jis, K. S. ir V. T. išvažiavo arkliu namo į (duomenys neskelbtini). S. U. važiavo kartu su jais. Atvažiavus namo V. T. pasiūlė išgerti po stikliuką. Jie visi po vieną, po antrą stikliuką išgėrė ir V. T. paveikė, jis pasakė, kad atsiguls pagulėti. S. U. išgėrė dar stikliuką ir pasakė, kad irgi eis pagulėti. Tada jie su K. S. išėjo pašerti gyvulių. Tuo metu kažkas tarp V. T. ir S. U. nutiko, tai yra gal S. U. norėjo dar išgerti, o V. T. turėjo pinigų, ar pan., bet maždaug po 15 min. V. T. išbėgo į lauką ir pasakė: „aš nelabai susitvarkiau, nesėkmingai išėjo, nes žmogus mirė“. Užėjo į namą, pamatė gulintį žmogų (nebuvo prie jo prisilietęs), kraują ir išėjo į lauką. S. U. gulėjo ant šono, bet negali pasakyti, ant kurio. Jis nematė, kad brolis S. U. spaustų krūtinę. V. T. rankose peilio nematė. Apie peilį brolis jam nieko nesakė. Iš pradžių brolis net nesuprato, kad nužudė S. U., kadangi taip pat, kaip ir jis, buvo išgėręs. Greitąją medicinos pagalbą ir policiją iškvietė pats V. T.. Jo brolis yra normalaus būdo, kai išgeria, nebūna agresyvus, tiesiog įsijungia muziką ir viskas. Matyt S. U. pamatė, kad V. T. turi pinigų, miega ir laukė momento, kol jis su K. S. išeis ir nematys, ką jis darys. Matė, kad brolis kažką nešėsi rankoje, bet nepagalvojo, kad ten peilis. Kai pareigūnai ėmė ieškoti peilio, pasakė, jog reikėtų pažiūrėti, ką ten brolis nešė. Pareigūnai nuėjo ir ištraukė peilį. Kai jie važiavo arkliu iš K. S. sesers, V. T. su S. U. sėdėjo gale ir kažką šnabždėjosi, bet jis nematė, kad brolis būtų sudavęs S. U.. Gal jo sugyventinė K. S., būdama iš šono, ir matė kaip brolis sudavė S. U., bet jis pats vadeliojo arklį ir nematė, kas vyksta už nugaros. Kai važiavo arkliu, S. U. buvo iškritęs iš vežimo. Jo brolis išgėręs būna agresyvus ir neprognozuojamas, kai jam kas nors „lenda į akis“. S. U. pažinojo seniai, jie netoli jo gyveno. Kai turėdavo už ką, S. U. vartodavo alkoholį. Pas juos S. U. užeidavo kartą ar du per savaitę. Negirdėjo, jog S. U. pyktųsi su broliu. Dėl ikiteisminio tyrimo metu ir dabar duodamų parodymų apie vietą, kur jie sutiko S. U., gali pasakyti, kad buvo išgėręs, todėl neatsimena, gal S. U. jau buvo vežime, bet dabar atsakyti negali.

Liudytoja I. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad S. U. buvo jos kaimynas, jis gyveno šiek tiek už kalnelio. 2020 m. balandžio 11 d., apie 16-18 val., S. U. atėjo pas jos vyrą, kuris tuo metu buvo lauke, ir paprašė nuvežti V. T. į parduotuvę. Jai paskambino vyras ir paklausė, ar gali nuvežti, ji sutiko. Tada S. U. atėjo į kambarį ir paprašė nuvežti V. T. į (duomenys neskelbtini), į parduotuvę. Pasakė jam, kad nuveš. Sėdo į automobilį ir nuvežė V. T. iki parduotuvės, išleido, jis nuėjo apsipirkti. Nežino, ką jis pirko, bet girdėjo, kaip maiše žvangėjo buteliai. V. T. jai sakė, kad turi pinigų ir pasiims išgerti, kad parduotuvėje išleido apie 100 Eur, bet ką jis ten pirko, ji nežino. Tada V. T. paprašė nuvežti jį ne ten, kur ji gyvena, bet būtent ten, kur gyvena S. U., nes nenorėjo, kad jų kaimynas G. ar pan. pamatytų. Nuvežė jį pas S. U. į kiemą, išleido ir nuvažiavo namo. S. U. ji nematė, jis į lauką neišėjo, turbūt buvo namuose. Jai „už kelią“ V. T. sumokėjo 5 Eur. Nežino, kodėl S. U. nevažiavo su jais į parduotuvę, jis pasakė, kad lauks namuose. Vakare jai paskambino kaimynė R. V. ir pasakė, kad V. T. „papjovė“ S. U.. Tada nuvažiavo prie V. T. namų, prie kurių gyvena S. U. sesuo A. K., su kuria ji gerai sutaria. S. U. buvo geras kaimynas, visiems pagelbėdavo darbuose, už atliktus darbus jam mokėdavo, bet jis mėgdavo vartoti alkoholį, galima sakyti, gyveno asocialų gyvenimo būdą. Jis turėjo savo namą, kuriame gyveno su V., bet nežino, ar jie buvo susituokę. V. T. ji asmeniškai nepažinojo, jo apibūdinti negali, tik iš kaimynų, taip pat iš žmonių iš kito kaimo girdėjo nelabai gerus atsiliepimus apie jį, t. y. kad jis psichiškai nesveikas, kalbas, kad jis norėjo uošvienę padegti ar tai buvo padegęs. Vežė jį, nes to nežinojo, tebuvo mačiusi jį tik gal du kartus. Po to tik iš vyro sužinojo, kai kaimynai pradėjo kalbėti, jog taip buvo.

Liudytojas A. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 11 d. su draugu tvarkė duobę ant kelio. Tą dieną atėjo S. U., kuris matyt buvo „po vakarykščio“, ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jam blogai ir nuvažiuos „pachmielą padarys“. Kadangi buvo išgėręs alaus, tai paskambino žmonai ir paklausė, ar ji gali nuvežti, ji sutiko ir jie nuvažiavo. S. U. atėjo vienas ir paprašė, kad jį kartu su V. T. nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Jis matė tik S. U., V. T. nematė. Po to jam paskambino kaimynė R. ir jie su žmona nuvažiavo pažiūrėti. Matė tik, kai buvo atvykę policijos pareigūnai. S. U. buvo jų kaimynas, su juo normaliai bendraudavo, jis buvo geras žmogus, visada padėdavo, jei ko reikėdavo, todėl ir sutiko jį pavežti. S. U. taip pat padėdavo ir visam kaimui, darydavo visus darbus, bet piktnaudžiaudavo alkoholiu. Apie V. T. negali nieko gero pasakyti, jis ir anksčiau yra turėjęs problemų, kažkas su uošviene buvo, kaime sklido kalbos, kad norėjo ją sudeginti. Žinojo, kad V. T. piktnaudžiavo alkoholiu, yra matęs jį ir neblaivų, bet koks jis būna išgėręs, nežino, nes nebendravo.

VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2020 m. liepos 14 d. rašte nurodoma, kad 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.48 val., VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus brigada Nr. 5607 vyko į iškvietimą Nr. 2008165983, (duomenys neskelbtini), pas S. U.. Kartu su raštu pateiktoje Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, jog 2020 m. balandžio 11 d., 21.15 val., buvo konstatuota S. U. mirtis (t. 1, b. l. 24–26).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), bei lavono apžiūra. Apžiūrint matomas žalios spalvos, vieno aukšto medinis namas, šalia kurio stovi pagalbiniai ir ūkiniai pastatai. Priėjus prie namo lauko durų, kurios yra medinės ir šiek tiek atviros, tarpduryje ir ant mūrinio laiptelio esančio priešais duris matomos permatomo stiklinio butelio duženos. Toliau užeinant į namo vidų ir būnant prieangyje matoma, kad namo grindys medinės. Kairėje pusėje matomos kambario Nr. 1 durys, priešais save matomos patalpos/sandėliuko durys. Dešinėje pusėje matomos atviros žalios spalvos kambario Nr. 2 durys. Užėjus į kambarį Nr. 1 matyti sudėti įvairūs darbo įrankiai, baltos spalvos maišai, metalinės talpos, seni baldai apkrauti įvairiais daiktais. Kambarys užstatytas įvairiais daiktais ir nepanašus į gyvenamą patalpą. Toliau užėjus į sandėliuko patalpą joje matyti sudėti įvairūs ūkio įrankiai, maišai, įvairios talpos. Užėjus į kambarį Nr. 1 matyti, kad kambario grindys rudos spalvos, medinės. Kairėje pusėje stovi mūrinis pečius. Dešinėje pusėje stovi sofa, prie kurios ant grindų mėtosi nuorūka, kuri supakuojama į voką (plombos Nr. 082304). Toliau palei dešinę sieną matyti stovintys plastikiniai alaus buteliai su skysčiu viduje bei stikliniai alkoholio buteliai su skysčiu viduje. Toliau prie sienos stovi dvigulė lova, kuri yra tvarkingai paklota. Prie lovos, ant žemės, matoma cigaretės nuorūka, kuri supakuojama į voką (plombos Nr. 082303). Gale lovos prie galinės kambario sienos matomas staliukas, ant kurio padėtas televizorius, ir stalas, ant kurio stovi virdulys bei guli juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su suskilusiu ekranu. Mobiliojo ryšio telefonas supakuojamas į paketą Nr. 449721. Prie stalo stovi fotelis, už kurio stovi sekcija, kurioje tvarkingai sudėti įvairūs daiktai. Toliau einant palei mūrinį pečių tiesiai į kambario vidurį ir pasibaigus pečiui, kairėje kambario pusėje, matyti prie galinės kambario sienos stovinti sofa, kurios paklodė sutepta raudonos spalvos dėmėmis. Paklodė paimama ir supakuojame į popierinį paketą (plombos Nr. 034197487). Prie kairės kambario sienos stovi rudos bei baltos spalvos spintelės. Prie sofos, ant grindų, apie 30 cm nuo lovos, ant nugaros guli vyriškos lyties lavonas su viršutiniais drabužiais. Lavono padėtis: guli ant nugaros, rankos ištiestos palei kūną ir nukreiptos link kojų. Kairė ranka yra apie 20 cm atstumu nuo sofos. Galva šiek tiek pasukta į kairę pusę ir viršugalvis yra apie 40 cm atstumu nuo rudos spalvos spintelės. Abi kojos sulenktos per kelius ir dešinė koja uždėta ant kairės kojos. Kojos nukreiptos į pečiaus pusę. Lavono apranga: pilkšvos spalvos kojinės, melsvos spalvos purvinos džinsinės kelnės, su atsegtu užtrauktuku. Kelnių priekinėje kišenėje randama degtukų dėžutė, kuri supakuojama į voką. Juodos spalvos trumpikės. Tamsios spalvos liemenė, kurios dešinėje kišenėje aptinkamas cigarečių „Chesterfield“ pakelį su šešiomis cigaretėmis viduje, kuris supakuojamas į voką. Liemenės kairėje pusėje, viršutinėje dalyje matoma kiaurymė. Rudos spalvos megztinis su užtrauktuku viršutinėje dalyje, kuris yra atsegtas. Megztinio kairėje pusėje, viršutinėje dalyje taip pat matoma kiaurymė. Po megztiniu matomi melsvos spalvos marškinėliai, kurių kairėje pusėje, viršutinėje dalyje, taip pat matoma kiaurymė. Viršutiniai drabužiai sutempti raudonos spalvos dėmėmis. Ant kairės rankos riešo matomas laikrodis su baltos spalvos metalo apyranke, kuris supakuojamas į voką. Lavono išvaizda: apie 56 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai trumpai kirpti, žilstelėję. Iš burnos ir nosies matomas išbėgęs raudonos spalvos skystis. Krūtinės priekinėje dalyje, kairėje pusėje, žemiau raktikaulio matoma durtinė/pjautinė žaizda. Po lavonu matomas nedidelis raudonos spalvos skysčio kiekis ant medinių grindų. Lavoniniai reiškiniai: aplinkos temperatūra 13 laipsnių, lavono pažastyje 33,4 laipsnių, tiesiojoje žarnoje 34,9 laipsniai. Temperatūra matuota 23.15 val. Lavono raumenyse sustingimas neišsivystęs. Lavondėmės nugarinėje dalyje blyškios, paspaudus išnyksta ir atsiranda per 15-20 sekundžių. Lavonas įdedamas į plastikinį maišą (plombos Nr. 082305). Šalia lavono, ant grindų, ties baltos spalvos spintele, matoma baltos spalvos paklodė, su raudonos spalvos dėmėmis, kuri yra supakuojama į popierinį paketą (plombos Nr. 034197486). Baigus lavono apžiūrą išeinama iš namo į lauką. Išėjus pro lauko duris dešinėje pusėje matyti mėlynos spalvos medinis pagalbinis pastatas. Priėjus prie pastato sienos, esančios arčiausiai, matomas ant žemės metalinis lovys, kuris yra paverstas ant šono. Už metalinio lovio, ant žemės, matyti peilis su šviesios spalvos permatoma plastikine rankena. Peilio metalinė geležtė sutepta raudonos spalvos dėmėmis. Peilis paimamas ir supakuojamas į voką (plombos Nr. 082302). Gyvenamasis namas vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas (t. 1, b. l. 28–66).

S. U. mirė nuo durtinio pjautinio, aklo krūtinės sužalojimo. Į tai nurodo durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimai. Tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu, aspiracija krauju, veninė vidaus organų mažakraujyste, galvos smegenų pabrinkimu;

lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros metu 2020 m. balandžio 11 d., 23.15 val., rodo, kad nuo S. U. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2–4 val. laiko;

- durtinis pjautinis, aklas krūtinės sužalojimas – durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimu, padaryta kietu, plokščiu, duriančių-pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu daiktu, kurio bukasis kraštas turėjo ploną pentį išreikštomis briaunomis, kelių - keliolikos minučių laikotarpiu iki mirties. Šis sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9, 66.12, 6.6.15 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;

- odos nubrozdinimas dešinio skruostikaulio projekcijoje, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis dešinėje ir kairėje blauzdoje padaryti kietu, buku daiktu (-ais) arba atsitrenkiant į plokštumą, 12 val. laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- S. U. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,84‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 4,28‰ (promilės) etilo alkoholio. Tiriamieji objektai (kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2021 m. balandžio 21 d. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį;

- mirtis įvyko dėl durtinio pjautinio, aklo krūtinės sužalojimo;

- pomirtinių sužalojimų S. U. lavone nėra;

- išvardyti sužalojimai, tai yra durtinis pjautinis, aklas krūtinės sužalojimas – durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimu, yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje, tačiau mažai būdingi savęs žalojimuisi. Tikėtina, kad išvardyti sužalojimai, tai yra odos nubrozdinimas dešinio skruostikaulio projekcijoje, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis dešinėje ir kairėje blauzdoje, galėjo būti padaryti nukentėjusiajam atsitrenkus į plokščią paviršių;

- tikėtina, kad po išvardytų sužalojimų, tai yra durtinio pjautinio, aklo krūtinės sužalojimo – durtinės pjautinės žaizdos krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimu, padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki kol neprarado sąmonės;

- labiausiai tikėtina, kad po šių nustatytų sužalojimų, tai yra durtinio pjautinio, aklo krūtinės sužalojimo – durtinės pjautinės žaizdos krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimu, padarymo nukentėjęs galėjo išgyventi kelias, keliolika minučių;

- išvardyti sužalojimai, tai yra durtinis pjautinis, aklas krūtinės sužalojimas – durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimu, padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Išvardyti sužalojimai, tai yra odos nubrozdinimas dešinio skruostikaulio projekcijoje, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis dešinėje ir kairėje blauzdoje, padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais;

- išvardyti sužalojimai, tai yra durtinis pjautinis, aklas krūtinės sužalojimas – durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimu, padaryti vienu kietu, plokščiu, duriančių-pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu daiktu, kurio bukasis kraštas turėjo ploną pentį išreikštomis briaunomis;

- išvardytuose sužalojimuose, tai yra odos nubrozdinime dešinio skruostikaulio projekcijoje, odos nubrozdinimuose su aplinkinėmis kraujosruvomis dešinėje ir kairėje blauzdoje, nėra užsifiksavusių požymių, leidžiančių spręsti apie įrankių kiekį, formą, dydžius. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais;

- labiausiai tikėtina, kad išvardyti sužalojimai, tai yra durtinis pjautinis, aklas krūtinės sužalojimas – durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimu, padaryti vienmomentiškai, o išvardyti sužalojimai, tai yra odos nubrozdinimas dešinio skruostikaulio projekcijoje, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis dešinėje ir kairėje blauzdoje, padaryti neužilgo vienas po kito arba vienmomentiškai;

- pažeidimai rūbuose atitinka lavone nustatytą krūtinės sužalojimą;

- objektyvių požymių, kad po mirties buvo keičiama lavono padėtis nėra (t. 1, b. l. 76–84).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant peilio rastas žmogaus kraujas ir nustatytas S. U. DNR profilis su 99,99999999999999999786 % tikimybe. Taip pat šioje išvadoje konstatuota, kad ant V. T. megztinio, nuoplovose nuo V. T. rankų rastas žmogaus kraujas ir nustatyti mišrūs S. U. ir V. T. DNR profiliai. Tikimybė, kad juos sudaro S. U. ir V. T. DNR profiliai yra 1090 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė kad juos sudaro V. T. ir kito atsitiktinio asmens DNR profiliai. (t. 1, b. l. 89–96).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad tikėtina, jog S. U. krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas buvo padarytas tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek krūtinės sužalojime, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (t. 1, b. l. 101–105).

Alkotesterio duomenimis, 2020 m. balandžio 12 d., 02.39 val., V. T. nustatytas 1,16 ‰ girtumas (t. 2, b. l. 81).

III. NUSIKALSTAMOS VEIKOS KVALIFIKAVIMO MOTYVAI IR IŠVADOS

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesioginė tyčia, kai: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymas yra įrodytas paties V. T. prisipažinimu ir ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Jis detaliai paaiškino, kad nukentėjusiojo nužudymo dieną išgėrinėjo viename kaime, vėliau grįžus namo, išgėrinėjo kartu su broliu T. T., jo mergina K. S. ir nukentėjusiuoju S. U., broliui kartu su mergina išėjus kažkur į lauką jis toliau išgėrinėjo su nukentėjusiuoju S. U., kuris tuo metu, kai jis stovėjo prie stalo ir pjaustė peiliu užkandą, stovėdamas jam už nugaros, pradėjo prie jo kabinėtis, visaip liesti, šaukti ir įžeidinėti, dėl ko jis labai susinervino ir laikydamas minėtą peilį dešinėje rankoje pasisukęs į nukentėjusįjį dūrė jam vieną kartą tuo peiliu kažkur į kairę pusę, po ko nukentėjusysis nukrito ant prie stalo stovėjusio išskleidžiamo krėslo. Tačiau ir be jo detalaus prisipažinimo, nuosprendžio II skyriuje išvardinti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent: liudytojų K. S. ir T. T. parodymai, kad dienos eigoje gėrė alkoholinius gėrimus kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, kad jiems išeinant pašerti gyvulių, iškinkyti arklio, V. T. su S. U. nuėjo miegoti (pagulėti), S. U. tuo metu sužalotas nebuvo, taip pat, kad jiems pats V. T. iš karto prisipažino, jog nužudė S. U. tuo metu, kai jie buvo išėję į lauką; 2020 m. balandžio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje, kurio metu V. T. parodė S. U. nužudymo vietą, kaip dūrė nukentėjusiajam peiliu į krūtinę, kaip nukentėjusysis nukrito ant lovos ir grindų, davė paaiškinimus apie nužudymo aplinkybes, protokolas; 2020 m. balandžio 11-12 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie vietą, kurioje nužudytas S. U. ir kur rastas jo lavonas bei duomenys apie lavoną, taip pat duomenys apie vietą, kur rastas peilis ir duomenys apie peilį; specialisto išvada, kurioje konstatuota S. U. mirties priežastis – nuo durtinio pjautinio, aklo krūtinės sužalojimo (į tai nurodo durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimai), kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, aspiracija krauju, venine vidaus organų mažakraujyste, galvos smegenų pabrinkimu; specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad tikėtina, jog S. U. krūtinės kairės pusės durtinis - pjautinis sužalojimas buvo padarytas tyrimui pateiktu peiliu, rastu įvykio vietos ir lavono apžiūros metu; specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ant peilio, kuris buvo rastas įvykio vietos ir lavono apžiūros metu, rastas žmogaus kraujas ir nustatyta, kad jis S. U. DNR profilis, taip pat, kad ant V. T. megztinio, nuoplovose nuo V. T. rankų rastas žmogaus kraujas ir nustatyti mišrūs S. U. ir V. T. DNR profiliai; alkotesterio kvito parodymai, kad 2020 m. balandžio 12 d., 02.39 val. V. T. nustatytas 1,16 ‰ girtumas.

Pažymėtina, kad pagal specialisto išvados duomenis, be prieš tai minėtos durtinės pjautinės žaizdos S. U. krūtinės kairėje su II šonkaulio ir krūtinplėvės pažeidimu, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimu, S. U. kūne buvo nustatyti ir kiti sužalojimai, tai yra odos nubrozdinimas dešinio skruostikaulio projekcijoje, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis dešinėje ir kairėje blauzdoje. Remiantis minėta specialisto išvada, šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais arba atsitrenkiant į plokštumą, neužilgo vienas po kito arba vienmomentiškai, 12 val. laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai pagal specialisto išvadą nebuvo S. U. mirties priežastimi, jie kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau šių sužalojimų buvimas patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes apie tai, jog tą dieną jau buvo kilęs konfliktas tarp neblaivių V. T. ir S. U., o būtent tuo metu, kai jie kartu su K. S. ir T. T. važiavo arklio tempiamu vežimu iš K. S. sesers namų pas V. T. į namus. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad tuo metu jis su S. U. nekonfliktavo, smūgių jam nesudavė, jo kaklo nelietė, tačiau tokius jo parodymus paneigė liudytoja K. S.. Ši liudytoja, patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad važiuojant tarp V. T. ir S. U. buvo konfliktas, sėdėdami gale jie pykosi bei rėkė vienas ant kito, V. T. pasakė S. U., kad jis tuoj gaus į galvą, ji matė, kaip kaltinamasis V. T. sudavė nukentėjusiajam S. U. kumščiu mažiausiai du kartus į galvą ir po vieno smūgio nukentėjusysis iškrito iš vežimo, bet kaltinamasis paėmė jį už pakarpos ir įtraukė atgal. Liudytojas T. T. teigė pats nematęs, kad jo brolis būtų sudavęs S. U., nes vadeliojo arklį ir nematė, kas vyko už nugaros, tačiau taip pat patvirtino liudytojos K. S. nurodytą aplinkybę, jog S. U. buvo iškritęs iš vežimo, taip pat pažymėjo, kad jo brolis išgėręs būna agresyvus ir neprognozuojamas. Be to, ir pats kaltinamasis neginčijo aplinkybės, kad S. U. buvo iškritęs.

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas juos vertina kaip patikimus ir jais remdamasis pripažįsta esant įrodyta, kad būtent V. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu vieną kartą dūrė peiliu į krūtinę S. U., tokiais veiksmais padarydamas kaltinime nurodytą kūno sužalojimą, dėl kurio pastarasis mirė. Tarp nustatytų jo smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis ir gynyba kaltinime nurodytų ir teismo pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, todėl, nesant ginčo ir abejonių dėl šių aplinkybių, pasisakytina tik dėl jų teisinio vertinimo.

V. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nenorėjo nužudyti S. U., smūgis peiliu nukentėjusiajam į krūtinę buvo atsakas į S. U. elgesį, tai yra jo kabinėjimąsi, įžeidinėjimus, kuriuo jį išprovokavo, kadangi buvo neblaivus. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, mano, kad stipriai apsvaigusio (specialisto išvada nustatytas sunkus girtumo laipsnis) S. U. elgesys kaltinamojo atžvilgiu, tuo labiau, kad, kaip nurodė kaltinamasis, konfliktas kilo dėl to, kad jis nedavė nukentėjusiajam cigarečių, nebuvo intensyvus ar itin įžeidžiantis, negalėjo sukelti staigaus, didelio taip pat neblaivaus kaltinamojo susijaudinimo būsenos, nes V. T. ir S. U. išgertuvės tęsėsi visą dieną ir dienos metu tarp jų jau buvo kilę nesutarimų. Iš liudytojos K. S. parodymų matyti, kad tą dieną V. T. su S. U. pykosi dėl cigarečių, dienos metu vykusio konflikto iniciatorius buvo V. T., kuriam būnant neblaiviam, anot liudytojo T. T., būdavo būdingas agresyvumas ir neprognozuojamas elgesys, kai kas nors „lenda į akis“.

Teismas sutinka su gynybos pozicija, jog byloje nenustatytas kaltinamojo išankstinis tikslas nužudyti asmenį, tačiau toks požymis apskritai nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis ir paprastai gali rodyti tiesioginę tyčią bei turėti įtakos kaltinamajam skiriant bausmę. Byloje neįrodinėta ir nenustatyta, jog kaltinamasis siekė nukentėjusiojo mirties, ir norėjo jį nužudyti, tačiau asmuo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako ir tuo atveju, kai veikia netiesiogine tyčia.

Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016, 2K-7-74-778/2019).

Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Kaip matyti iš kaltinamojo V. T. parodymų, jis buvo supykęs ant S. U. dėl to, jog pastarasis jam pjaustant užkandą prie jo lindo ir jį įžeidinėjo, todėl smūgiuodamas apie pasekmes negalvojo. V. T. sudavė vieną smūgį, tačiau peiliu ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę. Teismų praktikoje tyčiniai veiksmai suduodant smūgius, net ir vieną smūgį, į gyvybiškai svarbią kūno sritį, t. y. galvą, krūtinę, pilvą, kai suduoti smūgiai yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais, vertinami kaip padaryti tyčia (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2014, 2K-7-193-895/2016, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad suduodamas smūgį peiliu į krūtinę, suvokė, jog gali nužudyti nukentėjusįjį. Kaltinamasis nurodė, kad smūgio sudavimo metu nukentėjusysis stovėjo arti jam už nugaros, sudavė silpną smūgį į krūtinę, po smūgio nukentėjusysis su tuo peiliu nukrito ant prie stalo stovėjusio išskleidžiamo krėslo. Po suduoto smūgio jis pakėlė nukentėjusįjį, pasodino ant lovos, ištraukė peilį ir numetė po lova, paskui paėmė telefoną ir peilį bei išėjo į lauką ieškoti brolio, kad pastarasis iškviestų pagalbą. Neradęs brolio išmetė peilį kažkur šalia namų ir nuėjo į vidų pažiūrėti, kaip nukentėjusysis. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė situaciją ir savo veiksmus bei neabejotinai rodo jo veikimą tyčia, turint omenyje ir kaltinamojo nurodytą suduoto smūgio priežastį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nukentėjusysis, anot kaltinamojo, mirė ne iš karto (V. T. parodė, kad nukentėjusiajam iš burnos ėmė bėgti kraujas, jis lyg ir kvėpavo), tačiau iš jo parodymų bei Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad jis jokios pagalbos nukentėjusiajam iš karto nesuteikė, greitąją medicinos pagalbą iškvietė tik po brolio paieškos, kuomet S. U. jau buvo be sąmonės ir nekvėpavo, tai yra jau pastarajam mirus. Neabejotina, kad suduotas smūgis peiliu, pagal nustatytus sužalojimus, pasižymėjo pakankamai stipria jėga. Specialisto išvados tiriamosios dalies duomenys patvirtina, kad S. U. poodinio riebalinio audinio storis pilve buvo 1 cm, krūtinėje – 0,5 cm. Taigi durtinė pjautinė žaizda krūtinės srityje, sukėlusi specialisto nurodytų vidaus organų, tai yra II šonkaulio ir krūtinplėvės, kairio ir dešinio plaučio, širdiplėvės ir aortos pažeidimus, buvo pakankamai gili, o tai tuo pačiu leidžia spręsti apie suduoto smūgio peiliu stiprumą. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nukentėjusiajam sudavė silpnai, nes pastarasis stovėjo arti, todėl mano, kad peilį įsmeigė nedaug, o nukentėjusysis griūdamas galėjo tą peilį giliau įsismeigti pats, tačiau tokia jo versija nėra paremta jokiais bylos duomenimis, be to, šias aplinkybes jis nurodė tik teisiamojo posėdžio metu ir tai buvo tik jo pasvarstymai. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu duodamas papildomus parodymus, V. T. buvo nurodęs, jog po smūgio peiliu S. U. liko sėdėti vietoje, jokių veiksmų jis nespėjo atlikti. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. T. nurodė, kad rankoje laikė peilį, kuriuo, eidamas link S. U., dūrė pastarajam į krūtinės sritį, peilį ištraukė, S. U. atsisėdo ant lovos. Net ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. T. nenurodė, kad nukentėjusysis su į krūtinę įsmeigtu peiliu būtų kritęs priekiu, užkritęs ant peilio ar panašiai. Taigi, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad po kaltinamojo suduoto smūgio peiliu, peilis galėjo įsismeigti giliau į nukentėjusiojo krūtinę būtent pastarajam griūnant ant lovos. Juo labiau, tokie kaltinamojo pasvarstymai jokios reikšmės jo tyčios nustatymui ar veiksmų kvalifikavimui neturi.

Teismo įsitikinimu, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. T., smūgiuodamas peiliu nesipriešinančiam ir neblaiviam nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę S. U. sveikatai ar gyvybei, bet buvo abejingas padariniams, kurie gali kilti, nes jo veikimo motyvas ir tikslas – pykčio demonstravimas, nukentėjusiojo auklėjimas ir nubaudimas už kibimą ir įžeidinėjimą. Savo sąmonėje V. T. nedetalizavo galimai dėl jo veiksmų kilsiančių padarinių sunkumo, t. y. jam buvo nesvarbu, kokie padariniai, gyvybės atėmimas ar tam tikri sveikatos sutrikdymai bus padaryti.

Apibendrindamas aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad V. T. S. U. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, todėl privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. už asmens nužudymą. Kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl S. U. nužudymo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

IV. BAUSMĖ IR JOS SKYRIMO MOTYVAI

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis V. T. padarė vieną smurtinio pobūdžio tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų. Nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, sukėlė neatkuriamą žalą – žmogaus mirtį. Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir yra baigta. Teismas įvertina ir tai, kad smurtiniai veiksmai nusikaltimo darymo metu buvo pavieniai – nukentėjusiajam suduotas vienas smūgis, tačiau peiliu ir į gyvybiškai svarbų organą, taigi pakankamai pavojingi. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad nors ir praėjus šiek tiek laiko, tačiau kaltinamasis po padaryto nusikaltimo pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, o nužudytas asmuo taip pat buvo labai neblaivus.

Teismas pripažįsta V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes jis jau ikiteisminio tyrimo metu (papildomos apklausos metu) iš esmės pripažino visas kaltinimo faktines aplinkybes, davė detalius parodymus, taip padėdamas išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusį asmenį, dėl savo veiksmų gailėjosi, o apklaustas teisme taip pat nurodė visas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš byloje esančių alkotesterio rodmenų (t. 2, b. l. 81) matyti, kad praėjus net kelioms valandoms po nusikalstamos veikos padarymo, V. T. nustatytas 1,16 ‰ girtumas. Apklaustas teisme kaltinamasis paaiškino, kad prieš nusikaltimo padarymą, jis kartu su nužudytuoju, taip pat savo broliu T. T. ir jo mergina K. S. namuose vartojo alkoholį, taip pat jį vartojo tą dieną ir anksčiau, būdami K. S. sesers namuose. Apie tai, kad visi kartu girtavo įvykio dieną patvirtino ir liudytojai T. T. bei K. S.. V. T. teisminio nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino, kad jo girtumas buvo viena iš esminių nusikaltimo padarymo priežasčių. Liudytojas T. T. teisme taip pat pažymėjo, kad jo brolis išgėręs būna agresyvus ir neprognozuojamas, kai jam kas nors „lenda į akis“. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pagrindinė smurto priežastis buvo alkoholio vartojimas. Remdamasis šiais motyvais teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. V. T. nevedęs, turi nepilnametį vaiką, tačiau kartu su juo negyvena, iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo (t. 2, b. l. 56), nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 57). Teismas pažymi ir tai, kad V. T. nagrinėjamą nusikaltimą padarė išnykus teistumui, tačiau praeityje jis buvo ne vieną kartą teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius (BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 140 straipsnio 2 dalis) (t. 2, b. l. 48–53), kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugelis iš jų padaryti jam esant neblaiviam (t. 2, b. l. 58–68). Iš specialisto išvados matyti, kad V. T. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2017 m. balandžio 12 d. – 2017 m. birželio 12 d., diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 80). Taigi iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamasis turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir tai įtakoja jo psichiką bei elgesį. Pastarasis ne kartą veikė visuomenei pavojingu būdu, ne kartą savo impulsyvumą išreiškė pakankamai agresyviais smurtiniais veiksmais prieš savo artimuosius, negerbė visuotinai pripažintų elgesio taisyklių, nepaisė jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikomos teisinės atsakomybės, išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nepadarė, gyvenimo būdo nepakeitė.

Įvertinęs šių skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų dėl švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo, o BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo trukme mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teismo įsitikinimu, 8 metų laisvės atėmimo bausmė gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo asmeniui grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą.

V. CIVILINIS IEŠKINYS

Nukentėjusioji R. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur dydžio patirtos turtinės žalos (už laidojimo išlaidas) ir 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos (t. 1, b. l. 123). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė. V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nukentėjusioji R. S. nurodo, kad patirtą turtinę žalą sudaro jos tiesioginės išlaidos, patirtos dėl brolio laidotuvių. Iš byloje pateiktų turtinę žalą patvirtinančių dokumentų (t. 1, b. l. 109) matyti, kad laidotuvių reikmėms buvo išleista 165 Eur, likusi 835 Eur suma nėra pagrįsta dokumentais. Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad nors pateikė kvitą tik už 165 Eur, tačiau už brolio laidotuves papildomai sumokėjo dar 850 Eur (320 Eur sumokėjo už drabužius ir karstą, 100 Eur – kunigui, 200 Eur – duobkasiams, 150 Eur – giedotojams, 120 Eur kainavo katafalko nuoma), bet kvitų negavo. Teismas supranta ne visada realiai egzistuojančias galimybes pagrįsti savo reikalavimus ir patirtos žalos dydį. Tokioje situacijoje, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas, žalos dydį nustato teismas. Tą jis daro atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios paaiškinimus, teismui iš esmės nekyla abejonių, kad nukentėjusioji R. S. patyrė daugiau nei 165 Eur laidojimo išlaidų, ir jų dydis (890 Eur (320 + 100 + 200 + 150 + 120) yra netgi didesnis nei prašoma priteisti likusi 835 Eur suma. Taigi prašoma priteisti 1000 Eur suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, nukentėjusiosios parodymais, nebuvo kvestionuojama nei kaltinamojo V. T., nei iš esmės jo gynėjos. Kita vertus, nukentėjusioji teismo posėdžio metu pažymėjo, kad gavo iš savivaldybės 312 Eur išmoką, skirtą laidojimui, taigi dalis laidojimo išlaidų jai buvo kompensuota. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad nukentėjusiajai liko nekompensuota 688 Eur (1000 - 312) suma, todėl būtent ši suma priteistina nukentėjusiajai R. S. iš kaltinamojo V. T., kaip turtinės žalos atlyginimas dėl padarytos nusikalstamos veikos – S. U. nužudymo.

Dėl neturtinės žalos

CK numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-649/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai, todėl ir šioje byloje teismas, įgyvendindamas savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį vadovaudamasis aptartais kriterijais bei laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turi nustatyti, įvertinti ir pasisakyti dėl nužudytojo ryšio su seserimi pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.

Nukentėjusioji R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos brolis S. U. su ja negyveno, bet jie vienas kitam padėdavo, brolis jai buvo artimas žmogus, dėl jo netekties labai išgyveno. Kaltinamasis V. T. sutiko su civiliniame ieškinyje prašoma 5 000 Eur neturtine žala.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareikštą civilinį ieškinį ir teisme duotus nukentėjusiosios paaiškinimus, kuriais nesivadovauti teismas neturi jokio pagrindo, sprendžia, kad nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką, tenkinamas visiškai. Kaltinamasis V. T. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl brolio nužudymo patyrė neturtinę žalą, t. y. neigiamus dvasinius išgyvenimus ir skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su artimojo giminaičio praradimu, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltu pripažinto kaltinamojo V. T..

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nukentėjusioji su nužudytuoju kartu negyveno, tačiau ji gyveno netoliese, tik už 3 km, esančiame kitame kaime, su broliu dažnai susitikdavo, bendraudavo, jis jai padėdavo ūkio darbuose, ji žinojo, kaip brolis gyvena. Nukentėjusioji taip pat rūpinosi brolio laidotuvėmis, apmokėjo visas su laidotuvėmis susijusias išlaidas, nurodė, kad tvarkys kapavietę, taip pat rūpinsis paminklo statymu. Iš bylos aplinkybių galima spręsti, kad jų santykiai buvo artimi, R. S. ryšys su broliu buvo pakankamai glaudus ir nuolatinis.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį. Kaltinamasis V. T. iki sulaikymo oficialiai nedirbo, kaip nurodė pats, dirbdavo įvairius darbus neoficialiai, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, tačiau yra gana jauno amžiaus, darbingas ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taip pat po bausmės atlikimo, turės galimybę atlyginti dalį ar visą prašomą priteisti pinigų sumą. Be to, ir pats kaltinamasis neturtinės žalos dydžio neginčijo.

Esant aptartų aplinkybių visumai, civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 5 000 Eur – atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, teismų praktikos kontekste nėra didelis. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, jai iš kaltinamojo V. T. priteisiant 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

VI. KITI NUOSPRENDŽIU SPRĘSTINI KLAUSIMAI

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamasis V. T. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. balandžio 11 d., 22.00 val. Jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 12 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams iki 2020 m. liepos 10 d. Suėmimo terminas vėliau buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 2 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartimis, paskutinį kartą pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 10 d. Šiuo metu kardomosios priemonės pagrindai nėra išnykę, suėmimas yra vienintelė kardomoji priemonė, kuri gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl ji paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – naikintina. V. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime iki nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas įskaitytinas į skirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl daiktų, kurie turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliekant proceso veiksmus paimti įvairūs daiktai, kurie turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsniu, priimdamas nuosprendį privalo išspręsti šių daiktų klausimą.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti kaltinamojo V. T. batai, kojinės, kelnės, marškinėliai, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, taip pat V. T. rankų nuoplovos, 2 cigarečių nuorūkos, rastos kambaryje, mirusiojo S. U. cigarečių pakelis, kuriame 6 cigaretės, degtukų dėžutė bei laikrodis, oranžinės spalvos paklodė, baltos spalvos paklodė, peilis, kurie 2020 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimais buvo priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 67–72). Taip pat reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. T. pateikė savo megztinį, Lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolu paimtas V. T. lyginamasis seilių pavyzdys, kurie 2020 m. gegužės 28 d. nutarimu patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (t. 2, b. l. 1–15). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nei drabužiai, nei kiti paimti daiktai jam nereikalingi. Atsižvelgiant į tai, visi minėti daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. spalio 8 d. ir 2020 m. spalio 21 d. pateikė teismui pirmines pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. T. pagal koordinatoriaus parinkimą (t. 2, b. l. 118, 119, 143, 144). Pagal šias pažymas antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 379,44 Eur (162 + 217,44).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Teismas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam V. T. gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktai. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. LAT formuojamoje praktikoje taip pat yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, patvirtino pragyvenantis iš atsitiktinių darbų. Šių duomenų pagrindu teismas V. T. turtinę padėtį vertina kaip sunkią. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas proceso išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. (V. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 11 d. Į bausmės laiką įskaityti V. T. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. T. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. T. nukentėjusiajai R. S. 688 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įvykio vietos apžiūros metu paimtus V. T. batus, kojines, kelnes, marškinėlius, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, V. T. rankų nuoplovas, 2 cigarečių nuorūkas, mirusiojo S. U. cigarečių pakelį, kuriame 6 cigaretės, degtukų dėžutę bei laikrodį, oranžinės spalvos paklodę, baltos spalvos paklodę, peilį, taip pat reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. T. pateiktą megztinį ir Lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolu paimtą V. T. lyginamąjį seilių pavyzdį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip daiktus, kurie yra menkaverčiai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam iš V. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.