Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. (V. T.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. T. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 8 metams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 11 d. Į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 15 d.

2. 2023 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2023 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietos. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo V. T. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti resocializacijos priemonėse, susijusiosiose su priklausomybių mažinimu, impulsyvumo ir smurtinio elgesio kontrolės ugdymu; tęsti mokslus ir gerinti lietuvių kalbos žinias; tęsti žalos atlyginimą.

3. 2023 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. T. skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. T. šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. T. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks tik 2024 m. balandžio 11 d., tačiau lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra jam galimas nuo 2023 m. liepos 11 d. 2021 m. vasario 10 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. balandžio 14 d. atlikus pakartotinį V. T. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. gruodžio 20 d. atlikus pakartotinį V. T. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo V. T. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

9. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

10. Iš nuteistojo V. T. skundo turinio matyti, jog nuteistasis nesutinka su nustatytais kriminogeniniais veiksniais, leidžiančiais manyti, jog jis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad jo resocializacijos priemonės nėra baigtos. Nuteistasis savo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu – atostogų išleidimu į laisvę ir jo grįžimu į įstaigą, darbu, lėšų kaupimu, jam teismo priteisto civilinio ieškinio dengimu, gyvenimo sunkumų objektyviu sprendimu, jo analizavimu. Teismo nuomone, nors nuteistojo V. T. elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Kaip nurodyta nuteistojo V. T. 2023 m. gruodžio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje, bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau stebima rizikos mažėjimo tendencija, nuteistasis tapo sąmoningesnis alkoholio vartojimo atžvilgiu, ėmė geriau numatyti rizikos bei apsauginius veiksnius. Taip pat svarbus pokytis, padėsiantis geriau integruotis visuomenėje – pagerinti lietuvių kalbos įgūdžiai. Tikėtina, kad dalinis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas, motyvacija tobulėti ir keistis turėjo įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, tačiau papildomos intervencijos poreikis šioje srityje išlieka.

11. Skundžiamu nutarimu Lygtinio paleidimo komisija nustatė, kad tęstinių veiksmų reikalauja kriminogeniniai veiksniai: praeityje neigiamos įtakos turėję santykiai su kai kuriais artimaisiais, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, gilesnio suvokimo apie priklausomybę ir jos dinamiką stoka, smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio, savo elgesio priežasčių-pasekmių ryšių analizės bei suvokimo stoka, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti abejingumas taikomiems reikalavimams ir visuomenės interesams.

12. Teismas sutinka su Lygtinio paleidimo komisija nustatytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais, kadangi nuteistasis V. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymas) ir šis teistumas jam nėra pirmasis. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, reali bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis vis nusikalsdavo. Akivaizdu, kad V. T. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jo tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Pažymėtina, jog nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų.

13. Įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį ir teismui pateiktą 2023 m. gruodžio 20 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nekyla: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra prilyginama vidutinei rizikos grupei, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvoje nuteistųjų grupėje, nuobaudų neturi, skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti vertinami ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

14. Pažymėtina, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, likusioji V. T. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis pateikė 2023 m. birželio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, kad paleidimo atveju jis bus įdarbintas minėtoje įmonėje aplinkos tvarkymui, tačiau 2023 m. gruodžio 18 d. telefonu įmonės atstovas nurodė, jog šis darbo pasiūlymas nebegalioja. Kitų dokumentų dėl galimo įsidarbinimo nuteistasis nepateikė, todėl atsižvelgiant į jo turimą išsilavinimą (baigė 9 klases, įkalinimo įstaigoje mokėsi suaugusiųjų mokykloje 10 klasėje, tačiau iš sąrašų buvo išbrauktas), lietuvių kalbos mokėjimo lygį (silpnai rašo, skaito, be vertėjo galima susikalbėti), darbinę patirtį (dažniausiai dirbo neoficialiai, pjovė medžius, dirbo pagalbinius darbus pas ūkininką, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, nes gaudavo pasiūlymus tik mieste), nuteistojo manymas, jog paleidimo atveju sunkumų įsidarbinti nekils, vertintinas kritiškai. Teismo vertinimu, konkretaus darbo pasiūlymo neturėjimas, darbo neturėjimas būnant laisvėje, apsunkins nuteistojo integracijos procesą, o jo turimi ryšiai ir galima gyvenamoji vieta (nuteistasis turi drauge, su kuria bendrauja du metus būdamas įkalinimo įstaigoje, planuoja pas ją gyventi (duomenys neskelbtini), jos nuomojamame vieno kambario bute, tėvai mirę, artimų ryšių su broliais nepalaiko dėl alkoholio vartojimo rizikos, į kaimą grįžti gyventi neplanuoja ir dėl alkoholio vartojimo rizikos) nėra pakankami, suteikiantis pagrindo teigti, jog po paleidimo nuteistasis pakartotinai nenusikals arba neįsitrauks į aplinką, kurioje vartojamas alkoholis, pradės vartoti alkoholį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistajam nustatyta smurtinio elgesio, pakartotinio nusikalstamumo rizika pavartojus alkoholį. Nuteistasis pripažįsta, jog stokoja saiko vartodamas alkoholį, tačiau mano, kad ateityje neturės problemų dėl alkoholio vartojimo, nurodo, jog atsisakys vartoti alkoholio ir tokiu būdu išspręs šią problemą. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis stokoja platesnio suvokimo apie priklausomybę bei jos eigą, be kita ko, matyti, jog praeityje nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiu, gydėsi, tačiau šios problemos nesugebėjo išspręsti, ne kartą nusikalto neblaivus. Taigi, teismo vertinimu, nuteistajam būtina tęsti mokslus, gerinti lietuvių kalbos žinias, dalyvauti resocializacijos priemonėse, gilinant suvokimą apie priklausomybę alkoholiui ir jos dinamiką.

15. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti (duomenys neskelbtini) kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); tęsti mokslus (gerinti lietuvių kalbos žinias); tęsti žalos atlyginimo mokėjimą. Taigi, nors V. T. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga, teismo nuomone, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo skundas netenkintinas, konstatuotina, jog skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo V. T. skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.