Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. (V. T.) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. T. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 8 metams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 11 d. Į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 15 d.

2. Nuteistojo V. T. bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. balandžio 11 d., pabaiga – 2028 m. balandžio 11 d., atliktos bausmės dalis 2023 m. liepos 5 d. – 3 metai 2 mėnesiai ir 23 dienos. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus pusę bausmės) – 2024 m. balandžio 11 d., lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2023 m. liepos 11 d.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjimo (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2023 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietos. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo V. T. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti resocializacijos priemonėse, susijusiosiose su priklausomybių mažinimu, impulsyvumo ir smurtinio elgesio kontrolės ugdymu; tęsti mokslus ir gerinti lietuvių kalbos žinias; tęsti žalos atlyginimą.

4. 2023 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. T. skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. T. šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra panaikinimo atmestas. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo V. T. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); tęsti mokslus (gerinti lietuvių kalbos žinias); tęsti žalos atlyginimo mokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. skundas atmestinas.

3. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą ir nuteistojo asmens bylos duomenis, išnagrinėjęs nuteistojo V. T. skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

4. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

5. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, itin svarbus yra ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

6. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. T. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks tik 2024 m. balandžio 11 d., tačiau lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra jam galimas nuo 2023 m. liepos 11 d. 2023 m. gruodžio 20 d. atlikus pakartotinį V. T. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. vasario 10 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo V. T. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Nuteistasis V. T. skundu teigia, kad Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime teismui specialiai pateikinėja blogus duomenis, o darydama OASys vertinimą jam nemažina rizikos balų, kad tik nebūtų paleistas lygtinai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo motyvais, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl yra vertintini kaip deklaratyvūs.

9. Iš nuteistojo V. T. skundo turinio matyti, jog nuteistasis savo akivaizdžią pažangą akcentuoja skatinimu už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimu įvairiose programose, mokymuose ir kursuose. Įvertinus V. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie itin akcentuojami ir nuteistojo skunde, aukštesniajam teismui nekyla. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nuteistasis V. T. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuobaudų neturi, skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo finansinius įsipareigojimus.

10. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo nuteistojo V. T. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų (pvz., teisės išvykti be sargybos ar palydos už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų) ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų V. T.asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

11. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima daug teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai: praeityje neigiamos įtakos turėję santykiai su kai kuriais artimaisiais, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, gilesnio suvokimo apie priklausomybę ir jos dinamiką stoka, smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio, prosocialių streso įveikos bei emocijų raiškos įgūdžių stoka, savo elgesio priežasčių-pasekmių ryšių analizės bei suvokimo stoka, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti abejingumas taikomiems reikalavimams ir visuomenės interesams (1 t., b. l. 3-4). Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimas, tiek skundžiama teismo nutartis, tiek bylos medžiaga rodo aiškią kryptį, kuria nuteistasis turi nukreipti savo pastangas mažindamas kriminogeninius veiksnius, kurių nustatyta net 7. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Todėl Lygtinio paleidimo komisija 2024 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. RV-24-85, atsisakydama taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą, rekomendavo nuteistajam dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); pagal galimybes gerinti lietuvių kabos žinias, tęsti žalos atlyginimą.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog V. T. elgesys yra teigiamas, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra nuteistajam V. T., teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant įstatymų nuostatų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. T. (V. T.) skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.