Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. (V. T.) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. T. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 8 metams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 11 d. Į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 15 d.

2. Nuteistojo V. T. bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. balandžio 11 d., pabaiga – 2028 m. balandžio 11 d., atliktos bausmės dalis 2023 m. liepos 5 d. – 3 metai 2 mėnesiai ir 23 dienos. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus pusę bausmės) – 2024 m. balandžio 11 d., lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2023 m. liepos 11 d.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nuteistojo V. T. 2023 m. liepos 12 d. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra panaikinimo atmestas. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo V. T. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti resocializacijos priemonėse, susijusiosiose su priklausomybių mažinimu, impulsyvumo ir smurtinio elgesio kontrolės ugdymu; tęsti mokslus ir gerinti lietuvių kalbos žinias; tęsti žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą ir nuteistojo asmens bylos duomenis, išnagrinėjęs nuteistojo V. T. skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

9. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, itin svarbus yra ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. T. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks tik 2024 m. balandžio 11 d., tačiau lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra jam galimas nuo 2023 m. liepos 11 d. 2022 m. balandžio 14 d. atlikus pakartotinį V. T. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. vasario 10 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo V. T. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, tai yra vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

11. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo skundo argumentus, kuriais teigiama, kad Lygtinio paleidimo komisija, atsisakydama taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietos, ir apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti jo skundą, nevisiškai atsižvelgė į esminius bausmės atlikimo metu jo padarytus pokyčius, į dedamas pastangas resocializuotis, neįvertino bausmės vykdymo metu padarytos pažangos ir kitų reikšmingų aplinkybių, nesivadovavo teismų praktika, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek apylinkės teismas savo sprendimus tinkamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, daryti priešingas išvadas, nei padarė Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas neobjektyviai įvertino nuteistojo V. T. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

13. Iš nuteistojo V. T. skundo turinio matyti, jog nuteistasis savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja tik su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu – gyvenamosios vietos pakeitimu, atsiribojimu nuo alkoholį vartojančių asmenų, gyvenimo draugės ir darbo susiradimu, dalyvavimu įvairiose programose, mokymuose ir kursuose, jam teismo priteisto civilinio ieškinio dengimu. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad nors nuteistojo V. T. elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau, kaip jau minėta, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose teigiamai apibūdina V. T. ir rodo jo pažangą, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ši pažanga akivaizdi mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip nurodyta nuteistojo V. T. 2023 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvadoje, bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau stebima rizikos mažėjimo tendencija, nuteistasis tapo sąmoningesnis alkoholio vartojimo atžvilgiu, ėmė geriau numatyti rizikos bei apsauginius veiksnius, išmoko lietuvių kalbos. Tikėtina, kad dalinis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas, motyvacija tobulėti ir keistis turėjo įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, tačiau papildomos intervencijos poreikis išlieka (asmens byla, II dalies II tomo, b. l. 32-38).

14. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai: praeityje neigiamos įtakos turėję santykiai su kai kuriais artimaisiais, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, gilesnio suvokimo apie priklausomybę ir jos dinamiką stoka, smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio, savo elgesio priežasčių-pasekmių ryšių analizės bei suvokimo stoka, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti abejingumas taikomiems reikalavimams ir visuomenės interesams (asmens byla, II dalies II tomo, b. l. 32-38). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. Nagrinėjamu atveju esantis gana didelis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Todėl Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2023 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakydama taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą, rekomendavo nuteistajam dalyvauti (duomenys neskelbtini) kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); tęsti mokslus (gerinti lietuvių kabos žinias), tęsti žalos atlyginimo mokėjimą.

15. Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistojo V. T. skundo teiginiu, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, daugiau dėmesio skyrė jo padaryto nusikaltimo, iki bausmės atlikimo buvusio gyvenimo būdo ir sąlygų analizei, bet ne bausmės vykdymo metu padarytai pažangai bei pokyčiams. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios su nuteistojo gyvenimo būdu ir veika, už kurios padarymą V. T. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, kaip pasikeitė nuteistojo gyvenimo būdas. Be to, būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką.

16. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.

17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. T. šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti nuteistojo V. T. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. T. (V. T.) skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.