Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1559-924/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-10
Bylos Nr.: e2A-1559-924/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Arvydas Žibas, Edvardas Paliokas
Atsakovas: V. G.
Ieškovas: R. G.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. e2A-1559-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00193-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.3.1.18 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, ir atsakovo V. G. patikslintą priešieškinį ieškovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-155452), kuriuo prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo V. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. G. kaltės; 2) dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27 000 Eur, pripažinti jos ir atsakovo V. G. bendrąja jungtine nuosavybe; 3) dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti natūra atsakovui, išmokant jai piniginę kompensaciją, lygią ½ priklausančios turto vertės, t. y. 13 500 Eur per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo (be teisės perleisti turtą tretiesiems asmenims iki nebus įvykdytas šis atsakovo įsipareigojimas); 4) padalinti santuokoje įgytą turtą: kilnojamuosius daiktus: virtuvinį komplektą 300 Eur vertės, šaldytuvą 200 Eur vertės, sekciją 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą 300 Eur vertės, dulkių siurblį 150 Eur vertės, stalą prie minkšto baldų kampo 100 Eur vertės, virtuvės stalą su 4 vnt. kėdžių 200 Eur vertės, balkono staliuką su 2 vnt. kėdžių 100 Eur vertės, dujinę viryklę 200 Eur vertės, priteisti ieškovei jai; kilnojamuosius daiktus: automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, 2000 Eur vertės, priteisti atsakovui V. G. asmeninės nuosavybės teise; skalbimo mašiną 500 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 100 Eur vertės, pirtį (duomenys neskelbtini) Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, minkštą svetainės kampą 350 Eur vertės, kompiuterį su stalu 150 Eur vertės, palydovinę televizijos lėkštę (duomenys neskelbtini) Eur vertės, prieškambario baldų komplektą 100 Eur vertės, priteisti atsakovui V. G.; 5) priteisti jai 875 Eur (3 900-2 150:2=875) piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; priteisti jai 2 742,68 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo V. G. iš bendro turto sumokėtas kredito įmokas, palūkanas ir delspinigius už butą (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovo V. G. 5 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; 7) kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Be kredito“ pagal 2017-12-22 sutartį Nr. BK-012891, pagal 2017-11-30 sutartį Nr. BK-012703, pagal 2017-08-01 sutartį Nr. BK-011967 pripažinti asmeninėmis ieškovės R. G. prievolėmis. Taip pat prašė nei vienai iš šalių materialinio išlaikymo nepriteisti, po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę (duomenys neskelbtini) bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje, bėgant laikui pradėjo ryškėti tarpusavio nesutarimai dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo, atsirado charakterių nesutapimas. Jie ilgainiui pradėjo tolti vienas nuo kito kaip sutuoktiniai, nes atsakovo nenoras turėti bendrų vaikų (atsakovo nenoras gydytis savo problemas) ilgainiui ieškovei buvo nebepakeliamas ir nebesuprantamas. Nuolatinis atsakovo šiurkštus ir egoistiškas elgesys, sutuoktinio pareigų nevykdymas darė nepataisomą žalą tarpusavio santykiams. Atsakovo asmenybės pasikeitimai bei moralinės paramos sutuoktinei neteikimas, jos prigimtinės teisės susilaukti vaikų ignoravimas turėjo didelės įtakos jos nebegalėjimui toleruoti atsakovo neprognozuojamo ir neadekvataus elgesio jos ir jos šeimos narių atžvilgiu. Natūralu, jog ir dėl finansinių sunkumų ir atsakovo savanaudiško elgesio įtampa santykiuose tik didėjo. Todėl, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija 2019-06-05 pateikė pažymą apie tai, kad ieškovė R. G. ir atsakovas V. G. nuo 2004 m. balandžio 21 d. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Visus mokesčius, susijusius su administravimo, kaupimo mokėjimo bendrijai mokėjo R. G.. Be to, A. L. pateikė raštišką liudijimą apie tai, kad ji 2004-04-21 pardavė R. ir V. G. tuo metu jos tėvui priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Apžiūrint ir perkant butą dalyvavo abu – R. ir V. Tolimesnio pokalbio metu paaiškėjo, kad butas yra perkamas jų bendro šeimyninio gyvenimo pradžiai gyventi kartu. Santuokoje šalys bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamojo turto formaliai neįgijo. Tačiau, bendram santuokiniam gyvenimui jie kartu išsirinko ir (duomenys neskelbtini), prieš tris dienas iki santuokos, nusipirko 2-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas bendru su ja sutarimu įregistravo savo vardu ir paėmė kreditą AB Vilniaus banke butui apmokėti. Su kreditoriumi visiškai atsiskaityta tik 2014-05-15. Per 14 santuokos metų ieškovė irgi prisidėjo prie šio buto pagerinimo. Ieškovė ir atsakovas gyveno santuokoje, savo pajamas ir išlaidas tvarkė bendrai, ir nėra įrodymų, kad šalių uždirbti pinigai buvo kokia nors sutartimi pasidalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas V. G. kredito sutartį Nr. 1650418050107, kredito suma 5 000 litų, su AB Vilniaus banku pasirašė (duomenys neskelbtini), t. y. prieš mėnesį iki santuokos sudarymo. Kredito sutartį Nr. 1650418010238-02, kredito suma 10 000 litų, atsakovas su AB Vilniaus banku pasirašė 2004-05-11, jau po santuokos sudarymo tam, kad atsiskaityti su pardavėju už asmeninėn nuosavybėn 2004-04-21, t. y. iki santuokos nusipirktą butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas bankui įmokas visus dešimt metų santuokos su ieškove laikotarpiu iki 2014-05-15 (iki 2006-11-15 mokėjo 5000 Lt kreditą) kas mėnesį mokėjo iš pajamų, kurios pagal įstatymą pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Už įsigyjamą butą (duomenys neskelbtini), atsakovas kartu su palūkanomis ir delspinigiais bankui sumokėjo 18 939,83 litų (13 380,35+5 559,48), arba 5485,35 Eur, t. y. bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. 1/2 dalį šios sumos, 2 742,68 Eur sumą. Nors atsakovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šeimos interesais, tačiau akivaizdu, kad aptariamų prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti atsakovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą atsakovas santuokos su ja metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo atsakovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais. Taigi 2-jų kambarių butas, 50,33 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi santykiai su atsakovu yra komplikuoti ir jis ieškovę su vaiku yra išvaręs iš minėto bendro buto, o gyvenimas po „bendru stogu“ ar bendras šio turto valdymas su atsakovu yra neįmanomas ir prieštarautų ieškovės interesams, ieškovė prašo butą priteisti natūra atsakovui, išmokant jai piniginę kompensaciją, lygią ½ priklausančios turto vertės, t. y. 13 500 Eur per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Padalinus santuokoje įgytą automobilį ir kilnojamąjį turtą, už mažesnę jai tenkančio turto dalį iš atsakovo prašo jai priteisti 875 Eur (3900-2150:2=875) piniginę kompensaciją. Pažymėjo, jog nuo pat santuokos pradžios su atsakovu ji norėjo susilaukti vaikų. Po kelerių bendro gyvenimo metų jai nuo savo vyro nepavyko pastoti, todėl ji labai krimtosi, dvasiškai išgyveno. Ji ne vieną kartą apie tai kalbėjo su atsakovu, tačiau jis buvo viskam abejingas. Tai jai sukėlė dar didesnį emocinį stresą. Ji dėl to kreipėsi į gydytojus ir buvo nustatyta, kad ji gali turėti vaikų. Po to ne vieną kartą kalbėjo su atsakovu, bandė jį įtikinti kreiptis pas gydytojus ir bandyti kaip nors tą problemą išspręsti, nes tik aiškiai dėl jo galimai kažkokių vaisingumo problemų šeimoje nėra vaikų. Atsakovas buvo visiškai abejingas tokiam jos prašymui ir absoliučiai nerodė jokio noro turėti vaikų, eiti pas gydytojus jis taip pat neketino. Po tokios atsakovo išsakytos pozicijos ir abejingumo, ji dar labiau išgyveno, jautėsi šeimoje nelaiminga, suprasdama, kad tolimesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu po 14 kartu pragyventų metų praranda prasmę. Visus tuos metus ji buvo ištikima atsakovui. Sutuoktinių santykius ištiko krizė ir dėl ko kaltas yra tik atsakovas. Ji 2019-07-28 susilaukė vaiko nuo kito vyro.

2. Atsakovas V. G. pateikė patikslintą priešieškinį (reg. Nr. DOK-106702), kurio dalis dėl tėvystės nuginčijimo buvo atsisakyta priimti 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, teismo prašė: 1) jo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės R. G. kaltės; 2) priteisti jam iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jam esant asmeniniam jo turtui, nedalinti; 4) po santuokos nutraukimo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, 2000 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti jam; 5) kilnojamuosius daiktus: šaldytuvą, 200 Eur vertės, sekciją, 300 Eur vertės, televizorių, 300 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą, 300 Eur vertės, dulkių siurblį, 150 Eur vertės, stalą prie minkšto baldų kampo, 100 Eur vertės, virtuvės stalą su 4 kėdėmis, 200 Eur vertės, balkono staliuką su 2 kėdėmis, 100 Eur vertės, dujinę viryklę, 200 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei R. G.; 6) po santuokos nutraukimo kilnojamuosius daiktus: skalbimo mašiną, 500 Eur vertės, mikrobangų krosnelę, 100 Eur vertės, pirtį BAUER, 300 Eur vertės, televizorių, 300 Eur vertės, minkštą svetainės kampą, 350 Eur vertės, kompiuterį su stalu, 150 Eur vertės, palydovinės televizijos lėkštę VIASAT, 100 Eur vertės, prieškambario baldų komplektą, 100 Eur vertės, virtuvinį komplektą, 300 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti jam; 7) kreditinius įsipareigojimus UAB NEO Finance pagal 2017-05-22 ir 2018-04-26 Vartojimo kredito sutartis Nr. K017390312 ir K017390312/PK, solidariai priteisti iš jo ir R. G. ir V. G.; 8) po santuokos nutraukimo palikti santuokines – G. ir G. pavardes; 9) priteisti iš ieškovės R. G. visas jo bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Patikslintame priešieškinyje atsakovas teigė, kad ieškovė klaidingai nurodo, kad santuoka nutrauktina dėl jo kaltės, nes santuoka nutrauktina būtent dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. jos elgesio ir jos kaip sutuoktinės pareigų neatlikimo. Ieškovė nesirūpina buitimi, iki išnaktų nebūna namuose, tokį savo elgesį ir pastovų nebuvimą namie pateisina tuo, kad prižiūri savo draugės anūką. Toks ieškovės elgesys kartojosi kas savaitę, po keletą darbo dienų. Išeiginių dienomis ieškovė taip pat iki išnaktų nebūna namuose. Pastaruoju metu ieškovė atsakovo atžvilgiu tapo agresyvi, konfliktiška, todėl atsakovas įtaria, kad ieškovė jam yra neištikima, turi kitą vyrą. Dėl tokio savo elgesio būtent ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovės neištikimybę įrodo (duomenys neskelbtini) gimusi jos dukra S. G., kuri nėra atsakovo dukra. Ieškovė savo elgesiu, neištikimybe, pažemino atsakovą kaip sutuoktinį, sužlugo jo lūkesčiai gyventi kaip šeima. Nesutinka su ieškovės nurodytu nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimu po santuokos nutraukimo, kadangi butas buvo įgytas iki sudarant santuoką su ieškove, už jo asmenines lėšas, todėl taip pat nesutinka ir su ieškovės prašoma priteisti kompensacija. Prieš sudarant santuoką su ieškove jis už savo asmenines lėšas sumokėjo 5 000 litų avansinę įmoką už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas VĮ Registrų centre yra įregistruotas jo vardu, kaip jo asmeninė nuosavybė. Visus pinigus už likusią buto dalį sumokėjo jis, t. y. kreditas už butą buvo sumokėtas iš jo asmeninių lėšų, kredito sutartis buvo sudaryta jo vardu, visos sumos kreditui dengti buvo nurašomos iš jo banko sąskaitos, perkant butą buvo aiškiai išreikšta jo valia įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninis jo turtas ir yra nedalintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) administracijos skyriuje, tarp ieškovės R. G. ir atsakovo V. G. santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27 000 Eur, pripažino ieškovės R. G. ir atsakovo V. G. bendrąja jungtine nuosavybe; 3) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui V. G.; 4) priteisė iš atsakovo V. G. ieškovei R. G. 13 500 Eur piniginę kompensaciją, ją sumokant per 3 mėnesius skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) šaldytuvą 200 Eur vertės, sekciją 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą 300 Eur vertės, dulkių siurblį 150 Eur vertės, stalą prie minkšto baldų kampo 100 Eur vertės, virtuvės stalą su 4 kėdėmis 200 Eur vertės, balkono staliuką su 2 kėdėmis 100 Eur vertės, dujinę viryklę 200 Eur vertės, viso kilnojamųjų daiktų už 1850 Eur sumą, priteisė ieškovei R. G.; 6) automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės; virtuvinį komplektą 300 Eur vertės, skalbimo mašiną 500 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 100 Eur vertės, pirtį (duomenys neskelbtini) Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, minkštą svetainės kampą 350 Eur vertės, kompiuterį su stalu 150 Eur vertės, palydovinę televizijos lėkštę (duomenys neskelbtini) Eur vertės, prieškambario baldų komplektą 100 Eur vertės, viso transporto priemonių ir kilnojamųjų daiktų už 4200 Eur sumą, priteisė atsakovui V. G.; 7) priteisė iš atsakovo V. G. 1175 Eur piniginę kompensaciją ieškovei R. G.; 8) kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Be kredito“ pagal 2017 m. gruodžio 22 d. sutartį Nr. BK-012891, pagal 2017 m. lapkričio 30 d. sutartį Nr. BK-012703, ir pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. sutartį Nr. BK-011967, pripažino asmeninėmis R. G. prievolėmis; 9) po santuokos nutraukimo atsakovui paliko santuokinę pavardę „G.“, ieškovei ikisantuokinę pavardę „L.“; 10) likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė; 11) priteisė iš ieškovės R. G. 543,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. G.; 12) priteisė iš ieškovės R. G. 100,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 13) priteisė iš atsakovo V. G. 107,59 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei .

4. Dėl sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės dukros S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystė iš V. G. buvo nuginčyta, kad ieškovė pastojo dar iki jos kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dienos (2019 m. birželio 19 d. duomenis nėštumas buvo 34-37 savaitės, popierinės bylos lapas 28), šią aplinkybę vertino kaip atsakovo įrodytą ieškovės neištikimybės atsakovui faktą.

5. Teismas sprendė, kad atsakovas, per visą santuokos sudarymo laikotarpį (bendras gyvenimas tarp šalių truko 15 metų), nesiaiškindamas priežasčių, neieškodamas sprendimų ir galimybių su ieškove santuokoje susilaukti palikuonių (ieškovė patvirtino, kad būtų sutikusi problemą spręsti ir dirbtinio apvaisinimo būdu), tuo pačiu taip pat nepaisė ir neprisidėjo prie sutuoktinės intereso (poreikio) santuokoje susilaukti palikuonių, ir tuo, pagal šios vertybės pobūdį, iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigą prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas taip pat tapo negalimas (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės – CK 3.61 straipsnio 2 dalis. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė šalių reikalavimus dėl neturtinės žalos jiems atlyginimo – CK 3.70 straipsnio 2 dalis.

7. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti Butą jos ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, šio turto padalijimo ir piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkantį turtą priteisimo; dėl atsakovo reikalavimo šio turto, jam esant asmeniniu, nedalinti. Teismas vertino, jog byloje pakanka įrodymų spręsti, kad egzistuoja CK 3.90 straipsnyje numatytos sąlygos konstatuoti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 176 straipsnis). Nurodė, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalys iš esmės nuo pat santuokos sudarymo pradžios gyveno ginčo bute, kuris atsakovo įgytas (duomenys neskelbtini), t. y. 3 dienos prieš šalių santuoką (1 t., b. l. 65). Taip pat nurodė, jog ieškovės paaiškinimus apie tai, kad dalis pinigų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo skirta ginčo buto remonto darbams atlikti, patvirtino liudytojos O. S. parodymai, ir liudytojo M. S. parodymai.

8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors į bylą ieškovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą ir nepateikė įrodymų, kiek pasikeitė tikroji turto vertė prieš pagerinimus ir po pagerinimų, tačiau byloje surinktų pakanka spręsti, kad turtas (ginčo butas) pagal nurodytų remonto darbų apimtį santuokos metu šalių lėšomis buvo suremontuotas iš esmės. Teismas pažymėjo, kad šalys gyvendamos santuokoje neturi pareigos rinkti (saugoti) įrodymus, pagrindžiančių turto pagerinimų vertę ir jų apimtį. Tai, kad šalių santuokos metu atlikti buto remonto darbai nepatenka į CK 3.90 straipsnio 1 dalyje išvadintą pavyzdinių darbų sąrašą (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas), atsižvelgus CK 3.90 straipsnio 1 dalyje teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, netrukdo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes minėta įstatymo norma nenumato baigtinio darbų sąrašo sprendžiant turto esminio pagerinimo klausimą (nurodoma „kita“). Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas turtą pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe yra pagrįstas ir tenkintinas – CPK 176 straipsnis, CK 3.90 straipsnio 1 dalis.

9. Teismas nustatė, jog ieškovė prašė priteisti ½ buto dalies vertės kompensaciją, o butą palikti atsakovui, o atsakovas – atmesti ieškovės prašymą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. taip pat prašė palikti butą jam. Nurodė, kad šalių santykiai yra komplikuoti, atsakovas, į bylą pateiktais duomenimis, esant ginčui dėl buto, bandė išregistruoti ieškovę su jos dukra iš buto (2020 m. birželio 5 d. dokumentas, registracijos Nr. DOK-66369). Šalys šiuo metu gyvena atskirai (R. G. su mažamete dukra). Ginčo butas yra dviejų kambarių, bute gyvena atsakovas. Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Dėl to teismas sprendė, kad byloje egzistuoja pagrindas priteisti butą vienai iš šalių, konkrečiai atsakovui, o iš šio atsakovei teisingo dydžio kompensaciją.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė prašo už atsakovui prašomą priteisti turtą jai priteisti kompensaciją, kurios dydis nustatytas turto vertintojo ir yra 27 000 Eur (6 t., b. l. 54-82). Teismas vertino, kad atsakovas buto vertės nenuginčijo, todėl ieškovės reikalavimą dėl 13 500 Eur piniginės kompensacijos priteisimo tenkintino visiškai. Teismas nurodė, jog atsakovas pozicijos dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo per ieškovės prašomą 3 mėnesių terminą, nepareiškė. Šioje situacijoje teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir dirbantis asmuo, taigi per tam tikrą laiką yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją. Be to ieškovas, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyse: 1) ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; 2) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skyriuje, tarp ieškovės R. G. ir atsakovo V. G. santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27 000 Eur, pripažinti ieškovės R. G. ir atsakovo V. G. bendrąja jungtine nuosavybe; 4) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. G.; 5) priteisti iš atsakovo V. G. ieškovei R. G. 13 500 Eur piniginę kompensaciją, ją sumokant per 3 mėnesius skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti; 7) priteisti iš ieškovės R. G. 543,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. G.; 8) priteisti iš ieškovės R. G. 100,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 9) priteisti iš atsakovo V. G. 107,59 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovas prašo priimti naują sprendimą: 1) ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti; 2) V. G. ir R. G. santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės R. G. kaltės; 2) priteisti V. G. iš R. G. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nekilnojamasis turtas butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninis V. G. turtas, todėl yra nedalintinas; 4) priteisti iš ieškovės R. G. visas turėtas pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, svarbūs įrodymai neaprašyti teismo sprendime, o aprašytieji yra absoliučiai prieštaringi bylos medžiagai t.y. posėdžių garso įrašams.

11.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

11.3. Teismo sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta priteisti iš atsakovo V. G. ieškovei R. G. 13 500 Eur piniginę kompensaciją, ją sumokant per 3 mėnesius skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra akivaizdžiai neatitinkantis nei sąžiningumo, nei protingumo kriterijų, nes pagal V. G. gaunamas pajamas išmokėti per 3 mėnesius 13 500 Eur kompensaciją yra neįmanoma. Sprendimas šioje dalyje yra akivaizdžiai šališkas.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas, per visą santuokos sudarymo laikotarpį, nesiaiškindamas priežasčių, neieškodamas sprendimų ir galimybių su ieškove santuokoje susilaukti palikuonių, tuo pačiu taip pat nepaisė ir neprisidėjo prie sutuoktinės intereso (poreikio) santuokoje susilaukti palikuonių, ir tuo, pagal šios vertybės pobūdį, iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigą prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovo teigimu, byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad jis yra nevaisingas ar kita, nėra jokių įrodymų, kad atsakovas turėjo gydytis dėl nevaisingumo, ir dėl tokio atsakovo elgesio iširo santuoka.

11.5. Teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes byloje nustatyta, jog ieškovė gyvenant santuokoje buvo neištikima, susilaukė dukros nuo kito vyro. Ieškovė savo elgesiu, pažemino atsakovą kaip sutuoktinį, sužlugo atsakovo lūkesčiai gyventi kaip šeima, todėl jis prašo priteisti iš ieškovės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, dėl ieškovės kaltės nutraukiant santuoką.

11.6. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, šį butą padalijo ir priteisė ieškovei piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį butą, kadangi atsakovas kredito sutartį Nr. 1650418050107, kredito suma 5 000 litų, su AB Vilniaus banku pasirašė 2004 m. kovo 5 d., t. y. prieš mėnesį iki santuokos sudarymo ir ši 5000 litų suma buvo įmokėta kaip avansinė įmoką perkant butą, jokio ginčo dėl šio įrodymo nebuvo. Kredito sutartį Nr. 1650418010238-02, kredito suma 10 000 litų, atsakovas su AB Vilniaus banku pasirašė 2004 m. gegužės 11 d., kad galėtų atsiskaityti su pardavėju už asmeninėn nuosavybėn 2004 m. balandžio 21 d., t. y. iki santuokos nusipirktą butą. Atsakovas bankui kreditą grąžino 2014 m. gegužės 15 d. Atsakovė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė tik 2014 m. liepos 28 d., ir prie atsakovo paskolos grąžinimo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), negalėjo prisidėti, kaip ir negalėjo prisidėti prie buto einamojo remonto darymo iki 2007 m., nes po 2007 m. jokie nauji remonto darbai nebuvo daromi.

11.7. Teismas sprendime neaprašė labai svarbių liudininkės A. L. parodymų, ir tai girdėti 2019 m. gruodžio 30 d. posėdžio garso įraše.

11.8. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta nei vieno įrodymo patvirtinančio tikrąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę prieš pagerinant ir pagerinus butą. Kiek matyti iš bylos medžiagos, bute iki 2007 metų buvo pakeisti langai, ištapetuotos-išdažytos sienos, ir kiti smulkūs einamieji remonto darbai. Ieškovė neteikė teismui jokių buto pagerinimo duomenų ir įvertinimų.

Atsiliepimas

12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo V. G. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo V. G. ieškovės R. G. naudai visas pirmojoje instancijoje ir apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad santuoką teismas turėjo nutraukti tik dėl ieškovės kaltės, kadangi atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis į gydymo įstaigas dėl nevaisingumo problemų.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Pirmosios instancijos teismas ieškovę taip pat pripažino kalta dėl santuokos iširimo, todėl atsakovas be pagrindo nurodo, jog ieškovė santuokoje buvo neištikima, susilaukė dukros nuo kito vyro. Esant abipusei sutuoktinių kaltei atsakovo nurodoma neturtinė žala nepriteisiama.

Atsiliepimas

12.3. Atsakovo teiginiai, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis pirko savo vardu, jog nebūtų ieškovės išlaikomas yra nelogiški, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditas iš banko buvo paimtas buto įsigijimui 2004 m. gegužės 11 d., t. y. jau įregistravus santuoką, ir buvo bankui išmokėtas ne iš asmeninių atsakovo lėšų.

12.4. Atsakovas nepagrįstai kelia abejones dėl liudytojos A. L. parodymų, siekdamas įrodyti, jog butą jis apžiūrėjo vienas ir pirko sau. Apeliantas be pagrindo nurodo, kad ieškovė šią liudytoją galimai papirko, dėl jai naudingų parodymų. Apelianto atstovas teismo posėdyje užduodamas klausimus taip pat bandė šią liudytoją supainioti ir suklaidinti. Turint omenyje, kad liudytoja teikė parodymus apie aplinkybes, įvykusias prieš 15 metų, teismas rėmėsi tik tais jos parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys.

12.5. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą jis atliko iš savo lėšų ir ieškovė prie buto pagerinimo neprisidėjo, o jį palaikė tik moraliai. Ieškovė, ilgus metus gyvendama santuokoje su apeliantu ir neturėdama jokių ketinimų su juo skirtis, nekaupė ir nerinko dokumentų apie tai, kokie remonto darbai buvo padaryti ginčo bute. Dėl to, ginčo buto esminio pagerinimo faktas yra įrodytas pačios ieškovės paaiškinimais bei liudytojų O. S. ir M. S. paaiškinimais, kuriais abejoti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

12.6. Ieškovė prašė teismo po santuokos nutraukimo butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovui, išmokant ieškovei piniginę kompensaciją, lygią 1/2 priklausančios turto vertės, t.y. 13 500 Eur per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliantas dėl šio reikalavimo neprieštaravo nei atsiliepime į patikslintą ieškinį, nei savo pasisakyme teisme. Savo apeliaciniame skunde jis taip pat neprašo nustatyti ilgesnį piniginės kompensacijos išmokėjimo terminą, jeigu jo apeliacinis skundas būtų atmestas, todėl, pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalių dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl atsakovo vardu iki santuokos sudarymo įgyto buto pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutuoktinių kaltės

16. Ieškovė prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, tačiau sutiko, kad santuoka būtų nutraukta ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo kaltę grindė tuo, kad sutuoktinis nedėjo pakankamai pastangų (nesigydė), kad jie turėtų bendrų vaikų. Atsakovas savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažino, o ieškovės kaltę grindė jos neištikimybe.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, jog ieškovė dar iki jos kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dienos pastojo, t.y. ši aplinkybė patvirtina ieškovės neištikimybės atsakovui faktą; atsakovas per visą santuokos sudarymo laikotarpį nesiaiškino priežasčių, neieškodamas sprendimų ir galimybių su ieškove santuokoje susilaukti palikuonių, tuo iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigą prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių (sutuoktinės intereso (poreikio) santuokoje susilaukti palikuonių) tenkinimo, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas taip pat tapo negalimas, - dėl to pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

18. Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad jis yra nevaisingas bei vengė gydytis dėl nevaisingumo. Apeliantas nurodo, kad vaikų nebuvimas santuokoje netrukdė jiems gyventi 15 metų, o savo kaip sutuoktinio pareigas vykdė. Apelianto vertinimu, santuokos iširimo priežastis yra vien tik sutuoktinės neištikimybė. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

19. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

20. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

21. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

22. Apeliantas nesutinka dėl teismo konstatuotos jo kaltės dėl santuokos iširimo. Kaip byloje nustatyta, sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių pareigų nevykdymo, neištikimybės. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo (jos neištikimybė), tą pripažįsta ir pati ieškovė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui vadovaujantis vidiniu įsitikinimu spręsti, jog šiuo atveju santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nebuvo pakankami konstatuoti besąlygiškai vieno kažkurio sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 2, 3 d.). Teisėjų kolegijos išklausyti šalių duoti paaiškinimai, liudytojų O. S. ir M. S. parodymai teismo posėdžio metu duoda pakankamą pagrindą spręsti, kad nors šalys iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo gyveno kartu, tačiau jie jau daugiau kaip vieneri metai negyveno santuokinio gyvenimo (neturėjo lytinių santykių), vienas kito negerbė, neprisidėjo prie vienas kito poreikių tenkinimo, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima, skirtingi šalių požiūriai į problemų sprendimą bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir jie turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Taigi, šiuo atveju atsakovui nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ir pats atsakovas savo kaip sutuoktinio pareigas vykdė netinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

23. CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, nes neturtinė žala šioje byloje negali būti priteisiama.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja nuosavybe

24. Byloje nustatyta, kad iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu 2004 m. balandžio 21 d. įgytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, santuokos metu buvo išmokėtos paskolos už butą, taip pat šis turtas iš esmės buvo pagerintas, todėl prašė šį nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti šalims po ½ dalį. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino.

25. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su šia sprendimo dalimi, motyvuodamas tuo, kad ieškovė byloje neįrodė, kad santuokos metu butas iš esmės buvo pagerintas, paskolos buvo mokamos iš jo piniginių lėšų, todėl butas turi būti laikomas asmenine atsakovo nuosavybe.

26. Vertinant apelianto argumentus dėl jo vardu asmeninės nuosavybės teisėmis registruoto turto – buto, esminio pagerinimo, pažymėtina, jog sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (šiuo atveju ginčo dėl to, kam priklauso turtas, nėra), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

28. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Byloje nekilo ginčo, kad butą atsakovas įsigijo likus (duomenys neskelbtini) dienos iki santuokos su ieškove sudarymo. Kaip matyti iš 2004 m. balandžio 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties, butas įgytas už 15000 Lt, iš kurių 5000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant sutartį, likusius 10000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2004 m. gegužės 21 d. įkeitus butą ir gavus iš AB „Vilniaus bankas“ paskolą. Atsakovo su AB „Vilniaus bankas“ (šiuo metu – AB SEB bankas) 2004 m. gegužės 11 d. sudaryta kredito sutartis patvirtina, kad atsakovui ginčo buto įsigijimui 10 metų laikotarpiui (kredito grąžinimo pradžios data 2004 m. birželio 11 d.; kredito grąžinimo data 2014 m. gegužės 9 d.) buvo suteikta 10 000 Lt paskola. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas V. G. pagal 2004 m. kovo 5 d. kredito sutartį Nr. 1650418050107 iš AB „Vilniaus bankas“ taip pat paėmė 5000 Lt, kuriuos taip pat panaudojo buto įsigijimui. Byloje nekilo ginčo, kad pagal kredito sutartis paskola, panaudota šeimos būstui įsigyti, buvo grąžinta santuokos metu (pagal 2004 m. kovo 5 d. sutartį – 2006 m. lapkričio 15 d.; pagal 2004 m. gegužės 11 d. sutartį – 2014 m. gegužės 15 d.), tai patvirtina ir 2019 m. vasario 20 d. AB SEB banko raštas. Akcentuotina tai, kad apeliantas jokių rašytinių įrodymų apie asmeninių lėšų panaudojimą paskolų, kurios buvo grąžintos santuokos metu, grąžinimui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi šios lėšos pripažintinos šalių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Akcentuotina ir tai, kad šalys jau iki santuokos sudarymo ilgą laiką gyveno kartu, ginčo butas atsakovo vardu įgytas būtent būsimos šeimos bendriems poreikiams tenkinti. Butas pirktas abiejų šalių iniciatyva (tą patvirtino byloje apklausti liudytojai), todėl buto pirkimo metu buvę sužadėtiniai, įsigiję šį butą, į jį persikėlė bei jame nuolat gyveno, sutuoktiniai butu kartu rūpinosi bei jį prižiūrėjo, bendromis lėšomis grąžino paskolas už butą (CK 3.84 straipsnis), kas yra pagrindu pripažinti, kad ieškovė įgijo dalinę nuosavybę į ginčo butą jungtinės veiklos pagrindu (CK 6.969 straipsnio 1dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.969 straipsnio 1 dalies normą, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamas šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).

29. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatytas faktas, kad ginčo butas santuokos metu buvo remontuojamas, t. y. pagerintas, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip esminį, todėl pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad buvo atliktas tik einamasis ginčo buto remontas (2007 m. pakeisti langai, ištapetuotos/išdažytos sienos ir kt. darbai), t. y. butas nebuvo pagerintas iš esmės, todėl nepripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliantas taip pat tvirtina, kad visi remontai darbai buvo daromi iš jo gaunamų pajamų bei jo vardu paimtų kreditų. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartą atkreipia dėmesį, kad pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos šalių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taigi ir lėšos panaudos kreditų, imtų šeimos interesų tenkinimui, grąžinimui, nepaisant kieno vardu jos buvo paimtos ir mokamos, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Minėta, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto vidutinė rinkos vertė jo įsigijimo metu buvo 22743 Lt/6586,83 Eur (fiksuota 2004 m. balandžio 21 d. buto pirkimo sutartyje), Nekilnojamojo turto ataskaitose nurodyta, kad 2019 m. sausio 16 d. ginčo buto rinkos vertė 22500 Eur, o po daugiau kaip vienerių metų, t.y. 2020 m. kovo 10 d., - 27000 Eur. Pastarojoje ataskaitoje nurodyta, kad sienos: klijuotos PVC lentelėmis, tapetais, plytelėmis, lubos: dažytos, PVC plokštės, PVC lentelės, grindys: laminatas, plytelės, linoleumas; langai naujo tipo, plastikiniuose rėmuose su stiklo paketu; buto durys; šarvo tipo; butui priklausantis balkonas įstiklintas plastikiniuose rėmuose su stiklo paketu. Iš esmės tarp šalių ginčo, kad šie remonto darbai buvo po atlikti santuokos metu nekilo (aplinkybė būtent kuriais santuokos metais teisinės reikšmės šiuo atveju neturi), šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai O. S. ir M. S.. Tik apeliantas šių remonto darbų nevertina kaip esminių buto pagerinimų. Nors neabejotina, kad buto kaina nuo jo įsigijimo (2004 m.) padidėjo ne tik dėl atliktų remonto darbų, bet ir dėl pokyčių butų rinkoje, kas yra visuotinai žinoma aplinkybė bei ką patvirtina į bylą pateiktos vertinimo ataskaitos, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą dėl neginčijamai ginčo bute atliktų remonto darbų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, šalims gyvenant santuokoje bei nesant konflikto, nei vienas iš sutuoktinų nevedė pagerinimams skirtų lėšų apskaitos, investavo lėšas pagal tuo metu buvusius poreikius ir galimybes, todėl sprendžiant dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo (buto vertės dėl atlikto remonto pokyčio) nebūtų teisinga reikalauti pateikti tiesioginius įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

30. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytais faktais, t. y. kad iš esmės visi 15 000 Lt (4344,30 Eur + palūkanos), išskyrus vieną įmoką (2004 m. balandžio 8 d. - 228,42 Lt/66,16 Eur) atliktą iki santuokos sudarymo, panaudotų įsigyjant ginčo butą, bankui buvo grąžinti santuokos metu iš santuokinių bendrų lėšų, kad ginčo butas, pirktas prieš pat santuokos sudarymą, įsigytas jau šalims gyvenant kartu ir kaip šeimos gyvenamasis būstas, kurį santuokos metu sutuoktiniai prižiūrėjo, jį suremontavo bei pagerino iš esmės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo butą pagrįstai pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.90 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, ieškovės už ginčo butą sumokėtų kredito įmokų pagrindu ieškovė įgijo dalinę nuosavybę į ginčo butą taip pat jungtinės veiklos pagrindu (CK 6.969 straipsnio 1dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog ieškovė savo vardu taip pat turėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2014 metais pardavė, o gautas lėšas panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti (baldų į butą pirkimui, jo daliniam remontui, santuokos metu paimtų kreditų grąžinimui, ir kt.), tačiau nagrinėjamoje byloje neprašė nukrypti nuo lygaus sutuoktinių turto padalijimo principo. Kas taip pat teismui leidžia spręsti, jog ieškovė niekada nelaikė, jog ginčo butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, o piniginės lėšos gautos pardavus jos butą, kuris taip pat buvo įgytas paimant kreditą (išmokėtą santuokos metu), vien tik jos asmeninė nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų.

31. Kadangi apeliantas ginčo dėl šio buto padalijimo būdo bei jos vertės nekelia, teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šis turtas po santuokos nutraukimo natūra priteistas atsakovui, ieškovei išmokant 13 500 Eur piniginę kompensaciją, plačiau nepasisako.

32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per trumpą terminą išmokėti sutuoktinei 13500 Eur kompensaciją už jam atiteksiančią buto dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme šio klausimo nekėlė, bei neįrodinėjo, kad neturės galimybių sumokėti kompensacijos, kaip prašė ieškovė, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodomos aplinkybės apie tai per kiek laiko atsakovas galėtų sumokėti teismo priteistą kompensaciją, todėl apelianto keliamas klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo termino nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis turi teise su motyvuotu prašymu kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteista kompensacija, vykdymo atidėjimo/išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundus, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

36. Atsakovas laikomas bylą pralaimėjusia šalimi, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 500,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. G. iš apelianto V. G. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasArvydas Žibas