- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-994-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01613-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., G. Č., V. B., notarė Inga Navickienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – G. Č., V. B., L. R., notarė Inga Navickienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismo prašė: 1) paskirti teismo medicininę – biologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai, (duomenys neskelbtini). Pavesti ekspertams atsakyti į klausimą – ar E. G. (E. G.), miręs (duomenys neskelbtini), yra G. Č., biologinis tėvas?; 2) atnaujinti nepilnametės G. Č. praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, priimti E. G. (E. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą; 3) nustatyti, kad E. G. (E. G.) yra nepilnametės G. Č. tėvas, o nepilnametė G. Č. yra E. G. (E. G.) vaikas ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Švenčionių rajono 3-io notaro biuro notarei Ingai Navickienei iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į E. G. (E. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi netekino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo uždraudė Švenčionių rajono 3-io notaro biuro notarei Ingai Navickienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į E. G. (E. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
3. Suinteresuotas asmuo L. R. prašė panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi nutarta netekinti suinteresuoto asmens L. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siekianti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėtų įrodyti bent vieną iš dviejų CPK 149 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių: (1) dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas; (2) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškimo, jo patikslinimo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2023 m. gruodžio 4 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija, CPK normos nedraudžia kelis savarankiškus reikalavimus sujungti ir nagrinėti vienoje byloje.
6. Nurodė, kad pagal pareikštus reikalavimus ir proceso dalyvių poziciją nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas taikė. Sprendė, kad suinteresuoto asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus, kad patiriami nepatogumai dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra neproporcingi, neatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) L. R. atskirajame skunde prašo prašymą atnaujinti nepilnametės G. Č. praleistą terminą priimti palikimą palikti nenagrinėtu ir išaiškinti, kad tokio pobūdžio prašymą suinteresuotasis asmuo gali pateikti teismui tik tuomet, kai jis turės įrodymų apie įpėdinio statusą, nes tokį prašymą gali teikti tik įpėdinis; panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Šiuo metu gali būti nagrinėjamas tik reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, byla dėl termino atnaujinimo gali būti tik atskira byla po to, kai ankstesnėje byloje yra išsprendžiamas tėvystės nustatymo reikalavimas. Pareiškėja galėtų reikšti prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti ypatingąja teisena, bet prieš reikėtų išsiaiškinti suinteresuotųjų asmenų poziciją, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir gauti neigiamą. Todėl prašymas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo negali būti toliau nagrinėjamas teisme, jį turi būti atsisakyta priimti, kartu panaikinant ir neteisėtai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7.2. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, kadangi pareiškėja nepateikė nė vieno įrodymo, kad G. Č. yra arba galėtų būti E. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neturi jokio tėvystės dokumento, jokios bendros nuotraukos, bendro vaizdo įrašo, bendro įrašo socialiniuose tinkluose ir panašiai. Todėl pažeistas reikalavimas, kad ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą.
7.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia suinteresuoto asmens teises (nėra daugiau įpėdinių, šioje byloje negalima spręsti dėl termino palikimui atnaujinti), taip pat suinteresuotas asmuo moka E. G. skolas.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime su atskiruoju skundu nesutiko. Nurodė, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones kiltų realus pavojus, kad turtas bus perleistas kitiems asmenims. Tai apsunkintų ar padarytų neįmanomu turto perleidimą G. Č..
9. Suinteresuotas asmuo Notarė Inga Navickienė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas L. R. turėtų reikšmę G. Č. turtiniams interesams, kurie galėtų nukentėti. Nepasibaigus teisminiams ginčams ir notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą L. R. į E. G. palikimą ir jį įregistravus savo vardu, atsiranda galimybė perleisti turtą tretiesiems asmenims, taip pat būtų apsunkinta G. Č. teisinė padėtis ir jai ateityje tektų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
10. Suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeisti. Atsiliepime pažymi, kad Civilinio proceso kodeksas nedraudžia reikšti vienoje byloje kelių susijusių reikalavimų (CPK 136 str. 1 d.), o pareikšti reikalavimai yra susiję. Pažymi, kad teisminėje praktikoje bylų, kai kartu nustatomas juridinis giminystės faktas bei atnaujinamas palikimo priėmimo terminas, yra pakankamai daug. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, laikė, kad egzistuoja grėsmė galimo suinteresuotam asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš teismo motyvų matyti, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių nustatymą sieja bendrai su abiem pareiškėjos reikalavimais, neišskirdamas išimtinai tik antrojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
15. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad byloje nėra duomenų, jog G. Č. yra arba galėtų būti E. G. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl pažeistas reikalavimas, kad ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas su šias apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-316-614/2024, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad pareiškimas yra preliminariai pagrįstas. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-190-779/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-88-516/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-553/2024). Todėl suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiškimas nėra preliminariai pagrįstas, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė taip pat teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog G. Č. yra arba galėtų būti E. G. (duomenys neskelbtini). Atsakant į šį apeliantė argumentą pastebėtina, kad 2024 m. balandžio 25 d. į bylą pateiktame ekspertizės akte nustatyta, jog E. G. yra G. Č. biologinis tėvas su 99,999991392996% tikimybe (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
16. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-464/2023). Pareiga įrodyti išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba proporcingumo ar ekonomiškumo principų pažeidimą tenka apeliantei.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad E. G. (E. G.) yra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas bei atnaujinti praleistą terminą E. G. (E. G.) palikimui priimti. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į E. G. (E. G.) palikimą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų apsunkintas pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas, papildomai ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą.
18. Suinteresuotas asmuo, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodo, kad reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir dėl termino atnaujinimo negali būti nagrinėjami vienoje byloje. Be to, suinteresuotas asmuo moka E. G. skolas, todėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia suinteresuoto asmens interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomi argumentai dėl reikalavimų sujungimo yra susiję su pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau ne su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo viseto egzistavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų argumentų bei apeliantės prašymo, be kita ko, prašymą atnaujinti nepilnametės G. Č. praleistą terminą priimti palikimą palikti nenagrinėtu plačiau nepasisako.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad suinteresuoto asmens patiriami nepatogumai dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra nelaikytini neatitinkančiais proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šio ginčo pobūdį, konservacinės paskirties laikinoji apsaugos priemonė – draudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Teismo vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji moka E. G. savaime neįrodo šių principų pažeidimo ar šalių teisių ir pareigų pusiausvyros nagrinėjamu atveju neatitikimo (CPK 178 straipsnis).
20. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens L. R. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.