- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-316-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01613-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. Č., V. B., L. R., notarė Inga Navickienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. Č., V. B., L. R., notarė Inga Navickienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį vėliau patikslino, prašydama:
1.1. paskirti teismo medicininę – biologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai, Didlaukio g. 86E, Vilnius. Pavesti ekspertams atsakyti į klausimą – ar E. G. (E. G.), miręs (duomenys neskelbtini)., yra G. Č., biologinis tėvas?;
1.2. atnaujinti nepilnametės G. Č. praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, priimti E. G. (E. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą;
1.3. nustatyti, kad E. G. (E. G.) yra nepilnametės G. Č. tėvas, o nepilnametė G. Č. yra E. G. (E. G.) vaikas (dukra).
2. Pareiškėja taip pat remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalimi prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Švenčionių rajono 3-io notaro biuro notarei Ingai Navickienei iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į E. G. (E. G.), mirusio 2023 m. rugpjūčio 22 d., palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti nustatytos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: (1) ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; (2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022).
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji privalomoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - prima facie (iš lot. preliminariai) pagrįstumas, kadangi pareiškimo dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, procesiniame dokumente išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti pateikti įrodymai, o pareiškėja turi teisę inicijuoti bylą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis).
6. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo teismas nurodė, kad turi būti įrodytas atsakovo nesąžiningumas, nes civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė argumentų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nesąžiningų notarės ar palikimą priėmusios L. R. ar kitų asmenų veiksmų ir sprendė, kad neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
7. Kadangi nenustatė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo G. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
8.1. teismo nutartyje cituojama teismų praktika, kuria remiantis vertinamas (ne)sąžiningumas, susijusi tik su viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, piniginių lėšų ir t.t.) areštu, t. y. labiau varžančia atsakovo interesus priemone dėl galimų nuostolių sukėlimo, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju prašoma tik nustatyti įpareigojimą notarui dėl jo veiksmų paveldėjimo byloje pristabdymo;
8.2. teismas (ne)sąžiningumą, su kuriuo siejama antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga, vertino pernelyg formaliai, neatsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones turinį. Tuo tarpu teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, kad teismas gali taikyti ginčo situaciją laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos yra įforminamas paveldėjimas (CK 5.50 straipsnis, 5.67 straipsnio 1 dalis), šiuo metu trijų mėnesių terminas nuo E. G. (E. G.) mirties jau yra pasibaigęs ir notaras turi įstatyminę pareigą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo palikimą, o ji niekaip nėra susijusi su notarės (ne)sąžiningumu. Nutartyje nenurodyta, kieno nesąžiningumą turėtų įrodyti pareiškėja, be to, šios aplinkybės bylos kontekste padaryti aplamai nėra įmanoma;
8.3. akivaizdu, kad išdavus paveldėjimo teisės liudijimą kitiems asmenims, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas iš karto, kadangi, tenkinus pareiškimą ir nustačius E. G. tėvystę, notaras nebegalės išduoti kito paveldėjimo teisės liudijimo nepilnametei G. Č.. Be to, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas apsunkins pareiškėjos ginamo šioje byloje nepilnamečio vaiko teisinę padėtį, kadangi ateityje tektų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Taip pat išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėtojams įregistravus turtą savo vardu kyla realus pavojus, kad turtas bus perleistas kitiems asmenims, todėl turto perleidimas nepilnametei gali tapti ne tik apsunkintu, bet ir iš viso neįmanomu;
8.4. tokio pobūdžio bylose, kuriose kyla ginčas dėl paveldimo turto po palikėjo mirties, teismai paprastai neatsisako taikyti būtent tokios, konservacinės paskirties, laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuri, suprantama, atitinka teismų praktikoje deklaruojamą šios priemonės paskirtį - užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje;
8.5. prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė tik užtikrina teisinės padėties stabilumą ir nesuvaržo kitų asmenų interesų. Suinteresuota šalis – galima įpėdinė, pretenduojanti į paveldėjimo teisės liudijimą išdavimą jos vardu, turto, į kurį prašoma laikinai uždrausti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, niekada nevaldė ir negalėjo turėti jokių pagrįstų interesų šį turtą užvaldyti būtent šiuo metu (nes tokia teisė atsiranda tik po palikėjo mirties, kurios ji negali iš anksto tikėtis). Todėl ir vėlesnis paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (jei pareiškimas būtų netenkinamas) jos esamos dabartiniu metu turtinės padėties ir interesų nepažeidžia ir nesuvaržo.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais:
9.1. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas dar prieš kreipiantis su šiuo pareiškimu į teismą, todėl nėra ir nebuvo galimybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nėra įmanoma uždrausti jau atlikto veiksmo, o tuo atveju, jeigu būtų taikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, jų taikymas neturėtų prasmės;
9.2. atskirasis skundas neturėjo būti priimtas, kadangi apeliantė neturi reikiamo veiksnumo. Dar prieš kreipiantis į teismą pareiškėjai, su analogiškais reikalavimais į teismą kreipėsi G. Č., tačiau pareiškimas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti, kadangi paduotas asmens, neturinčio veiksnumo inicijuoti tokio pobūdžio bylos. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje turi būti nutrauktas;
9.3. nepagrįstai remiamasi argumentu, jog tokio pobūdžio bylose laikinosios apsaugos priemonės įprastai taikomos automatiškai siekiant užtikrinti status quo padėtį. Apeliantės nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju apskritai neaktuali;
9.4. nėra nė vienos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų. Pareiškėja nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, kad nepilnametė yra mirusiojo dukra, prašoma skirti ekspertizė dar nepaskirta, todėl nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nenurodomas nė vienas argumentas ir nepateikiami įrodymai apie suinteresuotų asmenų nesąžiningumą, taigi, neįrodyta (ir net neįrodinėjama) antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga;
10. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime su atskiruoju skundu sutinka ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria, nenustačius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
15. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos pareiškimas preliminariai pagrįstas (pareiškimo dalykas ir turinys suformuluoti aiškiai, išdėstytos faktinės aplinkybės, pareiškimą reiškia tokią teisę turintis subjektas), todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta.
16. Dėl šios sąlygos apeliantė atskirajame skunde argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jos detaliai nepasisako ir nevertina. Tačiau pastebėtina, kad suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepime į atskirąjį skundą aptardama pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)buvimą, kritikuoja teismo išvadas dėl pareiškimo prima facie (lot. preliminaraus ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo), teigdama, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos dėl to, kad byloje nėra įrodymų, jog nepilnametė yra mirusiojo E. G. (E. G.) dukra, o ekspertizė neatlikta. Atsakant į tai pažymėtina:
16.1. viena vertus, bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme riboja atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Taigi atsiliepimo argumentai nesudaro pagrindo vertinti šios pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytos laikinosios apsaugos priemonės sąlygos;
16.2. kita vertus, spręsdamas klausimą, ar ieškinys (pareiškimas) preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo) faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų; spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 27-370/2020). Tuo tarpu suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyti argumentai (įrodymų (ne)buvimas) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, įrodymų tyrimas neatliekamas ir įrodymai nėra vertinami, apsiribojant tomis aplinkybėmis, kurias spręsdamas dėl šios sąlygos egzistavimo aptarė apylinkės teismas.
17. Taigi įvertinus išdėstytą laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
18. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, visgi yra tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021). Akcentuotina, kad tais atvejais, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022).
19. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas laikė, jog neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga, nurodydamas, kad pareiškėja nepagrindė grėsmės aplinkybės bei nenustatyti nesąžiningi notarės ir suinteresuoto asmens veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui nepritaria.
20. Pažymėtina, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (buvusioji padėtis) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018).
21. Iš pareiškimo pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Matyti, kad suinteresuotas asmuo G. Č. siekia nustatyti, jog E. G. (E. G.) yra jos biologinis tėvas ir atnaujinti praleistą terminą palikimui po E. G. (E. G.) mirties priimti. Taigi akivaizdu, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama, kad suinteresuotam asmeniui L. R., kuri yra kreipusis palikimo atsiradimo vietos notarę dėl palikimo priėmimo, nebūtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo ir tokiu būdu nebūtų apsunkintas suinteresuotam asmeniui (G. Č.) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas papildomai ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą. Apeliacinės instancijos teismas tokį siekį vertina kaip sudarantį pagrindą antrajai laikinųjų apsaugos priemonių sąlygai konstatuoti ir kartu taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, laikant, kad egzistuoja akivaizdi grėsmė galimo suinteresuotam asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas neįvertino atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lt. Status quo) išsaugojimą. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kitoks aiškinimas neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti siekiančiai įgyvendinti paveldėjimo teisę nepilnametei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, kadangi reiškiamų reikalavimų patenkinimo atveju suinteresuotas asmuo taptų įpėdiniu. Šiuo gi atveju teismo nurodoma aplinkybė, jog nenustatyti suinteresuotų asmenų nesąžiningi veiksmai ar suinteresuoto asmens L. R. atsiliepime nurodyti argumentai, kad apeliantė nepagrindė nesąžiningų veiksmų, vertinant antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą, šiuo atveju nėra aktualūs, nes grėsmė apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla dėl pačių pareiškimo reikalavimų pobūdžio. Todėl laikytina, kad grėsmė būsimo galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai kilsiančių ginčų.
23. Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, todėl taikytinos pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens L. R. teiginius, jog laikinosios apsaugos priemonės netikslingos, kadangi jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo painioja skirtingo pobūdžio liudijimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens nurodomas 2023 m. rugsėjo 25 d. liudijimas nėra paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas, o išduotas liudijimas (suteikta teisė) atitinkamose institucijose gauti reikiamus dokumentus. Tai, kad pradėta paveldėjimo procedūra, tačiau neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtino ir notarė atsiliepime į pareiškimą. Taigi suinteresuoto asmens argumentai neturi teisinės reikšmės taikytinoms laikinosioms apsaugos priemonėms.
25. Nepritartina suinteresuoto asmens L. R. argumentams, kad apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, kadangi atskirasis skundas paduotas teisinio veiksnumo neturinčio asmens. Iš tiesų, fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Tačiau materialinės teisės normose įtvirtinta nepilnamečiams nuo keturiolikos ir aštuoniolikos metų teisė sudaryti sandorius turint tėvų arba rūpintojų sutikimą, o sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo (CK 2.8 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad nepilnametės motina atsisako kreiptis į teismą dėl nepilnametės dukros tėvystės nustatymo ir palikimo priėmimo, taigi, atstovaudama nepilnametės interesus į teismą su pareiškimu kreipėsi subjektas, numatytas CK 3.147 straipsnio 2 dalyje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nors atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties teismui pateikė nepilnametė, atstovaujama advokato, tačiau nepilnametės interesus ir jos teisių apsaugą civilinėje byloje užtikrina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris atsiliepime į atskirąjį skundą pritarė atskirojo skundo argumentams. Taigi vertintina, jog šiuo atveju nepilnametės interesus atstovaujanti institucija pritarė nepilnametės procesiniams veiksmas – atskirojo skundo padavimui, kas sudaro pagrindą atmesti suinteresuoto asmens L. R. argumentus dėl apeliacinio proceso nutraukimo kaip nepagrįstus.
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, pažymi, jog šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepritaikydamas pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo uždrausti Švenčionių rajono 3-io notaro biuro notarei Ingai Navickienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į E. G. (E. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti apeliantės atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo uždrausti Švenčionių rajono 3-io notaro biuro notarei Ingai Navickienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į E. G. (E. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.