- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-238-616/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43455-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- D. P.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį areštu 70 parų.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai, priteisiant iš D. P. 289 Eur sumą civilinio ieškovo naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 26 d., nuo 18.35 val. iki 18.40 val., (duomenys neskelbtini) , iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51 White“, 289 eurų vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 289 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo jį išteisinti.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad jokio nusikaltimo nepadarė, telefono nevogė, vaizdo įraše matomas žmogus yra daug stambesnis nei jis (apeliantas), tokių rūbų, kaip asmuo vaizdo įraše, neturi. Pastebima, kad liudytojas E. A. apklausiamas teisme nurodė, kad ne apeliantas pagrobė telefoną. Akcentuojama, kad parduotuvė telefono pasigedo tik po 2 ar 3 savaičių. Ekspertas taip pat negalėjo pasakyti, kad vaizdo įraše matomas asmuo yra jis (D. P.), tik nurodė, jog yra didelė tikimybė, jog tai vienas ir tas pats asmuo. Apeliantas prašo apklausti dar kartą darbuotoją, kuris jo neatpažino, išsiaiškinti, kodėl telefono buvo pasigesta tik po 3 savaičių.
2.2. Be to, apeliantas skunde pažymi, jog (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje yra vertinamas teigiamai, gavo paskatinimą už gerą elgesį, nuobaudų neturi, ateities su nusikalstamumu nesieja, nori greičiu grįžti pas (duomenys neskelbtini) metų mamą, kuriai reikalinga pastarojo pagalba.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis D. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. P. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtai bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl D. P. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
5.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius D. P. bylos duomenis, pašalino byloje esamus prieštaravimus, tinkamai išanalizavo visas įvykio aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją, neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo kameros užfiksavo ne jį, o kitą asmenį, kuris ir pagrobė iš parduotuvės mobilųjį telefoną, ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, visiškai pagrįstai rėmėsi specialisto išvada bei paaiškinimais dėl asmens užfiksuoto vaizdo stebėjimo kameromis tapatumo D. P., kuriuos pagrįstai pripažino patikimais, bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad D. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
5.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajam D. P. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.
6. Vieninteliai argumentai, kuriais nuteistasis neigia kaltę, iš esmės yra tie patys, kuriais buvo remiamasi ir apylinkės teisme, t. y. jog telefono jis negrobė, o parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuotas ne jis, o kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl D. P. kaltės tyčia pagrobus svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51 White“.
6.1. Apygardos teismo vertinimu, D. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia pagrobus mobilaus ryšio telefoną, patvirtina byloje esantys vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir šių įrašų apžiūros protokolai (1 t., b. l. 68–72, 73–80), iš kurių matyti, jog į parduotuvę užėjęs vyriškis, nueina į parduotuvės skyrių, kuriame yra eksponuojami mobilaus ryšio telefonai ir vieną iš telefonų pagrobia, nutraukdamas mobilaus telefono apsaugos laidą. Pažymėtina, jog specialisto išvada (1 t., b. l. 89–91) patvirtina, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, pagrobęs mobilaus ryšio telefoną, yra būtent D. P.. Apygardos teismas neturi pagrindo nesivadovauti ar abejoti minėta specialisto išvada, kadangi kaip nurodyta specialisto išvadoje, atliekant tiriamojoje (parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų pateikta medžiaga) ir lyginamojoje vaizdo medžiagoje (D. P. atvaizdas) užfiksuoto asmens veido elementų kokybinių požymių sugretinimą, buvo nustatyta, jog sutampa minėtuose įrašuose esančių asmenų net 12 veido elementų požymių, taip pat sutampa užfiksuoto asmens kūno sudėjimas ir kūno proporcijos, todėl specialistas padarė išvadą, jog labai didelė tikimybė, kad parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuotas būtent D. P.. Pastebina, kad specialistas negalėjo duoti kategoriškos išvados, tačiau tai nesumenkino specialisto išvados teisingumo, identifikuojant D. P., kaip nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nes šiuo atveju padaryta labai tikėtina išvada dėl asmens identifikavimo yra paaiškina tuo, jog D. P. nusikaltimo įvykdymo metu dėvėjo nosį ir burną dengiančią kaukę. Teismo vertinimu specialisto išvadoje yra nurodytas pakankamas kiekis požymių, identifikuojančių D. P., kaip asmenį užfiksuotą parduotuvės stebėjimo kameromis, pagrobus mobilaus ryšio telefoną. Kartu akcentuotina, kad apylinkės teisme apklaustas specialistas V. T. patvirtino savo duotos išvados teisingumą bei papildomai nurodė, kad posėdžio metu pamatęs D. P. gali savo išvadą tik patvirtinti, jei asmuo užfiksuotas parduotuvės stebėjimo kameromis būtų buvęs be kaukes, specialisto vertinimu, būtų padaryta kategoriška išvada, kad tai D. P. (2 t., b. l. 29–30).
6.2. Kolegijos vertinimu, aplinkybę, jog parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuotas būtent D. P., kuris pagrobė mobilaus ryšio telefoną, patvirtina ir liudytojos G. B. apylinkės teisme duoti parodymai, kur pastaroji nurodė, jog kolegos buvo pasidalinę vaizdo įrašu, kuriame buvo užfiksuotas paieškomas asmuo įvykdęs vagystę parduotuvėje, vėliau šį vyriškį (D. P.) liudytoja pamatė prie kitos parduotuvės ir jį sulaikė bei iškvietė policijos pareigūnus (2 t., b. l. 30–31). Akcentuotina ir tai, kad mobilaus ryšio telefono vagystė iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kuri yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta 2020 m. rugsėjo 26 d. nuo 18.35 val. iki 18.40 val. D. P. apylinkės teisme kėlė versiją, neva tokiu laiku būna namie, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, D. P. jau po nusikaltimo įvykdymo, vakarais (nuo 17 val. iki beveik 20 val.) lankydavosi minėtame prekybos centre ir iš maisto prekių parduotuvės vykdė smulkias vagystes (1 t., b. l. 142–155), kas vėl gi rodo, D. P. parodymų nepatikimumą ir keliamų versijų, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstumą.
6.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad būtent jis (D. P.), o ne kitas asmuo įvykdė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė mobilaus ryšio telefoną, nuteistojo versiją, neva ne jis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, visiškai paneigia patikimi, objektyvūs, vienas kitą patvirtinantys įrodymai, kurie jau anksčiau aptarti.
7. BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Nuteistasis mano, kad jo kaltę paneigia liudytojo E. A. parodymai, todėl prašo jį dar kartą apklausti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, kadangi liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teismo posėdžio metu vienareikšmiškai nurodė, kad asmens, kuris pagrobė mobilaus ryšio telefoną, veido bruožų neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negali (1 t., b. l. 25–26; 2 t., b. l. 28–29). Taigi, liudytojo E. A. parodymai, susiję su vagystę įvykdžiusio asmens atpažinimu negali būti laikomi įrodymais, nes jie nei patvirtina, ir priešingai nei mano apeliantas, nei paneigia pastarojo (D. P.) kaltę, todėl nėra jokio pagrindo dar kartą apklausti liudytoją E. A. apie aplinkybes, kurių jis nežino. Kartu nėra jokio pagrindo aiškintis, kodėl telefono buvo pasigesta ne tą pačią dieną, o po keleto savaičių, kadangi tai niekaip nešalina D. P. baudžiamosios atsakomybės, o turto savininkas nėra įpareigotas ar apribotas kokiais nors terminais, pranešant apie įvykdytą nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo D. P. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad D. P. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
9. Nuteistajam D. P. paskirta arešto bausmė už nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus (BK 54 straipsnis), nacionalinę teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, bausmės skyrimo pagrindus ir paskyrė tinkamą bausmę, kuri nėra aiškiai neteisinga ar per griežta ir, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Švelninti paskirtą bausmę ar skirti kitą bausmės rūšį skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. birželio 23 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-4568, kurioje prašoma priteisti valstybei iš D. P. 90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės V. Povilaitienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
10.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
10.2. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
10.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį apskundė nuteistasis D. P.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. P. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė V. Povilaitienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. P. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 90 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo D. P. valstybės naudai išieškoti 90 Eur (devyniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.