Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir davė parodymus, kad nukentėjusiojo nepažinojo. Atvažiavo, moteris ėjo, praleido, ir dviratininkas labai gerai matė, kad jis sustojo praleisti, ir dviratininkas pradėjo judėti, ir automobilis jau buvo išvažiavęs iš pėsčiųjų perėjos beveik metrą. Jis jau buvo pradėjęs važiuoti. KET parašyta, kad privalo įsitikinti, pėsčiųjų perėjoje jis privalo nulipti nuo dviračio. Be to, jeigu jis būtų su šalmu, nebūtų tokių traumų ir pasekmių. Praleido moterį, kuri ėjo per pėsčiųjų perėją ir pradėjo važiuoti. Dviratininkas net ne pėsčiųjų perėjos teritorijoje važiavo. Susidūrė jau už pėsčiųjų perėjos. Būtų nulipęs nuo dviračio, tai gal ir būtų pastebėjęs, bet kai atlekia, tai kur čia pamatysi. Jis jo nematė. Praleido moterį, pasižiūrėjo, ar nėra dar žmonių, ir pradėjo važiuoti. Dviratininkas turėjo nulipti nuo dviračio, nes KET 64.9 parašyta, kad draudžiama kirsti važiuojamą dalį pėsčiųjų perėjomis, nenulipus nuo dviračio. Saulė švietė tą dieną, jis tikrai dviratininko nematė. Jeigu būtų su liemene, gal būtų atkreipęs dėmesį. Jo greitis nebuvo didelis, nes jis prieš tai buvo sustojęs ir tik pradėjo judėti. Vairuotojo teises turi nuo (duomenys neskelbtini) m. Daug metų dirba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neturėjo tokių įvykių. Žmogus nesilaiko elementarių eismo taisyklių ir sukelia avarines situacijas. Jis pats laikėsi KET taisyklių. Nėra nusistatęs prieš dviratininkus. Iš visų pusių ant jo puola, kaip ant didžiausio nusikaltėlio. Jis visada praleidžia dviratininkus. Sustojo praleisti moterį, o dviratininko nematė. Jeigu dviratininkas būtų nulipęs, gal būtų pamatęs. Kai pamatė kliūtį, visada sustoja. Jeigu būtų bėgęs, tai pripažintų savo kaltę, kad žioplas, aklas ir nemato. Jeigu būtų dviratininką matęs, tikrai būtų praleidęs. Jis sustojo ir praleido pėsčiąją. Gal pristabdė, tiksliai negali pasakyti. Pėsčioji nebuvo perėjusi pilnai perėjos. Jeigu yra keturios juostos, tai kai pėsčiasis praeina salelę, galima važiuoti. Metai laiko praėjo, tiksliai nebeprisimena ir negali ginčytis, ką parašė ekspertas. Su tyrimo medžiaga nebuvo susipažinęs, nes kai tyrėja pakvietė, nebuvo pasiėmęs skaitymo akinių, o kai įteikė kaltinamąjį aktą, irgi neskaitė, nes neturėjo laiko. Jis nesiginčija nei su kuo, nes jam ginčytis neapsimoka. Kai sustojo, mašina jau visą metrą buvo išvažiavusi iš pėsčiųjų perėjos. Tikrai jis dviratininko nematė, gal pasižiūrėjo į turgaus pusę, kad iš ten neitų žmonės, ir nepamatė jo. Neįsitikino, ar iš kairės pusės nieko nėra. Bandė padėti nukentėjusiajam, bandė pakišti kepurę po galva, ant jo pradėjo moterys šaukti, jis ir atsitraukė. Neturėjo dviratininko telefono, negalėjo susisekti. Neatsiprašė. Apie žalos atlyginimą nežino, jam kapotas sulankstytas, numeris sulankstytas ir stiklas įtrūkęs. Buvo blaivus. Pas jį, užvedus variklį, šviesos automatiškai įsijungia. Gaila kaip žmogaus, kad tokią traumą gavo, bet kaip dviratininko, tai ne, nes važinėja be liemenės, be šalmo. Nedarė tai tyčia, jis dviratininko nematė. Jo mašina trenkėsi į dviračio vidurinę dalį, nes dviračiui nulūžo pedalas. Smūgį juto su mašinos viduriu. Įtrūkimas eina per visą stiklą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-01-18 J. Š. davė parodymus, kad kuo yra įtariamas, supranta. Kaltę prisipažįsta visiškai. Dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi. Vairavimo stažas pas jį nuo (duomenys neskelbtini) m., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ maršrutinio autobuso vairuotoju dirba jau (duomenys neskelbtini) metų. Toks įvykis jam pirmą kartą nutiko. Galvos traumų nėra turėjęs, su alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis problemų neturi, psichinėje įskaitoje nėra. Gali nurodyti, kad važiavo su žmona B. Š. 2020-11-21 (šeštadienį) į centrinį turgų. Vairavo jam priklausantį automobilį „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovėje. Šviesos buvo įjungtos, kadangi pas jį, kai užvedi automobilį, jos automatiškai įsijungia. Galėjo būti apie 11:27 val. Važiavo nuo parko pusės (duomenys neskelbtini) gatve ir pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini)gatvę. Matomumas geras, kelio danga atrodo, kad buvo drėgna, tačiau sunkoka prisiminti. Atrodo, kad saulė švietė. Jo greitis buvo ne daugiau nei 30 km/h važiuojant nuo (duomenys neskelbtini)gatvės sankryžos iki perėjos. Buvo užsisegę abu su žmona saugos diržus. Žmona sėdėjo šalia, priekinėje keleivio sėdynėje. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos, matė, kad vyresnio amžiaus moteris ateina iš turgaus su nešuliukais link perėjos, todėl sustojo prieš perėją jos praleisti. Senyvo amžiaus moteris ėjo per perėją jam iš kairės pusės. Sustojęs prie perėjos, kai moteris perėjo perėją, jis pažiūrėjo į kairę (pažiūrėjęs į kairę jis nepastebėjo jokio dviratininko) ir į dešinę, kad dar nebūtų iš dešinės pėsčiųjų nuo turgaus. Antrą kartą į kairę jis nežiūrėjo. Kadangi manė, kad pėsčiųjų perėjoje daugiau eismo dalyvių nėra, jis pradėjo važiuoti ir pajuto staiga smūgį. Matyt, nieko nebematė, iš karto per stabdžius kirto, kad sustotų. Sustojo, įsijungė avarinį, po to pamena, kad skambino 112 iškviesti pagalbą, bet jau kažkas buvo paskambinęs. Smūgio metu dviračio pedalas jam atsitrenkė į valstybinius numerius, o dviračio rankena į jo automobilio kapotą. Dar pamena, kad norėjo padėti kepurę, kad ant asfalto dviratininko galvos nebūtų. Dviratininkas neturėjo nei šviečiančios liemenės, nei šalmo. Nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio. Buvo susisiekę su nukentėjusiuoju, atsiprašė jo. Daugiau savo parodymų neturi kuo papildyti (2 tomas, b.l. 3-6).

Nukentėjusysis G. A. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad mašinų nebuvo, iš priekio pamatė mašiną, pamatė, kad žmogus pareina, pagalvojo, kad sustos, ir paskui nebepamena nieko. Matė, kad žmogus eina, pagalvojo, tas tai tikrai sustos. Automobilis net nestabdė, iš po posūkio antru bėgiu burbdamas važiavo. Tik užtirpo visas, pagalvojo, negi nesustos. Nebuvo automobilis prieš perėją sustojęs. Ta mašina tai atlėkė normaliai. Jis niekad greitai nelaksto. Jis važiuoja 12-10 greičiu, kaip žmogus, kad vaikšto. Ieškinį palaiko, ir dėl proceso išlaidų advokatei taip pat. Dar tebesigydo ir dar net galo nesimato. 210 eurų už dviratį ir neturtinę 10 144 eurai, kopijavimas 13,09 eurai, 1250 eurų advokato išlaidos teisme ir ikiteisminiame tyrime.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. A. davė parodymus, kad 2020-11-21 (šeštadienį) apie 11.30 val., tačiau tikslaus laiko neprisimena, jis buvo apžiūrėti daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) kiemų, kadangi jo darbas yra juos prižiūrėti. Apžiūrėjęs kiemus važiavo su dviračiu dešinėje kelio pusėje (taku) nuo teritorinės ligonių kasos link bulvaro. Matomumas buvo geras, ar saulė švietė, nepamena, galėjo ir nešviesti. Taigi, jis važiavo taku su jam priklausančiu pilkos spalvos dviračiu. Privažiavo pėsčiųjų perėją. Prisimena, kad sustojo prie jos, koją padėjo ant žemės, apsidairė į kairę (į (duomenys neskelbtini) pusę) ir į dešinę (į (duomenys neskelbtini)g.). Iš kairės pusės (nuo (duomenys neskelbtini)) automobilių jokių nebuvo, o dešinėje pusėje matė, kad tik išsisukęs iš (duomenys neskelbtini)g. buvo automobilis. Automobilio markės, modelio, spalvos neprisimena. Tas automobilis buvo tikrai toli, todėl įsitikinęs, kad galės saugiai pravažiuoti ir pamatęs, kad močiutė (senyvo amžiaus moteris) įžengė į perėją, jis pradėjo po truputį važiuoti. Močiutė per perėją pradėjo eiti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kalnelio. Jis su ta močiute prasilenkė ties pėsčiųjų perėjos salele. Pravažiavęs salelę iš karto pamatė, kad jam iš dešinės šalia yra automobilis. Dar pagalvojo: „ne, jau jis nestabdys“. Tuo metu jis buvo tik pravažiavęs salelę (iš automobilio pusės priekio žiūrint, buvo antroje eismo juostoje jam). Tik staiga pajuto smūgį kažkur į galinį ratą dviračio. Pamena, kad prabunda ir jam viską skauda. Pamena, kad to vairuotojo žmona jį lyg pastatė ant kojų ir pradėjo prašyti jo telefono numerio. Dar girdėjo, kad aplink esantys žmonės lyg pyktis pradėjo, kilo šurmulys. Po to prisimena, greitoji medicinos pagalba išsivežė jį į ligoninę. Eismo įvykio metu buvo apsirengęs ryškiai, su raudonu treningu. Į draudimą „(duomenys neskelbtini)“ kreipsis. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta (1 tomas, 1, b.l. 29-31),

Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad ėjo link turgaus, stabtelėjo ties perėja, užsidegė ties (duomenys neskelbtini) gatve šviesoforas, kuris sukasi į (duomenys neskelbtini) gatvę. Išgirdo didelį mašinos, ne naujos, burzgesį ir didelį greitį. Nežino, iš kur atsirado tas vaikinas su dviračiu, tik pamatė, kad jis krenta ant dešinio šono, šalia jos. Vairuotojas pavažiavo toliau, išlipo, užsidegė cigaretę, žmona stebėjo viską per langą. Pradėjo šaukti, kad kviestų greitąją. Ji stebėjo tą vyrą, jis nejudėjo, išbėgo kraujas. Priėjo kažkoks vyrukas, iškvietė greitąją. Išlipo žmona, pradėjo tampyti tą vyrą, kad jis atsisėstų, viena moteris pradėjo rėkti, kad jo nejudintų, tai ji paleido jį kaip bulvių maišą. Saulė jai nešvietė, viską gerai matė. Ji stovėjo prie perėjos ir svarstė, ar jai eiti į turgų, ar ne. Atsisuko, kai išgirdo mašinos burzgesį. Saulė vairuotojui švietė iš nugaros. Mašina važiavo dideliu greičiu. Moters, ėjusios per perėją, nematė. Matė, kaip vyras skrido jai per akis, dviratis skrido ir matė, kaip jis nukrito. Žmogus nukrito prie jos, o tas vairuotojas sustojo už salelės. Vairuotojas po posūkio važiavo dideliu greičiu. Buvo apie 11-12 val., saulė švietė nuo bulvaro pusės. Saulė vairuotojui švietė į nugarą. Dviratininkas jai išdygo palei akis, iš kairės pusės, jis pavažiavo gal pusantros perėjos juostos. Pirma, antra nuo krašto. Jis važiavo per perėją. Užvažiavo ant dviejų baltų perėjos juostų. Jis važiavo nuo turgaus pusės link Sukilėlių kalnelio. Normaliai važiavo, nebuvo prieš perėją sustojęs. Nematė dviratininko atvažiuojančio. Nestebėjo dviratininko. Negalėjo būti, kad dviratininkas atvažiuotų nuo savivaldybės pusės. Dviratininko nematė atvažiuojančio iš priekio, nes ji nežiūrėjo, buvo visai į kitą pusę nusisukus. Jai pasirodė, kad dviratininkas atvažiavo jai iš kairės, matė tik tiek, kaip jis nukrito netoli jos, o dviratis nukrito toliau nuo jos. Jai atrodė, kad automobilio vairuotojas greitai važiavo, nes žmonės šaukė, kad net nepristabdė, perėjoje net nepristabdė. Išgirdo burzgesį ir atsisuko pažiūrėti į tą mašiną, ir nukrito žmogus prie jos. Negirdėjo mašinos stabdymo garso. Yra tikra, kad tas susidūrimas įvyko pėsčiųjų perėjoje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. J. davė parodymus, kad 2020-11-21 apie 11.30 val. ėjo nuo ,, (duomenys neskelbtini)“ link turgaus. Perėjo (duomenys neskelbtini) g. perėją ir nuėjo prie turgaus. Atsistojo netoli prie perėjos, kuri jungia turgų ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę. Stabtelėjo ten ir svarstė, ar jai eiti į turgų, ar namo ((duomenys neskelbtini)). Matomumas buvo geras, saulė švietė, buvo gražus rytas. Saulė buvo išlindusi ,,univermago“-bulvaro pusėje. Prisimena, kad matė: senyvo amžiaus moteris ėjo nuo turgaus link Sukilėlių kalnelio, matė, kad dviratininkas įvažiavo į perėją. Dviratininkas mynė lėtai. Pamena, kad išgirdo garsų variklio garsą ir suprato, kad atvažiuoja automobilis. Atsisuko ir pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja automobilis. Jai pasirodė, kad jis atvažiuoja dideliu greičiu. Automobilis buvo pilkšvos, jai atrodo, spalvos. Taigi, pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja tas automobilis, o dviratininkas lėtai važiavo perėja, ir pamatė, kad tas automobilis priartėjo prie perėjos ir nestabdo, o važiuoja toliau, ir tik mato, kad perėjoje pertrenkė dviratininką. Jokio automobilio stabdymo nematė, jokio stabdymo garso nebuvo ir žymių taip pat. Dviratininkas tik pakilo į orą ir nukrito ant šaligatvio prie turgaus pusės, ir dviratis taip pat nukrito. Prie dviratininko pribėgo žmonės. Pamena, pribėgo vyriškis kažkoks ir pradėjo sakyti tam vairuotojui (kuris lėtai išlipo iš mašinos), kad vairuotojas važiavo dideliu greičiu ir net nestabdė prieš perėją. Tas vairuotojas bandė kelti dviratininką, kuris gulėjo be gyvybės ženklų. Po to dviratininkas prabudo ir vairuotojo žmona pradėjo jį kelti, statyti ant kojų. Visi žmonės pradėjo sakyti, ką ji daro, kad negalima. Matė, kad dviratininkui iš dešinės ausies bėgo kraujas. Po to atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Priduria, kad vairuotojas net nestabdė prieš perėją ir sustojo jau už perėjos (1 tomas, b.l. 114-116).

Specialistė K. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad toje atkarpoje leistinas greitis 50 km/h. Į kiekvieną pusę po dvi eismo juostas, tai būtų dvi eismo juostos link (duomenys neskelbtini) gatvės ir link (duomenys neskelbtini) gatvės. Negali tiksliau nustatyti, nes yra filmuojama į gilumą, mato į tolį ir negali parinkti tikslių atskaitos taškų, kuriuo momentu automobilis, ties kuriuo atskaitos tašku yra. Dėl to, atliekant tyrimą, 5 psl. 8-9 pav. yra pažymėti atstumai. Vizualiai žiūrint atrodo, kad automobilis yra ties autobuso sustojimo išplatėjimo pradžia ir pabaiga, kur yra tas susiaurėjimas. Dėl to ir yra paimtas atstumas, kad gali būti nuo tos iki tos vietos ir paskaičiuotas pagal tai tikėtinas automobilio važiavimo greitis toje atkarpoje. 6 pav., kai dviratininkas yra ties kelio važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu, matosi, kad automobilis yra ties automobiliu, kuris stovi įstrižai, būtent autobusų stotelės išplatėjimo pabaigoje, ties ta įstriža linija, dėl to ir buvo paimtas atstumas, kad būtent nuo tos iki tos vietos. Paklaida yra tokia, nes yra paskaičiuotas vidutinis greitis, nuo 16 iki 29 km/h. Tos ribos dėl to ir yra tokios didelės, nes negali nustatyti atskaitos taško, būtent kurioje vietoje jis yra. 6 psl. yra paskaičiuotas automobilio sustabdymo kelias, kuris yra reikalingas automobiliui važiuojant 16 km/h greičiu, t. y. jam reikia 5.98 m. sustoti, bet pagal filmuotą medžiagą gaunasi, kad jeigu būtų važiavęs 16 km/h greičiu, dviratininko partrenkimo vietos buvo neprivažiavęs 16.2 m., tai realiai techninę galimybę būtų turėjęs sustoti, jeigu būtų stabdęs, ir lygiai taip pat, jeigu važiavo paskaičiuotu 29 km/h greičiu, tai jam reikia 13.2 m sustoti, ir pagal šitą atstumą, kad buvo neprivažiavęs susidūrimo vietos apie 25 m. Pėsčiojo ėjimo greitis yra mažesnis, tada imam, kad įžengė nuo salelės, o dviratininko greitis ženkliai didesnis nei pėsčiojo ėjimo greitis, tai automatiškai laikoma, kad grėsmė eismo saugumui, dviratininkui, važiavus nuo krašto, ne nuo eismo salelės. Turi praleisti, kai pėsčiasis įžengia į vairuotojo važiavimo eismo juostą, o šiuo atveju, kai įžengia iš salelės. Bet pėsčiasis, o čia yra dviratininkas. Dviratininkas turėjo nulipti nuo dviračio ir varytis per pėsčiųjų perėją, bet kadangi jis važiavo, jis važiavo didesniu greičiu negu eina pėsčiasis, todėl grėsmė eismo saugumui ir kyla, kai jis ne nuo salelės įvažiuoja, o kai įvažiuoja į kelio važiuojamąją dalį. Skaičiavimus galima padaryti, nuo kurio taško parodys, nuo ten ir galima padaryti. Teoriškai, jeigu užduotų klausimą ir paskirtų papildomą užduotį, tai pagal nurodytą greitį ir vietą atliktų skaičiavimus. Priėmė, kad grėsmė eismo saugumui kilo tuo metu, kai dviratininkas įvažiavo į kelio važiuojamąją dalį, techniškai priėmė tai. Techniniu požiūriu šį eismo įvykio kilimą sąlygojo dviejų vairuotojų veiksmai. Dviratininko todėl, kad jis, kirsdamas važiuojamąją dalį, per pėsčiųjų perėją nenulipo nuo dviračio ir jo nesivedė, o vairuotojo, kad iškilus grėsmei eismo saugumui, kaip ir buvo minėta ankščiau, dviratininkui įvažiavus į kelio važiuojamąją dalį, laiku nesumažino važiavimo greičio ir partrenkė dviratininką. Nebuvo paskaičiuotas dviratininko greitis. Norint apskaičiuoti, reikia kadro, kur matytųsi dviratininko priekinis ratas. Kai tik pėsčiasis įžengia į salelę, vairuotojas privalo sustoti. Dviratininko veiksmai sąlygojo šio įvykio kilimą, kadangi jis nenulipo nuo dviračio ir važiavo per perėją.

Iš 2020-11-21 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2020-11-21 (šeštadienį) apie 11.27 val. prie centrinio turgaus, adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas blaivaus J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kliudė per perėją dviračiu važiavusį G. A., gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sužalotas blaivus G. A., kuris po medicininės apžiūros VšĮ Respublikinėje(duomenys neskelbtini)ligoninėje dėl kaukolės skliauto lūžio paguldytas į minėtos gydymo įstaigos Neurochirurgijos skyrių. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas dviratis „(duomenys neskelbtini)“ (1 tomas, b.l. 6-10).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vieta bei pėsčiųjų perėja šalia pastato, adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis (1 tomas, b.l. 11-20).

Iš 2020-11-21 transporto priemonės-dviračio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti dviračio, priklausančio G. A., sugadinimai: nulaužtas pedalas, priekinis šviestuvas, smulkūs rėmų ir grandinės defektai, sulankstymai bei galimi kiti smulkūs apgadinimai (1 tomas, b.l. 24).

Iš 2020-11-21 transporto priemonės-automobilio „F. G.“ apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti J. Š. priklausančio automobilio sugadinimai: sulankstytas priekinis valstybinio numerio ženklas, nedidelis įbrėžimas dešiniajame sparne – dalyje variklio dangčio (1 tomas, b.l. 25).

Iš 2020-12-02 miesto kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kaip dviratininkas įvažiuoja į pėsčiųjų perėją, o automobilis, važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, pėsčiųjų perėjoje jį pertrenkia (1 tomas, b.l. 117-129).

Iš 2020-12-02 dviračio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota nukentėjusiojo G. A. dviračio apžiūra (1 tomas, b.l. 130-140).

Iš 2020-12-18 Valstybinės teismo medicinos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini)matyti, kad G. A. padaryti sužalojimai: dešinės galvos pusės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, dešiniojo smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus dešinę galvos pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. G. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešiniojo smilkinkaulio (kaukolės skliauto) lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 tomas, b.l. 46).

Iš 2021-10-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad:

1. G. A. padaryti sužalojimai: dešinės galvos pusės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, dešiniojo smilkinkaulio lūžis, pleištakaulio didžiojo sparno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis galvos skausmas, dešinės rankos alkū­ninio nervo pažeidimas. Galvos skausmu, ūžimu, nemiga, atminties sutrikimu G. A. skųsdavosi ir iki 2020-11-21 ankstesnių apsilankymu metu; šiuos nusiskundimus būtų galima paaiškinti po kaukolės pamato lūžio atsiradusiu smegenų skysčio slėgio kitimu dėl išbėgimo per ausį (likvorėjos), tačiau šis simptomas nurodytas tik skunduose, objektyviai nebuvo užfik­suotas. Alkūnės kanalo sindromas dažniausiai išsivysto dėl dažnų/pakartotinų alkūnės lenki­mo judesių, kitų netrauminės kilmės patologijų (osteofitų, navikų, ganglijų, tuberkuliozės ir kt.), tačiau neatmestina, kad sukėlė tiesioginė trauma; pateiktuose medicininiuose dokumen­tuose nėra duomenų apie anksčiau buvusius skundus.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, gali­mai nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai kietais bukais daiktais ar paviršiumi paveikus dešinę kūno pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trau­miniu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio.

4. G. A. dėl kaukolės pamato kaulų (pleištakaulio) lūžio ir po jo išsivysčiusių komplikacijų, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dešiniojo smilkinkaulio žvyno (kauko­lės skliauto kaulų) lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, dešiniojo alkūninio nervo pažeidimas, vertinant atskirai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5., 7., 8. Po 2020-11-21 iki ekspertizės akto pateikimo dienos G. A. tęsia gydymą, susijusį su patirta trauma. G. A. buvo skiriamas medikamentinis ir reabilitacinis gydymas. Dėl alkūnės nervo kanalo sindromo buvo taikytas operacinis gydymas; po operacinio gydymo sugijus žaizdai nėra duomenų, ar buvo taikytas papildomas gydymas ir ar liko liekamųjų reiškinių. Galvos skausmu, ūžimu, nemiga, atmin­ties sutrikimu G. A. skųsdavosi ir iki 2020-11-21 buvusių ankstesnių apsilankymu metu; šiuos nusiskundimus būtų galima paaiškinti po kaukolės pamato lūžio atsiradusiu sme­genų skysčio slėgio kitimu dėl išbėgimo per ausį (likvorėjos), tačiau šis simptomas nurodytas tik skunduose, objektyviai nebuvo užfiksuotas. Alkūnės kanalo sindromas dažniausiai išsivys­to dėl dažnų/pakartotinų alkūnės lenkimo judesių, kitų netrauminės kilmės patologijų (osteofitų, navikų, ganglijų, tuberkuliozės ir kt.), tačiau neatmestina, kad sukėlė tiesioginė trauma; pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie anksčiau buvusius skundus. Regėjimo sutrikimai nėra susiję su nurodytu eismo įvykiu.

6. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele (1.7 punktas), G. A. dėl liekamųjų autonominių (vegetacinių) simptomų yra netekęs 15% nuolatinio bendrojo darbingumo. Nėra medicininių duomenų, ar po alkūninio nervo pažeidimo operacinio gydymo yra išlikusių funkcijos sutrikimų ( 3 tomas, b.l. 12-15).

Iš 2021-04-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „F. G.“ vairuotojo J. Š. veiksmai: iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nemažino važiavimo greičio bei partrenkė dviratininką G. A., ir dviratininko G. A. veiksmai: kirsdamas važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją, nenulipo nuo dviračio ir nepersivedė jo (1 tomas, b.l. 172-178).

Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-01-14 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

1. Dviračiu važiavusio G. A. vidutinis greitis nuo įvažiavimo į kelio važiuojamąją dalį iki saugumo salelės pradžios buvo apie 11,5 km/h.

2. Dviračiu važiavusio G. A. vidutinis greitis nuo įvažiavimo į kelio važiuojamąją dalį iki transporto priemonių susidūrimo vietos buvo apie 12,9 km/h.

3. Automobilio „F. G.“ vairuotojas J. Š., reaguodamas stabdymui dviratininko įvažiavimo į saugumo salelę momentu, turėjo techninę galimybę sustoti neprivažiavęs transporto priemonių susidūrimo vietos.

4. Klausime nurodytomis aplinkybėmis, jeigu dviratininkas G. A. būtų nulipęs nuo dviračio ir vedęs jį per pėsčiųjų perėją, jei dviratininko ėjimo su dviračiu pradžia būtų įžengimas į kelio važiuojamąją dalį, automobilio „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo.

5. Klausime nurodytomis aplinkybėmis, jeigu G. A. būtų nulipęs nuo dviračio ir per pėsčiųjų perėją jį vedęsis, jei dviratininko ėjimo su dviračiu pradžia būtų įžengimas į saugumo salelę, automobilio „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo (3 tomas, b.l. 71-76).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

Sprendžiant dėl pirmojo būtinojo veikos kvalifikavimui požymio – veikos – pažymėtina, jog pripažįstant asmenį kaltu būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal aptariamą BK specialios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai, dėl kurių pažeidimo gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2020 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio metu – nuo 2020 07 01 iki 2021 04 03).

KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taip pat KET 30 punkte nustatyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Kaltinamasis J. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiškino, kad jam nukentėjusiojo gaila kaip žmogaus, tačiau dviratininko tikrai nematė, nes nukentėjusysis nenulipo nuo dviračio, važiuodamas per pėsčiųjų perėją nedėvėjo šalmo ir liemenės. Kaltinamasis teigė, kad jis nematė dviratininko, sustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų einančią pėsčiąją. Nurodo, kad dviratininkas turėjo nulipti nuo dviračio, nes KET 64.9 parašyta, kad draudžiama kirsti važiuojamą dalį pėsčiųjų perėjomis, nenulipus nuo dviračio.

Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinoji padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Nagrinėjamojoje byloje susiklostė situacija, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga yra susijusi su visų eismo įvykio dalyvių (kaltinamojo ir nukentėjusiojo) kelių eismo taisyklių pažeidimais. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Taigi teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įtaką kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-297/2009, 2K-127/2010, 2K-151/2011).

Pažymėtina, jog šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai, ir kaltinamojo veiksmai. 2021-04-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „F. G.“ vairuotojo J. Š. veiksmai: iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nemažino važiavimo greičio bei partrenkė dviratininką G. A., ir dviratininko G. A. veiksmai: kirsdamas važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją, nenulipo nuo dviračio ir nepersivedė jo (1 tomas, b.l. 172-178).

Vadovaujantis KET reikalavimais, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, vairuotojas, net ir važiuodamas leistinu toje kelio atkarpoje greičiu, privalo itin atidžiai stebėti, ar nėra pėsčiųjų ar dviratininkų, įsitikinti, stebint kelią, taip pat sekti kitų transporto priemonių greitį bei vairuotojų veiksmus. Todėl J. Š. iš KET 9 ir 30 punktų kyla pareiga, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį, sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo ar dviratininko. Kaltinamasis J. Š. nebuvo pakankamai atidus, artėdamas prie perėjos neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ar įvažiavusio dviratininko ir atsiradus kliūčiai kelyje – per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės dviračiu važiavusiam G. A., jo nepraleido, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir kliudė nukentėjusįjį G. A., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Jeigu J. Š. būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. artėdamas prie perėjos būtų sulėtinęs greitį ir sustojęs bei praleidęs važiavusį dviratininką, nebūtų įvykęs eismo įvykis bei padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Todėl kaltinamojo teiginys, kad jis nematė nukentėjusiojo ir kad nukentėjusysis turėjo dviratį vestis per pėsčiųjų perėją, dėl ko jis nepastebėjo nukentėjusiojo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintinas kritiškai.

Kaltinamasis J. Š. neišvengė kliūties, nes jis, kaip vairuotojas, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-325-942/2017).

Nagrinėjamoje byloje būtent J. Š. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių – eismo įvykio, dėl kurio patirtų sužalojimų kilo padariniai: G. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – kilimo sąlyga, kadangi pagrindinė autoįvykį sukėlusi priežastis šiuo atveju buvo važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusios kliūties (nukentėjusiojo) nepastebėjimas, sąlygotas padidinto pavojaus šaltinį valdančio automobilį vairavusio kaltinamojo neatidumo. Nors kaltinamasis teigė, kad susidūrimas su nukentėjusiuoju įvyko tik dėl pastarojo veiksmų (nukentėjusysis per pėsčiųjų perėją važiavo dviračiu), toks jo aiškinimas nepaneigia to, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktus, dėl ko įvyko susidūrimas su nukentėjusiuoju, kurio metu jis patyrė sunkų kūno sužalojimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamojo elgesys, neatitinkantis KET, t.y. nesulėtintas greitis, artinantis prie pėsčiųjų perėjos, transporto priemonės nesustabdymas ir neįsitikinimas, kad pėsčiųjų perėjoje nėra įvažiavusio dviratininko, ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir G. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Taigi, kaltinamojo padaryti KET 9, 30 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – nukentėjusiojo G. A. sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu autoįvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo G. A. sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 3 d.

Iš 2021-04-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad kaltinamasis važiavo 16-29 km/h greičiu. Kad kaltinamojo greitis buvo nedidelis, leidžia spręsti ir avarijos vaizdo įrašas, kuris buvo žiūrėtas teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis neviršijo leistino greičio, greitis buvo labai nedidelis. Be to, 2021-04-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo ne tik automobilio „F. G.“ vairuotojo J. Š. veiksmai, bet ir dviratininko G. A. veiksmai: kirsdamas važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją, nenulipo nuo dviračio ir nepersivedė jo (1 tomas, b.l. 172-178). G. A., važiuodamas per pėsčiųjų perėją dviračiu, nedėvėjo šalmo, nebuvo užsivilkęs liemenės su šviesą atspindinčiais elementai. Iš eismo įvykio vaizdo įrašo bei ekspertizės akte atliktų skaičiavimų matyti, kad nukentėjusiojo greitis buvo ženkliai didesnis nei vidutinis pėsčiojo greitis. Dviračiu važiavusio G. A. vidutinis greitis nuo įvažiavimo į kelio važiuojamąją dalį iki saugumo salelės pradžios buvo apie 11,5 km/h. Dviračiu važiavusio G. A. vidutinis greitis nuo įvažiavimo į kelio važiuojamąją dalį iki transporto priemonių susidūrimo vietos buvo apie 12,9 km/h. Galiausiai, kaltinamasis padarė veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., esant mažiau pavojingai neatsargumo rūšiai – nusikalstamam nerūpestingumai. Kaltinamasis nesuvokė veikos pavojingumo, nors būdamas vairuotojas bei turėdamas ilgametę transporto priemonių vairavimo patirtį, turėjo ir galėjo numatyti tiek kilsiančią avarinę situaciją, tiek padarinius. Kaltinamojo neatsargumą kaip mažareikšmį leidžia pripažinti tai, kad prie jo neteisingo eismo įvykio socialinio pavojingumo vertinimo prisidėjo nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga J. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, minimalaus dydžio – 10 MGL (500,00 Eur), įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Nustatytinas 6 mėnesių terminas įmokai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civiliniam atsakovui draudimo kompanijai (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, prašydamas priteisti 2558,61 Eur turtinei ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas draudimo kompanija (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. A. išmokėjo 2348,61 Eur turtinei žalai ir 4856 Eur neturtinei žalai kompensuoti.

Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. A. patikslino civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 210 Eur turtinei žalai atlyginti (dėl dviračio) ir 10144 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis paaiškino, kad jis prašė priteisti už dviračio remontą 310 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-01-26 įvertino žalos dydį, apžiūrėjusi dviratį, ir nustatė, kad dviračio remontas kainuotų 310 Eurų (l tomas, b. l. 71). Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 100 Eurų dviračio remonto išlaidų, nurodė, kad jo paskaičiavimu, dviračio rinkos vertė iki sugadinimo buvo 110 Eurų, o po avarijos likutinė vertė – 10 Eurų. Civilinis atsakovas pripažino, kad dviratis buvo nepataisomai sugadintas. Nukentėjusysis nurodė, kad dviratis įsigytas prieš metus iki autoįvykio, kainavo 550 Eurų. Jis iki šiol nėra suremontuotas. Už draudimo bendrovės sumokėtą 100 Eurų už sugadintą dviratį neįmanoma nei įsigyti kito, nors ir padėvėto, dviračio, nei suremontuoti sugadinto. Prašo šioje dalyje ieškinį patenkinti ir priteisti 210 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nuketėjusysis paaiškino, kad dėl autoįvykio sveikatai liko liekamieji reiškiniai. Iki autoįvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas (2 tomas, b.l. 71). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-06-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)G. A. buvo nustatytas 35 % darbingumo lygis nuo (duomenys neskelbtini). 2021-10-07 Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad dėl liekamųjų autonominių (vegetacinių) simptomų yra netekęs 15 % nuolatinio bendrojo darbingumo. Prašo atsižvelgti, kad nukentėjusiojo sveikatai padarytas sužalojimas yra sunkus, turintis ilgalaikių išliekamųjų fizinių ir dvasinių padarinių, į jo patirtus ir patiriamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, labai pablogėjusią gyvenimo kokybę. Civilinis atsakovas atlygino dalį neturtinės žalos tuomet, kai G. A. padarytas sveikatos sutrikdymas buvo kvalifikuotas kaip nesunkus. Po to, kai buvo atlikta Teismo medicinos ekspertizė ir sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip sunkus, neturtinės žalos atlyginimas nebuvo padidintas, todėl galima teigti, kad civilinis atsakovas turėtų atlyginti neturtinę žalą, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą ir liekamuosius reiškinius. Nukentėjusiajam dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atsirado ilgalaikės neigiamos pasekmės, t.y. darbingumo sumažėjimas. Priteisiant neturtinę žalą, taip pat prašo atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, numatantis, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala).

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.