Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-211-880/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: e2A-211-880/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10197-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Veikus“

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-211-880/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10197-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.; 2.6.8.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikus“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daistatus“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Veikus“ 25 494,95 Eur skolą, 459 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ji nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. TRND/DM/-202103-2 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė (rangovė) remiantis atsakovės užsakymu įsipareigojo atlikti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), A, B ir C korpusų stogo įrengimo darbus. Atsakovė laiku neperdavė ieškovei darbų frontų ir dėl to ieškovė negalėjo laiku atlikti sutartų darbų. A ir B korpusų įrengimo darbų ieškovė apskritai nepradėjo, nes šių korpusų darbų frontai įmonei nebuvo perduoti. C korpuso darbų frontas ieškovei buvo perduotas 2021 m. gegužės 27 d. ir ieškovė faktiškai galėjo pradėti darbus vykdyti tik nuo 2021 m. birželio 1 d. Nepaisant to, atsakovė pradėjo reikšti tikrovės neatitinkančias pretenzijas dėl tariamo vėlavimo atlikti statybos darbus. 2021 m. liepos 28 d. raštu atsakovė sutiko, kad C korpusas ieškovei perduotas pavėluotai, ir nors nebuvo perdavusi ieškovei A ir B korpusų frontų, patvirtino, kad neva dėl esminio darbų vėlavimo A ir B korpusų stogo įrengimo darbai perduoti kitam rangovui. Atsakovei atsisakant priimti darbus, ieškovė vienašališkai pateikė 2021 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą. 2021 m. lapkričio 19 d. raštu atsakovė aktą priėmė, tačiau pranešė, kad sulaiko mokėtinas sumas iki privalomų dokumentų pateikimo ir galutinio akto pasirašymo. Užbaigimo dokumentus ieškovė atsakovei pateikė 2021 m. lapkričio 25 d. Nepateikdama pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, atsakovė įmonei pateiktų atliktų darbų aktų ir baigiamojo akto nepriėmė. Atsakovei nevykdant prievolės dėl atliktų darbų aktų priėmimo, ieškovė 2022 m. vasario 9 d. raštu pranešė atsakovei, kad atliktų darbų perdavimą–priėmimą įformina vienašališkai. 2022 m. vasario 10 d. raštu atsakovė pranešė, kad darbų rezultatą priima, patvirtino, jog atliktų darbų vertė yra 28 465,60 Eur. Kartu su nurodytu raštu atsakovė taip pat pateikė sąskaitą 24 071,68 Eur dydžio nuostoliams kompensuoti ir pranešė ieškovei, kad sulaiko šios sumos mokėjimą iki ieškovė atlygins nuostolius. 2022 m. vasario 21 d. raštu pranešė, kad 24 071,68 Eur sumą įskaito į ieškovei mokėtinas sumas ir kad 1 423,28 Eur sumokės po garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinančio dokumento pateikimo. Pažymėtina, kad 2 970,64 Eur atsakovė sumokėjo ieškovei tą pačią dieną. Garantinio laikotarpio draudimo dokumentai atsakovei buvo pateikti 2022 m. kovo 29 d., tačiau įmonė sulaikytos sumos nesumokėjo. Įvertinus tai, kad atsakovė sumokėjo 2 970,64 Eur, atsakovės skola už atliktus darbus yra 25 494,95 Eur. Atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius ir sprendimas įskaityti jų sumą yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovė neperdavė ieškovei A ir B korpusų stogų įrengimo darbų frontų, todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti iš ieškovės šių darbų pabrangimo ar kitų su darbais susijusių nuostolių. Už projekto vykdymą atsakingi bylos šalių projektų vadovai buvo sutarę dėl A ir B korpusų stogo įrengimo darbų perdavimo kitiems rangovams. A ir B korpusų stogo įrengimo darbai buvo perduoti kitiems rangovas, nes atsakovė neįvykdė savo pareigos suteikti darbų frontą ieškovei ir ieškovė negalėjo dar ilgiau laukti darbų pradžios dėl kitų suplanuotų projektų ir prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė į nuostolių sumą, kurią įskaitė, taip pat be pagrindo įtraukė išlaidas dėl pastolių prastovos, kurias atsakovė sieja su C korpuso darbų vėlavimu. C korpuso darbų frontą atsakovė perdavė vėluodama ir tai apsunkino darbų vykdymą. Tai yra, ieškovei suėjo terminai kitų prisiimtų įsipareigojimų ir suplanuotų projektų vykdymui, brango darbo medžiagos ir darbo jėga. Taigi atsakovė negalėjo protingai tikėtis, kad C korpuso darbai bus įvykdyti per suplanuotą laikotarpį. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės reikalavimais dėl 100 Eur šiukšlių sutvarkymo išlaidų ir 150 Eur išlaidų neva ieškovės sugadinto fasado taisymui atlyginimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė yra atsakinga už nurodytas išlaidas ir kad jos buvo faktiškai patirtos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Veikus“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal Rangos sutartį C korpuso darbus ieškovė turėjo atlikti per 21 dieną. Taigi šiuos darbus ieškovė turėjo baigti 2021 m. birželio 22 d. Tačiau 2021 m. birželio 15 d. ieškovė faktiškai nebuvo atlikusi jokių darbų. Atsakovė dėl vėlavimo atlikti darbus pradėjo reikšti ieškovei pretenzijas, tačiau į jas nebuvo reaguojama. Iki 2021 m. liepos 19 d. C korpuso darbai nebuvo baigti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesiėmė priemonių laiku atlikti darbus, 2021 m. liepos 21 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, jog A ir B korpuso darbus perduoda vykdyti kitam rangovui ir įspėjo, kad reikš reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė išimtinai savo valia atsisakė priimti darbų frontą A ir B korpusuose ir dėl to atsakovė turėjo perduoti šiuos darbus kitam rangovui. Atsakovės dėl ieškovės kaltės patirtų nuostolių suma aiškiai įvardinta 2022 m. vasario 21 d. rašte. Ankstesniuose raštuose buvo išdėstytos tik preliminarios atsakovės pozicijos. Dėl ieškovės kaltės atsakovė patyrė 22 800,88 Eur žalą dėl nevykdytų darbų A ir B korpusuose, nes tiek brangiau atsakovei kainavo neatlikti darbai samdant kitą rangovą nei buvo sutarta pagal Rangos sutartį. Dėl ieškovės kaltės atsakovė taip pat patyrė 820,80 Eur žalą už pastolių prastovą, 200 Eur už pastolių išlipimui ant stogo prastovą, 100 Eur už statybines šiukšles. Ieškovė darbams vykdyti reikalingų pastolių nesinuomojo, naudojosi kito atsakovės pasamdyto rangovo (UAB „Indrus“) pastoliais ir statybinių šiukšlių konteineriais. UAB „Indrus“ leido ieškovei naudotis pastoliais ir konteineriais su sąlyga, kad įmonei bus iš dalies kompensuotos išlaidos. Tokių išlaidų ieškovė nekompensavo. Vykdydama darbus, ieškovė apgadinto jau atliktus kitų rangovų fasado darbus. Apie tai ieškovė buvo informuota, tačiau 150 Eur žalos neatlygino. Rangos sutartimi bylos šalys nesusitarė dėl ieškovės ribotos atsakomybės už nuostolius, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai įskaitė visus dėl ieškovės patirtus nuostolius į įmonei mokėtiną sumą. Visos sąlygos atlikti įskaitymą buvo: 1) ieškovė buvo atsakovės skolininkė; 2) atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę; 3) šalių priešiniai reikalavimai buvo vienarūšiai; 4) atsakovės reikalavimas buvo ir yra galiojantis; 5) atsakovės reikalavimas buvo vykdytinas – įmonė 2022 m. vasario 10 d. raštu pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir išrašė sąskaitą nuostoliams kompensuoti; 6) abiejų šalių reikalavimai buvo apibrėžti konkrečiomis sumomis. 2022 m. vasario 21 d. atlikus įskaitymą, atsakovės mokėtina suma liko 1 423,28 Eur, kurią įmonė turėjo sumokėti iki 2022 m. balandžio 8 d. Taigi maksimali ieškovei galimų priteisti delspinigių suma galėtų būti 12,80 Eur

3. 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašyme ieškovė UAB „Daistatus“ pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl 1 423,28 Eur skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 553,25 Eur skolą, 343,11 Eur delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 896,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 878,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat teismas priėmė ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti 1 423,28 Eur skolos dalį.

5. Išanalizavus šalių argumentus ir atsikirtimus dėl nurodytų dviejų esminių ginčo aspektų, teismas konstatavo, kad atsakovės 2022 m. vasario 21 d. rašte Nr. TR/DAI/0221 suformuluotas pranešimas dėl įskaitymo buvo tinkamas tiek turinio, tiek formos požiūriu (I t., b. l. 95, 96). 2022 m. vasario 21 d. rašte Nr. TR/DAI/0221 atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įskaito į ieškovei pagal Rangos sutartį mokėtiną sumą 24 071,68 Eur nuostolių sumą, kurios turinys ieškovei atskleistas atsakovės 2022 m. vasario 10 d. rašte Nr. TR/DAI/0210 (I t., b. l. 91). Taigi atsakovės pranešime apie įskaitymą nurodyta tiek prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, tiek įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pranešime apie įskaitymą įvardijo konkrečią nuostolių sumą, kurią įskaito, įskaitomų reikalavimų atsiradimo pagrindus, t. y. apibrėžė reikalavimus, kylančius iš Rangos sutarties. Atsakovės įskaitytas reikalavimas buvo priešpriešinis ieškovės reikalavimui, abu reikalavimai vienarūšiai. Teismine tvarka atsakovės reikalavimai įskaitymo atlikimo metu nebuvo ginčijami.

7. Teismas nurodė, kad organizuodama darbų frontų perdavimą ieškovei, atsakovė tinkamai neužtikrino, kad Rangos sutartis būtų įvykdyta laiku. Tai yra, darbų frontas A korpuse buvo paruoštas vėluojant 48 dienas (ne 2021 m. gegužės 20 d., bet 2021 m. liepos 7 d.), o B korpuse vėluojant 46 dienas (ne 2021 m. birželio 5 d., bet 2021 m. liepos 22 d.). Taigi 2021 m. liepos 21 d., kai pranešė apie dalies Rangos sutarties nutraukimą ir susitarė dėl darbų atlikimo A ir B korpusuose su kitu rangovu, atsakovė galėjo reikšti pretenzijas ieškovei tik dėl vėlavimo atlikti darbus C korpuse, taip pat A korpuso darbų fronto neperėmimo. Kitaip tariant, atsakovė pati iš dalies atsakinga dėl to, kad statybos darbai nebuvo atlikti Rangos sutartyje nustatytu terminu.

8. Savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir ieškovė. Perėmusi darbų frontą C korpuse ieškovė neužtikrino, kad rangos darbai būtų atliekami laikantis sutarto grafiko, vėliau be pagrindo nepradėjo vykdyti darbų A korpuse. Pretenzijų dėl to, kad atsakovė laiku neperduoda kitų korpusų darbų frontų, ieškovė nereiškė. Taip pat ieškovė nepasinaudojo teise atsisakyti dalies sutarties (CK 6.661 straipsnio 2 dalis). Priešingai, 2021 m. liepos 22 d. rašte ieškovė iš esmės pareiškė, kad yra suinteresuota vykdyti stogo įrengimo darbus ir B korpuse, tik suformulavo prašymą pakeisti darbų atlikimo terminus. Nors ieškovė paaiškino, kad atsakovės vėlavimas perduoti darbų frontus apsunkino ieškovės padėtį, nes įmonė turėjo įsipareigojimų kitiems užsakovams, tačiau nepaisant vėlavimų C korpuso darbų frontą įmonė perėmė. Vadinasi, ieškovei vėlavimas perduoti darbus nebuvo esminė aplinkybė, dėl kurios įmonė būtų pasinaudojusi teise atsisakyti Rangos sutarties.

9. Teismas nurodė, kad realus skirtumas tarp Rangos sutarties ir ją pakeitusios sutarties kainų yra ne 22 800,88 Eur kaip pažymi atsakovė, tačiau 14 495,07 Eur (22 800,88 Eur - 8 305,81 Eur). Darbų kainos padidėjimą 8 305,81 Eur suma lėmė ne pasikeitusios darbų rinkos kainos, bet taikyti kitokie stogo įrengimo sprendiniai. Ieškovė objektyviai negali būti laikoma atsakinga už darbų, kurių ir pati nebuvo įsipareigojusi atlikti, atlikimo kainos kompensavimą, nes sprendinių pakeitimą lėmė išimtinai atsakovės pasirinkimas.

10. Sudarydama Rangos sutartį, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad įmonei darbų frontai bus perduoti taip, kaip buvo sutarta. Sąlyga dėl darbų pradžios momento buvo svarbi ne tik atsakovei, bet ir ieškovei, kad įmonė galėtų planuoti savo veiklą, įskaitant prievolių vykdymą kitiems užsakovams. Akivaizdu, kad vėlavimas perduoti darbų frontus turėjo apsunkinti ieškovės galimybes suderinti įsipareigojimų vykdymą. Taigi visos neigiamos pasekmės negali būti perkeltos tik ieškovei, ignoruojant atsakovės veiksmų reikšmę Rangos sutarties dalies neįvykdymui ir vėlesniam nutraukimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ženkliai vėlavo perduoti ieškovei darbų frontus A ir B korpusuose, teismas sprendė, kad ieškovės atsakomybė turi būti sumažinta per pusę. Tai yra, atsakovė turėjo teisę įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą ne 22 800,88 Eur, o 7 247,54 Eur (14 495,07 Eur / 2). Dalį darbų kainos padidėjimo turi prisiimti pati atsakovė, nes pati sudarė prielaidas darbų kainai padidėti. Taip pat pridurtina, kad, kvestionuodama atsakovės įskaitymą šioje dalyje, ieškovė išsakė ir teiginius, jog dėl vėlavimo perduoti darbų frontus brango darbų kainos. Tačiau ieškovė pagal pateiktus į bylą įrodymus C korpuso darbų kainos nereikalavo perskaičiuoti, nors korpuso darbų frontą atsakovė perdavė pavėluotai.

11. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ieškovės sutartinė atsakomybė negali būti didesnė nei Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 10.6 punkte nustatyta maksimali netesybų suma. Nurodytame sutarties punkte nustatyta tik viršutinė netesybų kaip minimalių ir neįrodinėtinų nuostolių sumos riba. Sąlygų, kurios ribotų atsakovės teisę reikalauti didesnių nuostolių atlyginimo, Rangos sutartyje nėra. Toks susitarimas, jeigu būtų buvęs sudarytas, neatitiktų CK 6.252 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos. Ieškovė neįrodinėjo, kad, sudarydama Rangos sutartį, negalėjo numatyti, jog dėl įsipareigojimų neįvykdymo atsakovė gali patirti tokio dydžio nuostolius, kokius patyrė ir vėliau įskaitė (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės atsakomybės apimtis turėtų būti ribojama labiau nei padaryta.

12. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punkte buvo nustatyta, kad darbų kainoje įvertinti visi reikiami mechanizmai darbams atlikti. Ieškovė neneigia, kad pastoliai patenka į mechanizmų apibrėžtį. Apmokėdama už pastolių naudojimą atsakovė faktiškai patyrė išlaidas, kad ieškovė būtų aprūpinta darbams atlikti reikalingais mechanizmais. Nesant įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės išlaidos už pastolių naudojimą būtų aiškiai nepagrįstos dydžio aspektu, nėra pagrindo išlaidas laikyti neįrodytomis. Tai, kad pastoliais galėjo naudotis ir kiti asmenys, neatleidžia ieškovės nuo pareigos apmokėti ginčo išlaidas. Nors C korpuso darbų frontas ieškovei perduotas pavėluotai, tačiau užtrukęs darbų vykdymas priklausė išimtinai nuo ieškovės veiksmų. Dėl to atsakovė neatsakinga už išlaidų pastoliams susidarymą. Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą 1 020,80 Eur už pastolių nuomą.

13. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punkte buvo nustatyta, kad darbų kainoje įvertintas ir šiukšlių išvežimas. Ieškovė neneigia, kad turėjo prievolę, vykdydama darbus, pasirūpinti darbų eigoje susidariusių šiukšlių išvežimu. Nustatyta, kad UAB „Indrus“ už statybinių atliekų sutvarkymą atsakovei 2021 m. liepos 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 200 Eur be PVM sumai (II t., b. l. 199). Įrodymų, kurie pagrįstų, kad įmonė pati rūpinosi šiukšlių sutvarkymu, ieškovė nepateikė. Taigi nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartinę pareigą sutvarkyti šiukšles. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės patirtos išlaidos šiukšlių sutvarkymui yra per didelės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė turėjo teisę įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą 100 Eur išlaidas už šiukšlių sutvarkymą.

14. Iš atsakovės paaiškinimų aišku, kad fasado apgadinimus šalino UAB „Indrus“. Už fasado sutvarkymą atsakovė sumokėjo 150 Eur be PVM (II t., b. l. 202). Atsakovės įgalioto darbuotojo 2021 m. liepos 23 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovei buvo pranešta apie fasado apgadinimus, pareikalauta juos pašalinti. O vėliau ieškovė informuota tiek apie apgadinimų pašalinimą, tiek apie jų kainą. Taigi ieškovė be pagrindo teigia, kad nežinojo apie fasado apgadinimus, nebuvo gavusi pretenzijų dėl jų šalinimo. Aplinkybė, kad ieškovė neatsakė į atsakovės reikalavimą, suponuoja, jog ieškovė neneigė, kad yra atsakinga už apgadinimus, tačiau nesiėmė veiksmų apgadinimams pašalinti. Nėra faktinių prielaidų laikyti, kad apgadinimų šalinimo išlaidų dydis būtų nepagrįstas atliktų darbų apimčiai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą 150 Eur išlaidas už darbų defektų taisymą.

15. Atsakovės motyvai dėl mokėjimų sulaikymo nelaikytini pakankamais sustabdyti prievolės apmokėti 2021 m. lapkričio 17 d. sąskaitą vykdymą, nes Rangos sutarties sąlygos atsiskaitymo už darbus nesiejo su atsakovės išskirtomis sąlygomis, išskyrus atsakovės teisę sulaikyti 5 procentų dydžio sumą nuo sąskaitos sumos iki ieškovė pateiks garantinių įsipareigojimų įvykdymo dokumentą. Atsakovei neapmokėjus sąskaitos faktūros laiku, ieškovė pagrįstai nurodo, kad turi teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių pagal 2021 m. lapkričio 17 d. sąskaitą bei pagal 2022 m. vasario 8 d. sąskaitą. Bendra delspinigių suma, kurią atsakovė turi sumokėti ieškovei už nepagrįstą uždelsimą atsiskaityti, yra 343,11 Eur.

16. Teismas nurodė, kad ieškovės išlaidos už advokatės pagalbai apmokėti formaliai neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos rekomenduojamos priteisti maksimalaus užmokesčio sumos, kuri yra 7 606,20 Eur. Tačiau įvertinus suteiktos teisinės pagalbos turinį, byloje spręstų klausimų pobūdį, aplinkybę, kad posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, ginčo sumos dydį, pagrįstomis laikytinos ne visos ieškovės išlaidos teisinei pagalbai. Ieškovės išlaidos teisinei pagalbai pagrįstomis vertintinos 4 500 Eur sumai. Pirmiausia pernelyg didelės ieškovės išlaidos ieškiniui parengti (išlaidos mažinamos nuo 4 200 Eur iki 2 500 Eur). Taip pat pagrįstomis visoje apimtyje negali būti pripažintos išlaidos prašymams ir paaiškinimams parengti, nes dalis šių dokumentų siauros apimties ir elementaraus turinio, o dalimi tik papildyti ieškinio argumentai (išlaidos mažinamos nuo 1 600 Eur iki 1 000 Eur). Kitos išlaidos mažinamos iki 1 000 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 3 101,24 Eur (5 084 Eur × 61 procentas) išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės – 1 223 Eur. Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 878,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė, kad atsakovė turėjo teisę į ieškovei pagal Sutartį mokėtiną sumą įskaityti 8 518,42 Eur nuostolių sumą ir kad kitoje dalyje atsakovės atliktas įskaitymas neatitiko įstatyme nustatytų sąlygų (Sprendimo 71 pastraipa). Apeliantė su tuo nesutinka, laiko, kad atsakovė neturėjo galiojančios, vykdytinos ir apibrėžtos reikalavimo teisės į nuostolius ar jų dalį, taigi, negalėjo jokių nuostolių ar jų dalies įskaityti.

17.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę į ieškovei pagal Sutartį mokėtiną sumą įskaityti 7 247,54 Eur sumą - dalį skirtumo tarp šalių pasirašytos Sutarties ir ją pakeitusios sutarties kainų (Sprendimo 45, 71 pastraipos). Apeliantė nesutinka su tokiu sprendimu, nes darbų A ir B korpusuose apeliantė nevykdė ir net nepradėjo vykdyti dėl to, kad jai nebuvo perduoti darbų frontui abiejuose šiuose korpusuose. Neperdavus darbų frontų apeliantė negalėjo ir neturėjo teisės savavališkai pradėti vykdyti darbus.

17.3. Apeliantė visiškai sutinka su teismo išvada, kad, remiantis atsakovės 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr.TRND-2, kuriame atsakovė pati pripažino, jog B frontas nėra paruoštas, laikytina, kad ieškovė negali būti laikoma atsakinga dėl darbų B korpuse nevykdymo. Tačiau negalima sutikti su teismo išvada, kad ieškovė laikytina atsakinga dėl to, kad neperėmė A korpuso darbų fronto ir nepradėjo jame vykdyti darbų.

17.4. Teismas neteisingai interpretavo 2021 m. liepos 15 d. rašte Nr. TRND-2 nurodytą atsakovės poziciją dėl A korpuso darbų fronto. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė šiame rašte „išsakė ieškovei pretenziją, jog nėra pradėti darbai A korpuse“ (Sprendimo 38 pastr.). Tačiau šiame rašte nieko panašaus nėra. Vienintelis sakinys, kuriame minimas A korpusas, šiame atsakovės rašte yra toks: „Fronats [frontas] paruoštas „A“ korpusui.“ Prie šio rašto nebuvo pridėtas joks darbų fronto perdavimo aktas. Laikytina, kad teismas, vertindamas aukščiau išvardintus įrodymus, nepagrįstai plečiamai interpretavo atsakovės rašto turinį ir netgi nurodė esant jame tai, kas atsakovės nebuvo parašyta. Tokiu būdu pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

17.5. Atsakovei neįrodžius, jog ji perdavė A ir B korpusus ieškovei darbų vykdymui, ieškovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad ji nepradėjo ir neįvykdė darbų abiejuose šiuose korpusuose. Atitinkamai, iš ieškovės negali būti reikalaujama atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl darbų šiuose korpusuose uždelsimo vykdyti, įskaitant ir nuostolius dėl darbų šiuose dviejuose korpusuose pabrangimo. Tačiau atsakovė - priešingai - reikalavo ir ginčijamu įskaitymu įskaitė būtent darbų, kito subrangovo atliktų šiuose korpusuose, kainos skirtumą (22 800,88 Eur).

17.6. Niekaip negalima sutikti su teismo išvada, kad ieškovei turi tekti dalis atsakomybės ir tuo pačiu pareiga atlyginti dalį nuostolių B korpuse, t. y. korpuse, kuriame, kaip pripažino pats teismas, ieškovė negalėjo pradėti vykdyti darbų dėl atsakovės pareigos perduoti darbų frontus nevykdymo. Kaip minėta, teismas sprendė, kad ieškovė nėra atsakinga už darbų B korpuse nevykdymą, vadinasi, jai jokia pareiga atlyginti nuostolius, atsakovės patirtus šiame korpuse, negali būti priskirta, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų viseto, šiuo atveju - neteisėtų veiksmų ir kaltės.

17.7. Atsakovės veiksmai pradedant naujo rangovo paieškas gerokai iki galint perduoti atitinkamus darbų frontus ieškovei akivaizdžiai atskleidžia atsakovės valią atsisakyti, kad šiuos darbus vykdytų ieškovė - priešingai nei sprendė teismas sprendime. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra įrodymų, įrodančių būtent atsakovės valią perduoti šiuos darbų korpusus ieškovei, kaip ir nėra įrodymų, kad ieškovė būtų atsisakiusi juos perimti.

17.8. Atsakovė elgėsi ne pagal Sutartį: atsakovė nepateikė ieškovei dviejų raginimų vykdyti darbus A ir B korpusuose ir negalėjo jų pateikti, nes dar nebuvo paruošusi darbų frontų šiuose korpusuose; atsakovė nepateikė ir 2 perspėjimų ieškovei, kad dėl ieškovės darbų nevykdymo šiuose korpusuose samdys kitus rangovus.

17.9. Situacija dėl stogo darbų ginčo objekte ir būtinybės samdyti kitą rangovą A ir B korpuso darbams buvo kitokia, nei bandė pavaizduoti atsakovė, kurios poziciją iš dalies parėmė teismas sprendime. Būtinybė samdyti kitą rangovą A ir B korpusų stogo įrengimo darbams iškilo ir tapo akivaizdi ne dėl to, kad šių darbų negalėjo vykdyti ar atsisakė vykdyti ieškovė, - kuriai atitinkami darbų korpusai net nebuvo perduoti, - o dėl to, kad smarkiai vėlavo kiti esminiai namų statybos darbai, ir, ieškovei dar net nepradėjus vykdyti Sutarties, atsakovei buvo aišku, kad stogo darbams reikės papildomai darbo jėgos ir išteklių.

17.10. Taigi, laikytina, kad teismas sprendime netinkamai įvertino įrodymų visetą ir dėl to neteisingai nustatė faktus dėl A korpuso perdavimo ir galimybės jį perduoti ieškovei, atitinkamai neteisingai sprendė dėl ieškovės atsakomybės dėl įsipareigojimų nevykdymo A ir B korpusuose, dėl ieškovės kaltės ir priežastinio ryšio su atsakovės patirtais nuostoliais šiuos korpusuose. Pripažintina, kad ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovės patirtus nuostolius dėl darbų A ir B korpusuose pabrangimo, atitinkamai, laikytina, kad atsakovė neturėjo teisės nei pagrindo įskaityti 7 247,54 Eur - šio nuostolio sumą.

17.11. Dėl 1 020,80 Eur išlaidų už pastolių nuomą įskaitymo negali būti laikoma, kad pastolių nuomos (ar prastovų) išlaidos yra pagrįstos tinkamais įrodymais, kad įrodytas jų dydžio pagrįstumas, o taip pat jų paskirstymo ieškovei ir kitiems pastoliais besinaudojusiems asmenims atitinkamomis dalimis pagrįstumas, taip pat negali būti laikoma, kad ieškovė nereiškė prieštaravimų dėl reikalavimo atlyginti šias išlaidas. Ieškovė aiškiai nuo pat pradžių ginčijo tiek savo atsakomybę dėl nepilno Sutarties įvykdymo, tiek atsakovės reikalaujamų nuostolių pagrįstumą ir niekuomet nesutiko nei su nuostolių reikalavimu, nei su jų įskaitymu. Atitinkamai atsakovės šioje dalyje atliktas įskaitymas neatitinka teisės aktų nuostatų, o teismas laikęs šių sumų - kaip įrodytų, apibrėžtų ir aiškių - įskaitymą pagrįstu priėmė neteisingą, įrodymais nepagrįstą sprendimą. Iš byloje pateiktų atsakovės įrodymų negalima nustatyti, kokiame objekte pastoliai buvo nuomojami, už kokius laikotarpius paskaičiuotos pastolių nuomos (ar prastovos) išlaidos, kokie rangovai ir kokiais laikotarpiais naudojosi pastoliais ir atitinkamai kokiomis dalimis pastolių nuomos išlaidos jiems paskirstytos ir ar paskirstytos pagrįstai.

17.12. Atsakovė neįrodė patyrusi 100 Eur išlaidų už ieškovės statybinių atliekų sutvarkymą. Priešinga teismo išvada - kad atsakovė turėjo teisę įskaityti šią sumą kaip aiškią ir įrodytą - neparemta jokiais bylos įrodymais. Atitinkamai šios sumos įskaitymas neatitinka įskaitymui keliamų reikalavimų. Atsakovė taip pat neįrodė, kad darbų defektai atsirado dėl ieškovės kaltės ar kad ieškovė atsisakė šalinti defektą - tam jai tiesiog nebuvo sudaryta galimybė, taigi, atsakovė neturi teisės reikalauti šių išlaidų ir jas įskaityti.

17.13. Byloje nėra tokių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėjo padaryti išvadą, jog šios išlaidos - dėl pastolių, šiukšlių sutvarkymo ir defektų šalinimo - yra įrodytos, pagrįstos, aiškios, ir jog, atitinkamai, jų įskaitymas yra teisėtas. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo ir šalies pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, taisykles.

17.14. Atsakovė nei atlikdama įskaitymą, nei kada nors anksčiau nepateikė ieškovei jokių nuostolių paskaičiavimų ar nuostolius įrodančių dokumentų. Bene visuose atsakovės siųstuose ieškovei raštuose nurodomos nuostolių ir išlaidų sumos skyrėsi, skaičiavimai, kaip tie nuostoliai susidarė, nebuvo pateikiami, kaip ir patirtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė visuomet ginčijo savo atsakomybę dėl sutarties dalies neįvykdymo, taip pat ginčijo tiek pačią prievolę atlyginti nuostolius, tiek nuostolių pagrįstumą, kvestionavo nuostolių sumas, nurodė atsakovei negavusi iš atsakovės jokių nuostolius faktiškai įrodančių dokumentų. Taigi, atsakovės atliktas įskaitymas niekaip neatitinka įstatymo keliamų ir aukščiau teismų praktikoje išsamiai išaiškintų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo ir galiojimo reikalavimų.

Šalies argumentai

17.15. Ieškovė taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės išlaidas teisinei pagalbai sumažino beveik per pusę, t. y. iki 63 procentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byla sudėtinga ne tik apimtimi, bet ir tuo, kad reikėjo gilintis į specifinius klausimus - statybos techninius, kainodaros ir skaičiuojamųjų kainų, buhalterinius dalykus, dėl ko didėjo teisinės pagalbos apimtys, tuo tarpu užmokesčio už teisines paslaugas dydis neviršijo Rekomendacijose nustatyto dydžio.

Atsiliepimas

18. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

18.1. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl reikalavimų įskaitymui. Apeliantės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse faktinės aplinkybės ne tik nesutapo, bet ir iš esmės skyrėsi su nagrinėjama byla. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo nei vienos faktinės aplinkybės, kuri sutaptų su nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose bylose, todėl apeliantės teiginiai neva įskaitymas neatitinka teisės aktų reikalavimų ar teismų praktikos yra visiškai nepagrįsti. Teismas pagrįstai priėjo išvados, jog buvo visos įskaitymui būtinos sąlygos.

18.2. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis dėl priteistų nuostolių, susijusių su atsakovės pasamdyto subrangovo UAB „Saudema“ tų pačių darbų pabrangimu, iš esmės savo argumentus grindžia paskutiniais ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos mėnesio susirašinėjimais, ir teigia, jog vien dėl to, kad atsakovė neperdavė ieškovei darbų fronto A ir B korpusuose reiškia, jog nėra ieškovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Tokiu būdu apeliantė siekia paneigti esminius reikalavimus, įtvirtintus CPK 185 straipsnyje ir teismo pareigą priimti sprendimą remiantis ne vienu ar keliais įrodymais, o jų visuma.

18.3. Aplinkybė, ar darbų frontas A ir B korpuse buvo perduotas apeliantei, ar ne, ar jis buvo paruoštas 2021 m. liepos 15 d., ar kurią kitą dieną, neturi jokios teisinės reikšmės, nes būtent apeliantė, pažeidusi įsipareigojimą atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais, 2021 m. liepos 22 d. raštu aiškiai nurodė, jog ji neketina vykdyti darbų A korpuse, o B korpuse, jeigu ir vykdys, tai pradės darbus po dviejų mėnesių. Todėl teismas, pagrįstai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, - jų visetą, o ne pavienius, priėjo prie išvados, jog: 1) sutarties dalį dėl A ir B korpusų stogų įrengimo darbų vienašališkai nutraukė atsakovė. Nutraukimo teisėtumo ieškovė neginčijo; 2) ieškovė neįrodė, kad tarp bylos šalių būtų buvę pasiekti bendri sutarimai atsisakyti dalies Sutartyje numatytų darbų atlikimo; 3) Sutarties dalies nutraukimą iš dalies lėmė ieškovės negalėjimas atlikti darbus nustatytais terminais; 4) atsakovė pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė tą pačią dieną, kai pranešė apie Sutarties dalies nutraukimą, t. y. per protingą terminą, todėl apeliantė yra atsakinga dėl atsakovės patirtų nuostolių ir privalo juos atlyginti.

18.4. Nepagrįsti apeliantės argumentai, neva atsakovė turėjo vadovaujantis Sutarties 7.10 punktu apie Sutarties nutraukimą įspėti du kartus ir neva atsakovė to nepadarė. Būtent ieškovei C korpuse nevykdant darbų nuo 2021-06-11 iki 2021-06-15, nuo 2021-06-23 iki 2021-07-06 ir nereaguojant į atsakovės 2021-06-15, 2021-07-15 raštus, suėjus C korpuse numatytų darbų baigimo terminui, ieškovei neatlikus nė pusė visų C korpuso darbų, atsakovė teisėtai ir pagrįstai pranešė, jog A ir B korpuso darbai bus perduoti kitam rangovui. Tokią teisę numatė ir Sutarties 7.10 punktas, jame nurodytos pretenzijų pateikimo tvarkos atsakovė laikėsi.

18.5. Tuo tarpu aplinkybė, kada buvo sudaryta sutartis su kitu rangovu UAB „Saudema“, kad atsakovė buvo gavusi pretenzijas iš tiesioginio darbų užsakovo dėl darbų vėlavimo, ar atsakovė galėjo numatyti darbų pabrangimą, ar ne, neturi jokios teisinės reikšmės ieškovės atsakomybei pagal Sutartį. Priešingai, kaip pagrįstai pažymėjo teismas, tai tik patvirtina, jog atsakovė ėmėsi nedelsiant veiksmų savo galimiems nuostoliams sumažinti.

18.6. Apeliantės argumentai dėl išlaidų už pastolių nuomą yra nepagrįsti. Pagal formuojamą teismų praktiką, šalys procesiniuose dokumentuose turi nurodyti faktines aplinkybes, pateikti įrodymus, kuriais jos remiasi. Teisinį tarp šalių susiklosčiusių santykių vertinimą atlieka teismas. Todėl atsakovė sutinka su teismo išvada, jog atsakovė patyrė išlaidas, susijusias su pastoliais, kuriuos faktiškai naudojo ieškovė, todėl ieškovė šias išlaidas turėjo atlyginti atsakovei. Ieškovei neatlyginus šių išlaidų, atsakovė teisėtai ir pagrįstai jas įskaitė.

18.7. Vadovaujantis Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punktu šalys aiškiai susitarė, jog ieškovė turi pareigą susitvarkyti ir savo sąskaita išvežti šiukšles. Kaip pagrįstai konstatavo teismas, ieškovė šios pareigos neneigė, įrodymų, kad pati susitvarkė ir išvežė šiukšles nepateikė, išlaidų dydžio (kainos) neginčijo. Todėl atsakovė pagrįstai įskaitė šiuos nuostolius, o teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo teisę įskaityti šią sumą.

18.8. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.10., 8.22, 8.25.1., 9.7., 9.10. punktais, kadangi jie taikomi ir yra susiję su darbų, kuriuos atliko ieškovė, defektų šalinimu. Tuo tarpu nuostoliams, kurie atsirado dėl to, kad ieškovė sugadino kitų rangovų atliktus darbus, taikomas Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.8. punktas, kuris įpareigojo ieškovę vykdant darbus juos atlikti taip, kad esami statiniai, atlikti Statybos darbai <...>, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso, nebūtų be reikalo ir nederamai gadinami. Priešingu atveju ieškovė privalėjo atlyginti visus nuostolius atsakovei ar tretiesiems asmenims. Todėl ieškovei apgadinus UAB „Indrus“ atliktus darbus, pastarojo rangovo darbuotojai ir ištaisė defektus, bei išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą, o ieškovė privalėjo šiuos nuostolius atlyginti.

Atsiliepimas

18.9. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu pažymėjo, jog nepagrįstas ieškovės teiginys, neva atsakovė negali pagrįsti nuostolių dėl to, kad 2021 m. liepos 28 d., 2021 m. spalio 22 d., 2021 m. lapkričio 12 d., 2022 m. vasario 10 d. raštuose atsakovės skaičiavimai dėl nuostolių skiriasi. Atsakovė pateikė teismui visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius nuostolių atsiradimą, jų dydį, teismas, nagrinėdamas bylą įvertino ir pasisakė dėl visų šalių pateiktų rašytinių įrodymų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

18.10. Atsakovė sutinka su teismo sprendimu mažinti ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vien ta aplinkybė, jog šalis atstovaujant advokatams ieškovė už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 7 100 Eur, o atsakovė – 3 135,91 Eur, esant tai pačiai bylai, analizuojant tuos pačius įrodymus, pasisakant dėl tų pačių teisės taikymo ir aiškinimo problemų, patvirtina, jog byla nebuvo tokia sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinta dalis ieškovės ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. sudarė Rangos sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti objekto (duomenys neskelbtini), A, B ir C korpusų stogų įrengimo darbus, juos perduoti atsakovei (užsakovei), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutarta tvarka bei terminais.

23. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 7.1 punkte buvo nustatyta, kad C korpuso darbai turi būti pradėti 2021 m. gegužės 5 d., A korpuso – 2021 m. gegužės 20 d., o B korpuso – 2021 m. birželio 5 d. Tos pačios sutarties Specialiųjų sąlygų 7.2 punkte numatyta, kad C korpuso stogo užsandarinimo darbai turi būti baigti iki 2021 m. gegužės 26 d., likę darbai iki 2021 m. birželio 16 d. Atitinkamai analogiški darbai A korpuse turėjo būti baigti iki 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. liepos 1 d., o B korpuse iki 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. liepos 19 d.

24. Atsakovė uždelsė perduoti ieškovei C korpuso darbų frontą ir vietoj sutartos 2021 m. gegužės 5 d., darbų frontą perdavė ieškovei 2021 m. gegužės 27 d., o darbus ieškovė galėjo pradėti nuo 2021 m. birželio 1 d.

25. Pagal Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 7.2 punktą ieškovė darbus C korpuse turėjo atlikti per 42 dienas nuo darbų pradžios (per 21 dieną turėjo būti atlikti stogo užsandarinimo darbai). Šių terminų ieškovė nesilaikė. Pagal ieškovės parengtą Sutapdinto stogo įrengimo suvestinę įmonė 2021 m. liepos 15 d. buvo atlikusi apie 41,9 procentą bendro darbų kiekio. Remiantis Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 7.2 punktu ir Bendrųjų sąlygų 8.4 punktu, ieškovė C korpuso stogo užsandarinimo darbus turėjo baigti iki 2021 m. birželio 21 d., o likusius darbus – 2021 m. liepos 12 d. Pasibaigus darbų atlikimui nustatytam terminui, ieškovė buvo atlikusi mažiau nei pusę stogo įrengimo C korpuse darbų. Statybos darbų žurnale iki 2021 m. liepos 7 d. fiksuota, kad ieškovė darbų C korpuse nevykdė 2021 m. birželio 11 d.–2021 m. birželio 15 d., 2021 m. birželio 23 d.–2021 m. liepos 6 d. Pirmą pretenziją dėl vėlavimo atlikti darbus atsakovė ieškovei pateikė 2021 m. birželio 15 d. Į šią pretenziją ieškovė atsakovei nieko neatrašė. 2021 m. liepos 15 d. atsakovė pakartotinai įspėjo ieškovę apie nevykdomus sutartinius įsipareigojimus, pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 19 d. pateikti sprendimą stogo dangos įrengimo darbų vykdymui, atnaujinti kalendorinį grafiką, padidinti darbuotojų skaičių objekte bent iki keturių, laiku pasiruošti ir į objektą atsivežti medžiagas. Šiame rašte atsakovė taip pat nurodė, kad B korpuso darbų frontas bus paruoštas 2021 m. liepos 22 d., o A korpuso darbų frontas parengtas perdavimui.

Žemesnės instancijos teismas

26. Atsakovė 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. TRND-3 nurodė, kad, vadovaudamasi Rangos sutarties 11.3 punktu, mažina darbų apimtis, A ir B korpusų stogo įrengimo darbus perdavė vykdyti kitam rangovui. Atsakovė 2021 m. liepos 21 d. su UAB „Saudema“ pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. T/DM-2021-07-2, pagal kurią atsakovė A ir B korpusų stogo įrengimo darbams, kuriuos pagal Rangos sutartį turėjo atlikti ieškovė, atlikti pasamdė UAB „Saudema“.

27. Atsakydama į aukščiau nurodytus atsakovės raštus, ieškovė 2021 m. liepos 22 d. rašte Nr. 21/07/22-1 nurodė, kad, negavusi laiku darbų frontų, turėjo perorganizuoti darbo jėgos paskirstymą, nes vykdo įsipareigojimus kitiems užsakovams, todėl prašė pratęsti darbų atlikimo terminus: C korpuse iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. (skardinimo darbus per 7 darbo dienas po fasadų užbaigimo darbų); B korpuso darbų pradžią nustatyti ne anksčiau kaip 2021 m. rugsėjo 16 d. ir numatyti, kad darbai turi būti baigti per 40 darbo dienų nuo darbų fronto perdavimo dienos. Taip pat šiame rašte ieškovė nurodė, kad A korpuso darbų neatliks atsižvelgiant į žodinį šalių susitarimą.

28. Atsakovė už A ir B korpusų stogo įrengimo darbų atlikimą UAB „Saudema“ sumokėjo 77 300,88 Eur be PVM. Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą Rangos sutartį, A ir B korpusų stogų įrengimo darbus ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti už 54 500 Eur be PVM. Taigi, atsakovė rangovei UAB „Saudema“ sumokėjo 22 800,88 Eur daugiau, nei pagal sutartį buvo sutarusi sumokėti ieškovei.

29. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 24 071,68 Eur įskaitė 2022 m. vasario 21 d. raštu į ieškovei mokėtinos skolos už darbus sumą. Ieškovė su tuo nesutiko ir kreipėsi į teismą.

30. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 553,25 Eur skolą, 343,11 Eur delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 896,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 878,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

31. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Dėl nuostolių dydžio ir civilinės atsakomybės paskirstymo

32. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė atsakinga dėl pusės, t. y. 7 247,54 Eur atsakovės patirtų nuostolių.

33. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė atitinkamai taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022 58 punktas).

34. Byloje nėra ginčo, kad pradinės ir pakeičiančios Rangos sutarčių kainų skirtumas, nulemtas ne darbų sprendinių pakeitimo, yra 14 495,07 Eur. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovė pavėluotai ieškovei perdavė C korpuso darbų frontą, t. y. vietoj sutartos 2021 m. gegužės 5 d., darbų frontą perdavė ieškovei 2021 m. gegužės 27 d., o darbus ieškovė galėjo pradėti nuo 2021 m. birželio 1 d. Visa tai lėmė, kad ieškovė 27 dienomis vėliau galėjo pradėti darbus. Pagal Rangos sutartį ieškovė rangos darbus turėjo atlikti per 42 dienas, t. y. iki liepos 12 d., tačiau numatytu laiku jų neatliko ir iki tol buvo atlikusi pakankamai mažai. Tai, kad darbus ieškovė vykdė labai lėtai patvirtina ir jos 2021 m. liepos 22 d. raštas Nr. 21/07/22-1, kuriame prašė pratęsti darbų atlikimo terminus: C korpuse iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. (skardinimo darbus per 7 darbo dienas po fasadų užbaigimo darbų).

35. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Rangos sutarties dalies dėl A ir B korpusų darbų nutraukimą iš dalies lėmė ieškovės negalėjimas atlikti darbus nustatytais terminais, nes atsakovė negalėjo rizikuoti ir pagrįstai nusprendė samdyti kitą rangovą, kuris darbus atliko brangiau.

36. Tačiau, sudarant sutartį ieškovė tikėjosi, jog jai darbų frontas bus perduotas sutartyje sutartu laiku, todėl ji pagal sutartyje numatytus terminus planavo savo veiklą, susitarė dėl darbų atlikimo su kitais klientais. Atsižvelgiant į tai, kad darbų frontą perduoti atsakovė vėlavo pakankamai ilgai, darytina išvada, kad dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo atsakinga ir atsakovė.

37. Įvertinęs visas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės atsakomybė turi būti sumažinta per pusę ir dar labiau ją mažinti nėra pagrindo.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad B korpuso darbų frontas nebuvo paruoštas iki Rangos sutarties su ieškove nutraukimo 2021 m. liepos 21 d., o buvo parengtas tik 2021 m. liepos 22 d. bei nebuvo perduotas ieškovei, todėl ji neatsakinga už darbų pabrangimą šioje dalyje. Kaip jau minėta, Rangos sutarties nutraukimą su ieškove lėmė jos lėtas, nesilaikant nustatytų terminų darbų atlikimas, t. y. jeigu ieškovė būtų per sutartas 42 dienas atlikus sutartyje numatytus C korpuso stogo įrengimo darbus, atsakovė nebūtų nutraukusi sutarties su ieškove ir nebūtų ieškojusi naujo rangovo už didesnę kainą A ir B korpusų stogo įrengimo darbams atlikti. Tai atsakovė padarė dėl to, kad jai pagal 2020 m. gruodžio 21 d. su UAB „SGM LT“ sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2020/12/21/1 galėjo kilti neigiamos pasekmės, kadangi šia sutartimi atsakovė įsipareigojo statybos darbus (įskaitant A, B ir C korpusų stogų įrengimą) užbaigti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 38 pastraipoje neteisingai nurodė, kad atsakovė 2021 m. liepos 15 d. rašte Nr. TRND-2 „išsakė ieškovei pretenziją, jog nėra pradėti darbai A korpuse“. Iš minėto rašto matyti, kad rašte ieškovei reiškiamos pretenzijos tik dėl C korpuso darbų atlikimo vėlavimo, o dėl A korpuso tik nurodoma, jog darbų frontas paruoštas. Tačiau tai nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl ieškovės atsakomybės, nes kaip jau minėta šios nutarties 34-38 punktuose, dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo vienodai kaltos abi šalys. Kiek kitaip situaciją būtų galima vertinti tuo atveju, jeigu ieškovė, atsakovei laiku neperdavus jai darbų fronto, būtų įvertinusi savo užimtumą dirbant pas kitus klientus ir kreipusis į atsakovę dėl naujų terminų nustatymo ar sutarties nutraukimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Dėl 1 020,80 Eur išlaidų už pastolių nuomą, 100 Eur už šiukšlių išvežimą ir 150 Eur išlaidų už darbų defektų taisymą

40. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaidų už pastolių nuomą bei nurodo, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiame objekte pastoliai buvo nuomojami ir už kokius laikotarpius paskaičiuotos pastolių nuomos (ar prastovos) išlaidos, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagal kuriuos galima spręsti dėl išlaidų už pastolių nuomą.

41. Pirmiausia, byloje nėra ginčo, kad ieškovė atlikdama C korpuso stogo įrengimo darbus naudojosi atsakovės išnuomotais, o ne savo pastoliais.

42. Antra, Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad darbų kainoje įvertinti visi reikiami mechanizmai darbams atlikti.

43. Trečia, atsakovė abiejose pretenzijose (2021 m. liepos 15 d. rašte Nr. TRND-2 ir 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. TRND-3) ieškovei dar 2021 m. liepos mėnesį aiškiai nurodė, kad patiria nuostolius dėl pastolių nuomos, nes darbai atliekami ilgiau nei buvo numatyta.

44. Ketvirta, byloje yra pateiktos UAB „Indrus“ atsakovei išrašytos 2021 m. liepos 29 d. sąskaita už pastolių nuomą 820,80 Eur be PVM sumai ir 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaita, 350 Eur be PVM sumai už išlipimus ant stogo. Šios sąskaitos įrodo atsakovės patirtų nuostolių dydį.

45. Penkta, minėtų sąskaitų išrašymo laikas realiai sutampa su ieškovės vykdytų darbų laikotarpiu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pas atsakovę dirbo ir 2021 m. rugsėjo mėnesį. Visa tai įrodo, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė patyrė 1 020,80 Eur nuostolį.

46. Taip pat nesutiktina su apeliante, kad atsakovė neįrodė patyrusi 100 Eur išlaidų už ieškovės statybinių atliekų sutvarkymą. Iš į bylą pateiktos UAB „Indrus“ išrašytos 2021 m. liepos 29 d. PVM sąskaitos faktūros 200 Eur be PVM sumai matyti, kad ji atsakovei išrašyta už statybinių atliekų sutvarkymą. Sąskaitoje ranka atliktas įrašas, kad iš 200 Eur sumos ieškovei priskirtini 100 Eur. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punkte numatyta, kad į darbų kainą įeina ir šiukšlių išvežimas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad baigus darbus yra įvykdžiusi prievolę išvežti darbo metu susidariusias šiukšles, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė privalo atlyginti atsakovei 100 Eur už šiukšlių išvežimą.

47. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nusprendė, jog ieškovė yra atsakinga už sugadinto fasado sutvarkymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Indrus“ 2021 m. liepos 23 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei apie sugadintą fasadą. Atsakovė 2021 m. liepos 28 d. raštu pateikė ieškovei 2021 m. liepos 23 d. surašytą Defektinį aktą Nr. 2, kuriame fiksuota, kad buvo pašalinti C korpuso fasado pašiltinimo apgadinimai. Tą patvirtina ir fasado nuotraukos. Byloje taip pat yra UAB „Indrus“ atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 150 Eur be PVM sumai už fasado sutvarkymą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė gavus 2021 m. liepos 23 d. raštą dėl fasado apgadinimo būtų kažkaip į jį reagavus, rašius, jog nesutinka ir pan., todėl šiuo atveju darytina išvada, kad ji yra atsakinga už fasado apgadinimą, kurio sutaisymas atsakovei kainavo 150 Eur be PVM.

Dėl vienašalio įskaitymo (ne)teisėtumo

48. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.

49. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė įskaitymą atliko teisėtai 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. TR/DAI/0221, kuriame ji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įskaito į ieškovei pagal Rangos sutartį mokėtiną sumą 24 071,68 Eur nuostolių sumą, kurios turinys ieškovei atskleistas atsakovės 2022 m. vasario 10 d. rašte Nr. TR/DAI/0210. Teismas konstatavo, kad atsakovės pranešime apie įskaitymą nurodyta tiek prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, tiek įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma.

52. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigdama, jog atsakovės atliktas įskaitymas niekaip neatitinka įstatymo keliamų ir teismų praktikoje išsamiai išaiškintų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo ir galiojimo reikalavimų.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl įskaitymo teisėtumo.

54. Šalių sudarytos rangos sutarties vadovaujantis Sutarties 10.8. punktu šalys aiškiai susitarė, jog rangovas (ieškovė) privalo sumokėti užsakovui (atsakovei) visas pagal sutartį baudas, delspinigius, netesybas ir kitus mokėjimus per 10 kalendorinių dienų nuo atsakovės raštiško pranešimo. Šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu rangovas nevykdo šiame punkte nurodyto įsipareigojimo, užsakovas (atsakovė) turi teisę vienašališkai išskaičiuoti visas baudas, netesybas ir kitus mokėjimus pagal šią Sutartį iš rangovui (ieškovei) priklausančių mokėjimų už atliktus statybos darbus pagal šią Sutartį. Taigi, šalys iš anksto buvo susitarę dėl tarpusavio prievolių įskaitymo kaip vieno iš leistinų prievolių pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

55. Šalių Sutartyje nėra pasisakyta dėl pranešimo apie atliekamą įskaitymą turinio. Nesant sutartyje ar įstatyme numatyto specialaus pranešimo turinio reikalavimų, svarbu, kad tokio pranešimo turinys būtų aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, t. y. jog sutarties kontrahentas žinotų apie atliekamą įskaitymą.

56. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad 2022 m. vasario 21 d. rašte Nr. TR/DAI/0221 atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įskaito į ieškovei pagal Rangos sutartį mokėtiną sumą 24 071,68 Eur nuostolių sumą, kurios turinys ieškovei atskleistas atsakovės 2022 m. vasario 10 d. rašte Nr. TR/DAI/0210. Iš pranešimo apie įskaitymą aišku, kad atsakovės įskaityta 24 071,68 Eur nuostolių suma yra sudėtinė: 1) 22 800,88 Eur A ir B korpusų stogo įrengimo darbų pabrangimas; 2) 820,80 Eur nuostoliai dėl pastolių prastovos; 3) 200 Eur už pastolių išlipimui ant stogo prastovą; 4) 100 Eur išlaidos už ieškovės paliktų šiukšlių sutvarkymą; 5) 150 Eur išlaidų už ieškovės darbų defektų taisymą. Taigi atsakovės pranešime apie įskaitymą aiškiai nurodyta tiek prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, tiek įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Teisme nustačius, kad buvo įskaityta nepagrįstai didelė suma, skirtumas buvo pagrįstai priteistas ieškovei iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

57. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės išlaidas teisinei pagalbai nepagrįstai sumažino beveik per pusę, t. y. iki 63 procentų. Ji nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad byla sudėtinga ne tik apimtimi, bet ir tuo, kad reikėjo gilintis į specifinius klausimus - statybos techninius, kainodaros ir skaičiuojamųjų kainų, buhalterinius dalykus, dėl ko didėjo teisinės pagalbos apimtys, tuo tarpu užmokesčio už teisines paslaugas dydis neviršijo Rekomendacijose nustatyto dydžio.

58. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

59. Teismas kiekvienu atveju individualiai įvertina bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis ir jų dydžio pagrįstumą. Be to, civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bylos sudėtingumą, pateikto ieškinio turinį, keturių prašymų apimtį ir turinį, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus paslaugų dydžius ir teismų praktiką ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįstai išlaidų advokatės pagalbai apmokėti sumą sumažino nuo 7 606,20 Eur iki 4 500 Eur. Juolab, kad išlaidos už ieškinio parengimą gan ženkliai viršijo maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį (4200 Eur, nors maksimalus dydis galėtų būti 3 358,60 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

62. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apeliantės (ieškovės) bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

63. Atsakovė patyrė 1462,08 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

64. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

66. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

67. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikus“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ 1462,08 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLinas Zinkevičius