Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-14726-1089/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-10-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-25
Bylos Nr.
e2-14726-1089/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10197-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Veikus“
Advokatai
Jolita Urbienė, Renata Petrylaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14726-1089/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10197-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.10.5.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Renatai Petrylaitei, D. U.,atsakovės atstovei advokatei Jolitai Urbienei,

viešame teismo posėdyje, rengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikus“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daistatus“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Veikus“ 25 494,95 Eur skolą, 459 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia remdamasis tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje:

1.1. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. TRND/DM/-202103-2 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė (rangovė) remiantis atsakovės užsakymu įsipareigojo atlikti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilnius, A, B ir C korpusų stogo įrengimo darbus. A korpuso darbai turėjo būti pradėti 2021 m. gegužės 20 d. ir baigti 2021 m. liepos 1 d., B korpuso atitinkamai 2021 m. birželio 5 d. ir 2021 m. liepos 19 d., o C korpuso – 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. birželio 16 d.

1.2. Atsakovė laiku neperdavė ieškovei darbų frontų ir dėl to ieškovė negalėjo laiku atlikti sutartų darbų. A ir B korpusų įrengimo darbų ieškovė apskritai nepradėjo, nes šių korpusų darbų frontai įmonei nebuvo perduoti. C korpuso darbų frontas ieškovei buvo perduotas 2021 m. gegužės 27 d. ir ieškovė faktiškai galėjo pradėti darbus vykdyti tik nuo 2021 m. birželio 1 d. Nepaisant to, atsakovė pradėjo reikšti tikrovės neatitinkančias pretenzijas dėl tariamo vėlavimo atlikti statybos darbus.

1.3. 2021 m. liepos 15 d. raštu atsakovė pranešė apie neva paruoštą darbų frontą A korpusui ir kad B korpuso frontas bus paruoštas 2021 m. liepos 22 d. Tačiau 2021 m. liepos 21 d. raštu atsakovė informavo, kad A ir B korpusų stogo įrengimo darbus perdavė vykdyti kitam įmonės pasitelktam rangovui. Atsakydama į šį atsakovės raštą, ieškovė 2021 m. liepos 22 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad dėl atsakovės vėlavimo perduoti darbų frontus ieškovei buvo būtina perorganizuoti darbo jėgos paskirstymą, ir pasiūlė pratęsti C korpuso darbų vykdymo terminą, numatyti naujus terminus B korpuso darbams, o A korpuso darbų atsisakyti kaip buvo tartasi tarp įmonių įgaliotų atstovų. 2021 m. liepos 28 d. raštu atsakovė sutiko, kad C korpusas ieškovei perduotas pavėluotai, ir nors nebuvo perdavusi ieškovei A ir B korpusų frontų, patvirtino, kad neva dėl esminio darbų vėlavimo A ir B korpusų stogo įrengimo darbai perduoti kitam rangovui.

1.4. Toliau vykdant Rangos sutartį, atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, nepriimdavo ieškovės teikiamų atliktų darbų aktų, nors pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Nors ieškovė pagal galimybes mėgino kuo greičiau įvykdyti darbus C korpuse, atsakovė 2021 m. spalio 22 d. raštu, be kita ko, pateikė visiškai nepagrįstą netesybų ir nuostolių apskaičiavimą 27 270,25 Eur sumai. Vėlesniame 2021 m. lapkričio 12 d. rašte atsakovė nurodė jau kitą nuostolių sumą – 20 009,70 Eur.

1.5. Atsakovei atsisakant priimti darbus, ieškovė vienašališkai pateikė 2021 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą. 2021 m. lapkričio 19 d. raštu atsakovė aktą priėmė, tačiau pranešė, kad sulaiko mokėtinas sumas iki privalomų dokumentų pateikimo ir galutinio akto pasirašymo. Užbaigimo dokumentus ieškovė atsakovei pateikė 2021 m. lapkričio 25 d. Nepateikdama pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, atsakovė įmonei pateiktų atliktų darbų aktų ir baigiamojo akto nepriėmė. Atsakovei nevykdant prievolės dėl atliktų darbų aktų priėmimo, ieškovė 2022 m. vasario 9 d. raštu pranešė atsakovei, kad atliktų darbų perdavimą–priėmimą įformina vienašališkai. 2022 m. vasario 10 d. raštu atsakovė pranešė, kad darbų rezultatą priima, patvirtino, jog atliktų darbų vertė yra 28 465,60 Eur. Kartu su nurodytu raštu atsakovė taip pat pateikė sąskaitą 24 071,68 Eur dydžio nuostoliams kompensuoti ir pranešė ieškovei, kad sulaiko šios sumos mokėjimą iki ieškovė atlygins nuostolius.

1.6. 2022 m. vasario 21 d. raštu pranešė, kad 24 071,68 Eur sumą įskaito į ieškovei mokėtinas sumas ir kad 1 423,28 Eur sumokės po garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinančio dokumento pateikimo. Pažymėtina, kad 2 970,64 Eur atsakovė sumokėjo ieškovei tą pačią dieną. Garantinio laikotarpio draudimo dokumentai atsakovei buvo pateikti 2022 m. kovo 29 d., tačiau įmonė sulaikytos sumos nesumokėjo.

1.7. Atsakovė yra priėmusi dvi ieškovės išrašytas sąskaitas: 2021 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003088 15 452,36 Eur be PVM sumai ir 2022 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003167 13 013,23 Eur be PVM sumai. Įvertinus tai, kad atsakovė sumokėjo 2 970,64 Eur, atsakovės skola už atliktus darbus yra 25 494,95 Eur. Abiejų nurodytų sąskaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę.

1.8. Atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius ir sprendimas įskaityti jų sumą yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovė neperdavė ieškovei A ir B korpusų stogų įrengimo darbų frontų, todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti iš ieškovės šių darbų pabrangimo ar kitų su darbais susijusių nuostolių. Už projekto vykdymą atsakingi bylos šalių projektų vadovai buvo sutarę dėl A ir B korpusų stogo įrengimo darbų perdavimo kitiems rangovams. A ir B korpusų stogo įrengimo darbai buvo perduoti kitiems rangovas, nes atsakovė neįvykdė savo pareigos suteikti darbų frontą ieškovei ir ieškovė negalėjo dar ilgiau laukti darbų pradžios dėl kitų suplanuotų projektų ir prisiimtų įsipareigojimų.

1.9. Atsakovė į nuostolių sumą, kurią įskaitė, taip pat be pagrindo įtraukė išlaidas dėl pastolių prastovos, kurias atsakovė sieja su C korpuso darbų vėlavimu. C korpuso darbų frontą atsakovė perdavė vėluodama ir tai apsunkino darbų vykdymą. Tai yra, ieškovei suėjo terminai kitų prisiimtų įsipareigojimų ir suplanuotų projektų vykdymui, brango darbo medžiagos ir darbo jėga. Taigi atsakovė negalėjo protingai tikėtis, kad C korpuso darbai bus įvykdyti per suplanuotą laikotarpį.

1.10. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės reikalavimais dėl 100 Eur šiukšlių sutvarkymo išlaidų ir 150 Eur išlaidų neva ieškovės sugadinto fasado taisymui atlyginimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė yra atsakinga už nurodytas išlaidas ir kad jos buvo faktiškai patirtos.

1.11. Atsakovės ieškovei siųstuose raštuose tariamai įmonės patirtų nuostolių sumos skiriasi. Prastovų už pastolių nuomą suma 2021 m. liepos 28 d. rašte nurodyta 2 000 Eur, 2021 m. spalio 22 d. rašte – 1 030 Eur, 2022 m. rašte – 820,80 Eur, o prie šio rašto pridėtoje sąskaitoje nurodyta dar kita suma – 1 020,80 Eur. 2021 m. spalio 22 d. rašte 150 Eur sumą atsakovė nurodo kaip parapeto broko taisymo išlaidas, o 2022 m. vasario 10 d. rašte ši suma įvardinta kaip fasado defektų taisymo išlaidos. Šiukšlių sutvarkymo išlaidos 2021 m. spalio 22 d. rašte nurodytos 220 Eur, o 2022 m. vasario 10 d. rašte – 100 Eur. Be to, prie 2021 m. spalio 22 d. rašto pridėtame baudų ir išlaidų apskaičiavime nurodyta 27 270,25 Eur suma, 2021 m. lapkričio 12 d. rašte – 20 009,70 Eur, o 2022 m. vasario 10 d. rašte jau reikalaujama 24 071,68 Eur dydžio nuostolių sumos.

1.12. Atsakovė negalėjo įskaičiuoti nuostolių į ieškovei mokėtinas sumas, nes atsakovė neturėjo galiojančių, vykdytinų ir apibrėžtų reikalavimų, t. y. bylos šalių reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo aspektu. Pagal Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 10.6 punktą maksimali galima netesybų suma gali būti 12 262,50 Eur, o netesybų sumą, viršijančią nuostolių sumą, atsakovė privalo įrodyti.

1.13. Atsakovė praleido prievolių įvykdymo terminus, todėl turi pareigą pagal Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 11.1 punktą ir Bendrųjų sąlygų 10.3 punktą sumokėti prašomo priteisti dydžio delspinigius.

1.14. Ginčo sandoris yra komercinė sutartis, todėl iš atsakovės priteistinų procesinių palūkanų dydis turi būti nustatytas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Veikus“ prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1. Pagal Rangos sutartį C korpuso darbus ieškovė turėjo atlikti per 21 dieną. Taigi šiuos darbus ieškovė turėjo baigti 2021 m. birželio 22 d. Tačiau 2021 m. birželio 15 d. ieškovė faktiškai nebuvo atlikusi jokių darbų. Atsakovė dėl vėlavimo atlikti darbus pradėjo reikšti ieškovei pretenzijas, tačiau į jas nebuvo reaguojama. Iki 2021 m. liepos 19 d. C korpuso darbai nebuvo baigti. Iki nurodytos datos ieškovė taip pat turėjo baigti A korpuso darbus ir pradėti vykdyti B korpuso darbus. A korpuso darbų frontas ieškovei galėjo būti perduotas 2021 m. liepos 7 d., o B – 2021 m. liepos 10 d.

Motyvuojamoji dalis

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesiėmė priemonių laiku atlikti darbus, 2021 m. liepos 21 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, jog A ir B korpuso darbus perduoda vykdyti kitam rangovui ir įspėjo, kad reikš reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Aplinkybę, kad ieškovė buvo nepajėgi vykdyti įsipareigojimų ir neketina to daryti, patvirtina ieškovės 2021 m. liepos 22 d. raštas, kuriame įmonė nurodė, kad vykdo įsipareigojimus kitiems užsakovams, ir kad B korpuse darbus galės pradėti vykdyti tik 2021 m. rugsėjo 16 d. (juos atliktų ne per 44 kalendorines dienas, o per 40 darbo dienų), A korpuso darbų nebeatliks. Be to, svarbu ir tai, kad C korpuso darbus ieškovė atlikinėjo iki 2021 m. lapkričio 25 d., nors buvo įsipareigojusi 2021 m. liepos 22 d. raštu darbus baigti 2021 m. rugpjūčio 6 d.

2.3. Ieškovė pažeidė ne tik įsipareigojimą darbus atlikti Rangos sutartyje numatytais terminais, bet nevykdė ir kitų įsipareigojimų: 1) nenaudojo vizualinio defektų ir užduočių valdymo įrankio Einpix (Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.32 punktas); 2) nepateikė technologinės darbų kortelės, įsakymo apie paskirtą darbų vadovą, objekte dirbančių darbuotojų sąrašo (Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 14.2 punktas); 3) darbus vykdė nekokybiškai, defektus taisė vangiai, apgadino kitų rangovų atliktus darbus (buvo apgadinti langai, fasadas, nekokybiškai atlikti parapeto darbai); 4) netvarkė darbų vykdymo zonoje buvusių statybinių atliekų ir tą turėjo padaryti atsakovė.

2.4. Ieškovė išimtinai savo valia atsisakė priimti darbų frontą A ir B korpusuose ir dėl to atsakovė turėjo perduoti šiuos darbus kitam rangovui.

2.5. Atsakovės dėl ieškovės kaltės patirtų nuostolių suma aiškiai įvardinta 2022 m. vasario 21 d. rašte. Ankstesniuose raštuose buvo išdėstytos tik preliminarios atsakovės pozicijos. Dėl ieškovės kaltės atsakovė patyrė 22 800,88 Eur žalą dėl nevykdytų darbų A ir B korpusuose. Atsakovė šių korpusų stogo įrengimo darbams pasamdė kitą rangovą – UAB „Saudema“, kuris darbus atliko už 77 300,88 Eur be PVM. Tokiu būdu ieškovės neatlikti darbai atsakovei kainavo 22 800,88 Eur brangiau nei buvo sutarta pagal Rangos sutartį.

2.6. Dėl ieškovės kaltės atsakovė taip pat patyrė 820,80 Eur žalą už pastolių prastovą, 200 Eur už pastolių išlipimui ant stogo prastovą, 100 Eur už statybines šiukšles. Ieškovė darbams vykdyti reikalingų pastolių nesinuomojo, naudojosi kito atsakovės pasamdyto rangovo (UAB „Indrus“) pastoliais ir statybinių šiukšlių konteineriais. UAB „Indrus“ leido ieškovei naudotis pastoliais ir konteineriais su sąlyga, kad įmonei bus iš dalies kompensuotos išlaidos. Tokių išlaidų ieškovė nekompensavo.

2.7. Vykdydama darbus, ieškovė apgadinto jau atliktus kitų rangovų fasado darbus. Apie tai ieškovė buvo informuota, tačiau 150 Eur žalos neatlygino.

2.8. Rangos sutartimi bylos šalys nesusitarė dėl ieškovės ribotos atsakomybės už nuostolius, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai įskaitė visus dėl ieškovės patirtus nuostolius į įmonei mokėtiną sumą. Visos sąlygos atlikti įskaitymą buvo: 1) ieškovė buvo atsakovės skolininkė; 2) atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę; 3) šalių priešiniai reikalavimai buvo vienarūšiai; 4) atsakovės reikalavimas buvo ir yra galiojantis; 5) atsakovės reikalavimas buvo vykdytinas – įmonė 2022 m. vasario 10 d. raštu pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir išrašė sąskaitą nuostoliams kompensuoti; 6) abiejų šalių reikalavimai buvo apibrėžti konkrečiomis sumomis.

2.9. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti ir delspinigius. Atsakovė 2021 m. lapkričio 19 d. raštu pranešė, kad sulaiko ieškovei mokėtinas sumas iki ieškovė pateiks visus privalomus dokumentus, šalys pasirašys galutinį aktą ir ieškovė pateiks garantinių įsipareigojimų vykdymą patvirtinantį dokumentą. Ieškovė dar 2021 m. gruodžio 30 d. nebuvo tinkamai įvykdžiusi įsipareigojimų, kad šalys galėtų pasirašyti baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Taigi atsakovė teisėtai buvo sulaikiusi ieškovei mokėtinas sumas. 2022 m. vasario 21 d. atlikus įskaitymą, atsakovės mokėtina suma liko 1 423,28 Eur, kurią įmonė turėjo sumokėti iki 2022 m. balandžio 8 d. Taigi maksimali ieškovei galimų priteisti delspinigių suma galėtų būti 12,80 Eur (nuo 1 423,28 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. gegužės 23 d.).

3. 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašyme ieškovė UAB „Daistatus“ pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl 1 423,28 Eur skolos priteisimo.

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

4. 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl 1 423,28 Eur skolos priteisimo. Ieškovė paaiškino, kad dalies ieškinio reikalavimo atsisako, nes atsakovė 1 423,28 Eur sumokėjo po bylos iškėlimo.

5. Iš prašymo turinio aišku, kad ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo procesinės teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalies atsisakymas priimamas ir šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl ginčo esmės

6. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Daistatus“ ir atsakovė UAB „Veikus“ 2021 m. balandžio 15 d. sudarė Rangos sutartį (I t., b. l. 15–55). Pagal šią sutartį, ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti objekto (duomenys neskelbtini), Vilnius, A, B ir C korpusų stogų įrengimo darbus, juos perduoti atsakovei (užsakovei), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutarta tvarka bei terminais (Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punktas, Bendrųjų sąlygų 2.1 punktas).

7. Ginčo byloje nėra dėl to, kad ieškovė atliko ir perdavė atsakovei tik C korpuso stogo įrengimo darbus. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą būtent už C korpuso stogo įrengimo darbus. Atsakovė neneigia ieškovės reikalavimo apimties pagrįstumo, tačiau atsikerta remdamasi tuo, kad su ieškove atsiskaitė: 1) 24 071,68 Eur įskaitė 2022 m. vasario 21 d. raštu į ieškovei mokėtinos skolos už darbus sumą; 2) 1 423,28 Eur sumokėjo 2022 m. gegužės 23 d. Ieškinio reikalavimo dalies dėl pastarosios 1 423,28 Eur sumos priteisimo ieškovė atsisakė. Taigi esminis šios bylos teisminio nagrinėjimo klausimas, ar atsakovės prievolė sumokėti ieškovei pagal Rangos sutartį 24 071,68 Eur iš tiesų baigėsi įskaitymu.

8. Poziciją, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, ieškovė motyvuoja tuo, kad atsakovės pranešimas apie įskaitymą nebuvo aiškus ir atsakovė iš Rangos sutarties nepatyrė nuostolių, kuriuos būtų galėjusi įskaityti.

9. Išanalizavus šalių argumentus ir atsikirtimus dėl nurodytų dviejų esminių ginčo aspektų, pirmiausia konstatuotina, kad atsakovės 2022 m. vasario 21 d. rašte Nr. TR/DAI/0221 suformuluotas pranešimas dėl įskaitymo buvo tinkamas tiek turinio, tiek formos požiūriu (I t., b. l. 95, 96).

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013).

11. 2022 m. vasario 21 d. rašte Nr. TR/DAI/0221 atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įskaito į ieškovei pagal Rangos sutartį mokėtiną sumą 24 071,68 Eur nuostolių sumą, kurios turinys ieškovei atskleistas atsakovės 2022 m. vasario 10 d. rašte Nr. TR/DAI/0210 (I t., b. l. 91). Taigi atsakovės pranešime apie įskaitymą nurodyta tiek prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, tiek įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma.

12. Teisminio nagrinėjimo metu dėl atsakovės pranešimo apie įskaitymą aiškumo kilo abejonių, susijusių su įskaityme nurodytomis ieškovės už atliktus darbus išrašytomis sąskaitomis, pagal kurias atsakovė įskaitė ieškovei mokėtinas sumas.

13. Atsakovė 2022 m. vasario 21 d. rašte nurodė, kad nuostolių sumą įskaito į ieškovei mokėtinas sumas pagal 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003093 (12 960,62 Eur) ir 2022 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003167 (13 013,23 Eur). O ieškinio 31 punkte ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga pagal 2021 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003088 (15 452,36 Eur) ir 2022 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003167 (13 013,23 Eur). Taigi formaliai nesutampa viena iš sąskaitų, kuria grindžiama ieškovės reikalavimo teisė ir pagal kurią mokėtiną sumą atsakovė įskaitė: atsakovė įskaitė mokėtiną sumą pagal 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitą, nors ieškovė reikalavimą grindžia kita sąskaita, išrašyta 2021 m. lapkričio 17 d.

14. Paminėtas neatitikimas yra teisiškai nereikšmingas ir negali lemti išvados, kad atsakovė tinkamai nepranešė, kokią prievolę įskaitė.

15. Pagal ieškovės pateiktus paaiškinimus, ieškovė 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003093 anuliavo, 2022 m. sausio 31 d. išrašydama kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KDS0003093 (III t., b. l. 41). Kaip galima spręsti iš ieškovės 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašytinių paaiškinimų 4 ir 5 punkto, ieškovė nutarė išrašyti kreditinę sąskaitą, nes atsakovė atsisakė priimti darbus, už kuriuos išrašyta 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaita. Ieškovė taip pat paaiškino, kad už tuos pačius darbus įmonė 2022 m. vasario 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003167. Taigi pati ieškovė pakeitė 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003093, atsisakant joje nurodytos darbų vertės. O tai reiškia, kad atsakovės pagal Rangos sutartį mokėtina suma sumažėjo 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje DS Nr. 0003093 nurodyta dalimi. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė į buhalterinę apskaitą įtraukė ir 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003093, ją nurodė pranešime apie įskaitymą, atsakovė negalėjo įskaityti pagal sąskaitą mokėtinos sumos.

16. Įvertinus tai, kad 2022 m. vasario 21 rašte Nr. TR/DAI/0221 atsakovė įvardijo teisingą ieškovei už atliktus darbus mokėtiną sumą – 28 465,60 Eur, taip pat nedviprasmiškai nurodė, jog įskaito nuostolių sumą būtent į Rangos sutarties pagrindu atsiradusią piniginę prievolę, konstatuotina, kad apie įskaitymą ieškovei pranešta tinkamai.

17. Iš pranešimo apie įskaitymą aišku, kad atsakovės įskaityta 24 071,68 Eur nuostolių suma yra sudėtinė: 1) 22 800,88 Eur A ir B korpusų stogo įrengimo darbų pabrangimas; 2) 820,80 Eur nuostoliai dėl pastolių prastovos; 3) 200 Eur už pastolių išlipimui ant stogo prastovą; 4) 100 Eur išlaidos už ieškovės paliktų šiukšlių sutvarkymą; 5) 150 Eur išlaidų už ieškovės darbų defektų taisymą. Ieškovei prieštaraujant dėl šių atsakovės nuostolių atsiradimo priežasčių, turi būti pasisakyta, ar atsakovė iš tiesų patyrė 24 071,68 Eur nuostolių dėl ieškovės kaltės.

18. Kasacinio teismo teisminėje praktika dėl to, kokios sąlygos turi būti, kad būtų galima atlikti įskaitymą, yra nuosekli ir vienareikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579-687/2015 ir joje nurodytos kitos teismo nutartys). Ieškovė teigia, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes neturėjo galiojančio, vykdytino ir apibrėžto reikalavimo, o šalių reikalavimai bet kuriuo atveju buvo nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo aspektais.

19. Šioje vietoje pažymėtina, kad atsakovė pranešime apie įskaitymą įvardijo konkrečią nuostolių sumą, kurią įskaito, įskaitomų reikalavimų atsiradimo pagrindus, t. y. apibrėžė reikalavimus, kylančius iš Rangos sutarties. Atsakovės įskaitytas reikalavimas buvo priešpriešinis ieškovės reikalavimui, abu reikalavimai vienarūšiai. Teismine tvarka atsakovės reikalavimai įskaitymo atlikimo metu nebuvo ginčijami. Ieškovė pagrįstai akcentuoja, kad atsakovė ieškovei teiktuose raštuose nurodydavo vis skirtingas nuostolių sumas. Pavyzdžiui, 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. TRND-3 už pastolių prastovą – 2 000 Eur, 2021 m. spalio 22 d. rašte Nr. TRND-5 – 27 270,25 Eur bendrą nuostolių sumą, (I t., b. l. 59, 66–67). Tačiau 2022 m. vasario 10 d. rašte Nr. TR/DA1/0210 atsakovė galutinai apibrėžė nuostolių sumą ir jos sudėtį. Taigi iki tol atsakovės teikti preliminarūs skaičiavimai neturi reikšmės, nes įskaitytų nuostolių faktinis pagrindas nesikeitė ir atsakovė pranešime apie įskaitymą aiškiai apibrėžė įskaitomo priešinio reikalavimo sumą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, jog atsakovės įskaitytas reikalavimas buvo nekonkretus ir negalėjo būti vykdomas. Ar atsakovės reikalavimo teisė yra galiojanti, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, turi būti pasisakyta šioje byloje.

Dėl A ir B korpusų stogo įrengimo darbų pabrangimo

20. Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė buvo priversta pasamdyti kitą rangovą atlikti A ir B korpusų stogo įrengimo darbus, kurių atlikimas atsakovei kainavo 22 800,88 Eur brangiau, nei buvo sutarta su ieškove. Atsakovės minima 22 800,88 Eur nuostolių suma yra apskaičiuota pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę, t. y. kaip šalių sudarytos sutarties ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas.

21. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.258 straipsnio 5 dalies normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).

22. Ginčo byloje nėra dėl to, kad ieškovei pagal Rangos sutartį nebuvo perduota atlikti statybos darbų A ir B korpusuose.

23. Atsakovė 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. TRND-3 nurodė, kad, vadovaudamasi Rangos sutarties 11.3 punktu, mažina darbų apimtis, A ir B korpusų stogo įrengimo darbus perdavė vykdyti kitam rangovui (I t., b. l. 59). Iš rašto turinio aišku, kad atsakovė rėmėsi Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3 punktu, nustačiusiu sąlygas, kada atsakovei suteikta teisė vienašališkai nutraukti Rangos sutartį. Remiantis tuo, 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. TRND-3 išdėstytas atsakovės pranešimas dėl darbų apimties mažinimo kvalifikuotinas kaip pranešimas dėl dalies Rangos sutarties vienašalio nutraukimo. Nors pranešime atsakovė ir nenurodė, konkretaus Rangos sutarties papunkčio, kuriame detalizuotas vienašalio Rangos sutarties dalies nutraukimo pagrindas, kuriuo tiksliai rėmėsi atsakovė, tačiau iš pranešimo turinio konteksto aišku, kad atsakovė Rangos sutarties dalį nutraukė remdamasi dalį darbų ieškovė vėlavo atlikti, o dalies nebuvo pradėjusi vykdyti (Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3.1, 11.3.2.1 papunkčiai).

24. Nei Rangos sutartis, nei CK normos neribojo atsakovės teisės nutraukti dalį Rangos sutarties. Ieškovės prievolė buvo dali (ją sudarė savarankiški įsipareigojimai atlikti statybos darbus atskiruose konkretaus objekto korpusuose), todėl atsakovė galėjo nutraukti Rangos sutarties dalį dėl A ir B korpusų statybos darbų, paliekant sutartį galioti dalyje dėl C korpuso statybos darbų atlikimo. Dalinio Rangos sutarties nutraukimo padariniai turi būti taikomi būtent nutrauktai sutarties daliai.

25. Atsakovės sprendimo nutraukti dalį Rangos sutartį ieškovė neginčijo ir dėl to pretenzijų nereiškė. 2021 m. liepos 22 d. rašte Nr. 21/07/22-1 ieškovė nurodė, kad A korpuso darbų neatliks atsižvelgiant į žodinį šalių susitarimą, ir kartu su raštu atsakovei pateikė 2021 m. liepos 21 d. data paruoštą Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo turėjo būti pakeistos Rangos sutarties sąlygos dėl B ir C korpusų darbų atlikimo terminų, taip pat įformintas A korpuso darbų atsisakymas (I t., b. l. 60–61). Šis susitarimas nebuvo pasirašytas. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad tarp šalių buvo pasiektas realus žodinis susitarimas, kuriuo bendrai sutarta, jog ieškovė nevykdys darbų A korpuse.

26. Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2021 m. liepos 21 d. su UAB „Saudema“ pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. T/DM-2021-07-2, pagal kurią atsakovė A ir B korpusų stogo įrengimo darbams, kuriuos pagal Rangos sutartį turėjo atlikti ieškovė, atlikti pasamdė UAB „Saudema“ (II t., b. l. 129–151). Bendra UAB „Saudema“ atliktų darbų kaina – 77 300,88 Eur be PVM (II t., b. l. 164–166). Pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina., kad atsakovė šią kainą UAB „Saudema“ yra sumokėjusi (II t., b. l. 167–169, 171–172). A ir B korpusų stogų įrengimo darbus ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti už 54 500 Eur be PVM (I t., b. l. 38–39).

27. Formaliai atsakovė už tuos pačius darbus kitam rangovui sumokėjo 22 800,88 Eur (77 300,88 Eur – 54 500 Eur) daugiau, nei būtų turėjusi sumokėti ieškovei, jeigu Rangos sutarties dalis dėl A ir B korpusų būtų buvusi įvykdyta.

28. Būtinybę kuo greičiau atlikti A ir B korpusų stogo įrengimo darbus atsakovė motyvuoja tuo, kad siekė išvengti neigiamų padarinių, kurie įmonei galėjo kilti pagal 2020 m. gruodžio 21 d. su UAB „SGM LT“ sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2020/12/21/1 (III t., b. l. 58–67). Pagal šią sutartį, atsakovė įsipareigojo UAB „SGM LT“ užsakymu atlikti namų (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos darbus (įskaitant stogo įrengimo). Pagal nurodytos sutarties 5.1 punktą atsakovė įsipareigojo darbus užbaigti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Būtent įsipareigojimų, prisiimtų pagal su UAB „SGM“ sudarytą Statybos rangos sutartį, įvykdymui atsakovė buvo pasitelkusi ieškovę, o vėliau ir UAB „Saudema“. Faktą, kad A ir B korpusų darbų kuo greitesnis atlikimas atsakovei buvo reikšmingas, patvirtina aplinkybė, jog bendri statybos darbai turėjo būti baigti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., o už šio termino pažeidimą užsakovas UAB „SGM LT“ turėjo teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovės į bylą pateikti UAB „SGM LT“ raštai patvirtina, kad užsakovas reiškė atsakovei pretenzijas dėl darbų vėlavimo ir delspinigių mokėjimo (III t., b. l. 68–69). Vadinasi, atsakovė turėjo realų interesą, kad A ir B korpusų stogų įrengimo darbai būtų atlikti kuo greičiau, jog tinkamai įvykdytų įsipareigojimus užsakovei UAB „SGM LT“ ir išvengtų neigiamų padarinių dėl vėlavimo perduoti darbų rezultatą užsakovei.

29. Ieškovė teigia, kad įmonė negali būti atsakinga už atsakovės nurodomą darbų kainos padidėjimą dėl dviejų priežasčių: 1) atsakovė pati neįvykdė pareigos laiku perduoti darbų frontus ieškovei; 2) atsakovė su UAB „Saudema“ susitarė dėl didesnės apimties darbų, nei buvo susitarta su ieškove. Pastarieji ieškovės argumentai iš dalies pagrįsti.

30. Visų pirma, Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 7.1 punkte buvo nustatyta, kad C korpuso darbai turi būti pradėti 2021 m. gegužės 5 d., A korpuso – 2021 m. gegužės 20 d., o B korpuso – 2021 m. birželio 5 d. Tos pačios sutarties Specialiųjų sąlygų 7.2 punkte numatyta, kad C korpuso stogo užsandarinimo darbai turi būti baigti iki 2021 m. gegužės 26 d., likę darbai iki 2021 m. birželio 16 d. Atitinkamai analogiški darbai A korpuse turėjo būti baigti iki 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. liepos 1 d., o B korpuse iki 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. liepos 19 d.

31. Bylos šalys sutaria, kad ieškovas faktiškai C korpuso stogo įrengimo darbus pradėjo vykdyti 2021 m. birželio 1 d. Atsakovė neneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad darbai buvo pradėti vėliau nei numatyta Rangos sutartyje dėl to, jog buvo uždelsta ieškovei perduoti C korpuso darbų frontą. Atsakovė taip pat pripažįsta, kad A ir B korpusų darbų frontai Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 7.1 punkte nustatytais terminais ieškovei negalėjo būti perduoti, nes nebuvo laiku paruošti darbams atlikti.

32. Teisminio proceso metu ieškovė neteigė, kad reiškė atsakovei pretenzijas dėl vėlavimo perduoti darbų frontus. C korpuso darbų frontą, nors ir perduotą pavėluotai, ieškovė priėmė. Taigi nėra faktinių duomenų, kurie suponuotų, kad vėlavimą perduoti darbų frontus ieškovė būtų traktavusi kaip esminį įmonės sutartinių interesų pažeidimą.

33. Formaliai pagal Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 7.2 punktą ieškovė darbus C korpuse turėjo atlikti per 42 dienas nuo darbų pradžios (per 21 dieną turėjo būti atlikti stogo užsandarinimo darbai). Šių terminų ieškovė nesilaikė. Tą patvirtina visetas duomenų, įskaitant pateiktus pačios ieškovės. Pagal ieškovės parengtą Sutapdinto stogo įrengimo suvestinę įmonė 2021 m. liepos 15 d. buvo atlikusi apie 41,9 procentą bendro darbų kiekio (III t., b. l. 14). Remiantis Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 7.2 punktu ir Bendrųjų sąlygų 8.4 punktu, ieškovė C korpuso stogo užsandarinimo darbus turėjo baigti iki 2021 m. birželio 21 d., o likusius darbus – 2021 m. liepos 12 d. Pasibaigus darbų atlikimui nustatytam terminui, ieškovė buvo atlikusi mažiau nei pusę stogo įrengimo C korpuse darbų. Statybos darbų žurnale iki 2021 m. liepos 7 d. fiksuota, kad ieškovė darbų C korpuse nevykdė 2021 m. birželio 11 d.–2021 m. birželio 15 d., 2021 m. birželio 23 d.–2021 m. liepos 6 d. (II t., b. l. 26–27, 31–32). Pirmą pretenziją dėl vėlavimo atlikti darbus atsakovė išdėstė ieškovei 2021 m. birželio 15 d. rašte Nr. TRND-1 (I t., b. l. 57).

34. Paminėta patvirtina, kad ieškovė statybos darbus C korpuse, perėmusi darbų frontą, vykdė pažeisdama darbų grafiką. Taip pat aišku, kad darbai C korpuse buvo pradėti vėliau nei numatyta Rangos sutartyje dėl atsakovės kaltės, nes darbų frontas ieškovei buvo perduotas ne 2021 m. gegužės 5 d., bet 2021 m. gegužės 27 d.

35. Antrą pretenziją dėl vėlavimo atlikti darbus atsakovė išdėstė 2021 m. liepos 15 d. rašte Nr. TRND-2 (I t., b. l. 58). Šiame rašte atsakovė taip pat nurodė, kad B korpuso darbų frontas bus paruoštas 2021 m. liepos 22 d., o A korpuso darbų frontas parengtas perdavimui. Vėlesniu 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. TRND-3 atsakovė, kaip pasisakyta šio sprendimo 23 punkte, pranešė, kad nutraukia dalį Rangos sutarties, taip pat pareikalavo, kad ieškovė iki 2021 m. liepos 22 d. pateiktų sprendimą dėl darbų užbaigimo C korpuse. Atsakydama į paminėtus atsakovės raštus, ieškovė 2021 m. liepos 22 d. rašte Nr. 21/07/22-1 nurodė, kad, negavusi laiku darbų frontų, turėjo perorganizuoti darbo jėgos paskirstymą, nes vykdo įsipareigojimus kitiems užsakovams, todėl pareiškė prašymą pratęsti darbų atlikimo terminus: C korpuse iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. (skardinimo darbus per 7 darbo dienas po fasadų užbaigimo darbų); B korpuso darbų pradžią nustatyti ne anksčiau kaip 2021 m. rugsėjo 16 d. ir numatyti, kad darbai turi būti baigti per 40 darbo dienų nuo darbų fronto perdavimo dienos (I t., b. l. 60). Taip pat šiame rašte ieškovė nurodė, kad, kaip išskirta šio sprendimo 25 punkte, neatliks darbų A korpuse.

36. Kaip galima spręsti iš ieškovės 2021 m. liepos 22 d. rašto turinio, taip pat teismo posėdyje ieškovės atstovų paaiškinimų, ieškovė vėlavo nustatytu terminu atlikti darbus C korpuse dėl to, kad vykdė įsipareigojimus kitiems užsakovams ir neturėjo pakankamai darbuotojų, jog užtikrintų sklandų darbų atlikimą C korpuse, taip pat neturėjo pakankamai išteklių, jog galėtų vykdyti darbus kituose korpusuose.

37. 2021 m. liepos 22 d. rašte ieškovės išdėstyti teiginiai taip pat suponuoja, kad įmonė galimai prarado suinteresuotumą vykdyti darbus A ir B korpusuose. Tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė būtų išreiškusi valią, jog ieškovė nevykdytų darbų A ir B korpusuose, ieškovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to ieškovės argumentai, kad tarp šalių tartasi dėl darbų atsisakymo, negali būti pripažinti pagrįstais.

38. Nustatyta, kad atsakovė 2021 m. liepos 15 d. rašte Nr. TRND-2, be kita ko, išsakė ieškovei pretenziją, jog nėra pradėti darbai A korpuse, ir nurodė, kad B korpuso darbų frontas bus paruoštas 2021 m. liepos 22 d. Pagal Statybos darbų žurnalo įrašus A korpuse ieškovė darbus galėjo pradėti vykdyti 2021 m. liepos 7 d., o B korpuse – liepos 10 d. (II t., b. l. 104, 111). Taigi tarp įrašų Statybos darbų žurnale ir atsakovės 2021 m. liepos 15 d. rašte nurodytų duomenų yra prieštaravimų dėl to, kada B korpuso frontas turėjo būti paruoštas pradėti stogo įrengimo darbus. Įvertinus tai, kad 2021 m. liepos 15 d. rašte atsakovė pati pripažino, jog B frontas nėra paruoštas, darytina išvada, kad patikimesni yra rašto, o ne Statybos darbų žurnalo duomenys. Juolab, kad rašte atsakovė aiškiai nurodė, jog B frontas dar tik bus paruoštas. Jeigu būtų buvę kitaip, akivaizdu, kad atsakovė būtų pareiškusi pretenziją ir dėl B fronto neperėmimo.

39. Organizuodama darbų frontų perdavimą ieškovei, atsakovė tinkamai neužtikrino, kad Rangos sutartis būtų įvykdyta laiku. Tai yra, darbų frontas A korpuse buvo paruoštas vėluojant 48 dienas (ne 2021 m. gegužės 20 d., bet 2021 m. liepos 7 d.), o B korpuse vėluojant 46 dienas (ne 2021 m. birželio 5 d., bet 2021 m. liepos 22 d.). Taigi 2021 m. liepos 21 d., kai pranešė apie dalies Rangos sutarties nutraukimą ir susitarė dėl darbų atlikimo A ir B korpusuose su kitu rangovu, atsakovė galėjo reikšti pretenzijas ieškovei tik dėl vėlavimo atlikti darbus C korpuse, taip pat A korpuso darbų fronto neperėmimo.

40. Kitaip tariant, atsakovė pati iš dalies atsakinga dėl to, kad statybos darbai nebuvo atlikti Rangos sutartyje nustatytu terminu.

41. Savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir ieškovė. Perėmusi darbų frontą C korpuse ieškovė neužtikrino, kad rangos darbai būtų atliekami laikantis sutarto grafiko, vėliau be pagrindo nepradėjo vykdyti darbų A korpuse. Pakartotina, kad pretenzijų dėl to, kad atsakovė laiku neperduoda kitų korpusų darbų frontų, ieškovė nereiškė. Taip pat ieškovė nepasinaudojo teise atsisakyti dalies sutarties (CK 6.661 straipsnio 2 dalis). Priešingai, 2021 m. liepos 22 d. rašte ieškovė iš esmės pareiškė, kad yra suinteresuota vykdyti stogo įrengimo darbus ir B korpuse, tik suformulavo prašymą pakeisti darbų atlikimo terminus.

42. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė neužtikrino darbų frontų perdavimo laiku, ieškovė taip pat neveikė susiklosčiusioje situacijoje kaip turėjo veikti savo srities profesionalas. Ieškovė neužtikrino, kad darbai C korpuse būtų vykdomi nustatytais terminais, be aiškių priežasčių neperėmė darbų fronto A korpuse. Nors ieškovė paaiškino, kad atsakovės vėlavimas perduoti darbų frontus apsunkino ieškovės padėtį, nes įmonė turėjo įsipareigojimų kitiems užsakovams, tačiau nepaisant vėlavimų C korpuso darbų frontą įmonė perėmė. Vadinasi, ieškovei vėlavimas perduoti darbus nebuvo esminė aplinkybė, dėl kurios įmonė būtų pasinaudojusi teise atsisakyti Rangos sutarties. Taigi atsakovė turėjo teisę spręsti, kad ieškovė neįvykdys darbų A ir B korpusuose taip, kaip buvo sutarta Rangos sutartimi. Šioje vietoje pridurtina, kad pakeičiančią sutartį su UAB „Saudema“ atsakovė sudarė tą pačią dieną, kai pranešė ieškovei apie Rangos sutarties dalies nutraukimą. Tokia datų sutaptis reiškia, kad atsakovė prieš pranešdama apie Rangos sutarties dalies nutraukimą pradėjo kito rangovo paieškas, vedė derybas su UAB „Saudema“. Tačiau ši aplinkybė nerodo atsakovės veiksmų nesąžiningumo, nes iš bendro ginčo konteksto aišku, kad atsakovė, disponuodama informacija apie darbų eigą C korpuse, galėjo numatyti, jog ieškovė nepajėgs atlikti darbų per Rangos sutartyje numatytus terminus.

43. Dėl kitos ieškovės nurodytos priežasties, kad atsakovė su UAB „Saudema“ susitarė dėl didesnės apimties darbų, nei buvo susitarta su ieškove, turinio pirmiausia pažymėtina, jog Rangos sutarties ir ją pakeitusios sutarties objektai buvo tie patys, darbai atlikti pagal tą patį techninį projektą. Tą patvirtina į bylą pateiktas projektuotojo UAB „ARTEX“ studija 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakymas (III t., b. l. 85–86). Tačiau UAB „Saudema“ statybos darbus atliko pasirinkusi kitokią darbų atlikimo technologiją, t. y. skiriasi stogo nuolydis (2 procentai ir 2,5 procento), vidinio parapeto šiltinimas, UAB „Saudema“ išoriniam parapetui įrengti naudojo OSB plokštes, o ieškove ne (I t., b. l. 39; II t., 151–153). Faktiškai UAB „Saudema“ atliktų darbų apimtis nebuvo tokia pati, dėl kokios susitarė ieškovė ir atsakovė.

44. UAB „ARTEX“ studija 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakymas patvirtina tik tai, kad UAB „Saudema“ atliekant darbus techninis projektas nebuvo keistas, tačiau ne tai, jog darbų lyginant su numatyta Rangos sutartyje nepadidėjo dėl UAB „Saudema“ taikytų kitokių stogo įrengimo faktinių sprendinių. Pagal ieškovės parengtą UAB „Saudema“ papildomų stogo darbų ir medžiagų vertės skaičiavimą UAB „Saudema“ darbų kaina 8 305,81 Eur suma buvo didesnė nei Rangos sutarties kaina vien tik dėl stogo įrengimo sprendinių pakeitimo (III t., b. l. 51). Šiuos skaičiavimus parengė ieškovės (duomenys neskelbtini) D. U., tačiau pagrindo abejoti jų patikimumu nenustatyta. Atsakovės atstovė teismo posėdyje pareiškė, kad atsakovė su skaičiavimais nesutinka, tačiau apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Našta pagrįsti nuostolių dydį ir faktą teko atsakovei (CPK 178 straipsnis).

45. Realus skirtumas tarp Rangos sutarties ir ją pakeitusios sutarties kainų yra ne 22 800,88 Eur kaip pažymi atsakovė, tačiau 14 495,07 Eur (22 800,88 Eur - 8 305,81 Eur). Darbų kainos padidėjimą 8 305,81 Eur suma lėmė ne pasikeitusios darbų rinkos kainos, bet taikyti kitokie stogo įrengimo sprendiniai. Atsakovė objektyviai negali būti laikoma atsakinga už darbų, kurių ir pati nebuvo įsipareigojusi atlikti, atlikimo kainos kompensavimą, nes sprendinių pakeitimą lėmė išimtinai atsakovės pasirinkimas.

46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta šio sprendimo 22–45 punktuose, išskirtinos tokios esminės faktinės išvados:

46.1. Rangos sutarties dalį dėl A ir B korpusų stogų įrengimo darbų vienašališkai nutraukė atsakovė. Nutraukimo teisėtumo ieškovė neginčijo;

46.2. Ieškovė neįrodė, kad tarp bylos šalių būtų buvę pasiekti bendri sutarimai atsisakyti dalies Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo;

46.3. Rangos sutarties dalies nutraukimą iš dalies lėmė ieškovės negalėjimas atlikti darbus nustatytais terminais;

46.4. Atsakovė pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė tą pačią dieną, kai pranešė apie Rangos sutarties dalies nutraukimą, t. y. per protingą terminą;

46.5. Pradinės ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumas, nulemtas ne darbų sprendinių pakeitimo, yra 14 495,07 Eur.

47. Kaip nurodyta šio sprendimo 40 punkte, už susiklosčiusią situaciją iš dalies yra atsakinga ir atsakovė, kuri laiku neperdavė A korpuso darbų fronto, o B korpuso darbų fronto iki Rangos sutarties nutraukimo apskritai neparuošė perdavimui. Taigi pakeičiančios sutarties sudarymo poreikį lėmė ir pačios atsakovės kaltė.

48. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Šią normą detalizuoja specialioji norma, nustatyta CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

49. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai prievolė netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, teismas turi teisę atitinkamai sumažinti skolininko atsakomybę. Skolininko atsakomybės dydis nustatomas lyginant skolininko ir kreditoriaus kaltę. Tokiu atveju kaltė yra ne tiktai atsakomybės sąlyga, bet ir priemonė atsakomybės dydžiui nustatyti. CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nustatyta, kad taikomos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos, kurios leidžia skolininko atsakomybę mažinti priklausomai nuo kreditoriaus kaltės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1459/2002; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012).

50. Sudarydama Rangos sutartį, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad įmonei darbų frontai bus perduoti taip, kaip buvo sutarta. Sąlyga dėl darbų pradžios momento buvo svarbi ne tik atsakovei, bet ir ieškovei, kad įmonė galėtų planuoti savo veiklą, įskaitant prievolių vykdymą kitiems užsakovams. Akivaizdu, kad vėlavimas perduoti darbų frontus turėjo apsunkinti ieškovės galimybes suderinti įsipareigojimų vykdymą. Taigi visos neigiamos pasekmės negali būti perkeltos tik ieškovei, ignoruojant atsakovės veiksmų reikšmę Rangos sutarties dalies neįvykdymui ir vėlesniam nutraukimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ženkliai vėlavo perduoti ieškovei darbų frontus A ir B korpusuose, spręstina, kad ieškovės atsakomybė turi būti sumažinta per pusę. Tai yra, atsakovė turėjo teisę įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą ne 22 800,88 Eur, o 7 247,54 Eur (14 495,07 Eur / 2). Dalį darbų kainos padidėjimo turi prisiimti pati atsakovė, nes pati sudarė prielaidas darbų kainai padidėti. Taip pat pridurtina, kad, kvestionuodama atsakovės įskaitymą šioje dalyje, ieškovė išsakė ir teiginius, jog dėl vėlavimo perduoti darbų frontus brango darbų kainos. Tačiau ieškovė pagal pateiktus į bylą įrodymus C korpuso darbų kainos nereikalavo perskaičiuoti, nors korpuso darbų frontą atsakovė perdavė pavėluotai.

51. Kaip nepagrįsti atmetami ieškovės argumentai, kad ieškovės sutartinė atsakomybė negali būti didesnė nei Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 10.6 punkte nustatyta maksimali netesybų suma. Nurodytame sutarties punkte nustatyta tik viršutinė netesybų kaip minimalių ir neįrodinėtinų nuostolių sumos riba. Sąlygų, kurios ribotų atsakovės teisę reikalauti didesnių nuostolių atlyginimo, Rangos sutartyje nėra. Toks susitarimas, jeigu būtų buvęs sudarytas, neatitiktų CK 6.252 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos. Ieškovė neįrodinėjo, kad, sudarydama Rangos sutartį, negalėjo numatyti, jog dėl įsipareigojimų neįvykdymo atsakovė gali patirti tokio dydžio nuostolius, kokius patyrė ir vėliau įskaitė (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės atsakomybės apimtis turėtų būti ribojama labiau nei padaryta.

Dėl 820,80 Eur nuostolių už pastolių prastovą ir 200 Eur už pastolių išlipimui ant stogo prastovą

52. Reikalavimo teisę, kad ieškovė kompensuotų 1 020,80 Eur išlaidas už pastolių prastovą, kurią įskaitė į ieškovei mokėtiną pagal Rangos sutartį skolą atsakovė grindžia tuo, jog ieškovė naudojosi kitos atsakovės pasamdytos rangovės UAB „Indrus“ pastoliais; atsakovė už ieškovę apmokėjo pastolių naudojimo išlaidas. Faktiškai atsakovė įskaitė ne išlaidas už pastolių prastovą, o išlaidas už pastolių nuomą. Nors formaliai prastova ir nuoma nėra tapačios sąvokos, tačiau nagrinėjamu atveju skirtumo nėra, nes realiai atsakovė įskaitė išlaidas už patirtas pastolių naudojimo išlaidas, kai ieškovė vykdė darbus C korpuse.

53. Nustatyta, kad 2022 m. vasario 10 d. sąskaitoje faktūroje, kuri išrašyta įmonės įskaitytai sumai, atsakovė nurodė, kad 1 020,80 Eur sumai sąskaitą išrašo už pastolių prastovą (I t., b. l. 93). Atsakovė paaiškino, kad 1 020,80 Eur sumą sumokėjo UAB „Indrus“, kurios pastoliai naudoti C korpuse. Ieškovė pripažįsta, kad, vykdydama statybos darbus C korpuse, naudojosi ne savais, o kito asmens pastoliais.

54. Į bylą yra pateiktos dvi UAB „Indrus“ išrašytos sąskaitos: 2021 m. liepos 29 d. sąskaita už pastolių nuomą 820,80 Eur be PVM sumai ir 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą, kuri, be kita ko, išrašyta 350 Eur be PVM sumai už išlipimus ant stogo (II t., b. l. 200, 202). Pastarojoje sąskaitoje ranka atliktas įrašas „Pastoliai Daistatus + Saudema“.

55. Iš 2021 m. liepos 29 d. UAB „Indrus“ sąskaitos išrašymo datos, taip pat atsakovės atstovės paaiškinimų (2022 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 25 min. 45 sek.–2 val. 26 min. 49 sek.) ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašyme pateiktų paaiškinimų (II t., b. l. 26–28) galima spręsti, kad sąskaita išrašyta už pastolių nuomą laikotarpiu, kai pastoliais naudojosi ieškovė. Nors 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaitoje nenurodyta, už kurį laikotarpį ji išrašyta, tačiau sąskaitos turinys suponuoja, kad ji turėjo būti išrašyta už išlipimų ant stogo naudojimą iki sąskaitos išrašymo datos. Ieškovė neneigia, kad statybos darbus faktiškai vykdė ir 2021 m. rugsėjo mėn. Tokie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės reikalavimas, jog ieškovė apmokėtų pastolių naudojimo išlaidas, priešingai nei atsikerta ieškovė, iš esmės yra apibrėžtas ir aiškus tiek turinio, tiek laikotarpio aspektais.

56. Pirmą pretenziją dėl patiriamų išlaidų pastolių nuomai atsakovė nurodė 2021 m. liepos 15 d. rašte Nr. TRND-2 (I t., b. l. 58). Tokią pačią pretenziją atsakovė išsakė ir 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. TRND-3 (I t., b. l. 59). Vadinasi, ieškovei buvo atskleista, kad atsakovė patiria išlaidas dėl pastolių nuomos. Prieštaravimų dėl to, kad neturi prievolės atlyginti pastolių naudojimo išlaidų, atsakovė 2021 m. spalio 25 d. rašte Nr. 21/10/25-2 neišsakė (I t., b. l. 68–70). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminėje stadijoje ieškovė būtų neigusi atsakovės reikalavimo atlyginti pastolių naudojimosi išlaidas pagrindą.

57. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punkte buvo nustatyta, kad darbų kainoje įvertinti visi reikiami mechanizmai darbams atlikti. Ieškovė neneigia, kad pastoliai patenka į mechanizmų apibrėžtį. Apmokėdama už pastolių naudojimą atsakovė faktiškai patyrė išlaidas, kad ieškovė būtų aprūpinta darbams atlikti reikalingais mechanizmais. Nesant įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės išlaidos už pastolių naudojimą būtų aiškiai nepagrįstos dydžio aspektu, nėra pagrindo išlaidas laikyti neįrodytomis. Tai, kad pastoliais galėjo naudotis ir kiti asmenys, neatleidžia ieškovės nuo pareigos apmokėti ginčo išlaidas. Nors C korpuso darbų frontas ieškovei perduotas pavėluotai, tačiau užtrukęs darbų vykdymas priklausė išimtinai nuo ieškovės veiksmų. Dėl to atsakovė neatsakinga už išlaidų pastoliams susidarymą.

58. Remiantis tuo, kas nurodyta, spręstina, kad atsakovė turėjo teisę įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą 1 020,80 Eur už pastolių nuomą.

Dėl 100 Eur išlaidų už šiukšlių sutvarkymą

59. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punkte buvo nustatyta, kad darbų kainoje įvertintas ir šiukšlių išvežimas. Ieškovė neneigia, kad turėjo prievolę, vykdydama darbus, pasirūpinti darbų eigoje susidariusių šiukšlių išvežimu.

60. Nustatyta, kad UAB „Indrus“ už statybinių atliekų sutvarkymą atsakovei 2021 m. liepos 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 200 Eur be PVM sumai (II t., b. l. 199). Sąskaitoje ranka atliktas įrašas, kad iš 200 Eur sumos ieškovei priskirtini 100 Eur. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad įmonė pati rūpinosi šiukšlių sutvarkymu, ieškovė nepateikė. Aplinkybę, kad Rangos sutarties vykdymo eigoje atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl šiukšlių netvarkymo, patvirtina atsakovės įgalioto darbuotojo 2021 m. rugpjūčio 23 d. elektroninis laiškas ieškovės vadovui dėl paliktų šiukšlių, taip pat UAB „Svarbus mazgas“ aktas (II t., b. l. 116–119, 174). Taigi nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartinę pareigą sutvarkyti šiukšles. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės patirtos išlaidos šiukšlių sutvarkymui yra per didelės.

61. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė turėjo teisę įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą 100 Eur išlaidas už šiukšlių sutvarkymą.

Dėl 150 Eur išlaidų už darbų defektų taisymą

62. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad UAB „Indrus“ 2021 m. liepos 23 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei apie sugadintą fasadą (II t., b. l. 204). Kartu su laišku buvo atsiųstos ir fasado nuotraukos (II t., b. l. 205–207). Tą pačią dieną atsakovės įgaliotas elektroniniu laišku pareikalavo ieškovės įgalioto darbuotojo ištaisyti apgadinimus (II t., b. l. 204). Atsakovė kartu su 2021 m. liepos 28 d. raštu Nr. TRND-4 pateikė ieškovei 2021 m. liepos 23 d. surašytą Defektinį aktą Nr. 2, kuriame fiksuota, kad buvo pašalinti C korpuso fasado pašiltinimo apgadinimai (I t., b. l. 62, 63). UAB „Indrus“ atsiųstos nuotraukos ir paminėtame akte patalpintos nuotraukos yra tų pačių apgadinimų.

63. Iš atsakovės paaiškinimų aišku, kad apgadinimus šalino UAB „Indrus“. Už fasado sutvarkymą atsakovė sumokėjo 150 Eur be PVM (II t., b. l. 202). Atsakovės įgalioto darbuotojo 2021 m. liepos 23 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovei buvo pranešta apie fasado apgadinimus, pareikalauta juos pašalinti. O vėliau ieškovė informuota tiek apie apgadinimų pašalinimą, tiek apie jų kainą. Taigi ieškovė be pagrindo teigia, kad nežinojo apie fasado apgadinimus, nebuvo gavusi pretenzijų dėl jų šalinimo. Aplinkybė, kad ieškovė neatsakė į atsakovės reikalavimą, suponuoja, jog ieškovė neneigė, kad yra atsakinga už apgadinimus, tačiau nesiėmė veiksmų apgadinimams pašalinti. Nėra faktinių prielaidų laikyti, kad apgadinimų šalinimo išlaidų dydis būtų nepagrįstas atliktų darbų apimčiai.

64. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė turėjo teisę įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą 150 Eur išlaidas už darbų defektų taisymą.

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

65. Netesybos yra viena iš sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, kurios taikomos (skaičiuojamos) sutarties šaliai už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą (CK 6.73, 6.258 straipsniai)

66. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 11.1 punkte buvo numatyta, kad ieškovė turi teisę už nesavalaikius mokėjimus reikalauti iš atsakovės 0,02 procento dydžio delspinigių. Prašomus priteisti delspinigius ieškovė apskaičiavo iki 2022 m. balandžio 25 d.. Prieš tai pasisakyta, kad už atliktus darbus ieškovė išrašė dvi sąskaitas: 2021 m. lapkričio 17 d. 15 452,36 Eur sumai, 2022 m. vasario 8 d. – 13 013,23 Eur sumai. Pagal Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 10.3 punktą, atsakovė turėjo teisę iš kiekvienos mokamos sumos sulaikyti 5 procentų dydžio sumą nuo sąskaitos sumos iki ieškovė pateiks garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo draudimo raštą. Tų pačių sąlygų 10.2 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sąskaitas apmokėti per trisdešimt dienų nuo jų pasirašymo dienos.

67. Garantinio laikotarpio draudimo dokumentus ieškovė atsakovei pateikė 2022 m. kovo 29 d. (I t., b. l. 107–110).

68. Vadovaujantis Rangos sutarties sąlygomis, atsakovė iki 2021 m. gruodžio 17 d. pagal 2021 m. lapkričio 17 d. sąskaitą turėjo sumokėti 14 679,74 Eur (sulaikyta 772,62 Eur dalis), o iki 2022 m. kovo 10 d. pagal 2022 m. vasario 8 d. sąskaitą – 12 362,57 EUR (sulaikyta 650,66 Eur dalis). Atsakovė 2 970,64 Eur sumokėjo 2022 m. vasario 21 d. ir šia suma ieškovė iš dalies sudengė 2021 m. lapkričio 17 d. sąskaitą. 2021 m. vasario 21 d. atsakovė turėjo teisę įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą 8 518,34 Eur ir tą padarė. Taigi atsakovės 2022 m. vasario 21 d. mokėtina suma pagal ieškovės 2021 m. lapkričio 17 d. sudarė 3 190,76 Eur (14 679,74 Eur - 11 488,98 Eur), neįskaitant sulaikytos 772,62 Eur sumos.

69. Nustatyta, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. TR/DAI/1119 informavo ieškovę, kad sulaiko mokėjimus iki ieškovė pateiks privalomus dokumentus, kurių nepateikė su atliktais darbų aktais, bus pasirašytas galutinis aktas ir ieškovė pateiks garantinių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinantį dokumentą (I t., b. l. 77). Šie atsakovės motyvai nelaikytini pakankamais sustabdyti prievolės apmokėti 2021 m. lapkričio 17 d. sąskaitą vykdymą, nes Rangos sutarties sąlygos atsiskaitymo už darbus nesiejo su atsakovės išskirtomis sąlygomis, išskyrus atsakovės teisę sulaikyti 5 procentų dydžio sumą nuo sąskaitos sumos iki ieškovė pateiks garantinių įsipareigojimų įvykdymo dokumentą.

70. Taigi 2021 m. lapkričio 17 d. sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2021 m. gruodžio 17 d. To nustatytu terminu atsakovė nepadarė. Dėl to ieškovė pagrįstai nurodo, kad turi teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių pagal 2021 m. lapkričio 17 d. sąskaitą: 1) už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. vasario 21 d. – 190,84 Eur (14 679,74 Eur × 0,02 procento × 65 dienos); 2) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. – 28,72 Eur (3 190,76 Eur × 0,02 procento × 45 dienos); 3) už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. – 12,68 Eur (3 963,38 Eur (3 190,76 Eur + 772,62 Eur (sulaikyta suma) × 0,02 procento × 16 dienų). O pagal 2022 m. vasario 8 d. sąskaitą: 1) už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. – 69,23 Eur (12 362,57 Eur × 0,02 procento × 28 dienos); 2) už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. – 41,64 Eur (13 013,23 Eur × 0,02 procento × 16 dienų). Bendra delspinigių suma, kurią atsakovė turi sumokėti ieškovei už nepagrįstą uždelsimą atsiskaityti, yra 343,11 Eur.

Dėl bylos baigties

71. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė turėjo teisę į ieškovei pagal Rangos sutartį mokėtiną sumą įskaityti 8 518,42 Eur (7 247,54 Eur + 1 020,88 Eur + 100 Eur + 150 Eur). Kitoje dalyje atsakovės atliktas įskaitymas neatitiko įstatyme nustatytų sąlygų. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiama 15 553,25 Eur (24 071,67 Eur – 8 518,42 Eur) skola. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisiami 343,11 Eur dydžio delspinigiai.

72. Patenkinus pagrindinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (15 896,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

73. Kiti bylos šalių išdėstyti argumentai dėl ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo eigos, ieškovės sutartinių prievolių, už kurių nevykdymą ieškovei netaikyta atsakomybė, vykdymu, neaptariami kaip teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

74. CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visos išlaidos yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtas principu, kad „pralaimėjęs moka“; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys), tačiau proceso įstatyme suteikiama teismui galimybė nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas).

75. Patenkintas 61 procentas (25 953,95 Eur / 15 896,36 Eur) ieškinio reikalavimų, todėl šalių patirtos išlaidos paskirstytinos taikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles. Apskaičiuojant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, laikytina, kad ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą ir dalyje dėl 13 10 423,28 Eur skolos priteisimo, kurios bylos nagrinėjimo metu atsisakė, nes ieškovė įvykdė savo prievolę. Pažymėtina, kad tarp šalių skirstomos gali būti tik pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

76. Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 7 100 Eur, o atsakovė – 3 135,91 Eur (III t., b. l. 93–98, 101–109). Ieškovė taip pat patyrė 584 Eur žyminio mokesčio išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Nenustatyta priežasčių abejoti atsakovės išlaidų teisinei pagalbai dydžio pagrįstumu. O ieškovės išlaidos pagrįstomis laikytinos ne visoje apimtyje. Advokatė ieškovei suteikė tokias teisines paslaugas: parengė ieškinį, 2022 m. birželio 20 d. prašymą ir paaiškinimus, 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašymą, 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymą, 2022 m. rugsėjo 16 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 val.

77. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

78. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

79. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

80. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Sąskaitą už ieškinio parengimą 4 200 Eur sumai ieškovės atstovė išrašė 2022 m. balandžio 29 d. Taigi, nustatant rekomenduojamo priteisti užmokesčio už ieškinio parengimą dydį, taikytinas 2021 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris buvo 1 679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio už ieškinio parengimą dydis nagrinėjamu atveju yra 3 358,60 Eur.

81. Taip pat nustatyta, kad vieną prašymą ieškovės atstovė parengė 2022 m. birželio 20 d. (2022 m. II ketv.), o kitus tris – 2022 m. III ketv. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteisti užmokesčio už dokumento, kuriame pareikštas prašymas ar paaiškinimai, parengimą dydis yra 0,4. Taigi už pirmą prašymą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 671,72 Eur (1 679,30 Eur × 0,4), o už kitus prašymus – 2 075,88 Eur (1 729,90 Eur (2022 m. I ketv. bruto užmokestis) × 0,4 × 3). Faktiškai už nurodytų prašymų parengimą ieškovė advokatei sumokėjo 1 600 Eur.

82. Už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose ieškovė advokatei sumokėjo 1 500 Eur. Kaip minėta, posėdžių bendra trukmė – 5 val. Manytina, kad posėdžiams pasirengti neturėjo būti sugaišta daugiau kaip 5 val. Taikant, kad bendra pasirengimo ir dalyvavimo teismo posėdžiuose trukmė 10 val., nurodyta 1 500 Eur suma neviršija bendros rekomenduojamos priteisti užmokesčio sumos, apskaičiuotos taikant Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyto 0,1 dydžio koeficientą (1 679,30 Eur × 0,1 × 3 val. + 1 729,90 Eur × 0,1 × 7 val.).

83. Ieškovės išlaidos už advokatės pagalbai apmokėti formaliai neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos rekomenduojamos priteisti maksimalaus užmokesčio sumos, kuri yra 7 606,20 Eur. Tačiau įvertinus suteiktos teisinės pagalbos turinį, byloje spręstų klausimų pobūdį, aplinkybę, kad posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, ginčo sumos dydį, pagrįstomis laikytinos ne visos ieškovės išlaidos teisinei pagalbai. Ieškovės išlaidos teisinei pagalbai pagrįstomis vertintinos 4 500 Eur sumai. Pirmiausia pernelyg didelės ieškovės išlaidos ieškiniui parengti (išlaidos mažinamos nuo 4 200 Eur iki 2 500 Eur). Taip pat pagrįstomis visoje apimtyje negali būti pripažintos išlaidos prašymams ir paaiškinimams parengti, nes dalis šių dokumentų siauros apimties ir elementaraus turinio, o dalimi tik papildyti ieškinio argumentai (išlaidos mažinamos nuo 1 600 Eur iki 1 000 Eur). Kitos išlaidos mažinamos iki 1 000 Eur.

84. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 3 101,24 Eur (5 084 Eur × 61 procentas) išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės – 1 223 Eur. Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 878,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

85. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais ir 293 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės UAB „Daistatus“ dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti 1 423,28 Eur (tūkstančio keturių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 28 ct) skolos dalį.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Daistatus“ iš atsakovės UAB „Veikus“ 15 553,25 Eur (penkiolikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 25 ct) skolą, 343,11 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 896,36 Eur (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 36 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 878,24 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis