- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-100-988/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36777-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. B., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnio pagrindu V. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant A. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejiems) metams naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 19 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – V. B. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
V. B. paskirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad neblaivi vairavo transporto priemonę, o būtent: ji 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 16.39 val., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 11, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – 7 086 Eur (su PVM) vertės automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija).
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, nekonfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arba taikyti dalinį transporto priemonės konfiskavimą, mokėjimą atidedant 1 metų laikotarpiui, arba taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos dydį artimą minimaliam ir atidėti 1 metų laikotarpiui bei sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki minimalaus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į baudžiamųjų poveikio priemonių tikslingumą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą neskirti automobilio konfiskavimo, arba skirti dalinį konfiskavimą, arba skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos dydį (10 MGL) ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, minimaliam terminui. Pažymėtina, kad V. B. nenuteista, tačiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir UADBB „(duomenys neskelbtini)“ V. B. apibūdinama teigiamai, kaip darbšti, pareiginga, tolerantiška bei sąžininga. Be to, apeliantė dainuoja folkloriniame ansamblyje, nuolat kelia savo kvalifikaciją, dalyvauja asmenybės tobulėjimo seminaruose, užsiima parama kitiems žmonėms bei aukoja. V. B. turi 72 000 Eur dydžio paskolą. Taigi, transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas, atsižvelgiant į charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) V. B. padarytai nusikalstamai veikai.
2.2. Pažymėtina, kad nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama (netaikomas konfiskacijos institutas) jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Be kita ko, transporto priemonė yra V. B. žinioje, ja niekas nesinaudoja, ji niekam nekelia pavojaus, todėl transporto priemonės konfiskavimas nėra būtinas. Šiuo atveju turto ar jo vertės konfiskavimas nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.
2.3. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenims buvo paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trumpesniam laikotarpiui, nors asmenims buvo nustatyti sunkūs girtumo laipsniai (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-197-851/2018; 1A-413-626/2018). Šiuo atveju V. B. nustatytas alkoholio kiekis minimaliai viršijo ribą nuo kurios yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Jai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykdant darbines funkcijas, ji yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, jos darbo vieta yra nutolusi nuo gyvenamosios vietos 60 km atstumu. V. B. dažnai vyksta pas klientus, be kita ko, sprendžia daugybę įmonėje kylančių klausimų, problemų važinėdama, nepakanka bendravimo telefonu ar elektroniniu paštu. Apeliantė yra drausminga vairuotoja, transporto priemones vairuotoja apie 33 metus ir šia turima teise naudojasi labai intensyviai. Per paskutinius penkerius metus jos atžvilgiu užfiksuotas vienas smulkus nusižengimas, bauda sumokėta laiku, V. B. niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat niekada nėra padariusi jokio nusižengimo apsvaigusi nuo alkoholio. Baudžiamojoje byloje V. B. atžvilgiu nustatytos lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji neteista, nėra registruota priklausomybių ligų centre, kitų asmenų charakterizuojama teigiamai. Prašoma baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paskirti minimaliam terminui.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroras M. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. V. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jos iškvėptame ore buvo 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nors alkoholio koncentracija ne itin ženkliai viršijo įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau byloje esančios aplinkybės patvirtina itin pavojingą V. B. manevravimą automobiliu (duomenys neskelbtini) kaimo gatve. Pirma, policijos pareigūnams apie neblaivų asmenį, važiuojantį automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), pranešė moteris, kuri pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį. Pranešėja pagalbos centrui ir policijos pareigūnams nurodė, jog automobilis važinėja tai į vieną, tai į kitą pusę, minėto automobilio vairuotojas gali padaryti avariją, nes labai pavojingai vairuoja. Pranešėja buvo išsigandusi, kadangi tuo keliu vaikai vaikšto iš mokyklos. Antra, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, jog sustabdžius automobilį ir bendraujant su automobilio vairuotoja, iš jos burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Trečia, V. B. būdama apsvaigusi nuo alkoholio automobilį vairavo gyvenvietėje, darbo dienos pabaigoje, kuomet pėsčiųjų ir automobilių eismas yra intensyvesnis. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad padarytos veikos aplinkybės rodo didelį pavojingumą ir realiai keltą pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui. Apeliantei taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas nustatytas 2 metams, kuris prokuroro vertinimu, yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir pačios V. B. asmenybei, todėl nėra pagrindo jį vertinti kaip aiškiai per griežto.
3.2. Kelių transporto priemonė – „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius. Apeliaciniame skunde akcentuojamos V. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės buvo pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime nereiškia, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra neteisinga ir neproporcinga. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų, proporcingumo principo nepažeidė. V. B. taikyti dalinį transporto priemonės konfiskavimą, mokėjimą atidedant 1 metų laikotarpiui arba taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, skirti jai įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos dydį artimą minimaliam ir atidėti mokėjimą 1 metų laikotarpiu, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
V. B. apeliacinis skundas atmetamas
4. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo. Įvertinus byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl baudžiamojo poveikio priemonių – prašoma sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, nekonfiskuoti automobilio arba taikyti dalinį transporto priemonės konfiskavimą, mokėjimą atidedant 1 metų laikotarpiui, arba taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos dydį artimą minimaliam ir mokėjimą atidėti 1 metų laikotarpiui. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustačius kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino
5. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
6. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės (jei ji skiriama), sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.
7. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jos iškvėptame ore buvo 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ši koncentracija gana ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat beveik 5 kartus viršija ribą, nuo kurios asmuo jau traukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. nesugebėjo tinkamai valdyti automobilio, nes atsitiktinė kelių eismo dalyvė, pamačiusi pavojingai manevruojantį automobilį, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie tai policijos pareigūnams. Pranešėja nurodė, jog V. B. vairuojamas automobilis važiuoja į kitą eismo juostą, mano, jog gali tuoj būti padaryta avarija (1 t., b. l. 19–22). Pažymėtina, kad V. B. automobilis pavojingai manevravo kelyje (duomenys neskelbtini), darbo dieną (2024 m. rugsėjo 19 d.), pavakarę (16.39 val.), kuomet eismas paprastai yra intensyvesnis. Policijos pareigūnams, sustabdžius jos vairuojamą automobilį ir pasiteiravus vairuotojos, ar ji vartojo alkoholinių gėrimų, pastaroji nurodė, jog naudojo vaistus, širdies lašus, juos vartojo apie 13.00 val., apie šaukštą. Be kita ko, tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad policijos pareigūnui bendraujant su V. B., iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti (1 t., b. l. 13). V. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. pas ją svečiavosi draugė, su kuria vartojo alkoholį iki paryčių. Ji žinojo, kad netoleruoja alkoholio. V. B. truputį pamiegojo, atėjo į darbą, padirbo, pagalvojo, kad turėtų viskas būti gerai ir sėdo važiuoti (1 t., b. l. 75–78). Taigi kaip matyti iš pačios V. B. parodymų, ji vairavo transporto priemonę praėjus apie 12 valandų po alkoholio vartojimo bei kaip pati nurodė, žinodama, kad netoleruoja alkoholio, kas tik patvirtina neatsakingą jos požiūrį į kelių eismo saugumą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad ji administracine tvarka bausta tris kartus, du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą), baudos sumokėtos (1 t., b. l. 96–99). Padaryti nusižengimai nėra labai šiurkštūs (susiję su greičio viršijimu, netinkamas deklaracijos pateikimas), tačiau sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo, administracinių nusižengimų faktai yra viena iš aplinkybių, kurią būtina vertinti taikant baudžiamojo poveikio priemones ir nustatant jų trukmę.
9. Apeliaciniu skundu V. B. savo prašymą sutrumpinti draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą grindžia teigiama asmenybės charakteristika, prašo atsižvelgti į jos darbo pobūdį bei į tai, jog ji nuolat kelia savo kvalifikaciją, dalyvauja asmenybės tobulėjimo seminaruose, užsiima parama kitiems žmonėms, aukoja, be to, prisipažino dėl veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, ar jų netaikyti – tai paliekama teismo diskrecijai (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantė patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, neadekvatus ar neproporcingas.
10. Antra, apeliaciniame skunde V. B. pateikė teismų praktiką, kurioje baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmenims buvo paskirta mažesniam nei dviejų metų terminui, nors neblaivumo laipsnis buvo nustatytas didesnis nei jai (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413-626/2018). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad minėta praktika yra 2018 metų, kas reiškia, jog tuo metu galiojo kita įstatymo redakcija, kuri numatė, jog uždraudimas naudoti specialia teise gali būti paskirtas nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, V. B. pateikta teismų praktika nėra aktuali dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tinkamai įvertino V. B. asmenybės teigiamus bruožus, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, dėl to nustatė mažesnį nei vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y. 2 metus, kuris yra proporcingas ir teisingas, todėl dar labiau trumpinti šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
11. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
12. Pagal teismų praktiką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).
14. Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti jai priklausantį automobilį – „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arba, nenustačius pagrindo tokio prašymo tenkinimui, prašoma išieškoti dalį jo vertės atitinkančią pinigų sumą, mokėjimą atidedant vienerių metų laikotarpiui, arba paskirti įmoką į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą, mokėjimą atidedant vienerių metų laikotarpiui. Toks prašymas iš esmės grindžiamas argumentais, kad automobilis yra būtinas darbo funkcijoms atlikti. Vis dėlto, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo.
15. Šios nutarties 8 punkte aprašytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja V. B. ir jos padarytą veiką. Pabrėžiama, kad V. B., būdama neblaivi, vairavo automobilį, pavojingai manevravo automobilį kelyje, dėl ko kita eismo dalyvė paskambino ir apie tai pranešė policijos pareigūnams. Taip elgdamasi V. B. kėlė realų pavojų transporto eismo saugumui, kitiems asmenims bei sau pačiai, kas rodo didesnį vairuotojos neatsakingumą, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Sutinkama, kad automobilio konfiskavimas apsunkins V. B. finansinę padėtį, sukels nepatogumus tiek darbinėje, tiek kasdieninėje veikloje, tačiau pabrėžiama, kad apeliantės skunde nurodomos aplinkybės egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet jos nesustabdė V. B. nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdama nusikalstamą elgesį, V. B. tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jos teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantei, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju automobilio konfiskavimu siekiama tokių teisinių padarinių, kurie būtų proporcingi V. B. padarytai nusikalstamai veikai bei jos pavojingumui, nepaisant to, jog apeliantei nebuvo paskirta bausmė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojamos V. B. asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių kitų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl automobilio konfiskavimo akivaizdaus neproporcingumo ir neteisingumo, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).
17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų, proporcingumo principo nepažeidė, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.