Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) prokuroro Valdo Grabausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje kaltinamasis T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose Kretingoje 2025 m. vasario 14 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo kaltinamasis T. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad perleido areštuotą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent :

žinodamas ir būdamas 2024 m. spalio 25 d. pasirašytinai supažindintas su 2024 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kuriuo jam ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-38239-24 buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, 2024 m. gruodžio 24 d. 16.15 val. automobilį neteisėtai perleido, t. y. už 600,00 Eur pardavė A. A..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotinas prokurorui

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais (kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu); 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad, nors BPK 420 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nenumato galimybės teisėjui perduoti bylą prokurorui, nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau atskirų BPK straipsnių ar jų dalių negalima aiškinti atsietai nuo jų visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. Todėl nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-4-806/2025; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-128-898/2022).

BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Toks įstatymų leidėjo reikalavimas proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymų nėra savitikslis; tokios imperatyvios sąlygos buvimas užtikrina, kad asmens – tiek fizinio, tiek juridinio, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinė žala, teisės ir teisėti interesai į žalos atlyginimą būtų tinkamai užtikrinti, nes BPK nenumatyta teisė civiliniam ieškovui nei teikti prašymą teismui surengti bylos nagrinėjimą teisme, nei skųsti teismo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. civilinis ieškovas savo pažeistų teisių įprastine tvarka, teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą, negali apginti.

Iš prokuroro pareiškimo matyti, kad be prašymo pripažinti T. Š. kaltu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę, taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. A. pareikštą civilinį ieškinį 600,00 Eur sumoje.

2025 m. sausio 27 d. paskelbiant įtariamajam T. Š. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kas teismo nuomone turėtų būti atliekama tik baigus ikiteisminį tyrimą, o šiuo atveju net ir po to dar buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje, apie tai, kad prokuroras prašys priteisti iš jo minėtą sumą, neužsiminta.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos ir IBPS- e esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos, prie kurios prieigos pasiprašė teismas, nematydamas Liteke duomenų, kurie nurodyti prokuroro pareiškime, nustatyta, jog po to, kai buvo nuspręsta užbaigti procesą byloje baudžiamuoju įsakymu, 2025 m. vasario 3 d. byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas A. A. dėl to, kad jam nusikalstama veika padaryta turtinė žala. Pripažįstant A. A. civiliniu ieškovu, nurodoma, kad nukentėjusysis reiškia civilinį ieškinį įtariamajam T. Š. dėl nusikalstamos veikos padarytos turtinės žalos atlyginimo, tačiau paties procesinio dokumento – civilinio ieškinio, byloje nėra. Į bylą 2025 m. sausio 28 d. įkeltas dokumentas, kuris pavadintas „Tarpusavio susitarimas“, kurį atidarius matyti, jog A. A. el. laišku pranešė tyrėjai, kad bendravo su T. Š. ir jis žadėjo grąžinti pinigus ir pasiimti automobilį. T. Š. 2025 m. sausio 27 d. papildomos apklausos metu parodė, kad sutiko ir žadėjo grąžinti A. A. iki 2025 m. vasario 10 d. 600 Eur. Toks žodinis pažadas, kuris akivaizdu taip ir nebuvo įvykdytas, nes prokuroras 2025 m. vasario 13 d. pareiškimu prašo ją priteisti pagal ieškinį, kurio byloje nėra, negali būti laikomas susitarimu dėl žalos atlyginimo, o tuo pačiu rodo, kad byloje žala nėra atlyginta ir nėra susitarimo dėl jos atlyginimo. Be to, minėta, kad kaltinamasis apie tokią prokuroro poziciją net nebuvo informuotas. Kaltinamasis (tuo metu dar įtariamasis) papildomoje apklausoje nurodė, kad pinigų jis nėra gražinęs, nes automobilis yra pas A. A., jis jo neturi, o jų tarimasis buvo, jog A. A. grąžins jam automobilį, o T. Š. grąžins pinigus, t. y. šalys nutrauks sandorį ir taikys restituciją. Akivaizdu, kad nesant sutarimo dėl sandorio nutraukimo, sandoris galioja ir šalys neturi pagrindo grąžinti viena kitai jokio turto, kurį gavo pagal jį ir A. A. turi būti laikomas sąžiningu turto įgijėju, kol neįrodyta priešingai.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal du BK straipsnius: 182 straipsnio 1 dalį, pagal kurį A. A. galėtų būti nukentėjusiuoju, jei tokios veikos aplinkybės būtų nustatytos ir įrodytos bei pagal BK 246 straipsnio 1 dalį dėl areštuoto, tikslu įgyvendinti galimą konfiskavimą, turto perleidimo, t. y. dėl nusikaltimo teisingumui, dėl ko galimas žalos padarymas valstybei, kaltinamajam praradus turtą ir nesant galimybės jo konfiskuoti. Teismui byla perduota T. Š. kaltinant pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Byloje sprendimo dėl pradėto tyrimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nėra. Nesant kaltinimo, bet matant, kad byloje tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ir netgi apie tai informuotas A. A., galima spręsti, kad nebuvo nustatyta, jog T. Š. A. A. apgavo, bet žalos atlyginimo klausimas vis tiek sprendžiamas baudžiamojoje byloje, kai paprastai tai daroma tik tiesiogiai nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens atžvilgiu. Prokurorui pasirinkus poziciją, kad A. A. yra nukentėjusysis ir netgi civilinis ieškovas, net nesant tam procesinio pagrindo – nesant pareikšto civilinio ieškinio bei prašant priteisti šią žalą, teismas procesinio sprendimo priėmimo galimybę ir vertina pagal prokuroro pareiškimą.

Nustatytos aplinkybės šioje byloje, teismo vertinimu, rodo, jog prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas nesilaikant imperatyvių, BPK 418 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nagrinėjamu atveju prokuroras, teismui teikdamas tokį pareiškimą, savo pareigų vykdymą akivaizdžiai nepagrįstai perkelia teismui. Tinkamas klausimo dėl žalos atlyginimo neišsprendimas, neatitinka supaprastino proceso esmės ir nurodytos imperatyvios sąlygos, įtvirtintos BPK 418 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo priimti sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, procesas turėtų vykti bendra tvarka, t. y. surašant BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir jį perduodant teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka arba atlikus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes aptariamą imperatyvią sąlygą įvykdyti, t. y. gauti duomenis apie žalos atlyginimą arba civilinio ieškovo ir įtariamojo susitarimą dėl jos atlyginimo. Nustačius, jog pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas nesant tam teisinio pagrindo, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytus reikalavimus, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teismas sprendžia, kad tikslinga perduoti bylą prokurorui, kuris turi teisę, ištaisius teismo nustatytus pažeidimus, baigti procesą BPK nustatyta tvarka, jo paties nuožiūra. Vadovaujantis analogija, BPK 234 straipsnio 3 dalimi, nustatytinas 1 (vieno) mėnesio terminas pažeidimams pašalinti, kuris, įvertinus nurodytų trūkumų pobūdį, laikytinas pakankamu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 418-420 straipsniais, teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamajam T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jį kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje perduoti prokurorui, kadangi padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą – byloje nėra atlyginta ar pašalinta padaryta žala, nėra įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.