- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- eAN2-169-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00267-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- M. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimas, kuriuo M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį 360 Eur dydžio bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 2 mėnesiams už tai, kad 2025 m. kovo 1 d. 10.59 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš judėdamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 170 punkto reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą – netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinant jos terminą.
2.1. Apeliaciniame skunde M. P. nurodo, kad jis visiškai pripažįsta padarytą pažeidimą, kad nesustojo prieš „STOP“ liniją, kuri yra skirta užtikrinti eismo saugumą. Tačiau atkreipia dėmesį, jog nebuvo taip, kad važiavo ir pravažiavo visiškai nesustojęs prie „STOP“ linijos. Teigia, kad jis sustojo, tačiau ant „STOP“ linijos, faktiškai užvažiavęs ant jos apie 1 metrą. Jis visiškai pripažįsta, kad pagal Kelių eismo taisykles turėjo sustoti tiksliai ties „STOP“ linija, o jis sustojo ant jos, todėl mano, kad jo pažeidimas yra formalus, nesukėlęs jokio pavojaus eismo saugumui, ir teismas, nagrinėjęs jo skundą, privalėjo į tai atsižvelgti.
2.2. Apelianto teigimu, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog jis rūpinasi savo senyva mama, kurią reikia pavežti į gydymo įstaigas, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, taip pat vykdo individualią veiklą – (duomenys neskelbtini) veiklą, apie 3 metus savanoriauja VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“, kuris yra dienos socialinės globos centras neįgaliesiems nuo 18 metų, direktorės taip pat charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Netekęs teisės vairuoti, jis nebegalės atlikti jam priskirtų darbų, o darbdavys negalėdamas pasiūlyti jokios kitos alternatyvos, kur nebūtų reikalinga vairuoti transporto priemonę, su juo nutrauks darbo sutartį.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad siekiant paskirti teisingą nuobaudą, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-255/2020). Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-768/2024). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-368-383/2021 ir kt.).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. nuomone, M. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, neginčija, savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau prašo už padarytą administracinį nusižengimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinant jos terminą, motyvuodamas tuo, kad jis sustojo prie „STOP“ ženklo, tačiau užvažiavęs ant linijos, nors turėjo sustoti tiksliai ties „STOP“ linija, todėl jo pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip formalus, be to, nurodo, kad jis dirba, teisė vairuoti tiesiogiai susijusi su atliekamomis darbinėmis funkcijomis, charakterizuojamas teigiamai.
7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
10. Už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių (ANK 421 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad M. P., atitinkamą laikotarpį netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, vienareikšmiškai patirs nepatogumų, susijusių tiek su darbiniais, tiek ir asmeniniais santykiais, tačiau neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas M. P. padarytą nusižengimą laiko šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė griežtą nuobaudą, tuo pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, bei nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo M. P. padarytą šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, vertinti kaip mažiau pavojingą ir formalų.
12. Šioje byloje yra pripažinta M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje M. P. savanoriauja, direktorė M. P. kaip asmenį charakterizuoja itin teigiamai, tačiau M. P. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir tai parodo, kad jis linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, ir šioje byloje padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl šiuo atveju teigiamai tik kaip asmenį, bet ne kaip vairuotoją charakterizuojantys duomenys nėra pakankama aplinkybė ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti jos terminą.
13. Esant nustatytai aplinkybių visumai, atsižvelgdamas į nusižengimo pobūdį, apygardos teismas konstatuoja, kad M. P. pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant ANK nuostatų, nustatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas dviem mėnesiams, t. y. nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
14. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.