Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „M“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V“ prašymą netvirtinti 6000 Eur dydžio suinteresuoto asmens V. N. reikalavimų, BUAB „M“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M“. Nemokumo administratore paskirta UAB „V“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M“ įsiteisėjo 2022 m. vasario 15 d.

4. Suinteresuotas asmuo V. N. nepateikė teismui atsiliepimo į nemokumo administratorės prieštaravimus.

5. Iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 02 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi V. N. siekė parduoti UAB „M“ automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią UAB „M“ vardu pasirašė V. Z., kuri niekada nedirbo UAB „M“.

6. Iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „M“ nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 17 d. neįgijo iš V. N. automobilio automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl kreditorių reikalavimo tvirtinimo tvarkos

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad teismas, nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

8. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė, juridinis asmuo, kreditorius, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas neprašo ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo nuomone, byloje pakanka rašytinių įrodymų V. N. kreditorinio reikalavimo ginčui išspręsti.

9. Bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir arba reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020).

10. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi, dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso, teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

11. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 6000 Eur dydžio V. N. kreditorinio reikalavimo.

14. Pirkimo-pardavimo sutartį UAB „M“ vardu pasirašė V. Z., kuri niekada nedirbo UAB „M“. Iš teismo iniciatyva surinktų duomenų nustatyta, kad V. N. vardu yra įregistruotos kelios transporto priemonės, kitaip tariant, V. N. turi patirties transporto priemonių pirkimo-pardavimo veikloje ir žino ar turi žinoti pirkimo-pardavimo veiksmus, t.y. nustatyti pirkėją, jo rekvizitus, turi patikrinti įgalioto pasirašyti sutartį asmens įgaliojimą, asmens dokumentą ir kt. V. N. turi patirties transporto priemonių pirkimo-pardavimo veikloje, kuriam taikomi aukštesni bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus) elgesio standartai. Teismas negali daryti išvados, kad šiuo atveju V. N. buvo atidus ir rūpestingas. Vekselis UAB „M“ vardu taip pat nepasirašytas. Suinteresuotas asmuo V. N. nesikreipė pas notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

15. Atsižvelgiant į tai, kad Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį V. N. dėl automobilio VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo kurią UAB „M“ vardu pasirašė V. Z., kuri niekada nedirbo UAB „M“, kitaip tariant neįgaliotas asmuo, todėl teismas abejoja tokios sutarties teisėtumu. Konstatuotina, kad administratorės prašymas įrodytas, pagrįstas, dėl to tenkintinas.

16. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo V. N. nereiškia jokių pretenzijų UAB „M“ dėl pareigos registruoti įsigytą automobilį savo vardu. Kai viena pirkimo-pardavimo sutarties šalis vengia atlikti Saugaus eismo automobiliu įstatyme numatytas pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į policiją, kuri už įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę nuobaudą, arba teismą, kuris įpareigoti pareigų nevykdančią pirkimo-pardavimo sutarties šalį kreiptis į valstybinę įmonę „Regitra“ ir atlikti jai priklausančias pareigas. Jei pirkėjas vengia deklaruoti nuosavybės pasikeitimą, pardavėjui pageidaujant jis turi teisę išregistruoti transporto priemonę, t.y. panaikinti leidimą dalyvauti su ja viešajame eisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Netvirtinti 6000 Eur dydžio suinteresuoto asmens V. N. reikalavimų, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „M“ bankroto byloje.

Nutartį suinteresuotas asmuo V. N. per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.