Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netvirtinti suinteresuoto asmens S. A. reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MIJORUS“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl faktinių aplinkybių

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog suinteresuoto asmens S. A. atstovas UAB „MIJORUS“ bankroto administratorei pateikė prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą. Prašyme nurodė, jog 2021 m. gruodžio 18 d. Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi pardavė UAB „MIJORUS“ automobilį Volkswagen Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 400 Eur. Gavęs informaciją, kad 2022 m. sausio 18 d. UAB „MIJORUS“ iškelta bankroto byla, suprato, kad yra apgautas. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti.

13. Siekdamas pagrįsti kreditorinį reikalavimą suinteresuotas asmuo teikė: i) 2021 m. gruodžio 18 d. Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią S. A. pardavė automobilį Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 400 Eur, sumokant 1 000 Eur iki 2021 m. gruodžio 28 d. 700 Eur iki 2022 m. sausio 28 d., 700 Eur iki 2022 m. vasario 28 d. Sutarties 4.3 punkte šalys susitarė: „Ne dėl Pardavėjo kaltės Pirkėjui vienašališkai nutraukus šią Sutartį, Pirkėjas privalo atlyginti Pardavėjo patirtus nuostolius“; ii) UAB „MIJORUS“ S. A. išduotą 2022 m. vasario 1 d. Garantinį raštą, kuriame nurodyta, jog atsiskaitymas neužtruks ilgiau nei iki 2022 m. kovo 2 d., pervedant ar sumokant pinigines lėšas pagal kasos išlaidų orderį; iii) 2022 m. vasario 10 d. Administracinio nusižengimo protokolą, kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodytas S. A., nes automobilis nebuvo perregistruotas pirkėjo vardu, nusižengimo esmė – neįvykdyta pareiga transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti transporto priemonę, paskirta 30 Eur bauda; iv) 2021 m. (tiksli data nenurodyta) sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria S. A. už 2 400 Eur pardavė tą patį automobilį Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. T.; v) 2022 m. kovo 7 d. surašytą ieškinį, kuriuo reikalaujama priteisti S. A. iš UAB „MIJORUS“ 2 400 Eur skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei patvirtinti kreditorinį reikalavimą UAB „MIJORUS“ 2 600 Eur sumai ir įtraukti S. A. į įmonės kreditorių sąrašą.

14. 2022 m. vasario 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. A. 2022 m. vasario 1 d. skundą. Iš nutarimo nustatyta, kad nesulaukęs įmokų už automobilį S. A. kreipėsi į policiją. 2022 m. vasario 7 d. apie pietus pas jį į namus atvažiavo UAB „MIJORUS“ vadybininkas Ž. K. su dar vienu asmeniu ir jam atvarė ir grąžino priklausantį automobilį. Grąžino ir dokumentus. Apžiūrėdamas pastebėjo, kad nėra šešių galinių sėdynių. Sutartis nebuvo nutraukta ir S. A. nurodė, jog jei iki 2022 m. vasario 28 d. negaus 2 400 Eur, sutartį nutrauks ir reikalaus už automobilio nuomą 700 Eur. UAB „MIJORUS“ ikiteisminio tyrimo tyrėjai nurodė, kad sutartis nutraukta, pardavėjas nesutiko dėl įmokų grąžinimo vėliau, reikalavo grąžinti prekę, todėl 2022 m. vasario 7 d. įmonė savo lėšomis automobilį pristatė pardavėjui. Pristatymo dieną S. A. pretenzijų neišreiškė.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme

15. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – automobilio Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas ir 2022 m. kovo 7 d. surašytą ieškinį, kuriuo reikalaujama priteisti jam iš UAB „MIJORUS“ 2 400 Eur skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei patvirtinti kreditorinį reikalavimą UAB „MIJORUS“ 2 600 Eur sumai ir įtraukti S. A. į įmonės kreditorių sąrašą.

16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

17. Kaip nustatyta iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, automobilis pardavėjui buvo grąžintas (atvarytas) 2022 m. vasario 7 d. Kreditorinis reikalavimas bankroto administratorei pateiktas (datuotas) 2022 m. kovo 9 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuotraukos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui, o suinteresuotas asmuo nenurodė priežasčių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui bei kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto naujai teikiamus įrodymus – automobilio nuotraukas – atsisako priimti.

18. Dėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikto ieškinio, surašyto 2022 m. kovo 7 d., nurodytina, kad šis rašytinis įrodymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kaip kreditorinio reikalavimo priedas, jis yra bylos medžiagoje (e. b. 2 t. b. l. 65 esančio dokumento, registracijos Nr. DOK-5763, priedas A._ieskinys). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą pridėti prie bylos medžiagos ir atsisako jį priimti.

19. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „MIJORUS“ bankroto administratorė UAB „VALDSITA“ pateikė 2021 m. gruodžio 18 d. UAB „MIJORUS“ darbuotojų sąrašą. Bankroto administratorei gavus duomenis iš kreditoriaus S. A., tarp kurių buvo ir S. A. bei A. T. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ant kurios buvo, be kita ko, UAB „MIJORUS“ antspaudas bei prierašas „Automobilio defektus apžiūrėjau, pretenzijų neturėsiu (ir nenurodyto asmens parašas)“, ji galėjo teikti nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime nenurodomos priežastys, kodėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau pirmosios instancijos teismui. Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl minimos pirkimo–pardavimo sutarties pagrįstumo, todėl įrodymo, susijusio išimtinai su minima pirkimo–pardavimo sutartimi ir jos sudarymo aplinkybėmis, prijungimas prie bylos būtų perteklinis ir teismas šį bankroto administratorės naujai pateiktą įrodymą atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

22. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), tai yra bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Apeliantas, siekdamas, kad jo finansinis reikalavimas nemokumo byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

23. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1977/2013). Objektyviais įrodymais nepagrįsto ar abejotino kreditorinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2237/2014).

24. Pirmosios instancijos teismas netvirtindamas aptariamo reikalavimo sprendė, kad: 1) 2022 m. vasario 7 d. automobilis Volkswagen Transporter, kuris buvo parduotas UAB „MIJORUS“ už 2 400 Eur, grąžintas S. A., suinteresuotas asmuo S. A. pretenzijų dėl grąžinto automobilio būklės neturėjo; 2) suinteresuotas asmuo S. A., teikdamas kreditorinį reikalavimą, nepaaiškino, kaip tą pačią dieną (2021 m. gruodžio 18 d.) įvyko du to paties automobilio pirkimo–pardavimo už tą pačią kainą sandoriai (vienu sandoriu automobilis parduotas išsimokėtinai UAB „MIJORUS“, kitu sandoriu (be datos) automobilis parduotas A. T.); 3) suinteresuotas asmuo S. A. advokato rengto ieškinio teismui nepateikė.

25. S. A. reikalauja visos 2 400 Eur sumos pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, o kreditorinio reikalavimo faktiniu pagrindu nurodo visą automobilio kainą 2 400 Eur. Pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties 1.1 punktą, pardavėjas įsipareigojo perduoti transporto priemonę pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti prekę ir atsiskaityti už ją sutartyje nustatyta tvarka; pagal sutarties 1.2 punktą „Nuosavybės teisė į parduodamą Prekę Pardavėjui perduodama savalaikiškai, darant lygiavertiškai, pagal iš anksto sutartyje numatytas ir pagal griežtą reglamentą patvirtintas įmokas laiku, taip kaip nurodo iš anksto aptartas tarpusavio grafikas, kol Pirkėjas nesumoka visos Sutartyje numatytos kainos“; sutarties 1.4 punktas „<...> reglamentuoja: visišką turto perdavimą ir valdymą į jo nuosavybę, naujam savininkui, su pagrindine sąlyga – pirkėjui (naujam savininkui): tik tinkamai atliekant pilnavertį mokėjimą, kas mėnesį, pagal grafiką-lentelę ir vėliau, kaip nustato tarpusavio sutartis: visišką galutinį atsiskaitymą“; sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, kad „Kai Pirkėjas pažeidžia Sutartyje nustatytą periodinių įmokų mokėjimo terminą, Pardavėjas turi teisę, pranešęs Pirkėjui prieš 1 (vieną) mėnesį ir Pirkėjui neatlikus jokio mokėjimo, per du mėnesius, pareikalauti sumokėti visą kainą, iš karto, arba atsiimti parduotą Prekę, nepriklausomai nuo to, kokią sumą Pirkėjas jau yra sumokėjęs Pardavėjui. <...>“; sutarties 4.6 punkte numatyta, kad „Ši sutartis gali būti nutraukta, bet kurios iš Šalių valia, apie tai prieš 10 (dešimt) dienų iki Sutarties nutraukimo, informuojant kitą šios Sutarties Šalį, jeigu kita Šalis padarė esminį šios Sutarties pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 ir 6.379 straipsniuose“. Paminėtos sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė, jog nuosavybės teisė į automobilį pirkėjai pereina tik laiku ir tinkamai atsiskaičius pagal sutartą grafiką.

26. Kaip matyti pagal bylos medžiagą, pardavėjas laikėsi sutartinio įsipareigojimo, transporto priemonę perdavė pirkėjo atstovams, o pirkėjas savo sutartinės prievolės nevykdė, sutartimi nustatyto dydžio įmokų neatliko. Apklausos metu ikiteisminio tyrimo įstaigoje S. A. nurodė, jog 2022 m. vasario 7 d. UAB „MIJORUS“ vadybininkas, kuris, be kita ko, dalyvavo ir sudarant pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, ir dar vienas asmuo pardavėjui „atvarė ir grąžino jam priklausantį automobilį <...> Su vadybininku jokių sutarčių nesudarė. Minėjo, kad dar susitiks ketvirtadienį. Automobilio grąžino jam dokumentus“. Taip pat pardavėjas paaiškino, kad „Pati sutartis su UAB „MIJORUS“ nėra nutraukta. Jeigu UAB „MIJORUS“ jam nesumokės iki 2022-02-28 dienos už automobilį 2 400 eurų, jis šią pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „MIJORUS“ nutrauks. Kadangi UAB „MIJORUS“ naudojosi jo automobiliu jis reikalaus, kad jie jam sumokėtų už automobilio nuomą 700 eurų“. Atskirajame skunde apeliantas jau nurodo kitokias aplinkybes, t. y., kad nė vienoje sutartyje automobilio grąžinimas neaptartas, nurodoma, kad buvęs savininkas „neprieštaravo“, automobilio grąžinimas savavališkai atvarant jį į kiemą ir paliekant, nedaromas.

27. Taip pat skiriasi ir apelianto parodymai dėl antrosios, su A. T. sudarytos, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje vykusios apklausos metu S. A. paaiškino, kad „2021-12-18 d. pas jį į namus atvyko du vyrai, vienas iš jų buvo tas pats vyriškis, kuris pirmą kartą atvyko, jis prisistatė, lyg prisistatė esantis Ž. K. ir paminėjo, kad jis yra įmonės UAB „MIJORUS“ vadybininkas. <...>Taip pat pamena dar tai, kad tas antras vyras prieš jam pasirašant sutartį pateikė savo asmens tapatybės kortelė, kurioje buvo nurodyta, kad asmuo yra S. V.“. Atskirajame skunde jau nurodoma, kad „<...> visiškai pasitikėjo pirkėjais (automobilį pirkti atvyko du asmenys, vienas iš jų – A. T. <...>). A. T. paprašytas, užpildė ir jo pateiktą pirkimo pardavimo sutartį su iš anksto kompiuteriu įrašytais pirkėjo duomenimis <...>“.

28. Byloje duomenų, kad Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis nutraukta, ar kad su A. T. sudaryta to paties automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta, nepateikta.

29. Šiuo atveju S. A., teikdamas savo kreditorinį reikalavimą, kurio faktinis pagrindas – įsiskolinimas pagal Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, objektyviai neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo, nes automobilis, jo dokumentai jau yra grąžinti pardavėjui, grąžinimo metu jis pretenzijų pirkėjui dėl automobilio grąžinimo neturėjo ir nereiškė, todėl pagrindo sumokėti už prekę, kuri nebėra pirkėjo dispozicijoje, nėra.

30. Kita vertus, atskirojo skundo argumentai jau susiję su visiškai kitu faktiniu pagrindu dėl kreditorinio reikalavimo, t. y. apeliantas nurodo, kad automobilis grąžintas nuniokotas ir suniokotas, apgadintas, nebuvo grąžinta viskas, ką pirkėjas su automobiliu gavo, taigi matyti, kad apeliantas prašo patvirtinti jo 2 400 Eur kreditorinį reikalavimą, kurio faktinis pagrindas – jo patirti nuostoliai. Šalių sudarytos sutarties 4.3 punkte, kaip minėta, buvo nurodyta, jog pirkėjas privalo atlyginti pardavėjo patirtus nuostolius.

31. Sutartinei civilinei atsakomybei žalos atlyginimo forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis) taikyti nepakanka sutarties neįvykdymo (pažeidimo) fakto – šio teisių gynimo būdo taikymas sietinas su dar trimis sąlygomis – žala (CK 6.249 straipsnis), priežastiniu neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) ir žalos ryšiu (CK 6.247 straipsnis) ir skolininko kalte (CK 6.248 straipsnis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti yra būtinas šių sąlygų visetas. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

32. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas ir ten nurodyta praktika).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatinėti apelianto patirtų nuostolių dydžio, aiškintis, ar yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, kadangi toks klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme vykusio proceso dėl S. A. kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo metu dėl to, kad toks reikalavimas (kreditorinis reikalavimas dėl nuostolių) nebuvo pareikštas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atskiruoju skundu pareikštas kreditoriaus S. A. reikalavimo pagrindas laikytinas nauju reikalavimu CPK 312 straipsnio prasme, dėl ko teisėjų kolegija jo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

34. Pažymėtina, kad netvirtinus apelianto kreditorinio reikalavimo dėl automobilio kainos, jis gali inicijuoti naujo kreditorinio reikalavimo (kitu faktiniu pagrindu) pareiškimą UAB „MIJORUS“ bankroto byloje. Kaip nustatyta iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kreditorius nurodė, jog reikalaus sumokėti 700 Eur už automobilio nuomą (už naudojimosi laiką), taip pat byloje yra pateiktas administracinio nusižengimo protokolas, surašytas už tai, kad S. A. transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, be to, kreditorius nurodo, kad transporto priemonė jam grąžinta apgadinta, grąžinta ne pilnos komplektacijos ir pan. Visos šios aplinkybės galėtų būti įrodinėjimo dalyku pareiškus naują prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, siejamą su nuostolių priteisimu.

35. Dėl suinteresuoto asmens S. A. reikalavimo dalies, kuria prašoma 200 Eur už ieškinio surašymą, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų, jog nurodytas ieškinys buvo pateiktas teismui, teisingai nusprendė, jog toks kreditoriaus reikalavimas negali būti tvirtinamas.

36. Iš pateiktų į bylą duomenų – 2022 m. kovo 7 d. pinigų paėmimo kvito – negalima daryti vienareikšmės išvados, kad nurodyta suma advokatui sumokėta už ieškinio surašymą, kadangi nėra pateikta nei atliktų darbų ataskaita, nei sąskaita faktūra, iš kurios būtų galima nustatyti, už kokias konkrečias teisines paslaugas buvo sumokėta. Be to, atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškinys buvo parengtas ir įkeltas į Elektroninių paslaugų portalą, tačiau tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, tokios aplinkybės nepatvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys.

37. Apelianto reikalavimo dėl tokių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą paneigia jo paties į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliantas nurodo, kad tik 2022 m. kovo 7 d. telefonu kreditoriui buvo pranešta, kad UAB „MIJORUS“ iškelta bankroto byla ir reikia kreiptis į bankroto administratorių, tačiau 2022 m. vasario 28 d. su advokatu sudarytoje atstovavimo sutartyje jau buvo numatyta, kad advokatui pavedama atstovauti klientą S. A. – ruošti procesinius dokumentus dėl skolos priteisimo, atstovauti klientą Klaipėdos apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. eB2-356-642/2022. Taigi jau sudarant atstovavimo sutartį (2022 m. vasario 28 d.) tiek suinteresuotam asmeniui S. A., tiek jo atstovui buvo žinoma apie teisme iškeltą UAB „MIJORUS“ bankroto bylą.

38. Net jei apelianto nurodytos išlaidos už advokato teisines paslaugas susiję su BUAB „MIJORUS“ bankroto byloje pareikštu kreditoriniu reikalavimu ir jo parengimu, jos pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai nebuvo priteistos, kadangi S. A. kreditorinis reikalavimas, kurio faktinis pagrindas už automobilį nurodytos kainos priteisimas, nebuvo patvirtintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netvirtintas S. A. kreditorinis reikalavimas, kurio faktinis pagrindas už automobilį nurodytos kainos priteisimas, laikytina pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.