Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliaciniu skundu nurodo, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, požymių, taip pat prašo sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei motyvuotą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 2 dalyje, o jam paskirta nuobauda yra adekvati, proporcinga, nustatyta tinkamai įvertinus visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

8. ANK 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, 3) kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Pagal minėto straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai,

9. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad akcininkai turi neturtinę teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę.

10. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021). Tokios kategorijos bylose naudojantis suteikta teise svarbus kriterijus – nepiktnaudžiavimas ja, o vykdant pareigą – ne formalus jos įvykdymas, o kokybiškai turiningas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

12. Kaip minėta, viena iš alternatyvių ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų yra įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitas įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimas.

13. Nagrinėjamu atveju UAB „B.“ direktorius J. L. (duomenys neskelbtini) d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „S.“ prašydamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikti šių dokumentų kopijas: 1) priešgaisrinės saugos tarnybos išvados apie sukelto gaisro vietą ir priežastis nuorašą; 2) duomenis apie gaisrą sukėlusius asmenis, jeigu tokie buvo nustatyti ir kitus bendrovės darbuotojus, kuriems skirtos administracinės nuobaudos už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus; 3) gaisro metu sunaikinto ar sugadinto trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašą bei duomenis apie jo įsigijimo vertę ir metus; 4) duomenis apie bendrovės patalpoms gaisro ir jo gesinimo metu sukeltą finansinę žalą; 5) Valstybinio mokslo tyrimo instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro finansinių pretenzijų dėl gaisro ir jo gesinimo metu sukeltos žalos atlyginimo nuorašą; 6) duomenis apie administracijos vadovui A. K. visas anksčiau taikytas administracines nuobaudas už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus.

14. A. K., praleidęs įstatyme numatytą 7 dienų laikotarpį, (duomenys neskelbtini) d. UAB „S.“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą UAB „B.“ direktoriui J. L. ir UAB „S.“ valdybos nariui M. L., kuriame nurodė, kad 1) Priešgaisrinės tarnybos išvadų dar negavo. Priešgaisrinė tarnyba informavo, kad nesant nukentėjusių žmonių, išvados pateikiamos ne skubos tvarka; 2) Nebuvo nustatyti gaisrą sukėlę asmenys; 3) Dėl šalčio (gaisro metu buvo išdaužti langai) dar nėra suskaičiuoti gaisro metu patirti nuostoliai, jie paaiškės atlikus patalpų remontą; 4) Centras dar nepateikė nei pretenzijos, nei sąmatos dėl gaisro metu patirtos žalos, vyksta derybos; 5) Direktoriui A. K. anksčiau nebuvo taikytos jokios nuobaudos už priešgaisrinės saugos pažeidimus. Taip pat nurodė, kad kai bus daugiau informacijos, pateiks.

15. UAB „B.“ direktorius J. L. (duomenys neskelbtini) d. elektroniniu paštu, pakartotinai kreipėsi į UAB „S.“ administracijos vadovą A. K. per Įstatuose nustatytą 5 dienų terminą pateikti analogišką informaciją, kurios prašyta pateikti (duomenys neskelbtini) d. pranešimu, be to, pakartotinai paprašyta pateikti (duomenys neskelbtini) d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, už kurios nepateikimą A. K. jau buvo taikyta administracinė nuobauda administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-395-238/2020.

16. UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) d. raštu pateikė atsakymą UAB „B.“ direktoriui, kuriame nurodė, kad kai tik gaus akcininką dominančią informaciją dėl UAB „S.“ patalpose kilusio gaisro iš kompetentingų institucijų, ją iš karto pateiks. Rašte taip pat nurodyta, kad dėl A. K. paskirtų nuobaudų, akcininkas turi kreiptis tiesiogiai į A. K., nes informacijos apie darbuotojų administracines nuobaudas UAB „S.“ neadministruoja. Kartu pridėjo (duomenys neskelbtini) d. Centro raštą dėl gaisro metu patirtos žalos atlyginimo ir nurodė, kad dėl kilusio gaisro ir patalpų užliejimo vandeniu gesinant gaisrą yra sunaikinta dalis UAB „S.“ apskaitos dokumentų, šiuo metu vyksta apskaitos duomenų ir dokumentų atstatymo darbai, todėl klausimai, į kuriuos akcininkui neatsakyta ir kurie susiję tik su akcininko ambicijų patenkinimu ir nėra susiję su įmonės veiklos tęstinumo problemomis bus sprendžiami tik po to, kai bus atlikti pirmaeiliai ir būtini darbai, susiję su kilusio gaisro padarinių šalinimu ir apskaitos atstatymu.

17. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) d. raštu pateikė pareiškėjui Centro pretenziją dėl gaisro metu patirtos žalos atlyginimo, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta ir gaisro kilimo priežastis. Nors tiek Kauno apylinkės teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad UAB „S.“ pareiškėjui šių dokumentų pateikti negalėjo, nes jų nebuvo gavęs, tačiau iš bylos medžiagos, Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybos aktas buvo išreikalautas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Byloje esanti Centro pretenzija UAB „S.“ buvo išsiųsta (duomenys neskelbtini) d., nors jos gavimo UAB „S.“ data nežinoma, tačiau matyti, kad UAB „S.“ dar (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į Centrą žalos atlyginimo klausimais. Apygardos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo vertinimui, jog UAB „S.“, neturėdamas kitų institucijų, tai yra Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Centro parengtų dokumentų, (duomenys neskelbtini) d. raštu jų pateikti negalėjo. Nors ir praleisdamas įstatyme nustatytą 7 dienų terminą A. K. pateikė turimus duomenis (duomenys neskelbtini) d. raštu, todėl teismo vertinimu, į šiuos pareiškėjo prašymus atsakė tinkamai.

18. Nors pareiškėjas UAB „B.“ nurodė, kad jam nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis žalos Centrui atlyginimą, ką UAB „S.“ turėjo padaryti iki (duomenys neskelbtini) d., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) d. rašte A. K. nurodė, jog su pretenzija nesutinka. Be to šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl Centro gaisro metu patirtos žalos atlyginimo, kas rodo, jog minėta žala nėra atlyginta ir UAB „S.“ tokio dokumento akcininkui pateikti negalėjo.

19. Nagrinėjamu atveju taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. raštu A. K. nurodė, kad gaisrą sukėlę asmenys nebuvo nustatyti, tačiau duomenų apie įmonėms darbuotojams taikytas administracines nuobaudas, nepateikė. A. K. taip pat nurodė, kad jam, kaip UAB „S.“ direktoriui, nebuvo taikytos administracinės nuobaudos už priešgaisrinės saugos pažeidimus. Gavus pareiškėjo pakartotinį prašymą, (duomenys neskelbtini) d. raštu A. K. atsakė, kad UAB „S.“ neadministruoja A. K. paskirtų administracinių nuobaudų, todėl pareiškėjas turi kreiptis tiesiogiai į A. K.. Taigi, kaip matyti, nors ir praleidus įstatyme nustatytą 7 dienų terminą UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) d. rašte nurodė, jog gaisrą sukėlę asmenys nebuvo nustatyti, kas suteikia pagrindą vertinti, kad į šį pareiškėjo klausimą atsakyta tinkamai. Aukštesnės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo vertinimu, jog duomenys tiek apie A. K., tiek apie kitų įmonės darbuotojų padarytus priešgaisrinės saugos pažeidimus, už kuriuos jiems taikyta administracinė atsakomybė, laikytini asmens duomenimis ir UAB „S.“ neturėjo jų pateikti akcininkui.

20. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. UAB „S.“ rašte pareiškėjui nurodyta, kad dėl šalčio (gaisro metu buvo išdaužti langai) dar nėra suskaičiuoti gaisro metu patirti nuostoliai, jie paaiškės atlikus patalpų remontą, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) d. rašte nurodė, kad dėl kilusio gaisro ir patalpų užliejimo vandeniu gesinant gaisrą yra sunaikinta dalis UAB „S.“ apskaitos dokumentų, šiuo metu vyksta apskaitos duomenų ir dokumentų atstatymo darbai, todėl klausimai, į kuriuos jau buvo pareiškėjui atsakyta ir kurie nėra pirmaeiliai, bus sprendžiami tik atlikus pirmaeilius darbus. Tačiau nei kokie konkrečiai dokumentai yra galimai sunaikinti, nei jų sąrašas, nei jų atstatymo trukmė pareiškėjui nebuvo nurodyta, nepateikta ir informacija apie tai, kiek laiko gali užtrukti gaisro metu patirtų nuostolių apskaičiavimas. Be to, liudytojas V. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) rengiant revizoriaus ataskaitą, jam buvo pateikti visi prašyti buhalteriniai dokumentai, dalis jų buvo sulieta vandeniu, dalį dokumentų buhalterė pateikė iš kompiuterinės programos, tačiau revizoriaus ataskaitai pateikti dokumentų netrūko. Taip pat byloje pateiktas ir (duomenys neskelbtini) metų UAB „S.“ metinis pranešimas, kuriame jokių duomenų, kad trūksta tam tikrų buhalterinių dokumentų, nenurodyta. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apylinkės teismas, teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad po gaisro buvo keičiami langai, šveičiamos patalpų sienos, taigi akivaizdu, kad tam tikros išlaidos, šalinant gaisro padarinius, buvo patirtos, tačiau šių duomenų akcininkui taip pat nepateikė, nepateikė ir duomenų apie patalpų remontui anksčiau, dar iki gaisro, patirtas bendrovės išlaidas. Metų pabaigoje daroma bendrovės turto inventorizacija, skaičiuojama turto amortizacija, rengiama pelno (nuostolių) ataskaita, kiti ataskaitinių metų pabaigoje būtini buhalteriniai dokumentai, todėl tokia informacija UAB „S.“ neabejotinai buvo žinoma, tačiau akcininkui pateikta nebuvo. Taigi, minėtame UAB „S.“ rašte tik deklaratyviai nurodyta, kad gaisro metu sunaikinta dalis dokumentų, o pareiškėjo prašymas įvertintas kaip nepirmaeilis dalykas dėl kurio bus sprendžiama tik atlikus, UAB „S.“ vadovo nuomone, svarbesnius darbus. Visgi, net jei ir būtų pagrindo tikėti, kad tam tikri UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir buvo sunaikinti, A. K. turėjo pareigą pareiškėjui pateikti aiškią informaciją, kada ir kur pareiškėjui bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija ir/ar kur bus pateiktos dokumentų kopijos, ar motyvuotai atsisakyti ją pateikti, tačiau to nepadarė. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K., neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigų realizavimo variantų ir toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.

21. Nors UAB „B.“ direktoriaus J. L. (duomenys neskelbtini) d. raštuose nebuvo prašoma pateikti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įvardintus duomenis ir dokumentus, tačiau tai neužkerta kelio traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nes, kaip minėta, ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje pateiktas duomenų ir dokumentų sąrašas nėra laikytinas baigtiniu. Į pateiktus raštus UAB „S.“ administracijos direktorius atsakė bendro pobūdžio raštais, tačiau tokiu būdu A. K. pareigą aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus) įvykdė tik formaliai. Atsisakymą pateikti duomenis/dokumentus A. K. grindė tuo, kad prašomi dokumentai gaisro metu buvo sunaikinti, gaisro kilimo priežastis dar kompetentingų institucijų nėra nustatyta, taip pat nėra nustatyta padaryta žala, kadangi ją bus galima nustatyti atlikus remontą. Toks lakoniškas ir nemotyvuotas atsakymas nelaikytinas tinkamu bendrovės vadovo pareigos įgyvendinimu.

22. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „S.“ direktorius A. K. pažeidė akcininko UAB „B.“ teisę gauti informaciją, kai pagal (duomenys neskelbtini) d. UAB „B.“ direktoriaus J. L. prašymus pakartotinai, būdamas baustas pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, ir į (duomenys neskelbtini) d. raštą atsakydamas praleidus įstatyme nustatytą 7 dienų terminą, atsisakė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, bei 18 straipsnio 1 dalies pagrindais ir tvarka, pateikti akcininko reikalaujamus dokumentus ir informaciją, o būtent, nesudarė akcininkui susipažinti ir nepateikė - gaisro metu sunaikinto ar sugadinto trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašą bei duomenų apie jo įsigijimo vertę ir metus, nes jo amortizacinės normos, pažeidžiant ABĮ reikalavimus, nustatytos ne bendrovės valdybos, o kompetenciją viršijančiu administracijos vadovo sprendimu; duomenų apie bendrovės patalpoms gaisro ir jo gesinimo metu sukeltą finansinę žalą, atsižvelgiant į remontui anksčiau patirtas bendrovės išlaidas, tame tarpe ir apskaitytas kaip didinančios pastato (duomenys neskelbtini) bendrovės patalpų balansinę vertę. Tokiu būdu kaip pilnai pasitvirtinusios pripažintinos skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies (įstatymo nustatytu terminu nepateikiant bendrovės akcininkui prašomos informacijos) nuostatų pažeidimo, kas atitinkamai sudaro pagrindą konstatuoti A. K. kaltę padarius ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

23. Apeliaciniu skundu A. K. prašo jam paskirti švelnesnę nuobaudą. ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 2 700 eurų iki 6 000 eurų. Kauno apylinkės teismas, skirdamas artimą minimaliai administracinę nuobaudą – 3 000 eurų baudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pakartotinis nusižengimas, susijęs su netinkamu bendrovės vadovo pareigų vykdymu – akcininko teisių pažeidimu), į nusižengimo padarymo aplinkybes (tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, todėl jų bendravimas yra akivaizdžiai apsunkintas), į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į nusižengimą padariusio asmens asmenybę (dirbantis).

24. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiat į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. K. paskirta nuobauda, kurios dydis viršija sankcijoje numatytą baudos minimumą ir sudaro – 3 000 eurų, tačiau nesiekia nuobaudos vidurkio, atitinka aptartą rūšinį administracinio nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę ir yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

25. UAB „B.“ atstovas atsiliepimu prašo iš A. K. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 544,50 eurai.

26. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103–106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

27. Ši administracinio nusižengimo byla nagrinėta pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas. Įvertinus tai, kad atsiliepimo į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena pareiškėjo dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų, tačiau atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas nėra privalomas. Ši administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, UAB „B.“ atstovas jos interesus atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, administracinio nusižengimo byla nėra didelės apimties, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde keliami klausimai buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo pateikta naujų duomenų, todėl teismas, remdamasis protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nėra pagrindo UAB „B.“ naudai priteisti prašomas atstovimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.