Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarimo A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis tik A. K. apeliacinio skundo duomenimis, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtame nutarime yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutarime teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi A. K., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padaro pakartotinai.

9. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja akcininko teisę gauti informaciją. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

10. Byloje apylinkės teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu, kurio gavimą tą pačią dieną patvirtino UAB „B“ buhalterė V. M. (b. l. 92), UAB „B direktorius J. L., vadovaudamasis ABĮ 18 straipsniu bei UAB „S“ veiklos įstatų 14.2 straipsniu, pareikalavo iš UAB „S“ administracijos vadovo A. K. pateikti akcininkui bendrovės dokumentus ar jų kopijas – šiuo metu veikiančių pastato X patalpų nuomos sutarčių ir visų veikiančių jų priedų su nuomininkais E. B. ir UAB „Tg“, nes 2019 m. rugpjūčio 12 d. pasibaigė šio pastato terminuota patalpų nuomos sutartis, o patalpos nėra atlaisvintos bendrovės reikmėms; šiuo metu veikiančių pastato X patalpų nuomos sutarčių ir visų veikiančių jų priedų su nuomininku bendrovės akcininku A. S. ir A. S. firma, tarp jų rašytinius duomenis apie šiam nuomininkui nustatytą ir šiuo metu taikomą patalpų kartu su įmonės gamybiniais įrengimais nuomos kainą; pažymas apie bendrovės kiekvienam darbuotojui (4 asmenys) priskaičiuotą ir išmokėtą mėnesinį darbo užmokestį bei kitas mėnesines išmokas nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.; 2017 m. gegužės 1 d. – 2019 m. spalio 1 d. laikotarpio finansinius duomenis apie bendrovės dizainerės, dirbančios 4 d. val. antraeilėse pareigose, darbo veiklos rezultatus ir bendrovės papildomai gautas mėnesines pajamas, kurių pagrindu jai buvo priskaičiuoti mėnesiniai atlyginimo priedai, taip pat šių priedų faktinio išmokėjimo dokumentus; finansinius duomenis apie bendrovės patirtas visas papildomas išlaidas po 2013 m. birželio 21 d. dėl administracijos darbuotojų asmeninės nuosavybės automobilių remonto ir jų naudojimo bendrovės veikloje, tarp jų ir administracijos vadovo A. K. asmeninės nuosavybės automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes bendrovė dirba nuostolingai ir tokiu būdu toliau vykdo netinkamą veiklą. Bendrovės akcininkas UAB „B“ šiuo raštu įsipareigojo neplatinti komercinės paslapties bei užtikrino gautos informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad UAB „S“ 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 10/2019 (b. l. 94), pateikė atsakymus UAB „B“ direktoriui, kuriuose nurodė, kad patalpų nuomos sutartys akcininkui jau buvo pateiktos; UAB „S“ darbuotojai nesutinka, kad jų atlyginimai būtų viešinami; pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Tg“ ir priedą dėl sutarties pratęsimo, negyvenamųjų patalpų sutartį su A. S. firma ir priedą dėl sutarties pratęsimo; dėl atlyginimų nurodė, kad direktoriui nustatytas atlyginimas valdybos posėdyje, S. S. nustatytas atlyginimas direktoriaus įsakymu, bendrovės dizaineriui mokamas 0,5 MMA su priedais direktoriaus įsakymu; pateikė pagal panaudos sutartį bendrovėje naudojamų automobilių remonto išlaidas per 2018-2019 metus, o ankstesnių metų išlaidas yra pateikę anksčiau. Taip pat tuo pačiu aspektu pažymėtina ir tai, kad 2019 m. spalio 3 d. UAB „B“ direktorius J. L. teikė pakartotinį prašymą dėl informacijos akcininkui pateikimo (b. l. 105), kuriuo prašė pateikti visą akcininko UAB „B“ prašomą informaciją, taip pat ir duomenis apie esmines pastato X patalpų šiuo metu veikiančių nuomos sutarčių sąlygas – išnuomotą plotą ir nuomos kainą. Informaciją akcininkui prašė pateikti ABĮ nustatyta tvarka arba įforminti rašytinį atsisakymą ją pateikti, kad galėtų būti sprendžiamas A. K. administracinės atsakomybės klausimas. Šį prašymą priimti buvo atsisakyta, todėl UAB „B“ 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 22/19 (b. l. 106) išsiuntė UAB „S“ registruotu laišku (b. l. 107, 108), tačiau prašoma informacija nebuvo pateikta.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 505 straipsnyje numatytus požymius (analogija ANK 119 straipsniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis ATP byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

13. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog UAB „S“ įstatų (b. l. 16-26) 14.2 punkte yra aiškiai nustatyta, kad akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios akcijų vertės akcijos, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės sudarytais sandoriais, taip pat suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimo ir mainų sutartimis. Todėl aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, sutinka su apylinkės teismo nutarime padaryta išvada, jog UAB „B“ nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios akcijų vertės akcijos, todėl UAB „S“ vadovas privalėjo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos sudaryti akcininkui UAB „B“ galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas, t. y., buhalterinę pažymą apie įmonės 4 darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą mėnesinį darbo užmokestį ir kitas išmokas nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.; informaciją apie įmonėje ne pilnu etatu antraeilėse pareigose dirbančios darbuotojos (dizainerės) darbo veiklos rezultatus ir įmonės papildomai gautas mėnesines pajamas, kurių pagrindu šiai darbuotojai buvo priskaičiuoti ir išmokėti priedai prie mėnesinio darbo užmokesčio bei šių priedų faktinį išmokėjimą patvirtinančius dokumentus nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėn.; finansinius duomenis apie bendrovės patirtas visas papildomas išlaidas po 2013 m. birželio 21 d. dėl administracijos darbuotojų asmeninės nuosavybės automobilių naudojimo bendrovės veikloje; nuomos sutartis ir šiuo metu jų galiojančių priedų kopijas, įskaitant informacijos apie kiekvienam nuomininkui nuomojamą plotą ir galiojančią nuomos kainą. Todėl sutikti su skundo motyvu, jog UAB „B“ viršijo savo įgaliojimus dėl norimos informacijos gavimo ir teigti, jog A. K. teisėtai šios informacijos nepateikė ir (ar) nesudarė galimybės susipažinti, teisinio pagrindo nėra.

14. Be to, dėl informacijos ir dokumentų patenkančių į ABĮ 18 straipsnio 1 dalies apimtį bei akcininko teisės juos gauti aiškinimo, yra pagrįsti atsiliepime pateikti argumentai šiuo klausimu. Antai, atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo/akcininko teisės gauti informaciją apimtis, pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusią ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakciją, turi būti vertinama ne tik ABĮ, bet ir Įmonės įstatų kontekste. Akcininko teisė į su Įmone susijusią informaciją ir dokumentus įtvirtinama Įmonės įstatų 5.4.2. (akcininkas turi neturtinę teisę gauti informaciją apie Įmonės ūkinę veiklą), 14.1. (akcininkui pareikalavus, Įmonė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti akcininkui susipažinti ir (ar) kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, Įmonės veiklos ataskaitas, susirinkimų protokolus, akcininkų sąrašą) bei 14.2 punktuose (1/20 akcijų valdantis akcininkas, pateikęs raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės sudarytais sandoriais, laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimo ir mainų sutartimis). Konkrečiai šiuo atveju reikšmingas Įmonės įstatų 5.4.2 p., kuriame numatyta, jog įmonės akcininkas turi neturtinę teisę gauti informaciją apie įmonės ūkinę veiklą. Remiantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) nuostatomis, bendrovės ūkinė veikla yra ūkinių operacijų, ūkinių veiksmų, ūkinių įvykių bei reiškinių visuma. Pagal savo pobūdį bendrovėje gali būti vykdomos ūkinės finansinės operacijos, materialinių išteklių valdymo veikla, ūkio valdymo (administracinė) veikla. Ją vykdo ūkio subjektai, kas BAĮ 1 straipsnio prasme, yra ir juridiniai asmenys, tame tarpe ir A. K. vadovaujama Įmonė UAB “S”. Juridinio asmens ūkinės veiklos buhalterinei apskaitai tvarkyti BAĮ ir kt. teisės aktų pagrindu yra renkama, kaupiama informacija, kuri BAĮ prasme yra buhalterinės apskaitos dokumentų pavidalu kaupiami, saugomi duomenys bei dokumentai. Remiantis BAĮ 2 straipsnio 1 dalimi, tai yra visi juridinio asmens/ūkio subjekto dokumentai, kuriais yra patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentai yra visi juridinio asmens ūkinę veiklą atspindintys dokumentai, įskaitant dokumentus susijusius su juridinio asmens gaunamomis pajamomis, išlaidomis, įskaitant dokumentus susijusius su darbo užmokesčių, priedų, kitų sumų darbuotojams išmokėjimu, bankinių mokėjimų kopijas, kasos knygos ir kitų ūkinių operacijų dokumentus, bei kt. Darbuotojams priskaitytas darbo užmokestis, priedai ir kitos darbo sutarties pagrindu mokamos sumos yra Įmonės, kaip ir kiekvieno juridinio asmens, sąnaudų/išlaidų dalis, sudaranti Įmonės buhalterinės apskaitos duomenų ir dokumentų dalį. Ši sąnaudų/išlaidų dalis daro įtaką Įmonės ūkinės veiklos (finansiniam ir kt.) rezultatui. Atitinkamai Įmonės veiklos rezultatas yra tiesiogiai susijęs su Įmonės pelnu ir pelningumu, dėl to tiesiogiai siejasi ir su Įmonės akcininkų turtinėmis teisėmis (tame tarpe teise gauti Įmonės pelno dalį dividendų pavidalu). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta: pirma, teisės aktų leidėjas ABĮ, ar kituose teisės ir/ar poįstatyminiuose aktuose nėra įtvirtinęs baigtinio sąrašo informacijos ir/ar dokumentų, kuriuos turi teisę gauti Įmonės akcininkas/Pareiškėjas; antra, darbuotojo darbo veiklos rezultatai (Įmonei atnešta nauda) ir išmokėtos sumos išvis nėra asmens duomenų objektas, todėl nebuvo kliūčių šią informaciją teikti. Be to, Įmonės direktoriaus įsakymas skirti darbuotojui priedus yra jo kaip valdymo organo (LR ABĮ 37 str.) sprendimas, o Pareiškėjas turi teisėtą interesą susipažinti su valdymo organo sprendimais jo veiklos kontrolės tikslais. Trečia, akcininkas/Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. spalio 3 d. prašymais teisėtai ir pagrįstai prašė Įmonės vadovo informacijos/dokumentų susijusių su Įmonės sąnaudų/išlaidų dalį sudarančiais dokumentais apie darbuotojams priskaičiuotas, išmokėtas darbo užmokesčio, priedų ir kitas sumas. Kitaip tariant, šie dokumentai, kaip Įmonės ūkinės veiklos dokumentai patenka į ABĮ, BAĮ ir Įmonės įstatų 5.4.2 p. apimtį. Dėl to Įmonės vadovas Pareiškėjui privalėjo juos pateikti.

15. 2020-09-17 Kauno apygardos teisme gautas A. K. prašymas ir jame prašoma prie bylos prijungti prie prašymo pridėtus dokumentus – priedai nuo Nr. 1 iki Nr. 6 (UAB „S“ raštai Nr. R16/2018, Nr. R17/2018, Nr. R18/2018, Nr. R19/2018, Nr. R5/2020, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį), tačiau nustatyta, kad Kauno apygardos teisme šie priedai negauti ir apie tai surašytas teismo raštinės vyresniosios specialistės R. L. Ž. aktas. Esant šioms aplinkybėms, nenagrinėtini prašyme pateikti argumentai vertinti šiuos dokumentus.

16. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismo padaryta išvada, kad juridinio asmens UAB „S“ vadovas direktorius A. K. savo veiksmais padarė ANK 119 straipsnyje numatytą nusižengimą ABĮ nustatyta tvarka nepateikdamas visos įstatymuose numatytos ir akcininko pareikalautos informacijos akcininkui UAB „B“, yra visiškai teisėta ir pagrįsta. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius. Šiuo atveju, per įstatyme numatytą terminą nepateikdamas visos prašomos informacijos, kuri nėra konfidenciali bei raštu neįformindamas atsisakymo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, nors to buvo reikalaujama, A. K. nevykdė jam ABĮ 18 straipsnyje numatytos pareigos.

17. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.